Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...

Klaipėdos universitetoBaltijos pajūrio aplinkostyrimų ir planavimoinstitutasGamtos tyrimųcentrasAplinkos apsaugos politikoscentrasJŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMASLIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOSVALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲ PARENGIMASIII – OJI TARPINĖ ATASKAITAKlaipėda, 2012

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASTurinysIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Sutrumpinimai ............................................................................................................................ 6ĮVADAS ..................................................................................................................................... 71 LIETUVOS BALTIJOS JŪRAI BŪDINGŲ APLINKOS SAVYBIŲ VERTINIMASBEI JŲ PASISKIRSTYMO GRAFINIS ATVAIZDAVIMAS ................................................. 91.1 Fizinės ir cheminės savybės ....................................................................................... 91.1.1 Jūros dugno topografija ir batimetrija .................................................................... 91.1.2 Hidrometeorologinės sąlygos ir hidrografinės savybės ........................................ 131.1.3 Biogeninių medžiagų, deguonies, pH ir pCO2 kaita ir jūros vandens rūgštėjimas571.2 Dugno buveinių tipų įvairovė ir pasiskirstymas ....................................................... 661.3 Biologinės savybės ................................................................................................... 671.3.1 Fitoplanktono įvairovė, pasiskirstymas ir kaita .................................................... 671.3.2 Zooplanktono įvairovė, pasiskirstymas ir kaita .................................................... 721.3.3 Makrozoobentoso įvairovė, pasiskirstymas ir kaita ............................................. 741.3.4 Makrofitobentoso (gaubtasėklių ir didžiųjų dumblių) įvairovė, pasiskirstymas irkaita 801.3.5 Žuvų įvairovė, populiacijų struktūra, gausa ir pasiskirstymas ............................. 871.3.6 Jūros žinduolių įvairovė, pasiskirstymas ir kaita .................................................. 951.3.7 Jūros paukščių pasiskirstymo bei būklės apibūdinimas ....................................... 991.3.8 Rūšių, kurios yra Bendrijos teisės aktų arba tarptautinių susitarimųreglamentavimo objektas, pasiskirstymo bei būklės apibūdinimas ........................................ 1021.3.9 Nevietinių rūšių gausumo ir geografinio pasiskirstymo aprašas ........................ 1041.3.10 Jūrinių mitybos tinklų elementų gausumas ir įvairovė ....................................... 1092 JŪROS RAJONO PAVOJŲ BEI POVEIKIŲ ŠALTINIŲ MASTO, PASISKIRSTYMOIR INTENSYVUMO VERTINIMAS BEI JŲ GRAFINIS ATVAIZDAVIMAS ................. 1172.1 „Fizinio nykimo“ kategorijai priskirtini poveikiai: grunto gramzdinimas jūroje ... 1172.2 „Fizinės žalos“ kategorijai priskirtini poveikiai ..................................................... 1322.2.1 Uostų hidrotechninių įrenginių įtaka Baltijos jūros priekrantei ir krantų būklei 1322.2.2 Kranto linijos dinamika Klaipėdos uosto poveikio zonoje ................................. 1362.2.3 Šventosios uosto rekonstrukcijos poveikis ......................................................... 1372.2.4 Dugninio tralavimo poveikis .............................................................................. 1402.2.5 Smėlio kasimo poveikis ...................................................................................... 1412.2.6 Sprogdinimo darbų poveikis jūros aplinkai ........................................................ 1442.2.7 Laivybos poveikis jūros aplinkai ........................................................................ 1452.3 „Kito fizinio trikdymo“ kategorijai priklausantys poveikiai .................................. 147JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 2

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 132.3.1 Antropogeninio povandeninio triukšmo poveikis .............................................. 1472.3.2 “Kitos energijos“ kategorijai priklausantys poveikiai ........................................ 1592.3.3 Jūrą teršiančios šiukšlės ...................................................................................... 1612.4 Poveikis hidrologiniams procesams ....................................................................... 1632.5 Užterštumas pavojingomis medžiagomis ............................................................... 1662.6 Nuolatinis arba tikslingas teršalų išmetimas, kuris leidžiamas pagal kitus Bendrijosteisės aktus ir (arba) tarptautines konvencijas ........................................................................ 1912.7 Praturtinimas maistingomis ir organinėmis medžiagomis...................................... 2012.7.1 Maistinių medžiagų balanso Lietuvos Baltijos jūroje analizė ............................ 2062.7.2 Matematinis modelis, naudotas maistinių medžiagų balanso prognozėms ........ 2102.7.3 Maistinių medžiagų patekimo mažinimo modeliavimas .................................... 2182.7.4 Maistinių medžiagų balanso ir modeliavimo rezultatų analizė ir išvados .......... 2282.8 Biologinis trikdymas .............................................................................................. 2322.8.1 Mikrobinių patogenų patekimas ......................................................................... 2322.8.2 Nevietinių rūšių patekimas ................................................................................. 2352.8.3 Atrankinė rūšių, įskaitant atsitiktinai pagaunamas rūšis gavyba ........................ 2373 TARPVALSTYBINIO POVEIKIO IR VEIKSNIŲ ĮTAKA LIETUVOS JŪROSRAJONUI BEI TOKIO POVEIKIO KELIAMOS RIZIKOS, SIEKIANT JSPD TIKSLŲ .. 2393.1 Galimi poveikiai LR jūros rajonui naftos telkinio „Kravcovskoje“ (D-6)eksploatacijos metu ................................................................................................................ 2393.2 Galimi invazinių rūšių poveikiai LR jūros rajonui ................................................. 2473.3 Galimi tarpvalstybinės verslinės žvejybos poveikiai LR jūros rajonui .................. 2504 KLIMATO KAITOS POVEIKIO JŪROS RAJONUI IR POVEIKIO APLINKOSBŪKLEI DYDŽIO BEI TOKIO POVEIKIO KELIAMOS RIZIKOS ĮVERTINIMAS ....... 2534.1 Klimato kaitos poveikis jūros rajonui ir ateities klimato kaitos scenarijai ............. 2534.2 Klimato kaitos poveikis bioįvairovei ...................................................................... 2664.3 Klimato kaitos poveikis nevietinėms rūšims .......................................................... 2714.4 Klimato kaitos poveikis komerciniams tikslams naudojamiems jūros produktams2734.5 Klimato kaitos poveikis jūriniams mitybos tinklams ............................................. 2754.6 Klimato kaitos poveikis eutrofikacijai .................................................................... 2764.7 Klimato kaitos poveikis teršalų koncentracijoms jūroje ir žmogaus maistuinaudojamuose jūros produktuose ........................................................................................... 2785 SKIRTINGŲ APLINKOS SAVYBIŲ IR POVEIKIŲ JIEMS INTEGRUOTASVERTINIMAS ....................................................................................................................... 2795.1 Poveikių vertinimas fito-zooplanktono rodikliams ................................................ 2805.2 Poveikių vertinimas makrofitų, makrozoobentoso ir dugno buveini rodikliams ... 2845.3 Poveikių vertinimas žuvų rodikliams ..................................................................... 292JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 3

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 135.4 Poveikių vertinimas paukščių rodikliams ............................................................... 3005.5 Poveikių vertinimas hidrobiontų morfologiniams ir citogenetiniams rodikliams .. 3065.6 Integruotas poveikių vertinimas ............................................................................. 3186 EKONOMINĖ IR SOCIALINĖ JŪROS RAJONO VANDENŲ NAUDOJIMO IR DĖLJŪROS APLINKOS BLOGĖJIMO ATSIRANDANČIŲ IŠLAIDŲ ANALIZĖ .................. 3246.1 Ekonominės ir socialinės analizės tikslas ir vaidmuo - vadovo rekomendacijos ... 3266.1.1 Ekonominės socialinės analizės uždaviniai ........................................................ 3266.1.2 Jūros vandenų naudojimo ekonominės socialinės analizės metodai .................. 3306.1.3 Jūra besinaudojantys sektoriai ............................................................................ 3306.2 Pradinio vertinimo Lietuvoje metu naudojama metodika ...................................... 3326.2.1 Pradinio vertinimo ekonominės socialinės analizės loginė schema ................... 3326.2.2 Pagrindiniai sektoriai ir jų poveikis jūros aplinkai ir žmogaus gerovei Lietuvoje3346.3 Baltijos jūrą tiesiogiai naudojančių sektorių aprašymas ........................................ 3366.3.1 Laivyba ir uostai ................................................................................................. 3366.3.2 Lietuvos laivynas Baltijos jūroje ........................................................................ 3376.3.3 Lietuvos uostai Baltijos jūroje ............................................................................ 3386.3.4 Laivų statyba ir remontas ................................................................................... 3466.3.5 Žuvininkystė ....................................................................................................... 3466.3.6 Turizmas ir rekreacija ......................................................................................... 3526.3.7 Sektoriai, įtakojantys jūrą per paviršinius vandenis ........................................... 3556.4 Baltijos jūros socialinis – ekonominis vaidmuo Lietuvoje ir pajūrio regionuose .. 3656.4.1 Pajūrio regiono socialiniai – ekonominiai rodikliai ........................................... 3656.5 Baltijos jūros būklės blogėjimo sąnaudos .............................................................. 3677 GEROS APLINKOS BŪKLĖS SAVYBĖS, JŪROS APLINKOS APSAUGOSTIKSLAI IR JŲ RODIKLIAI ................................................................................................ 3707.1 Biologinė įvairovė .................................................................................................. 3727.1.1 Žiemojančių jūrinių paukščių pasiskirstymas..................................................... 3757.1.2 Didžiausias makrofitų pasiskirstymo gylis ......................................................... 3757.1.3 Žiemojančių jūrinių paukščių gausumas ............................................................ 3807.1.4 Žiemojančių jūros paukščių populiacijų gausumas ............................................ 3827.1.5 Naftos produktais susitepusių jūros paukščių dalis ............................................ 3857.1.6 Copepoda grupės biomasė .................................................................................. 3877.1.7 Zooplanktono mikrofagų biomasė ...................................................................... 3937.1.8 Bentoso kokybės indeksas. ................................................................................. 3967.1.9 Žuvų bendrijos įvairovės indeksas (Shanon indeksas) ....................................... 404JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 4

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 137.1.10 Žuvų bendrijos dydžio indeksas ......................................................................... 4057.1.11 Žuvų bendrijos gausumo indeksas ...................................................................... 4057.1.12 Žuvų bendrijos trofinis indeksas ........................................................................ 4077.2 Nevietinės rūšys ...................................................................................................... 4097.2.1 Naujų nevietinių rūšių skaičiaus kaitos tendencija ............................................. 4097.2.2 Biotaršos indeksas (BPL) ................................................................................... 4137.3 Komerciniams tikslams naudojamos žuvys ............................................................ 4197.4 Mitybos tinklai ........................................................................................................ 4277.5 Eutrofizacija............................................................................................................ 4297.5.1 Maisto medžiagų koncentracija vandens storymėje ........................................... 4307.5.2 Maisto medžiagų (silicio dioksido, azoto ir fosforo) santykis............................ 4327.5.3 Chlorofilo koncentracija vandens storymėje ...................................................... 4337.5.4 Vandens skaidrumas, susijęs su padidėjusiu skendinčiųjų dumblių kiekiu........ 4337.5.5 Deguonies tirpimas, t.y. pokyčiai dėl padidėjusios organinės medžiagos skaidymoir atitinkamo ploto dydžio ...................................................................................................... 4347.6 Jūros dugno vientisumas ......................................................................................... 4367.7 Hidrografinės sąlygos ............................................................................................. 4427.8 Teršalai aplinkoje ................................................................................................... 4467.9 Teršalai žmogaus maistui skirtuose jūros produktuose (žuvyse) ........................... 4637.10 Šiukšlės ................................................................................................................... 4697.11 Energija ir povandeninis triukšmas ........................................................................ 4748 JŪROS APLINKOS VERTINIMO METODŲ TARPTAUTINIS SUDERINIMAS .... 477I PRIEDAS. Terminų žodynas ............................................................................................... 484II PRIEDAS. Ataskaitoje naudojamų veiklų pagal ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriųaprašymas ............................................................................................................................... 490III PRIEDAS. Žuvininkystės sektoriaus rodikliai .................................................................. 495JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 5

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13ĮVADASJūrų strategijos pagrindų direktyvoje (JSPD) numatyta, kad iki 2012 m. valstybės narėsturės atlikti pirminį Europos jūrų vertinimą, nustatyti geros aplinkos būklės charakteristikas,taip pat siektinus tikslus ir rodiklius ir parengti stebėsenos programas. Pirmoje ataskaitoje,parengtoje vykdant „LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMOSTIPRINIMO DOKUMENTŲ PARENGIMAS“ projektą, buvo pateiktas pirminis LietuvosBaltijos jūros aplinkos būklės ir žmogaus poveikio įvertinimas pagal JSPD reikalavimus beipateikiama EK siūlomų kriterijų ir rodiklių analizė.Trečiosios ataskaitos dalys apima dvi studijas: 1) Lietuvos Baltijos jūros aplinkosbūklės ir žmogaus veiklos poveikio jūros aplinkai įvertinimas bei 2) Lietuvos Baltijos jūrosgeros aplinkos būklės nustatymas, jūros aplinkos apsaugos tikslų ir jų rodiklių nustatymas.Pirmoje dalyje pristatomi svarbiausi 1 uždavinio veiklų rezultatai, kurie apima LietuvosBaltijos jūrai būdingų aplinkos savybių, pavojų ir poveikių vertinimą bei jų pasiskirstymą,atsižvelgiant į tarpvalstybinių ir klimato kaitos poveikių bei veiksnių įtaką Lietuvos jūrosrajonui. Taip pat pateikiama maistinių medžiagų balanso Kuršių mariose ir Baltijos jūrojepokyčių įvertinimą, skirtingų aplinkos savybių ir pavojų bei poveikių jiems integruotąvertinimą bei ekonominė ir socialinė jūros rajono vandenų naudojimo ir dėl jūros aplinkosblogėjimo atsirandančių išlaidų analizę.Antroje ataskaitos studijoje pristatomi svarbiausi 2 uždavinio veiklų rezultatai, t.y.geros aplinkos būklės savybės, jūros aplinkos apsaugos tikslai ir jų rodikliai. Šioje dalyjepateikiama vertinimų atlikimo metodika bei vertinimo metodų tarptautinio suderinimo Baltijosjūros regione eigos aprašymas; numatomi tolimesni žingsniai, siekiant nustatyti geros aplinkosbūklės savybes, jūros aplinkos apsaugos tikslus ir apibrėžti atvejus, kai geros aplinkos būklėstikslai yra nepasiekiami.Ši ataskaita apima paslaugų pirkimo sutarties veiklas 1.1, 2.1 ir 3.1. Dėl objektyviųpriežasčių šių veiklų įgyvendinimo lygis yra skirtingas, išsamiau apie tai kalbamaatitinkamuose ataskaitos skyriuose.Ataskaitą rengė Lietuvos jūrinių tyrimų konsorciumas, susidedantys iš Klaipėdosuniversiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto, Gamtos tyrimų centro,Aplinkos apsaugos politikos centro ir kitų Lietuvos mokslinių įstaigų ir tarnybų specialistų; išviso šios ataskaitos parengime dalyvavo 16 ekspertų, iš jų 11 mokslo daktarų (1 lent.).Patogumo dėlei ataskaitoje kartojami sutrumpinimai ir papildytas terminų žodynėlis, kuriebuvo pateikti pirmoje tarpinėje ataskaitoje (I priedas). Taip pat pateikiamas terminų, pateiktųoficialių dokumentų (JSPD ir EK sprendime 2010/477/ES) vertimuose į lietuvių kalbą,patikslinimas.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 7

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 131 lent. Projekto „Lietuvos Baltijos jūros aplinkos apsaugos valdymo stiprinimo dokumentųparengimas“ partnerių ir vykdytojų sąrašas.Institucija Atsakingas vykdytojas Ataskaitos skyrius Ataskaitos veiklaBPATPI Prof. habil. dr. Sergej Olenin 1.3.9, 3.2, 4.3, 7.2, 8;ataskaitos redagavimas1.1.9, 1.1.11, 1.1.13, 2.1.2-4, 3.1.1-2BPATPI Doc. dr. Darius Daunys 1.3.3, 5.2, 7.1, 7.5 1.1.9, 1.1.11, 1.1.13ataskaitos redagavimasBPATPI Dr. Ingrida Bagdanavičiūtė ataskaitos redagavimas ir1.1.14korektūraBPATPI Dr. Ričardas Paškauskas 2.7, 4.2, 7.5 1.1.6, 1.1.11, 2.1.2BPATPI Dr. Anastasija Zaiko 1.3.9, 3.2, 4.3, 7.2 1.1.9, 1.1.11, 2.1.2BPATPI Andrius Šiaulys, doktorantas 1.3.3, 2.3, 4.1.7 1.1.9, 1.1.11, 2.1.2BPATPI Dr. Martynas Bučas 2.2, 2.7, 4.1.2; ataskaitos 1.1.9, 1.1.11, 2.1.2redagavimas ir korektūraBPATPI Dr. Jūratė Lesutienė 1.3.2, 5.1, 7.1.5-6, 7.4 1.1.9, 1.1.11, 2.1.2BPATPI Doc. Dr. Zita Gasiūnaitė 1.3.2, 5.1, 7.1.5-6, 7.4 1.1.9, 1.1.11, 2.1.2BPATPI Prof. Dr. Artūras Razinkovas 2.7 1.1.6, 1.1.11BPATPI Doc. Dr. Petras Zemlys 2.7 1.1.6, 1.1.11BPATPI Dr. Saulius Gulbinskas 1.1.1, 2, 7.6-7.11 1.1.11, 2.1.2BPATPI Donatas Bagočius 5.11 1.1.11, 2.1.2BPATPI Sergej Suzdalev doktorantas 5.10 1.1.11, 2.1.2GTC Dr. Linas Ložys 2.4, 5.3, 7.1.9-12, 7.9 1.1.9, 1.1.11, 2.1.2GTC Dr. Mindaugas Dagys 1.3.7, 5.4,7.1.1-5 1.1.9, 1.1.11, 2.1.2GTC Dr. Kęstutis Jokšas 7.8-9 1.1.11, 2.1.2GTC Dr. Janina Baršienė 4.7, 5.5, 7.9 1.1.11, 2.1.2AAPC Dr. Daiva Semėnienė 6 1.1.10, 1.1.11AAPC Dr. Simonas Valatka 6 1.1.10, 1.1.11AAPC Ieva Oskolakaitė 6 1.1.10, 1.1.11BPATPI Dr. Irina Olenina 1.3.1, 1.1.11, 2.1.2BPATPI Dr. Inga Dailidienė 1.1.2-3 1.1.11, 2.1.2BPATPI Dr. Loreta Kelpšaitė 1.1.2-3 1.1.10, 1.1.11BPATPI Diana Vaičiūtė, doktorantė 1.3.1 1.1.10, 1.1.11BPATPI Rasa Morkūnė, doktorantė 1.3.7 1.1.10, 1.1.11BPATPI Egidijus Bacevičius,1.3 1.1.11, 2.1.2doktorantasŽuvininkystės Tomas Zolubas 1.3.5, 3.3, 4.4 1.1.11, 2.1.2tarnybaLietuvos jūrų Arūnas Grušas 1.3.6, 4.2, 7.1 1.1.10, 1.1.11muziejusLietuvos jūrų Pavel Kulikov .3.6, 4.2, 7.1 1.1.10, 1.1.11muziejusGTC Eglė Jakubavičiūtė 1, 2 1.1.10, 1.1.11GTC Dr. Rimutė Stakėnienė 1, 2 1.1.11, 2.1.2BPATPI Dr. Jūratė Kriaučiūnienė 1.1.2, 2 1.1.11, 2.1.2Ataskaitą sudaro įvadas, 8 dalykiniai skyriai (pagal sutartyje numatytas veiklas) ir 3priedai. Ataskaitoje pateikta: 203 pav. ir 106 lentelės.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 8

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 131 LIETUVOS BALTIJOS JŪRAI BŪDINGŲ APLINKOS SAVYBIŲVERTINIMAS BEI JŲ PASISKIRSTYMO GRAFINISATVAIZDAVIMASAtlikta veikla 1.1.3. ir pateikiamas rezultatas R1.1.3 - jūros rajono būdingų savybių(fizinių, cheminių, buveinių tipų, biologinių ir kitų savybių) (Direktyvos III priedas, 1 lentelė;2010 m. rugsėjo 1. EK sprendimas dėl geros jūrų vandenų aplinkos būklės kriterijų irmetodinių standartų) vertinimas bei jų pasiskirstymo grafinis atvaizdavimas. Nesantpakankamai duomenų apie tam tikras savybes, pasinaudojant vykdytų ar vykdomų projektųrezultatais, kitų šalių ar kitais būdais prieinama informacija, atlikti tyrimai tam tikrų savybiųpreliminariam įvertinimui. Pateikta informacija dėl saugomų teritorijų steigimo išskirtinėjeekonominėje zonoje.1.1 Fizinės ir cheminės savybės1.1.1 Jūros dugno topografija ir batimetrijaBaltijos jūros Lietuvos išskirtinės ekonominės zonos (IEZ) plotas yra 6426,6 km².Lietuvos teritorinė jūra užima 1849 km². Pietinėje dalyje Lietuvos IEZ ribojasi su Rusijosfederacijos, šiaurėje su Latvijos, o vakaruose su Švedijos zonomis.Baltijos jūros Lietuvos jūros rajonas pasižymi gana sudėtingu dugno reljefu, kuriosvarbiausi elementai yra teigiamos formos plynaukštės ir neigiamos įdaubos. Didelę dugnoploto dalį užima Klaipėdos-Ventspilio plynaukštė bei Gdansko įdaubos link besileidžiantysjos šlaitai (Gelumbauskaite, 1986). Pati Gdansko įdauba maždaug nuo Klaipėdos platumos ir20 o 20’ r. ilg. driekiasi į pietvakarius Gdansko įlankos link. Gdansko įdaubos šiaurinis kraštasyra Lietuvos ekonominės zonos centre. Į įdaubą atsiveria Nemuno proslėnis(Gelumbauskaitė, 2010). Nuo Gdansko įdaubos šiaurinės dalies jis driekiasi RPR kryptimi,arčiausiai prie Kuršių nerijos priartėdamas Nidos-Juodkrantės platumose.Nemuno proslėnis iš šiaurės, Gdansko įdauba iš vakarų, o Kuršių nerija ir Sambijospusiasalis iš pietryčių ir pietų riboja Sambijos-Kuršių plynaukštę, plytinčią maždaug tarp 18ir 50-60 m gylio. Jos fragmentai užima pietinę Lietuvos akvatorijos dalį. Šis rajonas pasižymididele reljefo sąskaida. Ją lemia iš ledynmečio ir poledynmečio paveldėtas, ryškiai kalvotas -daubotas moreninis reljefas, performuotas jūros vandens svyravimų ir šiuolaikiniųhidrodinaminių procesų. Senųjų kranto linijų vietas žymi pakopų fragmentai(Gelumbauskaitė, Šečkus, 2005). Plynaukščių paviršiuje dažnai sutinkami žvirgždu irgargždu padengti plotai. Esant žemam jūros lygiui juos suformavo bangų veikla. Nemunoproslėnio šlaituose stiprios srovės, susidarančios atviros jūros ir kranto zonos sandūroještormų metu, neleidžia kauptis smulkioms nuosėdoms. Dėl to, tarp 40 ir 55 m gylio plytintyspietiniai proslėnio šlaitai labai reljefingi, palyginti statūs ir padengti tik stambia medžiaga(Trimonis, Gulbinskas, 2002).Šiaurinėje Lietuvos akvatorijos dalyje išryškėja Klaipėdos-Ventspilio plynaukštė. Šiplynaukštė prasideda nuo Rygos įlankos ir driekiasi išilgai kranto, o maždaug Liepojosplatumoje pasuka į pietvakarius, įsiterpdama tarp Gotlando ir Gdansko įdaubų. Įsiterpimovietoje yra ir ryškesnių pakilumų. Viena jų, esanti šiaurės vakarinėje Lietuvos ekonominėszonos dalyje, vadinama Klaipėdos banka. Ją formuoja ledyninis-akumuliacinis bei ledynotirpsmo vandenų sukurtas ir vėliau jūrinių abrazinių-akumuliacinių procesų performuotasreljefas. Jūros gylis čia vietomis siekia 47 m (Gelumbauskaitė ir kt., 1999). Einant į vakarus,ši banka stačiu šlaitu leidžiasi į Gotlando įdaubą.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 9

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Vienas iš labiausiai suskaidyto reljefo rajonų yra Klaipėdos-Ventspilio plynaukštėspietinė dalis, ties Šventąja – Palanga pasiekianti priekrantės zoną ir ties Giruliais prisišliejantiprie kranto. Šiame rajone yra daug skirtingo reljefo sąskaidos plotų. Atskirų formų santykinisaukštis čia dažniausiai siekia 4-5, o kartais 6-8 m. aukščio.Lietuvos akvatorijoje yra trys gilūs rajonai (I.1 priedas): i) Gdansko įdauba, kuriosdubens gylis Lietuvos akvatorijoje viršija 80 m., ii) į Gdansko įdaubą įsiterpiantis Nemunoproslėnis, kurio vakarinėje dalyje gyliai siekia 76 m., ir iii) pati giliausia Lietuvos akvatorijosdalis ekonominės zonos vakariniame kampe - Gotlando įdaubos dalis, kur gylis didesnis negu110 m. Maksimalus Lietuvos jūros rajono gylis Gotlando įdauboje - 125 m (Gelumbauskaitėir kt., 1999).Centrinę Lietuvos akvatorijos dalį užima lėkšti, vos į pietvakarius pasvirę Gdanskoįdaubos šlaitai. Tarp Juodkrantės ir Girulių jie prieina beveik iki priekrantės zonos. Šiojeakvatorijos dalyje dugnas dažniausiai kone idealiai išlygintas ant moreninio pagrindosusikaupusiomis smulkaus smėlio ir aleurito nuosėdomis. Tik vietomis senasis moreninisreljefas iškyla iš vėlesnių sąnašų arba pasirodo ten, kur intensyvesnis hidrodinaminis režimasir paviršinės nuosėdos nuplaunamos.Jūros priekrantė – tai su krantu besiribojanti jūros akvatorijos dalis, kurioje jūros dugnąveikia banginiai procesai. Ties Lietuvos krantais priekrantės zonos riba pravedama maždaugties 20 m gyliu. Ties 20 m izobata yra pravedama Pajūrio juostos riba. Kuršių nerijosnacionaliniam parkui ir Pajūrio regioniniam parkui taip pat priklauso ir jūros priekrantė iki 20m izobatos. Priekrantė tarp Girulių ir Palangos yra ir Baltijos jūros talasologinis draustinis.Visos šios priekrantės dalys yra NATURA 2000 teritorijos. Jūros priekrantė apribota 20 mizobata užima apie 343,5 km² plotą.Kuršių nerijos priekrantė išsiskiria gana dideliais dugno nuolydžiais, 20 m izobatavietomis priartėja apie 2 km prie kranto. Kranto povandeniniame šlaite išsiskiriapovandeniniai sėkliai ir tarpsėkliai. Ryškiausi jie yra priekrantėje ties Nida, kur sėklių zonosplotis siekia apie 600 m. ir yra išsivystę 3 sėkliai iki 4-6 m aukščio. Einant į šiaurę sėkliųskaičius išlieka panašus, bet jų parametrai kiek sumažėja, o pati zona susiaurėja iki 400 m.Prieš Klaipėdos uosto pietinį molą sėklių skaičius padidėja, bet jie silpniau išreikšti reljefe(Žaromskis, Gulbinskas, 2010).Žemyninio kranto priekrantėje, į šiaurę nuo Klaipėdos uosto smėlio zona palaipsniuisiaurėja, nors ties Melnrage ir Giruliais nešmenys dengia dar visą priekrantę, bet uosto molųužuovėjinėje pusėje nesusidaro daugiau kaip vienas (kartais du) povandeninis sėklius. TiesOlando kepure ir Karkle audringesniais laikotarpiais yra nuplaunama ne tik paplūdimio, bet irkranto povandeninio šlaito nešmenų storymė. Tada atsidengia rieduliais ir gargždu nuklotaspriekrantės benčas. Šiose vietose dugno paviršiuje kyšo stambūs rieduliai.Šiauriau, Karklės kranto povandeniniame šlaite, vėl formuojasi 1-2 povandeniniaisėkliai. Giliau smėlio zonos priekrantės reljefas darosi sudėtingas. Taip Olando kepurės -Palangos ruože už smėlio zonos plyti moreninis reljefas, kurio gūbriai iškyla 5-7 m. viršvidutinės dugno profilio linijos. Čia dažnai kaitaliojasi riedulingos pakilumos ir smėliupadengtos įlomės.Lietuvos akvatorijos jūros dugnas yra padengtas šiuolaikinėmis ir reliktinėmis dugnonuosėdomis (Gulbinskas, 1995). Reliktinės dugno nuosėdos – tai ledynmetyje ir Baltijosraidos stadijų metu susiformavusios nuogulos ir nuosėdos. Jos slūgso hidrodinamiškaipakankamai aktyviose jūros vietose, kuriose šiuolaikinių dugno nuosėdų kaupimasis nevykstaarba net pasireiškia dugno ardymas. Daugelyje tokių vietų ledyninės nuogulos (morenos) yrastipriai išskalautos, o jų paviršių dengia rieduliai, gargždas, žvirgždas ar įvairiagrūdis smėlis.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 10

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Reliktinės nuogulos ir nuosėdos dengia Sambijos-Kuršių bei KlaipėdosVentspilioplynaukščių paviršių. Reliktines nuogulas sudaro įvairios sudėties morenos (priesmėliai,priemoliai, riedulingi moliai) ir iš jų išskalauta medžiaga (rieduliai, žvirgždas, gargždas).Toks riedulynas (KlaipėdosVentspilio plynaukštė) Lietuvos žemyninio kranto priekrantęskiria nuo atviros jūros. Jo paplitimo ribos: ties Giruliais 1418 m, Karklininkais 1620m, Olando kepure 525 m, Nemirseta 1022 m, Palanga 423 m, Šventąja 1729 m,Būtinge 2132 m. Gilesnėse jūros dalyse plynaukščių paviršius yra mažiau paveiktasardymo procesų. Jūros dugne atsidengia ledyninės ir vėlyvojo ledynmečio nuogulos.KlaipėdosVentspilio plynaukštės šlaite, giliau 80 m, slūgso ankstyvųjų Baltijos jūros raidosstadijų moliai. Įvairaus rūpumo smėlio, žvirgždo ir gargždo mišiniai Sambijos-Kuršiųplynaukštėje aptinkami nuo 25 iki 62 m. gylio, o KlaipėdosVentspilio – iki 75 m gylio.Šiuolaikinės dugno nuosėdos aptinkamos akumuliacinėse zonose (I.2 priedas).Svarbiausi nuosėdų tipai yra smėlis, aleuritas ir dumblas (Emelyanov et al., 2002).Smėlio sudėtyje vyrauja smulkiagrūdis smėlis. Jūroje išsiskiria trys smėlio paplitimozonos: jūros priekrantė, lyguma šiauriau Sambijos-Kuršių plynaukštės irKlaipėdosVentspilio plynaukštės papėdė. Sėklių formavimosi zonoje smulkiagrūdis smėlisslūgso išilgai Kuršių nerijos nuo dinaminės kranto linijos iki 810 m. gylio, šiauriauKlaipėdos, išilgai žemyninio kranto, tik iki 410 m. giliau, iki 2022 m, priekrantės zonojeslūgsantis smėlis yra aleuritingas.Smėlis yra plačiai paplitęs povandeninėje lygumoje, esančioje į šiaurę nuo Sambijos-Kuršių plynaukštės. Čia jie slūgso 2562 m gylyje. Jo paplitimo vakarinė riba apjuosiaNemuno proslėnį. KlaipėdosVentspilio plynaukštės papėdėje smėlis slūgso 2640 m. gylyje.Aleuritas dengia jūros dugną priešais Kuršių marių žiotis, jūrinio ir gėlo vandenssusimaišymo zonoje. Čia formuojasi aleurito laukas, kuriame vyksta iš Kuršių marių išneštosnuosėdinės medžiagos akumuliacija. Centrinėje Lietuvos akvatorijos dalyje aleuritasdažniausiai kaupiasi didesniame negu 20 m. gylyje. Vakarinė jo paplitimo riba yra 4565 m.Kartais aleuritas yra aptinkamas priekrantės zonoje 10-15 m. gyliuose.Dumblo nuosėdos sudaro smulkiaaleuritinis ir aleuritinis-pelitinis dumblas. Šie dugnonuosėdų tipai yra paplitę apatinėje Gdansko įdaubos šlaito dalyje, maždaug nuo 50-60 m.gylio ir dengia Gdansko ir Gotlando įdaubų dugną.LiteratūraEmelyanov E., Trimonis E., Gulbinskas S. 2002. Surficial (0-5 cm) sediments. In: EmelyanovE. (ed.) Geology of the Gdansk Basin. Baltic Sea. Kaliningrad, Yantarny skaz. 82-118 p.p.Gelumbauskaitė L.-Ž., Grigelis, A., Cato, I., Repečka, M., Kjellin, B. 1999. Bottomtopography and sediment maps of the central Baltic Sea. Scale 1:500,000. A short description// LGT Series of Marine Geoogical Maps No. 1 / SGU Series of Geological Maps Ba No. 54.Vilnius-UppsalaGelumbauskaitė L.-Ž., Šečkus J., 2005. Late Quaternary shore formations of the Baltic basinsin the Lithuanian sector. Geologija Nr. 52: 34-45.Gelumbauskaitė, L. Ž. 1986. Geomorphology of the SE Baltic Sea. Geomorfologiya, Vol. 1,Academy of Sciences of the USSR, Moscow: 55–61. (In Russian).Gelumbauskaitė, L.Ž. 2010. Palaeo–Nemunas delta history during the Holocene. Baltica.Vol. 23(2): 109-116.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 11

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Gulbinskas S. 1995. Šiuolaikinių dugno nuosėdų pasiskirstymas sedimentacinėje arenojeKuršių marios-Baltijos jūra. Geografijos metraštis, 28: 296-314.Trimonis E., Gulbinskas S. 2002. Sedimentacijos ypatumai povandeninio pranemuno slėniorajone Baltijos jūroje. Geologija, 39: 32-39.Žaromskis R., Gulbinskas S. 2010. Main patterns of coastal zone development of theCuronian Spit, Lithuania. Baltica, 23, 2: 149-156.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 12

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 131.1.2 Hidrometeorologinės sąlygos ir hidrografinės savybėsVandens būklei pagerinti būtini sistemingi ir visapusiški aplinkos būsenos stebėjimai irtyrimai, kurių pagrindu sudaromi gamtosauginių priemonių planai. Vandens telkiniųaplinkos būklė didžia dalimi priklauso nuo meteorologinio ir hidrologinio režimo būdingotam tikro vandens telkinio baseinui ir nuo jį apibūdinančių hidrografinių parametrų.Biologinė įvairovė, buveinių paplitimas ir rūšių pasiskirstymas bei gausa atitinkavyraujančias fizines geografines, tame tarpe hidroklimatines sąlygas.Šiame poskyryje hidrografinis deskriptorius nusakomas remiantis Direktyvoje(2008/56/EB) nurodytais geros jūrų vandenų aplinkos būklės kriterijais, t.y. hidrografinessąlygas nusakančių parametrų (jūros vandens temperatūros, druskingumo, drumstumo, ledodangos, vandens srovių, bangų ir vėjo) režimu erdvės ir laiko atžvilgiu.Baltijos jūros rajono būdingų fizinių savybių vertinimas bei jų pasiskirstymo grafinisatvaizdavimas atliktas remiantis Aplinkos apsaugos agentūros Jūrinių tyrimų departamentojūros priekrantės ir tarpinių vandenų monitoringo duomenimis Error! Reference source notfound.(1-1 pav.). Kai kurių savybių vertinimui pasinaudota moksliniuose straipsniuose irprojektų ataskaitose skelbtais rezultatais.1-1 pav. Nemuno UBR priekrantės ir tarpinių vandenų monitoringo vietų tinklas(http://vanduo.gamta.lt/files/4_3_priekrantes_tarpiniai_monitoringas.png).JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 13

SSTSSTOro temepratūra (ºC)LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Baltijos jūros vandens temperatūra. Vandens masių įšilimas priklauso nuo šilumosprietakos. Lietuvos klimatas apibūdinamas kaip vidutinių platumų vidutiniškai šaltas, susnieginga žiema. Toks klimatas būdingas vidurinei Rytų Europos daliai. Tačiau jūrinisvakarinio Lietuvos pakraščio klimatas nusakomas, kaip vidutinių platumų vidutiniškai šiltas,nes vidutinė šalčiausio mėnesio temperatūra aukštesnė už -3°C (1-2 pav.). Šis klimato tipasvyrauja Vakarų Europoje su jam būdinga sezonine oro temperatūros kaita.20151050-501 02 03 04 05 06 07 08 09 10 11 12Mėn.1-2 pav. Oro temperatūros kaita Klaipėdoje (1961-1990 m.).Pietrytinė LR Baltijos jūros priekrantė yra sekli, todėl jos vandens terminis režimaslabai greitai reaguoja į meteorologinių ir klimatinių sąlygų kaitą. Remiantis Aplinkosapsaugos agentūros Jūrinių tyrimų departamento sukauptais priekrantės stočių duomenimis,apibendrinta Baltijos jūros priekrantės vandens paviršiaus temperatūros, kaip rodiklio,sezoninė ir metinė kaita (1-1 lent., 1-3 ir 1-4 pav.).30.0a)25.020.015.0b)30.025.020.015.010.05.010.05.00.0-5.01 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12MėnesiaiVid. SST 2000-2010 Maks.Min. SST 1961-19900.0-5.01 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12MėnesiaiVid. SST 2000-2010 Maks. 2000-2010Min.2000-2010 SST 1961-19901-3 pav. Sezoninė vandens paviršiaus temperatūros kaita Baltijos jūros priekrantėje a) Klaipėdosstotyje 2000-2010 m., b) Nidos stotyje 1961-1990 (klimatinis 30-etis) ir 2000-2010 m. laikotarpiuose.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 14

