Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Reliktinės nuogulos ir nuosėdos dengia Sambijos-Kuršių bei KlaipėdosVentspilioplynaukščių paviršių. Reliktines nuogulas sudaro įvairios sudėties morenos (priesmėliai,priemoliai, riedulingi moliai) ir iš jų išskalauta medžiaga (rieduliai, žvirgždas, gargždas).Toks riedulynas (KlaipėdosVentspilio plynaukštė) Lietuvos žemyninio kranto priekrantęskiria nuo atviros jūros. Jo paplitimo ribos: ties Giruliais 1418 m, Karklininkais 1620m, Olando kepure 525 m, Nemirseta 1022 m, Palanga 423 m, Šventąja 1729 m,Būtinge 2132 m. Gilesnėse jūros dalyse plynaukščių paviršius yra mažiau paveiktasardymo procesų. Jūros dugne atsidengia ledyninės ir vėlyvojo ledynmečio nuogulos.KlaipėdosVentspilio plynaukštės šlaite, giliau 80 m, slūgso ankstyvųjų Baltijos jūros raidosstadijų moliai. Įvairaus rūpumo smėlio, žvirgždo ir gargždo mišiniai Sambijos-Kuršiųplynaukštėje aptinkami nuo 25 iki 62 m. gylio, o KlaipėdosVentspilio – iki 75 m gylio.Šiuolaikinės dugno nuosėdos aptinkamos akumuliacinėse zonose (I.2 priedas).Svarbiausi nuosėdų tipai yra smėlis, aleuritas ir dumblas (Emelyanov et al., 2002).Smėlio sudėtyje vyrauja smulkiagrūdis smėlis. Jūroje išsiskiria trys smėlio paplitimozonos: jūros priekrantė, lyguma šiauriau Sambijos-Kuršių plynaukštės irKlaipėdosVentspilio plynaukštės papėdė. Sėklių formavimosi zonoje smulkiagrūdis smėlisslūgso išilgai Kuršių nerijos nuo dinaminės kranto linijos iki 810 m. gylio, šiauriauKlaipėdos, išilgai žemyninio kranto, tik iki 410 m. giliau, iki 2022 m, priekrantės zonojeslūgsantis smėlis yra aleuritingas.Smėlis yra plačiai paplitęs povandeninėje lygumoje, esančioje į šiaurę nuo Sambijos-Kuršių plynaukštės. Čia jie slūgso 2562 m gylyje. Jo paplitimo vakarinė riba apjuosiaNemuno proslėnį. KlaipėdosVentspilio plynaukštės papėdėje smėlis slūgso 2640 m. gylyje.Aleuritas dengia jūros dugną priešais Kuršių marių žiotis, jūrinio ir gėlo vandenssusimaišymo zonoje. Čia formuojasi aleurito laukas, kuriame vyksta iš Kuršių marių išneštosnuosėdinės medžiagos akumuliacija. Centrinėje Lietuvos akvatorijos dalyje aleuritasdažniausiai kaupiasi didesniame negu 20 m. gylyje. Vakarinė jo paplitimo riba yra 4565 m.Kartais aleuritas yra aptinkamas priekrantės zonoje 10-15 m. gyliuose.Dumblo nuosėdos sudaro smulkiaaleuritinis ir aleuritinis-pelitinis dumblas. Šie dugnonuosėdų tipai yra paplitę apatinėje Gdansko įdaubos šlaito dalyje, maždaug nuo 50-60 m.gylio ir dengia Gdansko ir Gotlando įdaubų dugną.LiteratūraEmelyanov E., Trimonis E., Gulbinskas S. 2002. Surficial (0-5 cm) sediments. In: EmelyanovE. (ed.) Geology of the Gdansk Basin. Baltic Sea. Kaliningrad, Yantarny skaz. 82-118 p.p.Gelumbauskaitė L.-Ž., Grigelis, A., Cato, I., Repečka, M., Kjellin, B. 1999. Bottomtopography and sediment maps of the central Baltic Sea. Scale 1:500,000. A short description// LGT Series of Marine Geoogical Maps No. 1 / SGU Series of Geological Maps Ba No. 54.Vilnius-UppsalaGelumbauskaitė L.-Ž., Šečkus J., 2005. Late Quaternary shore formations of the Baltic basinsin the Lithuanian sector. Geologija Nr. 52: 34-45.Gelumbauskaitė, L. Ž. 1986. Geomorphology of the SE Baltic Sea. Geomorfologiya, Vol. 1,Academy of Sciences of the USSR, Moscow: 55–61. (In Russian).Gelumbauskaitė, L.Ž. 2010. Palaeo–Nemunas delta history during the Holocene. Baltica.Vol. 23(2): 109-116.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 11