Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 132 JŪROS RAJONO PAVOJŲ BEI POVEIKIŲ ŠALTINIŲ MASTO,PASISKIRSTYMO IR INTENSYVUMO VERTINIMAS BEI JŲGRAFINIS ATVAIZDAVIMASDirektyvos III priedo 2 lentelėje minimi aštuonių kategorijų pavojai ir poveikiai: 1)fizinis nykimas, 2) fizinė žala, 3) kitas fizinis trikdymas, 4) kišimasis į hidrologinius procesus,5) užterštumas pavojingomis medžiagomis, 6) nuolatinis ir (arba) tikslingas teršalų išmetimas,7) praturtinimas maistingomis ir organinėmis medžiagomis ir 8) biologinis trikdymas.Informacijos prieinamumas apie skirtingus pavojus ir poveikius Lietuvos Baltijos jūroje nėratolygus. Nesant pakankamai duomenų apie tam tikrus poveikius Lietuvos vandenysepasinaudota kitų šalių informacija bei atliktas preliminarus tokių poveikių vertinimas.2.1 „Fizinio nykimo“ kategorijai priskirtini poveikiai: grunto gramzdinimasjūrojeDuomenys apie Klaipėdos uosto akvatorijos gilinimą yra sukaupti nuo 1853 metų.Tuomet gilinimo darbai iki 7-8 m. buvo vykdomi tik bariniame ir vidiniame įplaukoskanaluose. Vidinėje uosto akvatorijoje gilinimo darbai intensyviai pradėti vykdyti tik po IIPasaulinio karo. Laikotarpiu nuo 1905 iki 1958 metų uostas dar nebuvo gilinamas reguliariai.Didžiausi gilinimo darbai buvo atliekami 1905 – 1913 m. – iš viso buvo iškasta 1153 tūkst.m 3 , vidutiniškai 128 tūkst. m 3 per metus; 1927-1937 m. – iš viso iškasta 1802 tūkst. m 3 ,vidutiniškai 164 tūkst. m 3 per metus; 1947 – 1957 m. – iš viso iškasta 996 tūkst. m 3 ,vidutiniškai 91 tūkst. m 3 . Nuo 1958 metų pradėjus aktyviai gilinti uosto įplaukos kanalą beividines akvatorijos dalis iškasamo grunto kiekiai padidėjo iki 513 tūkst. m 3 per metus. Iki1987 metų grunto kasimo apimtys didėjo. Laikotarpiu nuo 1987 iki 1994 m. gilinimo darbųapimtys buvo kiek sumažėjusios. Valant uosto akvatorijas buvo iškasta 2053 tūkst. m 3sąnašinio grunto (smėlis, dumblas) ir dar apie 3 mln. m 3 iškasta kapitalinio gilinimo metu(smėlis, morena). Bendras iškasto grunto kiekis sudarė apie 5053 tūkst. m 3 . Laikotarpiu nuo2000 m. vidutiniškai per metus valymo metu buvo iškasama apie 426 000 m³ grunto, ogilinimo – apie 568 000 m³. 2000-2010 metų laikotarpiu bendras vidutinis per metusiškasamo grunto kiekis siekė apie 1 milijoną m³ grunto. Vidutiniai per metus iškasamo gruntokiekiai (tūkst. m 3 ) atskirais uosto eksploatacijos etapais pateikti žemiau (2-1 pav.).Šiuo metu didžioji dalis grunto, iškasamo atliekant uosto akvatorijos valymo ir gilinimodarbus yra gramzdinama jūroje. Tam yra skirtos dvi dampingo vietos: giliavandenis(tolimasis) dampingas ir artimasis smėlio dampingas (2-2 pav.). Siekiant sumažinti krantųeroziją, smėlis, kuris yra iškasamas valant jūrinį įplaukos kanalą, taip pat yra naudojamasMelnragės – Girulių priekrantės papildymui. Gramzdinimo vietos yra Lietuvos Respublikosteritoriniuose vandenyse. Pagal HELCOM Konvenciją, uosto akvatorijoje iškasti gruntai galibūti gramzdinami jūroje, gavus atsakingos institucijos leidimą.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 117