1961196319651967196919711973197519771979198119831985198719891991199319951997199920012003200520072009SSTLIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Jūros priekrantėje vidutinė metinė vandens paviršiaus temperatūra yra apie 9,2 °C(2000-2010 m. laikotarpiu), vanduo labiausiai atvėsta vasario mėnesį (absoliutus minimumas–0,5 °C žemiau nulio), o daugiausiai įšyla liepos-rugpjūčio mėnesiais (absoliutusmaksimumas 28,2 °C). Metinė vandens paviršiaus temperatūros svyravimo amplitudė yra25,8°C ties Klaipėda ir 28,7°C ties Palanga (1-1 lent.).1-1 lent. Sezoninė vandens temperatūra Baltijos jūros priekrantėje (2000-2010 m., JTD duomenimis).Klaipėda 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 Vidurkis AmplitudėVid. SST 1,8 1,1 2,1 6,2 10,8 15,0 18,4 18,7 15,2 10,8 6,8 3,6 9,2 25,8Maks. 7,1 4,2 6,9 16,0 17,7 19,9 25,5 24,0 19,7 17,0 10,6 8,1 14,7Min. -0,2 -0,2 -0,1 1,1 5,0 8,4 9,7 10,2 7,8 4,8 1,9 -0,3 4,0NidaVid. SST 1,6 1,2 2,3 5,9 10,7 15,0 18,6 18,5 15,5 10,9 6,6 3,1 9,2 28,2Maks. 6,6 4,5 8,0 13,1 19,2 23,0 27,7 24,5 20,1 17,9 10,5 8,0 15,3Min. -0,5 -0,5 -0,5 0,5 5,3 7,4 7,5 7,8 8,2 3,5 0,3 -0,4 3,2PalangaVid. SST 1,7 1,0 1,9 5,5 10,4 14,7 18,6 18,8 15,7 10,9 6,9 3,3 9,1 28,7Maks. 6,8 4,1 6,7 15,4 17,8 21,0 26,3 28,2 21,0 17,6 10,4 8,4 15,3Min. -0,5 -0,5 -0,4 1,1 5,1 7,0 9,4 8,7 9,1 4,7 0,6 -0,5 3,7Kadangi vandens masių įšilimas priklauso nuo šilumos prietakos, kaip ir daugiametėjevidutinių metinių oro temperatūrų kaitoje, pastebima vandens šiltėjimo tendencija (1-4 pav.).Jau kelintą dešimtmetį (nuo 1998 metų) vandens paviršiaus temperatūra Baltijos jūrospriekrantėje yra aukštesnė už vidutinę daugiametę 1961-1990 laikotarpio (dar vadinamąnorminę) vandens paviršiaus temperatūrą (8,4 °C). Nustatytas nuokrypis nuo klimatinėstrisdešimtmečio normos sekančiu 1991-2010 m. laikotarpiu rodo jūros paviršiaus vandenstemperatūros (SST) pašiltėjimą 0,7°C.10.510.09.59.08.58.07.57.06.5y = 0.0289x + 7.7716R² = 0.3455Klaipėda Nida Palanga Trendas (Nida)1-4 pav. Vidutinių metinių oro temperatūrų kaita Klaipėdoje (1961-2010).JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 15

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Paviršinio vandens temperatūros pasiskirstymas priklauso nuo šilumos prietakos, oromasių cirkuliacijos sąlygojančios vandens srovių dinamiką, taip pat nuo Kuršių mariųvandens ištekėjimo į Baltijos jūrą. Dažniausiai Kuršių marių vanduo vyraujančių tėkmių yranukreipiamas nuo Klaipėdos sąsiaurio į šiaurę.Vandens paviršiaus temperatūros pasiskirstymui yra būdingi sezoniniai dėsningumai,kurie atskirais metais išlaikydami bendrus bruožus turi ir savitumų. Kaip pavyzdį galimapateikti jūros vandens paviršiaus temperatūros sezoninio pasiskirstymo situacijas, pateiktasAplinkos apsaugos agentūros Jūrinių tyrimų departamento 2008 metų ataskaitoje. Žiemosmetu (1-5 pav.) Kuršių marių vandenų išplitimo zonoje paviršinio vandens sluoksniotemperatūra buvo apie 3 ºC. Ji buvo vidutiniškai daugiau negu 1ºC aukštesnė nei paskutiniodešimtmečio (1998 – 2007 m.) žiemos vidutinė paviršinio vandens sluoksnio temperatūra(JTD ataskaita, 2008).1-5 pav. Vandens temperatūros jūros paviršiuje pasiskirstymas 2008 m. žiemos ekspedicijos metu(JTD ataskaita 2008).Tarpinių vandenų jūros paviršiuje vandens temperatūra pavasarį pasiekė 5–10ºC (1-6pav.). Ji buvo vidutiniškai 3ºC žemesnė nei paskutinio dešimtmečio (1998 – 2007 m.)pavasario vidutinė paviršinio vandens sluoksnio temperatūra (JTD Ataskaita, 2008).Vasaros ekspedicijos metu akvatorijos paviršinio vandens sluoksnio temperatūrapasiekė 19ºC (1-7 pav.). Tai atitiko 2007 metų vasaros ekspedicijos ir paskutinio dešimtmečiovidutinę jūros paviršiaus temperatūrą (JTD Ataskaita, 2008).JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 16

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 131-6 pav. Vandens temperatūros jūros paviršiuje pasiskirstymas 2008 m. pavasario ekspedicijos metu(JTD ataskaita, 2008).Kuršių marių vandenų išplitimo akvatorijoje rudenį vandens temperatūra jūrospaviršiuje siekė 12ºC (1-8 pav.). Lyginant su paskutinio dešimtmečio vidutine temperatūra jibuvo aukštesnė beveik 2ºC. Kuršių marių vandenų išplitimo akvatorijos gilesniuosesluoksniuose vandens temperatūra buvo tokia pat kaip ir jūros paviršiuje (JTD Ataskaita,2008).1-7 pav. Vandens temperatūros (ºC ) jūros paviršiuje pasiskirstymas 2008 m. vasaros ekspedicijosmetu ( JTD Ataskaita, 2008).JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 17

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 131-8 pav. Vandens temperatūros (ºC ) jūros paviršiuje pasiskirstymas 2008 m. rudens ekspedicijosmetu ( JTD ataskaita, 2008).Jūros vandens temperatūros pasiskirstymo erdviniam įvertinimui pasirinktos 3monitoringo stotys (1-2 lent.). 1992-2010 m. laikotarpiu vidutinė vandens temperatūraaukščiausia buvo jūros priekrantėje (4 stotis), maksimaliai ji siekė 21,3 °C ir minimaliaiatvėsdavo iki -0,4 °C. Vandens paviršiaus temperatūra buvo vidutiniškai 1,2 °C šiltesnė neiprie dugno.1-2 lent. Vandens temperatūra (°C) ir druskingumas (‰) Lietuvos Baltijos jūros monitoringo stotyse(AAA JTD duomenimis).STOTIS KOORDINATĖSGYLIS,mV Vid. M max M min P Pavirš. D Dugn. METAIVANDENS TEMPERATŪRA (°C)4 Stotis (jūrapriekrantė)55.7350 21.05 16 9.54 21.3 -0.4 10.3 9.1 1992-201064 stotis (jūrapriekrantė)55.7650 20.8917 32 8.9 20.8 -0.5 10.4 7.1 1992-201046 (jūra) 56.0200 19.1467 120 6.5 22.9 1.8 9.6 5.1 1992-1999VANDENS DRSUKINGUMAS (‰)4 Stotis (jūrapriekrantė)55.7350 21.05 16 6.15 9.94 1.58 4.83 6.88 1992-201064 stotis (jūrapriekrantė)55.7650 20.8917 32 6.99 7.57 4.75 6.72 7.17 1992-201046 (jūra) 56.0200 19.1467 120 7.79 11.98 6.65 7.19 10.38 1992-1999Teritorinėje jūroje (64 stotis) vidutinė vandens temperatūra 1992-2010 m. buvo 8,9 °C(paviršiuje 10,4 °C ir prie dugno 7,1 °C). Labiausiai nuo kranto nutolusioje Lietuvos Baltijosjūros monitoringo 46 stotyje (gylis apie 120 m) nustatyta vidutinė 1992-1999 m. laikotarpiovandens paviršiaus temperatūra 9,6 °C, o prie dugno - 5,1 °C (1-2 lent.).Baltijos jūros priekrantėje, teritoriniuose vandenyse ir atviroje jūroje atskirais metais yrabūdingas ne tik savitas vandens temperatūros horizontalus pasiskirstymas, bet ir tam tikravertikali vandens stratifikacija, susijusi su temperatūros skirtumais (1-9 ir 1-10 pav., 1-2JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 18

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13lent.). Jūros paviršiuje iki 10 m gylio visais sezonais formuojasi homotermiškas konvekcinėsir turbulentinės sąmaišos sluoksnis. Vasaros termoklinas (šuoliškas temperatūros mažėjimosluoksnis) formuojasi 10 – 40 m gylyje, ir vandens temperatūros gradientas šiame sluoksnyjeyra 0,5 – 1,0 °C/m. Termoklinas atskiria paviršinę, šiltą vandens masę nuo tarpinio šaltopasluoksnio. Tuo metu skirtumai tarp vandens temperatūros priekrantėje ir giluminiuoserajonuose gali siekti 15 ir daugiau laipsnių. Haloklino srityje ir giliau temperatūros svyravimaimetu bėgyje nereikšmingi.1-9 pav. 1996-2005 m. laikotarpio pavasario vandens temperatūros (ºC ) stratifikacijos kreivėsmonitoringo 5 stotyje (Jonovaitė, 2008).1-10 pav. 1995-2004 m. laikotarpio vandens temperatūros (ºC ) stratifikacijos kreivės jūrosmonitoringo 6B stotyje (sudarė I. Dailidienė).Rudenį atviros jūros vandenys persimaišo ir vienodą termiką išlaiko iki 40 m. gylio(Vyšniauskas, 2003). Tuo metu vyksta ne tik intensyvi konvekcinė sąmaiša, bet ir vyraujastipresni vėjai ir didesnis bangavimas. Haloklino srityje ir giliau temperatūros svyravimaimetu bėgyje nereikšmingiJŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 19

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Baltijos jūros vandens druskingumas. Vandens druskingumo pasiskirstymas yravienas iš pagrindinių kriterijų atliekant vandens masių ir rajonų klasifikavimą. Bendrojivandens politikos direktyva (2000/60/EB) išskiria tarpinius ir priekrantės vandenis.Tarpiniams vandenims Baltijos jūroje priskiriama gėlų Kuršių marių vandens išplitimo zona(2000/60/EB), kuri skiriasi nuo Baltijos jūros vandenų savo fizikinėmis ir cheminėmissavybėmis.Druskingumo variacija pietrytinėje Baltijos jūros dalyje priklauso nuo gėlų upiniųvandenų prietakos ir centrinės Baltijos druskingumo kaitos. 1961-1990 m. laikotarpiuvidutinis druskingumas jūros priekrantėje buvo ties Nida – 7,2‰, ties Klaipėda -5,3‰(Dailidienė, 2007).Baltijos jūros priekrantėje stebimas druskingumo didėjimas tolstant nuo Klaipėdossąsiaurio. Mažiausias druskingumas Baltijos jūros priekrantėje yra ties Klaipėda, nes veikiašią jūrinę priekrantę gėlų vandenų nuotėkis per Klaipėdos sąsiaurį. Didžiausias ir mažiausiaivarijuojantis druskingumas Baltijos jūros priekrantėje yra ties Nida (1-11, 1-12 pav.), omažiausias ir didžiausią variaciją bei sklaidą turintis vandens druskingumas stebimas tiesKlaipėda. Vidutinis daugiametis druskingumo sumažėjimas stebimas jūros priekrantėje tiesPalanga, nes be Rąžės upelio gėlų vandenų prietakos, čia pasireiškia ir Kuršių marių vandenųišplitimo poveikis. Didesnis druskingumas ties Nida ir mažesnis druskingumas ties Palangapatvirtina, jog Pietrytinėje Baltijoje, priklausančioje Lietuvai, vyrauja jūrinių vandenų masėspernaša iš pietų į šiaurę (1-13 pav.).S‰ 8.06.04.02.00.0Klaipėdos sąs.01 02 03 04 05 06 07 08 09 10 11 12Maks. Min. Vid.S‰8.07.06.05.04.03.02.01.00.0Klaipėda (jūra)01 02 03 04 05 06 07 08 09 10 11 12Maks. Min. Vid.S‰9.08.07.06.05.04.03.02.01.00.0Nida (jūra)1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12Maks. Min. Vid.S‰8.07.06.05.04.03.02.01.00.0Palanga1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12Maks. Min. Vid.1-11 pav. Sezoninė vandens paviršiaus druskingumo kaita Baltijos jūros priekrantėje (1992-2009 m.).Remiantis Pasaulio vandenyno vandenų skirstymu pagal druskingumą ir tuo pačiuatsižvelgiant į biologinę įvairovę, Baltijos vandenys yra priskiriami mezohalininiams (ribosnuo 5 iki 18‰) vandenims, nes vidutinis metinis druskingumas yra didesnis nei >5 ‰.Baltijos priekrantėje Kuršių marių vandenų išplitimo Baltijos jūroje zona (ties Klaipėdossąsiauriu ir Palanga) pavasario metu būna artima oligohaliniams (kriterijus 0,5-5‰ )vandenims, nes kelis mėnesius vidutinis vandens druskingumas Baltijos priekrantėje neviršijaJŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 20

01.01.200401.02.200401.03.200401.04.200401.05.200401.06.200401.07.200401.08.200401.09.200401.10.200401.11.200401.12.2004Druskingumas, S ‰LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 135‰ (1-11 ir 1-12 pav.). Ženklus ir apimantis didelę akvatoriją ties Lietuvos priekrantedruskingumo sumažėjimas būna vyraujant Kuršių marių vandenų išnešimui pavasarinio upiųvandeningumo padidėjimo metu, tirpstant sniegui ir nuledėjant marioms. Vidutinisdruskingumas Lietuvos Baltijos jūros dalyje yra 7‰, išskirtinai tik ties Klaipėdos sąsiauriuvyrauja labiau apgėlinti vandenys (I.3 priedas).87654321Klaipėda Nida Palanga1-12 pav. Vandens paviršiaus druskingumo kaita Baltijos jūros priekrantėje 2004 m. (AAA JTDpriekrantės postų duomenimis).Anksčiau buvo nustatyta, kad pavasarinių potvynių metu Kuršių marių vandenys išplintaiki 16-20 km atstumu nuo kranto, vasarą iki 5 km (Dubra, 1994). Modeliavimo metodųpagalba Kuršių marių vandenų išplitimo zona Baltijos jūroje buvo patikslinta. Ji apima apie112,5 km 2 , o jos erdvinės ribos yra maždaug 4,7 km pietuose ir 21 km šiaurėje nuo uostovartų (Daunys ir kt., 2007).Vandens stratifikacija. Lietuvos Baltijos jūros akvatorijos vakarinė dalis yrapriskiriama Centrinės Baltijos rajonui, kuriam būdinga dvisluoksnė vandens struktūra.Viršutiniame sluoksnyje (nuo 0 m iki maždaug 60 m gylio) druskingumas yra 6-8 ‰ (1-14pav.). Šis sluoksnis nuo druskingesnio giluminio vandens atskirtas pastovaus haloklino. Pagaldaugiamečius duomenis Centinėje Baltijos dalyje haloklino ribos yra 64 - 90 m gyliuose, jocentras – 74 m gylyje, o druskingumas šiame sluoksnyje staigiai didėja nuo 7,7 iki 10,4‰(Matthäus, 1990). Giluminiame sluoksnyje vyrauja 0-12‰ vandens druskingumas (1-14pav.). Šis sluoksnis nėra visai homogeniškas: jis dažnai padalintas į aktyvų giluminį (nuo 90-100 m iki maždaug 130 m) ir priedugninį giluminį (stagnacinį) pasluoksnius (1-15, 1-16pav.). Pirmuoju pasluoksniu nuo Skagerako ir Kategato į rytų Baltijos įdubas plinta silpni beividutinio intensyvumo druskingo Šiaurės jūros vandens įtekėjimai (įtekėjimų klasifikacijapagal Matthäus, 1990). Antruoju pasluoksniu (paprastai esančiu giliau 120-130 m) druskingivandenys sklinda tiktai intensyvesnių, vadinamųjų “didžiųjų įtekėjimų” metu. Vandensdruskingumas giluminiame sluoksnyje didėja artėjant prie dugno. Tačiau užsitęsusvadinamiems stagnacijos periodams, kuomet druskingas vanduo į Baltiją nepatenka,giluminio sluoksnio druskingumas palaipsniui mažėja ir skirtumai tarp aktyvaus irstagnuojančio giluminių vandens pasluoksnių tampa ne tokie ryškūs (Franck, Matthäus,1992).JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 21

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 131-13 pav. Minimalaus druskingumo reikšmių pasiskirstymasBaltijos jūros Lietuvos priekrantėje,2004-2006 metų modeliavimo rezultatai (Daunys ir kt.,2007).JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 22

Horizontalės (m)Horizontalės (m)LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 131-14 pav. Charakteringi temperatūros, druskingumai ir tankiai Gotlando įduboje 2003 metais (A)Žiema, (B) Pavasaris, (C) Vasara, (D) Ruduo (Lepparanta ir Myrberg, 2009).5 okeanografinės stoties vandens druskingumas 1996-2005 m. (VASARA)Druskingumas (‰)5,00 5,50 6,00 6,50 7,00 7,50-5-10-151996 m. 1997 m. 1998 m. 1999 m. 2000 m. 2001 m. 2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m.20 okeanografinės stoties vandens druskingumas 1996-2005 m. (VASARA)Druskingumas (‰)5,00 5,50 6,00 6,50 7,00 7,50-5-10-15-20-25-30-35-40-451996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 23

Horizontalės (m)LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 1346 okeanografinės stoties vandens druskingumas 1996-2005 m. (VASARA)Druskingumas (‰)5,00 6,00 7,00 8,00 9,00 10,00 11,00 12,00 13,00-10-20-30-40-50-60-70-80-90-100-110-1201996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 20051-15 pav. Vasaros metu vidutinio (1996-2005 m.) vandens druskingumo (S ‰) stratifikacija Baltijosjūros monitoringo 5, 20 ir 46 stotyse (Jonovaitė, 2008).Vandens stratifikacija lemia daugelio kitų aplinkos faktorių dėsningus pokyčiuskeičiantis gyliams. Pavyzdžiui, Lietuvos priekrantėje ir atviros jūros seklioje dalyje aiškios irpastovios stratifikacijos dėl druskingumo nesusidaro ir maždaug iki 55-60 m gylio vyraujahomogeniška gerai išmaišyta vandens masė, kurioje deguonies stokos nebūna. Haloklinediegonies prisotinimas staigiai mažėja, o priedugniniame giluminiame sluoksnyje nuolatjaučiama jo stoka ir dažnai atsiranda sieros vandenilio Lietuvos akvatorijai būdinga vandensstratifikacija pavaizduota 3-16 pav.1-16 pav. Kairėje: Lietuvos Baltijos jūrai būdinga vandens stratifikacija ir pagrindiniai vandenssluoksniai vasaros metu: virš haloklino esantys šiltas viršutinis sluoksnis, termoklinas ir šaltas tarpinissluoksnis. Rodyklė žymi deguonies koncentracijos sumažėjimą halokline ir sieros vandenilioatsiradimą giluminiuose sluoksniuose. Dešinėje: termoklinio (raudonai žymėtas plotas) ir haloklino(žaliai žymėtas plotas) kontaktinių zonų su jūros dugnu būdingos padėtys (sudarė V. Jurkin).JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 24

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Baltijos jūros ledo danga. Baltijos jūroje ledai susiformuoja kiekvienais metais. Ledųsezono trukmė priklauso nuo žiemos temperatūros ir tipo. HELCOM ataskaitų duomenimisBaltijos jūros ledu padengimo plotas kiekvienais metais svyruoja nuo 60 000 iki 420 000 km 2(1-17 pav.). Vidutinis Baltijos jūros padengimas ledu yra 218 000 km 2 . Maksimalus jūrospadengimas ledu susiformuoja vasario - kovo mėnesiais. Pavyzdžiui, 2009/2010 metaisBaltijos maksimalus padengimas ledu susiformavo 2010 m. vasario 17 d. ir buvo 244 000km² (HELCOM ataskaita 2010). Ledo dangos susidarymas Baltijos jūroje priklauso nuožiemų šaltumo. Per XX amžių dienų skaičius su ledo danga Baltijoje yra sumažėjęs maždaugnuo 14 iki 40 dienų per metus (HELCOM 2007). Tikslaus periodiškumo nėra nustatyta dėlšiuo metu vyraujančios klimato šiltėjimo tendencijos. Pastaruoju metu vyrauja „šiltos“ ir„vidutinės“ žiemos. Ledai XX a. buvo padengę visą Baltijos jūros akvatoriją ekstremaliaišaltomis ir ilgomis, kitaip vadinamomis „atšiauriomis“ žiemomis 1941/1942 ir 1946/1947 ir1986/1987 metais.1-17 pav. Baltijos jūros padengimas ledu 1719/1720 – 2009/2010 ir žiemų klasifikacija(http://www.helcom.fi/BSAP_assessment/ifs/ifs2010/en_GB/iceseason).Žiemos skirstomos į tipus Baltijos regiono jūros ledų stebėjimų tarnybų susitarimu nepagal oro temperatūrą, o pagal Baltijos jūros ledo dangos plotą (1-17 pav.). Pavyzdžiui,Suomijos ledo tarnyba (Sea Ice service FIMR) klasifikavimą atlieka lygindama pagaldidžiausio masto ledo padengimo plotą 1720-1996 laikotarpiu, skirstydama žiemas į penkiasklases: ekstremaliai švelnios, švelnios, vidutinės, atšiaurios ir ekstremaliai atšiaurios.Švedijos Hidrometeorologijos instituto (SHMI) ledų tarnyba (Swedish Ice Servise)centralizuotai surenka operatyvią informaciją iš visų Baltijos šalių apie ledų stebėjimus irpateikia savo tinklapyje jūros vandens paviršiaus (SST) ir ledų dangos žemėlapius (1-18pav.). SMHI klasifikuoja žiemas pagal Baltijos ledo dangos plotą į 3 klases (1-19 pav.):švelnią, vidutinę ir atšiaurią. 1-20 pav. pateiktos vidutinės Baltijos jūros ledo dangossusiformavimo ir išnykimo datos.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 25

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Lietuvos Baltijos jūros dalyje pastovi ledo danga nesusidaro. Jūros priekrantėjevidutinėmis ir šaltomis žiemomis susiformuoja priešalas (1-21 pav.) nuo kelių metrų iki keliųkilometrų pločio. Jį dažniausiai sudaro prie kranto vėjo ir vandens srovių suneštos ir sugrūstosledo lytys, kurios stabilios išlieka tik vyraujant ramiems ir šaltiems orams.1-18 pav. Operatyvi informacija SMHI tinklapyje apie Baltijos jūros SST ir ledo dangą(http://www.smhi.se/oceanografi/istjanst/produkter/icechart.png).JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 26

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 131-19 pav. Žiemų klasifikacija į švelnias, vidutines ir atšiaurias žiemas pagal vidutinį ledo padengimoplotą (http://www.smhi.se/oceanografi/iceservice/ice_condition.htm).1-20 pav. Ledo dangos susidarymo ir nuledėjimo vidutinės datos(http://www.smhi.se/oceanografi/iceservice/ice_condition.htm).JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 27

Dienų skaičius1960/19611961/19621962/19631963/19641964/19651965/19661966/19671967/19681968/19691969/19701970/19711971/19721972/19731975/19761976/19771977/19781978/19791979/19801980/19811981/19821982/19831983/19841984/19851985/19861986/19871987/19881988/19891989/19901990/19911991/19921992/19931993/19941994/19951995/19661996/19971997/19981998/19991999/20002000/20012001/20022002/20032003/20042004/2005LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13XX amžiaus 6-7 dešimtmečiuose jūros priekrantėje pirminės ledų formos (ledo adatos,ižas, tamsus ir šviesus lanksledis ir kt.) vidutiniškai pasirodydavo gruodžio viduryje irnuledėdavo (galutinai ištirpdavo) iki balandžio 1 dienos (Climatological ice atlas for theBaltic Sea, 1982).1-21 pav. Ledo priešalas jūros priekrantėje (kairėje – 2003 m., dešinėje – 2009 m., nuotraukos I.Dailidienės).Pastaruoju metu dažniausiai ledai jūroje Lietuvos dalyje pasirodo gruodžio mėnesį irnuledėja kovo mėnesį. Būna žiemų, kai ledai stebimi tik kelias dienas arba ledo reiškinių pervisą žiemos sezoną jūroje nebūna. Klimato kaita labiausiai sušvelnino žiemas, todėl yrastebimas dienų su ledo reiškiniais Baltijos jūroje mažėjimas (1-22 pav.). Dienų skaičiaus suledu mažėjimas yra atvirkščiai proporcingas metiniam vandens temperatūros augimui. TiesLietuvos priekrante vidutiniškai ledo reiškinių trukmė per 1961-2009 metų laikotarpį yrasumažėjusi apie 50 procentų (Dailidienė ir kt. 2010).120Klaipėda (jūra)10080y = -0.781x + 71.113R² = 0.133360402001-22 pav. Dienų skaičiaus su ledo reiškiniais kaita Baltijos priekrantėje ties Klaipėda (Dailidiene,2007).Dėl per reto stebėjimo tinklo Lietuvos akvatorijai sudaryti ledų nuotraukas ir teritorinįpasiskirstymą yra problemiška. Matavimų ties Klaipėda, Nida ir Palanga nepakanka, todėlrekomenduotina papildyti ledų matavimų monitoringą stotimi prie Būtingės ar Šventosiosgyvenvietės. Šioje šiaurinėje Lietuvos Baltijos jūros dalyje, esant vidutinėms ir šaltomsžiemoms, dažnai susiformuoja ledo „liežuvis“ ir didesnės ledų sangrūdos (1-23 pav.).JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 28

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Pažymėtina, kad ledo reiškiniai kartais neužfiksuojami (nestebimi) dėl blogo matomumo.Ledų stebėjimus ir monitoringą rekomenduotina stiprinti.1-23 pav. Ledo laukas pietryčių Baltijoje (MODIS palydovinė nuotrauka 2003 m. sausio 6 d.).Vandens srovės. Baltijos jūroje vyrauja bendra šiaurės pusrutulyje būdinga Korioliojėgos veikiama cikloninio tipo (prieš laikrodžio rodyklę) vandens masių pernaša (1-24 pav.),todėl LR Baltijos dalyje vyrauja vandens masių pernaša išilgai kranto iš pietų į šiaurę.Baltijos jūros hidrodinamika labiausiai priklauso nuo virš jos vykstančių atmosferosprocesų. Greitų atmosferos procesų sąveika su inertiška vandens mase sukuria sudėtingąpaviršinių ir gilesnių tėkmių kompleksą. Pagal susiformavimo pobūdį Baltijos jūroje stebimostokios pagrindinės tėkmių rūšys (Гидрометеорологические, 1983):1. Statinės vandens masės ir besikeičiančio (praeinant ciklonams) slėgio lauko viršvandens paviršiaus sąveikoje formuojasi ilgosios priverstinės bangos. Atviroje jūroje tokiųJŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 29

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13bangų amplitudė ~ 1 m, o priekrantėse gali būti 4-5 m. Šis procesas apima ir gilesniussluoksnius. Šių procesų sukeltų tėkmių greitis atviroje jūroje yra 15-20 cm/s, o priekrantėse,kartu veikiant ir patvankai, gali pasiekti 100 cm/s.2. Periodinės tėkmės. Jas sukelia inerciniai svyravimai, kurie susidaro kaip atsakomojivandens masės reakcija, siekiant atstatyti lygio pusiausvyrą, suardytą ilgalaikių patvankų arbastaigaus slėgio pasikeitimo praeinant atmosferiniams frontams. Tėkmės, susidarę dėl vandensmasės inercinių judesių atviroje jūroje, pasiekia 15 - 20 cm/s greitį.3. Tėkmės, susijusios su vidinėmis bangomis - tai vandens masės judėjimas gilesniuose,skirtingo tankio sluoksniuose. Jas taip pat veikia besikeičiantis atmosferos slėgis. Šių tėkmiųgreitis neviršija 10 cm/s.4. Potvynių-atoslūgių sukeltos tėkmės Baltijos jūroje silpnos. Didžiausi jų greičiai,stebimi Suomių įlankoje, yra iki 8 cm/s, o atviroje jūroje tik 2 - 3 cm/s.1-24 pav. Bendra Baltijos jūros vandens srovių cirkuliacija (Elken, Matthäus 2008).5. Kvazistacionarios tėkmės (Žaromskis, 1996) - tai tėkmės, susiformuojančios Baltijosjūros paviršiaus ir atmosferos terminės bei dinaminės sąveikos dėka Ekmano sluoksniuose.Foninę Baltijos jūros tėkmių “cikloninę” kryptį (prieš laikrodžio rodyklę) nulemia vandensapykaita su Šiaurės jūra (Baltijos jūros lygis vidutiniškai 14 cm aukštesnis už Šiaurės jūroslygį), centrinėje Baltijos akvatorijoje pasireiškianti nukreipiančioji Koriolio jėga ir gausi upiųgėlo vandens prietaka į Baltijos jūrą iš gretimų teritorijų. Lygiagrečiai pietrytiniui BaltijosJŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 30

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13krantui srovė nukreipta ŠR ir Š kryptimi. Šių tėkmių greitis Baltijos jūroje nedidelis, iki 10cm/s.6. Vėjų sukeltos srovės susidaro betarpiškai veikiant vandens paviršių didelių greičiųvėjams. Šios tėkmės užima ypatingą vietą Baltijos jūros dinamikoje. Jos, susidariusiosviršutiniame jūros sluoksnyje, yra pagrindinė vandens masių judėjimo dideliais atstumaispriežastis. Dėl vėjo lauko netolygumo ir didelės vėjo greičių kaitos, vėjo sukeltoms tėkmėmsbūdinga sudėtinga erdvinė struktūra ir didelė kaita laiko atžvilgiu. Vėjo sukeltų tėkmių greitispriklauso nuo vėjo greičio ir jo poveikio dėl vandens sluoksnių trinties gylio. Tėkmių greičiaileidžiantis gilyn labai greitai mažėja. Šių srovių kryptis leidžiantis gilyn nežymiai krypstadešinėn: 10-15 m gylyje šis atsilenkimas sudaro 10-12° nuo pradinės krypties.Paviršinėms jūros tėkmėms priekrantėje didelę įtaką turi suminė upių prietaka. IšKuršių marių ištekantys gėli vandenys dažniausiai teka ~0,5 m/s greičiu šiaurės link.Pavasarinių potvynių metu Kuršių marių vandenys išplinta ties Klaipėda net 9-11 mylių nuokranto ir apgėlina paviršinį 5-14 metrų sluoksnį (Dubra, 1970). Atmosferinių procesų viršBaltijos jūros skirtingas sezoninis aktyvumas atsispindi ir tėkmių greičių metinėje kaitoje.Mažiausi tėkmių greičiai būdingi pavasario-vasaros sezonui, o didžiausi – rudens-žiemossezonui. Centrinėje Baltijos jūros dalyje atlikti tėkmių matavimai plūduruose (1-3 lent.)(Гидрометеорология и гидрохимия морей СССР., 1993). Plūduras PRB-3 buvo įrengtasBaltijos priekrantėje ties Kuršių nerijos pietine dalimi, o plūdurai PRB-12 ir PRB-14 –priekrantėje ties Lietuvos – Latvijos siena.1-3 lent. Vidutinis ir maksimalus tėkmių greitis pagal plūdurų stebėjimus (skaitiklyje yra vidutinis,vardiklyje – maksimalus greitis (cm/s)) (1963-1973).AbsoliutusPlūduro MatavimųŠ ŠR R PER P PV V ŠV maksimumNr. skaičiusas6 8 9 7 5 5 6 5PRB-3 90414236 37 37 36 31 22 42 335 4 4 5 5 4 4 4PRB-12 1942036PRB-14 212936153932163829143632133032143233133432133636143539Tačiau tėkmių matavimų atlikta per mažai, kad būtų galima detaliai aprašyti Baltijospriekrantės tėkmių režimą. Dažniausiai vandens tėkmės matavimai buvo atliekami esantnedideliam 3-8 m/s vėjo greičiui. Todėl gautos tėkmės schemos nepilnai atspindi jūros tėkmiųcirkuliaciją ir negali būti panaudotos apibūdinant ekstremalias (štormines) sąlygas, kaistebimas didžiausias poveikis nešmenų transportui bei krantų procesams. Šioms sudėtingomsvandens masių cirkuliacijos sąlygoms, tėkmės struktūrą galima sumodeliuoti dideliameLietuvos Baltijos jūros rajone, esant ekstremalioms gamtinėms sąlygoms, t.y. pučiant įvairiųkrypčių stipriam vėjui.Tėkmės greičiai ir kryptys Baltijos jūros priekrantėje modeliuoti MIKE 21hidrodinaminiu modeliu HD (MIKE 21, 2002). Modeliavimui pasirinkta 90 km. ilgio Baltijosjūros priekrantės akvatorija. Nagrinėjamos akvatorijos tinklelio kvadratinės gardelėspasirinktas dydis 100 m.Stiprūs vėjai turi didelę įtaką tėkmių struktūrai (greičiams ir kryptims). Atlikus vėjųgreičių ir krypčių analizę pagal daugiamečius duomenis Lietuvos priekrantėje, nustatyta, kadvyrauja PV – V – ŠV krypčių stiprūs vėjai. Todėl ir Baltijos priekrantės hidrodinamika buvoapskaičiuota pučiant PV, V ir ŠV krypčių 20 m/s greičio vėjui. Sumodeliuotos tėkmiųJŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 31

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13struktūros (vidutiniai tėkmės greičiai ir kryptys vertikalėje), kurios nusistovi per vieną parąpučiant atitinkamos krypties vėjui, atvaizduotos 1-26 paveiksle. Pučiant ŠV krypties vėjui,tėkmės kryptis nukreipta iš šiaurės į pietus, o tėkmės greičiai siekia 0,2-0,5 m/s (1-25a pav.).Kai pučia V krypties vėjas, susidaro tėkmės cirkuliacijos (nėra vienos krypties srovių). Esanttokioms sąlygoms, tėkmės greičiai kinta nuo 0,05 iki 0,40 m/s (1-25b pav.). Kai pučia PVkrypties vėjas, tėkmės yra nukreiptos į šiaurę, o tėkmės greičiai yra 0,2 – 0,6 m/s (1-25c pav.).Didžiausi tėkmės greičiai yra apskaičiuoti pučiant PV krypties vėjui.Modeliuojant tėkmių greičius esant PV ir ŠV krypčių vėjams buvo gauti tėkmių greičiaididesni nei pučiant V vėjams. Taip pat PV ir ŠV krypčių vėjai sukelia didžiausią nešmenųpernašos srautą priekrantėje. Hidrodinaminis modeliavimas pagal išdėstytą metodiką gali būtiatliktas bet kurio stiprumo ir krypties vėjui. Hidrodinaminių procesų ištirtumas būtinasmodeliuojant nešmenų ir taršos pernašos procesus Baltijos priekrantėje, o taip pat vykdant betkurią ūkinę veiklą uostų akvatorijose.Paviršiniame 0-10 m sluoksnyje vyrauja silpnas ir vidutinis tėkmių greitis,neviršijantis 0,20 m/s (Žaromskis, Pupienis, 2003). Akvatorijoje, kuri plyti tarp kranto ir 35 mizobatos (linija jungianti, nagrinėjamo vandens baseino, vienodo gylio vietas; rodo dugnoreljefą) vyrauja į šiaurę nukreiptos srovės, kurių pasikartojimas siekia 18,4%. Gerokai rečiautėkmės nukreiptos pietų kryptimi, o rečiausiai - pietvakarių. Šie autoriai teigia, kad tėkmėsnukreipimui į šiaurę turi įtakos iš Kuršių marių ištekantis gėlo vandens srautas. Toliau nuokranto akvatorijos esančių 35-45 m. gylio izobatų, vyrauja pietvakarių, pietų ir vakarų tėkmiųkryptys, o jų pasikartojimas atitinkamai siekia 20,3; 18,7 ir 18,7%. Dar toliau, t.y. už 45 m.izobatos, tėkmės nukreiptos į rytus ir šiaurės rytus (atitinkamai 27,2% ir 18,6%).Tarpiniame sluoksnyje (10-30 metrų sluoksnyje) formuojasi taip pat trys skirtingitėkmių režimai. Akvatorijoje iki 35 m. gylio izobatos, taip pat kaip ir paviršiniame sluoksnyje,vyrauja šiaurės krypties tėkmė (Žaromskis, Pupienis, 2003). Maždaug trečdaliu kartų rečiausrovės teka į pietus ir labai retai tėkmės įgauna vakarų kryptį. Antruoju atveju tarp 35-45 m.gylio izobatų plytinčios akvatorijos susidaro išilgai kranto nukreiptos, bet jau vyraujančiąpietų kryptį išlaikančios srovės. Šioje zonoje rečiausios vakarų ir šiaurės rytų krypties srovės.Trečiuoju atveju, už 45 m. gylio izobatos vyrauja šiaurės ir šiaurės rytų srovės. Autoriai(Žaromskis, Pupienis, 2003) iškėlė prielaidą, kad tarpiniame sluoksnyje srovės dažniausiaiorientuotos pagal izobatas. Tarpiniame sluoksnyje dažniau nei paviršiniame sluoksnyjepasikartoja vidutiniškai stiprios 0,11 - 0,14 m/s greičio srovės.Priedugniniame sluoksnyje vyrauja silpniausios 0,07 – 0,09 m/s greičio srovės.Akvatorijoje iki 35 m. izobatos vyrauja šiaurės vakarų ir pietryčių kryptimi tekančios srovės(1-4 lent.). Kadangi tai santykinai sekliavandenė zona, prie dugno srovės beveik tiksliainukreiptos pagal izobates. Akvatorijoje, plytinčioje tarp 35-45 m. gylio izobačių, vyraujašiaurės vakarų, vakarų ir pietvakarių krypties srovės, tuo tarpu jau už 45 m gylio izobatėsformuojasi šiaurės kryptimi tekančios srovės (Žaromskis ir Pupienis, 2003).1-4 lent. Srovių susidarymas Lietuvos Baltijos jūros akvatorijoje ( Žaromskis ir Pupienis, 2003).GylisIki 35 m.35-45 m.Giliau 45 m.izobatosizobatosizobatos0-10 m Š P, PV, V R, ŠR10-30 m Š P Š, ŠR30 m < ŠV, PR ŠV, V,PV ŠJŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 32

