Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 132.3.2 “Kitos energijos“ kategorijai priklausantys poveikiaiPastaraisiais metais nagrinėjant povandeninių kabelių poveikį jūrinei aplinkai visdažniau akcentuojami aplink juos susidarantys šilumos laukai. Dažniausiai atliekamas jūrosdugno temperatūros modeliavimas, siekiant nustatyti šilumos kiekius, sklindančius nuopovandeninių kabelių (e. g. Brakelmann 2005a, Brakelmann 2006a, Brakelmann & Stammen2006b). Paprastai mėginama nustatyti šilumos lauką aplink aukšto arba vidutinio stiprumonuolatinės srovės povandeninių kabelių. Studijos atliktos iki šiol parodė, kad paviršinio dugnosluoksnio, esančio po aukštos įtampos kabeliu, temperatūra gali siekti 30-35 °C (Worzyk &Böngeler, 2003). Gan patikimi dugno temperatūros matavimo rezultatai buvo gauti atliekantlauko tyrimus Danijos dalies Baltijos jūroje, Nysted vėjo jėgainių parke (72 turbinos po 2.3MW). Dugno paviršiaus temperatūra buvo matuojama 33 kV bei 132 kV kabelių prieigose,skirtingais atstumais nuo jų. Aukščiausia temperatūra, siekianti 17,7 °C, buvo užfiksuotaarčiausiai 132 kV kabelio (Meißner et al., 2007).Dar vienas svarbus povandeninių kabelių poveikis – elektromagnetinio laukosusidarymas. Dažniausiai yra atliekami elektromagnetinio lauko stiprumo matavimaipovandeninių kabelių prieigose. Anot Koops‘o (Koops, 2000) vienpolė nuolatinė srovė (1500A) sukuria 300 μT magnetinį srautą dugno paviršiuje, kuris sumažėja iki 50 μT 5 metrųatstumu nuo dugno paviršiaus. 10 cm diametro vienpolis aukštos įtampos nuolatinės srovėskabelis (500 A) indukuoja 2000 μT magnetinį lauką kabelio paviršiuje, 20 μT 5 metrųatstumu bei 5 μT – 20 metrų atstumu (Acres, 2006).Šiuo metu tik šiaurinėje Lietuvos teritorinės jūros dalyje sukoncentruoti inžineriniaiįrenginiai – tai Būtingės naftos terminalo 7,3 km ilgio jūrinis povandeninis vamzdynas,jungiantis požeminį kranto vamzdyną su tanklaivių švartavimosi plūduru bei į šiaurę nukreiptidu povandeniniai kabeliai. Išskirtinę ekonominę zoną kerta keturios kabelių linijos. Minėtiįrenginiai ir jų saugos zonos parodyti I.27 priede.2016 metais planuojama nutiesti 700-1000 MW HVDC (aukštos įtampos nuolatinėssrovės) „NordBalt“ Baltijos jūros dugnu. Sistema sujungtų Švedijos ir Lietuvos elektrosperdavimo tinklus.Detalių šilumos sklaidos poveikio jūros gyvūnams vertinimo studijų atlikta nebuvo.Literatūroje yra nurodoma, kad skirtingi jūros organizmai gali jautriai reaguoti net įnereikšmingus temperatūros pasikeitimus. Siekiant nustatyti poveikio mastą reikalingi detalūslauko tyrimai.Manoma, kad magnetinis laukas, susidarantis povandeninių kabelių prieigose gali turėtiįtakos moliuskams, vėžiagyviams, žuvims ir jūriniams žinduoliams, kurie orientacijai naudojažemės magnetinį lauką. Povandeninio kabelio generuojamas elektrinis laukas gali pritraukti aratbaidyti elektrai jautrias gyvūnų rūšis. Pavyzdžiu galėtų būti vienos jautriausių elektraiplokštėtažiaunės (Elasmobranchii) žuvys (rykliai, rajos), kurios yra viliojamos kai elektrinislaukas 0,005-1 μV/cm ir atbaidomos, kai elektrinis laukas virš 10 μV/cm (Gill, 2005).LiteratūraAcres, H. 2006. Literature Review: Potential electromagnetic field (EMF) effects on aquaticfauna associated with submerged electrical cables. supplement to the EnvironmentalAssessment Certificate (EAC) Application for the Vancouver Island TransmissionReinforcement (VITR) Project. Prepared for BC Hydro Environment & SustainabilityEngineering, 34 pp. http://www.eao.gov.bc.caGill, A. B. 2005 Offshore renewable energy: Ecological implications of generating electricityin the coastal zone, Journal of Applied Ecology, vol 42, pp. 605–615.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 159