Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13(aukštos įtampos nuolatinės srovės) „NordBalt“ kabelis Baltijos jūros dugnu, sujungiantŠvedijos ir Lietuvos elektros perdavimo tinklus (Litgrid, 2009) (I.29 priedas)Galimas vėjo elektrinių sukeliamas povandeninis triukšmas elektros gamybosmetu bei jo poveikis jūros gyvūnijai. Šiuo metu vieningos nuomonės apie vėjo elektriniųsukeliamo povandeninio triukšmo elektros gamybos metu, poveikį jūros gyvūnijai, nėra.Išmatuotas triukšmo intensyvumo lygis siekė nuo 90 iki 112 dB re 1 μPa Leq 110 metrųatstumu nuo jėgainės (Madsen et al., 2006; EWEA, 2008). Didžiojoje Britanijoje, “NorthHoyle” vėjo elektrinių parke, atliktų triukšmo lygio matavimų metu, nustatytos skirtingų jūrosgyvūnų rūšių triukšmo vengimo zonos (2-5 lent.) (EWEA, 2008).2-5 lent. Apskaičiuoti, skirtingų jūrinių rūšių triukšmo vengimo zonos, atstumai (EWEA, 2008).RūšisAtstumasLašiša1 400 mMenkė5 500 mPlekšnė1 600 mAfalina4 600 mPaprastoji jūrų kiaulė1 400 mRuonis (Phoca vitulina)2 000 mĮvertinus šių tyrimų rezultatus galime daryti prielaidą, jog vėjo elektrinių keliamastriukšmas dalinai trikdytų jūros žinduolius ir žuvis. Tačiau trikdymo pobūdis nebūtų atšiaurus.Jūros kiaulės komunikavimui naudoja ultrasoninius garsus žemesnio dažnio nei 100 KHz(vėjo elektrinės tokiame dažnyje nekelia triukšmo). Vėjo elektrinių keliamas triukšmassusidaro iš keleto spektrinių šuolių bei keleto pagrindinių švarių tonų, kurie nepasižymižinduolių komunikavimo trikdymo savybėmis (Madsen et al., 2006). Ištyrus keturių žuvųrūšių (gelsvapelekės Limanda limanda, silkės Clupea harengus, lašišos Salmo salar beimenkės Gadus morhua) triukšmo vengimo atsaką, nustatyta, jog jis tikėtinas tik nedideliuatstumu - mažesniu nei 1 km (Thomsen et al., 2006).Triukšmo šaltiniai, susiję su statybų jūroje sukeliamu povandeniniu triukšmu.Statybų jūroje sukeliamas kenksmingas triukšmas pagrindinai susijęs su polių kalimosukeliamu povandeniniu triukšmu, kuris gali būti susijęs su krantinių statybomis, vėjoelektrinių statybomis, kabelių klojimu bei gamtinių išteklių gavybos įrenginių statyba.Planuojami vėjo elektrinių parkai parodyti priede I. 28. Polių kalimas apima pakartotiną poliųkalimą į jūros dugną. Dažniausiai tai būna tuščiaviduriai metaliniai poliai. Polių kalimosukeliamas povandeninis triukšmas apibūdinamas, kaip povandeniniai impulsai, kurių garsinissignalas turi akimirksnį didėjimo laiką. Keliamo triukšmo pobūdis priklauso nuo skirtingosestatybose naudojamos technikos bei polių diametro ir ilgio; polių kalimo triukšmas gali siekti160-170 dB re 1 µPa2/Hz (Thomsen et al., 2006).Paprastųjų ruonių tyrimai Baltijos jūroje prie Danijos krantų, Nystede rajone, parodė 10– 60% ruonių skaičiaus sumažėjimą seklumoje, esančioje 10 km atstumu nuo statybų vietospolių įrenginėjimo dienomis, palyginus su skaičiumi, kai įrengimo darbai nebuvo vykdomi.Poveikis įvertintas kaip trumpalaikis (Edren et al., 2010). Kiti tyrimai parodė jūros kiauliųakustinės veiklos sumažėjimą iš karto po polių įrengimo bei visišką atsistatymą po 3-4valandų (Tougaard et al., 2003). Šiaurės jūroje (Horns Reef) ir Baltijos jūroje (Nysted)poveikis buvo nustatytas ne tik polių įrengimo apylinkėse bet ir stebėjimo stotyse, nutolusiose15 km nuo įrengimo vietos. Stebėjimo rezultatai patvirtino, kad polių įrengimas įtakoja jūroskiaulių akustinės veiklos sumažėjimą arba jų pasitraukimą iš gyvenamųjų plotų. Be to, buvonustatyta, kad rūšies tankumas buvo gerokai mažesnis visoje jūros akvatorijoje, kur buvovykdomi įrengimo darbai (Tougaard et al., 2003).Poveikis ir jo stiprumas jūros gyvūnams statybos metu labai priklauso nuo gyvūnorūšies jautrumo. Skirtingų rūšių žuvys yra jautrios skirtingo dažnio triukšmui ir toleruojaJŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 154