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13R. Žaromskis ir D. Pupienis (2003) pastebi, kad didėjant akvatorijos gyliui, dugnopoveikis vandens storymės dinamikai palaipsniui mažėja, bet kartu didėja Ekmano spiralėsvaidmuo. Taip pat autoriai nurodo, kad, keičiantis gyliui, srovė dažnai nukrypsta 45 o kampu nuopaviršinės srovės. Tolstant nuo kranto, visoje vandens masėje stiprėja kvazistacionarios Baltijosjūros vandens pernašos (nukreiptos į šiaurę) vaidmuo.Remiantis trimačio hidrodinaminio modelio BSHmod skaičiavimų rezultatais (1-27, 1-28, 1-29 ir 1-30 pav.) 1999 – 2001 metams, buvo sudaryta bendra srovių stabilumo Baltijosjūroje schema (Davuliene, 2003). Srovių stabilumas yra vidutinis (mėnesio ar metų) apskaičiuotųsrovių greičių ir krypties rezultatas. Jis parodo charakteringą jų pasiskirstymą, tačiau neparodosrovių kintamumo. Srovių stabilumas yra apibrėžiamas kaip vidutinio vektorinio srovės greičio irvidutinio aritmetinio greičio santykis.Priklausomai nuo vyraujančių vėjų krypties nagrinėjamu laikotarpiu, ties Lietuvospriekrante, kinta srovių stabilumo pasiskirstymas pirmajame vandens sluoksnyje, kuris yralabiausiai veikiamas vėjo. Visais nagrinėtais laikotarpiais gauti skirtingi vandens sroviųstabilumo pasiskirstymai. Pavasarį ir rudenį vėjų rožės buvo panašiausios – P bei PR vėjųpasikartojimas buvo didesnis, todėl gautas didesnis srovių, nukreiptų šiaurės kryptimi išilgaiLietuvos pakrantės, stabilumas. Tačiau stabilumo pasiskirstymai pilnai nesutampa – pavasarįstabilumo pasiskirstyme, į pietus nuo Klaipėdos sąsiaurio, jaučiama rytinių bei šiaurinių vėjųįtaka, o rudenį – vakarinių vėjų (1-26, 1-27, 1-28 pav.).Vasarą, V bei PR vėjo kryptys yra vienodai tikėtinos, todėl paviršiniame vandenssluoksnyje, kuriame srovių susidarymą labiausiai lemia vyraujančio vėjo krytis, labai stabiliųdarinių nestebime. Vidutiniškai stabilus darinys susidaro vidurinėje modeliuojamo plotodalyje. Srovės jame yra anticiklinės krypties. Gilesniuose sluoksniuose, Nemuno senvagėje,taip pat susidaro stabilus srovių darinys.Analizuojamų metų rudenį, vyraujant R ir PR krypties vėjams, Lietuvos priekrantėjesusidarė vidutiniškai stabilios srovės (1-28 pav.). Gilesniuose sluoksniuose, kur vėjo įtakavandens masių judėjimui yra silpnesnė, didesnio stabilumo srovės susidaro išilgai batimetrijosizolinijų Nemuno proslėnio gilėjimo zonoje.1999 – 2000 m. žiemą vyraujant Š, ŠV ir ŠR vėjams susidarė vidutiniškai stabilios srovėsbeveik visame modeliuojamame plote (1-29 pav.). Mažai stabilios srovės paviršiniame vandenssluoksnyje susidarė Nemuno proslėnio srityje. Ties Klaipėdos sąsiauriu taip pat susidarė mažaistabilios srovės, vanduo iš Kuršių marių neturėjo pastovios tėkmės žiemos sezone. 12 metrųgylyje susidarė panaši vandens masių judėjimo schema. Išryškėjo srovių nestabilumai giliuosemodeliuojamo ploto vietose. Artėjant prie dugno srovių dinamika darėsi stabilesnė. Išryškėjostabilios vandens pernašos sekliose vietose.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 33

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13a) b)c)1-25 pav. Lietuvos Baltijos priekrantės tėkmių struktūra pučiant 20 m/s greičio vėjui: a) ŠV, b) V ir c)PV kryptys (sudarė J. Kriaučiūnienė, LEI).JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 34

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Vėjo rožė 1999-2001 metųpavasariosezonamsa) b)c) d)1-26 pav. Srovių stabilumas pavasario sezonu: a) paviršinis sluoksnis, b) 12 m gylyje, c) 20m gylyje,d) priedugniniame sluoksnyje (1-stabili srovių struktūra, 0 - nestabili).JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 35

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Vėjo rožė 1999-2001 metųvasaros sezonamsa) b)c) d)1-27 pav. Srovių stabilumas vasaros sezonu: a) paviršinis sluoksnis, b) 12 m gylyje, c) 20 m gylyje, d)priedugniniame sluoksnyje (1-stabili srovių struktūra, 0- nestabili).JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 36

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Vėjo rožė 1999-2001 metų rudenssezonamsa) b)c) d)1-28 pav. Srovių stabilumas rudens sezonu: a) paviršinis sluoksnis, b) 12 m gylyje, c) 20 m gylyje, d)priedugniniame sluoksnyje (1-stabili srovių struktūra, 0 - nestabili).JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 37

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13c) d)1-29 pav. Srovių stabilumas žiemos sezonu: a) paviršinis sluoksnis, b) 12 m gylyje, c) 20 m gylyje, d)priedugniniame sluoksnyje (1-stabili srovių struktūra, 0 - nestabili).Aktyvumo trukmė (angl. residence time) Vandens apykaitos greitis yra žymimas kaipvienas pagrindinių faktorių priekrantės zonoje. Vandens apykaita turi didelę įtaką medžiagųkoncentracijai vandens storymėje ir nuosėdų/vandens maišymosi sistemoje. EU-CIS darbogrupė išskyrė tris vandens apykaitos trukmės grupes: (i) greita – trunka iki 7 dienų; (ii)vidutinė – iki 30 dienų: (iii) ilga – skaičiuojama mėnesiais, gali trūkti iki kelių metų (Vincentet al., 2002 ). CHARM projekto rėmuose buvo apskaičiuota vandens apykaita priekrantėszonose visai Baltijos jūrai (Schernewski, Wielgat 2004). Iš pateiktų projekto rezultatų Kuršiųmarių aktyvumo trukmė (residence time) yra ilgiau nei 30 parų. Tuo tarpų atvirojepriekrantėje aktyvumo trukmės vertė yra mažesnė nei 7 paros. Tai lemia atvira priekrantė,beveik tiesi kranto linija, aktyvus hidrodinaminiai procesai.Apvelingas. Gilesnių jūros vandenų išplūdis vadinamas apvelingu. Tai yra atitinkamovėjo, Koriolio jėgos ir Ekmano srovių dinamikos sąlygojamas procesas, kai Baltijos jūrospriekrantės vanduo yra nustumiamas tolyn į atvirą jūrą, o į jo vietą pakyla priedugninis,šiltuoju metų laiku šaltesnis, maistinių medžiagų prisotintas priedugninis vandens sluoksnis.Bendras apvelingo egzistavimo laikas Baltijos jūroje svyruoja nuo kelių dienų iki vienomėnesio. Horizontalūs matmenys yra gana dideli palyginus su jūros dydžiu. Paprastai,apvelingo mastai yra 10-20 km nuo kranto ir apie 100 km palei krantą. Temperatūrosgradientas apvelingo zonoje yra 1-5 °C/km, kai temperatūros pakeitimas yra apytiksliai 2-10°C per dieną (Lehmann & Myrberg, 2007).Tipinės apvelingo charakteristikos ties Lietuvos krantais yra šios: 6-20 km pločio (nuojūros kranto), 250 km ilgio (išilgai kranto), vandens temperatūros pasikeitimas (kritimasšiltuoju metų laiku ir kilimas – šaltuoju) > 4 o C. Dažniausiai apvelingas pasireiškia esantrytų, šiaurės rytų vėjams, kurių greitis yra vidutiniškai 4-5 m/s. Panašūs rezultatai (vėjogreičio) gauti tiriant apvelingą pietinėje Baltijos jūros dalyje (Krezel et al., 2005). LietuvosJŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 38

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13priekrantėje šis procesas gali tęstis nuo kelių dienų iki kelių savaičių priklausomai nuo vėjokrypties pastovumo.Monitoringo duomenų nepakanka tiksliai išmatuoti apvelingo pasireiškimo mastą laikeir erdvėje, tame tarpe proceso trukmę, greitį, tikslią akvatoriją, kurioje jis vyksta. Pagrindiniaityrimų metodai remiasi palydovinės informacijos analize ir modeliavimu, gana patikimaiatspindinčiu apvelingo proceso pasireiškimą Baltijos jūroje. Įvertimus modelių patikimumą(atlikus tinkamą jų verifikaciją), apskaičiuojami įvairūs hidrodinaminiai rodikliai laike irerdvėje.Apvelingą ir orų sąlygas formuojančias šį reiškinį Baltijos jūroje apibūdino savodarbuose Bychkova (1987), Myrberg (2003, 2008), Vyšniauskas (2003), Antonov (2003),Lehmann (2008). Bychkova (1987) remdamasi palydovinėmis nuotraukomis Baltijos jūrojeišskyrė 22 apvelingo zonas, kur viena iš jų apėmė visą Lietuvos ir Latvijos pakrantę. Vienas ištipinių meteorologinių sąlygų pavyzdžių yra pateiktas 1-30 pav., kai Baltijos regionas būnatarp dviejų stambių aukšto (anticikloninio) ir žemo (cikloninio) slėgio barinių sistemų,patenkant rytiniam krantui į ciklono poveikio zoną.1-30 pav. Tipinės orų sąlygos, sukeliančios apvelingą ties Lietuvos priekrante: kairėje pateiktasklasikinis pavyzdys ( Bychova et al., 1987); dešinėje – 2006 m. liepos 15 d. sinoptinė situacija, kaipasireiškė apvelingas rytiniame Baltijos krante (Wetterzentrale.de-Kartenarchiv).Vienas iš ryškiausių apvelingų rytiniame Baltijos jūros krante, tame tarpe ir pietryčiųBaltijoje ties Lietuvos krantais, 2000-2011 laikotarpyje buvo užfiksuotas 2006 metais lieposmėnesį (1-31, 1-32, 1-33 ir 1-34 pav.). Savaitę vyravo palankios apvelingui sąlygos, t.y. pūtėŠR, ŠŠR, ŠR, RŠR, R, RPR, PR, PPR krypties vėjai, lemiantys vandens masės judėjimąnukreiptą nuo kranto link atvirosios jūros. ŠR krypties vėjų, prie kurių dažniausiai įvykstaapvelingas, pasikartojimas siekė 25%, su vidutiniais greičiais 3,3 m/s ir standartiniunuokrypiu 1,5 m/s. Apvelingo reiškinio evoliucija buvo stebima 7 dienas. Stipriausiai jisišreikštas buvo 2006 m. liepos 16 dieną, kai vandens temperatūra Lietuvos priekrantėjesumažėjo >10 o C (1-34 ir 1-35 pav.).JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 39

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 131-31 pav. Apvelingas 2006 m. liepos mėnesį: kairėje SST (°C) satelitiniai MODIS (NASA) duomeys,dešinėje modelio BSHmod skaičiavimų rezultatai 2006 m. liepos16 d. (Dailidienė, ir kt., 2009).1-32 pav. Apvelingo hidrometeorologinė situacija 2006 m. liepos 19 d.: kairėje SST (°C) satelitiniaiMODIS (NASA) duomenys, viduryje ir kairėje – MABL modelio paklotinio paviršiaus vėjo (m/s)laukas. (Kozlov, Dailidienė et al., 2011).JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 40

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 131-33 pav. Apvelingo situacija ties Klaipėda už 2006.07.08-22 (raudona linija – vandens temperatūra;oranžinė linija– vėjo greitis, juoda štrichuota linija – vėjo kryptis) (sudarė V.Jurkin).1-34 pav. Apvelingo situacija ties Palanga už 2006.07.08-22 (raudona linija – vandens temperatūra;oranžinė linija– vėjo greitis, juoda štrichuota linija – vėjo kryptis) (sudarė V. Jurkin).JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 41

Bangų aukštis, mLIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Bangos. Baltijos jūroje vyrauja vėjinės bangos, todėl bangavimo režimas tapatus vėjųrežimui. Didžiausios bangos stebimos rudenį ir žiemą, o mažiausios – vasarą (1-5 lent.ir 1-35pav.).1-5 lent. Vidutinis Baltijos jūros bangavimas (metrais) 1986-2005 (Klaipėda).Mėnuo I II III IV V VI VII VIII IX X XI XIIVid. 1.02 0.78 0.70 0.52 0.47 0.51 0.57 0.63 0.74 0.75 0.76 0.921,251,00KlaipėdaNidaPalanga0,750,500,251950 1960 1970 1980 1990 2000 2010Metai1-35 pav. Metinės vidutinės bangų aukščių reikšmės Lietuvos priekrantėje.Metinės vidutinės bangų aukščių reikšmės visuose trijuose bangų stebėjimo postuoseyra panašios. Metinis vidutinis bangų aukštis vyrauja apie 0,7 m (1-35 pav.).Žinyne (Гидрометеорологические условия шельфовой зоны морей СССР, 1983)bangų parametrų skaičiavimams panaudoti tipiniai vėjo laukai, kurie sudaryti panaudojus14600 sinoptinius žemėlapius. Pagal išsamias žinyno vėjo režimo charakteristikas yrapateiktos paskaičiuotos bangų elementų ir vėjo režimo įvairių sezonų tikimybiųcharakteristikos, bangų aukščio ir periodo pasiskirstymas priklausomai nuo vėjo krypties,bangų aukščio ir vėjo greičio bei bangų aukščio ir periodo derinių pasikartojimas (%), taip patbangų energija ir suminė jų veikimo trukmė pagal įvairias kryptis. 1-6 lent. pateikiame bangųelementų pasikartojimo tikimybę, kuri priklauso nuo vėjo greičių.Darbe (Давидан, 1980) pateikiama vėjo ir bangų matavimų analizė ir kaitosdėsningumų vertinimas. Pagal statistinius duomenis paskaičiuotą vėjo greičių ir bangųaukščių derinių pasikartojimo pobūdį pateikiame 1-7 lent.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 42

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 131-6 lent. Vėjo greičio ir bangų elementų tikimybių charakteristikos pietrytinėje Baltijos jūrosdalyje 1955-1975 m. (Гидрометеорологические условия шельфовой зоны морей СССР, 1983).Tikimybė %SezonasElementas50 20 5 1Žiema 1,1 1,8 2,7 3,5hh 1% 3,0 4,8 7,2 8,6T 4,6 6,0 7,4 8,4V 11 16 21 25Pavasaris h0,6 1,2 2,0 2,8h 1% 1,7 3,2 5,2 7,3T 3,2 4,8 6,2 7,4V 8 12 17 22Vasara h0,7 1,2 1,9 2,6h 1% 2,0 3,2 5,0 6,8T 3,6 5,0 6,2 7,0V 8 12 16 20Ruduo h0,8 1,5 2,1 3,1h 1% 2,2 3,9 5,5 7,8T 4,0 5,4 7,0 8,0V 9 14 18 23Žymėjimai: h - vidutinis bangos aukštis m; h 1% - 1% tikimybės bangos aukštis, m; T – vidutinisbangos periodas, s; V – vėjo greitis, m/s.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 43

12-1313-1414-1515-1616-1717-1818-1919-2020-2121-2224-25LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 131-7 lent. Vėjo greičių ir bangų aukščio derinių pasikartojimas (%) pietrytinėje Baltijos jūros dalyježiemos (12-02) mėn. metu (sudarė B. Gailiušis pagal Pajūrio klimatas, 2003) .BangosVėjo greitis, m/saukštis, 0-1 1-2 2-3 3-4 4-5 5-6 6-7 7-8 8-9 9-10 10-11 11-12m0-0,5 4,9 1,4 2,9 1,7 2,3 1,5 1,2 0,4 0,2 0,20,5-1 0,1 1,0 1,5 2,8 5,4 5,8 5,6 3,9 2,4 2,5 1,0 0,31-1,5 0,2 0,2 1,3 1,3 3,2 3,9 3,1 2,7 2,3 1,71,5-2 0,2 1,2 0,9 1,7 1,0 2,1 1,02-2,5 0,1 0,1 0,3 0,1 1,3 0,4 0,6 1,02,5-3 0,1 0,2 0,3 0,43-3,5 0,1 0,1 0,43,5-4 0,1 0,14-4,5 0,1 0,14,5-5BangosVėjo greitis, m/saukštis,m%0-0,5 0,2 16,90,5-1 0,5 0,3 0,3 0,2 0,2 33,81-1,5 1,0 1,0 0,5 0,6 0,2 0,1 23,31,5-2 1,5 1,3 0,6 0,2 0,2 0,1 12,02-2,5 0,8 0,7 0,4 0,7 0,3 0,1 6,92,5-3 0,6 0,6 0,4 0,3 0,2 0,2 0,2 0,1 3,63-3,5 0,5 0,1 0,3 0,3 0,2 0,1 0,1 2,23,5-4 0,1 0,34-4,5 0,4 0,2 0,84,5-5 0,1 0,1 0,2% 4,6 4,4 2,3 2,1 1,6 0,8 0,5 0,5 0,1 0,1 0,1 100Bangų sklidimo kryptis beveik sutampa su vyraujančiomis vėjų kryptimis. Pajūriokrašte vyrauja PV – V – ŠV krypčių vėjai, kurie ir sukelia didžiausias bangas. Pagal(Гидрометеорологические ..., 1983; Атлас...., 1980), Baltijos jūros pietrytinėje dalyjevyrauja PV- V- ŠV krypčių bangos: 0-2 m aukščio bangos, kurias sukelia 4–9 m/s greičiųvėjai, sudaro ~70 atvejų. 2-4 m aukščio bangos, kurias sukelia 10-19 m/s greičių vėjai,sudaro ~24, štorminiai vėjai šioje jūros dalyje sukelia 4-7 m aukščio bangas (~4 ). Tyka,štilis dažniausiai stebimas vasaros ir pavasario metu (~5). Gana dažnas Baltijos jūrojemišrus bangavimas – 2-3 m aukščio bangos ir siūba.Tiek Baltijos jūros pietrytinėje dalyje (Гидрометеорологические ..., 1983; Атлас....,1980), tiek ir Baltijos jūros Lietuvos teritorinių vandenų akvatorijoje vyrauja PV, V ir ŠVkrypčių vėjų sukeltos bangos (1-8 lent.). Pagal ilgalaikius bangų stebėjimus ties Lietuvospriekrante (1963-2009 metus) 50% bangų aukščių sudaro bangos iki 0,6 m, 90% bangųaukščių sudaro bangos iki 2 m, o bangos virš 5 m vidutiniškai pasikartoja 1 kartą per 10 metų(Kelpšaitė ir Dailidienė, 2011).1-8 lent. Skirtingų krypčių bangų pasikartojamumas (%) 1963-2009 metais ties Lietuvos priekrante(Kelpšaitė ir Dailidienė, 2011).Metai Š ŠR R PR P PV V ŠV63-70 9 6 19 14 9 9 23 1171-80 8 7 12 14 7 14 21 1681-90 8 12 17 14 7 15 18 1091-2000 5 11 23 9 6 16 17 122001-2009 6 10 19 12 8 17 17 12JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 44

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 131-9 lent. Skirtingų aukščių bangų pasikartojamumas (%) 1963-2009 metais ties Lietuvos priekrante(Kelpšaitė ir Dailidienė, 2011).Metai 0.5 1.0 1.5 2.0 2.5 3.0 3.5 4.0 4.5 5.0 5.5 6.063-70 42.45 26.97 14.16 6.75 4.32 2.47 1.44 1.07 0.33 0.0471-80 34.13 38.03 12.71 7.02 3.79 2.28 1.34 0.45 0.2 0.03 0.0381-90 44.41 33.79 9.81 6.05 3.46 1.62 0.61 0.2 0.0691-2000 43.85 35.04 10.82 5.06 2.95 1.56 0.42 0.14 0.08 0.03 0.062001-2009 39.7 35.75 12.12 5.84 4.41 1.63 0.31 0.17 0.08Bangų parametrai turi didelę taką tiek hidrodinaminiams, tiek nešmenų pernašosprocesams Baltijos priekrantėje. Lietuvos priekrantėje nėra daug bangų stebėjimų duomenų,todėl būtina sumodeliuoti bangų parametrų sklaidą Lietuvos Baltijos jūros priekrantėjepučiant stipriems vėjams.Bangų sklaidos modeliavimui panaudota dvimačių skaitmeninių modelių sistema MIKE21. Šios sistemos bangų modelis NSW (Near-shore Spectral Wind-Wave Module) taikytasmodeliuojant vėjo sukeltų bangų sklaidos parametrams Baltijos priekrantėje (MIKE, 2002).Bangų sklaidai modeliuoti Baltijos priekrantėje pasirinkta 88 km ilgio ir 33 km pločiojūros akvatorija. Batimetrija paruošta pagal LSLA švyturių ir hidrografijos skyriaus paruoštąjūrlapį (Baltijos jūra. Vidurinė dalis. Lietuvos pakrantė ir išskirtinė ekonominė zona. Mastelis1:200000. 2004). Batimetrijos tinklelio kvadratinės gardelės dydis parinktas 100 metrų.Bangų sklaidos modeliavimo rezultatai yra bangos aukščio ir krypties pasiskirstymas pučiant15, 20, 25 m/s greičio PV, VPV, V, VŠV ir krypties vėjui.Bangos aukščių ir krypčių pasiskirstymas Baltijos priekrantėje pučiant 20 m/s greičioPV, VPV, V, VŠV bei ŠV krypčių vėjui pateiktas 3-37 - 3-40 paveiksluose. Pučiant 15 m/sgreičio vėjams, nedidelis bangų aukščio mažėjimas stebimas ties 20-25 m gylio izobata, odidžiausias bangų lūžimas vysta 8-10 m gylyje. Didžiausios bangos (3,2–3,4 m) stebimosKlaipėdos uosto jūrinio įplaukos kanalo akvatorijoje pučiant VPV ir V krypčių vėjams, omažiausia banga (2,6–2,9 m) – pučiant ŠV krypties vėjui. Didesnėje Baltijos priekrantėsdalyje bangų kryptis sutampa su dominuojančia vėjo kryptimi, tik artėjant prie kranto bangųkryptis kai kur skiriasi 5–15º.Panašus Baltijos priekrantės bangų aukščių ir krypčių pasiskirstymas stebimas ir pučiantįvairių krypčių 20 ir 25 m/s greičio vėjui. Tik čia vyrauja didesni bangų aukščiai. Pavyzdžiui,pučiant vakarų krypties 20 m/s greičio vėjui, Klaipėdos uosto jūrinio įplaukos kanaloakvatorijoje stebima 3,8–4,0 aukščio banga, o pučiant 25 m/s greičio vėjui – 4,6 –4,8 maukščio banga.Ekstremalios vėjo sukeltų bangų parametrų reikšmės Baltijos jūros priekrantėjenustatytos pučiant stipriems VPV ir V krypties vėjams. Bangų aukščio mažėjimas jūrojestebimas ties 20-25 m. izobata.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 45

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 131-36 pav. Baltijos priekrantės bangų aukščio irkrypties pasiskirstymas pučiant PV krypties 20m/s greičio vėjui (sudarė J. Kriaučiūnienė, LEI).1-37 pav. Baltijos priekrantės bangų aukščio irkrypties pasiskirstymas pučiant VPV krypties 20m/s greičio vėjui (sudarė J. Kriaučiūnienė, LEI).JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 46

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 131-38 pav. Baltijos priekrantės bangų aukščio irkrypties pasiskirstymas pučiant V krypties 20 m/sgreičio vėjui (sudarė J. Kriaučiūnienė, LEI).1-39 pav. Baltijos priekrantės bangų aukščio irkrypties pasiskirstymas pučiant VŠV krypties 20m/s greičio vėjui (sudarė J. Kriaučiūnienė, LEI).1-40 pav. Baltijos priekrantės bangų aukščio ir krypties pasiskirstymas pučiant ŠV krypties 20 m/s greičiovėjui (sudarė J. Kriaučiūnienė, LEI).JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 47

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Drumstumas. Vandens drumstumui įvertinti naudojami du pagrindiniai metodai: 1) vandensskaidrumo nustatymas (matuojamas metrais) naudojant secchi diską ir 2) skendinčios medžiagoskoncentracijos nustatymas (mg/l). Skendinčių medžiagų matavimų Lietuvos priekrantėje duomenisyra fragmentiški, todėl tolimesnei analizei bei palyginimui su Baltijos jūros skaidrumu busnaudojami secchi disko matavimų rezultatai.Duomenis apie Baltijos jūros skaidrumą remiasi secchi disko matavimais. Dabartinis secchidisko lygis Baltijos jūroje priklauso nuo laiko ir vietos (Lepparanta, Myrberg, 2009). Perpaskutinius 100 metų jis sumažėjo nuo 10 m. iki 5m. (1-41 pav.). Vandens skaidrumo matavimųstotys 1903 – 2009 metais Baltijos regionose pateikta 1-42 paveiksle.1-41 pav. Secchi disko gylis Baltijos Jūroje 1900-2009 m (Fleming-et al., 2009).Kuršių marių vandens išplitimo Baltijos jūroje zonoje vidutinis skaidrumas 1987-2010 metaissiekė 3 m. Maksimalus secchi disko gylis 8 m. buvo užfiksuotas 2003 metų spalio 23 diena.Vidutinis metinis secchi disko gylis 1988- 2010 metais reikšmingai nekito (1-44 pav.). SkaidrumasJŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 48

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Kuršių marių vandens išplitimo zonoje didėja rugsėjo – lapkričio mėnesiais, kai Lietuvos Baltijosjūros priekrantėje vyrauja vakarinių rumbų vėjai, kurie neleidžia pasklisti Kuršių marių vandeniuiBaltijos jūroje.1-42 pav. Vandens skaidrumo matavimų stotys 1903 –2009 metais sub-regionose (BB = Botnijos įlanka, BS =Botnijos jūra, GoF = Suomijos įlanka, NBP = Šiaurinėcentrinė Baltija, GR = Rygos įlanka, WGB = VakarinisGotlando baseinas, EGB = Rytinis Gotlando baseinas,Ark = Arkono baseinas ir Bor = Bornholmo baseinas(Fleming-Lehtinen V., ir Kaartokallio, H., 2009).1-43 pav. R, ŠR vėjų sąlygotas vandenų išnešimas išmarių į jūrą ir drumstumo padidėjimas. MODISnuotrauka 2004.04.02. (Dailidiene et al., 2009).Didžiausias secchi disko gylis buvo 9 metrai (registruota 2009 metais gegužį ir 2003 vasarįtoliausiai nuo Klaipėdos sąsiaurio nutolusiose Baltijos jūros monitorinio stotyse). Mažiausiasvandens skaidrumas - 1 metras, stebėtas rudenį, kai Lietuvos priekrantėje yra stebimi stipresni vėjai.Vidutinis metinis secchi disko gylis Baltijos jūros priekrantėje (neįskaitant Kuršių marių išplitimozonos skaidrumo) svyruoja nuo 2,5 m. (1988 metais) iki 7 m. (1994-1996 metais). 1994-1996 metaibuvo ramūs, vidutinis bangų aukštis tesiekė 0,4 – 0,5 m., kai 1988 metais - 0,75 m. (1-35 pav.).Teritoriniuose vandenyse (1-44 pav.) vidutinis metinis secchi disko gylio vertės kinta nuo 2m. (1988 metai) iki 6,5 m. (2003 metais). Pažymėtina jog nuo 1996 metų vidutinis metinis secchiJŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 49

Skaidrumas, mSkaidrumas, mLIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13disko gylis viršija 4 m. (išskyrus 1999 metus). Tai yra vidutinis metinis secchi disko gylisteritoriniuose vandenyse padidėjo du kartus.Vidutinis vandens skaidrumas Kuršių marių išplitimo zonoje siekia 2,9 m. Likusioje LietuvosRespublikos Baltijos jūros dalyje vidutinis secchi disko gylis siekia 4,5 m. Vandens skaidrumasLietuvos priekrantėje priklauso nuo Kuršių marių vandens išplitimo ir hidrometeorologinių sąlygų(1-44 pav.).14a)121014 b)12108866442201988 1992 1996 2000 2004 200801988 1992 1996 2000 2004 20081-44 pav. 1987-2010 metų secchi disko gyliai: a) priekrantėje, punktyrine linija - vidutinis metinis secchidisko gylis Kuršių marių išplitimo zonoje, vientisa linija – priekrantėje, išskyrus Kuršių marių išplitimozoną, b) teritorinėje jūroje.Stiprių vėjų charakteristikos. Lietuvos pajūrio geografinė padėtis nulemia čia vykstančiųatmosferos cirkuliacinių procesų pobūdį. Atmosferos cirkuliaciją virš Lietuvos teritorijos formuojaklimatiniai šiaurės pusrutulio slėgio centrai – Islandijos (šiaurės Atlanto) žemo slėgio sritis ir Azorųanticiklonas bei Azijos anticiklono vakarinis gūbrys. Nuo šių centrų aktyvumo priklauso atmosferosslėgio metinė kaita, ciklonų bei anticiklonų formavimasis, jų galingumas, judėjimo kryptys. Barinėssistemos aktyvumui būdinga ryški sezoninė kaita. Sausio-vasario mėnesį Islandijos ir Airijos centraiyra stiprūs, virš Lietuvos laikosi aukšto barinio gradiento laukas, vyrauja izobarų kryptys iš PV įŠV. Nuo kovo mėnesio šios sistemos pradeda silpnėti ir gegužės mėnesį virš Lietuvos pajūrio būnamažiausias barinis gradientas. Šiuo metu pradeda formuotis ir iki vasaros pabaigos stiprėja Azorųaukšto slėgio ir Pietų Azijos žemo slėgio centrai, vyrauja izobarų kryptys iš ŠV į PR ir iš V į R. Nuorugsėjo mėn. barinių sistemų aktyvumas vėl pakinta, Azorų aukšto slėgio sritis silpnėja, vėl pradedastiprėti Islandijos žemo slėgio ir Azijos aukšto slėgio barinės sistemos. Šie atmosferiniai procesainulemia slėgio kaitos pobūdį pajūryje. Slėgio padidėjimą sukelia oro masių įsiveržimai iš aukštoslėgio sričių, o sumažėjimą – įsiveržimai iš žemesnio slėgio sričių (Bukantis, 2004).Cikloniniai sūkuriai virš vidutinių Atlanto vandenyno pločių formuojasi serijomis. Per metusvirš Atlanto susiformuoja 50-60 cikloninių serijų, kuriose būna 3-6 atskiri ciklonai. Jų trajektorijosdažniausiai praeina iš VPV į ŠRŠ per Skandinaviją ir šiaurinę, kiek rečiau centrinę, Baltijos jūrosdalį. Priklausomai nuo to, kuria dalimi praslenka ciklonai virš Baltijos jūros, formuojasi tipiniaivėjo laukai. Vidutiniškai Lietuvoje per metus būna apie 220 dienų su cikloninio ir 140 dienų suanticikloninio pobūdžio cirkuliaciniais procesais (Bukantis, 2004).Cikloninė cirkuliacija yra intensyviausia rudenį ir žiemą, šiuo metu barinė situacija keičiasižymiai dažniau negu šiltuoju metu. Su vakarų kilmės ciklonais (jie sudaro ~50% visų ciklonų)susiję štorminiai vėjai. Apie 20% sudaro ciklonai, judantys iš šiaurinių rajonų. Jiems yra būdingiJŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 50

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13dideli judėjimo greičiai. Visais metų laikais apie ketvirtadalis ciklonų yra pietinių trajektorijų.Anticiklonų įtaka Lietuvoje būdingesnė šaltajam laikotarpiui. Per Lietuvą kas antras, trečiasanticiklonas juda iš vakarų.Su intensyvia ciklonine veikla susiję atmosferiniai frontai, t.y. zonos tarp skirtingų savybiųoro masių. Frontų judėjimas susijęs su staigiais orų pasikeitimais, šuoliškais visų meteorologiniųelementų, ypač oro temperatūros ir vėjo krypties bei greičio, pokyčiais. Daugiausia frontų,vidutiniškai po 15 per mėnesį, praeina spalio-gruodžio mėnesiais. Aukšto ir žemo slėgio sričiųjudėjimas sukelia vėjo krypties pasikeitimus, o slėgio skirtumas tarp tų sričių nulemia vėjo greitį.Didžiausi atmosferos slėgio svyravimai Klaipėdoje stebimi šaltuoju metu, o mažiausi – šiltuoju.Staigūs slėgio pasikeitimai, tiek slėgiui kylant, tiek krintant, taip pat būdingesni šaltajam metųlaikui.Lietuvos pajūrio klimatas yra vidutiniškai šiltas, drėgnas, su palyginti šiltomis ir mažaisnieguotomis žiemomis bei vėsiomis vasaromis. Toks klimatas – vyraujančios vakarinių oro masiųpernašos rezultatas. Dėl aktyvios cikloninės veiklos, ypač šaltuoju metų laiku, šiam regionuibūdinga staigi orų kaita, kurią parodo visų pagrindinių meteorologinių elementų analizė. Tiriamosakvatorijos orų sąlygas apibūdinsime pagal Klaipėdos jūrinės meteorologinės stoties vidutiniusdaugiamečius duomenis, paskelbtus žinynuose, papildę juos Lietuvos hidrometeorologijos tarnybosstebėjimų duomenimis iki 2007 m. Vidutiniai daugiamečiai meteorologinių elementų rodikliaiklimatinės normos laikotarpiui (1961-1990 m.) pateikti 1-10 lentelėje.1-10 lent. Pagrindinių meteorologinių rodiklių kompleksinė santrauka (sudarė M. Kovalenkovienė (LEI)pagal Klaipėdos jūrinės meteorologinės stoties 1961-1990m. vidutinius daugiamečius duomenis).RodiklisM ė n e s i a iMe-01 02 03 04 05 06 07 08 09 10 11 12 taiOro T, °Cvidutinė -2,1 -2,5 0,3 5,4 10,8 14,4 17,1 17,2 13,5 8,8 3,7 0,3 7,3maksimali 8,7 15,4 17,1 27,0 30,4 34,0 34,0 34,0 30,4 22,2 15,4 10,3 34,0minimali -32,0 -33,4 -20,8 -12,8 -4,0 -0,7 4,9 2,9 -2,1 -9,1 -14,4 -24,2 -33,4Krituliai, mmvidutinis kiekis 55 37 40 35 40 57 68 81 83 84 87 68 735Maks. paros 27 15 20 28 24 54 74 48 35 42 33 21 74kritulių kiekisRūkaividutinė 24 27 41 44 33 20 9 6 10 19 20 31 284trukmė, val.VėjasVyraujanti PR PR PR ŠV ŠV ŠV V V V PR PR PR PRkryptisVidutinis 5,7 5,1 4,8 4,3 4,0 4,1 4,4 4,4 5,1 5,6 6,2 6,0 4,8greitis, m/sMaksimalus 34 30 28 26 24 25 34 28 30 40 36 38 40greitis gūsiuose,m/sDienų skaičius, 12,0 5,0 5,7 2,4 0,6 1,5 2,6 3,9 8,2 10, 9,0 11,3 73kai V≥14 m/s5Vidutinis 3,9 2,1 1,9 2,1 0,8 1,0 1,4 2,4 3,0 3,2 3,6 3,8 29štormų skaičiusVyraujantikryptis pučiantštorminiamsvėjamsPV PV PV ŠV V V PV V V PV PV PV PVJŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 51

19711973197519771979198119831985198719891991199319951997199920012003200520072009Dienų skaičiusLIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Įvairių vėjo greičių gradacijų procentinis pasiskirstymas metuose pateiktas 3-11 lentelėje.1-11 lent. Vėjo greičių pasikartojimas (%) Klaipėdoje per 1999-2010 m. (sudarė M. Kovalenkovienė (LEI)pagal Hidrometeorologijos tarnybos duomenis).Vėjo Mėnesiai Metaigreitis, 01 02 03 04 05 06 07 08 09 10 11 12m/sTyka 1,2 1,5 2,4 2,5 2,4 2,1 2,3 1,2 1,5 0,3 1,0 2,6 1,80-1 7,8 9,9 10,1 12,8 13,1 12,2 16,3 13,3 11,9 7,5 5,8 9,1 10,82-3 17,6 23,1 24,7 31,7 31,4 32,9 34,4 31,6 30,9 23,1 18,1 17,8 26,44-5 22,9 23,8 28,9 29,7 28,6 26,5 26,8 27,5 25,0 23,0 24,6 21,0 25,76-7 32,5 26,5 26,0 20,6 23,0 22,3 19,6 21,5 24,7 29,6 34,7 31,4 26,08-9 10,4 9,6 6,4 3,0 2,9 4,1 2,2 4,3 6,1 9,9 10,1 11,4 6,710-11 4,6 3,6 1,8 1,1 0,8 1,1 0,4 1,3 1,1 3,9 3,1 3,2 2,212-13 1,8 1,9 1,3 0,1 0,2 0,6 0,2 0,2 0,2 1,9 2,3 2,3 1,114-15 1,7 1,3 0,2 0,2 0,3 0,1 0,2 0,1 0,8 0,8 1,8 0,616-17 0,4 0,3 0,3 0,1 0,3 0,3 0,6 0,218-20 0,3 0,3 0,2 0,5 0,121-23 0,3 0,0324-25 0,1 0,01Remiantis daugiamečiais Lietuvos Hidrometeorologinės tarnybos stebėjimais, Klaipėdojeper metus vidutiniškai 88 dienas stebimi stipresni nei 14 m/s vėjai, o 17 dienų – stipresni nei 20 m/svėjai. Daugiametėje dienų su stipriais vėjais kaitoje 1971-2010 laikotarpyje (3-45 pav.) kryptingųdėsningumų nėra, tik 1999-2003 m. buvo stebimas padidėjimas dienų skaičiaus su stipresniais nei14 m/s, o 2004-2010 m. laikotarpiu tokių vėjų ženkliai sumažėjo.160140120≥14 m/s≥20 m/s1008060402001-45 pav. Dienų skaičius su stipriais vėjais per 1971-2010 metus (sudarė M. Kovalenkovienė, LEI).Stipresnių vėjų vyravimui yra būdingas ryškus sezoniškumas – jie dažniausiai stebimirudensžiemos mėnesiais. Pagal vyraujančias kryptis tarp stiprių vėjų ryškiai išsiskiria PV kryptiesJŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 52

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13vėjai, kurie sudaro 38,6%, antri pagal vyravimą yra V vėjai – 32,2%. Stipresni vėjai yra taip pat P –12,5% ir ŠV – 11,0% (1-46 pav.).4035Š2 2 -2 5 m /s20-21 m /s1 8 -1 9 m /s1 6 -1 7 m /s1 4 -1 5 m /sŠV30252015105ŠRV0RPVPR1-46 pav. Stiprių vėjų rožė pagal 1999-2010 m. stebėjimus (sudarė D. Jakimavičius (LEI), duomenys iš Lietuvoshidrometeorologinės tarnybos).PLiteratūra2005 metų Baltijos jūros ir Kuršių marių aplinkos monitorinio ataskaita, Klaipėda, 2005.2007 metų Baltijos jūros ir Kuršių marių aplinkos monitorinio ataskaita, Klaipėda, 2007.2008 metų Baltijos jūros ir Kuršių marių aplinkos monitorinio ataskaita, Klaipėda 2008.Ašmontas, V., Navašinskienė, J., Pakštys, L., 2003. Lietuvos pajūrio hidrometeorologinio režimoypatumai. Baltijos jūros aplinkos būklė, pp. 26-30.BALTEX Assessment of Climate Change for the Baltic Sea Basin, The BACC Author Team - 2008- 473 psl.Bychkova, I., Viktorov, S., 1987. Use of satellite data for indetification and classification ofupwelling in the Baltic Sea. Oceanology 27 (2), 158-162.Bukantis A. Lietuvos klimatas. 1994. Vilnius. VU leidykla, 188 p.Climatological ice atlas for the Baltic Sea, Kattegat, Skagerrak and Lake Vanern (1963-1979),SMHI, Norrkoping 1982Dailidiene I., Davulienė L, Gurova E. 2009. Arguments of the salinity change in the coastal waters.Baltic Sea Science Congress BSSC.Dailidienė I., Vyšniauskas I. 2006. Tarpinė ataskaita projekto “Evaluation of the environmentalstate of the sea in Lithuanian territorial waters and economic zone adjacent to the Russian oilplatform D6”.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 53

