Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Duomenų apie povandeninio triukšmo poveikį dugno bestuburiams yra labai mažai.Žinoma, kad kai kurių aukštesniųjų vėžiagyvių (pvz. krevečių, krabų) sensorinė sistema galibūti jautri vibracinei stimuliacijai iki 100 Hz dažnyje (NRC, 2003). Baltijos jūroje panašiųtyrimų nebuvo atlikta.Norvegijos priekrantėje buvo ištirtas povandeninių seisminių pneumatinių įrankiųpoveikis žuvų sugavimams (Popper, 2003). Nustatyta, kad dėl naudojamo seisminiopneumatinio įrankio keliamo povandeninis triukšmo (iki 225 dB re 1 µPa 20-150 Hz dažniųjuostoje) sugaunamos žuvies kiekis ženkliai sumažėjo, o vėliau, nebenaudojus triukšmo,atsistatė. Taip pat yra įrodymų, jog žuvys jūroje vengia laivų skleidžiamo triukšmo. Švarus,stipresnis nei 180 dB re 1 µPa povandeninis triukšmas, trunkantis kelias valandas, visiškaipaveikia menkių (Gadus morhua) vidinę ausį. Kituose tyrimuose parodyta, kad žuvų klausoslaikiną bei visišką praradimą sukelia 140 -180 dB re 1 µPa intensyvumo 50-400Hz dažniotriukšmas, priklausomai nuo žuvų rūšies (Thomsen et al., 2006). Taip pat nustatyta, kadtriukšmas apie 80 dB re 1µPa (aukštesnio nei žuvų girdimumo ribos intensyvumo) sukeliaklausos sutrikimus ir, netgi jei intensyvus triukšmas neužmuša žuvų, laikinas klausospraradimas sumažina jų išgyvenamumo galimybes.Povandeninio triukšmo poveikis jūros žinduoliams ištirtas žymiai išsamiau. Žinoma,kad laikiną žinduolių klausos praradimą sukelia 75-90 dB (aukštesnio nei žemutinė žinduoliųgirdimumo riba) intensyvumo triukšmas (Thomsen et al., 2006). Žinduolių atsakas į stipriuspovandeninius triukšmus aptinkamas lengviau nei atsakas į chroniškus ir ilgalaikiuspovandeninius triukšmus. Triukšmai sukeliantys vienkartinį stiprų atsaką neturi didelės įtakospopuliacijoms, kai tuo metu chroniškas triukšmo poveikis gali jas paveikti. Ilgalaikispovandeninio triukšmo poveikis gali sukelti laikiną girdimumo slenksčio pokytį bei padidintijūros žinduolių patologinio streso tikimybę (NRC, 2003). Stresas gali sukelti netiesioginįsimpatetinės nervų sistemos atsaką (padidėjąs širdies ritmas, padidėjąs kraujospūdis,hipertermija) bei tiesioginį simpatetinės nervų sistemos atsaką (katecholaminų – epinefrinobei norepinefrino koncentracijos kraujo plazmoje pokytį) (Wright, 2007). Apskirtai,povandeninio triukšmo keliami pavojai jūros žinduoliams labai priklauso nuo triukšmodažnio, trukmės, intensyvumo, triukšmo šaltinio, triukšmo šaltinio veiklos ciklo (NRC, 2005).Atlikus literatūros apžvalgą, pastebėtina jog apie povandeninio triukšmo poveikį jūrospaukščiams vieningos mokslininkų nuomonės nėra. Kai kuriose užsienio šalių studijose,povandeninio triukšmo poveikis jūros paukščiams nustatytas kaip nereikšmingas. Pavyzdžiui,buvo tiriama ledinių ančių (Clangula hyemalis) elgsena seisminių tyrimų metu Boforto jūroje.Nustatyta, jog seisminiai tyrimai, sukeliantys pakankamai aukšto intensyvumo povandeninįtriukšmą, neturėjo tiesioginės įtakos paukščių elgsenai (Flint et al., 2003). Tačiaunetiesioginis poveikis žuvėdroms (Sternula albifrons) buvo pastebėtas tyrimuose, atliktuoseJungtinėje karalystėje. Povandeninis didelio intensyvumo triukšmas buvo generuojamas,kalant polius jūroje. Triukšmingoje teritorijoje, silkių populiacijoms sumažėjus, žuvėdrossuvartojo mažiau žuvies (Perrow et al., 2011). Studijoje, atliktoje Kanadoje bei Škotijoje,tiriant povandeninius prietaisus, naudojamus atbaidyti jūros paukščius nuo moliuskų fermų,buvo aptikta, jog gagų (Somateria mollissima) bei klykuolių (Bucephela clangula) dirbtinaipo vandeniu sukurtoje triukšmingoje teritorijoje, sumažėdavo iki 80%. Taip pat buvo aptikta,jog šie paukščiai reagavo į įrašytą laivo triukšmą, o kitokius triukšmus ignoravo (Ross et al.,2001).Pagrindiniai povandeninio triukšmo šaltiniai Lietuvos Baltijos jūroje. LietuvosBaltijos jūros povandeninio triukšmo taršos šaltinius galima suskirstyti į dvi grupes (TG11,2010; EK sprendimas, 2010): 1) žemo bei vidutinio dažnio (10Hz – 10 KHz dažnių juostoje)šaltiniai, skleidžiantys impulsinį triukšmą, kuris ženkliai gali paveikti jūros gyvūniją; 2) žemodažnio (63Hz – 125Hz dažnių juostoje) šaltiniai, skleidžiantys ištisinį triukšmą. Remiantis EKJŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 149