Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Sykas (Coregonus lavaretus). Ties Lietuvos priekrantėmis gyvenantys sykai neršti plaukia įKuršių marias. Jų neršto migracija iš jūros į šiaurinę marių dalį prasideda rugsėjo mėn.Pagrindinės nerštavietės išsidėsčiusios išilgai Kuršių marių vakarinės pakrantės tarp Nidos irŠarkuvos ir pietinę - tarp Kaširsko ir Deimės upės žiočių. Kai kuriais metais sykas neršia antkietų, žvirgždėtų gruntų į pietvakarius nuo Ventės rago. Po neršto dalis sykų užsilaikomariose ir grįžta į jūrą tik balandžio - gegužės mėn. Jaunikliai gyvena mariose iki lieposrugpjūčiomėn., vėliau migruoja į jūrą. Jūroje dalis jauniklių laikosi netoli kranto, vėliausutinkami ir didesniuose gyliuose.1926-1938 m. versliniai laimikiai Kuršių mariose sudarė apie 10 (3-17) t per metus. PoAntrojo Pasaulinio karo jų ištekliai labai sumažėjo. 1980-1990 m. buvo sugaunama po 0,6-2,9t sykų per metus. Keletą metų jūrinių sykų verslinė žūklė buvo uždrausta, todėl vėliausugavimai nežymiai didėjo.Sykai gausiausiai sutinkami pakrantės vandenyse pavasarį, ponerštiniu laikotarpiu(balandžio-gegužės) mėnesiais ir vasaros pabaigoje, ir rudenį, t.y. nerštinės migracijos įKuršių marias metu. Sykų gausumas šiaurinėje Lietuvos priekrantės dalyje yra didesnislyginant su pietine dalimi. Žiemos laikotarpiu beveik visiškai pasitraukia iš priekrantės.Lietuvos teritoriniuose vandenyse jūrinių sykų sugaunama mažai, stebimos negatyviosverslinių laimikių tendencijos. 1998-2001 m. laikotarpiu buvo pagaunama apie 3 t sykųkasmet, vėliau laimikiai mažėjo: 2002 – 1,4 t, 2003 – 0,8 t, 2004 – 0,5 t, 2005 – 0,3 t, 2006 –0,2 t, 2007 – 0,1 t sykų. Tokios verslinių laimikių tendencijos ir mokslinių tyrimų duomenysleidžia teigti, jog išteklių būklė yra bloga.Sykų gausumas šiaurinėje ir pietinėje Lietuvos Baltijos jūros priekrantės akvatorijoseskiriasi nežymiai – vidutiniškai 0,001 ir 0,0015 sugavimų vienai žvejybos pastangai (3-21lent.).Duomenis apie Lietuvos Baltijos jūros ekonominės zonos svarbą perpelėms ir sykams,populiacijų būklę bei amžinę-matmeninę struktūrą tikimasi surinkti iki 2013 m. vidurio,vykdant LIFE+ projektą „Jūrinių buveinių ir rūšių inventorizacija NATURA 2000 tinkloplėtrai Lietuvos ekonominėje zonoje Baltijos jūroje“.1-21 lent. Perpelių bei sykų gausumas vienai žvejybos pastangai (vnt./30 m tinklo/12 val.) šiaurinėjeir pietinėje Lietuvos Baltijos jūros akvatorijose (tyrimų akvatorijų nr. pagal žemėlapį I.11 priede).Pietinė akvatorija (Kuršių nerija)Perpelė AlosafallaxTyrimųakvatorijos nr.SykasCoregonuslavaretusTyrimųakvatorijos Nr.Šiaurinė Baltijos jūros priekrantėPerpelė AlosafallaxSykasCoregonuslavaretus5 0,524 1 0,0096 0,023 0,015 2 0,047 0,0047 0,043 3 0,0048 413 1,563 914 1,167 1015 2,083 11 0,12516 12 0,5001718Iš Baltijos jūroje Lietuvos vandenyse sutinkamų arba potencialiai registruotinų žinduoliųBuveinių direktyvos II priede minimi jūrų kiaulės (Phocoena phocoena) ir Atlanto afalina(Tursiops truncatus), taip pat pilkasis ruonis (Halichoerus grypus macrorhynchus), žieduotasisruonis (Phoca hispida botnica) ir rytų Atlanto paprastasis ruonis (Phoca vitulina vitulina).Informacija apie šių rūšių būklę ir sutinkamumą pateikta 1.3.6. skyriuje.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 103