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Daunys D., Olenin S., Paskauskas R., Zemlys P., Olenina I. Bučas M. Typology and classificationof ecological status of lithuanian coastal and transitional waters: an update of existing system,Klaipėda, 2007.Davulienė L. Pernašos jūriniuose vandenyse modeliavimas. Kaunas, 2003, 117 p.Dubra J. Gėlo vandens išplitimas pagal Lietuvos TSR jūrinius krantus // Hidrometeorologiniaistraipsniai, Nr. 3, 1970.Dubra J., Dubra V. 1994. Srovių režimas // Naftos terminalas Būtingėje. Vilnius., p. 33-46.Elken, J.; Matthäus, W. (2008). Annex 1.1: Baltic Sea Oceanography. The BACC Author Team(Toim.). Assessment of Climate Change for the Baltic Sea Basin, Springer: 379 - 386.Franck, H. and W. Matthäus, 1992. The absence of effective major inflows and the present changesin the hydrographic conditions of the central Baltic deep water. In: Bjornestad, E., L. Hagerman, K.Jensen (Eds.). 12th Baltic Mar. Biol. Symp. Olsen and Olsen, Fredensborg, p. 53-60.Fleming-Lehtinen, V., Kaartokallio, H., 2009. Water transparency in the Baltic Sea between 1903and 2009. HELCOM Indicator Fact Sheets 2009. Online. [2011 09 23],http://www.helcom.fi/environment2/ifs/en_GB/cover/.Leparanta, M., Myrberg, K. Physicaloceanography of the Baltic Sea, Springer, 2009.Gudelis V. Lietuvos įjūris ir pajūris. Lietuvos mokslas. 17 knyga. Vilnius. 1998.Ice conditions in the Baltic, Online. [2011 09 23], http://www.smhi.se/oceanografi/iceservice/ice_condition.htm.Jašinskaitė A., Narkūnienė Ž., 2003. Biogeninės medžiagos ir eutrofikacija // Baltijos jūros aplinkosbūklė. Kaunas, „Aušra“, p. 44;Jouni Vainio, Patrick Eriksson, Natalija Schmelzer, Jürgen Holfort2 and Lisa Lind The ice season2009-2010. 2010. HELCOM Indicator Fact Sheets 2010. Online. [Date Viewed: 2011-06-06],http://www.helcom.fi/environment2/ifs/en_GB/cover.Kasiulis, E. Statistical analysis of the Baltic Sea wave height data for evaluating energy potential //8th international conference of young scientists on energy issues CYSENI 2011, Kaunas, Lithuania,May 26-27, 2011. Kaunas: LEI, 2011. ISSN 1822-7554, p. 406-424Kelpšaite, L., Herrmann, H.,Soomere, T. 2008. Wave regime differences along the eastern coast of the Baltic Proper.Proceedings of the Estonian Academy of Sciences, 57(4), 225–231.Kelpšaitė, L. and Dailidienė, I. 2011. Influence of wind wave climate change to the coastalprocesses in the eastern part of the Baltic Proper. Journal of Coastal Research, SI 64 (Proceedingsof the 11th International Coastal Symposium), 220 – 224 Szczecin, Poland, ISSN 0749-0208KozlovI., Kudryavtsev V, Dailidiene I.2010. Case study of coastal upvelling imaged by multi-satellitesensors.Cospar 2010 38th scientific assembly, Bremen.Klaipėdos jūrų uosto įplaukos kanalo ir šiaurinės akvatorijos dalies gilinimo iki 14 m gylio darbųtechninis projektas, 1-3 dalys, Lietuvos energetikos institutas, Kaunas, 1998.Kozlov I.E., Kudryavtsev V.N., Johannessen J.A., Chapron B., Dailidienė I., Myasoedov A.G.2011. ASAR imaging for coastal upwelling in the Baltic Sea. Journal Advance in Space Research,doi:10.1016/j.asr.2011.08.017Krezel A., Ostrowski M., Szymelfenig M. 2005. Sea surface temperature distribution duringupwelling along the Polish Baltic coast, Oceanologia, 47 (4), 2005 pp. 415-432JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 54

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Lehmann A., Myrberg K. 2008. Upwelling in the Baltic Sea — A review. Journal of MarineSystems. Volume 74, Supplement 1, 15 December 2008, Pages S3-S12.Lehmann, A., Myrberg K., 2007. Upwelling in the Baltic Sea – A review -, Baltic Sea ScienceCongress, 19-23 March 2007, Rostock, Germany, Abstract volume, lectures – CBO Session, TopicB: Upwelling events, coastal offshore exchange, links to biogeochemical processess, p. 52.Matthäus W., 1990. Mixing across the primary Baltic halocline. Beitr. Meereskd., 61: 21-31MIKE 21 Hydrodynamic Module. User Guide and Reference Manual. Danish Hydraulic Institute.2002.MIKE 21. Wave Modelling. User Guide. Danish Hydraulic Institute Software. 2002.Myrberg K., Andrejev O. 2003. Main upwelling regions in the Baltic sea – a statistical analysisbased on three-dimentional modelling, Geophysical Research Abstracts, Vol. 5, 05018, 2003Navašinskienė J. Pajūrio klimatas. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba. Klaipėdos skyrius.Klaipėda. 2003Olenin, S., Daunys, D., 2004. Coastal typology based on benthic biotope and community data: theLithuanian case study. In: G. Schernewski & M. Wielgat (eds.): Baltic Sea Typology. CoastlineReports, 4: 65-83Pajūrio klimatas. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba. Klaipėdos skyrius. Klaipėda.Stankevičius, A., Tilickis, B., 2003. Lietuvos pajūrio hidrometeorologinio režimo ypatumai.Baltijos jūros aplinkos būklė, pp. 22-25.Schernewski G., Wielgat M. 2004 Towards a Typology for the Baltic Sea, G. Schernewski & N.Löser (eds.): Managing the Baltic Sea. Coastline Reports 2 (2004), ISSN 0928-2734 S. 35 – 52Vyšniauskas I. 2003. Vandens temperatūros režimas pietrytinėje Baltijoje, Baltijos jūros aplinkosbūklė, 31 – 34.Vyšniauskas I., 2003. Vandens temperatūros režimas pietrytinėje Baltijoje. Baltijos jūros aplinkosbūklė. Kaunas „Aušra“, p. 31- 34;Vincent, C., H. Heinrich. A. Edwards, K. Nygaard & J. Haythornthwite (2002): Guidance onTypology, Reference Conditions and Classification Systems for Transitional and Coastal Waters,CIS Working Group 2.4 (Coast), Final draft, 119 p.Žaromskis R. Okeanai, jūros estuarijos. 1996. Vilnius, 293 p.Žaromskis R. Okeanai, jūros, estuarijos. Vilnius. 1996.Žaromskis R., Pupienis D. Srovių greičio ypatumai skirtingose Pietryčių Baltijos hidrodinaminėsezonose. Geografija, Vilnius, 2003, T39(1), p. 16–23.Атлас типовых полей ветра Балтийского моря. Клайпеда. 1980.Атлас типовых полей ветра Балтийского моря. Клайпеда. 1980Bychkova, I., Viktorov, S.,Shumakher, D., 1988. A relationship between the large-scale atmospheric circulation and the originof coastal upwelling in the Baltic. Meteorologiya i Gidrologiya 10, 91-98 (rusų kalba).Гидрометеорологические условия шельфовой зоны морей СССР. Т.1.Выпуск 1. Л., 1983.Балтийское море.Гидрометеорологические условия шельфовой зоны морей СССР. Т.1. Балтийское море.Выпуск 1. Л., 1983.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 55

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Гидрометеорология и гидрохимия морей СССР. Т. 3. Балтийское море. Выпуск 1.Гидрометеорологические условия. Санкт-Петербург. 1992.Гидрометеорология и гидрохимия морей СССР. Т.3. Балтийское море. Выпуск 1.Гидрометеорологические условия. Санкт-Петербург. 1992.Давидан И.Н., Лопатухин Л.И. и др. Совместные распределения элементов волн и скоростейветра. Тр. ГОИ. Вып. 152. Л. Гидрометеоиздат. 1980.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 56

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 131.1.3 Biogeninių medžiagų, deguonies, pH ir pCO2 kaita ir jūros vandens rūgštėjimasEutrofikacija procesas, kurį skatina vandens telkinių praturtinimas maistingosiomismedžiagomis (azotu, fosforu ir kt.). Tai, savo ruožtu, lemia pirminių producentų (dumblių ircianoprokariotų) augimą, pirminę produkciją ir biomasę; dėl to pakinta nusistovėjęs ekologinėsorganizmų struktūros balansas ir akivaizdžiai prastėja vandens kokybė.Planktono dumblių vystymasis vandens storymėje, suspenduoto detrito ir/ar mineraliniųdalelių gausa apriboją šviesos prasiskverbimą į gilesnius vandens sluoksnius ir slopina dugnobendrijų fotosintetinį potencialą. Dėl išaugusios produkcijos pagausėjus organinės medžiagos,spartėja deguonies suvartojimas vandens storymėje, dėl kurio kraštutiniais atvejais susiformuojadeguonies deficitas – hipoksija ar anoksija.Kompleksiniam vandens telkinio eutrofikacijos vertinimui siūlomi įvairūs indikatoriai(Ferreira et al., 2011), tačiau dažniausiai visgi rekomenduojama naudoti integralius chlorofilo a,indikatorinių fitoplanktono ir fitobentoso rūšių bei pirminės produkcijos rodiklius. Išfizikocheminių parametrų aktualiausi išlieka tiesioginis biogeninių medžiagų kiekio ir vandensskaidrumo pokyčių įvertinimas. Konkrečių indikatorių pasirinkimas yra nulemtas kiekvienos jūrosakvatorijos zonos ypatumų. JSPD eutrofikacijos poveikį reglamentuojančiuose dokumentuosedėmesys akcentuojamas į biogeninių medžiagų didėjimo jūros vandenyje prielaidas, kurias lemiaprietaka su upių nuotėkiu ar su krituliais, resuspensijos reiškiniai bei biologiniai azoto fiksacijosprocesai.Eutrofikaciją lemiančių biogeninių medžiagų (fosforo, azoto) koncentracijų didėjimą, visųpirma, lemia srautai su upių vandenimis ar tiesioginiais išmetimais. Tokiu būdu į jūrą patenka apie75% azoto ir mažiausiai 95% fosforo (HELCOM, 2007). Helsinkio komisijos duomenimis į Baltijosjūrą didžiausios apkrovos biogeninėmis medžiagomis metais (pvz. 2000) galėjo patekti iki milijonotonų azoto ir virš 30 tūkstančių tonų bendrojo fosforo (per metus) (Eutrophication..., 2006).Lietuvai priklausančioje Baltijos jūros dalyje, kaip ir kitose vietose, didžiausią biogenųprietakos poveikį patiria priekrantės zonos (Voss et al., 2005). Skirtingų šaltinių vertinimupastaraisiais dešimtmečiais į Baltijos jūrą iš Lietuvos teritorijos (daugiausia Nemuno baseino) permetus vidutiniškai patekdavo nuo 40 iki 60 tūkstančių tonų bendrojo azoto ir nuo 2 iki 4 tūkstančiųtonų fosforo (Swaney, 1998; Dubra, 2004; Kuršių marių..., 2006). Centrinėje Baltijoje Nemunasminimas kaip trečias pagal biogenų apkrovą jūrai šaltinis (Stalnake et al., 1999), tačiau tyrimųrezultatai rodo, kad minėtų medžiagų prietaka iš Nemuno į Baltijos jūrą mažėja. Kita vertus,biogenų prietaka į jūrą vertinama remiantis ne Klaipėdos sąsiauryje atliktų stebėjimų rezultatais,tačiau upėse surinktais stebėsenos duomenimis. Poreikis įvertinti realius biogeninių medžiagųsrautus į jūrą tampa vis labiau akivaizdus atsižvelgiant į biogeocheminius virsmus ir pokyčius,vykstančių estuarinėse dalyse (Pastuszak et al., 2005). Preliminarūs masių balanso modeliniaiskaičiavimai parodė, kad Nemunu atplukdomi biogenų kiekiai į Kuršių marias skiriasi nuo kiekių,patenkančių Klaipėdos sąsiauriu į Baltijos jūrą (Bonsch et al., 2009). Autoriai atkreipė dėmesį į tai,kad vidutinis metinis paros azoto junginių patekimas (157 t N/p) į Baltijos jūrą nežymiai viršijaprietaką į Kuršių marias su intakais (apie 137 t N/p). Gautų duomenų pagrindu, įvertinę masiųskirtumus, autoriai apskaičiavo kito galimo šaltinio - kritulių - įtakos biogenų balansui reikšmę,nurodydami apie 5,9 mg N/l per dieną patekimą į Kuršių marias. Panašūs kiekiai, matomai, turėtųbūti būdingi ir atviros Baltijos jūros rajonui. Helsinkio komisijos duomenimis (HELCOM, 2007) iki25% azoto prietakos visoje Baltijos jūros akvatorijoje sudaro kritulių atnešamas kiekis, tačiau toksįvertinimas neatsižvelgia į biologinius procesus, azoto fiksaciją ir denitrifikaciją, kurie, matomai,yra reikšmingi tiek pačiose Kuršių mariose (Paškauskas et al., 2008), tiek ir Baltijos jūroje(Wasmund et al., 2001).JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 57

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Azoto fiksacija – natūralus ir gyvybiškai svarbus procesas, būdingas didelei grupeiprokariotinių organizmų, sąlygojančių atmosferos azoto asimiliacijos intensyvumo mastusdaugelyje gėlavandenių vandens telkinių, jūrose ir atviruose vandenynuose. Skirtingai nuopastarųjų, kur anglies ir azoto asimiliacinių procesų spartą lemia mikroskopiniai Trichodesmiumgenties cianoprokariotai (Capone et al., 1997), Baltijos jūroje, kaip ir Kuršių mariose, pagrindinaiazoto fiksatoriai yra gausiausiai besivystantys, specializuotas ląsteles - heterocistas turintysAphanizomenon ir Anabaena genčių atstovai (Edler et al., 1984; Aniansson, 2001). Įvairiaisvertinimais azotą fiksuojantys mikroorganizmai metinį Baltijos jūros biudžetą papildo nuo 100 iki400 (ir daugiau) tūkstančių tonų azoto (Leppanen et al., 1988; Wasmund et al., 2001; Neumann,Schernewski, 2008).Pažymėtina, jog nemažą reikšmę reguliuojant bioprodukcines tendencijas Baltijos jūroje turine tik bendroji mineralinių biogeninių medžiagų prietaka, bet ir gėlavandenėje aplinkoje sunkiaiskaidomi organiniai junginiai (Stepanauskas et al., 2002). Autorių vertinimu organinio azoto irfosforo junginių prietaka į Baltijos jūrą vasarą sudaro atitinkamai iki 40% ir 18%.Kitas Baltijos jūros Lietuvos rajonui svarbus biogenų šaltinis yra giluminiai centrinės jūrosdalies rajonai, kuriuose priedugnio anoksinėmis sąlygomis atpalaiduojami gausūs fosforo junginiai(Hille, 2005). Dėl specifinių hidrologijos procesų eigos eutrofikacijos požymiai (gaususcianoprokariotų vystymasis) Baltijos jūrai buvo būdingi jau ankstyvuose dabartinio jos vystymosietapuose (Bianchi, et al., 2000). Didėjantis štormingumas, ypač žiemos laikotarpiu, čia vaidina labaireikšmingą vaidmenį (Danielsson et al., 2006).Pastarojo dešimtmečio stebėsenos rezultatai rodo, kad bendrojo azoto vidutinėskoncentracijos žiemą Lietuvai priklausančioje Baltijos jūros dalyje mažėja, nors mineralinio azotokoncentracijų kaitos tendencijos nėra aiškios (1-47 pav.).TN, mg/l0.500.400.300.20y = -0.011x + 22.36R 2 = 0.2250.100.001997 1999 2001 2003 2005 2007 2009DIN, mg/l0.200.150.100.05y = -0.0054x + 10.851R 2 = 0.2670.001997 1999 2001 2003 2005 2007 20091-47 pav. Bendrojo (NT) ir mineralinio azoto (DIN, apskaičiuotas kaip visų oksiduotų ir redukuotųneorganinių azoto junginių (NO 3 +NO 2 ir NH 4 ) koncentracijų suma) vidutinės žiemoskoncentracijos Lietuvai priklausančioje Baltijos jūros dalyje.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 58

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Vidutinė mineralinio azoto koncentracija (visų oksiduotų ir redukuotų neorganinių azotojunginių NO 3 +NO 2 ir NH 4 koncentracijų suma) žiemą atviroje jūroje ir teritorinėje jūroje už BVPDtipologinių rajonų ribų buvo atitinkamai 0,100 ir 0,159 mg/l (Jūrinių tyrimų centras, 2008; Aplinkosbūklė, 2009; neskelbti JTD duomenys). Lyginant su šiomis teritorijomis ženkliai didesnėsmineralinio azoto koncentracijos nustatytos šiaurinės akmenuotos priekrantės zonoje ir Kuršiųmarių įtakos zonoje (vid. per laikotarpį nuo 1992 m laikotarpį iki 0,280 mg/l). Šiaurinei akmenuotospakrantės zonai būdingos didesnės mineralinio azoto koncentracijos, nei pietinėje smėlėtojepriekrantėje (1-48 pav.). Kita vertus, mineralinio azoto koncentracijų kaita ir maksimalios reikšmėsžiemą šiaurinėje akmenuotoje priekrantėje nuo 2000 m. didėjo.DIN, mg/l0.700.60Pietinė smėlėta priekrantėŠiaurinė akmenuota priekrantė0.500.400.300.200.100.01992 1993 1994 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 20101-48 pav. Vidutinės mineralinio azoto koncentracijos žiemą šiaurinėje akmenuotoje ir pietinėje smėlėtoje(mėlyna sp.) Lietuvos Baltijos jūros priekrantės dalyse.Bendrojo fosforo junginių koncentracija kito nedaug ir įvairiose Baltijos jūros Lietuvosakvatorijos dalyse per tyrimų laikotarpį svyravo nuo 0,030 iki 0,034 mg P/l vasarą ir nuo 0,039 iki0,044 mg P/l žiemą. Vidutinė fosfatų fosforo koncentracija pastaruoju metu žiemos periodaisatviros jūros rajone buvo apie 0,027± mg/l, o vidutinė daugiametė fosfatų fosforo žiemoskoncentracija atviros jūros rajone – apie 0,019± mg/l. Didžiausios mineralinių fosforo junginiųkoncentracijos beveik be išimčių pastarųjų dviejų dešimtmečių laikotarpiu tiek žiemą, tiek irvidutiniškai per sezoną, nustatytos atviroje Baltijos jūros dalyje (1-49 pav.).Skirtingai nuo azoto, žiemos vidutinės ištirpusio mineralinio fosforo koncentracijospastebimai mažėjo per stebėjimų laikotarpį nuo 1992 metų (1-50 pav.). Šios tendencijos ryškiausiaimatėsi pietinėje smėlėtoje priekrantėje, tačiau buvo nepastebimos arba nežymiai priešingos atvirosjūros rajonuose.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 59

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13DIP, µg/l30.0Vidutinės metinės reikšmėsVidutinės reikšmės žiemą25.020.015.010.05.00.0Kuršių mariųįtakos zonaPietinėsmėlėtapriekrantėŠiaurinėakmenuotapriekrantėTeritorinė jūrabe priekrantiniųzonų1-49 pav. Vidutinės žiemos ir vidutinės metinės mineralinių fosforo junginių koncentracijos skirtingoseLietuvai priklausančio Baltijos jūros rajono zonose.DIP, µg/l50.0LIEZ40.030.020.010.0y = -0.9478x + 1919.8R 2 = 0.19470.01992 1994 1996 1998 2000 2002 2004 2006 2008 20101-50 pav. Vidutinių žiemos ištirpusio mineralinio fosforo koncentracijų kaita 1992 – 2010 m.laikotarpiu Baltijos jūros Lietuvos priekrantėje.Kaip atsakas į tiesioginį biogeninių medžiagų gausėjimą vandens masėje kinta fotosintetiniųfitoplanktono organizmų gausumą ir biomasę dalinai atspindintis chlorofilo a kiekis vandensstorymėje. Didelė chlorofilo a koncentracija vandenyje nebūtinai atspindi labai intensyviusfotosintetinius procesus, tačiau vienareikšmiškai rodo biomasės didėjimo tendencijas. Pagausėjęschlorofilo a kiekis vienoje ar kitoje jūros dalyje gali būti pasekmė ir tam tikrų hidrodinaminiųveiksnių – vėjų stiprumo ir srovių krypties, štormingumo ir pan. Pagal HELCOM (2007) ataskaitųpateiktus duomenis sunku įžvelgti akivaizdžias chlorofilo a kaitos tendencijas, nes koncentracijųkaita kai kuriuose Baltijos jūros regionuose pastaruoju laikotarpiu netgi padidėjo. Pastarojodešimtmečio vidutinė vasaros chlorofilo a koncentracija Lietuvos teritorinėje jūroje už BVPDJŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 60

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13tipologinių rajonų ribų ir IEZ buvo atitinkamai 3,7 ir 2,6 µg/l, kas yra santykinai nežymiai daugiauuž siekiamas reikšmes centrinei Baltijos jūros daliai (1,2 – 1,0 µg/l) (HELCOM, 2007).Reikšmingai didesnės, nors taip pat tendencingai mažėjančios pastaruoju 10 metų laikotarpiuvidutinės koncentracijos buvo registruotos priekrantėje (4,0- 5,2 µg/l) ir Kuršių marių įtakos zonoje(7,2 µg/l).Vandens skaidrumo mažėjimo tendencijos pažymimos daugumoje Baltijos jūros trofiniostatuso pokyčius aptariančiuose leidiniuose (Sanden, Hakanson, 1996; Kratzer et al., 2003; Bryhn2009; HELCOM, 2009), kartu akcentuojant fosforo bei azoto junginių įtaką vandens žydėjimui irchlorofilo a koncentracijų pokyčiams. Tačiau pastaruoju metu Helsinkio komisija(http://www.helcom.fi/BSAP_assessment/eutro/Secchi/en_GB/status/) atkreipia dėmesį ir į vandensskaidrumo padidėjimo tendencijas pastarųjų dekadų laikotarpiu pietiniuose Baltijos jurosregionuose. Lietuvai priklausančiuose vandenyse didžiausios vandens skaidrumo reikšmės buvostebimos (JTD duomenys) Lietuvos išskirtinėje ekonominėje zonoje pastarojo dešimtmečioantrojoje pusėje, kai absoliučiomis reikšmėmis (Secchi – nuo 3,5 iki 7,8 m) vandens skaidrumasbuvo artimas deklaruotai etaloninei vertei – 8 m. (Andersen, 2010). Apibendrinant Lietuvaipriklausančioje atvirojoje Baltijos jūros dalyje JTD surinktus duomenis, vandens skaidrumo kaitostendencijos pakankamai akivaizdžios (1-51 pav.): vidutinis Sechi gylis vasarą ženkliai didėjo 1992-2003 m laikotarpyje ir išlieka stabilus 3,5 – 6 m intervale vėlesniais metais.S, m7.06.05.0y = 0.2134x - 423.38R 2 = 0.51854.03.02.01.00.01990 1992 1994 1996 1998 2000 2002 2004 2006 2008 20101-51 pav. Vandens skaidrumo pagal Secchi gylį (m) vidutinės vasaros reikšmės Baltijos jūrosLietuvos išskirtinės ekonominės zonos vandenyse.Baltijos jūroje deguonies deficito reiškiniai giluminiuose rajonuose atsiranda dėl ribotosvandenų apykaitos su Šiaurės jūra ir paviršiniais vandens sluoksniais. Diaz ir Rosenberg (1995)apžvelgė Baltijos jūros ir kitų Pasaulio regionų literatūrą apie deguonies trūkumo poveikį jūrosaplinkai (ypatingai dugno faunos elgesiui bei pasiskirstymui) ir išskyrė tris pagrindines stebimassituacijas: normoksijos, kai vandens prisotinimas deguonimi viršija 20%; hipoksijos, kaiprisotinimas yra nepakankamas (70%)prisotinamas deguonies dėka termohalininės konvekcijos, todėl šiai vandens masei būdingosnormoksinės sąlygos (3-16 pav.). Lietuvos Baltijos jūros viršutiniame sluoksnyje dėl nuolatiniųvėjų bangų ir srovių įtakos susidariusi dinamiška aplinka neleidžia atsirasti deguonies stygiui irryškiam deguonies gradientui vandens stulpe net ir vasaros metu, kai formuojasi sezoninisJŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 61

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13termoklinas (Olenin, Daunys, 2004). Tačiau didėjant gyliui, haloklino srityje deguonieskoncentracija staigiai krenta nuo 6,0-9,5 ml/l iki mažiau nei 2 ml/l (prisotinimas

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13pH8.358.30y = 0.0119x - 15.534R 2 = 0.42378.258.208.158.108.058.001992 1993 1994 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 20101-53 pav. Vidutinių metinių vandens pH reikšmių kaitą Lietuvai priklausančiame Baltijos jūros rajone.Globalių klimato pokyčių kontekste neretai akcentuojamas anglies apytakos tarp pasauliniovandenyno ir atmosferos klausimai (Borges et al., 2006). Nagrinėjant ir vertinant Baltijos jūrosvaidmenį šių reiškinių kontekste, jis apibūdinamas nevienareikšmiškai. Nurodoma, jog dalyjeBaltijos jūros akvatorijos anglies srautas yra nukreiptas į vandens masę, tuo pačiu galintis skatintirūgštėjimo procesus, kitu atveju, anglies srautai yra priešingos krypties - į atmosferą (Beldowski etal., 2010). Šiuo atveju mažėjantys neorganinės anglies kiekiai vandens masėje ir bent kiekženklesnis fotosintetinis fitoplanktono aktyvumas pakankamai reikšmingai pastūmėtų aktyviąjąterpės reakciją link šarmingesnės aplinkos. Pastarųjų dvidešimties metų laikotarpiu stebimos pHreikšmių įvairiuose Lietuvos Baltijos jūros dalyse tendencijos yra akivaizdžios (1-53 pav.).Nenagrinėjant reiškinio priežasčių iš esmės, galima teigti, jog bent kiek reikšmingesnio globaliųklimato pokyčių poveikio Baltijos jūros rūgštėjimui Lietuvos zonoje nėra arba jam pasireikštineleidžia kiti globalūs ar antropogeniniai veiksniai.LiteratūraAndersen J. H., Axe P., Backer H., Carstensen J., Claussen U., Fleming-Lehtinen V., Jarvinen M.,Kaartkalli H., Knuuttila S., Krpinen S., Kubiliute A., Laamanen M., Lysiak-Pastuszak E., MartinG., Murray C., Mohlenberg F., Nausch G., Norkko A., Villnas A. 2010. Getting the measure ofeutrophication in the Baltic Sea: towards improved assessment principles and methods.Biogeochemistry, published online 21. July 2010; DOI 10.1007/s10533-010-9508-4.Aniansson B. H., (ed.) 2001. Nitrogen fixation in the Baltic Sea /Brief guide for environmentalmanagers/MARE report/ Department of Biology and Environmental Science, University of Kalmar.22 p.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 63

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Aplinkos būklė, 2009. 2008 metų ataskaita. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Vilnius, 34p.Beldowski J.,. Loffler A, Schneider B., Joensuu L. 2010. Distribution and biogeochemical controlof total CO 2 and total alkalinity in the Baltic Sea. Journal of Marine Systems, 81, p. 252–259.Bianchi T. S., E. Engelhaupt, P. Westman, T. Andren, C. Rolff, R. Elmgren. 2000, Cyanobacterialblooms in the Baltic Sea: Natural or human-induced? Limnol. Oceanogr., 45(3), p. 716–726.Borges, A.V., Schiettecatte, L.-S., Abril, G., Delille, B., Gazeau, F., 2006. Carbon dioxide inEuropean coastal waters. Estuar. Coast. Shelf S. 70, p. 375–387.Bonsch et al,. 2009. Transboundary problems on implementation of the EC Water FrameworkDirective (WFD) Republic of Lithuania – Russian Federation (Kaliningrad Region) FKZ 38001 174Sub-project 1.1: Matter balance and transport - Curonian Lagoon.)Bryhn A. C. 2009. Sustainable Phosphorus Loadings from Effective and Cost-Effective PhosphorusManagement Around the Baltic Sea. PLoS ONE 4(5):e5417. doi:10.1371/journal.pone.0005417.Capone, D. G., J. P. Zehr, H. W. Paerl, B. Bergman, and E. J. Carpenter, 1997. Trichodesmium: Aglobally significant marine cyanobacterium. Science 276, p. 1221–1229.Danielsson, A., Jonsson, A., Rahm, L. 2006. Resuspension patterns in the Baltic proper. Journal ofSea Research, doi:10.1017/jseares.2006.07.005Dubra J. 2004. Influence of waters from the Kurshiu marios lagoon on the Baltic Sea Center ofMarine Research, Klaipeda, Lithuania.Edler L., Hallfors G., Niemi A., 1984, A preliminary check-list of the phytoplankton of the BalticSea, Acta Bot. Fenn., 128, 1–26.Jūrinių tyrimų centras, 2008. Metinė 2007 m. veiklos ataskaita. Klaipėda, 14 p.Kuršių marių vandens kokybės gerinimo programa. 2006. LR Vyriausybė. 2006 m. birželio 21 d.Nutarimas Nr. 614, 21 p.Ferreira J. G., Andersen J. H., Borja A., Bricker S. B., Camp J., Cardoso da Silva M., Garcés E.,Heiskanen A-S., Humborg C., Ignatiades L., Lancelot C., Menesguen A., Tett P., Hoepffnerm N.,Claussen U. 20011. Overview of eutrophication indicators to assess environmental status within theEuropean Marine Strategy Framework Directive. Estuarine, Coastal and Shelf Science (in press).HELCOM (Helsinki Commission), 2007. Outline for the HELCOM Baltic Sea action planconcerning eutrophication, (4/2007, 3/3.)Hille S., 2005, New aspects of sediment accumulation and reflux of nutrients in the Eastern GotlandBasin and its impact on nutrient cycling, Institute of Biology, Rostock Univ., 119 p.Eutrophication in the Baltic Sea, 2006. Draft HELCOM Thematic Assessment; HELCOMStakeholder Conference on the Baltic Sea Action Plan. Helsinki, Finland, 7 March 2006.HELCOM, 2009. Eutrophication in the Baltic Sea – An integrated thematic assessment of theeffects of nutrient enrichmentand eutrophication in the Baltic Sea region. Balt. Sea Environ. Proc.No. 115B.Kratzer S., Hakansson B., Sahlin C. 2003. Assessing Secchi and Photic Zone Depth in the BalticSea from Satellite Data. Ambio. Vol. 32, No. 8, p. 577-585.Leppanen J.M., Niemi A., Rinne I. 1988. Nitrogen fixation of cyanobacteria (blue-green algae) andthe nitrogen cycle of the Baltic Sea. Symbiosis 6:181–194JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 64

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Neumann, T., Schernewski, G. 2008. Eutrophication in the Baltic Sea and shifts in nitrogen fixationanalyzed with a 3D ecosystem model. J. Mar. Syst. 74: 592–602.Olenin S., Daunys d., 2004. Coastal typology based ob benthic biotope and communityPastuszak, M., Witek, Z., Nagel, K., Wielgat, M., Grelowski, A. 2005. Role of the Oder estuary(southern Baltic) in transformation of the riverine material. Journal of Marine Systems Vol. 57,Issue 1-2 pp. 30-54.Sanden P., Hakanson B. 1996. Long-term trends in Secchi depth in the Baltic Sea. Limnol.Oceanogr. 41(2), p. 346-351.Stalnacke, P. Grimvall, A., Sundblad, K. and Tonderski, A. 1999. Estimation of riverine loads ofnitrogen and phosphorus to the Baltic Sea, 1977-1993. Environ. Monit. Assess. 58:173-200.Stepanauskas R., Jorgensen N.O.G., Eigaard O.R., Zvikas A., Tranvik L.J., Leonardson L. 2002.Summer inputs of riverine nutrients to the Baltic Sea: bioavailability and eutrophicationrelevance. Ecol Monogr 72: 579–597 p.Swaney D. 1998. The Curonian Lagoon (Kurschiu Gulf) http://nest.su.se/MNODE/Europe/curonianlagoon/curonbud.htmVoss, M., Liskow, I., Pastuszak, M., Rüss, D., Schutle, U. and Dippner, J. W., 2005. RiverineDischarge into a coastal bay: A stable isotope study in the Gulf of Gdansk, Baltic Sea. Journal ofMarine Science, 57: 127-145.Wasmund N., M. Voss, K. Lochte, 2001. Evidence of nitrogen fixation by non-heterocystouscyanobacteria in the Baltic Sea and re-calculation of a budget of nitrogen fixation. Mar. Ecol. Prog.Ser. 214, p. 1–14.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 65

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 131.2 Dugno buveinių tipų įvairovė ir pasiskirstymasJūros dugno buveinės terminas naudojamas žymėti jūros dugno dalį su panašiomisgeomorfologinėmis, litodinaminėmis ir hidrodinaminėmis aplinkos sąlygomis ir jas atitinkančiaisbūdingais biologiniais požymiais Buveinės terminas šiame darbe naudojamas kaip “biotopo”termino sinonimas. Pagal 1993-2007 metais atliktų inventorizacijų rezultatus šiandien Lietuvosteritorinėje jūroje skiriamos 7 pagrindinės buveinės (1-12 lent.). Didžiausia buveinių įvairovėLietuvos priekrantėje būdinga Karklės-Palangos ruožui, kur povandeninis šlaitas viršutinėjesublitoralėje labiau apsaugotas nuo bangų poveikio dėl dugno geomorfologinių savybių (I.4priedas). Remiantis esamais duomenimis, mažiau nei 20% teritorinės jūros ploto užima moreninio(riedulynai, gargždas, žvirgždas) dugno buveinės, kuriose randama apie pusė visų dugnomakrofaunos rūšių ir visos registruotos dugno augalų rūšys.Remiantis informacija apie dugno makrofaunos bendrijas tikėtina, jog 4-6 dugno buveinėsgali būti papildomai inventorizuotos už teritorinės jūros ribų, tačiau tikslesnius duomenis apie jųpasiskirstymą numatoma gauti 2013 m. pabaigoje atlikus LIFE+ programos projekto “Jūriniųbuveinių ir rūšių inventorizacija NATURA 2000 tinklo plėtrai Lietuvos ekonominėje zonojeBaltijos jūroje” tyrimus atviroje jūroje.Pagal Buveinių Direktyvos buveinių tipų interpretaciją iš septynių inventorizuotų dugnobuveinių keturios yra klasifikuotos kaip rifai (1-12 lent.). Šios buveinės (rifai) užima apie 20 tūkst.ha plotą (I.5 priedas), tačiau biologiniu požiūriu vertingiausi rifai, kuriuose dominuoja daugiamečiairaudondumbliai F. lumbricalis, yra paplitę tik 1% visos teritorinės jūros. Geomorfologiniu požiūriusvarbiausi rifai yra moreniniai gūbriai su Mytilus edulis trossulus ir Balanus improvisus, kuriųradimvietė Lietuvos teritorinėje jūroje ties Palanga šiuo metu yra vienintelė Baltijoje.1-12 lent. Lietuvos teritorinės Baltijos jūros buveinių sąrašas ir paplitimas (*- rifams priskiriamos dugnobuveinės).Buveinės pavadinimasPlotas (ha)Užimama teritorinėsjūros dalis (%)Atviras bangoms moreninis dugnas su Furcellaria2 343 1,3lumbricalis*Atviras bangoms moreninis dugnas su Balanus 10 757 6,1improvisusAtviras bangoms moreninis dugnas su Mytilus edulis 17 494 9,9trossulus ir Balanus improvisus*Atviri bangoms moreniniai gūbriai su Mytilus edulis 43

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Fitoplanktono rūšių pasiskirstymas Baltijos jūros Lietuvos zonoje nėra homogeniškas irkeičiasi kaip laike, taip ir erdvėje (I.6 ir I.7 priedai). Remiantis turimais valstybinio monitoringoduomenimis buvo nustatyta, kad skirtingais sezonais, pagal fitoplanktono struktūrą bei kiekybinesfitoplanktono charakteristikas, galima išskirti 4 Lietuvos zonos rajonus, kurie apima stebėsenosvietas su panašiais sezoniniais fitoplanktono kompleksais (Olenina 1997, 2004).1-13 lent. 2005-2010 m. fitoplanktono sistematinių grupių rūšių skaičius Baltijos jūros Lietuvos vandenyse.Planktoninių dumblių taksonominėsgrupėsRūšių skaičiusCYANOPHYCEAE 97CRYPTOPHYCEAE 18DINOPHYCEAE 70CHRYSOPHYCEAE 12SYNUROPHYCEAE 4DIATOMOPHYCEAE 127XANTHOPHYCEAE 4PRASINOPHYCEAE 5EUGLENOPHYCEAE 8CHLOROPHYCEAE 119CHAROPHYCEAE 18PRYMNESIOPHYCEAE 6COCCOLITOPHORIDAE 1CILIOPHORA 1EBRIIDEA 1CRASPEDOPHYCEAE 7FLAGELLATES (UNDETERMINEDS) 1INCERTAE SEDIS 4Viso: 503Žiemos metu visuose išskirtuose rajonuose fitoplanktone dominuoja titnagdumblių(DIATOMOPHYCEAE) klasei priklausančios rūšys, nors smėlėtos priekrantės vandenyse bei atvirosjūros rajonuose taip pat didelę reikšmę fitoplanktono komplekse turi šarvadumblių (DINOPHYCEAE)klasės rūšys (1-15 lent.). Pavasarį dažniausiai vyrauja šarvadumblių/titnagdumblių kompleksai.Vasarą - intensyviai vystosi melsvadumblių (CYANOPHYCEAE) planktoninės rūšys, tarp jųdidelę reikšmę bendrijoje turi atmosferinį azotą fiksuojančios cianobakterijos. Vasariniamefitoplanktone taip pat dažnai vyrauja šiltam vandeniui būdingos titnagdumblių rūšys. Rudensfitoplanktone vėl didėja titnaginių mikrodumblių reikšmė (Olenina ir Kavolytė, 1997, 1-15 lent.).Fitoplanktono bendrijų gausumo ir biomasės lygis išskirtuose rajonuose yra parodytas 1-15lentelėje. Didžiausios fitoplanktono koncentracijos visais sezonais yra stebimos Kuršių mariųvandenų išplitimo Baltijos jūroje zonoje. Taip pat šiam rajonui yra būdinga specifinė planktoniniųmikrodumblių bendrija: čia dažnai vyrauja Kuršių mariose atitinkamais sezonais intensyviaibesivystančios rūšys. Kaip ir akmenuotos priekrantės rajonas, Kuršių marių vandenų išplitimoBaltijos jūroje zona pasižymi ir didesne rūšine įvairove (1-15 lent.).JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 68

