Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...
Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...
Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...
- No tags were found...
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 132.4 Poveikis hidrologiniams procesams<strong>Baltijos</strong> jūroje ties <strong>Lietuvos</strong> priekrante žymių pokyčių hidrologiniuose procesuose(terminio rėžimo <strong>ir</strong> druskingumo) dėl antropogeninės veiklos nėra. Tačiau nedideli vandensdruskingumo pakitimai stebimi <strong>Baltijos</strong> <strong>jūros</strong> priekrantėje ties Klaipėdos sąsiauriu siejami išdalies <strong>ir</strong> su antropogeniniu kišimusi į hidrologinius procesus.Daugiametė vandens druskingumo kaita <strong>ir</strong> pasisk<strong>ir</strong>stymas pietrytinėje <strong>Baltijos</strong> <strong>jūros</strong>dalyje priklauso nuo upių vandeningumo ciklų, centrinės <strong>Baltijos</strong> druskingumo kaitos beihidroklimatinių sąlygų. <strong>Baltijos</strong> <strong>jūros</strong> priekrantėje stebimas druskingumo didėjimas tolstantnuo Klaipėdos sąsiaurio. Mažiausias druskingumas <strong>Baltijos</strong> <strong>jūros</strong> priekrantėje yra tiesKlaipėda, nes veikia iš Klaipėdos sąsiaurio plūstantys Kuršių marių vandenys.Tačiau būtina išsk<strong>ir</strong>ti, kad pietrytinėje <strong>Baltijos</strong> <strong>jūros</strong> dalyje Klaipėdos uosto prieigoseegzistuoja specifinė druskingumo kaita. Šios <strong>Baltijos</strong> <strong>jūros</strong> priekrantės druskingumo kaitąveikia Kuršių marių gėli vandenys, plūstantys Klaipėdos sąsiauriu. Yra žinoma, kad gėlovandens šleifo skidimas <strong>ir</strong> kryptis priklauso nuo vyraujančių vėjų bei vandens masių pernašoskrypties, tačiau dažniausiai sklinda į šiaurę. Uostas nuolatos yra intensyviai gilinamas be<strong>ir</strong>ekonstruojamas. Gilinant <strong>ir</strong> platinant uosto įplaukos kanalą, didėja Klaipėdos sąsiauriopralaidumas, sudarydamas palankesnes sąlygas sunkesniam <strong>ir</strong> tankesniam jūriniam vandeniuiskverbtis į sąsiaurį <strong>ir</strong> į šiaurinę marių dalį. Aplinkos apsaugos agentūros Jūrinių tyrimųdepartamento (JTD) ataskaitose, Kuršių marių gerinimo programoje teigiama, jog <strong>jūros</strong>vandens paplitimo ribos mariose pasistūmėjo nuo Juodkrantės link Pervalkos. Dėl šiospriežasties Kuršių marių vandens balanse padidėjo jūrinio vandens dalis, tačiau kartu padidėjo<strong>ir</strong> vandens srautas iš Kuršių marių, nes jūrinis vanduo mariose susimaišo su gėlu <strong>ir</strong> į jūra tekajau kaip apgėlinta vandens masė (Žaromskis, Gulbinskas, 2002; Dailidienė 2007; Dailidienė <strong>ir</strong>Davulienė 2008).Klaipėdos uosto gilinimo įtaką Kuršių marių druskingumui buvo vertinama tarpiniųvandenų <strong>ir</strong> pakrantės vandenų <strong>būklės</strong> <strong>ir</strong> jos gerinimo priemonių ataskaitoje (2010), remiantismodeliavimo sistemos MIKE pagalba sudarytu dvimačių hidrodinaminiu modeliu su 300 mdiskretizacijos gardele. Modeliuota teritorija apėmė visus pakrantės (maždaug iki 20 m gylio)<strong>ir</strong> tarpinius vandenis. Skaičiavimai buvo atlikti naudojant 2004-2006 m. klimatines sąlygas:Klaipėdos hidrometeorologinės stoties vėjo <strong>ir</strong> Nemuno ties Smalininkais nuotėkio duomenys.Kraštinėms sąlygoms <strong>Baltijos</strong> jūroje buvo naudojami Danijos hidraulikos instituto <strong>Baltijos</strong><strong>jūros</strong> operacinio modelio MIKE3 skaičiavimai. Modelio skaičiavimams buvo naudojamiKlaipėdos sąsiaurio 1987 <strong>ir</strong> 2004 metų jūrlapiai, kitoms modeliuojamos teritorijos dalims -2004 metų jūrlapis. Modeliniai skaičiavimai buvo atlikti dviems jūrinių <strong>ir</strong> gėlo vandens masiųsklaidos scenarijams tarpiniuose <strong>ir</strong> pakrantės vandenyse panaudojant tuos pačius 2004-2006m klimatinius duomenis: 1) esant Klaipėdos sąsiaurio gyliams iki gilinimo darbų (1987 m.), <strong>ir</strong>2) po to, kai Klaipėdos sąsiauryje buvo atlikti gilinimo darbai išgilinant maždaug nuo 12 iki14 m. (2004 m. gyliai). Modelyje buvo taikomas erdvinės diskretizacijos žingsnis,reprezentuoti sk<strong>ir</strong>tumus tarp <strong>jūros</strong> vartų konfigūracijos prieš gilinimą <strong>ir</strong> po gilinimo. Gaut<strong>ir</strong>ezultatai Klaipėdos sąsiaurio gilinimo bei uosto vartų rekonstrukcijos įtaka vidutiniamdruskingumui yra nežymi, nors pokyčiai stebimi gana didelėje teritorijoje. Modeliavimorezultatus vertinant BVPD tipologijos kontekste, uosto rekonstrukcijos <strong>ir</strong> gilinimo darbai tiknežymiai pakeitė druskingumą priekrantės vandenyse. Pietinės smėlėtos pakrantės vandenyse<strong>ir</strong> centrinėje Kuršių marių dalyje vidutinis druskingumas dėl gilinimo darbų <strong>ir</strong> uosto vartųrekonstrukcijos nepakito. Apibendrinant modelio skaičiavimais gautus rezultatus, tarpiniųvandenų <strong>ir</strong> pakrantės vandenų <strong>būklės</strong> <strong>ir</strong> jos gerinimo priemonių ataskaitoje (2009) suformuotaišvada, jog uosto gilinimo darbai turėjo nedidelę įtaką Kuršių marių druskingumui, norsnežymūs pokyčiai stebimi visuose tarpiniuose vandens telkiniuose. Maksimali vidutiniodruskingumo pasikeitimo absoliuti reikšmė t<strong>ir</strong>tame laikotarpyje buvo <strong>apie</strong> 0,5 ‰, tačiausk<strong>ir</strong>tumų reikšmės absoliučiu dydžiu didesnės už 0,3 ‰ užima nedidelę teritoriją aplink uostoJŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 163
Change language