Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...

%LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13(Salmo salar L. ) ir šlakio (Salmo trutta L.), bei tik vasaros laike atplaukiančių vėjažuvių(Belone belone L.).Didesnę metų dalį LEZ nėgių-žuvų bendrijoje Baltijos menkė yra vyraujanti bendrijosbranduolio rūšis. Pagal žvejybos Baltijoje taisykles > 38 cm ilgio menkės yra vertintinos kaipleistinos sugauti, t.y., verslinio ilgio žuvys. Tai įgalina lengvą jų apskaitą. Kita vertus,biologiniu požiūrių tai 3-4 metų amžiaus, pirmą kartą neršiančios žuvys. Builiai ir otai yrapriekrantės nėgių- žuvų bendrijos branduolio žuvys.Vertinant didelių žuvryjų žuvų gausumą ir jų biomasės dalį bendrijoje (1-67 pav.) būtinaatsižvelgti į tai, kad hidrologinės žiemos – pavasario laike neršiančios menkės būnaatsitraukusios į nerštavietės Bornholmo-Gotlando duburio raj., ir didesnėje Lietuvos IEZdalyje 39-79 m. gyliuose vyrauja silkiažuvių (strimelių (Clupea harengus L.)- brėtlingių(Sprattus sprattus L.)) priešnerštinės ir nerštinės santalkos. Hidrologinės vasaros- rudens laikebendrijos branduolyje įsivyrauja menkiažuvės-plekšniažuvės, kiek mažiau silkiažuvių. Šiuometu laiku dažniau sugaunama didesnių nei 38 cm. ilgio menkių, vidutiniškai jos sudaro 20%visos bendrijos biomasės, vertinant pagal Cobra- 125 ir TV-3 tralinius poėmius (Bacevičius,2010). Pastarųjų septynių metų laikotarpiu verslinio dydžio menkių dalis nuosekliai didėjo, odaugiametis vidurkis siekė 25% (1-68 pav.). Tai įtakojo pastaraisiais metais atsigaunantipietryčių Baltijos menkių banda (ICES, 2010; Cardinale, 2011).454035302520151050VI VII XIIMėnuo1-67 pav. Didelių žuvryjų žuvų (Baltijos menkių, otų ir builių) biomasės dalis (%) bendrijoje.Skaičiuota pagal žuvų biomases tralinėse imtyse 2010 m. (Žuvininkystės tarnybos prie LR Žemės ūkioministerijos, Žuvininkystės tyrimų ir mokslo skyriaus duomenys).Atviroje Baltijos jūroje menkė yra pagrindinė (kertinė/ raktinė) žuvų rūšis, kurifunkciškai tiesiogiai ir netiesiogiai susijusi su didžiąja palyginti nesudėtingos bendrijos dalimi(Link ir kt., 2009). Pietryčių Baltijos menkės populiacijos sumažėjimas dėl didelio išgaudymobei sutrikdyto XX a. 9-10 dešimt. išteklių atsikūrimo, dėl santykinai sumažėjusiodruskingumo ir išplitusių deguonies stygiaus plotų nerštavietėse, ženkliai paveikė visasmitybos grandis iki pirminių producentų (Casini et al., 2008). XX a. 9-ame dešimtmetyjesumažėjus Baltijos menkių ištekliams, išaugo strimelių ir brėtlingių būriai. Tai savo ruožtusumažino zooplanktono gausumą ir tokiu būdu netiesiogiai įtakojo kasmetinį fitoplanktonogausumo padidėjimą („jūros žydėjimą“). Toks daugiatrofinis (kelių pakopų) kaskadų efektasJŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 114