Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...
Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...
Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...
- No tags were found...
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 131.3.8 Rūšių, kurios yra Bendrijos teisės aktų arba tarptautinių susitarimųreglamentavimo objektas, pasisk<strong>ir</strong>stymo bei <strong>būklės</strong> apibūdinimasĮ ES Paukščių d<strong>ir</strong>ektyvos I-ą priedą įtrauktos <strong>jūros</strong> paukščių rūšys - rudakakliai <strong>ir</strong>juodakakliai narai, sib<strong>ir</strong>inės gagos <strong>ir</strong> mažieji k<strong>ir</strong>ai aprašyti 1.3.7. skyriuje. Be šių <strong>Lietuvos</strong>jūriniuose vandenyse sutinkamos dar kelios, Paukščių d<strong>ir</strong>ektyvos I-ą priede minimos, tačiaumažiau gausios ar mažesnę gamtosauginę reikšmę turinčios <strong>jūros</strong> paukščių rūšys.Raguotieji kragai (Podiceps auritus). Kasmet <strong>jūros</strong> priekrantėje žiemos metu stebimipavieniai raguotieji kragai – paprastai jų registruojama iki 10–15 individų, sutinkami tiekpriekrantėje ties Kuršių nerija, tiek ties žemynine <strong>Lietuvos</strong> pakrante.Mažasis dančiasnapis (Mergellus albellus). Būdinga Kuršių marių ledo properšose arneužšalusioje Klaipėdos uosto akvatorijoje žiemojanti <strong>jūros</strong> paukščių rūšis, tačiau <strong>Baltijos</strong>jūroje retai sutinkami tik pavieniai žiemojantys individai.Žuvėdros (Sterna h<strong>ir</strong>undo, Sterna sandvicensis, Chlidonias niger, Sterna albifrons,Sterna caspia). Liepos mėnesio antroje pusėje – rugsėjo mėnesį <strong>Baltijos</strong> <strong>jūros</strong> priekrantėjekartu su mažųjų k<strong>ir</strong>ų migracija stebima intensyvi upinių žuvėdrų (Sterna h<strong>ir</strong>undo) migracija –per dieną jų praskrenda iki 500 ar net 700 individų. Paprastai šie paukščiai skrendabesimaitindami, priekrantėje ilgesniam laikui neapsistoja, nors kartais galima juos stebėti <strong>ir</strong>besiilsinčius paplūdimyje. Tuo pačiu laikotarpiu <strong>jūros</strong> priekrantėje stebimos <strong>ir</strong> kitų rūšiųmigruojančios žuvėdros – iki kelių dešimčių individų per dieną margasnapių žuvėdrų (Sternasandvicensis) bei pavienės juodosios (Chlidonias niger), mažosios (Sterna albifrons) <strong>ir</strong>plėšriosios (Sterna caspia) žuvėdros.ES Buveinių d<strong>ir</strong>ektyvoje minimos dvi <strong>Lietuvos</strong> jūriniams vandenims aktualios žuvųrūšys – perpelė (II d<strong>ir</strong>ektyvos priedas) <strong>ir</strong> sykas (V d<strong>ir</strong>ektyvos priedas).Perpelė (Alosa fallax). Nerštinės migracijos metu Kuršių mariose gegužės – b<strong>ir</strong>želiomėn. perpelės gausiai sutinkamos visoje šiaurinėje Kuršių marių dalyje. Į nerštinius tuntusperpelės buriasi Nemuno avandeltos akvatorijoje, dideli neršiančių individų būriai stebimi tiesEžios sekluma, Ventės ragu, Vidmarėse. 2003 - 2005 m. į Kuršių marias neršti iš <strong>jūros</strong>migravo 250-400 tūkstančių perpelių. Populiacijos ištekliai yra stabilūs bei gausūs, ištekliųbūklė tolygiai gerėja, todėl 2005 ji išbraukta iš <strong>Lietuvos</strong> Raudonosios knygos sąrašų, <strong>Baltijos</strong>priekrantėje leidžiama specializuota perpelių verslinė žvejyba. 2005 m. priekrantėje pagauta2,3 t, 2006 – 4,1 t, 2007 – 3,5 t perpelių. Kuršių mariose specializuota verslinė žvejybanevykdoma, kaip priegauda 2005 m. pagauta 3,5 t, 2006 – 9,4 t, 2007 – 14,1 t perpelių.Manoma, jog bendri migruojančių perpelių ištekliai 2003 - 2007 m. buvo 150 - 240 t kasmet.Remiantis nerštinės migracijos į Kuršių marių nerštavietes tyrimais galima teigti, jogperpelių ištekliai yra geros <strong>būklės</strong>. Neršto migracijos jūroje vyksta pietine priekrantės dalimipradedant maždaug nuo Juodkrantės, vėliau per Klaipėdos sąsiaurį. Perpelių gausumasšiaurinėje <strong>Lietuvos</strong> <strong>Baltijos</strong> <strong>jūros</strong> priekrantės akvatorijoje yra mažesnis nei pietinėje (tiesKuršių nerija) – t.y. atitinkamai vidutiniškai 0,085 <strong>ir</strong> 0,54 sugavimų vienai žvejybos pastangai(1-21 lent.).Didžiausias <strong>ir</strong> reguliarus (kasmet migracijos metu) verslinės žvejybos poveikisperpelėms jūroje stebimas į pietus nuo Klaipėdos sąsiaurio iki Alksnynės (11-15 barai), kiturpagaunama nereguliariai, dažnai kartą per 3 metus. Klaipėdos uosto vartai yra nerštinėsmigracijos į gėlus vandenis koridorius perpelėms, todėl šio koridoriaus prieinamumasmigruojančioms žuvims yra gyvybiškai svarbus.Suaugusios žuvys ne nerštiniu laikotarpiu priekrantėje neaptinkamos, matyt laikosiatv<strong>ir</strong>os <strong>jūros</strong> akvatorijose, tačiau atsiganymui svarbios akvatorijos nėra žinomos. Pagalnepatv<strong>ir</strong>tintus duomenis tralavimas atv<strong>ir</strong>oje jūroje gali turėti tam tikrą poveikį ištekliamsnenerštinės migracijos periodu.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 102
Change language