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 131-14 lent. Baltijos jūros Lietuvos ekonominės zonos gausiausios fitoplanktono rūšys.Dumblių klasėCYANOPHYCEAECRYPTOPHYCEAEDIATOMOPHYCEAERūšys* Sezonas, kadarūšys gausiai vystosiBaltijos jūros Lietuvos zonosrajonai, kur rūšys gausiaivystosiAnabaena lemmermanii Vasara Visa Lietuvos zonaAnabaena flos-aquae VasaraKuršių marių vandenų išplitimoBaltijos jūroje zonaMicrocystis aeruginosa VasaraKuršių marių vandenų išplitimoBaltijos jūroje zonaMicrocystis viridisVasaraKuršių marių vandenų išplitimoBaltijos jūroje zonaMicrocystis wesenbergii VasaraKuršių marių vandenų išplitimoBaltijos jūroje zonaNodularia spumigena Vasara Visa Lietuvos zonaPlagioselmis prolonga Visais sezonais Visa Lietuvos zonaTeleaulax acuta Visais sezonais Visa Lietuvos zonaT. amphioxeia Visais sezonais Visa Lietuvos zonaAsterionella formosaPavasarisKuršių marių vandenų išplitimoBaltijos jūroje zona; Akmenuotair smėlėta pakrantėsCerataulina pelagica Ruduo Visa Lietuvos zonaChaetoceros danicus Vasara Visa Lietuvos zonaChaetoceros cf. lorencianus Ruduo Visa Lietuvos zonaChaetoceros wighamii Pavasaris Visa Lietuvos zonaCoscinodiscus granii Ruduo Visa Lietuvos zonaDactiliosolen fragilissimus Ruduo Visa Lietuvos zonaDiatoma tenuisPavasarisKuršių marių vandenų išplitimoBaltijos jūroje zona; Akmenuotair smėlėta pakrantėsSceletonema costatum Pavasaris, vasara Visa Lietuvos zonaStephanodiscus spp. PavasarisKuršių marių vandenų išplitimoBaltijos jūroje zonaThalassiosira baltica Pavasaris Visa Lietuvos zonaThalassiosira levanderii Pavasaris Visa Lietuvos zonaSceletonema costatum Pavasaris, vasara Visa Lietuvos zonaHeterocapsa rotundata Pavasaris Visa Lietuvos zonaDINOPHYCEAEHeterocapsa triquetra Vasara Visa Lietuvos zonaPeridiniella catenata Pavasaris Visa Lietuvos zonaProrocentrum minimum Vėlyva vasara-ruduo Visa Lietuvos zonaCHLOROPHYCEAE Planctonema lauterbornii Vasara Visa Lietuvos zonaPRYMNESIOPHYCEAE Chrysochromulina spp.Pavasaris-ankstyvavasaraVisa Lietuvos zona*Sezonai išskirti pagal HELCOM (1988): žiema apima gruodžio-vasario mėn. periodą; pavasaris – kovo-gegužės;vasara – birželio-rugsėjo; ruduo – spalio-lapkričio periodą.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 69

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 131-15 lent. Baltijos jūros Lietuvos zonos kiekybinės planktoninių mikrodumblių bendrijų charakteristikos(pagal 2005-2010 m. duomenis): gausumas (A, 10 3 vienetų L -1 ), biomasė (B, mg L -1 ), rūšių skaičius (N),dominuojančios* mikrodumblių taksonominės klasės (D, % mėginių, kuriuose klasei priklausančių rūšiųsuminė biomasė sudarė > 25% nuo bendros fitoplanktono biomasės).BALTIJOS JŪROSLIETUVOSZONOS RAJONAIKuršių mariųvandenųišplitimoBaltijos jūrojezonaAkmenuotapriekrantėSmėlėtapriekrantėAtvira jūraKIEKYBINĖSTIKOSSEZONAI**ŽIEMA PAVASARIS VASARA RUDUOA 348.2±145.9 4449.2±2591.6 6368.0±4509.3 1781.0±863.4B 0.41±023 2.43±1.4 2.55±2.67 1.69±2.03N 157 287 273 230DDIATOMOPHYCEAE-96%;DINOPHYCEAE-35%CYANOPHYCEAE-89%;DIATOMOPHYCEAE-54%DIATOMOPHYCEAE-96%CYANOPHYCEAE-26%100%A 257.0±273.4 2947.4±2284.8 6369.2±5789.6 1014.2±805.5B 0.13±0.13 1.07±0.82 1.48±1.49 1.10±1.73N 184 265 298 267DBENDRIJŲCHARAKTERIS-DIATOMOPHYCEAE-DIATOMOPHYCEAE-64%;DINOPHYCEAE-39%;CRYPTOPHYCEAE-31%DIATOMOPHYCEAE-71%;DINOPHYCEAE-51%CYANOPHYCEAE-72%;DIATOMOPHYCEAE-25%;DINOPHYCEAE-20%;PRYMNESIOPHYCEAE-10%DIATOMOPHYCEAE-96%;CRYPTOPHYCEAE-25%A 225.9±125.0 3010.4±3172.2 5361.9±2711.0 972.9±860.7B 0.09±0.06 0.73±0.65 1.79±2.51 0.88±1.17N 65 181 187 160DDIATOMOPHYCEAE-DINOPHYCEAE-84%;80%;DIATOMOPHYCEAE-26%DINOPHYCEAE-80%CYANOPHYCEAE-65%;DIATOMOPHYCEAE-48%DIATOMOPHYCEAE-95%CYANOPHYCEAE-11%A 170.1±79.6 2923.3±1847.6 5001.2±3764.4 383.0±245.9B 0.09±0.04 0.99±0.75 0.97±0.89 0.57±1.01N 99 103 170 119DDIATOMOPHYCEAE-DINOPHYCEAE-100%;71%;PRYMNESIOPHYCEAE-23%DINOPHYCEAE-64%CYANOPHYCEAE-68%;DIATOMOPHYCEAE-27%CRYPTOPHYCEAE-23%DIATOMOPHYCEAE-98%;CRYPTOPHYCEAE-19%*Prie dominuojančių priskirtos mikrodumblių klasės, kurių biomasė sudaro ≥25% bendrosfitoplanktono biomasės;**Sezonai išskirti pagal HELCOM (1988): žiema apima gruodžio-vasario mėn. periodą; pavasaris –kovo-gegužės; vasara – birželio-rugsėjo; ruduo – spalio-lapkričio periodą.LiteratūraHallförs G. 2004. Checklist of the Baltic Sea Phytoplankton Species. Baltic Sea EnvironmentProceedings, No. 95. HELCOM, 208 pp.HELCOM 1988. Guidelines for the Baltic Monitoring Programme for the Third Stage; Part B.Physical and Chemical Determinands in Sea Water. – Baltic Sea Environment Proceedings, No.27B.Оленина И. 1996. Видовой состав фитопланктона залива Куршю марес и прибрежной зоныюго-восточной части Балтийского моря. – Botanica Lithuanica, 2(3): 259-300.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 70

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Olenina I. 2004. Phytoplankton of the Curonian Lagoon and the Lithuanian coastal waters of theBaltic Sea. Technical Note X.- Implementation of the EU Water Framework Directive, Meeting2006 deadlines. - Danish Environmental Protection Agency, DANCEE and the Ministry ofEnvironment of Lithuania. DEPA reference number 124/025-0225.Olenina I. 1997. Kuršių marių ir Baltijos jūros pietrytinės dalies priekrantės fitoplanktonas ir jovystymosi ypatumai. Daktaro disertacijos tezės, 37 p.p., Vilnius.Olenina I., Kavolytė R. 1997. Phytoplankton, chlorophyll "a" and environmental conditions in thesouth-eastern coastal zone of the Baltic Sea. - In: (A. Andrushaitis, Ed.) Proc. 13th Baltic MarineBiologists Symposium, Riga 49-58.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 71

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMAS1.3.2 Zooplanktono įvairovė, pasiskirstymas ir kaitaIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Atviros Baltijos jūros zooplanktono įvairovė nėra didelė ir yra tiesiogiai susijusi sudruskingumo režimu. Lietuvos priekrantės vandenyse sutinkamos dviejų ekologinių grupiųzooplanktono vėžiagyvių rūšys: gėlavandenės ir druskėtų vandenų. Gėlo ir druskėto vandensmaišymosi zonoje šios rūšys neformuoja pastovių bendrijų, nes, dėl žemo druskingumo, sąlygos čiayra stresinės abiems rūšių grupėms. Nepaisant to, kritinėje druskingumo zonoje yra randamadidžiausia zooplanktono rūšių įvairovė (Gasiūnaitė, 2000). Panašus dėsningumas stebimas ir kituoseBaltijos jūros regionuose, kuriems būdingas gėlo ir druskingo vandens maišymasis (Suomijosįlanka, Vislos įlanka, žr. Telesh, 2004). Tikėtina, kad mėginio ėmimo metu dalis planktonovėžiagyvių gėlo ir druskingo vandens maišymosi zonoje jau būna žuvę dėl osmotinio streso, tačiaunaudojami analizės metodai nėra pakankami juos atskirti nuo gyvų, todėl, apdorojant mėginį, žuvęindividai yra suskaičiuojami kartu su gyvaisiais.Išskiriamos šios Lietuvos priekrantės vandenyse dominuojančios druskėtų vandenųzooplanktono rūšys: Pseudocalanus minutus, Acartia longiremis, A. bifilosa, Eurytemorahirundoides, Temora longicornis, Bosmina coregoni maritima, Podon polyphemoides ir Evadnenordmani. Kuršių marių vandens išplitimo zonoje gali būti aptinkamos gėlavandenės planktonovėžiagyvių rūšys: Mesocyclops sp., Thermocyclops spp., Acanthocyclops sp., Eudiaptomusgraciloides, Daphnia spp., Bosmina coregoni, B. longirostris, Chydorus sphaericus, Diaphanosomabrachyurum (Koršenko, 1991; Gasiūnaitė, 2000). 1999 metais ties Lietuvos priekrante pastebėtasvetimžemė rūšis – plėšrus šakotaūsis vėžiagyvis Cercopagis pengoi (Gasiūnaitė ir Didžiulis,2000).Rūšies pasiskirstymo vertinimui detaliausius zooplanktono tyrimus Lietuvos priekrantėje ikišiol atlieka Jūrinių tyrimų departamentas, nuo 1996 metų vykdydamas stebėjimus valstybiniomonitoringo stotyse du kartus per metus. Deja, šie duomenys nėra tinkami biologinės įvairovėsvertinimui dėl taksonominės analizės netolygumo ir abejotino korektiškumo, ką liudija duomenųbazėje minimos rūšys, nebūdingos ne tik Lietuvos priekrantei, bet ir visai Baltijos jūrai:Centropages tenuiremis, C. violaceus, Temora discaudata, T. turbinata ir kt. Be to, prieinamojeduomenų bazėje pateikiami tik organizmų tankumo duomenys, nenurodant nei temperatūros irdruskingumo mėginio ėmimo vietoje, nei organizmų vidutinio ilgio, nei biomasės. Todėl dabartinęrūšių pasiskirstymo būklę įvertinti įmanoma tik iš dalies, nes nėra su kiekvienu mėginiu susietųdruskingumo duomenų. Būklės vertinimui taip pat reikalinga korektiška taksonominė analizė.Nesant detalios taksonominės informacijos galima būtų vertinti pagrindinių taksonominių grupių(Calanoida/Cladocera) biomasę, tačiau biomasės duomenų nėra. Taip pat nėra duomenų apieorganizmų ūginę struktūrą, kuriuos naudojant būtų galima apskaičiuoti biomasę ir atlikti dabartinėsbūklės vertinimą.LiteratūraDippner, J.W., Kornilovs, G., Siderevics, L. 2000. Long-term variability of mesozooplankton in theCentral Baltic Sea. Journal of Marine Systems 25, 23-31Gasiūnaitė Z.R. 2000. Coupling of the limnetic and brackishwater plankton crustaceans in theCuronian lagoon (Baltic Sea). Internat. Rev. Hydrobiol., 85: 649-657.Gasiūnaitė, Z.R., Didžiulis, V. 2000. Ponto-caspian invader Cercopagis pengoi (Ostroumov, 1891)in Lithuanian coastal waters. Jūra ir aplinka, 2(4), 97-101Johansson S., Larsson U., Boehm P., 1980. The “Tsesis” oil spill impact on the pelagic ecosystem. -Mar. Pollut. Bull., 11, No 11, 284-293.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 72

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Rahikainen, M., Stephenson, R.L., 2004. Consequences of growth variation in northern Balticherring for assessment and management.Telesh I V. 2004. Plankton of the Baltic estuarine ecosystems with emphasis on Neva Estuary: areview of present knowledge and research perspectives. Marine Pollution Bulletin 49 206–219Varela M., Bode A, Lorenzo J, Álvarez-Ossorio MT, Miranda A, Patrocinio T, Anadón R, ViescaL, Rodríguez N, Valdés L, Cabal J, Urrutia A, García-Soto C, Rodríguez M, Álvarez-SalgadoXA,Groom S. 2006. The effect of the “Prestige” oil spill on the plankton of the N–NW Spanish coast.Mar. Poll. Bull., Vol. 53, Issues 5-7, 272-286www. http://copepodes.obs-banyuls.fr/en/index.php, Last update : 20/09/2011JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 73

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMAS1.3.3 Makrozoobentoso įvairovė, pasiskirstymas ir kaitaIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Rūšinė makrozoobentoso sudėtis. Atviros rytų Baltijos bentalėje randama daugiau kaip 50rūšių, priklausančių 9 tipams: duobagyviams (Coelenterata), plokščiosioms kirmėlėms(Plathelminthes), nemertinoms (Nemertini), galvastraubliams (Cephalorhyncha), žieduotosiomskirmėlėms (Annellida), nariuotakojams (Arthropoda), moliuskams (Mollusca) ir čiuptuviniams(Tentaculata) (1-16 lent.). Didžiausia rūšinė įvairovė būdinga nariuotakojų ir žieduotųjų kirmeliųtipams priklausančioms vėžiagyvių (Crustacea) ir daugiašerių kirmėlių (Polychaeta) klasėms.Rytų Baltijoje žinomos bent 22 dugno ir bento-pelaginių vėžiagyvių rūšys, priklausančiosšoniplaukų (Amphipoda), lygiakojų (Isopoda), ūsakojų (Cirripedia), mizidų (Mysidacea),dešimtkojų (Decapoda) ir kumidinių (Cumacea) vėžiagyvių būriams. Tarp jų, vienintelė ūsakojųvėžiagyvių rūšis Balanus improvisus yra visiškai sėsli, o kiti yra aktyvūs nuosėdų paviršiuje arbalaisvai plaukioja priedugniniame sluoksnyje (Gammaridae genties vėžiagyviai) bei migruojavandens storymėje (mizidai). Lygiakojų vėžiagyvių, kurių sutinkamos tik 3 rūšys (Idotea balthica,Jaera albifrons ir Saduria entomon), gyvenimo būdas ir arealai gana skirtingi: I. balthicaradimvietės išskirtinai susijusios su dugno augalų sąžalynais, tuo tarpu S. entomon žinoma kaipjudri, šiltuoju metų laiku migruojanti iš priekrantės į gilesnius vandenis, rūšis. Pastaroji, kaip irMonoporeia affinis, P. femorata ir Diastylis rathkei yra laikomos praėjusio ledynmečio reliktais.Nuolat sutinkamų ir plačiai paplitusių rūšių nėra daug - tokiomis paprastai laikomi dvigeldžiaimoliuskai midijos Mytilus edulis ir Macoma balthica bei ūsakojai vėžiagyviai Balanus improvisus.Keičiantis Baltijos jūros ekologinėms sąlygoms rūšys taip pat keičia savo ribas. Anksčiaudažnai sutinkamos ir gausiai randamos rūšys, tokios kaip vėžiagyviai Leptocheir pilosus arba Jaeraalbifrons šiandien Lietuvos vandenyse beveik nesutinkami. Tuo tarpu kitos rūšys, tokios kaipdaugiašerės Streblospio shrubsoli, mūsų teritoriniuose vandenyse pradėtos registruoti tik prieškeletą metų ir jų sutinkamumas didėja. Nepaisant visuotinai pripažintų aplinkos sąlygų pokyčiųvisoje Baltijos jūroje, jos rytinėje dalyje iki šiol nebuvo registruotas nei vienos dugno rūšiesišnykimo atvejis.Rytų Baltijos povandeniniame šlaite didėjant gyliui stebima dėsninga dugno faunos rūšiųskaičiaus kaita. Priekrantei iki 30 m gylio būdinga didžiausia rūšių įvairovė. Šioje gylių zonoje bentkartą registruotos beveik visos centrinės Baltijos rūšys, nors giliavandenėms ir šaltamėgėms rūšimsčia aplinkos sąlygos nepalankios ir jos dešimtmečių laikotarpyje sutinkamos tik atsitiktinai irpavieniais atvejais. Tipiškos seklių rajonų rūšys yra vėžiagyvis Bathyporeia pilosa, kurisdažniausiai randamas tik smėlėtose seklumose iki 5-8 m gylio, bei dvigeldis moliuskas Myaarenaria, dažniausiai sutinkamas iki 25-30 m. gylio. Giliau, 30-50 m. gylių intervale, kaip irsekliau, dažniausiai sutinkamos dvi pagrindinės bendrijos – Mytilus edulis trossulus ir Macomabalthica – tačiau jų sudėtyje nerandamos seklių vandenų rūšys bei retai stebimos tikrosiosgiliavandenės rūšys – ledynmečio reliktai.Giliau 50 m paplitusios tik 11-14 rūšių. Tokių rūšių, kaip dvigeldžiai moliuskai Macomabalthica arba lygiakojai vėžiagyviai Saduria entomon, kurių arealai nusidriekę gana plačiame gyliųintervale, skaičius nėra didelis. Todėl gilesnei rytų Baltijos akvatorijai būdingi ledynmečio reliktaiDiastylis rathkei, Monoporeia affinis arba P. femorata, daugiašerės kirmėlės Scoloplos armiger irBylgides sarsi.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 74

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 131-16 lent.. Lietuvos IEZ dugno faunos įvairovė ir sutinkamumas. Žymėjimai: + ypač retas (sutinkamumas

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Makrozoobentoso struktūriniai rodikliai. Zoobentoso gausumas ir biomasė laipsniškaimažėja didėjant gyliui (I.8 priedas). Iki 30 m gylio dugno faunos biomasė ir gausumas didžiausi irgali atitinkamai viršyti 10 3 g m -2 ir 10 5 ind. m -2 , nors siaurame smėlėtų seklumų ruože nuo krantolinijos iki 3-5 m gylio galima rasti ir ypač skurdžią fauną, kurios bendras svoris kvadratiniamemetre dažniausiai neviršija kelių gramų, o individų skaičius – kelių šimtų individų. Giliau 30 mstruktūriniai rodikliai išlieka stabilūs 10 1 -10 3 g m -2 ir 10 3 -10 5 ind. m -2 ribose iki 60-80 m gylio,kuriame dugno faunos biomasė ir gausumas kinta mažiau. Giliau haloklino, 80-110 m gyliuose,faunos gausumas ir biomasė dažniausiai neviršija atitinkamai 10 3 ind. m -2 ir 10 2 g m -2 , giliau 110 m– 10 ind. m -2 ir 1 g m -2 . Didesniuose nei 80 m gyliuose, pietvakarinėje ir vakarinėje Lietuvosakvatorijos dalyje registruojami ir mėginiai be dugno makrofaunos. Nors žinoma, jog dugnomakrofaunai giluminėse zonose svarbiausias yra deguonies kiekis priedugnyje, tačiau duomenų apiedaugiametę ir sezoninę kaitą nėra.Makrozoobentoso biomasės daugiametė kaita. Makrozoobentoso stebėsena Lietuvosvandenyse pradėta vykdyti 1980 –ais metais. Stebėsenos vietų tinklas ne kartą keitėsi: vienos vietosbuvo naikinamos, kitos – pridedamos, tad vietų, kur tyrimai būtų nuosekliai vykdomi visus trisdešimtmečius, liko nedaug. Dėl stebėsenos tinklo savybių pakankamai informacijos apiemakrozoobentoso daugiametę kaitą giliau haloklino ir haloklino zonose nėra. Kiek sekliau, viršhaloklino 45-55 m gyliuose (65 stotis) stebėtas makrozoobentoso biomasės padidėjimas virš 10 g m -2 nuo 1988 iki 1993 m ir gana ženklus nykimas 1982-83 bei 1995 metais, kai vidutinė biomasė siekėapie 10 g m -2 (3-55 pav.). Tai rodo, jog net pakankamai dideliuose gyliuose makrozoobentosobiomasė metų eigoje kinta ženkliai (10-300 g m -2 ribose) ir gana staigiai (vienerių-dviejų metųbėgyje iki 2-3 kartų), nors ryškių ir dėsningų daugiamečių svyravimų nėra daug. Kita vertus,analizuojant duomenis iš seklesnių 20 ir 64 stebėjimų stočių (atitinkamai 42-49 m ir 29-35 mgyliuose) makrozoobentoso biomasės kaita yra kito pobūdžio ir svyravimų dažnis didesnis:maksimalios biomasės stebėtos 1983-87 m. ir 1998-2007 m. laikotarpiuose. Panašūs dėsningumaibūdingi ir sekliai priekrantei 11-22 m. gyliuose (5 ir 7 stebėsenos vietos), tačiau ties Kuršių mariųžiotimis (5 vieta) biomasės yra pastebimai didesnės nei akvatorijos dalyse, kuriose nėra ištekančiųKuršių marių vandenų poveikio.Makrozoobentoso bendrijos. Vienuolika dugno faunos rūšių rytų Baltijoje žinomos kaipdominuojančios dugno faunos bendrijose. Dauguma jų yra prisitaikiusios gyventi puriose nuosėdoseir tik dvi rūšys, Mytilus edulis ir Balanus improvisus, dominuoja kietame substrate.Midijų M. edulis trossulus bendrija išskirtinai formuojasi moreniniame dugne iki 50 m. gylioir yra didžiausia rūšine įvairove, dugno faunos biomase ir gausumu pasižyminti bendrija rytųBaltijoje. Šios bendrijos išskirtinis bruožas yra didele biomase pasižyminčios dvigeldžių M. edulistrossulus kolonijos, su kuriomis yra susijusi visa eilė rūšių: ant dvigeldžių prisitvirtinę ūsakojaivėžiagyviai B. improvisus, filtruojančių midijų nusodinta organine medžiaga mintantys ir kolonijoseprieglobstį randančios šoniplaukos, taip pat F. sabella daugiašerės kirmėlės.Balanus improvisus bendrija dažniausiai sutinkama tik lokaliai iki 20 m gylio. Viršutinėjesublitoralės dalyje, kur aplinkos sąlygos nepalankios daugeliui stambių dugno faunos rūšių, jossudėtis skurdi, iki 6-7 rūšių. Čia dažniausiai sutinkami judrūs Gammaridae šeimos vėžiagyviai irpavienės smulkios midijos, todėl biomasė dažniausiai mažesnė nei 10 g m -2 . Giliau ši bendrijaformuojasi ant gargždo ar smulkių riedulių, kuriuos supa judrios nuosėdos, ir neleidžia susiformuotistambioms midijų kolonijoms. Čia bendrijos biomasė gali siekti iki 1-2 kg m -2 , o būdingomisrūšimis yra pilvakojai moliuskai T. fluviatilis ir daugiašerės H. diversicolor. Rūšių įvairovė čiadidesnė nei mažuose gyliuose, iki 10 rūšių.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 76

iomasė (g m -2 )biomasė (g m -2 )biomasė (g m -2 )LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 1340035030065 stotis (45-55 m gylis)5 metų slenkantis vidurkis (65 stotis)2502001501005001980 1985 1990 1995 2000 2005 201040035030064 stotis (29-35 m gylis)20 stotis (42-49 m gylis)5 metų slenkantis vidurkis (64 stotis)5 metų slenkantis vidurkis (20 stotis)2502001501005001980 1985 1990 1995 2000 2005 20103002502007 stotis (12-22 m gylis)5 stotis (11-16 m gylis)5 metų slenkantis vidurkis (5 stotis)5 metų slenkantis vidurkis (7 stotis)1501005001980 1985 1990 1995 2000 2005 20101-55 pav. Baltijos jūros Lietuvos zonos makrozoobentoso biomasės (g m -2 ) kaita ir tendencijos (pagal 5 metųslenkančius vidurkius) 1980-2010 m. laikotarpyje.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 77

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 131-17 lent. Rytų Baltijoje dominuojančių dugno faunos rūšių/taksonų (bendrijose biomasė >40%)pasiskirstymas (pakeista iš Olenin, 1997).Gylių zonaRūšis/taksonas

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13ženkliai išauga, dažnai viršija 100 g m -2 dominuoja stambūs M. balthica individai, nors bendrijosrūšinė sudėtis skurdesnė, o jos pastovių narių, tokių kaip H. spinulosus arba Bylgides sarsi skaičiusnedidelis.Diastylis rathkei bendrija centrinės Baltijos rytinėje dalyje dažniausiai stebima didesniuosenei 80 m gyliuose giliau haloklino. Rūšių skaičius bendrijoje kinta nuo 2 iki 8, nors visoregistruojama apie 11 rūšių arba aukštesnio rango taksonų. Bendrijai būdingos gilumose nuolatrandamos rūšys, tokios kaip Bylgides sarsi, Pontoporeia genties vėžiagyviai, S. armiger, priapulidaiH. spinulosus arba Ostracoda kiautvėžiai, tik pavieniais atvejais joje sutinkamos M. balthica, P.elegans, daugiašerės kirmėlės T. stroemi arba nemertinos.Pontoporeia spp. bendrijos formuojasi apie 50 m. gylyje ir giliau 80 m. Sekliau dominuoja P.affinis, jos bendrijoje vidutiniškai randamos 8 rūšys, tuo tarpu giliau dominuoja P. femorata ir rūšiųskaičius ženkliai mažesnis – kinta nuo 2 iki 4 rūšių. Abi rūšys žinomos Baltijoje kaip dominantinėsgiliuose dumblėtuose rajonuose. Šoniplaukų dominavimo laipsnis visais atvejais nėra didelis irdažniausiai neviršija 50% bendros dugno faunos biomasės. Tai patvirtina, jog bendrija nėrapastovus darinys povandeniniame šlaite ir ją dažniausiai sudaro atsitiktinis toje aplinkoje galinčiųišgyventi rūšių rinkinys.Ostracoda bendrija atviroje centrinės Baltijos rytinėje dalyje jie dominuoja tik giliau nei 80m, nors šie vėžiagyviai Baltijos jūroje registruoti įvairiuose gyliuose (0,1-241 m.) ir druskingumo(0,1-28,8 PSU) sąlygose. Bendriją, be dominuojančios grupės organizmų, sudaro 8 rūšys arbaaukštesnio rango taksonai: H. spinulosus, M. balthica, P. femorata, M. relicta, P. elegans, Bylgidessarsi, S. armiger ir Oligochaeta grupės mažašerės kirmėlės. Daugelyje atvejų bendrijoje randama tikB. sarsi ir H. spinulosus rūšys.Scoloplos armiger bendrija yra būdinga giluminiams rytų Baltijos jūros rajonams, 110-120 mgyliams. Bendrijos sudėtyje stebima iki 5 rūšių arba aukštesnio taksonominių rango vienetų:Bylgides sarsi, Ostracoda, D. rathkei H. spinulosus, P. femorata.Bylgides sarsi bendrija, kaip ir kitos giluminės bendrijos, sutinkama tik giliau haloklino,didesniuose nei 80 m gyliuose, nors pavieniais atvejais gali būti randama ir 70-80 m gyliuose.Bendrijos sudėtyje registruotos beveik visos giliau haloklino sutinkamos šaltamėgės rūšys (išskyrusSaduria entomon), tačiau dažniausiai sutinkamos tik 1-2 rūšys. Dažniausiai bendrijoje sutinkamiOstracoda būrio vėžiagyviai, rečiau – P. femorata, M. balthica, H. spinulosus ir D. rathkei, labairetai T. stroemi, S. armiger, P. elegans, M. mixta. Dugno faunos gausumas bendrijoje kinta nuo 6iki 750 ind. m -2 , o biomasė – nuo 0,01 iki 23 g m -2 .JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 79

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 131.3.4 Makrofitobentoso (gaubtasėklių ir didžiųjų dumblių) įvairovė, pasiskirstymas ir kaitaMakrofitobentoso taksonominė įvairovė Lietuvos priekrantėje. Makrofitobentoso įvairovėties Lietuvos krantais - 35 taksonai priklausantys 5 skyriams (1-18 lent.): raudondumblių(Rhodophyta), rudadumblių (Ochrophyta), žaliadumblių (Chlorophyta), maurabragūnų(Charophyta) ir magnolijūnų (Magnoliophyta).Raudondumbliai (Rhodophyta). Dauguma šios klasės dumblių prisitaikę augti dideliuosegyliuose (Labanauskas, 1998). Ties Karkle ir Palanga nuo 4 m. gylio iki eufotinės zonos ribosplytintys riedulių laukai ­ tinkamas substratas daugumai raudondumblių rūšių. Mažas vandensdruskingumas išlieka pagrindiniu limituojančiu faktoriumi. Visi dumbliai epilitai, rečiaufakultatyviniai epifitai. Stambūs daugiamečiai raudondumbliai Furcellaria lumbricalis ­giliavandenių bendrijų edifikatoriai, augantys 4 ­ 14 metrų gyliuose. Kartu aptinkami visi kitidaugiamečiai dumbliai ­ Coccotylus truncatus (Pall.) M. J. Wynne et J. M. Heine, Polyļdesrotundus (Huds.) Grev. ir kt. Vienmetės (dažniausiai eurifotinės) rūšys Ceramium spp.,Polysiphonia spp. ir kt. paplitusios visame gylių intervale nuo 0,5 iki 10 metrų.Vienintelė rūšis, galinti augti beveik gėlame vandenyje, Bangia atropurpurea, įrašytą įLietuvos raudonąją knygą (Rašomavičius, 2007). Pavieniai šio dumblio individai, rečiau nedideliploteliai, auga ant akmenų išilgai Klaipėdos sąsiaurio vakarinio kranto nuo pietinio jūros vartų moloiki Alksnynės 0 ­ 20 cm. gylyje (Labanauskas, 2000).Paminėtinos labai retai aptinkamos giliavandenės raudondumblių rūšys Chroodactylonornatum (C. Agardh) Basson, Rhodomela confervoides (Huds) P. C. Silva, Aglaothamnion roseum(Roth) Maggs et L’Hardy­Halos, retos visame regione ir nestabilioje aplinkoje galinčios visaiišnykti (Labanauskas, 1998).Rudadumbliai (Ochrophyta). Šie dumbliai reiklesni šviesai už raudondumblius, ir 10 metrųgylį pasiekia tik abi Sphacelaria Lyngb. genties rūšys, nors šie dumbliai dažniau sutinkami antplikų riedulių 2 ­ 5 m. gylyje (Labanauskas, 1998). Priešingai, epilitinių dumblių Ectocarpussiliculosus gniužulai auga gausiai seklesnėse vietose, dažniausiai po storu siūlinių žaliadumbliųCladophora glomerata kilimu tarp 1 ir 2 metrų izobatų.1998 m. vienintelį kartą buvo registruota pūslėtojo guveinio Fucus vesiculosus ir joobligatinio epifito Elachista fucicola radimvietė Lietuvos priekrantėje ties Rąžės upelio žiotimis2,0-2,5 m gyliuose (Labanauskas, 1998; 2000).Po stipresnių audrų ir štormų į krantą kartu su pūslėtuoju guveiniu bei jūriniu andru išmetamistygadumblio Chorda filum gniužulai. Pagal ankstesnius ir dabartinius povandeninius stebėjimus(nardant ar stebint dugną povandenine kamera) visos šios rūšys iki šiol nebuvo rastos.Pseudolithoderma Sved. genties abiejų rūšių atstovai auga plonos rudos plutelės ant rieduliųpavidalu, gausūs ant visų tinkamų substratų (Labanauskas, 1998). Jų apibūdinimas iki rūšies ganasudėtingas, mėginį paimti sunku, todėl daugumoje tirtų taškų rūšis nebuvo nustatyta ir paplitimoduomenys netikslūs.Žaliadumbliai (Chlorophyta). Bangų mūšos ruože iki 1 metro gylio gausiai sutinkamaCladophora glomerata ir Ulva intestinalis, rečiau U. prolifera (O. F. Müll.) J. Agardh(Labanauskas, 1998). Pastarieji gausesni ant toliau jūroje esančių didelių riedulių viršutinės dalies.Kartu nedideliais kiekiais randamos visos kitos smulkių siūlinių žaliadumblių rūšys. Cladophorarupestris (L.) Kütz. auga didesniuose gyliuose (iki 7 metrų), dažnai sudarydama retus sąžalynus.Maurabragūnai (Charophyta). Dviejų Zygnematales eilės jungadumblių genčių atstovairasti žaliadumblių bendrijose viršutinėje litoralėje (Labanauskas, 1998). Rūšys neidentifikuotos.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 80

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Magnolijūnai (Magnoliophyta). Tai vieninteliai Lietuvoje rasti jūros žiediniai augalai –jūrinis andras (Zostera marina) ir mažasis andras (Zostera noltii). Vienintelė tiksliai žinoma šiųaugalų augimvietė yra ties Rąžės žiotimis Palangoje (Labanauskas, 2000). Jūriniai andrai buvosugauti kabliu 2–2,5 m gylyje smėlėtame dugne, kur Zostera marina buvo maždaug 10 kartųgausesnė nei Zostera noltii. Nesant nei nardymo, nei video medžiagos, negalima tiksliai aprašytibendrijos rūšių sudėties ir būklės.1-18 lent. Dugno floros įvairovė ir gausumas rytų Baltijoje ties Lietuvos krantais.Skyrius Klasė Eilė Šeima Rūšis GausumasRhodophyta Bangiophyceae Bangiales Bangiaceae Bangia atropurpurea (Roth) nežinomasC. Agardh 1824Rhodophyta Bangiophyceae Porhyridiales Stylonemataceae Chroodactylon ornatum (C. retasAgardh) Basson 1979Rhodophyta Florideophyceae Nemaliales Acrochaetiaceae Rhodochorton purpureum retas(Lightfoot) Rosenvinge 1900Rhodophyta Florideophyceae Hildenbrandiales Hildenbrandiaceae Hildenbrandia rubra dominuoja(Sommerfelt) Meneghini1841Rhodophyta Florideophyceae Gigartinales Furcellariaceae Furcellaria lumbricalis dominuoja(Hudson) J.V. Lamouroux1813Rhodophyta Florideophyceae Gigartinales Polyidaceae Polyides rotundus (Hudson) nežinomasGreville 1830Rhodophyta Florideophyceae Gigartinales Phyllophoraceae Coccotylus truncatus (Pallas) dažnasM.J. Wynne & J.N. Heine1992Rhodophyta Florideophyceae Ceramiales Rhodomelaceae Harveyella mirabilis nežinomas(Reinsch) F. Schmitz &Reinke in Reinke 1889Rhodophyta Florideophyceae Ceramiales Rhodomelaceae Polysiphonia fucoides dominuoja(Hudson) Greville 1824Rhodophyta Florideophyceae Ceramiales Rhodomelaceae Polysiphonia fibrillosa dažnas(Dillwyn) Sprengel 1827Rhodophyta Florideophyceae Ceramiales Callithamniaceae Aglaothamnion roseum nežinomas(Roth) Maggs & L'Hardy-Halos 1993Rhodophyta Florideophyceae Ceramiales Ceramiaceae Ceramium tenuicorne dominuoja(Kützing) Waern 1949Rhodophyta Florideophyceae Ceramiales Ceramiaceae Ceramium virgatum Roth nežinomas1797Rhodophyta Florideophyceae Ceramiales Rhodomelaceae Rhodomela confervoides dažnas(Hudson) P.C. Silva 1952Ochrophyta Phaeophyceae Dictyosiphonales Chordariaceae Dictyosiphon foeniculaceus retas(Hudson) Greville 1830Ochrophyta Phaeophyceae Ectocarpales Pylaiellaceae Pylaiella littoralis (Linnaeus) ne retasKjellmanOchrophyta Phaeophyceae Ectocarpales Ectocarpaceae Ectocarpus siliculosus ne retas(Dillwyn) Lyngbye 1819Ochrophyta Phaeophyceae Ectocarpales Ralfsiaceae Pseudolithoderma extensum nežinomas(P.L. Crouan & H.M. Crouan)S. Lund 1959Ochrophyta Phaeophyceae Ectocarpales Ralfsiaceae Pseudolithoderma nežinomassubextensum (Waern) S. Lund1959Ochrophyta Phaeophyceae Ectocarpales Ralfsiaceae Ralfsia verrucosa(Areschoug) Areschoug inFries 1845nežinomasJŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 81

