Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Šiaurinėje pusėje buvo suformuotas 70-81 m pločio ir 2,8-3,0 m aukščio paplūdimys. 2011 m.vasara ir ypatingai rudens pradžia pasižymėjo dideliu audringumu, kas sukėlė aktyvųpaplūdimio ir povandeninio šlaito skersinio profilio persiformavimą. Rugsėjo mėn. pietinėjedalyje paplūdimys susiaurėjo iki 49-60 m, o šiaurinėje, net iki 35-45 m. Paplūdimius aktyviaiveikė ir eolinė veikla, dėl kurios dalis smėlio buvo pernešta į sausumos pusę.Po atliktų darbų pietinio ruožo jūros priekrantėje nustatytas dugno paaukštėjimas irgylių sumažėjimas, ypač intensyviausio smėlio papildymo vietoje. Šiauriniame ruože, ženkliaipriauginus paplūdimį, iš karto po papildymo padidėjo povandeninio šlaito nuolydžiai. Taisavo ruožtu paskatino aktyvesnį paplūdimių ardymą. Dalis smėlio iš paplūdimio papildopovandeninį šlaitą. Šiame ruože stebėta į Š nukreipta išilginė nešmenų pernaša ir gyliųsumažėjimas prie Rąžės žiočių.Palangos paplūdimių papildymui yra naudojamas šiek tiek stambesnis smėlis, negupirminis. Pietiniame ruože, kur jau anksčiau buvo papildymui buvo naudotas jūrinis smėlis,paplūdimių nuosėdų sudėtis neturėjo didesnių pokyčių. Šiauriniame ruože atvežtinis smėlispakeitė nuosėdų sudėtį nuo smulkaus iki vidutinio smėlio. Povandeniniame šlaite pietinėjepusėje smėlio paplitimo juosta išsiplėtė maždaug iki 5 m. gylio. Šiauriniame ruože didesnissmėlio juostos išplitimas stebėtas tik prie tilto.Atlikti paplūdimio papildymo darbai neturėjo įtakos banguolio F. lumbricalis gausumuiir vertingoms Palangos priekrantėms buveinėms. Tačiau įvykus avarijai, vamzdyno trukimovietoje buvo užpilta apie 9391 m 2 moreninio dugno su daugiamečiu raudondumbliu šakotuojubanguoliu. Sunaikintos dugno buveinės plotas sudaro apie 4 % lyginant su bendru biotopoplotu, todėl išpilto smėlio poveikis yra santykinai nedidelis, tačiau dėl vandens judėjimotikėtinas smėlio transportas ir poveikis dugno bendrijoms žymiai didesniame dugno plote.Atliekant darbus smėlio pylimo zonoje laikėsi tiek vietinės populiacijos paukščiai(didžioji antis, sidabrinis kiras ir varna), tiek migrantai (paprastieji, sidabriniai ir rudagalviaikirai, gulbė nebylė, jūrinė šarka). Artimoje smėlio pylimo ir tvarkymo technikos kaimynystėjepaukščiai ilsėjosi ir maitinosi. Smėlis buvo pilamas kartu su jūros vandeniu, kuriame gali būtismulkesnių maisto objektų, pritraukusių kirų ir kitų vandens paukščių.Ichtiologiniai stebėjimai parodė, kad didesnių skirtumų nuo kitų priekrantės akvatorijų,akvatorijoje ties Palanga pagal žuvų rūšinę sudėtį, gausumą, biomasę bei matmeninę struktūrąnebuvo. Preliminariais duomenimis atlikti darbai neturėjo pakenkti žuvų migracijų ir nerštosąlygoms (BPATPI, 2011). Paplūdimių pamaitinimo bei smėlio kasimo rajonai pateiktiatitinkamai 2-16 pav. ir I.26 priede.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 142