Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13vartus. Marių tarpiniuose vandenyse stebimas nežymus vidutinio druskingumo padidėjimasdėl ilgesnio druskingo vandens išsilaikymo. Vegetacinio periodo metu šios tendencijospanašios, tačiau mažiau išreikštos (Langas ir kt. 2009).Klaipėdos uosto gilinimo ir rekonstrukcijos įtaką Baltijos priekrantės druskingumuibuvo vertinama taip pat modelio SHYFEM pagalba sudarytu trimačiu hidrodinaminiumodeliu su kintamos raiškos diskretizacijos gardele. Modeliuota teritorija apima visuspakrantės ir tarpinius vandenis. Skaičiavimai buvo atlikti naudojant 2009 metųhidroklimatines sąlygas, modelį pritaikant gyliams (2-24 pav.) po rekonstrukcijos ir priešrekonstrukciją (2001 m.). Rezultatai pateikiami 2-24 ir 2-25 paveiksluose. Bendra išvada yrata, kad pokyčiai yra nedideli ir daugeliu atvejų neviršijo 1‰ (Zemlys, 2010). Tačiau vertinant,kad ties Lietuvos krantais vidutinis jūros druskingumas yra tik apie 7‰ (kaip ir vidutinisBaltijos jūros druskingumas), šie pakitimai, nulemti antropogeninės veiklos poveikiohidrologiniams procesams gali būti priskirtini prie pakankamai reikšmingų.2-24 pav. Gyliai ir uosto įplaukos apsauginiai molų išdėstymas prieš rekonstrukciją 2001 m (kairėje) irpo rekonstrukcijos 2009 m. (vidurinis pav.). Vidutinio metinio maksimalaus druskingumo skirtumas,lyginant scenarijus prieš ir po rekonstrukcijos (pav. dešinėje). Neigiamos vertės reiškia padidėjimą,teigiamos - druskingumo maksimumų sumažėjimą. (Zemlys, 2011).JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 164