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Ochrophyta Phaeophyceae Chordariales Chordariaceae Elachista fucicola (Velley) nežinomasAreschoug 1842Ochrophyta Phaeophyceae Sphacelariales Sphacelariaceae Sphacelaria arctica Harvey ne retas1858Ochrophyta Phaeophyceae Sphacelariales Sphacelariaceae Sphacelaria plumigera nežinomasHolmes ex Hauck 1884Ochrophyta Phaeophyceae Laminariales Chordaceae Chorda filum (Linnaeus) nežinomasStackhouse 1797Ochrophyta Phaeophyceae Fucales Fucaceae Fucus vesiculosus Linnaeus nežinomas1753Chlorophyta Ulvophyceae Siphonocladales Cladophoraceae Cladophora rupestris dominuoja(Linnaeus) Kützing 1843Chlorophyta Ulvophyceae Siphonocladales Cladophoraceae Cladophora glomerata dominuoja(Linnaeus) Kützing 1843Chlorophyta Ulvophyceae Ulvales Ulvaceae Ulva intestinalis Linnaeus dažnas1753Chlorophyta Ulvophyceae Ulvales Ulvaceae Ulva prolifera O.F. Müller in dažnasOeder 1778Chlorophyta Ulvophyceae Ulotrichales Ulotrichaceae Ulothrix subflaccida Wille nežinomas1901Chlorophyta Ulvophyceae Ulotrichales Ulotrichaceae Urospora penicilliformis nežinomas(Roth) Areschoug 1866Chlorophyta Ulvophyceae Siphonocladales Cladophoraceae Rhizoclonium riparium nežinomas(Roth) Harvey 1849Charophyta Charophyceae Zygnematales Zygnemataceae Spirogyra sp. nežinomasCharophyta Charophyceae Zygnematales Zygnemataceae Zygnema sp. nežinomasMagnoliophyta Liliopsida Najadales Alismatales Zostera marina Linnaeus1753nežinomasMakrofitobentoso bendrijos. Labanauskas (2000) išskyrė 5 epilitines jūros makrofitųbendrijas Baltijos jūroje ties Lietuvos krantais. Kelios iš jų labai heterogeniškos, todėl vėlesnityrimai gali parodyti jas esant atskiromis bendrijomis.1. Vienmečių siūlinių dumblių – Cladophora ir Enteromorpha bendrija. Bendrija užima beveikvisus kietus substratus, esančius nuo 0 iki 2,5 m gylyje. Būdingos rūšys – Cladophoraglomerata, Ectocarpus siliculosus, Rhizoclonium riparium ir Ulotrix subflaccida. Rūšimisturtinga bendrija (iki 20), tačiau daugumą sudaro atsitiktinių arba indiferentinių rūšių dumbliai.Žiemą bendrija sunyksta, bet iš išlikusių propagulių banko prasidėjus vegetacijai ji greitaiatsistato. Labai atspari nepalankių abiotinių faktorių poveikiui (stipriam bangavimui,išdžiūvimui, ledui ir t.t.). Po sunaikinimo atauga per keletą savaičių, nes beveik visi šią bendrijąsudarantys dumbliai dauginasi per visą vegetacijos laikotarpį, o propagulės pasklindapakankamai dideliu atstumu. Bendrija yra polimorfiška, skiriami trys variantai:1.1. Vienamečių siūlinių dumblų bendrija su Cladophora glomerata. Diferencinė rūšis –Ectocarpus siliculosus. Bendrijose didesniu, negu kitur pastovumu (be Ectocarpussiliculosus) pasižymi dar dvi eurioikinės rūšys – Ceramium siliquosum ir Hildenbrandiarubra. Čia pastebimas kitose žaliadumblių bendrijose neegzistuojantis dviejų, o kartais irtrijų lygmenų dumblių sąžalynas, kurį formuoja Cladophora glomerata ir Ectocarpussiliculosus. Beveik visur šios dvi rūšys auga gausiai (projekcinis padengimas 80 – 100 %)bei skirtinguose lygmenyse teikia didelę fitomasę. Ši bendrija aptikta stambių rieduliųseklumoje ties Palangos pirso galu, o taip pat randama nedideliuose plotuose išilgai visoskranto linijos 0 – 3 m. gylyje. Bendrijoje auga trys retos raudondumblių rūšys – Ceramiumnodulosum, Rhodomela confervoides, Harveyella mirabilis.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 82

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 131.2. Vienmečių siūlinių dumblų bendrija su v. Rhizoclonium implexum. Diferencinės rūšys –Bangia atropurpurea, Rhizoclonium implexum. Šios bendrijos aptinkamos tik Klaipėdossąsiauryje ant krantinių ir molų. Nors gausiai auganti Bangia atropurpurea yra jūrinė rūšis,šios bendrijos pasižymi dideliu atsparumu gėlo vandens poveikiui. Auga labai nedideliuosegyliuose, nors, matomai, bendrija neatspari bangų mūšai (sąsiauryje bangavimasnepalyginamai mažesnis negu jūroje). Raudondumblis Bangia atropurpurea labai retasvisoje pietrytinėje Baltijoje, Lietuvoje sutinkamas tik šioje bendrijoje ir tik Klaipėdossąsiauryje. Taip pat pažymėtina, kad šiam variantui priklausančiose bendrijose nesutinkamamidija (Mytilus edulis).1.3. Vienmečių siūlinių dumblų bendrija su v. Enteromorpha intestinalis. Diferencinės rūšys –Enteromorpha ssp., Pilayella littoralis. Šią bendriją sudaro nitrofilinės–fotofilinės rūšys. Jiaptinkama augant nedideliais ploteliais ant stambių riedulių išilgai visos pakrantės labaimažame gylyje (iki 1 m.). Bendrijoje visai neaptinkama Rhizoclonium implexum ir Bangiaatropurpurea, tačiau yra daug indiferentinių ir atsitiktinių rūšių (daugiausiai Ceramium irPolysiphonia genčių raudondumbliai).2. Giliavandenė žaliadumblių Cladophora rupestris bendrija. Diferencinės rūšys: Cladophorarupestris. Sutinkama 1,5 – 7 m. gylyje ant nedidelių, plikų ar dugno nuosėdomis bei ūsakojaisvėžiagyviais Balanus improvisus padengtų akmenų. Pasitaiko išilgai visos pakrantės. Bendrijaskurdi rūšimis, augalų projekcinis padengimas ir fitomasė taip pat maži. Vienintelė pastovi rūšis– tai Cladophora rupestris, visos kitos (jų aptikta tik 7) – lydinčios, dažnai pasitaikančiosbeveik visose bendrijose. Tikėtina, jog ši bendrija yra sunykęs Sphacelaria arctica bendrijosvariantas.3. Epilitinių rudadumblių Ochrophyta bendrija. Pagal Labanauską (2000) buvo išskirti du bendrijųvariantai, Sphacelaria arctica ir Fucus vesiculosus, tačiau pastarąją bendriją reikėtų laikytinepakankamai ištirta, kadangi buvo rasta tik vieną kartą 1989 m. ir naudojant nekiekybiniustyrimo metodus (kablį).Sphacelaria arctica bendrija. Diferencinė rūšis: S. arctica. Tai epilitinių dumblių bendrija,auga 1,5 – 5,5 m. gylyje ant vidutinio dydžio ir stambių riedulių, ant kurių gausu vėžiagyviųBalanus improvisus ir moliuskų Mytilus edulis. Šioje bendrijoje pastoviau negu kitur augaCladophora rupestris ir Hildenbrandia rubra. Santykinė fitomasė ir projekcinis padengimaslabai maži. Kelių metrų atstumu akmenys atrodo pliki, o smulkūs dumbliai pastebimi tik iš arti.4. Giliavandenių daugiamečių raudondumblių Furcellaria lumbricalis bendrijos. PagalLabanauską (2000) buvo išskirti du bendrijų variantai: Typicum Furcellaria lumbricalisbendrija ir Furcellaria lumbricalis v. Cladophora rupestris bendrija.4.1. Typicum Furcellaria lumbricalis bendrija. Charakteringos rūšys: Furcellaria lumbricalis,Coccotylus truncatus. Daugiamečių raudondumblių bendrija aptinkama į šiaurę nuoKlaipėdos ant akmenuoto dugno 4 – 12 m. gylyje. Ji gana turtinga rūšių (šiuo metu aptikta16 epilitinių ir epifitinių dumblių rūšių). Šios bendrijos edifikatoriai (raudondumbliaiFurcellaria lumbricalis ir Coccotylus truncatus) yra daugiamečiai augalai, todėl, kaip irFucus vesiculosus bendrija, ji žiemos metu ne tik nesunyksta, bet ir tęsia vegetaciją. Beminėtų rūšių šiai bendrijai būdingas stambus raudondumblis Polysiphonia fucoides. Tik čiaauga keletas retų Lietuvoje rūšių – Rhodochorton purpureum, Polyides rotundus,Chroodactylon ornatum.4.2. Furcellaria lumbricalis v. Cladophora rupestris bendrija. Charakteringos rūšys:Cladophora rupestris. Bendrijos sutinkamos mažesniame (3,5 – 7 m.) gylyje, kur stipresnisbangų poveikis. Čia daugiau bendrų rūšių su seklių vandenų bendrijomis (Sphacelaria arctica,JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 83

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Sphacelaria plumigera, Cladophora rupestris), o Furcellaria lumbricalis ir Coccotylustruncatus individai dažnai smulkesni, nors projekcinis padengimas panašus.5. Žiedinių augalų bendrijos. Labanauskas (2000) išskyrė žiedinių augalų (Zosteretum marinaeBorg. ex van Goor 1921) bendriją. Tačiau, kadangi jų mėginiai buvo paimti nekiekybiniaismetodais (t.y. kabliu) bei pagal paskutinius tyrimų rezultatus (nuo 2000 m.) jų nebuvo rastapriekrantėje naudojant povandeninius tyrimo metodus, todėl tikėtina, kad šie augalai yra atnešamisrovių iš kitų Baltijos vietų arba šios bendrijos nėra stabilios.Bendrai makrofitobentoso rūšinė sudėtis, augimvietės ir bendrijos Lietuvos priekrantėje yramažai tyrinėtos, todėl dabartinis jų išskyrimas yra abejotinas bei reikalauja pakartotinų ir detalesniųtyrimų. Daugiausia dėmesio (nuo 1950 m. vidurio) buvo skirta raudondumblio šakotojo banguolioFurcellaria lumbricalis (Hudson) J. V. Lamouroux išteklių tyrimams dėl šios rūšies komercinėssvarbos (Kireeva, 1960 a,b; Blinova, Tolstikova, 1972).Raudondumblio šakotojo banguolio (Furcellaria lumbricalis) pasiskirstymas ir ištekliai.Šakotasis banguolis yra vienintelis buveines formuojantis daugiametis makrodumblis PR Baltijoje(Olenin ir kt., 1996; Bučas ir kt., 2007). Tankūs šio raudondumblio sąžalynai yra žinomi kaipnatūralus nerštaviečių substratas Baltijos silkei (Clupea harengus membras L.) (Maksimov ir kt.,1996) ir antrinis substratas siūliniams makrodumbliams bei dvigeldžiams moliuskams (Mytilusedulis) (Blinova, Tolstikova, 1972).Šakotojo banguolio augimvietės registruotos 1–16 m. gylyje (Bučas, 2009). Raudondumbliogausumas tyrimų rajone svyravo nuo pavienio ar kelių gniužulų (< 10 % padengimas) iki tankiųsąžalynų (100 % padengimas). Vidutinė rūšies biomasė povandeniniame šlaite santykinai stipriaikoreliuoja (r S = 0,76; p< 0,05) su padengimu.Šakotojo banguolio augimvietės mikroploteliuose (10 cm 2 –100 m 2 ) štorminių vėjų dažnis iraplinkinių dugno sedimentų judrumas yra pagrindiniai veiksniai, darantys įtaką raudondumbliopasiskirstymui, o šių veiksnių intensyvumas priklauso nuo gylio ir substrato tipo (Bučas, 2009).Šakotojo banguolio augimviečių pasiskirstymui Lietuvos priekrantėje svarbiausi yra tinkamosubstrato pasiskirstymas ir gylis (lemiantis apšvietimo sąlygas), kurie riboja rūšies augimvietėsplotą. Kiti pagal svarbą veiksniai yra Kuršių marių vandenų sklaida priekrantėje ir nuo dugnomorfologijos priklausantis bangų poveikis.Šakotojo banguolio augimvietė Lietuvos Baltijos jūros priekrantėje tęsiasi apie 26 km išilgaižemyninio kranto (Bučas, 2009). Modeliu įvertintas rūšies augimvietės plotas dengia 47±11 km 2 , taisudaro apie 50 % visos potencialios augimvietės ploto. Raudondumblio ištekliai šioje teritorijojesudaro 8449±3813 t. Dėl tinkamų substratų, pakankamo vandens skaidrumo ir palankių dugno šlaitomorfologinių savybių (mažesnio bangų poveikio) vertingiausi šakotojo banguolio sąžalynai irištekliai pasiskirstę šiaurinėje priekrantės dalyje ties Palanga 5–10 m gylyje (I.9 priedas).Istoriniai šakotojo banguolio (F. lumbricalis) išteklių pasiskirstymo pokyčiaipriekrantėje. Šakotojo banguolio kolonizuota teritorija Lietuvos priekrantėje izoliuota nuo kitųšios rūšies augimviečių Baltijos jūroje judraus smėlio rajonų ir gylio (Bučas, 2009). ArtimiausiaLietuvai F. lumbricalis augimvietė yra apie 25 km į šiaurę ties Pape, Latvijos priekrantėje (Müller-Karulis et al., 2007), ir už 100 km į pietus ties Sambijos pusiasaliu, Kaliningrado teritorijoje(Blinova, 2007).Didžiausias šakotojo banguolio maksimalus gylis (19 m.) buvo nustatytas 1956 m. (1-19Lentelė) (Kireeva, 1960b) ir gali būti naudojamas etaloninių sąlygų apibūdinimui. Vėlesniais metaismaksimalus raudondumblio gylis sumažėjo iki 14-16 m., bet nuo 1968-1969 m. iki dabar jis išlikonepakitęs. Didžiausia šakotojo banguolio biomasė Lietuvos priekrantėje buvo registruota taip patJŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 84

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 131956 m. Tai rodo, kad raudondumblio ištekliai tais metais buvo optimaliose sąlygose lyginant su1968-1969 ir 2003-2008 m.1-19 lent. Daugiamečiai šakotojo banguolio augimvietės ploto, išteklių ir maksimalaus gylio pokyčiaiLietuvos priekrantėje. (-) – literatūros šaltiniuose nepateikti duomenys.Parametrai 1956 1968-1969 1993-1994 2003-2008Maksimalus rūšies gylis, m 19 14 16 15Maksimali rūšies biomasė, g m -2 3260 2000 - 2000Rūšies augimvietės plotas, km 2 - 21* 9 21±9*Rūšies ištekliai, 10 3 t - 7.0* - 7.5±3.7*Maksimalus rūšies padengimas, - 100 90 100%LiteratūraKireeva,1960bBlinova,Tolstikova,1972* apskaičiuota teritorija, kurioje rūšies padengimas > 5 %.Olenin,Labanauskas,1994;Labanauskas,2000Bučas, 2009Palyginus šakotojo banguolio augimvietės plotus 1968-1969 ir 2003-2008 (3-19 lent. ir I.9priedas), buvo nustatytas raudondumblio sumažėjimas ties Šventąja ir netoli uosto vartų tiesGiruliais. Šakotojo banguolio augimvietės plotas su tankiu padengimu rūšimi (>11-50 %) ženkliaifragmentavo ir sumažėjo centrinėje dalyje palyginus su 1968-1969 m. Šie skirtumai buvo dardidesni lyginant 1968-1969 m. su 1993-1994 m. situacija. Taigi, 2003-2008 m. rezultatai rodoraudondumblio augimvietės ir išteklių atsistatymo požymius po didžiausio žinomo sumažėjimovėlyvais 1993-1994 m. (I.10 priedas).Eutrofikacijos ir štormingumo, padidėjusi įtaka galėjo sumažinti šakotojo banguolioaugimvietės plotą ir maksimalų gylį atviroje priekrantėje (Bučas, 2009). Periodas, per kurįužfiksuotas maksimalus štormų dažnis visoje Baltijos jūroje (Alexandersson ir kt., 2000; BACCauthor group, 2008), sutapo su raudondumblio sumažėjimo laikotarpiu Lietuvos vandenyse perpaskutinius penkis dešimtmečius. Kita vertus, eutrofikacija laikoma pagrindine priežastimi, dėlkurios sumažėjo šakotasis banguolis nuo 1930-1960 m. iki 1980-1990 m. skirtinguose Baltijos jūrosregionuose (Bučas, 2009). Eutrofikacijos neigiami procesai pasireiškė per sumažėjusį šviesos kiekįpriedugnyje (pagal Secchi gylį) ir didesnę konkurenciją su siūliniais oportunistiniaismakrodumbliais (Rönnberg ir Bonsdorff, 2004), kurių pasėkoje sumažėjo raudondumblioaugimvietės maksimalus gylis ir plotas. Maksimalaus šakotojo banguolio gylis reikšmingaisumažėjo Lietuvos priekrantėje tarp 1956 ir 1968-1969 m. ir tai sutapo su Secchi gylio sumažėjimušiuo laikotarpiu. Tačiau skirtingai nei kituose Baltijos jūros regionuose maksimalus rūšies gylisLietuvos priekrantėje (14–16 m.) reikšmingai nekito nuo 1968-1969 m, o 2003-2008 m. Lietuvospriekrantėje buvo pastebėti šakotojo banguolio augimvietės atsistatymo požymiai. Teigiamiraudondumblio išteklių pokyčiai gali būti paaiškinti sumažėjusiu štormingumu (Alexandersson irkt., 2000; BACC author group, 2008) ir nedideliu vandens skaidrumo padidėjimu priekrantėsvandenyse.Šakotojo banguolio augimvietės ir išteklių sumažėjimas Lietuvos pakrantėje buvo sietinas sunaftos išsiliejimu po tanklaivio "Globe Assimi" avarijos 1981 m. (Korolev ir kt., 1993). Deja,bentoso tyrimai buvo atlikti maždaug po penkių metų, o jų autoriai nenurodė tyrimo vietųkoordinačių ir paimtų mėginių skaičiaus. Dėl šių metodinių trūkumų ir netikslumų pagrįstų įrodymųJŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 85

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13apie naftos poveikį dugno augalijai nėra. Be to, raudondumblių ploto sumažėjimas nebuvoregistruotas Palangos zonoje, kur nustatyti tankiausi ir didžiausi sąžalynai tiek praeityje, tiek iratlikus tyrimus pastaraisiais dešimtmečiais (Blinova & Tolstikova, 1972; Olenin & Labanauskas,1994). Kita vertus, kaip tik Palangos rajone į krantą buvo išmesta viena iš didžiausių naftos dėmių(Olenin, 1990). Iki šiol nėra eksperimentinių ar kitokio pobūdžio įrodymų apie naftos poveikįšakotajam banguoliui, todėl galimas "Globe Assimi" išsiliejusios naftos poveikis lieka neaiškus.LiteratūraAlexandersson, H., Schmith, T., Iden, K. & Tuomenvirta, H., 2000. Trends of storms in NW Europederived from an updated pressure data set. Clim. Res. 14, 71-73Bäck, S., Kauppila, P., Kangas, P., Ruuskanen, A., Westberg, V., Perus, J. & Räike, A., 2006. Abiological monitoring programme for the coastal waters of Finland according to the EU WaterFramework Directive. Environmental research. Engineering and management 4 (38), 6-11Olenin, S., 1990. Benthos in the Klaipeda Strait. Katastrofa tankera "Globe Assimi" i ejoekologicheskije posledstviya (Catastrophe of the oil-tanker "Globe Assimi" and its ecologicalconsequences, 178-184 (in Russian).Rönnberg, C. & Bonsdorff, E., 2004. Baltic Sea eutrophication: area-specific ecologicalconsequences. Hydrobiologia 514, 227-241JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 86

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 131.3.5 Žuvų įvairovė, populiacijų struktūra, gausa ir pasiskirstymasBaltijos jūros Lietuvos vandenyse registruotos 65 apskritažiuomenių ir žuvų rūšys, tarp jų 21gėlavandenė ir 33 jūrinės, 11 diadrominių. Apie 19 apskritažiuomenių ir žuvų rūšių yra saugomospagal Buveinių direktyvą, Berno arba CITES (Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšiųtarptautinės prekybos) konvencijas, 5 įtrauktos į Lietuvos Raudonąją knygą, o 18 yra laikomos labairetomis. Iš visų Baltijos jūros Lietuvos vandenyse registruotų rūšių 34 pagaunamos kasmet, o 14rečiau nei kartą per 10 metų. Informacija apie pagrindinių žuvų rūšių populiacijas, jų gausumą irpasiskirstymą pateikta 1-20 lentelėje ir I.11 priede.1-20 lent. Pagrindinių žuvų rūšių populiacijų Lietuvos Baltijos jūroje charakteristika.Rūšis Gausumas Pasiskirstymas Amžiaus / dydžiostruktūraPopuliacijos, neršiančiosPatelių ilgis 34,5-51Kuršių mariose, ištekliai yracm, svoris – 320-1447stabilūs bei gausūs, ištekliųg. Patinų ilgis 29-49,2būklė tolygiai gerėjocm, svoris 194-994 g.pastaruosius 15 metų. 2003-Subręsta 2-3 m., kai2005 m. į Kuršių mariasilgis 27-30 cm, svorisneršti iš jūros migravo 250-150-200 g.400 tūkstančių perpelių.Migruojančių individų2005 m. priekrantėjeamžius varijuoja nuo 2+pagauta 2,3 t, 2006 – 4,1 t,iki 8+, dominuoja 5+,2007 – 3,5 t perpelių.6+ amžiaus individai.Manoma, jog bendrimigruojančių perpeliųištekliai 2003-2007 m.laikotarpiu buvo 150-240tonų kasmet.PerpelėAlosa fallax fallaxBaltijos strimelėClupea harengusmembrasTai viena gausiausių žuvųLietuvos ekonominėjezonoje. Pastaraisiais metaisLietuvos žvejai sužvejoja po1,5-4,5 tūkst. tonų strimeliųper metus. Priekrantėje jųsugaunama mažiau neiatviros jūros akvatorijoje.Baltijos jūros Lietuvospriekrantės versliniuoselaimikiuose 2007 m. sudarė43,8 t (14% visų laimikių).Šios anadrominės žuvysgyvena Europos pakrantėsenuo Pirėnų pusiasalio ikiNorvegijos krantų. Baltijosjūroje paplitimo ribosdidėja, lyginant su grėsusiuišnykimu XX a. II pusėje,dėka sėkmingo populiacijosatsikūrimo Lietuvoje.Perpelės migruoja neršti įKuršių marias, nerštasvyksta gegužės-birželiomėnesiais. Nerštinėsmigracijos metu perpelėsgausiai sutinkamos visoješiaurinėje marių dalyje. Įnerštinius tuntus perpelėsburiasi Nemuno avandeltosakvatorijoje, didelineršiančių individų būriaistebimi ties Ežios sekluma,Ventės ragu, Vidmarėse.Jaunikliai į jūrą migruojapirmaisiais gyvenimometais.Pelaginė žuvų rūšis, laikosituntais paviršiniuosevandens sluoksniuose.Nerštas stebimas šiaurinėjeLietuvos priekrantėjeakmenuotame dugne supovandenine augmenija, taippat ant Klaipėdos uostovartų molų konstrukcijų, 2-15 m gylyje.Ilgis paprastai siekia nedaugiau 25 cm,dažniausiai 20-23 cm,labai retai – 37,5 cm,svoris dažniausiai – 40-80 g, retkarčiais – 100-190 g, amžius – 3-6,retkarčiais - 8-10 metų.Subręsta 2-3 m., kaiilgis 13-14 cm. svoris20-36 g.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 87

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Rūšis Gausumas Pasiskirstymas Amžiaus / dydžiostruktūraBretlingisBūdingi labai žymūs Gausios žuvys, gyvenančios DažniausiaiSprattus sprattus gausumo svyravimai, oatskirų kartų gausumas galidideliais tuntaispaviršiniame vandenssužvejojamos 2-4 metųamžiaus, 6-20 g svorio,skirtis dešimtis kartų. sluoksnyje, maždaug iki 5-6 10-15 cm ilgio žuvys.Lietuvos žvejai pastaraisiais m gylio. Neršia gegužėsrugpjūčiomėn. 40-100 mmetais brėtlingio sugauna poSubręsta 1-2 metųamžiaus, kai kūno ilgis2-8 tūkst. t. per metus. gelmėse. Nerštaviečių yra ir pasiekia 9-12 cm,Lietuvos ekonominėje svoris- 10-13 g.LašišaSalmo salarSykasCoregonus lavaretusbalticusNuo 1998 m. Baltijos jūrojesužvejojamų lašišų kiekismažėja. Pvz., 2008 m.Baltijos jūros Lietuvospriekrantėje sužvejota tik0,864 t lašišų, 2009 m. –0,826 t. Tačiau manoma,kad sumažėjusių laimikiųpriežastys yra ekonominės,o ne pačių lašišų ištekliųklausimas ir lašišų galimasužvejoti kur kas daugiau,ypač atviroje jūroje.Lietuvos teritoriniuosevandenyse sykų sugaunamamažai, stebimos negatyviosverslinių laimikiųtendencijos: 1998-2001 m.laikotarpiu buvo pagaunamaapie 3 t sykų kasmet, vėliaulaimikiai mažėjo 2002 – 1,4t, 2003 – 0,8 t, 2004 – 0,5 t,2005 – 0,3 t, 2006 – 0,2 t,2007 – 0,1 t sykų. Tokiosverslinių laimikiųtendencijos ir moksliniųtyrimų duomenys leidžiateigti, jog išteklių būklė yrabloga.zonoje.Paplitusi Šiaurės Atlante irgretimuose Ledjūriorajonuose iki Karos upėsimtinai, Baltijos, Baltosios,Barenco jūrų baseinuose.Praeivės. Baltijos jūrosLietuvos priekrantėjedidžiausios lašišųkoncentracijos stebimosnerštinės migracijos metu(rugpjūčio vidurys -lapkričio vidurys) beiatsiganymo periodu (kovobalandžiomėn.). Nerštinėsmigracijos metu jos laikosidaugiausia netoli Klaipėdossąsiaurio bei pačiamesąsiauryje, o taip pat netoliupių ir upelių žiočių. Ganadaug lašišų ir šlakiųkoncentruojasi netoliŠventosios (pajūrio) žiočių.Atsiganymo periodo metugana didelės lašišųkoncentracijos priekrantėjestebimos ties Nerija.Paplitęs nuo VakarųEuropos iki Aliaskos irŠiaurės Amerikos. TiesBaltijos jūros Lietuvospriekrantėmis gyvenantyssykai neršti plaukia į Kuršiųmarias. Jų neršto migracijaiš jūros į šiaurinę marių dalįprasideda rugsėjo mėn. Poneršto dalis sykų užsilaikomariose ir grįžta į jūrą tikbalandžio - gegužės mėn.Jaunikliai gyvena marioseiki liepos-rugpjūčio mėn.Vėliau migruoja į jūrą.Jūroje dalis jauniklių laikosinetoli kranto, vėliauGali užaugti iki 1-1,5 milgio ir iki 40 kg, norsdažniausiai sveria 5-8kg. Subręsta 4-5 m., kaiilgis40-45 cm, svoris600-1500 g. Gyvena 8-9 m., iš jų 2-3 m. upėse.Kūno ilgis – iki 60-65cm, svoris – iki 2,5-3kg. Dažniausiai 35-50cm ilgio, 0,4-1,3 kgsvorio, 5-10 m.amžiaus. Subręsta 4-5metų amžiaus, kaipasiekia 27-30 cm ilgį,400-500 g svorį.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 88

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Rūšis Gausumas Pasiskirstymas Amžiaus / dydžiostruktūrasutinkami ir didesniuosegyliuose. Sykų gausumasšiaurinėje dalyje yradidesnis lyginant su pietinedalimi. Žiemos laikotarpiubeveik visiškai pasitraukia išpriekrantės.StintaOsmerus eperlanusEuropinis ungurysAnguilla anguillaTai pati gausiausia praeivėžuvis Baltijos jūrospriekrantėje. Baltijospriekrantėje jų sugavimaipastaraisiais metaisdažniausiai siekia 100-200 t.Kuršių mariose ir Nemunodeltoje sužvejojamų stintųlaimikiai labai svyruoja dėlšių žuvų populiacijosgausumo svyravimų. Pvz.,2004 m. jūroje buvosužvejota 217,54 t stintų, tuotarpu mariose ir Nemune –tik 52,262 t. 2005 m. jūrojejų laimikiai siekė 165,282 t,mariose kartu su Nemunodelta registruoti taip patdideli laimikiai – 205,999 t.Stintų ištekliai Baltijospriekrantėje siekia 1,5-1,7tūkst. tonų. Vis tik, dėlintensyvios žvejybospriekrantėje bei Nemunodeltoje pagal daugiamečiusduomenis stintų lervučių,jauniklių ir subrendusiųstintų gausumas turi tamtikrą mažėjimo tendenciją.Baltijos jūros priekrantėje1995-2007 ungurių buvosugaunama vidutiniškai tik180 kg per metus,pastaraisiais metaisstatistikoje registruojama tikpo kelis kilogramus. Tokiemaži laimikiai sąlygotinedidelių, nuolat mažėjančiųišteklių priekrantėje. Kurkas didesni laimikiairegistruojami vidausvandenyse bei Kuršiųmariose.Paplitusios Europospakrantėse nuo Biskajosįlankos iki Pečioros, Šiaurės,Baltijos jūrų ir Volgosaukštupio baseinuose. Stintųjaunikliai - viena išdažniausiai sutinkamų žuvųrūšių jūros priekrantėje.Baltijos jūros priekrantėsšiaurinėje dalyje tiesMonciškėmis ir Būtingerugpjūčio mėn. kasmetpaprastai registruojamaslabai didelis stintų šiųmetukų gausumas. Baltijosjūroje stintos laikosi ne tikpriekrantėje, bet ir kur kasdidesniuose iki 60-80 mgyliuose.Gyvena Europos gėluose irapysūriuose vandenyse,katadrominės žuvys.Lietuvos vidaus vandenyseunguriai yra įžuvinti, oKuršių mariose ir Baltijosjūros priekrantėjeatitinkamai apie 80% ir 98%ungurių yra atmigravęnatūraliai, o 20% ir 2%įžuvinti. Mariose irpriekrantėje išimtinaidominuoja patelės, ežeruosesutinkami ir patinai.Užauga iki 25-30 cm(retai daugiau) ir 60-80g, kartais 150-170 g;dominuoja 3-5 metųamžiaus, 15-22 cm ilgioir 30-50 g svorio žuvys.Subręsta 2-3 m., kaiilgis 7-20 cm, svoris 4-40 g. Gyvena iki 7-9 m.Užauga iki 1,2-1,4 m iriki 4-5 kg, išimtiniaisatvejais net iki 1,5 m ir10 kg, dažniausiaisugaunami 0,5-1 kg.Geltonųjų ungurių(patelių) amžius Kuršiųmariose ir Baltijosjūroje atitinkamai yra 8-16 (vid. 11) ir 6-15(vid. 10,8) metų.Subręsta, kai vidutinisilgis siekia 40 (patinų) –65 (patelių) cm.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 89

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Rūšis Gausumas Pasiskirstymas Amžiaus / dydžiostruktūraŽiobrisBaltijos jūros priekrantėje Baltijos jūroje žiobriai Užauga iki 40-45 cm irVimba vimba žiobrių laimikiai yra kur kas sutinkami priekrantėje,mažesni nei Kuršių mariose. dažniausiai iki 20 m gylio.1,5 kg, labai retai iki 50cm ir iki 2 kg.Lietuvos priekrantėjevidutiniškai kasmetNeršia gegužės- birželiomėnesiais upėse. IšsiritęDažniausiai sutinkami30-35 cm ilgio ir 300-pagaunama 10-17 t. žiobrių, jaunikliai upėse gyvena iki 700 g. svorio, 7-10 m.tuo tarpu mariose – 50-60 t(iki 180 t 2007 m.).rudens, vėliau migruoja įjūrą.amžiaus individai.Subręsta 4-5 m., kaiBaltijos menkėGadus morhuacallariasVėjažuvėBelone beloneBuilisMyoxocephalusscorpiusLabai svarbios verslinėsžuvys. Pastaraisiais metaisLietuvos ekonominėjezonoje sužvejojama po 2-4tūkst. tonų menkių.Baltijos jūros priekrantėjeties Lietuva jų gausiauaptinkama pavasarį –vasaros pradžioje.Laikosi tuntais priedugnyjeir virš jo. Rudens ir žiemosperiodu jaunikliaikoncentruojasi priekrantėsseklumose. Pavasarįpasklinda žymiai plačiau irgiliau. Subrendusių menkiųintensyvaus maitinimosirajonai išsidėstę 50-70 mgylyje. Neršia 70-100 mgelmėje.Paplitusios Atlantovandenyne ties Europa,Afrika, Baltojoje, Barenco,Viduržemio, Juodojoje,Azovo, Baltijos jūrose.Gyvena tuntais pelagialėje.Neršia balandį-birželį netolipakrančių, 10-20 m gylyje.Manyta, jog dėl per mažodruskingumo ties Lietuvanesiveisia, tačiau šisaspektas yra neištirtas.Stebimi gausūs šių žuvųbūriai jūros priekrantėjepavasarį ir jaunos žuvysvasarą, leidžia darytiprielaidą, jog šios žuvys galineršti ir Lietuvos priekrantėsšiaurinės dalies akvatorijose.Paplitę Šiaurės Atlante,Baltijos jūroje dažni.Gyvena pakrantėse, iki 20-25 m gelmėse. Builiaigausiausi šiaurinėjeLietuvos priekrantės dalyje,nerštiniu laikotarpiu(šaltuoju laikotarpiu – žiemąir pavasarį), taip patsutinkama pietinėje dalyje,tačiau ne tokie skaitlingi.ilgis 18-20 cm.Baltijos jūroje paprastaipasiekia 1 m ilgį ir apie11 kg svorį. Subręsta 2-3 metų amžiaus, kaikūno ilgis siekia 20-27cm, svoris 400-700 g.Gyvena iki 10 metų.Ilgis iki 94 cm,dažniausiai – 70-75 cm.Svoris – apie 300 g.Subręsta 2m., kaiilgis50 cm, svoris 150-250 g.Ilgis iki 25-30 cm, labairetai – 60 cm. Subręsta3-4 m., kai ilgis 15-20cm, svoris 80-150 g.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 90

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Rūšis Gausumas Pasiskirstymas Amžiaus / dydžiostruktūraCiegoriusCyclopterus lumpusPaplitę Šiaurės Atlante,Baltojoje, Baltijos jūrose.Gyvena prie dugno, netolipakrantės. Dažnesnišiaurinėje Lietuvospriekrantės dalyje.Ilgis iki 60 cm,dažniausiai – 25-40 cm.Svoris – iki 5,5 kg.Subręsta 3-4 m.,patinams pasiekus 17,patelėms - 25 cm ilgį.EšerysPerca fluviatilisStarkisSander luciopercaDidysis tobisHyperopluslanceolatusGausumas Lietuvos Baltijosjūros priekrantėje priklausonuo populiacijos būklėsKuršių mariose. Šiuo metuešerių ištekliai mariose yrasantykinai gausūs.Pastaraisiais metais Kuršiųmarių Lietuvos dalyjesužvejojama maždaug po40-60 t. ešerių, jūroje – nuokelių šimtų kilogramų iki 2t.Gausumas Lietuvos Baltijosjūros priekrantėje priklausonuo populiacijos būklėsKuršių mariose. Pastaraisiaismetais mariose kasmetsužvejojama 60-110 t.Paplitę Eurazijos gėluosevandenyse. Šiltuoju metųlaiku, po neršto, dalis ešeriųį Baltijos jūros priekrantęatmigruoja iš Kuršių marių,o rudenį grįžta atgal įmarias. Ešeriai dažniausiaipagaunami šiaurinėjeLietuvos priekrantės dalyje.Ešerių nerštas Baltijos jūrosLietuvos pakrantėje iki šiolnėra registruotas.Greičiausiai pagrindinėpriežastis, nulemianti ešeriųpasiskirstymą LietuvosBaltijos jūros priekrantėjeyra dugno struktūra: ešeriaišiaurinę pakrantės dalįrenkasi dėl dugnostruktūros, nes čia daugiautinkamų slėptuvių(akmenuoto dugno plotų),lyginant su pietinepriekrantės dalimi.Paplitę Europos gėluose irapysūriuose vandenyse.Šiltuoju metų laiku, poneršto (balandžio mėn.pab.), dalis starkių į Baltijosjūros priekrantę atmigruojaiš Kuršių marių, o rudenįgrįžta atgal į marias. Starkiaiišsisklaido ne tik jūrospriekrantėje, bet ir atvirosejūros akvatorijose. Dažniausutinkami šiaurinėje dalyje,kuri yra įtakojama gėloKuršių marių vandens.Paplitęs Šiaurės Atlante nuoBiskajos įlankos ikiIslandijos. Dažnas Baltijosjūroje, Lietuvos pakrantėse.Užauga iki 50 cm,svoris iki 2,5 kg. Tačiaudažniausiai sugaunami15-28 cm, 70-500 gešeriai, kurie būna 4-9m. amžiaus. Subręsta 2-3 m., kai ilgis9-15 cm,svoris 30-100 g.Populiacijos struktūraBaltijos jūrospriekrantėje priklausonuo populiacijos Kuršiųmariose struktūros.Mariose dominuoja 3- 7m. amžiaus individai,retai pasitaiko 9 m.Užauga iki 1,3 m, 20kg. Tačiau dažniausiaisugaunami 35-55 cm,0.5-2.5 kg svorio, 4-8m. amžiaus individai.Subręsta 3-4 m., kaiilgis38-40 cm, svoris400-600 g. Populiacijosstruktūra Baltijos jūrospriekrantėje priklausonuo populiacijos Kuršiųmariose struktūros,kadangi iš jų starkiaišiltuoju metų laikumigruoja į jūrą. Mariosedominuoja 2 -5 m.amžiaus individai,rečiau pasitaiko 7 m.Kūno ilgis iki 30-35cm. Subręsta 2 m., kaiilgis 13-17 cm, svoris40-60 g.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 91

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Rūšis Gausumas Pasiskirstymas Amžiaus / dydžiostruktūraGyvena tuntais, dažniausiaismėlingose vietose, 50-60(150) m gelmėje.Mažasis tobisAmmodytes tobianusJuodažiotis grundalasNeogobiusmelanostomusUpinė plekšnėPlatichthys flesusGausesni šiaurinėje LietuvosBaltijos priekrantės dalyjenei Kuršių nerijospakrantėje.Viena iš gausiausių versliniųžuvų rūšių. Pastaraisiaismetais Lietuvos žvejaiLietuvos ekonominėjezonoje kasmet sužvejodavoapie tūkstantį tonų plekšnių.Paplitę Šiaurės Atlante nuoBiskajos įlankos ikiIslandijos. Dažni Baltijosjūroje, Lietuvospriekrantėje. Gyvenasmėlingose seklumosetuntais.Pirmąkart Lietuvos Baltijosjūros priekrantėjeregistruotas 2002 m., kur,tikėtina, pateko su laivųbalastiniais vandenimis.Sparčiai plinta priekrantėje,ypač šiaurės kryptimi, kur,matyt, tinkamesnės sąlygos -mitybos, slėptuvės. Kuršiųnerijos pakrantėje 10 - 20km atstumu nuo uosto vartųšiuo metu negausūs, ateityjeturėtų išplisti visoje nerijospriekrantėje, bet plitimasvyksta lėčiau nei šiaurėskryptimi. 2011 m. tiesŠventąja moksliniuosetinkluose jau buvo vienavyraujančių žuvų. Taip patsparčiai plinta Kuršiųmariose, šiuo metu jauaptinkami ir pietinėje jųdalyje, priklausančiojeRusijos teritorijai.Laikosi nuo jūrospriekrantės gyliuose iki 50-60 m. Dažniau renkasismėlėto grunto buveines,tačiau pasitaiko ir antdumblėto. Jaunikliai laikosiarti pakrančių, stambesnės –giliau.Užauga iki 20 cm,dažniausiai 10-15 cm.Subręsta 2 m., kai ilgis12-15 cm, svoris 30-50g.Užauga iki 24 cm.Subręsta 2-4 m. Gyvenaiki 4m.Ilgis paprastai iki 45cm, svoris – iki 1,2 kg,dažniausiai 20-30 cmilgio. Subręsta 3-4 metųamžiaus, užaugusios iki16-20 cm ilgio,pasiekusios 50-100 g.svorįJŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 92

