Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 132-13 pav. Klaipėdos sąsiaurio pralaidumo kreivės trims variantams (Hsk – lygių skirtumas tarp Kuršiųmarių ir Baltijos jūros).Gamtosauginės priemonės, mažinančios Klaipėdos sąsiaurio pralaidumą, gali būti naujųkrantinių įrengimas ar rekonstrukcija, sumažinant Klaipėdos sąsiaurio skerspjūvį (Gailiušis irKriaučiūnienė, 1999) bei molų rekonstrukcija (Gailiušis et al., 2004). 2001-2002 m. vykdantKlaipėdos jūrų uosto rekonstrukcijos darbus buvo prailginti molai (šiaurinis 205 m, pietinis –278 m). Patys uosto vartai susiaurėjo ir tapo „priverti“. Tuo buvo siekiama sumažinti ilgosiosbangos, kuri susidaro pučiant šiaurės–vakarų vėjams, pavojingumą laivams. Sąsiaurio tėkmėsstruktūros pokyčiai dėl Klaipėdos uosto jūros vartų rekonstrukcijos atvaizduoti 2-14paveiksle. Apskaičiuota (Gailiušis et al., 2004), kad Klaipėdos uosto jūros vartųrekonstrukcija sumažina sąsiaurio pralaidumą iki 4,0% tekant tėkmei iš Kuršių marių įBaltijos jūrą ir iki 2,5% – iš Baltijos jūros į Kuršių marias. Ši priemonė iš dalies kompensuojaKlaipėdos sąsiaurio pralaidumo padidėjimą, kuris atsiranda dėl uosto farvaterio gilinimo.Klaipėdos sąsiaurio hidrodinaminiu modeliu ištyrus uosto akvatorijos tėkmių struktūrosir pralaidumo pokyčius dėl bet kurios ūkinės veiklos, gauname naujų žinių apie Klaipėdosjūrų uosto plėtros galimybes ir būtinas gamtosaugos priemones, kurios saugotų Kuršių mariųekosistemą.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 134