Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...

Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ... Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...

13.07.2015 Views

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Koops, F. B. J. 2000. Electric and magnetic fields in consequence of undersea power cables.In: ICNIRP: Effects of Electromagnetic Fields on the Living Environment, pp. 189 – 210Nedwell, J. R., Langworthy, J. and Howell, D. 2003a. Assessment of sub-sea acoustic noiseand vibration from offshore wind turbines and its impact on marine wildlife; initialmeasurements of underwater noise during construction of offshore windfarms, andcomparison with background noise. COWRIE report No. 544 R 0424, 68 pp.Brakelmann, H. 2005a. Kabelverbindung der Offshore-Windfarmen Kriegers Flak und BalticI zum Netzanschlusspunkt. Expert´s opinion report commissioned by Offshore Ostsee WindAG, 70 pp.Brakelmann, H. 2006a. Heating of grouped cables for the transmission of wind energy. ew 10:44-50Brakelmann, H. & Stammen, J. 2006b. Heating Simulations for Submarine Cables: LSM,FEM or others? IEEE-conference PECon, KualaLumpur, 17 pp.Worzyk, T. & Böngeler, R. 2003. Abschätzung der Sedimenterwärmung durch dasparkinterne Kabelnetz im Offshore Windpark GlobalTech1. Studie der ABB PowerTechnology Products AB, Karlskrona (Schweden) und Enveco GmbH, Münster im Auftragder Nordsee Windpower GmbH & Co. KG, Sulingen, 28 pp.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 160

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 132.3.3 Jūrą teršiančios šiukšlėsIki šiol jūros teršimui šiukšlėmis Baltijos šalyse buvo skiriama mažai dėmesio. Baltijosjūros regione išsamių į krantą išmetamų ir ties kranto linija besikaupiančių šiukšlių kiekių beijų sudėties tyrimų atlikta nebuvo. Patikimų duomenų trūkumas – yra pagrindinė kliūtis,sprendžiant Baltijos jūros užterštumo šiukšlėmis klausimus. Duomenų rinkimas kol kas yratik epizodinis, o pavieniai tyrimai dažniausiai inicijuojami ir atliekami savanorių beinevyriausybinių organizacijų.HELCOM jūros šiukšlių projektas (Marine litter project of HELCOM) – pirmas ir šiuometu vienintelis bandymas apžvelgti jūros taršos šiukšlėmis problemą Baltijos jūros regionomastu, inicijuotas Helsinkio Komisijos 2007 metais. Projektas buvo iš dalies finansuojamasJungtinių Tautų Aplinkos Apsaugos Programos (JTAP). Projekto metu buvo siekiama surinktiir apibendrinti visą prieinamą informaciją apie Baltijos jūros taršą šiukšlėmis, atliekantliteratūros šaltinių analizę bei apklausiant atitinkamas organizacijas, kurios galėtų pateiktiduomenis apie šiukšlių kiekius. Informacija apie šiukšlių kiekius, sudėtį ir šaltinius Baltijosjūros šalyse buvo renkama klausimyno pagalba nuo 2006 metų lapkričio. Atsakymai buvogauti iš 6 šalių, tarp kurių buvo ir Lietuva. Projekto ataskaitoje pateikti tik vidutiniai Baltijosjūros krantuose ir ties kranto linija aptiktų šiukšlių kiekiai, suskirstyti pagal tipus (2-23 pav.).Didžioji informacijos dalis buvo surinkta nevyriausybinių organizacijų (WWF, The OceanConservancy) bei savivaldybių.2-23 pav. Į krantą išmetamų ir ties kranto linija besikaupiančių šiukšlių kiekiai Vidutiniai Baltijos jūrospaplūdimiuose surinktų šiukšlių kiekiai pagal tipus (Šaltinis: WWF Naturewatch Baltic).Dažniausiai pasitaikančios šiukšlės – plastikiniai buteliai (31-43 %). Iš pateiktosinformacijos nėra aišku kiek ir kokių šiukšlių buvo surinkta būtent Lietuvos kranto zonoje beivandens storymėje. Tikslus šiukšlių kiekis krante gali būti įvertintas tik atlikus detaliustyrimus specialiai išskirtuose kranto ruožuose pagal HELCOM parengtas rekomendacijasšiukšlių monitoringui.Organizacija „The Ocean Conservancy“ pateikia informaciją, kad Baltijos jūros šalyse2004 ir 2005 metais 500 metrų kranto teko 2-328 kg/4-181 vnt. šiukšlių.Duomenys gauti iš Lietuvos pajūrio savivaldybių apie organizuotai renkamas šiukšlesneatspindi jūros taršos šiukšlėmis. Nors savivaldybės inicijuoja organizuotą šiukšlių rinkimą išpaplūdimių, tikslus jų kiekio įvertinimas apsunkinamas dėl to, kad rinkėjai sumaišo šiukšles,surinktas iš tam skirtų vietų (šiukšlių dėžių, konteinerių), ir tas, kurios surinktos betarpiškaiJŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 161

