Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...
Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ... Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...
LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Vienas iš labiausiai suskaidyto reljefo rajonų yra Klaipėdos-Ventspilio plynaukštėspietinė dalis, ties Šventąja – Palanga pasiekianti priekrantės zoną ir ties Giruliais prisišliejantiprie kranto. Šiame rajone yra daug skirtingo reljefo sąskaidos plotų. Atskirų formų santykinisaukštis čia dažniausiai siekia 4-5, o kartais 6-8 m. aukščio.Lietuvos akvatorijoje yra trys gilūs rajonai (I.1 priedas): i) Gdansko įdauba, kuriosdubens gylis Lietuvos akvatorijoje viršija 80 m., ii) į Gdansko įdaubą įsiterpiantis Nemunoproslėnis, kurio vakarinėje dalyje gyliai siekia 76 m., ir iii) pati giliausia Lietuvos akvatorijosdalis ekonominės zonos vakariniame kampe - Gotlando įdaubos dalis, kur gylis didesnis negu110 m. Maksimalus Lietuvos jūros rajono gylis Gotlando įdauboje - 125 m (Gelumbauskaitėir kt., 1999).Centrinę Lietuvos akvatorijos dalį užima lėkšti, vos į pietvakarius pasvirę Gdanskoįdaubos šlaitai. Tarp Juodkrantės ir Girulių jie prieina beveik iki priekrantės zonos. Šiojeakvatorijos dalyje dugnas dažniausiai kone idealiai išlygintas ant moreninio pagrindosusikaupusiomis smulkaus smėlio ir aleurito nuosėdomis. Tik vietomis senasis moreninisreljefas iškyla iš vėlesnių sąnašų arba pasirodo ten, kur intensyvesnis hidrodinaminis režimasir paviršinės nuosėdos nuplaunamos.Jūros priekrantė – tai su krantu besiribojanti jūros akvatorijos dalis, kurioje jūros dugnąveikia banginiai procesai. Ties Lietuvos krantais priekrantės zonos riba pravedama maždaugties 20 m gyliu. Ties 20 m izobata yra pravedama Pajūrio juostos riba. Kuršių nerijosnacionaliniam parkui ir Pajūrio regioniniam parkui taip pat priklauso ir jūros priekrantė iki 20m izobatos. Priekrantė tarp Girulių ir Palangos yra ir Baltijos jūros talasologinis draustinis.Visos šios priekrantės dalys yra NATURA 2000 teritorijos. Jūros priekrantė apribota 20 mizobata užima apie 343,5 km² plotą.Kuršių nerijos priekrantė išsiskiria gana dideliais dugno nuolydžiais, 20 m izobatavietomis priartėja apie 2 km prie kranto. Kranto povandeniniame šlaite išsiskiriapovandeniniai sėkliai ir tarpsėkliai. Ryškiausi jie yra priekrantėje ties Nida, kur sėklių zonosplotis siekia apie 600 m. ir yra išsivystę 3 sėkliai iki 4-6 m aukščio. Einant į šiaurę sėkliųskaičius išlieka panašus, bet jų parametrai kiek sumažėja, o pati zona susiaurėja iki 400 m.Prieš Klaipėdos uosto pietinį molą sėklių skaičius padidėja, bet jie silpniau išreikšti reljefe(Žaromskis, Gulbinskas, 2010).Žemyninio kranto priekrantėje, į šiaurę nuo Klaipėdos uosto smėlio zona palaipsniuisiaurėja, nors ties Melnrage ir Giruliais nešmenys dengia dar visą priekrantę, bet uosto molųužuovėjinėje pusėje nesusidaro daugiau kaip vienas (kartais du) povandeninis sėklius. TiesOlando kepure ir Karkle audringesniais laikotarpiais yra nuplaunama ne tik paplūdimio, bet irkranto povandeninio šlaito nešmenų storymė. Tada atsidengia rieduliais ir gargždu nuklotaspriekrantės benčas. Šiose vietose dugno paviršiuje kyšo stambūs rieduliai.