Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...
Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...
Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...
- No tags were found...
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13- paprastoji gaga- klykuolėSu ledo danga susiję paukščiai- <strong>Lietuvos</strong> vandenyse šiam ekotipui priklausantys <strong>jūros</strong> paukščiai nesutinkami.Žemiau pateikiama detalesnė informacija <strong>apie</strong> gausiausias <strong>ir</strong> <strong>aplinkos</strong>auginiu požiūriusvarbiausias <strong>jūros</strong> paukščių rūšis, reguliariai sutinkamas <strong>Lietuvos</strong> <strong>Baltijos</strong> <strong>jūros</strong> akvatorijoje.Rudakaklis naras (Gavia stellata) <strong>ir</strong> juodakaklis naras (Gavia arctica). Šios dvinarų rūšys apskaitų jūroje metu žiemojimo laikotarpiu dažnai yra sunkiai atsk<strong>ir</strong>iamos vienanuo kitos, todėl abiejų rūšių pasisk<strong>ir</strong>stymas <strong>ir</strong> gausumas yra nagrinėjami kartu. Naraidaugiausiai paplitę akvatorijose iki 45 m. gylio, vengia labai seklių vandenų. <strong>Lietuvos</strong>teritoriniuose vandenyse jie sutinkami tiek ties žemynine pakrante, tiek ties Kuršių nerija (I.14priedas), jiems būdingas pasisk<strong>ir</strong>stymo plastiškumas. Dažniausiai vengia tankių sankaupų.Atšiauriomis žiemomis stebėti narų tankiai buvo 11 kartų didesni nei švelniomis žiemomis(Vaitkus, 1999). Remiantis stebėjimų nuo kranto duomenimis, <strong>Lietuvos</strong> priekrantėsvandenyse visgi gerokai dažnesnis yra rudakaklis naras. Per pastaruosius 20 metų stebėtasženklus narų gausumo sumažėjimas <strong>Lietuvos</strong> <strong>Baltijos</strong> <strong>jūros</strong> vandenyse.Ausuotasis kragas (Podiceps cristatus). Vengia gilių vandenų – dažniausiai sutinkamisekliuose priekrantės vandenyse iki 10–15 m. gylio. Sutinkami išilgai visos <strong>Lietuvos</strong>pakrantės (I.15 priedas), tačiau šiek tiek gausesni priekrantėje ties Kuršių nerija. Visoje<strong>Lietuvos</strong> priekrantėje paprastai žiemoja iki dviejų tūkstančių šios rūšies paukščių.Pastaraisiais metais didesnių gausumo pokyčių nepastebėta.Didysis kormoranas (Phalacrocorax carbo). Tai vienintelė gausiai <strong>Lietuvos</strong> pakrantėjeperinti <strong>jūros</strong> paukščių rūšis. Pradėjo perėti kolonijoje piečiau Juodkrantės prieš kiek daugiaunei du dešimtmečius. Dabar čia peri <strong>apie</strong> 3000 porų. Juodkrantės kolonijoje perintys paukščiaipagrinde maitinasi Kuršių mariose, tačiau mažiau nei dešimtadalį maisto suranda <strong>ir</strong> <strong>Baltijos</strong>jūroje (Pūtys <strong>ir</strong> Zarankaitė, 2010). Be perinčių paukščių, vasarą <strong>jūros</strong> priekrantėje sutinkami <strong>ir</strong>dideli neperinčių, daugiausiai nesubrendusių, paukščių būriai. Žiemoti pasitraukia piečiau.<strong>Baltijos</strong> jūroje ties Lietuva sutinkami pavieniai žiemojantys individai, nors pastaraisiaismetais stebima tendencija, kad vis daugiau didžiųjų kormoranų pasilieka žiemoti Lietuvoje.Sib<strong>ir</strong>inė gaga (Polysticta stelleri). Rečiausia jūrinių ančių rūšis, kurios <strong>Baltijos</strong> jūroje yražinomos tik trys žiemavietės. Lietuvoje žiemoja labai nedideliame priekrantės ruože tiesNem<strong>ir</strong>seta – Palanga (I.16 priedas). Tai – piečiausia žinoma pastovi šios rūšies žiemavietė<strong>Baltijos</strong> jūroje. Tai bentofagė paukščių rūšis, labai pris<strong>ir</strong>išusi prie savo žiemavietės – paprastaisutinkama tik keliolikos kilometrų ilgio priekrantės atkarpoje tarp Palangos <strong>ir</strong> Karklės.Mitybai pas<strong>ir</strong>enka seklias moreninio dugno buveines, ypač apaugusias Furcellarialumbricalis bei kitais dumbliais. Taip pat akivaizdžiai teikia p<strong>ir</strong>menybę didesniam dugnobuveinių mozaikiškumui (Žydelis, 2002). Po palyginus staigaus žiemojančių paukščiųskaičiaus augimo nuo XX a. septintojo dešimtmečio iki dešimtojo dešimtmečio vidurio, kaities Palanga žiemojančių sib<strong>ir</strong>inių gagų skaičius pasiekė 2000, sekė dar staigesnis šiųpaukščių skaičiaus mažėjimas – pastaraisiais metais Lietuvoje žiemoja tik kelios dešimtyssib<strong>ir</strong>inių gagų. Didžiausioje sib<strong>ir</strong>inių gagų žiemavietėje Estijoje tendencijos buvo panašios,tačiau pastaraisiais metais ten jau vėl stebimas žiemojančių sib<strong>ir</strong>inių gagų skaičiaus augimas,ko negalima pasakyti <strong>apie</strong> <strong>Lietuvos</strong> žiemavietę.Ledinė antis (Clangula hyemalis). Viena gausiausiai žiemojančių jūrinių ančių <strong>Lietuvos</strong><strong>Baltijos</strong> <strong>jūros</strong> vandenyse. Nors sutinkama <strong>ir</strong> ties Kuršių nerija, pagrinde žiemoja sekliuosevandenyse (iki 35 m. gylio) ties kontinentine <strong>Lietuvos</strong> <strong>Baltijos</strong> <strong>jūros</strong> pakrante. Kaip <strong>ir</strong> sib<strong>ir</strong>inėgaga bei klykuolė, p<strong>ir</strong>menybę teikia moreninio dugno akvatorijoms, ypač kur gausūs dumbliųsąžalynai (II.17 priedas). Ši rūšis yra mažiau konservatyvi buveinių atžvilgiu <strong>ir</strong> yra taip patJŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 100
Change language