Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 132.2.2 Kranto linijos dinamika Klaipėdos uosto poveikio zonojeKranto linijos dinamikos ypatumai Klaipėdos uosto poveikio zonoje yra plačiai aprašytiG.Žilinsko straipsnyje (1998). Šiame darbe išskirti Klaipėdos sąsiaurio antropogeniniopoveikio Baltijos jūros krantams trys pagrindiniai periodai:1. Nedidelio antropogeninio poveikio periodas (iki kapitalinių molų statybos pradžios –1835 m.). Vyravo Kuršių nerijos kranto „priaugimo“ bei šiaurinio (žemyninio) krantoišplovimo tendencijos.2. Intensyvios molų statybos ir dugno gilinimo laikotarpis (1835-1957 m.). Ypačsmarkiai kito krantai, esantys prie Klaipėdos sąsiaurio, intensyvios molų statybos laikotarpiu.1835 – 1878 metais kranto linija priešpietinio molo priaugo apie 600 m (14 m per metus).Prailginus pietinį molą (darbai baigti apie 1957 m.), kranto linija jau ne stūmėsi jūros link,kaip teoriškai turėtų būti priešvėjinėje molų pusėje, o dėl suintensyvėjusios dugno erozijospriekrantėje – traukėsi.3. Didelės apimties dugno gilinimo darbų laikotarpis (1957-1997 m.). Šeštojodešimtmečio pabaigoje buvo stipriai išgilintas įplaukos (iki 10 - 10,5 m.) ir vidinio kanalo (iki9 – 9,5 m) farvateriai. Dar didesni gyliai (iki 12-12,5m) kanalo farvateryje buvo pasiekti 1985– 1986 metais, statant tarptautinę perkėlą. Dėl iškasamo iš barinio kanalo didelių gruntokiekių, o tuo pačiu susidariusių didelių gylių gradientų tarp aplinkinės akvatorijos ir bariniokanalo, smarkiai suaktyvėjo nešmenų „nutraukimo“ iš aplinkinių pakrantės rajonų procesai.Šių bei kitų hidrolitodinaminių procesų išdavoje krantas traukėsi tiek šiaurinėje, tiek irpietinėje Klaipėdos uosto molų pusėse. Per 1957- 1993 m. laikotarpį krantas prie pietiniomolo atsitraukė apie 65 m(1,8 m/m.) ir 500 m. atstumu – 40 m. (1,1 m/m.), o prie šiauriniomolo – apie 30 m (0,8 m/m.) ir 500 m atstumu – apie 72 m. (2 m/m.). Intensyvios abrazijosruožas šiaurinėje uosto pusėje siekia virš 1200 m.4. 2001-2002 m. vykdant Klaipėdos jūrų uosto rekonstrukcijos darbus buvo prailgintimolai (šiaurinis 205 m., pietinis – 278 m.). Šie darbai turėjo įtakos gretimų uostui jūros krantųdinamikai. Vertinant molų rekonstrukcijos įtaką buvo remtasi nuo 1995 m. vykdomoKlaipėdos uosto krantų dinamikos monitoringo duomenimis. Nustatyta, kad žemyne,arčiausiai molų esančioje kranto atkarpoje, kurioje paskutinį dešimtmetį iki uosto molųprailginimo krantas buvo santykinai stabilus, po rekonstrukcijos įsivyravo kranto ardostendencijos. Kuršių nerijos krante, kur paskutinį dešimtmetį iki molų prailginimo arčiausiojemolui kranto atkarpoje vyravo intensyvios ardos procesai, po molų rekonstrukcijos krantaspradžioje stabilizavosi, o vėliau čia pradėjo vyrauti sąnašų akumuliacijos tendencijos (šieduomenys yra iš pateikto spaudai Dariaus Jarmalavičiaus, Gintauto Žilinsko ir DonatoPupienio straipsnio „Impact of Klaipėda Port jetties reconstruction on adjacent sea coastdynamics“).Kranto linijos dinamikai turi įtakos daug faktorių: uosto vartų orientacija, uosto plėtra(farvaterio gilinimas ir platinimas, molų rekonstrukcija), vandens apykaita tarp Baltijos jūrosir Kuršių marių ir t.t. Uosto plėtra turės didelę įtaką Klaipėdos sąsiaurį supantiems krantams,todėl būtina pastoviai atlikti krantų monitoringą ir tvirtinti krantus.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 136