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Rūšis Gausumas Pasiskirstymas Amžiaus / dydžiostruktūra2007 m. Baltijos jūrosLietuvos priekrantėje buvosugauta 11 t, tai sudarė 3,5%visų verslinės žvejyboslaimikių. Ištekliai mažėjo,tačiau mažėjimaspastaraisiais metaisstabilizavosi.OtasPsetta maximaGyvagimdė vėgėlėZoarces viviparusTrispyglė dyglėGasterosteusaculeatusSmėlinis grundalėlisPomatoschistusminutusPaplūdimiųgrundalėlisPomatoschistusmicropscBaltijos jūros Lietuvospriekrantėje ne tokie gausūskaip smėliniai grundalėliai.Paplitę Šiaurės Atlante,Europos pakrantėse. Gyvenasekliuose priekrančiųvandenyse, nuo patpakrantės iki 80-100 m gylioant smėlėto ar dumblinogrunto. Jaunikliai laikosisekliau, sužvejojami ir visaiprie pat kranto. Suaugęindividai pavasarį priešnerštą laikosi gana artikranto, vėliau migruojagiliau, o žiemoja toli nuokrantų, gelmėse. Neršiagegužės - birželio mėn. 5-40m. gelmėse. Uotųintensyvesnis nerštasstebimas šiaurinėje LietuvosBaltijos priekrantėsteritorijoje.Paplitusios Šiaurės Atlantenuo Lamanšo iki Baltosiosjūros, Šiaurės ir Baltijosjūrose. Gyvena pakrantėse,smėlingose vietose ardumblių sąžalynuose, 20-30m gelmėje. Lietuvospriekrantėje dažna šiaurinėjepriekrantės dalyjeakmenuoto dugnoakvatorijose.Paplitusios Šiaurėspusrutulio visų kontinentųjūrose ir gėluose vandenyse.Dažna Lietuvos priekrantėssekliuose vandenyse.Paplitę smėlingosepakrantėse, 5-40 m.gelmėse.Baltijoje paplitę imtinai ikiSuomių įlankos. Paplitępakrantėse, kur smėlėtas ardumblėtas dugnas, ypačseklumose iki 5 m. gylio.Užauga iki 70-100 cmilgio ir 25 kg svorio,dažniausiai iki 50-80cm ilgio ir 5-12 kgsvorio. Lietuvospakrantėse nereti 4-7 kgsvorio individai.Subręsta 5 metų,užaugę iki 20-30 cmilgio, pasiekę 150-300 gsvorį.Patelės ir patinai auganevienodai, augimoskirtumas išryškėjatrečiaisiais gyvenimometais. Patelės augadidesnės. Maksimalusnustatytas patinųamžius Lietuvospriekrantėje yra 11metų, patelių – 16 m.Kūno ilgis 45-60 cm, 5-9 metų. Dažniausiaisugaunamos 4 m., 30-33 cm. Subręsta 1-2 m.,kai ilgis16 cm., svoris80-120 g.Užauga iki 4-6 (11-12)cm. Subręsta 1 m., kaiilgis 3,5-4 cm, svoris0,5-0,7 g. Gyvena 3-4m.Kūno ilgis iki 9,5 cm,dažniausiai – 6-9 cm.Subręsta 1 m., kai ilgis6-9 cm, svoris 1-2 g.Kūno ilgis 5-7 cm.Subręsta 1 m., kai ilgis5-7 cm., svoris 1-2 g.Gyvena 1-2 m.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 93

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Rūšis Gausumas Pasiskirstymas Amžiaus / dydžiostruktūraDabartinė išteklių būklė yraKūno ilgis 25-50 cm,pakankamai gera. Baltijossvoris – 80-130 g.jūros priekrantėje nėgėsSubręsta 6-7 m., kainežvejojamos, todėl verslinėilgis 25-50 cm, svorisžvejyba šiuo metu išteklių50-125 g.būklės jūroje neįtakoja.Upinė nėgėLampetra fluviatilisPraeivė, paplitusi Šiaurės,Baltijos jūrų baseinuose,subrendusi nerštui migruojaį upes. Upinių nėgiųmigracija iš Baltijos jūros įKuršių marių baseinąprasideda antroje vasarospusėje ir tęsiasi iki kitų metųgegužės mėnesio. Nėgiųneršto migracijos iš Baltijosjūros į Nemuno baseinąlaikotarpis susideda iš dviejųbiologiškai tarpusavyjesusijusių etapų:priešnerštinio rudeninio –žieminio ir nerštiniopavasarinio.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 94

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 131.3.6 Jūros žinduolių įvairovė, pasiskirstymas ir kaitaBaltijos jūroje gyvena ir veisiasi 3 ruonių rūšys: pilkasis ruonis (Halichoerus grypusmacrorhynchus), žieduotasis ruonis (Phoca hispida botnica) ir rytų Atlanto paprastasis ruonis(Phoca vitulina vitilina). Į Lietuvos faunos sąrašą įtraukta tik viena rūšis – pilkasis ruonis. Šigyvūnų rūšis yra įtraukta ir į Lietuvos raudonąją knygą. Pilkasis ruonis priskiriamas 1(E)kategorijai – gyvūnams, kurie yra ties išnykimo riba. Kitos dvi rūšys neminimos Lietuvosgyvūnų sąraše, nors jų pasirodymo Lietuvos teritoriniuose vandenyse atvejai yra registruoti.Paprastasis ruonis buvo stebimas 2005 metų vasarą. Žieduotieji ruoniai rasti 1997 ir 2003metais. Be ruonių, Lietuvoje užfiksuoti ir kiti jūrų žinduoliai. 2001 ir 2003 metais žvejųtinkluose rastos dvi jūrų kiaulės (Phocoena phocoena). 1998 metais prie Latvijos sienos rastanegyva Atlanto afalina (Tursiops truncatus), o 2007 metais dvi afalinos buvo stebėtosNemirsetoje 6,5 km. nuo kranto atstumu.Kadangi sistemingi jūrinių žinduolių moksliniai tyrimai ir stebėsena Lietuvos jūrinėjeteritorijoje nevykdomi, informacija apie ruonius iki 1987 m gauta iš monografijos „Lietuvosfauna“ bei apklausiant pajūrio žvejus. Nuo 1987 m ruonių stebėjimus bei veisimąvisuomeniniais pagrindais atlieka Lietuvos jūrų muziejus. 1990 metais informaciją apieruonių gausą ir jų sveikatos būklę buvo bandoma gauti atliekant pakrantės gyventojų apklausąanketų pagalba, bet šis būdas nepasiteisino dėl žmonių pasyvumo. Kitais metais žvejų irpajūrio žmonių buvo prašoma pranešti apie Baltijos jūroje matytus ruonius telefonu. Pirmiejiduomenys iš žmonių apie pastebėtus gautus ruonius gauti jau 1991 metais. Tikrinant gautusduomenis aprašyti ruonių stebėjimo vietovė, biotopas, laikas, pagal galimybes apytikslis kūnoilgis ir elgsenos ypatumai. Apie kritusius ruonius informacija renkama nuo 1996 metų.Halichoerus grypus macrorhynchus – Baltijos jūros pilkojo ruonio porūšis, kuriopagrindinis skiriamasis bruožas nuo Atlanto vandenyno porūšio yra jo pagofiliškumas. Taiplačiausiai Baltijoje paplitusi ruonių rūšis, jos didžiausias gausumas stebimas šiaurinėje jūrosdalyje. Vasario pabaigoje – kovą patelės atveda vieną, rečiau du jauniklius. Nėštumas trunka11-11,5 mėn. Patinai lytiškai subręsta 6 metų, patelės - 3-4 metų, tačiau pirmas neštumas būna4-5 metų. Suaugusių ruonių svoris svyruoja nuo 150 iki 320 kg, ilgis 170-250 cm.. Gimusioruoniuko svoris būna apie 12-15 kg. Laktacijos periodas trunka 2, ilgiausiai 3 savaites. Per tąlaikotarpį jauniklis vidutiniškai priauga po 2 kg per dieną. Motinos pieno riebumas maitinimometu palaipsniui kyla nuo 35 iki 60%. Maitinimo pabaigoje vidutinė jauniklių kūno masėbūna: patelių 37,8 kg, patinų 40,2 kg. Nors neretai ruoniukų svoris siekia ir apie 50 kg.Būdingas jaunikliams baltas kailiukas pradeda šertis jau po 10 dienų ir pilnai nusišeria pomėnesio.Phoca hispida botnica – Baltijos jūroje gyvenančio ruonio rūšis. Didžiausias gausumasregistruojamas šiaurinėje Baltijos jūros dalyje, Botnijos įlankoje yra apie 70% visospopuliacijos. Vidutinis suaugusio gyvūno svoris svyruoja nuo 50 iki 110 kg. Žieduotiejiruoniai lytiškai subręsta 5-7 metų. Gyvenimo trukmė- iki 40 metų. Tai yra pagofilinė rūšis.Nuo ledo susidarymo patelė daro sau gulyklas tarp ledų, kur vasario - kovo mėnesiais jiatveda jauniklį ir gali pailsėti. Naujagimių svoris būna 3,5-4,5 kg. Būdingas jaunikliamsembrioninis baltas kailiukas pradeda šertis jau po 2 savaičių ir pilnai nusišeria 6 savaičiųbėgyje. Visą tą laikotarpį jauniklis būna slėptuvėje ir nelipa į vandenį. Laktacijos periodopabaigoje, po 5-6 savaičių nuo gimimo, jauniklių masė padidėja iki 19-22 kg. Motinos pienoriebumas siekia 45-55% kas leidžia ruoniukams greitai suformuoti didelę riebalų atsargą.Pusės metų amžiaus gyvūno svoris būna 34-37 kg.Phoca vitulina vitulina – pietrytinėje Baltijos jūros dalyje gyventi ruonių rūšis. Šieruoniai gausūs Rytų Atlanto vandenyne ir Šiaurės jūroje; Baltijoje jų nėra gausu. Vidutinissuaugusio gyvūno svoris apie 90 - 110 kg. Lytiškai subręsta 4-5 metų. Vasarą, birželioJŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 95

uonių skaičiusLIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13pabaigoje – liepos mėnesį veda jauniklius. Gimusio ruoniuko svoris būna apie 9-11 kg.Ruoniukai skirtingai nuo kitų Baltijos jūroje gyvenančių ruonių rūšių gimsta be baltoembrioninio kailiuko. Jie nusišeria dar būdami motinos įsčiose. Laktacijos periodas trunka 4-6savaites. Per tą laikotarpį jauniklis vidutiniškai priauga po 0,5 kg per dieną. Motinos pienoriebumas 45%.Lietuvos teritorinėje jūroje ruoniai pastoviai negyvena, o tik atplaukia kartu sumigruojančiomis žuvimis, todėl tikslus gyvūnų skaičius nėra žinomas. Remiantis gautų pranešimųapie pastebėtus ruonius skaičiumi ryškėja tendencija, kad pastarąjį dešimtmetį ruonių (tiek gyvų,tiek kritusių) Lietuvos pakrantėje gausėja (1-56 pav.). Stebėtų gyvų ruonių skaičius buvo ganastabilus iki 2005 metų imtinai, kuomet priekrantėje kasmet buvo registruojama nuo 1 iki 4individų (išskyrus 8 ruonius 2000 metais); vidutiniškai 2 ruoniai kasmet. Tačiau 2006-2009 metaiskasmet stebimų ruonių skaičius išaugo iki 9-11, o 2010 metais – iki 21.Dažniausiai ruoniai stebimi ankstyvą pavasarį, t.y. ruonių intensyvių migracijų metu (1-57 pav.) po 1-2, rečiau 3-5 vnt. grupelėse. Daugiausia stebėjimų registruota Palangos,Smiltynės, Melnragės, Nidos pliažuose, Karklėje prie Olando kepurės (I.12 priedas). Šiospajūrio vietos nebūtinai yra labiausiai ruonių pamėgtos zonos, bet tankiausiai lankomosžmonių, tad tikimybė išvysti ruonį čia yra gerokai didesnė nei kitose pajūrio vietose.403530KritęGyvi2520151050199119921993199419951996199719981999200020012002200320042005200620072008200920101-56 pav. Stebėtų gyvų ir kritusių ruonių skaičiaus dinamika Baltijos jūros Lietuvos pakrantėje.Surinkti duomenys patvirtina, kad dažniausiai stebimi lytiškai nesubrendę jaunikliai (ikivienerių metų amžiaus), arba 2-3 metų amžiaus ruoniai (1-59 pav.). Tai viena iš priežasčių,kodėl mūsų pakrantėse ruoniai vaikų neveda. Kita priežastis - per intensyvi žmogaus veiklapriekrantės zonoje. Lietuvos pakrantės gulyklos priklauso ruonių populiacijos pakraščiogulyklų tipui, jos negausios ir nestabilios. Tokiose gulyklose pilkieji ruoniai nesudarokolonijų, būdingų tipinėms šiaurės Baltijos gulykloms Estijos, Suomijos ir Švedijospakrantėse. Jauni ruoniai migruoja į pagrindines Baltijos pilkųjų ruonių gulyklas, kursusiformavus tampriems socialiniams ryšiams, jose pasilieka. Tai patvirtina ir LietuvojeJŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 96

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13registruota ne daugiau 3 kritusių ruonių, nuo 2002 iki 2009 m šis skaičius išaugo iki 4-8nugaišusių ruonių per metus (vidutiniškai 6), o 2010 m pasiektas maksimumas – 15 kritusiųruonių. Nors ryšys tarp gyvų ir kritusių ruonių skaičiaus gana silpnas, 2010 metais registruotasneįprastai aukštas tiek gyvų, tiek ir kritusių individų skaičius, apie du ir daugiau kartų viršijantisankstesnių metų skaičius. Verta pabrėžti, kad 2010 metais santykinai didelio kritusių suaugusiųarba stambių ruonių skaičiaus viena priežasčių – tai iš Švedijos srovėmis atplukdyti ruoniai.2010 metų pavasarį Švedijoje buvo leista sumedžioti tam tikrą ruonių skaičių, tad nepavykussurinkti visus sumedžiotus individus arba dėl kitų priežasčių nemažas jų kiekis liko jūroje irbuvo audrų išmesti Lietuvos ir Lenkijos pakrantėse. Kaip ir Lietuvoje, Lenkijoje 2010 metaistaip pat užfiksuotas didelis kritusių suaugusių ruonių skaičius (apie 40 vnt.) su šautinėmisžaizdomis.1-59 pav. Lietuvos pakrantėje stebėtų ruonių amžius (jaunikliai – iki vienerių metų amžiaus,paaugliai – vienerių metų amžiaus, suaugę – vyresni nei vienerių metų amžiaus).Nuo stebėjimų pradžios registruotų didžiosios dalies kritusių individų buvo jaunikliai(iki 1 metų amžiaus) arba jauni nesubrendę ruoniai (1-3 metų amžiaus). Kadangi gyvūnųkritimo priežastys buvo nustatomos vizualiai, iš 76 kritusių individų tiksli arba spėjamamirties priežastis buvo nustatyta 17 gyvūnų. Mirties priežastys galima suskirstyti į natūralias(bendras išsekimas) ir nenatūralias (įsipainiojo tinkluose, įstrigęs lūpoje žvejybinis kabliukassukėlęs sepsį, šūvių žymės, sulaužytos galūnės arba sudaužytos kaukolės). Spėjame, kaddidžiajai daliai kritusių ruonių, kurių mirties priežastys nebuvo nustatytos, turėjo įtakosžmogiškasis faktorius, kadangi nugaišę gyvūnai buvo gerai įmitę. Užsikrėtimas helmintaisarba ligos mažiau tikėtinos, kadangi jas galima tiksliau nusakyti pagal bendrą kūno išsekimą,kas nebuvo būdinga didžiajai daliai nugaišusių gyvūnų.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 98

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 131.3.7 Jūros paukščių pasiskirstymo bei būklės apibūdinimasLietuvos Baltijos jūros rajonas vandens paukščių atžvilgiu yra ištirtas labai netolygiai.Geriausiai ištirta yra jūros priekrantė ir Lietuvos teritoriniai vandenys. Šioje teritorijojereguliariai sutinkama virš 20 jūros paukščių rūšių. Daugiausia jūros paukščių čia sutinkama neperėjimo laikotarpiu – per migracijas ir ypač žiemojimo laikotarpiu. Iš perinčių jūros paukščiųLietuvos Baltijos jūros pakrantėje gausiai sutinkamas tik didysis kormoranas – kolonijoješalia Juodkrantės peri apie 3000 porų, bei kelių rūšių kirai. Žiemojančių jūros paukščiųgausumui Lietuvos Baltijos jūros vandenyse didžiulę įtaką turi žiemos klimatinės sąlygos. Čiažiemojančių paukščių ženkliai pagausėja atšiauriomis žiemomis, kai užšąla šiauriau esančiospagrindinės šių paukščių žiemavietės – Rygos įlanka, Irbe sąsiauris ir t.t. Ypač atšiauriomisžiemomis kai kurių rūšių žiemojančių jūros paukščių gausumas Lietuvos vandenyse galiišaugti kelis ar net keliolika kartų (Vaitkus, 1999).Lietuvos Baltijos jūros vandenyse sutinkami jūros paukščiai priskiriami įvairiems jūrospaukščių ekotipams:Jūros paviršiuje besimaitinantys atviros jūros paukščiai:- tripirštis kirasVandens storymėje besimaitinantys (pelaginiai) atviros jūros paukščiai:- alka- laibasnapis narūnėlis- taistėJūros paviršiuje besimaitinantys priekrantės paukščiai:- margasnapė žuvėdra- upinė žuvėdra- mažasis kirasVandens storymėje besimaitinantys (pelaginiai) priekrantės paukščiai:- juodakaklis naras (maitinasi ir toliau nuo kranto, gilesniuose vandenyse)- rudakaklis naras (maitinasi ir toliau nuo kranto, gilesniuose vandenyse)- ausuotasis kragas- didysis dančiasnapis- vidutinis dančiasnapis- didysis kormoranasPotvynio zonoje bentosu besimaitinantys paukščiai- juodkrūtis bėgikas- gaidukasSublitoralėje bentosu besimaitinantys paukščiai:- nuodėgulė- juodoji antis- ledinė antis- sibirinė gagaJŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 99

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13- paprastoji gaga- klykuolėSu ledo danga susiję paukščiai- Lietuvos vandenyse šiam ekotipui priklausantys jūros paukščiai nesutinkami.Žemiau pateikiama detalesnė informacija apie gausiausias ir aplinkosauginiu požiūriusvarbiausias jūros paukščių rūšis, reguliariai sutinkamas Lietuvos Baltijos jūros akvatorijoje.Rudakaklis naras (Gavia stellata) ir juodakaklis naras (Gavia arctica). Šios dvinarų rūšys apskaitų jūroje metu žiemojimo laikotarpiu dažnai yra sunkiai atskiriamos vienanuo kitos, todėl abiejų rūšių pasiskirstymas ir gausumas yra nagrinėjami kartu. Naraidaugiausiai paplitę akvatorijose iki 45 m. gylio, vengia labai seklių vandenų. Lietuvosteritoriniuose vandenyse jie sutinkami tiek ties žemynine pakrante, tiek ties Kuršių nerija (I.14priedas), jiems būdingas pasiskirstymo plastiškumas. Dažniausiai vengia tankių sankaupų.Atšiauriomis žiemomis stebėti narų tankiai buvo 11 kartų didesni nei švelniomis žiemomis(Vaitkus, 1999). Remiantis stebėjimų nuo kranto duomenimis, Lietuvos priekrantėsvandenyse visgi gerokai dažnesnis yra rudakaklis naras. Per pastaruosius 20 metų stebėtasženklus narų gausumo sumažėjimas Lietuvos Baltijos jūros vandenyse.Ausuotasis kragas (Podiceps cristatus). Vengia gilių vandenų – dažniausiai sutinkamisekliuose priekrantės vandenyse iki 10–15 m. gylio. Sutinkami išilgai visos Lietuvospakrantės (I.15 priedas), tačiau šiek tiek gausesni priekrantėje ties Kuršių nerija. VisojeLietuvos priekrantėje paprastai žiemoja iki dviejų tūkstančių šios rūšies paukščių.Pastaraisiais metais didesnių gausumo pokyčių nepastebėta.Didysis kormoranas (Phalacrocorax carbo). Tai vienintelė gausiai Lietuvos pakrantėjeperinti jūros paukščių rūšis. Pradėjo perėti kolonijoje piečiau Juodkrantės prieš kiek daugiaunei du dešimtmečius. Dabar čia peri apie 3000 porų. Juodkrantės kolonijoje perintys paukščiaipagrinde maitinasi Kuršių mariose, tačiau mažiau nei dešimtadalį maisto suranda ir Baltijosjūroje (Pūtys ir Zarankaitė, 2010). Be perinčių paukščių, vasarą jūros priekrantėje sutinkami irdideli neperinčių, daugiausiai nesubrendusių, paukščių būriai. Žiemoti pasitraukia piečiau.Baltijos jūroje ties Lietuva sutinkami pavieniai žiemojantys individai, nors pastaraisiaismetais stebima tendencija, kad vis daugiau didžiųjų kormoranų pasilieka žiemoti Lietuvoje.Sibirinė gaga (Polysticta stelleri). Rečiausia jūrinių ančių rūšis, kurios Baltijos jūroje yražinomos tik trys žiemavietės. Lietuvoje žiemoja labai nedideliame priekrantės ruože tiesNemirseta – Palanga (I.16 priedas). Tai – piečiausia žinoma pastovi šios rūšies žiemavietėBaltijos jūroje. Tai bentofagė paukščių rūšis, labai prisirišusi prie savo žiemavietės – paprastaisutinkama tik keliolikos kilometrų ilgio priekrantės atkarpoje tarp Palangos ir Karklės.Mitybai pasirenka seklias moreninio dugno buveines, ypač apaugusias Furcellarialumbricalis bei kitais dumbliais. Taip pat akivaizdžiai teikia pirmenybę didesniam dugnobuveinių mozaikiškumui (Žydelis, 2002). Po palyginus staigaus žiemojančių paukščiųskaičiaus augimo nuo XX a. septintojo dešimtmečio iki dešimtojo dešimtmečio vidurio, kaities Palanga žiemojančių sibirinių gagų skaičius pasiekė 2000, sekė dar staigesnis šiųpaukščių skaičiaus mažėjimas – pastaraisiais metais Lietuvoje žiemoja tik kelios dešimtyssibirinių gagų. Didžiausioje sibirinių gagų žiemavietėje Estijoje tendencijos buvo panašios,tačiau pastaraisiais metais ten jau vėl stebimas žiemojančių sibirinių gagų skaičiaus augimas,ko negalima pasakyti apie Lietuvos žiemavietę.Ledinė antis (Clangula hyemalis). Viena gausiausiai žiemojančių jūrinių ančių LietuvosBaltijos jūros vandenyse. Nors sutinkama ir ties Kuršių nerija, pagrinde žiemoja sekliuosevandenyse (iki 35 m. gylio) ties kontinentine Lietuvos Baltijos jūros pakrante. Kaip ir sibirinėgaga bei klykuolė, pirmenybę teikia moreninio dugno akvatorijoms, ypač kur gausūs dumbliųsąžalynai (II.17 priedas). Ši rūšis yra mažiau konservatyvi buveinių atžvilgiu ir yra taip patJŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 100

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13sutinkama akvatorijose su smėlėto dugno buveinėmis, tačiau jų tankiai čia gerokai mažesni(Žydelis, 2002). Pastaraisiais metais ledinių ančių gausumas ženkliai sumažėjo visoje Baltijosjūroje. Šis sumažėjimas taip pat pastebimas ir Lietuvos Baltijos jūros priekrantėje –pastaraisiais metais čia stebima vos virš 3000 žiemojančių šios rūšies paukščių. XX a. dešimtodešimtmečio atšiauriomis žiemomis, itin didelės ledinių ančių sankaupos (iki 1000paukščių/km²) buvo stebėtos toli nuo kranto atviroje jūroje ties Kuršių nerija (Vaitkus, 1999).Nuodėgulė (Melanitta fusca). Gausiausia žiemojanti jūrinių ančių rūšis Lietuvos vandenyse.Sutinkama pagrinde teritorinėje jūroje ties Kuršių nerija, žiemojimui pasirenka smėlėto dugnobuveines (I.18, I.19, I.20 priedai). Pastaraisiais metais čia buvo stebėta virš 40000žiemojančių šios rūšies paukščių. Nemažos nuodėgulių sankaupos buvo stebėtos ir teritorinėjejūroje šiauriau Klaipėdos, tačiau toli nuo kranto – virš 30 m. gylių zonoje. Ši ančių rūšisdažnai sutinkama gilesniuose vandenyse nei kitos bentofagės ančių rūšys, žiemojančiosLietuvos priekrantėje. Per pastaruosius ~20 metų Lietuvos priekrantės svarba šiai rūšiaiženkliai išaugo. Kaip ir ledinių ančių atveju, itin didelės nuodėgulių sankaupos praeityje buvostebėtos Lietuvos vandenyse ties Kuršių nerija atšiauriomis žiemomis (Vaitkus, 1999).Klykuolė (Bucephala clangula). Sekliuose priekrantės vandenyse (dažnai iki 5 m gylio)žiemojanti rūšis, kurios gausumas pastaraisiais metais Lietuvos priekrantėje pastebimaiišaugo. Pavieniai individai pasitaiko visoje Lietuvos Baltijos jūros priekrantėje, tačiaugausesnės sankaupos stebimos tik ties žemynine pakrante (I.21 priedas). Tai pirmiausia susijęsu mitybinių buveinių pasirinkimu – kaip ir sibirinės gagos bei ledinės antys, klykuolės aiškiaiteikia pirmenybę akmenuotoms dugno buveinėms su dumblių sąžalynais (Žydelis, 2002).Pastaraisiais metais čia buvo stebėta iki 1400 žiemojančių šios rūšies individų.Didysis dančiasnapis (Mergus merganser). Ši rūšis įprastai gausiai žiemoja neužšalusiuoseKuršių marių vandens plotuose ir Klaipėdos jūrų uosto akvatorijoje. Tačiau pilnai užšalusKuršių marioms, didieji dančiasnapiai pasitraukia į Baltijos jūros priekrantės vandenis – tadačia stebimos nemažos jų sankaupos. Baltijos jūros priekrantėje ši rūšis dažniau stebima įšiaurę nuo Klaipėdos, iš Kuršių marių į Baltijos jūrą ištekančio vandens įtakos zonoje (I.22priedas). Pastaraisiais metais didžiųjų dančiasnapių gausumas Lietuvoje siekė 8200 paukščių.Prieš 20 metų čia žiemodavo iki 12000 paukščių.Alka (Alca torda). Tipiškas pelaginis jūros paukštis, paplitęs atviroje jūroje, vengiantis labaiseklių vandenų. Paplitęs visoje Lietuvos teritorinėje jūroje ir ekonominėje zonoje, tačiaupasiskirstymas labai įvairuoja skirtingais metais ir metų laikais. Lietuvos vandenyse žiemojaBaltijos jūros šalyse perinčiai populiacijai priklausantys paukščiai. Žiemojančių paukščiųtankiai paprastai nedideli, žiemos atšiaurumas neturi didelės įtakos Lietuvos vandenysežiemojančių paukščių skaičiui bei pasiskirstymui. Pastaraisiais metais Lietuvos teritorinėjejūroje buvo stebėta iki 6000 žiemojančių šios rūšies individų.Mažasis kiras (Larus minutus). Nėra dažnas atviroje jūroje, tačiau gausiai stebimas LietuvosBaltijos jūros priekrantėje ir Kuršių mariose migracijos metu vasaros pabaigoje. Migracijaprasideda antroje liepos mėnesio pusėje ir intensyviai tęsiasi visą rugpjūčio mėnesį. Didelibūriai stebimi priekrantėje Šventosios bei Klaipėdos uosto (virš 1500 paukščių/km²)rajonuose, nors traukimas vyksta išilgai visos pakrantės. Didesnės mitybinės šių paukščiųsankaupos stebimos ties vandens hidrologiniais frontais (pvz. iš Kuršių marių ištekančiovandens ir Baltijos jūros vandens maišymosi zonoje), kur jūros paviršiuje susidaro palankiosmitybinės sąlygos šiai jūros paviršiuje bestuburiais bei smulkiomis žuvimis besimaitinančiaijūros paukščių rūšiai.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 101

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 131.3.8 Rūšių, kurios yra Bendrijos teisės aktų arba tarptautinių susitarimųreglamentavimo objektas, pasiskirstymo bei būklės apibūdinimasĮ ES Paukščių direktyvos I-ą priedą įtrauktos jūros paukščių rūšys - rudakakliai irjuodakakliai narai, sibirinės gagos ir mažieji kirai aprašyti 1.3.7. skyriuje. Be šių Lietuvosjūriniuose vandenyse sutinkamos dar kelios, Paukščių direktyvos I-ą priede minimos, tačiaumažiau gausios ar mažesnę gamtosauginę reikšmę turinčios jūros paukščių rūšys.Raguotieji kragai (Podiceps auritus). Kasmet jūros priekrantėje žiemos metu stebimipavieniai raguotieji kragai – paprastai jų registruojama iki 10–15 individų, sutinkami tiekpriekrantėje ties Kuršių nerija, tiek ties žemynine Lietuvos pakrante.Mažasis dančiasnapis (Mergellus albellus). Būdinga Kuršių marių ledo properšose arneužšalusioje Klaipėdos uosto akvatorijoje žiemojanti jūros paukščių rūšis, tačiau Baltijosjūroje retai sutinkami tik pavieniai žiemojantys individai.Žuvėdros (Sterna hirundo, Sterna sandvicensis, Chlidonias niger, Sterna albifrons,Sterna caspia). Liepos mėnesio antroje pusėje – rugsėjo mėnesį Baltijos jūros priekrantėjekartu su mažųjų kirų migracija stebima intensyvi upinių žuvėdrų (Sterna hirundo) migracija –per dieną jų praskrenda iki 500 ar net 700 individų. Paprastai šie paukščiai skrendabesimaitindami, priekrantėje ilgesniam laikui neapsistoja, nors kartais galima juos stebėti irbesiilsinčius paplūdimyje. Tuo pačiu laikotarpiu jūros priekrantėje stebimos ir kitų rūšiųmigruojančios žuvėdros – iki kelių dešimčių individų per dieną margasnapių žuvėdrų (Sternasandvicensis) bei pavienės juodosios (Chlidonias niger), mažosios (Sterna albifrons) irplėšriosios (Sterna caspia) žuvėdros.ES Buveinių direktyvoje minimos dvi Lietuvos jūriniams vandenims aktualios žuvųrūšys – perpelė (II direktyvos priedas) ir sykas (V direktyvos priedas).Perpelė (Alosa fallax). Nerštinės migracijos metu Kuršių mariose gegužės – birželiomėn. perpelės gausiai sutinkamos visoje šiaurinėje Kuršių marių dalyje. Į nerštinius tuntusperpelės buriasi Nemuno avandeltos akvatorijoje, dideli neršiančių individų būriai stebimi tiesEžios sekluma, Ventės ragu, Vidmarėse. 2003 - 2005 m. į Kuršių marias neršti iš jūrosmigravo 250-400 tūkstančių perpelių. Populiacijos ištekliai yra stabilūs bei gausūs, ištekliųbūklė tolygiai gerėja, todėl 2005 ji išbraukta iš Lietuvos Raudonosios knygos sąrašų, Baltijospriekrantėje leidžiama specializuota perpelių verslinė žvejyba. 2005 m. priekrantėje pagauta2,3 t, 2006 – 4,1 t, 2007 – 3,5 t perpelių. Kuršių mariose specializuota verslinė žvejybanevykdoma, kaip priegauda 2005 m. pagauta 3,5 t, 2006 – 9,4 t, 2007 – 14,1 t perpelių.Manoma, jog bendri migruojančių perpelių ištekliai 2003 - 2007 m. buvo 150 - 240 t kasmet.Remiantis nerštinės migracijos į Kuršių marių nerštavietes tyrimais galima teigti, jogperpelių ištekliai yra geros būklės. Neršto migracijos jūroje vyksta pietine priekrantės dalimipradedant maždaug nuo Juodkrantės, vėliau per Klaipėdos sąsiaurį. Perpelių gausumasšiaurinėje Lietuvos Baltijos jūros priekrantės akvatorijoje yra mažesnis nei pietinėje (tiesKuršių nerija) – t.y. atitinkamai vidutiniškai 0,085 ir 0,54 sugavimų vienai žvejybos pastangai(1-21 lent.).Didžiausias ir reguliarus (kasmet migracijos metu) verslinės žvejybos poveikisperpelėms jūroje stebimas į pietus nuo Klaipėdos sąsiaurio iki Alksnynės (11-15 barai), kiturpagaunama nereguliariai, dažnai kartą per 3 metus. Klaipėdos uosto vartai yra nerštinėsmigracijos į gėlus vandenis koridorius perpelėms, todėl šio koridoriaus prieinamumasmigruojančioms žuvims yra gyvybiškai svarbus.Suaugusios žuvys ne nerštiniu laikotarpiu priekrantėje neaptinkamos, matyt laikosiatviros jūros akvatorijose, tačiau atsiganymui svarbios akvatorijos nėra žinomos. Pagalnepatvirtintus duomenis tralavimas atviroje jūroje gali turėti tam tikrą poveikį ištekliamsnenerštinės migracijos periodu.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 102

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Sykas (Coregonus lavaretus). Ties Lietuvos priekrantėmis gyvenantys sykai neršti plaukia įKuršių marias. Jų neršto migracija iš jūros į šiaurinę marių dalį prasideda rugsėjo mėn.Pagrindinės nerštavietės išsidėsčiusios išilgai Kuršių marių vakarinės pakrantės tarp Nidos irŠarkuvos ir pietinę - tarp Kaširsko ir Deimės upės žiočių. Kai kuriais metais sykas neršia antkietų, žvirgždėtų gruntų į pietvakarius nuo Ventės rago. Po neršto dalis sykų užsilaikomariose ir grįžta į jūrą tik balandžio - gegužės mėn. Jaunikliai gyvena mariose iki lieposrugpjūčiomėn., vėliau migruoja į jūrą. Jūroje dalis jauniklių laikosi netoli kranto, vėliausutinkami ir didesniuose gyliuose.1926-1938 m. versliniai laimikiai Kuršių mariose sudarė apie 10 (3-17) t per metus. PoAntrojo Pasaulinio karo jų ištekliai labai sumažėjo. 1980-1990 m. buvo sugaunama po 0,6-2,9t sykų per metus. Keletą metų jūrinių sykų verslinė žūklė buvo uždrausta, todėl vėliausugavimai nežymiai didėjo.Sykai gausiausiai sutinkami pakrantės vandenyse pavasarį, ponerštiniu laikotarpiu(balandžio-gegužės) mėnesiais ir vasaros pabaigoje, ir rudenį, t.y. nerštinės migracijos įKuršių marias metu. Sykų gausumas šiaurinėje Lietuvos priekrantės dalyje yra didesnislyginant su pietine dalimi. Žiemos laikotarpiu beveik visiškai pasitraukia iš priekrantės.Lietuvos teritoriniuose vandenyse jūrinių sykų sugaunama mažai, stebimos negatyviosverslinių laimikių tendencijos. 1998-2001 m. laikotarpiu buvo pagaunama apie 3 t sykųkasmet, vėliau laimikiai mažėjo: 2002 – 1,4 t, 2003 – 0,8 t, 2004 – 0,5 t, 2005 – 0,3 t, 2006 –0,2 t, 2007 – 0,1 t sykų. Tokios verslinių laimikių tendencijos ir mokslinių tyrimų duomenysleidžia teigti, jog išteklių būklė yra bloga.Sykų gausumas šiaurinėje ir pietinėje Lietuvos Baltijos jūros priekrantės akvatorijoseskiriasi nežymiai – vidutiniškai 0,001 ir 0,0015 sugavimų vienai žvejybos pastangai (3-21lent.).Duomenis apie Lietuvos Baltijos jūros ekonominės zonos svarbą perpelėms ir sykams,populiacijų būklę bei amžinę-matmeninę struktūrą tikimasi surinkti iki 2013 m. vidurio,vykdant LIFE+ projektą „Jūrinių buveinių ir rūšių inventorizacija NATURA 2000 tinkloplėtrai Lietuvos ekonominėje zonoje Baltijos jūroje“.1-21 lent. Perpelių bei sykų gausumas vienai žvejybos pastangai (vnt./30 m tinklo/12 val.) šiaurinėjeir pietinėje Lietuvos Baltijos jūros akvatorijose (tyrimų akvatorijų nr. pagal žemėlapį I.11 priede).Pietinė akvatorija (Kuršių nerija)Perpelė AlosafallaxTyrimųakvatorijos nr.SykasCoregonuslavaretusTyrimųakvatorijos Nr.Šiaurinė Baltijos jūros priekrantėPerpelė AlosafallaxSykasCoregonuslavaretus5 0,524 1 0,0096 0,023 0,015 2 0,047 0,0047 0,043 3 0,0048 413 1,563 914 1,167 1015 2,083 11 0,12516 12 0,5001718Iš Baltijos jūroje Lietuvos vandenyse sutinkamų arba potencialiai registruotinų žinduoliųBuveinių direktyvos II priede minimi jūrų kiaulės (Phocoena phocoena) ir Atlanto afalina(Tursiops truncatus), taip pat pilkasis ruonis (Halichoerus grypus macrorhynchus), žieduotasisruonis (Phoca hispida botnica) ir rytų Atlanto paprastasis ruonis (Phoca vitulina vitulina).Informacija apie šių rūšių būklę ir sutinkamumą pateikta 1.3.6. skyriuje.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 103

