Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 132.2.3 Šventosios uosto rekonstrukcijos poveikisPagal LR Vyriausybės strateginio planavimo komiteto 2003-11-06 posėdžio protokoląNr. 19, prioritetinės Šventosios jūrų uosto veiklos kryptys yra šios: pramoginių ir sportiniųlaivų, mažųjų kruizinių ir Ro-Ro keleivinių laivų, nedidelių žvejybos laivų aptarnavimas;Būtingės naftos terminalo pagalbinių laivų aptarnavimas; valstybės sienos apsaugos tarnybos,specializuotų gelbėjimo ir kitų kontrolę jūroje vykdančių institucijų laivų aptarnavimas.Norint vykdyti numatytas veiklos kryptis, būtina Šventosios uosto rekonstrukcija. Sudarytosuosto rekonstrukcijos alternatyvos yra šios (2-15 pav.): “0” – nulinė alternatyva, dabartinėŠventosios uosto būklė; “1” - trumpi 400 m. ilgio molai, 6 m. uosto gylis ir 7 m gylio įplaukoskanalas; “2” - ilgi molai (800 m ilgio), 6 m. uosto gylis ir 7 m. gylio įplaukos kanalas; “3” -ilgi molai (800 m ilgio), 8 m. uosto gylis ir 9 m. gylio įplaukos kanalas (projektas „Šventosiosuosto rekonstrukcijos galimybių studija“, ALATEC, 2009).Atliktas uosto molų ilgio pagrindimas ir jų gylio nustatymas pagal hidrodinamines irlitodinamines savybes. Norint įvertinti Šventosios uosto rekonstrukcijos alternatyvas, buvosukurtas Lietuvos Baltijos priekrantės (Lietuvos akvatorija) bangų, hidrodinaminis ir nešmenųpernašos modelis, panaudojant Danijos hidraulikos instituto skaitinę programinę įrangą MIKE21 (MIKE 21..., 2005).Srovių bei bangų formavimosi procesui jūros priekrantės zonoje didžiausią įtaką turistiprūs, pakankamai ilgos trukmės ir pastovios krypties vėjai. Per 1999 – 2007 m. laikotarpįtarp stiprių vėjų ryškiai išsiskiria P-V sektoriaus vėjai: PV krypties vėjai sudarė 37,6%, V –28,3%, P – 13,3% ir ŠV - 11,2%. Nustatyta, kad PV, V ir ŠV krypčių vėjai sukelia didžiausiasbangas ir labiausiai keičia hidrodinaminį režimą Baltijos priekrantėje. Todėl bangų,hidrodinaminiai ir nešmenų pernašos procesai modeliuoti pučiant šių krypčių 20 m/s greičiovėjams (Kriaučiūnienė, Gailiušis, 2010).Šventosios uosto molų ilgio įtaka priekrantės dugno ir jūros krantų procesams nagrinėtalyginant „1“ ir „2“ alternatyvą su „0“ alternatyva (2-15 pav.). Pučiant vakarų vėjui, ilgi (800m) uosto molai („2“ alternatyva) suformuoja didelį erozijos židinį, nutolusį per 200–400 mnuo šiaurės molo. Tėkmės greičiai priekrantėje padidėja nuo 0,07 m/s („0“ alternatyva) iki0,48 m/s („2“ alternatyva). Tuo tarpu trumpesni 1 uosto alternatyvos molai padidina tėkmėsgreičius nuo 0,02 m/s iki 0,34 m/s. Pučiant PV vėjui susidaro erozijos židinys uosto pietųpusėje. Šiame plote tėkmės greičiai padidėja iki 0,4-0,5 m/s “1” ir „2“ alternatyvoms, kai „0“alternatyvai greičiai buvo 0,2-0,3 m/s.Šventosios uosto gylio įtaka hidrodinaminiams procesams nustatyta „2“ ir „3“ uostoalternatyvas palyginus su „0“ alternatyva (2-15 pav.). Pagal „2“ alternatyvą uosto gylis yra 6m, o pagal „3“ alternatyvą – 8 m.). Pučiant V vėjui, kranto būklei įtaką daro “3” uostoalternatyva, kai susiformuoja erozijos židinys į šiaurę nuo uosto. “2” uosto alternatyvos molųpoveikis žymiai mažesnis. Į šiaurę nuo uosto molų tėkmės greičiai padidėja iki 0,43 – 0,47m/s, kai „0“ alternatyvos greičiai buvo vos 0,02 m/s. Pučiant PV vėjui didžiausi tėkmiųgreičių pokyčiai nustatyti į šiaurę nuo uosto molų. Pučiant ŠV vėjui didžiausi tėkmių greičiųpokyčiai nustatyti į pietus nuo uosto molų. Tėkmės greičiai padidės artimoje krantui zonojelyginant “2” ir “3” alternatyvas su „0 alternatyva.Šventosios uosto atstatymas pagal “1” alternatyvą tenkina minimalius uostoreikalavimus ir daro mažiausią įtaką priekrantės litodinaminiams procesams. “2” uostoatstatymo alternatyva taps krantų erozijos priežastimi tiek uosto pietų, tiek uosto šiaurėspusėje. Uosto gylio didinimas (“3” alternatyva) iki 8 m uosto padidins uosto poveikį nešmenųpernašos procesams.Šiuo metu yra atliekamas detalus Šventosios uosto rekonstrukcijos poveikio atlinkaivertinimas, kuriame vertintas galimas uosto poveikis Baltijos jūros aplinkai.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 137