Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...
Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...
Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...
- No tags were found...
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13sutinkama akvatorijose su smėlėto dugno buveinėmis, tačiau jų tankiai čia gerokai mažesni(Žydelis, 2002). Pastaraisiais metais ledinių ančių gausumas ženkliai sumažėjo visoje <strong>Baltijos</strong>jūroje. Šis sumažėjimas taip pat pastebimas <strong>ir</strong> <strong>Lietuvos</strong> <strong>Baltijos</strong> <strong>jūros</strong> priekrantėje –pastaraisiais metais čia stebima vos v<strong>ir</strong>š 3000 žiemojančių šios rūšies paukščių. XX a. dešimtodešimtmečio atšiauriomis žiemomis, itin didelės ledinių ančių sankaupos (iki 1000paukščių/km²) buvo stebėtos toli nuo kranto atv<strong>ir</strong>oje jūroje ties Kuršių nerija (Vaitkus, 1999).Nuodėgulė (Melanitta fusca). Gausiausia žiemojanti jūrinių ančių rūšis <strong>Lietuvos</strong> vandenyse.Sutinkama pagrinde teritorinėje jūroje ties Kuršių nerija, žiemojimui pas<strong>ir</strong>enka smėlėto dugnobuveines (I.18, I.19, I.20 priedai). Pastaraisiais metais čia buvo stebėta v<strong>ir</strong>š 40000žiemojančių šios rūšies paukščių. Nemažos nuodėgulių sankaupos buvo stebėtos <strong>ir</strong> teritorinėjejūroje šiauriau Klaipėdos, tačiau toli nuo kranto – v<strong>ir</strong>š 30 m. gylių zonoje. Ši ančių rūšisdažnai sutinkama gilesniuose vandenyse nei kitos bentofagės ančių rūšys, žiemojančios<strong>Lietuvos</strong> priekrantėje. Per pastaruosius ~20 metų <strong>Lietuvos</strong> priekrantės svarba šiai rūšiaiženkliai išaugo. Kaip <strong>ir</strong> ledinių ančių atveju, itin didelės nuodėgulių sankaupos praeityje buvostebėtos <strong>Lietuvos</strong> vandenyse ties Kuršių nerija atšiauriomis žiemomis (Vaitkus, 1999).Klykuolė (Bucephala clangula). Sekliuose priekrantės vandenyse (dažnai iki 5 m gylio)žiemojanti rūšis, kurios gausumas pastaraisiais metais <strong>Lietuvos</strong> priekrantėje pastebimaiišaugo. Pavieniai individai pasitaiko visoje <strong>Lietuvos</strong> <strong>Baltijos</strong> <strong>jūros</strong> priekrantėje, tačiaugausesnės sankaupos stebimos tik ties žemynine pakrante (I.21 priedas). Tai p<strong>ir</strong>miausia susijęsu mitybinių buveinių pas<strong>ir</strong>inkimu – kaip <strong>ir</strong> sib<strong>ir</strong>inės gagos bei ledinės antys, klykuolės aiškiaiteikia p<strong>ir</strong>menybę akmenuotoms dugno buveinėms su dumblių sąžalynais (Žydelis, 2002).Pastaraisiais metais čia buvo stebėta iki 1400 žiemojančių šios rūšies individų.Didysis dančiasnapis (Mergus merganser). Ši rūšis įprastai gausiai žiemoja neužšalusiuoseKuršių marių vandens plotuose <strong>ir</strong> Klaipėdos jūrų uosto akvatorijoje. Tačiau pilnai užšalusKuršių marioms, didieji dančiasnapiai pasitraukia į <strong>Baltijos</strong> <strong>jūros</strong> priekrantės vandenis – tadačia stebimos nemažos jų sankaupos. <strong>Baltijos</strong> <strong>jūros</strong> priekrantėje ši rūšis dažniau stebima įšiaurę nuo Klaipėdos, iš Kuršių marių į <strong>Baltijos</strong> jūrą ištekančio vandens įtakos zonoje (I.22priedas). Pastaraisiais metais didžiųjų dančiasnapių gausumas Lietuvoje siekė 8200 paukščių.Prieš 20 metų čia žiemodavo iki 12000 paukščių.Alka (Alca torda). Tipiškas pelaginis <strong>jūros</strong> paukštis, paplitęs atv<strong>ir</strong>oje jūroje, vengiantis labaiseklių vandenų. Paplitęs visoje <strong>Lietuvos</strong> teritorinėje jūroje <strong>ir</strong> ekonominėje zonoje, tačiaupasisk<strong>ir</strong>stymas labai įva<strong>ir</strong>uoja sk<strong>ir</strong>tingais metais <strong>ir</strong> metų laikais. <strong>Lietuvos</strong> vandenyse žiemoja<strong>Baltijos</strong> <strong>jūros</strong> šalyse perinčiai populiacijai priklausantys paukščiai. Žiemojančių paukščiųtankiai paprastai nedideli, žiemos atšiaurumas neturi didelės įtakos <strong>Lietuvos</strong> vandenysežiemojančių paukščių skaičiui bei pasisk<strong>ir</strong>stymui. Pastaraisiais metais <strong>Lietuvos</strong> teritorinėjejūroje buvo stebėta iki 6000 žiemojančių šios rūšies individų.Mažasis k<strong>ir</strong>as (Larus minutus). Nėra dažnas atv<strong>ir</strong>oje jūroje, tačiau gausiai stebimas <strong>Lietuvos</strong><strong>Baltijos</strong> <strong>jūros</strong> priekrantėje <strong>ir</strong> Kuršių mariose migracijos metu vasaros pabaigoje. Migracijaprasideda antroje liepos mėnesio pusėje <strong>ir</strong> intensyviai tęsiasi visą rugpjūčio mėnesį. Didelibūriai stebimi priekrantėje Šventosios bei Klaipėdos uosto (v<strong>ir</strong>š 1500 paukščių/km²)rajonuose, nors traukimas vyksta išilgai visos pakrantės. Didesnės mitybinės šių paukščiųsankaupos stebimos ties vandens hidrologiniais frontais (pvz. iš Kuršių marių ištekančiovandens <strong>ir</strong> <strong>Baltijos</strong> <strong>jūros</strong> vandens maišymosi zonoje), kur <strong>jūros</strong> pav<strong>ir</strong>šiuje susidaro palankiosmitybinės sąlygos šiai <strong>jūros</strong> pav<strong>ir</strong>šiuje bestuburiais bei smulkiomis žuvimis besimaitinančiai<strong>jūros</strong> paukščių rūšiai.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 101
Change language