Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 132.2 „Fizinės žalos“ kategorijai priskirtini poveikiaiFizinei žalai Lietuvos Baltijos jūroje priskirtina uostų hidrotechninių įrenginių įtakaBaltijos jūros priekrantei ir krantų būklei, uostų poveikis kranto linijos dinamikai, dugniniotralavimo bei smėlio kasimo poveikiai.2.2.1 Uostų hidrotechninių įrenginių įtaka Baltijos jūros priekrantei ir krantų būkleiUostų (hidrotechninių įrenginių kompleksų) statyba, rekonstrukcija ir eksploatacija turiįtakos Baltijos priekrantei bei uostų akvatorijai ir krantų būklei. Klaipėdos uostas yraplečiamas pietų (gilinant Klaipėdos sąsiaurį ir statant naujas bei rekonstruojant senaskrantines) bei šiaurės kryptimi (rekonstruojant įplaukos kanalą). Numatyta atstatytiŠventosios uostą, tiriama naujo giliavandenio jūrų uosto galimybė.Klaipėdos uostas yra šiauriausias neužšąlantis uostas rytinėje Baltijos jūros dalyje.Uosto krantinių bendras ilgis daugiau kaip 19 km, iš jų 8,3 km yra naudojama krovosdarbams. Šiuo metu uoste vandens gylis yra 10,5–14,5 m. Klaipėdos uostas yra prie Klaipėdossąsiaurio, kuris jungia Kuršių marias su Baltijos jūra. Klaipėdos sąsiauriui ir šiaurinei mariųdaliai įtaką daro jūros vandens prietaka iš Baltijos jūros. Šie greiti ir nereguliarūs vandenspasikeitimai sukelia temperatūros, druskingumo bei kitų charakteristikų svyravimus.Plečiant Klaipėdos uostą, kyla poveikio aplinkai vertinimo klausimai Klaipėdossąsiauryje ir Baltijos jūros priekrantėje. Tokia ūkinė veikla sukelia vandens telkinio tėkmėsstruktūros pokyčius, kurie daro įtaką pernašos bei akumuliacijos procesams ir keičiaekosistemų egzistavimo sąlygas. Klaipėdos uosto akvatorijos monitoringo tyrimai (tėkmiųmatavimai, nešmenų kiekio ir jų cheminės sudėties nustatymas) leidžia įvertinti dabartinęKlaipėdos sąsiaurio ir Baltijos jūros priekrantės būklę. Tačiau tik modeliuojant vandenstelkinių procesus, galima nustatyti pokyčius, kurių priežastis yra antropogeninė veikla. Ypačsvarbus tėkmių, nešmenų ir bangų procesų modeliavimas esant ekstremalioms gamtinėmssąlygoms (štormų arba didelių potvynių metu), nes neturime išmatuotų patikimų tėkmėsparametrų (Gailiušis et al., 2006).Pastaraisiais metais vykdomi svarbūs Klaipėdos uosto plėtros projektai: gilinamaKlaipėdos sąsiaurio akvatorija, įvykdyta įplaukos kanalo rekonstrukcija, statomos naujoskrantinės. Bet kuri antropogeninė veikla uoste turi įtakos Klaipėdos sąsiauriohidrodinaminiam režimui – sąsiaurio pralaidumui ir tėkmės struktūrai. Gilinimo darbai uostoakvatorijoje didina Klaipėdos sąsiaurio pralaidumą, t.y. didesnės vandens masės iš Baltijosjūros įteka į Kuršių marias ir atvirkščiai. Padidėjusi Baltijos jūros sūraus vandens prietaka įKlaipėdos sąsiaurį ir Kuršių marias gali turėti neigiamos įtakos gėlavandenei ekosistemai.Hidrotechniniai statiniai (naujos krantinės ar pirsai) siaurina Klaipėdos sąsiaurį ir mažina jopralaidumą. Siekiant palaikyti nusistovėjusią pusiausvyrą, reikėtų numatyti papildomaspriemones, kurios kompensuotų sąsiaurio pralaidumo padidėjimą dėl gilinimo darbų. Ūkinėveikla uosto akvatorijoje keičia ir tėkmių struktūrą. Padidėję tėkmės greičiai keičia nešmenųpernašos procesus Klaipėdos sąsiauryje, t.y. atsiranda naujos dugno erozijos bei nešmenųakumuliacijos vietos, kurios gali turėti neigiamos įtakos laivybos sąlygoms uosto akvatorijoje.Natūralių gamtinių procesų kaita (Nemuno nuotėkio pokyčiai, stiprių vėjų bei uraganųskaičiaus didėjimas) taip pat turi įtakos tiek Kuršių marių, tiek Baltijos jūros priekrantėsbūklei.Atlikti Klaipėdos sąsiaurio pralaidumo pokyčių skaičiavimai (Gailiušis et al., 2005)parodo, kaip keičiasi sąsiaurio pralaidumas atliekant gilinimo darbus sąsiaurio akvatorijoje,Skaičiavimai atlikti trims Klaipėdos sąsiaurio batimetrijos variantams (2-12 pav.):JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 132