Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...
Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ... Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...
LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Duomenys apie grundalo rubuiliaus Neogobius melanostomus sugavimus yra tik išpriekrantės ir šiaurinės Kuršių marių dalies (Žuvininkystės tyrimų ir mokslo skyriausneskelbti žuvų stebėsenos duomenys). Duomenys yra pirminiai, dar apibendrinami irskaičiuojami. Remiantis tralinių sugavimų 1998-2011 duomenimis (n>400), ši rūšissugaunama nuo 2002 metų. Nėra aptinkama atviroje jūroje žemiau 15-20 m gylio.Priekrantėje tinklaičiuose N. melanostomus individai sugaunami tik vasaros- rudens pradžioslaike, vėliau neaktyvūs (E. Bacevičius, pers. comm.). Rūšis yra įrašyta į invazinių Lietuvojeorganizmų rūšių sąrašą (AM 2004-8-16 įsakymas Nr. D1-433). Jaunos ir vidutinio ilgio žuvys(80-110 mm) papildė plėšriųjų žuvų (Baltijos menkių, ešerių, starkių, otų, builių) maistinįderinį. Neigiamo poveikio žuvų bendrijai (Kuršių marios š. d. ir priekrantė) kol kasnestebima. Tačiau yra tik pirminiai biologijos, mitybos, bei parazitų tyrimų apibendrinimaikonferencijose ir keli bendri straipsniai (Bacevičius 2008; Rakauskas et al. 2008; Bacevičius,Petrėnaitė 2010).Nors Lietuvos priekrantėje grundalo rubuiliaus paplitimas kol kas laikomaslokaliu, tyrimų rezultatai ir literatūros analizė leidžia prognozuoti, jo paplitimas ir gausumasdidės (nes stebima jų sugavimų augimo tendencija (Žuvininkystės tyrimų ir mokslo skyriausneskelbti žuvų stebėsenos duomenys)), o ši rūšis potencialiai gali tapti vedančiąja bendrijosrūšimi, sukelti mitybos tinklų ir netgi visos ekosistemos pokyčius. Dėl buveinių ji galikonkuruoti su plekšnėmis (Platichthys flesus), gyvagimdėmis vėgelėmis (Zoarces viviparous).Įrodyta, kad minta žuvų ikrais (Nichols, 2003; Steinhart, 2004), todėl gali kelti grėsmę įvairiųžuvų ikrų išgyvenamumui ir Lietuvos Baltijos jūros priekrantėje (pavyzdžiui strimelių,neršiančių priekrantėje). Su vietinėmis rūšimis anot Almquist (2008) grundulai rubuiliaikonkuruoja dėl maisto išteklių, nerštaviečių, tačiau yra maisto objektas plėšrūnams ir sudaronaujus mitybinius ryšius (moliuskai-grundalai-plėšrūnai).Savo ruožtu, rūšies gausumas ir pasiskirstymas lemia jos sukeliamų poveikiųekosistemai stiprumą. Atlikta analizė (Zaiko et al., 2007) taip pat parodė, kad LietuvosBaltijos jūros dugno buveinės yra nevienodai imlios svetimoms rūšims ir svetimkraščių rūšiųįvairovė didesnė Klaipėdos sąsiaurio buveinėse. Kadangi didžiausias svetimkraščių rūšiųskaičius buvo aptiktas buveinėse su didesne vietinių rūšių įvairove, reiškia pagrindiniaifaktoriai, įtakojantys vietinių rūšių pasiskirstymą (pvz., palankios fizinės sąlygos, žmogaus arkitų organizmų sukelti buveinių pokyčiai) panašiai veikia ir invazinius organizmus.Svarbiausi fiziniai veiksniai, lemiantys vietinių ir invazinių rūšių pasiskirstymą mūsųpriekrantėje - druskingumas, buveinės minimalus gylis ir gylių intervalas (išreikštasmaksimalaus ir minimalaus gylių skirtumu buveinėje) bei kieto substrato buvimas.Didžiausiomis santykinėmis svetimkraščių rūšių biomasėmis (>50% nuo bendrosbestuburių biomasės) pasižymėjo dirbtinės kieto substrato buveinės, smėlio ir kieto dugnobuveinės Baltijos jūros litoralėje, bei mišraus substrato dugnas sąsiauryje (1-60 pav.).Atlikus rūšių pasiskirstymo dugno buveinėse analizę paaiškėjo, kad smėlėtam dugnui suvyraujančiomis daugiašerių kirmelių ar dvigeldžių moliuskų Macoma balthica bendrijomisyra būdingi ženkliai didesnis santykinis svetimkraščių organizmų gausumas, nei smėlyje suvyraujančia šoniplaukų bendrija. Kieto dugno buveinėse didesniu santykiniu svetimkraščiųrūšių gausumu pasižymėjo buveinės su vyraujančia Balanus improvisus bendrija.Apibendrinant ankstesnių tyrimų bei literatūros analizės rezultatus galima išskirtisvetimkraštėms rūšims imlių Lietuvos priekrantės buveinių charakteristikas:buveinės pasižymi palankiomis fizinėmis sąlygomis, lemiančiomis didelę bendrijųįvairovę (t.y. didelė vietinių rūšių įvairovė gali būti buveinės imlumo rodiklis);buveinėse “trūksta” tam tikrų rūšių arba funkcinių grupių (yra laisvų nišų);JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 106
LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13buveinės yra “pažeistos” dėl antropogeninių ar natūralių veiksnių (audros, dugnogilinimo darbų), todėl kiekvienas toks įvykis gali sutrikdyti pusiausvyrą ir paskatintinaują invazijų bangą.ekosistemos savybės buvo paveiktos ar pakeistos ankstesnių invazijų, todėl sėkmingaipaplitusios svetinkraštės rūšys, sugebančios reikšmingai pakeisti esamas arbasuformuoti naujas buveines, turi būti vertinamos kaip svarbus invazinį imlumąskatinantis faktorius.buveinėje yra padidėjęs svarbių išteklių kiekis (pvz., dėl eutrofikacijos).3-60 pav. Svetimkraščių makrozoobentoso rūšių biomasė skirtingose buveinėse (procentais nuobendros bentoso biomasės): Art-Hard Li – dirbtinis kietas substratas Klaipėdos sąsiaurio litoralėje,Sand Li – smėlis Baltijos jūros litoralėje, Mixed strait – mišrus dugnas Klaipėdos sąsiauriosublitoralėje, Hard Li – kieto dugno substratas Baltijos jūros litoralėje, Grav Ap – žvirgždo dugnasafotiniame Baltijos jūros sluoksnyje, Sand Eu – smėlėtas dugnas euforiniame sluoksnyje, Gravi u -žvirgždo dugnas euforiniame sluoksnyje, Sand Strait – smėlis Klaipėdos sąsiaurio sublitoralėje, SandAp – smėlis afotiniame sluoksnyje, Hard Ap - kieto dugno substratas afotiniame sluoksnyje, Hard Eu -kieto dugno substratas eufotiniame sluoksnyje, Mud Strait – dumblo nuosėdos Klaipėdos sąsiauriosublitoralėje.LiteratūraAlmquist, G. 2008. Round goby Neogobius melanostomus in the Baltic Sea – InvasionBiology in practise. Doctoral Thesis in Marine and Brackish Water Ecology. Doctoraldissertation. Stockholm University. Stockholm. 154 pp.Bacevičius E. 2008. Grundalas rubuilis (Neogobius melanostomus, Pallas 1814) – naujakūrėrūšis Lietuvos priekrantėje ir Kuršių mariose. Baltijos jūra ir jos problemos. Klaipėda.Aplinkos ministerijos Jūrinių tyrimų centras, 148-159Bacevičius, E., Gasiūnaitė, Z. R. (2008) Two crab species- Chinese mitten crab (Eriocheirsinensis Edw.) and mud crab (Rhithropanopeus harrisii (Gould) ssp. tridentatus (Maitland) inthe Lithuanian coastal waters, Baltic Sea. Transitional Waters Bulletin, 2 (2): 63-68.Bacevičius E., Petrėnaitė D. 2010, First decade after expansion: biology, feeding habits andmetazoan parasites of the round goby (Neogobius melanostomus Pallas, 1814) in theLithuanian coastal zone and Curonian lagoon (South-eastern Baltic Sea). 5th student’sJŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 107
- Page 56 and 57: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 58 and 59: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 60 and 61: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 62 and 63: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 64 and 65: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 66: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 69 and 70: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 71 and 72: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 73 and 74: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 75 and 76: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 77 and 78: iomasė (g m -2 )biomasė (g m -2 )
- Page 79 and 80: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 81 and 82: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 83 and 84: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 85 and 86: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 87 and 88: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 89 and 90: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 91 and 92: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 93 and 94: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 95 and 96: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 98 and 99: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 100 and 101: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 102 and 103: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 104 and 105: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 108 and 109: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 110 and 111: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 112 and 113: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 114 and 115: %LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS