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 132.3.3 Jūrą teršiančios šiukšlėsIki šiol <strong>jūros</strong> teršimui šiukšlėmis <strong>Baltijos</strong> šalyse buvo sk<strong>ir</strong>iama mažai dėmesio. <strong>Baltijos</strong><strong>jūros</strong> regione išsamių į krantą išmetamų <strong>ir</strong> ties kranto linija besikaupiančių šiukšlių kiekių beijų sudėties tyrimų atlikta nebuvo. Patikimų duomenų trūkumas – yra pagrindinė kliūtis,sprendžiant <strong>Baltijos</strong> <strong>jūros</strong> užterštumo šiukšlėmis klausimus. Duomenų rinkimas kol kas yratik epizodinis, o pavieniai tyrimai dažniausiai inicijuojami <strong>ir</strong> atliekami savanorių beinevyriausybinių organizacijų.HELCOM <strong>jūros</strong> šiukšlių projektas (Marine litter project of HELCOM) – p<strong>ir</strong>mas <strong>ir</strong> šiuometu vienintelis bandymas apžvelgti <strong>jūros</strong> taršos šiukšlėmis problemą <strong>Baltijos</strong> <strong>jūros</strong> regionomastu, inicijuotas Helsinkio Komisijos 2007 metais. Projektas buvo iš dalies finansuojamasJungtinių Tautų Aplinkos Apsaugos Programos (JTAP). Projekto metu buvo siekiama surinkti<strong>ir</strong> apibendrinti visą prieinamą informaciją <strong>apie</strong> <strong>Baltijos</strong> <strong>jūros</strong> taršą šiukšlėmis, atliekantliteratūros šaltinių analizę bei apklausiant atitinkamas organizacijas, kurios galėtų pateiktiduomenis <strong>apie</strong> šiukšlių kiekius. Informacija <strong>apie</strong> šiukšlių kiekius, sudėtį <strong>ir</strong> šaltinius <strong>Baltijos</strong><strong>jūros</strong> šalyse buvo renkama klausimyno pagalba nuo 2006 metų lapkričio. Atsakymai buvogauti iš 6 šalių, tarp kurių buvo <strong>ir</strong> Lietuva. Projekto ataskaitoje pateikti tik vidutiniai <strong>Baltijos</strong><strong>jūros</strong> krantuose <strong>ir</strong> ties kranto linija aptiktų šiukšlių kiekiai, susk<strong>ir</strong>styti pagal tipus (2-23 pav.).Didžioji informacijos dalis buvo surinkta nevyriausybinių organizacijų (WWF, The OceanConservancy) bei savivaldybių.2-23 pav. Į krantą išmetamų <strong>ir</strong> ties kranto linija besikaupiančių šiukšlių kiekiai Vidutiniai <strong>Baltijos</strong> <strong>jūros</strong>paplūdimiuose surinktų šiukšlių kiekiai pagal tipus (Šaltinis: WWF Naturewatch Baltic).Dažniausiai pasitaikančios šiukšlės – plastikiniai buteliai (31-43 %). Iš pateiktosinformacijos nėra aišku kiek <strong>ir</strong> kokių šiukšlių buvo surinkta būtent <strong>Lietuvos</strong> kranto zonoje beivandens storymėje. Tikslus šiukšlių kiekis krante gali būti įvertintas tik atlikus detaliustyrimus specialiai išsk<strong>ir</strong>tuose kranto ruožuose pagal HELCOM parengtas rekomendacijasšiukšlių monitoringui.Organizacija „The Ocean Conservancy“ pateikia informaciją, kad <strong>Baltijos</strong> <strong>jūros</strong> šalyse2004 <strong>ir</strong> 2005 metais 500 metrų kranto teko 2-328 kg/4-181 vnt. šiukšlių.Duomenys gauti iš <strong>Lietuvos</strong> pajūrio savivaldybių <strong>apie</strong> organizuotai renkamas šiukšlesneatspindi <strong>jūros</strong> taršos šiukšlėmis. Nors savivaldybės inicijuoja organizuotą šiukšlių rinkimą išpaplūdimių, tikslus jų kiekio įvertinimas apsunkinamas dėl to, kad rinkėjai sumaišo šiukšles,surinktas iš tam sk<strong>ir</strong>tų vietų (šiukšlių dėžių, konteinerių), <strong>ir</strong> tas, kurios surinktos betarpiškaiJŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 161

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!