Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Pagal dampingo monitoringo duomenis apskaičiuota didžiausia santykinė koncentracijagyvsidabriui yra 250.Vėjo krypties įtaka taršos pernašai iš dampingo rajono. Taršos sklaida sumodeliuotaišpilant vieno gruntovežio gruntą į dampingo rajoną. Norint įvertinti grunto gramzdinimo iškelių gruntovežių poveikį Baltijos priekrantėje reikia apskaičiuoti suminį taršos poveikįnagrinėjamu laikotarpiu.Pučiant 15 m/s ŠV krypties vėjui, tėkmė jūroje yra nukreipta į pietus. 1-3 paveiksleatvaizduota kenksmingų medžiagų, kurių santykinė koncentracija grunto gramzdinimo vietojeyra 1000, sklaida. Taršos pernaša iš pirmojo dampingo rajono (2-1 pav.) vyksta pietųkryptimi. Išpylus gruntą į dampingo rajoną po 12 val. koncentruota taršos dėmė išplinta tojepačioje vietoje (2-3a pav.), o po 1 paros išplitusi taršos dėmė bus nunešta apie 9 km į pietus(2-3b pav.). Praėjus 2 paroms taršos dėmė bus nunešta prie nagrinėjamos akvatorijos ribų (2-3d pav.). Didžiausia santykinė koncentracija yra nustatyta taršos dėmės centre. Po 12 val. nuogrunto išpylimo momento santykinė koncentracija dėmės centre bus 16, o po paros – 2,8.Judėjimo kelyje taršos dėmė plečiasi, o jos santykinė koncentracija mažėja.Pučiant 15 m/s V krypties vėjui tėkmės struktūra tampa turbulentinė, todėl keičiasi irtaršos pernašos pobūdis. Po 1 paros nuo grunto išpylimo momento mažai išplitusi taršos dėmėtruputį pajudės į šiaurę (2-2b pav.), po 2 parų mažos santykinės koncentracijos dėmėnukeliaus 15 km ŠV kryptimi (2-4d pav.). Santykinė koncentracija dėmės centre žymiaikeisis: grunto gramzdinimo momentu – 1000, po 1 paros – 11, o po 2 parų – 1,3.Pučiant 15 m/s PV krypties vėjui tėkmė jūroje yra nukreipta į šiaurę. Taršos pernaša išdampingo vietos taip pat vyks šiaurės kryptimi. Po 1 paros nuo grunto gramzdinimo momentotaršos dėmė nukeliaus apie 15 km į šiaurę (2-5b pav.), o po 2 parų taršos dėmė paliksnagrinėjamą akvatoriją (2-5d pav.). Santykinė koncentracija dėmės centre žymiai sumažės:nuo 1000 grunto gramzdinimo metu iki 2,5 po 1 paros. Apibendrinus išnagrinėtusvariantus nustatėme, kad greičiausiai taršos dėmė juda pučiant PV krypties vėjui, o lėčiausiai -V krypties vėjui. Pučiant bet kurios krypties vėjui taršos dėmė nepasiekia Baltijos paplūdimių.Santykinė koncentracija dėmės centre sumažėja nuo 1000 grunto gramzdinimo momentu iki2,5-11 po 1 paros. Susidariusios dėmės plotis nėra didelis, šiek tiek didesnė koncentracijastebima dėmės centre (ne didesniame negu 5 km plotyje), likusios dėmės dalies koncentracijanuo foninės skiriasi nežymiai.Vėjo stiprumo įtaka taršos sklaidai. Norint nustatyti vėjo stiprumo įtaką taršossklaidai, reikia palyginti modeliavimo rezultatus pučiant tos pačios krypties, bet skirtingostiprumo vėjams. Todėl buvo atliktas kenksmingų medžiagų pernašos iš dampingo rajonomodeliavimas pučiant ŠV krypties silpnam (1 m/s) vėjui. 2-6 paveiksle atvaizduota taršossklaida, kai pradinė santykinė koncentracija grunto gramzdinimo metu yra 1000. Per visąmodeliavimo laikotarpį taršos dėmės padėtis beveik nesikeičia, keičiasi tik dėmėskonfigūracija ir jos santykinė koncentracija. Santykinė koncentracija dėmės centre žymiaisumažės: nuo 1000 grunto gramzdinimo metu iki 3,5 po 1 paros ir iki 1,8 po 2 parų.Pučiant bet kurios krypties silpnam vėjui (1 m/s) jūroje vyksta labai nežymi taršospernaša iš dampingo rajono. Praėjus kelioms paroms taršos dėmės koncentracija neesminiudydžiu skiriasi nuo foninės Baltijos jūros koncentracijos. Pučiant stipriam vėjui (15 m/s)vyksta intensyvi taršos pernaša, tačiau tarša kranto nepasiekia.Dumblo sklaidos iš pirmojo dampingo rajono modeliavimas. Dumblo sklaida iš dampingorajono modeliuota esant šioms gamtinėms sąlygoms: kai pučia stiprus 15 m/s ŠV, V ir PVkrypčių vėjas ir silpnas 1 m/s ŠV krypties vėjas. Dumblo pernašos procesai aprašytigramzdinant 1 gruntovežio gruntą (2000 t) pirmajame dampingo rajone.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 120