Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 132.2.5 Smėlio kasimo poveikis2011 m. buvo atlikti Palangos paplūdimio papildymo smėliu aplinkos tiriamieji irmonitoringo darbai. Šių darbų pagrindinis tikslas buvo stebėti gamtinės aplinkos kokybėspokyčius smėlio kasimo vietoje jūroje, Preilos – Juodkrantės poligone, ir tvarkomamePalangos kranto ir priekrantės ruože nuo Birutės kalno iki Rąžės upelio žiočių. 2011 m.balandžio – gegužės mėnesiais Palangos paplūdimiai papildyti 131 631 m³ smėlio.Smėlio kasimas buvo vykdomas Preilos – Juodkrantės poligone. Šio poligono dugnoreljefe išsiskiria dvi charakteringos, statmenai viena į kitą orientuotos teigiamo reljefostruktūros, kuriose smėlio tinkamo paplūdimių papildymui storis yra ne mažesnis kaip 3 m.Šių struktūrų plotai - 5,04 ir 2,6 km 2 . Juose atitinkamai yra susikaupę ne mažiau kaip 7,97 ir3,61 mln. m 3 smėlio. Vyraujanti smėlio sudėtis – vidutinis smėlis. Jūros gylis kasimo rajone19-24 m. 2011 m., kaip ir 2008 m. smėlis buvo kasamas iš didesnio PR-ŠV kryptimiorientuoto ploto. Vertintina, kad 2011 m. iš šio ploto galėjo būti iškasta iki 150000 m³ smėlio.Tai yra didesnis kiekis, negu buvo paskleistas paplūdimyje, nes dalis smėlio, trūkusvamzdynui, pateko į jūros dugną Palangos priekrantėje.Smėlio kasimo rajonas pasižymi aktyvia hidrodinamika. Išmatuoti tėkmių greičiaipriedugnyje siekė 0,22-0,28 mm. Tokie tėkmės greičiai yra pakankami, kad į judrią būsenąpereitų smėlio dalelės, kurių stambumas 0,2-0,4 mm. Šis stambumas kaip tik atitinka smėliųgranuliometrinę sudėtį kasimo rajone.Smėlio kasimo darbai buvo vykdomi pavasarį, esant žemai vandens temperatūrai.Hidrocheminiai vandens rodikliai smėlio kasimo laikotarpiu buvo būdingi šiam metų sezonui.Sprendžiant pagal dugno reljefo pokyčius po atliktų darbų, grunto kasimas buvovykdomas plaukiant išilgai gūbrio ir jo paviršiuje kasant siaurus ir iki 1 m. gylio griovius.Vėliau atlikti tyrimai parodė, kad po kasimo darbų vyksta pažeisto reljefo niveliacija. Yraužnešamos išilginės iškasos ir dugno paviršiaus reljefas įgauna savo pirmykštį vaizdą. Stebimismėlio kasimo rajono dugno morfologijos pokyčiai rodo, kad atlikti darbai kol kas neturipoveikio jūros dugno reljefui. Esant tokiam kasimo intensyvumui, kai per vieną paplūdimiųpapildymo ciklą buvo iškasta apie 130000-150000 m³ smėlio, dugno reljefas pilnai atsistatodėka nuosėdinės medžiagos migracijos.Dugno nuosėdų sudėties stebėjimai parodė, kad nuosėdų sudėtis kasimo rajone išliekastabili. Pačiose kasimo vietose užfiksuoti tik labai nežymūs nuosėdų sudėties pokyčiai rodo,kad kasamas nuosėdų sluoksnis yra sudarytas iš vienodos sudėties nuosėdų. Iškasasužpildančios nuosėdos atitinką bendrą rajono nuosėdų sudėtį.Smėlio kasimo rajone po kasimo darbų nenustatyta jokių reikšmingų bentoso bendrijųstruktūrinių charakteristikų pokyčių. Smėlio kasimo rajone nebuvo registruota vandenspaukščių sankaupų.Savaeige žemsiurbe atplukdytas smėlis į krantą buvo pumpuojamas per rifuliavimovamzdynų sistemą. Šią sistemą sudarė vamzdynai paplūdimyje, vamzdynas paklotas jūrosdugne ir lankstus vamzdynas, jungiantis dugno vamzdyną su žemsiurbe. Paplūdimiųpapildymo metu ruože nuo Birutės kalno iki tilto buvo paskleista 74557 m³ ir ruože nuo tiltoiki Rąžės – 57074 m³ smėlio. Darbų vykdymo metu, trūkus vamzdynui maždaug dugno irlankstaus vamzdynų sujungimo vietoje, dalis smėlio pateko į jūros dugną Palangospriekrantėje, maždaug 8-9 m gylyje sudarydamas seklumą. Preliminariais vertinimais šiojevietoje išpilto smėlio kiekis galėjo sudaryti 15000 m³.Atlikti smėlio papildymo darbai turėjo ryškų poveikį paplūdimio morfologijai ir krantolinijos pokyčiams. Po atliktų darbų tvarkytame ruože paplūdimio plotis pietinėje pusėjepadidėjo iki 77-88 metrų, o aukštis ties apsauginio kopagūbrio papėde siekė 2,4-2,7 m.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 141