13.07.2015 Views

Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...

Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...

Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...

SHOW MORE
SHOW LESS
  • No tags were found...

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13<strong>Lietuvos</strong> teritoriniuose vandenyse > 40m gyliuose P/D santykis 2001-2008 metųduomenimis kito nuo 0 iki 286, mediana 0,4, vidurkis 13,14±42,8 (st. nuokr.). Didelę rodikliovariaciją daugiausiai įtakoja netolygūs kasmet periodiškai toli migruojančių silkiažuvių(strimelių <strong>ir</strong> brėtlingių) sugavimai. Stebima nedidelė rodiklio mažėjimo tendencija (1-62pav.), galimai susijusi su pastaraisiais metais atsikuriančia pietryčių <strong>Baltijos</strong> menkių banda.1-62 pav. Pelaginių/ dugninių žuvų (P/D) biomasės santykio kaita (Žuvininkystės tarnybos prie LRŽemės ūkio ministerijos, Žuvininkystės tyrimų <strong>ir</strong> mokslo skyriaus duomenys (N=130 tralinių imčių)).Iki ženklaus <strong>Baltijos</strong> menkių kiekio sumažėjimo (‘cod colaps’) 1979-1988 metaisvidutinis P/D santykis <strong>Baltijos</strong> jūroje buvo 1,47; po 1990 m šis santykis pakilo iki 3 (de LeivaMoreno et al., 2000). Kitose maistmedžiagėmis prisotintose (eutrofinėse) Europos <strong>jūros</strong>e P/Drodiklis svyruoja <strong>apie</strong> 15,03±22,79.Plėšrūnų būklė atspindinti ilgalaikį komponentų gyvybingumą. Plėšrūnai – jūrinėsžuvys, paukščiai <strong>ir</strong> žinduoliai yra jautrūs maisto išteklių pokyčiams, kurie gali būti įtakotiantropogeninių faktorių <strong>ir</strong> <strong>aplinkos</strong> permainų. <strong>Baltijos</strong> menkės Fulton’o kūno <strong>būklės</strong> indeksasiki 1990 buvo ≥ 0,6, nuo 1990 iki 2003 m. jis sumažėjo iki < 0,6 (Vainikka et al., 2008). Šisindekso sumažėjimas daugiausiai sietinas su sumažėjusiu energijos kiekiu gaunamu prarijusvieną žuvį, kadangi pagrindinių aukų – šprotų kūno būklė aptariamu laikotarpiu taip patpablogėjo, dėl padidėjusios vidurūšinės konkurencijos esant dideliam populiacijos tankiui.2010 m. duomenimis menkės Fulton’o indeksas Lietuvai priklausančiuose vandenyse sugautųžuvų buvo didesnis nei pateikiama šaltiniuose (Vainikka et al., 2008). Tik 1rodo gerą įmitimo būklę t.y. individas geriau auga nei prognozuoja alometrinė priklausomybė(K=1); K20cm vidutinis K 0,94±0,13, kuris rodo artimą optimaliai būklę.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 110

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!