Šiauriau, Karklės kranto povandeniniame šlaite, vėl formuojasi 1-2 povandeniniaisėkliai. Giliau smėlio zonos priekrantės reljefas darosi sudėtingas. Taip Olando kepurės -Palangos ruože už smėlio zonos plyti moreninis reljefas, kurio gūbriai iškyla 5-7 m. viršvidutinės dugno profilio linijos. Čia dažnai kaitaliojasi riedulingos pakilumos ir smėliupadengtos įlomės.Lietuvos akvatorijos jūros dugnas yra padengtas šiuolaikinėmis ir reliktinėmis dugnonuosėdomis (Gulbinskas, 1995). Reliktinės dugno nuosėdos – tai ledynmetyje ir Baltijosraidos stadijų metu susiformavusios nuogulos ir nuosėdos. Jos slūgso hidrodinamiškaipakankamai aktyviose jūros vietose, kuriose šiuolaikinių dugno nuosėdų kaupimasis nevykstaarba net pasireiškia dugno ardymas. Daugelyje tokių vietų ledyninės nuogulos (morenos) yrastipriai išskalautos, o jų paviršių dengia rieduliai, gargždas, žvirgždas ar įvairiagrūdis smėlis.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 10
LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Reliktinės nuogulos ir nuosėdos dengia Sambijos-Kuršių bei KlaipėdosVentspilioplynaukščių paviršių. Reliktines nuogulas sudaro įvairios sudėties morenos (priesmėliai,priemoliai, riedulingi moliai) ir iš jų išskalauta medžiaga (rieduliai, žvirgždas, gargždas).Toks riedulynas (KlaipėdosVentspilio plynaukštė) Lietuvos žemyninio kranto priekrantęskiria nuo atviros jūros. Jo paplitimo ribos: ties Giruliais 1418 m, Karklininkais 1620m, Olando kepure 525 m, Nemirseta 1022 m, Palanga 423 m, Šventąja 1729 m,Būtinge 2132 m. Gilesnėse jūros dalyse plynaukščių paviršius yra mažiau paveiktasardymo procesų. Jūros dugne atsidengia ledyninės ir vėlyvojo ledynmečio nuogulos.KlaipėdosVentspilio plynaukštės šlaite, giliau 80 m, slūgso ankstyvųjų Baltijos jūros raidosstadijų moliai. Įvairaus rūpumo smėlio, žvirgždo ir gargždo mišiniai Sambijos-Kuršiųplynaukštėje aptinkami nuo 25 iki 62 m. gylio, o KlaipėdosVentspilio – iki 75 m gylio.Šiuolaikinės dugno nuosėdos aptinkamos akumuliacinėse zonose (I.2 priedas).Svarbiausi nuosėdų tipai yra smėlis, aleuritas ir dumblas (Emelyanov et al., 2002).Smėlio sudėtyje vyrauja smulkiagrūdis smėlis. Jūroje išsiskiria trys smėlio paplitimozonos: jūros priekrantė, lyguma šiauriau Sambijos-Kuršių plynaukštės irKlaipėdosVentspilio plynaukštės papėdė. Sėklių formavimosi zonoje smulkiagrūdis smėlisslūgso išilgai Kuršių nerijos nuo dinaminės kranto linijos iki 810 m. gylio, šiauriauKlaipėdos, išilgai žemyninio kranto, tik iki 410 m. giliau, iki 2022 m, priekrantės zonojeslūgsantis smėlis yra aleuritingas.Smėlis yra plačiai paplitęs povandeninėje lygumoje, esančioje į šiaurę nuo Sambijos-Kuršių plynaukštės. Čia jie slūgso 2562 m gylyje. Jo paplitimo vakarinė riba apjuosiaNemuno proslėnį. KlaipėdosVentspilio plynaukštės papėdėje smėlis slūgso 2640 m. gylyje.Aleuritas dengia jūros dugną priešais Kuršių marių žiotis, jūrinio ir gėlo vandenssusimaišymo zonoje. Čia formuojasi aleurito laukas, kuriame vyksta iš Kuršių marių išneštosnuosėdinės medžiagos akumuliacija. Centrinėje Lietuvos akvatorijos dalyje aleuritasdažniausiai kaupiasi didesniame negu 20 m. gylyje. Vakarinė jo paplitimo riba yra 4565 m.Kartais aleuritas yra aptinkamas priekrantės zonoje 10-15 m. gyliuose.Dumblo nuosėdos sudaro smulkiaaleuritinis ir aleuritinis-pelitinis dumblas. Šie dugnonuosėdų tipai yra paplitę apatinėje Gdansko įdaubos šlaito dalyje, maždaug nuo 50-60 m.gylio ir dengia Gdansko ir Gotlando įdaubų dugną.LiteratūraEmelyanov E., Trimonis E., Gulbinskas S. 2002. Surficial (0-5 cm) sediments. In: EmelyanovE. (ed.) Geology of the Gdansk Basin. Baltic Sea. Kaliningrad, Yantarny skaz. 82-118 p.p.Gelumbauskaitė L.-Ž., Grigelis, A., Cato, I., Repečka, M., Kjellin, B. 1999. Bottomtopography and sediment maps of the central Baltic Sea. Scale 1:500,000. A short description// LGT Series of Marine Geoogical Maps No. 1 / SGU Series of Geological Maps Ba No. 54.Vilnius-UppsalaGelumbauskaitė L.-Ž., Šečkus J., 2005. Late Quaternary shore formations of the Baltic basinsin the Lithuanian sector. Geologija Nr. 52: 34-45.Gelumbauskaitė, L. Ž. 1986. Geomorphology of the SE Baltic Sea. Geomorfologiya, Vol. 1,Academy of Sciences of the USSR, Moscow: 55–61. (In Russian).Gelumbauskaitė, L.Ž. 2010. Palaeo–Nemunas delta history during the Holocene. Baltica.Vol. 23(2): 109-116.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 11