- Page 116 and 117: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 118 and 119: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 120 and 121: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 122 and 123: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 124 and 125: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 126 and 127: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 128 and 129: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 130 and 131: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 132 and 133: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 134 and 135: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 136 and 137: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 138 and 139: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 140 and 141: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 142 and 143: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 144 and 145: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 146 and 147: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 148 and 149: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 150 and 151: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 152 and 153: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 154 and 155: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13buveinės yra “pažeistos” dėl antropogeninių ar natūralių veiksnių (audros, dugnogilinimo darbų), todėl kiekvienas toks įvykis gali sutrikdyti pusiausvyrą <strong>ir</strong> paskatintinaują invazijų bangą.ekosistemos savybės buvo paveiktos ar pakeistos ankstesnių invazijų, todėl sėkmingaipaplitusios svetinkraštės rūšys, sugebančios reikšmingai pakeisti esamas arbasuformuoti naujas buveines, turi būti vertinamos kaip svarbus invazinį imlumąskatinantis faktorius.buveinėje yra padidėjęs svarbių išteklių kiekis (pvz., dėl eutrofikacijos).3-60 pav. Svetimkraščių makrozoobentoso rūšių biomasė sk<strong>ir</strong>tingose buveinėse (procentais nuobendros bentoso biomasės): Art-Hard Li – d<strong>ir</strong>btinis kietas substratas Klaipėdos sąsiaurio litoralėje,Sand Li – smėlis <strong>Baltijos</strong> <strong>jūros</strong> litoralėje, Mixed strait – mišrus dugnas Klaipėdos sąsiauriosublitoralėje, Hard Li – kieto dugno substratas <strong>Baltijos</strong> <strong>jūros</strong> litoralėje, Grav Ap – žv<strong>ir</strong>gždo dugnasafotiniame <strong>Baltijos</strong> <strong>jūros</strong> sluoksnyje, Sand Eu – smėlėtas dugnas euforiniame sluoksnyje, Gravi u -žv<strong>ir</strong>gždo dugnas euforiniame sluoksnyje, Sand Strait – smėlis Klaipėdos sąsiaurio sublitoralėje, SandAp – smėlis afotiniame sluoksnyje, Hard Ap - kieto dugno substratas afotiniame sluoksnyje, Hard Eu -kieto dugno substratas eufotiniame sluoksnyje, Mud Strait – dumblo nuosėdos Klaipėdos sąsiauriosublitoralėje.LiteratūraAlmquist, G. 2008. Round goby Neogobius melanostomus in the Baltic Sea – InvasionBiology in practise. Doctoral Thesis in Marine and Brackish Water Ecology. Doctoraldissertation. Stockholm University. Stockholm. 154 pp.Bacevičius E. 2008. Grundalas rubuilis (Neogobius melanostomus, Pallas 1814) – naujakūrėrūšis <strong>Lietuvos</strong> priekrantėje <strong>ir</strong> Kuršių mariose. <strong>Baltijos</strong> jūra <strong>ir</strong> jos problemos. Klaipėda.Aplinkos ministerijos Jūrinių tyrimų centras, 148-159Bacevičius, E., Gasiūnaitė, Z. R. (2008) Two crab species- Chinese mitten crab (Erioche<strong>ir</strong>sinensis Edw.) and mud crab (Rhithropanopeus harrisii (Gould) ssp. tridentatus (Maitland) inthe Lithuanian coastal waters, Baltic Sea. Transitional Waters Bulletin, 2 (2): 63-68.Bacevičius E., Petrėnaitė D. 2010, F<strong>ir</strong>st decade after expansion: biology, feeding habits andmetazoan parasites of the round goby (Neogobius melanostomus Pallas, 1814) in theLithuanian coastal zone and Curonian lagoon (South-eastern Baltic Sea). 5th student’sJŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 107
Change language