- Page 1 and 2: Klaipėdos universitetoBaltijos paj
- Page 3 and 4: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 5: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 8 and 9: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 12 and 13: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 14 and 15: SSTSSTOro temepratūra (ºC)LIETUVO
- Page 16 and 17: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 18 and 19: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 20 and 21: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 22 and 23: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 24 and 25: Horizontalės (m)LIETUVOS BALTIJOS
- Page 26 and 27: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 28 and 29: Dienų skaičius1960/19611961/19621
- Page 30 and 31: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 32 and 33: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 34 and 35: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 36 and 37: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 38 and 39: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 40 and 41: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 42 and 43: Bangų aukštis, mLIETUVOS BALTIJOS
- Page 44 and 45: 12-1313-1414-1515-1616-1717-1818-19
- Page 46 and 47: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 48 and 49: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 50 and 51: Skaidrumas, mSkaidrumas, mLIETUVOS
- Page 52 and 53: 19711973197519771979198119831985198
- Page 54 and 55: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 56 and 57: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 58 and 59: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Vienas iš labiausiai suskaidyto reljefo rajonų yra Klaipėdos-Ventspilio plynaukštėspietinė dalis, ties Šventąja – Palanga pasiekianti priekrantės zoną <strong>ir</strong> ties G<strong>ir</strong>uliais prisišliejantiprie kranto. Šiame rajone yra daug sk<strong>ir</strong>tingo reljefo sąskaidos plotų. Atsk<strong>ir</strong>ų formų santykinisaukštis čia dažniausiai siekia 4-5, o kartais 6-8 m. aukščio.<strong>Lietuvos</strong> akvatorijoje yra trys gilūs rajonai (I.1 priedas): i) Gdansko įdauba, kuriosdubens gylis <strong>Lietuvos</strong> akvatorijoje v<strong>ir</strong>šija 80 m., ii) į Gdansko įdaubą įsiterpiantis Nemunoproslėnis, kurio vakarinėje dalyje gyliai siekia 76 m., <strong>ir</strong> iii) pati giliausia <strong>Lietuvos</strong> akvatorijosdalis ekonominės zonos vakariniame kampe - Gotlando įdaubos dalis, kur gylis didesnis negu110 m. Maksimalus <strong>Lietuvos</strong> <strong>jūros</strong> <strong>rajono</strong> gylis Gotlando įdauboje - 125 m (Gelumbauskaitė<strong>ir</strong> kt., 1999).Centrinę <strong>Lietuvos</strong> akvatorijos dalį užima lėkšti, vos į pietvakarius pasv<strong>ir</strong>ę Gdanskoįdaubos šlaitai. Tarp Juodkrantės <strong>ir</strong> G<strong>ir</strong>ulių jie prieina beveik iki priekrantės zonos. Šiojeakvatorijos dalyje dugnas dažniausiai kone idealiai išlygintas ant moreninio pagrindosusikaupusiomis smulkaus smėlio <strong>ir</strong> aleurito nuosėdomis. Tik vietomis senasis moreninisreljefas iškyla iš vėlesnių sąnašų arba pas<strong>ir</strong>odo ten, kur intensyvesnis hidrodinaminis režimas<strong>ir</strong> pav<strong>ir</strong>šinės nuosėdos nuplaunamos.Jūros priekrantė – tai su krantu bes<strong>ir</strong>ibojanti <strong>jūros</strong> akvatorijos dalis, kurioje <strong>jūros</strong> dugnąveikia banginiai procesai. Ties <strong>Lietuvos</strong> krantais priekrantės zonos riba pravedama maždaugties 20 m gyliu. Ties 20 m izobata yra pravedama Pajūrio juostos riba. Kuršių nerijosnacionaliniam parkui <strong>ir</strong> Pajūrio regioniniam parkui taip pat priklauso <strong>ir</strong> <strong>jūros</strong> priekrantė iki 20m izobatos. Priekrantė tarp G<strong>ir</strong>ulių <strong>ir</strong> Palangos yra <strong>ir</strong> <strong>Baltijos</strong> <strong>jūros</strong> talasologinis draustinis.Visos šios priekrantės dalys yra NATURA 2000 teritorijos. Jūros priekrantė apribota 20 mizobata užima <strong>apie</strong> 343,5 km² plotą.Kuršių nerijos priekrantė išsisk<strong>ir</strong>ia gana dideliais dugno nuolydžiais, 20 m izobatavietomis priartėja <strong>apie</strong> 2 km prie kranto. Kranto povandeniniame šlaite išsisk<strong>ir</strong>iapovandeniniai sėkliai <strong>ir</strong> tarpsėkliai. Ryškiausi jie yra priekrantėje ties Nida, kur sėklių zonosplotis siekia <strong>apie</strong> 600 m. <strong>ir</strong> yra išsivystę 3 sėkliai iki 4-6 m aukščio. Einant į šiaurę sėkliųskaičius išlieka panašus, bet jų parametrai kiek sumažėja, o pati zona susiaurėja iki 400 m.Prieš Klaipėdos uosto pietinį molą sėklių skaičius padidėja, bet jie silpniau išreikšti reljefe(Žaromskis, Gulbinskas, 2010).Žemyninio kranto priekrantėje, į šiaurę nuo Klaipėdos uosto smėlio zona palaipsniuisiaurėja, nors ties Melnrage <strong>ir</strong> G<strong>ir</strong>uliais nešmenys dengia dar visą priekrantę, bet uosto molųužuovėjinėje pusėje nesusidaro daugiau kaip vienas (kartais du) povandeninis sėklius. TiesOlando kepure <strong>ir</strong> Karkle audringesniais laikotarpiais yra nuplaunama ne tik paplūdimio, bet <strong>ir</strong>kranto povandeninio šlaito nešmenų storymė. Tada atsidengia rieduliais <strong>ir</strong> gargždu nuklotaspriekrantės benčas. Šiose vietose dugno pav<strong>ir</strong>šiuje kyšo stambūs rieduliai.Šiauriau, Karklės kranto povandeniniame šlaite, vėl formuojasi 1-2 povandeniniaisėkliai. Giliau smėlio zonos priekrantės reljefas darosi sudėtingas. Taip Olando kepurės -Palangos ruože už smėlio zonos plyti moreninis reljefas, kurio gūbriai iškyla 5-7 m. v<strong>ir</strong>švidutinės dugno profilio linijos. Čia dažnai kaitaliojasi riedulingos pakilumos <strong>ir</strong> smėliupadengtos įlomės.<strong>Lietuvos</strong> akvatorijos <strong>jūros</strong> dugnas yra padengtas šiuolaikinėmis <strong>ir</strong> reliktinėmis dugnonuosėdomis (Gulbinskas, 1995). Reliktinės dugno nuosėdos – tai ledynmetyje <strong>ir</strong> <strong>Baltijos</strong>raidos stadijų metu susiformavusios nuogulos <strong>ir</strong> nuosėdos. Jos slūgso hidrodinamiškaipakankamai aktyviose <strong>jūros</strong> vietose, kuriose šiuolaikinių dugno nuosėdų kaupimasis nevykstaarba net pas<strong>ir</strong>eiškia dugno ardymas. Daugelyje tokių vietų ledyninės nuogulos (morenos) yrastipriai išskalautos, o jų pav<strong>ir</strong>šių dengia rieduliai, gargždas, žv<strong>ir</strong>gždas ar įva<strong>ir</strong>iagrūdis smėlis.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 10
Change language