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 131.3.9 Nevietinių rūšių gausumo ir geografinio pasiskirstymo aprašasRemiantis turimais duomenimis, Lietuvos Baltijos jūros rajone šiuo metu yra žinomos14 nevietinės (svetimkraštės) rūšys (1-22 lent.), genetiškai besiskiriančių vietinių rūšiųnenustatyta. 12 jų laikomos įsikūrusios (sugeba palaikyti savaime reprodukuojančiaspopuliacijas): 8 – gausios ir dažnai aptinkamos, 3 – negausios ir 1 plintanti (I.23 priedas).Apie gauruotažnyplio krabo Eriocheir sinensis ir dumblinio krabo Rhithropanopeus harrisiipopuliacijų įsikūrimo sėkmę kol kas nėra pakankamai duomenų (nėra užfiksuota, ar krabaireprodukuojasi prie Lietuvos krantų), todėl šių rūšių populiacijų būklė laikoma nežinoma(BINLIT ataskaita 2010; Baltic Sea Alien Species Database 2010; DAISIE database 2011;neskelbti JTD monitoringo duomenys; neskelbti VECTORS projekto rezultatai).1-22 lent. Nevietinės rūšys, aptinkamos Lietuvai priklausančiame Baltijos jūros rajone, jų funkcinėgrupė, pirmo aptikimo metai (* žymi, kad žinomas tik dešimtmetis ar amžius), šiuolaikinėpopuliacijos būklė.Rūšis Funkcinė grupė Pirmą kartą Populiacijos būklėaptiktaAcartia (Acanthacartia) Planktoninis vėžiagyvis, 1930 Įsikūrusi, negausitonsafiltratoriusAnguillicola crassus Nematodas, parazitas 1998 Įsikūrusi, negausiBalanus improvisus Bentosinis vėžiagyvis,filtratorius1844 Gausi, dažnaiaptinkamaCercopagis pengoiPlėšrus planktoninisvėžiagyvis1999 Gausi, dažnaiaptinkamaChelicorophium curvispinum Bentosinis vėžiagyvis,detritofagas1920* Gausi, dažnaiaptinkamaCordylophora caspia Bentosinis hidroidas,filtratorius1800* Gausi, dažnaiaptinkamaEriocheir sinensisBentosinis vėžiagyvis, 1935 NežinomavisaėdisGammarus tigrinus Nekto-bentosinis vėžiagyvis,visaėdis2004 Gausi, dažnaiaptinkamaHemimysis anomala Nekto-bentosinis vėžiagyvis, 1962 Įsikūrusi, negausivisaėdisMarenzelleria neglecta Daugiašerė kirmėlė,filtratorius, detritofagas1988 Gausi, dažnaiaptinkamaMya arenariaDvigeldis moliuskas,filtratorius1100* Gausi, dažnaiaptinkamaNeogobius melanostomus Plėšri žuvis 2002 Įsikūrusi, plintantiProrocentrum minimum Planktoninis dumblis,miksotrofas1992 Gausi, dažnaiaptinkamaRhithropanopeus harrisii Bentosinis vėžiagyvis,visaėdis2001 NežinomaIšsamiausi duomenys yra sukaupti apie nevietinių dugno bestuburių rūšių įvairovę,gausumą ir pasiskirstymą. Remiantis 2007 metais atliktos nevietinių organizmų pasiskirstymoskirtingose jūros ir Klaipėdos sąsiaurio dugno buveinėse (Zaiko et al., 2007) analizėsrezultatais, daugiausiai paplitusi rūšis yra daugiašerė kirmėlė Marenzelleria neglecta, kuri yraaptinkama 9-se iš 12 analizuotų buveinių tipų (1-23 lent., I.24 priedas). Ši rūšis dominuojaminkšto dugno bendrijose (sudaro >50% bendros dugno bestuburių biomasės). Kitos plačiaipaplitusios dugno bestuburių rūšys - ūsakojis vėžiagyvis Balanus improvisus (kieto dugnobuveinėse aptinkamas iki 98% mėginių, jo biomasė gali viršyti 20 kg/m 2 ), šoniplaukosChelicorophium curvispinum ir Gammarus tigrinus (kieto dugno buveinėse aptinkamos,atitinkamai iki 82 ir 71% mėginių).JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 104

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13B. improvisus Lietuvos kontinentinės priekrantės dalyje (į šiaurę nuo Klaipėdos), 5-10 m(kartais iki 25 m.) gyliuose formuoja savitas makrozoobentoso bendrijas, dominuodamaskieto dugno buveinėse. Tokios buveinės yra charakterizuojamos aukšta antrine produkcija,yra svarbios vandens paukščių (pvz., Clangula hyemalis, Polysticta stelleri) mitybos vietos(neskelbti LIFE projekto „Baltic MPA‘s“ duomenys).Kiti plačiai paplitę Lietuvos priekrantėje vėžiagyviai (Ch. curvispinum, G. tigrinus) taippat gali būti svarbiais verslinių žuvų maisto objektas (Nikolaev, 1963; Daunys, Zettler 2006).Iš kitos pusės, su šių rūšių plitimu yra siejamas naujų parazitų atsiradimas Europoje(Gollasch, Zander, 1995; Rolbiecki, Normant 2005).1-23 lent. Nevietinių dugno bestuburių rūšių įvairovė ir sutinkamumas skirtingose jūros rajonobuveinėse, remiantis 2006-2007 dugno buveinių tyrimų duomenimis (Baltic MPA projekto rezultatai).Žymėjimai: - rūšis neaptinkama, + labai reta (sutinkamumas

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Duomenys apie grundalo rubuiliaus Neogobius melanostomus sugavimus yra tik išpriekrantės ir šiaurinės Kuršių marių dalies (Žuvininkystės tyrimų ir mokslo skyriausneskelbti žuvų stebėsenos duomenys). Duomenys yra pirminiai, dar apibendrinami irskaičiuojami. Remiantis tralinių sugavimų 1998-2011 duomenimis (n>400), ši rūšissugaunama nuo 2002 metų. Nėra aptinkama atviroje jūroje žemiau 15-20 m gylio.Priekrantėje tinklaičiuose N. melanostomus individai sugaunami tik vasaros- rudens pradžioslaike, vėliau neaktyvūs (E. Bacevičius, pers. comm.). Rūšis yra įrašyta į invazinių Lietuvojeorganizmų rūšių sąrašą (AM 2004-8-16 įsakymas Nr. D1-433). Jaunos ir vidutinio ilgio žuvys(80-110 mm) papildė plėšriųjų žuvų (Baltijos menkių, ešerių, starkių, otų, builių) maistinįderinį. Neigiamo poveikio žuvų bendrijai (Kuršių marios š. d. ir priekrantė) kol kasnestebima. Tačiau yra tik pirminiai biologijos, mitybos, bei parazitų tyrimų apibendrinimaikonferencijose ir keli bendri straipsniai (Bacevičius 2008; Rakauskas et al. 2008; Bacevičius,Petrėnaitė 2010).Nors Lietuvos priekrantėje grundalo rubuiliaus paplitimas kol kas laikomaslokaliu, tyrimų rezultatai ir literatūros analizė leidžia prognozuoti, jo paplitimas ir gausumasdidės (nes stebima jų sugavimų augimo tendencija (Žuvininkystės tyrimų ir mokslo skyriausneskelbti žuvų stebėsenos duomenys)), o ši rūšis potencialiai gali tapti vedančiąja bendrijosrūšimi, sukelti mitybos tinklų ir netgi visos ekosistemos pokyčius. Dėl buveinių ji galikonkuruoti su plekšnėmis (Platichthys flesus), gyvagimdėmis vėgelėmis (Zoarces viviparous).Įrodyta, kad minta žuvų ikrais (Nichols, 2003; Steinhart, 2004), todėl gali kelti grėsmę įvairiųžuvų ikrų išgyvenamumui ir Lietuvos Baltijos jūros priekrantėje (pavyzdžiui strimelių,neršiančių priekrantėje). Su vietinėmis rūšimis anot Almquist (2008) grundulai rubuiliaikonkuruoja dėl maisto išteklių, nerštaviečių, tačiau yra maisto objektas plėšrūnams ir sudaronaujus mitybinius ryšius (moliuskai-grundalai-plėšrūnai).Savo ruožtu, rūšies gausumas ir pasiskirstymas lemia jos sukeliamų poveikiųekosistemai stiprumą. Atlikta analizė (Zaiko et al., 2007) taip pat parodė, kad LietuvosBaltijos jūros dugno buveinės yra nevienodai imlios svetimoms rūšims ir svetimkraščių rūšiųįvairovė didesnė Klaipėdos sąsiaurio buveinėse. Kadangi didžiausias svetimkraščių rūšiųskaičius buvo aptiktas buveinėse su didesne vietinių rūšių įvairove, reiškia pagrindiniaifaktoriai, įtakojantys vietinių rūšių pasiskirstymą (pvz., palankios fizinės sąlygos, žmogaus arkitų organizmų sukelti buveinių pokyčiai) panašiai veikia ir invazinius organizmus.Svarbiausi fiziniai veiksniai, lemiantys vietinių ir invazinių rūšių pasiskirstymą mūsųpriekrantėje - druskingumas, buveinės minimalus gylis ir gylių intervalas (išreikštasmaksimalaus ir minimalaus gylių skirtumu buveinėje) bei kieto substrato buvimas.Didžiausiomis santykinėmis svetimkraščių rūšių biomasėmis (>50% nuo bendrosbestuburių biomasės) pasižymėjo dirbtinės kieto substrato buveinės, smėlio ir kieto dugnobuveinės Baltijos jūros litoralėje, bei mišraus substrato dugnas sąsiauryje (1-60 pav.).Atlikus rūšių pasiskirstymo dugno buveinėse analizę paaiškėjo, kad smėlėtam dugnui suvyraujančiomis daugiašerių kirmelių ar dvigeldžių moliuskų Macoma balthica bendrijomisyra būdingi ženkliai didesnis santykinis svetimkraščių organizmų gausumas, nei smėlyje suvyraujančia šoniplaukų bendrija. Kieto dugno buveinėse didesniu santykiniu svetimkraščiųrūšių gausumu pasižymėjo buveinės su vyraujančia Balanus improvisus bendrija.Apibendrinant ankstesnių tyrimų bei literatūros analizės rezultatus galima išskirtisvetimkraštėms rūšims imlių Lietuvos priekrantės buveinių charakteristikas:buveinės pasižymi palankiomis fizinėmis sąlygomis, lemiančiomis didelę bendrijųįvairovę (t.y. didelė vietinių rūšių įvairovė gali būti buveinės imlumo rodiklis);buveinėse “trūksta” tam tikrų rūšių arba funkcinių grupių (yra laisvų nišų);JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 106

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13buveinės yra “pažeistos” dėl antropogeninių ar natūralių veiksnių (audros, dugnogilinimo darbų), todėl kiekvienas toks įvykis gali sutrikdyti pusiausvyrą ir paskatintinaują invazijų bangą.ekosistemos savybės buvo paveiktos ar pakeistos ankstesnių invazijų, todėl sėkmingaipaplitusios svetinkraštės rūšys, sugebančios reikšmingai pakeisti esamas arbasuformuoti naujas buveines, turi būti vertinamos kaip svarbus invazinį imlumąskatinantis faktorius.buveinėje yra padidėjęs svarbių išteklių kiekis (pvz., dėl eutrofikacijos).3-60 pav. Svetimkraščių makrozoobentoso rūšių biomasė skirtingose buveinėse (procentais nuobendros bentoso biomasės): Art-Hard Li – dirbtinis kietas substratas Klaipėdos sąsiaurio litoralėje,Sand Li – smėlis Baltijos jūros litoralėje, Mixed strait – mišrus dugnas Klaipėdos sąsiauriosublitoralėje, Hard Li – kieto dugno substratas Baltijos jūros litoralėje, Grav Ap – žvirgždo dugnasafotiniame Baltijos jūros sluoksnyje, Sand Eu – smėlėtas dugnas euforiniame sluoksnyje, Gravi u -žvirgždo dugnas euforiniame sluoksnyje, Sand Strait – smėlis Klaipėdos sąsiaurio sublitoralėje, SandAp – smėlis afotiniame sluoksnyje, Hard Ap - kieto dugno substratas afotiniame sluoksnyje, Hard Eu -kieto dugno substratas eufotiniame sluoksnyje, Mud Strait – dumblo nuosėdos Klaipėdos sąsiauriosublitoralėje.LiteratūraAlmquist, G. 2008. Round goby Neogobius melanostomus in the Baltic Sea – InvasionBiology in practise. Doctoral Thesis in Marine and Brackish Water Ecology. Doctoraldissertation. Stockholm University. Stockholm. 154 pp.Bacevičius E. 2008. Grundalas rubuilis (Neogobius melanostomus, Pallas 1814) – naujakūrėrūšis Lietuvos priekrantėje ir Kuršių mariose. Baltijos jūra ir jos problemos. Klaipėda.Aplinkos ministerijos Jūrinių tyrimų centras, 148-159Bacevičius, E., Gasiūnaitė, Z. R. (2008) Two crab species- Chinese mitten crab (Eriocheirsinensis Edw.) and mud crab (Rhithropanopeus harrisii (Gould) ssp. tridentatus (Maitland) inthe Lithuanian coastal waters, Baltic Sea. Transitional Waters Bulletin, 2 (2): 63-68.Bacevičius E., Petrėnaitė D. 2010, First decade after expansion: biology, feeding habits andmetazoan parasites of the round goby (Neogobius melanostomus Pallas, 1814) in theLithuanian coastal zone and Curonian lagoon (South-eastern Baltic Sea). 5th student’sJŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 107

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13conference: Biodiversity and functioning of aquatic systems in the Baltic Sea Region, spalio6-8 d. Palanga. p. 16-18Baltic Sea Alien Species Database 2010. Olenin S., Daunys D., Leppäkoski E., Zaiko A.(editors). Available from http://www.corpi.ku.lt/nemo/ [Accessed 15 th May 2011]BINLIT (Biologinės invazijos Lietuvos ekosistemose klimato kaitos sąlygomis: priežastys,poveikis, prognozės) projekto baigiamoji ataskaita 2010.DAISIE European Invasive Alien Species Gateway, 2008. Available from: www.europealiens.org[Accessed 15 th May 2011]Daunys D., Zettler M.L. 2006. Invasion of the North American amphipod (Gammarustigrinus Sexton, 1939) into the Curonian Lagoon, south-eastern Baltic Sea. Acta ZoologicaLithuanica, 16 (1): 20-26Gasiūnaitė Z.R., Didžiulis V. 2000. Ponto-Caspian invader Cercopagis pengoi (Ostroumov,1891) in Lithuanian coastal waters. Sea and Environment, 2: 97-101Gollasch, S. and Zander, C. D. 1995. Population dynamics and parasitation of planktonic andepibenthic crustaceans in the Baltic Schlei fjord. HelgolanderMeeresuntersuchungen 49 (14):759-770Nichols, S. J., Kennedy, G., Crawford, E., Allen, J., French I. J., Black, G., Blouin, M.,Hickey, J., Chernyák, S., Haas, R. and Thomas, M. 2003. Assessment of lake sturgeon(Acipenser fulvescens) spawning efforts in the lower St. Clair River, Michigan. Journal ofGreat Lakes Research 29: 383–391Nikolaev I.I. 1963. New invaders in flora and fauna of the North and Baltic Seas.Zoologicheskii zhurnal, 152(1): 20-26 (in Russian).Olenina, I., Wasmund, N., Hajdu, S.,Jurgensone, I., Gromisz, S., Kownacka, J., Toming, K., Vaiciute, D., Olenin, S. 2010.Assessing impacts of invasive phytoplankton: The Baltic Sea case. Marine Pollution Bulletin,60: 1691–1700Raauskas R., Bacevičius E., Ložys L., Pūtys Ž. 2008. Expansion, and feedings biology ofround gouby (Neogobius melanostomus, Pallas 1814). Acta zoologica Lithuanica. Vol. 18(3):180-190.Rolbiecki, L. and Normant, M. 2005. The first record of parasites in Gammarus tigrinusSexton, 1939 . a recent newcomer to the Gulf of Gdañsk. Oceanologia 47 (2): 283-287.Steinhart, G. B., Marschall, E. A. and Stein, R. A. 2004. Round goby predation onsmallmouth bass offspring in nests during simulated catch-and-release angling. Transactionsof the American Fisheries Society 133: 121–131.Zaiko A., Olenin S., Daunys D., Nalepa T. 2007. Vulnerability of benthic habitats to theaquatic invasive species. Biological invasions, 9: 703–714JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 108

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 131.3.10 Jūrinių mitybos tinklų elementų gausumas ir įvairovėAtvira Baltijos jūra išsiskiria maža rūšine (bei funkcine) įvairove, labai dideliumaistmedžiagių praturtinimu bei intensyvia žvejyba. Maistmedžiagės skatina didelįproduktyvumą (‘bottom-up forcing’), tačiau šis produkcijos potencialas neefektyviainaudojamas mitybos tinkle dėl mažos įvairovės bei aukštesniame trofiniame lygmenyjeesančių žuvų didelio išgaudymo. Intensyvi žvejyba vienas pagrindinių (kertinių) veiksniųįtakojančių jūros maistinės grandinės tvarumą (‘fishing down the food web’) (Pauly et al,1998; Pauly and Watson 2005). Todėl santykinai nesudėtinga funkciniais ryšiais atvirosBaltijos jūros mitybos grandinė yra labai kaiti ir pažeidžiama (Casini et al., 2008, Möllmannet al., 2008).Lietuvai priklausančiuose atviruose ir priekrantėse vandenyse Baltijos jūroje mitybostinklo struktūra yra sudėtingesnė. Čia didesnė pirminių energijos šaltinių įvairovė beireikšmingas dugno bendrijų (bentosinis) komponentas, tai sukuria daugiau alternatyvių(gretutinių) energijos ir maistmedžiagių srautų. Tačiau ir čia būdingas mažas energijosperdavimo iš žemesniųjų mitybos lygmenų į aukštesniuosius efektyvumas: rytų Baltijoje tik

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Lietuvos teritoriniuose vandenyse > 40m gyliuose P/D santykis 2001-2008 metųduomenimis kito nuo 0 iki 286, mediana 0,4, vidurkis 13,14±42,8 (st. nuokr.). Didelę rodikliovariaciją daugiausiai įtakoja netolygūs kasmet periodiškai toli migruojančių silkiažuvių(strimelių ir brėtlingių) sugavimai. Stebima nedidelė rodiklio mažėjimo tendencija (1-62pav.), galimai susijusi su pastaraisiais metais atsikuriančia pietryčių Baltijos menkių banda.1-62 pav. Pelaginių/ dugninių žuvų (P/D) biomasės santykio kaita (Žuvininkystės tarnybos prie LRŽemės ūkio ministerijos, Žuvininkystės tyrimų ir mokslo skyriaus duomenys (N=130 tralinių imčių)).Iki ženklaus Baltijos menkių kiekio sumažėjimo (‘cod colaps’) 1979-1988 metaisvidutinis P/D santykis Baltijos jūroje buvo 1,47; po 1990 m šis santykis pakilo iki 3 (de LeivaMoreno et al., 2000). Kitose maistmedžiagėmis prisotintose (eutrofinėse) Europos jūrose P/Drodiklis svyruoja apie 15,03±22,79.Plėšrūnų būklė atspindinti ilgalaikį komponentų gyvybingumą. Plėšrūnai – jūrinėsžuvys, paukščiai ir žinduoliai yra jautrūs maisto išteklių pokyčiams, kurie gali būti įtakotiantropogeninių faktorių ir aplinkos permainų. Baltijos menkės Fulton’o kūno būklės indeksasiki 1990 buvo ≥ 0,6, nuo 1990 iki 2003 m. jis sumažėjo iki < 0,6 (Vainikka et al., 2008). Šisindekso sumažėjimas daugiausiai sietinas su sumažėjusiu energijos kiekiu gaunamu prarijusvieną žuvį, kadangi pagrindinių aukų – šprotų kūno būklė aptariamu laikotarpiu taip patpablogėjo, dėl padidėjusios vidurūšinės konkurencijos esant dideliam populiacijos tankiui.2010 m. duomenimis menkės Fulton’o indeksas Lietuvai priklausančiuose vandenyse sugautųžuvų buvo didesnis nei pateikiama šaltiniuose (Vainikka et al., 2008). Tik 1rodo gerą įmitimo būklę t.y. individas geriau auga nei prognozuoja alometrinė priklausomybė(K=1); K20cm vidutinis K 0,94±0,13, kuris rodo artimą optimaliai būklę.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 110

Fulton'o kūno būklės indeksasLIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Rūšies ar rūšių grupės mitybos lygmens kaita laike gali rodyti neigiamą poveikįmitybinio tinklo būklei. Dėl intensyvios žvejybos pietryčių Baltijoje mažėja versliniu požiūriuvertingų stambių rūšių (pvz., Baltijos menkių) populiacijos. Vyresnės nei 4 metų amžiaus(>40 cm ilgio) menkės paprastai užima aukštesnį mitybos lygmenį. Išnaikinus plėšrūnus (arženkliai sumažinus jų kiekį) mažesnių žuvų būriai padidėja, to pasekmėje sumažėja vidutinisžuvų bendrijos mitybos lygmuo. Tvarios bendrijos ŽBML yra lygus 3,25 (Pauly& Watson2005). Baltijos jūroje žuvų bendrijos mitybinis lygmuo (ŽBML/ MTI) sumažėjo 11% nuo~3,6 (1950 m.) iki 3,25 (2000 m.). Tai vienas iš blogiausių rodiklių Europos jūrose, tikJuodojoje jūros sumažėjo daugiau, t.y. 13% (Europos Aplinkos Agentūra, 2010).3,532,521,510,500 10 20 30 40 50 60 70 80Kūno ilgis (L), cm1-63 pav. Baltijos menkės (Gadus morhua L.) Fulton’o kūno būklės indekso priklausomybė nuo kūnoilgio (L.). (Žuvininkystės tarnybos prie LR Žemės ūkio ministerijos, Žuvininkystės tyrimų ir moksloskyriaus 2010 m. duomenys, N=3596 individų matavimai).Lietuvos teritoriniuose vandenyse > 40m gyliuose ŽBML/ MTI santykis 2001-2008metų duomenimis kito nuo 3,02 iki 3,73 (1-64 pav.), vidurkis 3,44±0,21. Tačiau reikšmiųskirstinys yra bimodalinis su dviem pikais atitinkančiais skirtingas bendrijas t.y. 1) dominuojaplanktofagės silkiažuvės (strimelė ir brėtlingis) TL=3,2-3,3 (24% reikšmių); 2) dominuojaplekšniažuvės ir plėšrios menkiažuvės – TL=3,6-3,7 (20% reikšmių). Iki 2004 m. (esantdideliam menkių bandos išeikvojimui) tralinėse imtyse vyravo planktofagės žuvys (strimelėsir brėtlingiai). Nuo 2006 m. atsigaunant menkių bandai padėtis keičiasi. Kitą vertus, būtinaatsižvelgti į tai, kad LEZ vandenyse menkių mitybos maistinis derinys labai paslankuskintantis erdvėje ir laike. Jame vyrauja priedugnės ir dugno bestuburiai, esant tarprūšiniamsžuvų būrių persidengimams, menkių skrandžiuose randama vidutinio dydžio strimelių irbrėtlingių, arba su priemaiša įvairaus ilgio blyškiųjų jūrvėžių (Saduria (Mesidothea) entomonL.), Baltijos krevečių (Crangon crangon L.), kurie atskirose vietose yra pagrindiniai (pagalbiomasę ir kiekį) menkių maistiniai gyvūnai (E. Bacevičius, neskelbti duomenys).JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 111

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 133-64 pav. Vidutinis žuvų bendrijos mitybos lygmuo (ŽBML/ Marine Trophic Index, MTI).(Žuvininkystės tarnybos prie LR Žemės ūkio ministerijos, Žuvininkystės tyrimų ir mokslo skyriausduomenys (N=130 tralinių sugavimų).Baltijos jūros Lietuvos priekrantės nėgių-žuvų bendrijos (< 20m gyliuose) ŽBML turėtųbūti vertinamas atskirai, nes čia gausu praeivių ir Kuršių marių žuvų. Be to ir kitose Baltijosjūros vietose priekrantės žuvų bendrijos mitybos lygmuo yra šiek tiek aukštesnis nei atvirojejūroje, kinta nuo 3 iki 4. Didžiausios reikšmės stebimos šiaurinėje dalyje Švedijos ir Suomijosarchipelagų zonoje, žemiausios reikšmės

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 133-65 pav. Baltijos menkės (Gadus morhua L.) mitybos lygmens priklausomybė nuo kūno ilgio(N=1003 neskelbti 2010-2011 m. E. Bacevičiaus duomenys).Dugninių žuvų upinių plekšnių mityba yra labai įvairi. Pagal skrandžio turinyje aptiktusmaistinius gyvūnus (jų biomases) apskaičiuotas mitybos lygmuo varijuoja nuo 3 iki 4,5 (1-66pav.), vidurkis 3,38±0,4. FishBase pateikiamas TL 3,19±0,36. Plekšnės, kurių TL< 3,5 ,daugiausiai minta moliuskais (Mya arenaria, Macoma balthica, Mytilus edulis) tuo tarpuaukštesnį mitybos lygmenį užimantiems individams (TL> 4) būdinga plėšrūniška mitybadaugiausiai smėliniais grundalais (Pomatoschistus minutus Pall.).3-66 pav. Upinės plekšnės (Platichthys flesus) mitybos lygmens, apskaičiuoto pagal skrandžių turinioanalizę, kaita (N=1729, neskelbti E. Bacevičiaus duomenys).Mitybinių tinklų struktūra (dydis ir gausa). Lietuvos Baltijos jūros vandenysedidelėms priedugnio ir dugno žuvims (žuvryjams grobuonims) pagal morfologijos ir mitybosypatumus (didelės žiotys, h > 20 mm; praryjamo grobio ir grobuonių kūno ilgių santykis;grobuoniška mitybinė elgsena) priskirtinos žuvys yra šios: suaugusios atlantinės (Baltijos)menkės (Gadus morhua L.) (> 40- < 80 cm, ilgio), builiai (Myoxocephalus scorpius L.) (> 25-35 cm) ir otai (Psetta maxima L.) (> 35-50 cm). Į šią grupę dėl retumo neįtraukėme lašišosJŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 113

%LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13(Salmo salar L. ) ir šlakio (Salmo trutta L.), bei tik vasaros laike atplaukiančių vėjažuvių(Belone belone L.).Didesnę metų dalį LEZ nėgių-žuvų bendrijoje Baltijos menkė yra vyraujanti bendrijosbranduolio rūšis. Pagal žvejybos Baltijoje taisykles > 38 cm ilgio menkės yra vertintinos kaipleistinos sugauti, t.y., verslinio ilgio žuvys. Tai įgalina lengvą jų apskaitą. Kita vertus,biologiniu požiūrių tai 3-4 metų amžiaus, pirmą kartą neršiančios žuvys. Builiai ir otai yrapriekrantės nėgių- žuvų bendrijos branduolio žuvys.Vertinant didelių žuvryjų žuvų gausumą ir jų biomasės dalį bendrijoje (1-67 pav.) būtinaatsižvelgti į tai, kad hidrologinės žiemos – pavasario laike neršiančios menkės būnaatsitraukusios į nerštavietės Bornholmo-Gotlando duburio raj., ir didesnėje Lietuvos IEZdalyje 39-79 m. gyliuose vyrauja silkiažuvių (strimelių (Clupea harengus L.)- brėtlingių(Sprattus sprattus L.)) priešnerštinės ir nerštinės santalkos. Hidrologinės vasaros- rudens laikebendrijos branduolyje įsivyrauja menkiažuvės-plekšniažuvės, kiek mažiau silkiažuvių. Šiuometu laiku dažniau sugaunama didesnių nei 38 cm. ilgio menkių, vidutiniškai jos sudaro 20%visos bendrijos biomasės, vertinant pagal Cobra- 125 ir TV-3 tralinius poėmius (Bacevičius,2010). Pastarųjų septynių metų laikotarpiu verslinio dydžio menkių dalis nuosekliai didėjo, odaugiametis vidurkis siekė 25% (1-68 pav.). Tai įtakojo pastaraisiais metais atsigaunantipietryčių Baltijos menkių banda (ICES, 2010; Cardinale, 2011).454035302520151050VI VII XIIMėnuo1-67 pav. Didelių žuvryjų žuvų (Baltijos menkių, otų ir builių) biomasės dalis (%) bendrijoje.Skaičiuota pagal žuvų biomases tralinėse imtyse 2010 m. (Žuvininkystės tarnybos prie LR Žemės ūkioministerijos, Žuvininkystės tyrimų ir mokslo skyriaus duomenys).Atviroje Baltijos jūroje menkė yra pagrindinė (kertinė/ raktinė) žuvų rūšis, kurifunkciškai tiesiogiai ir netiesiogiai susijusi su didžiąja palyginti nesudėtingos bendrijos dalimi(Link ir kt., 2009). Pietryčių Baltijos menkės populiacijos sumažėjimas dėl didelio išgaudymobei sutrikdyto XX a. 9-10 dešimt. išteklių atsikūrimo, dėl santykinai sumažėjusiodruskingumo ir išplitusių deguonies stygiaus plotų nerštavietėse, ženkliai paveikė visasmitybos grandis iki pirminių producentų (Casini et al., 2008). XX a. 9-ame dešimtmetyjesumažėjus Baltijos menkių ištekliams, išaugo strimelių ir brėtlingių būriai. Tai savo ruožtusumažino zooplanktono gausumą ir tokiu būdu netiesiogiai įtakojo kasmetinį fitoplanktonogausumo padidėjimą („jūros žydėjimą“). Toks daugiatrofinis (kelių pakopų) kaskadų efektasJŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 114

196619671968196919701971197219731974197519761977197819791980198119821983198419851986198719881989199019911992199319941995199619971998199920002001200220032004200520062007200820092010Milionai vnt.Nerštinės bandos dydis t.LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13gamtoje stebimas gana retai. Baltijos jūroje pasireiškia dėl to, kad bendrijos rūšinė įvairovėyra nedidelė (Casini et al., 2008). Nuo 2006 m. Menkių bandos būklė atsikuria, 2010-2011 m.nerštinės bandos lygis pasiekė 1960 m. lygį. Stebimas santykinis brėtlingių bandos mažėjimaspietryčių Baltijoje (Cardinale et. al, 2011; ICES, 2010).2010 m. (n = 4792)2009 m. (n = 5851)< 38 cm> 38 cm2008 m. (n = 6037)2007 m. (n = 4534)2006 m. (n = 1862)2005 m. (n = 4866)2004 m. (n = 2169)2003 m. (n = 454)0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100%1-68 pav. Neverslinio (< 38 cm) ir verslinio (> 38 cm) ilgio Baltijos menkių dalis (%) tralinėse imtyse2003-2010 m. (Žuvininkystės tarnybos prie LR Žemės ūkio ministerijos, Žuvininkystės tyrimų irmokslo skyriaus duomenys).Baltijos menkių prieaugio (mln. vnt.) ir nerštinės žuvų biomasės (tūkst. t.) kaitapietryčių Baltijoje 1966-2010 metais (25 - 32 porajoniuose) pagal TJJT (ICES) 2010 m.duomenis parodyta 1-69 paveiksle. 2008-2011 m. dėl žvejybos suvaržymų Lietuvospriekrantėje atsigauna otų banda. 1995-2010 m. dėl nesaikingos žvejybos ji buvo sunykusi.Builių gausumo kaitą įtakoja žvejybinė veikla. Builiai sugaunami velkatinkliuose kaippriegauda ir vėliau negyvi išmetami.850800750700650600550500450400350300250200150100500Pasipildymas, mln. vnt.Nerštinės bandos dydis, tūkst. tonų80070060050040030020010001-69 pav. Pietryčių Baltijos menkių nerštinės bandos dydžio ir pasipildymo jaunikliais kaita1966-2010 m. (ICES, 2010).MetaiJŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 115

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13LiteratūraBacevičius E., 2010. Baltijos menkė// Lietuvos ekonominės zonos verslinių žuvų ištekliųbūklės ir kaitos tyrimai. Lietuvos žvejybos kvotų pagrindimas, žuvų išteklių apsaugos irracionalaus panaudojimo rekomendacijų paruošimas. Žuvininkystės tarnyba prie LR ŽŪM,Žuvininkystės tyrimų ir mokslo skyrius (2010m. metinė ataskaita, mašinraštis). Klaipėda,95pp.Cardinale Massimiliano, Svedäng Henrik. The beauty of simplicity in science: Baltic codstock improves rapidly in a „cod hostile‘ ecosystem state. Marine ecology progress series.2011, Vol. 425: 297-301Casini M., Lövgren J., Hjelm J., Cardinale M., Molinero J.-C., Kornilovs G., 2008. Multileveltrophic cascades in a heavily exploited open marine ecosystem. Proceedings of theBritish Royal Society: 1-9de Leiva Moreno J. I., Agostini V. N., Caddy J. F., and Carocci F., 2000. Is the pelagicdemersalratio from fishery landings a useful proxy for nutrient availability? A preliminarydata exploration for the semi-enclosed seas around Europe ICES Journal of Marine Science,57: 1091–1102FISHBASE, 2007/10. FROESE, R. and D. PAULY. (eds). World Wide Web electronicpublication, www.fishbase.org, version (10/2007)HELCOM, 2006. Assessment of Coastal Fish in the Baltic Sea. Balt. Sea Environ. Proc. No.103 AICES, 2010. Report of the Baltic Fisheries Assessment Working Group (WGBFAS), 15 - 22April 2010, ICES Headquarters, Copenhagen. ICES CM 2010\ACOM:07. 621 pp.Möllmann Ch., Müller-Karulis B., Kornilovs G., and St John M. A., 2008. Effects of climateand overfishing on zooplankton dynamics and ecosystem structure: regime shifts, trophiccascade, and feedback loops in a simple ecosystem. ICES Journal of Marine Science 65 (3):302-310Pauly, D. and Watson, R. 2005. Background and interpretation of the 'Marine Trophic Index'as a measure of biodiversity. Philosophical Transactions of The Royal Society: BiologicalSciences 360: 415-423Pauly, D., Christensen, V., Dalsgaard, J., Froese, R., and Francisco T. Jr. 1998. Fishing downmarine food webs. Science 279:860-863.Rätz H-J., Lloret J., 2003. Variation in fish condition between Atlantic cod (Gadus morhua)stocks, the effect on their productivity and management implications. Fisheries Research 60:369–380Task Group 4, 2010. Marine strategy framework directive Task group 4 report Food webs. ECJoint Research CentreTomczak, M.T., Müller-Karulis, B., Leili J., Kotta, J., Martin, G., Minde, A., Põllumäe, A.,Razinkovas, A., Strake, S., Bucas, M., Blenckner, T., 2009. Analysis of trophic networks andcarbon flows in South Eastern Baltic costal ecosystems. Progress in Oceanography 81(1-4):111-131JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 116

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 132 JŪROS RAJONO PAVOJŲ BEI POVEIKIŲ ŠALTINIŲ MASTO,PASISKIRSTYMO IR INTENSYVUMO VERTINIMAS BEI JŲGRAFINIS ATVAIZDAVIMASDirektyvos III priedo 2 lentelėje minimi aštuonių kategorijų pavojai ir poveikiai: 1)fizinis nykimas, 2) fizinė žala, 3) kitas fizinis trikdymas, 4) kišimasis į hidrologinius procesus,5) užterštumas pavojingomis medžiagomis, 6) nuolatinis ir (arba) tikslingas teršalų išmetimas,7) praturtinimas maistingomis ir organinėmis medžiagomis ir 8) biologinis trikdymas.Informacijos prieinamumas apie skirtingus pavojus ir poveikius Lietuvos Baltijos jūroje nėratolygus. Nesant pakankamai duomenų apie tam tikrus poveikius Lietuvos vandenysepasinaudota kitų šalių informacija bei atliktas preliminarus tokių poveikių vertinimas.2.1 „Fizinio nykimo“ kategorijai priskirtini poveikiai: grunto gramzdinimasjūrojeDuomenys apie Klaipėdos uosto akvatorijos gilinimą yra sukaupti nuo 1853 metų.Tuomet gilinimo darbai iki 7-8 m. buvo vykdomi tik bariniame ir vidiniame įplaukoskanaluose. Vidinėje uosto akvatorijoje gilinimo darbai intensyviai pradėti vykdyti tik po IIPasaulinio karo. Laikotarpiu nuo 1905 iki 1958 metų uostas dar nebuvo gilinamas reguliariai.Didžiausi gilinimo darbai buvo atliekami 1905 – 1913 m. – iš viso buvo iškasta 1153 tūkst.m 3 , vidutiniškai 128 tūkst. m 3 per metus; 1927-1937 m. – iš viso iškasta 1802 tūkst. m 3 ,vidutiniškai 164 tūkst. m 3 per metus; 1947 – 1957 m. – iš viso iškasta 996 tūkst. m 3 ,vidutiniškai 91 tūkst. m 3 . Nuo 1958 metų pradėjus aktyviai gilinti uosto įplaukos kanalą beividines akvatorijos dalis iškasamo grunto kiekiai padidėjo iki 513 tūkst. m 3 per metus. Iki1987 metų grunto kasimo apimtys didėjo. Laikotarpiu nuo 1987 iki 1994 m. gilinimo darbųapimtys buvo kiek sumažėjusios. Valant uosto akvatorijas buvo iškasta 2053 tūkst. m 3sąnašinio grunto (smėlis, dumblas) ir dar apie 3 mln. m 3 iškasta kapitalinio gilinimo metu(smėlis, morena). Bendras iškasto grunto kiekis sudarė apie 5053 tūkst. m 3 . Laikotarpiu nuo2000 m. vidutiniškai per metus valymo metu buvo iškasama apie 426 000 m³ grunto, ogilinimo – apie 568 000 m³. 2000-2010 metų laikotarpiu bendras vidutinis per metusiškasamo grunto kiekis siekė apie 1 milijoną m³ grunto. Vidutiniai per metus iškasamo gruntokiekiai (tūkst. m 3 ) atskirais uosto eksploatacijos etapais pateikti žemiau (2-1 pav.).Šiuo metu didžioji dalis grunto, iškasamo atliekant uosto akvatorijos valymo ir gilinimodarbus yra gramzdinama jūroje. Tam yra skirtos dvi dampingo vietos: giliavandenis(tolimasis) dampingas ir artimasis smėlio dampingas (2-2 pav.). Siekiant sumažinti krantųeroziją, smėlis, kuris yra iškasamas valant jūrinį įplaukos kanalą, taip pat yra naudojamasMelnragės – Girulių priekrantės papildymui. Gramzdinimo vietos yra Lietuvos Respublikosteritoriniuose vandenyse. Pagal HELCOM Konvenciją, uosto akvatorijoje iškasti gruntai galibūti gramzdinami jūroje, gavus atsakingos institucijos leidimą.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 117

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 132-1 pav. Vidutiniai per metus iškasamo grunto kiekiai (tūkst. m 3 ) atskirais Klaipėdos uostoeksploatacijos etapais (paruošė S. Gulbinskas).Giliavandenis dampingas yra nutolęs nuo Klaipėdos uosto vartų apie 19 km pietvakariųkryptimi ir yra 43-48 metrų gylyje. Jis yra eksploatuojamas nuo 1987 metų. Nuo dampingoeksploatacijos pradžios jame nugramzdinta apie 20 mln. m 3 grunto. Šiame rajone yragramzdinami visi uosto akvatorijoje iškasami gruntų tipai (dumblas, smėlis, morena). Esminėsproblemos, susijusios su šio rajono naudojimu yra: didelė nuosėdinės medžiagos ir taršossklaida už dampingo rajono ribų, didelis atstumas nuo uosto vartų, pasitaikantis gruntogramzdinimas grunto transportavimo trasoje, trukdymai verslinei žvejybai (Gulbinskas,1998).2-2 pav. Giliavandenis (tolimasis) ir artimasis (smėlio) gruntų gramzdinimo rajonai Baltijos jūroje(paruošė S. Gulbinskas).JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 118

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Kitas dampingo rajonas – artimasis dampingas – yra skirtas tik smėlingo grunto(smulkaus smėlio ir aleuritingo smėlio) gramzdinimui. Jis yra apie 10 km atstumu į šiaurėsvakarus nuo Klaipėdos uosto vartų 28-34 metrų gylyje. Jame gali būti gramzdinami smėlingigruntai.Pagrindiniai dampingo rajonui keliami reikalavimai yra šie:1. Išpilamo grunto dampingo rajone kiekio ir kokybės įvertinimas.2. Dampingo rajonų parinkimas, įvertinant dumblo ir kenksmingų medžiagųminimalią sklaidą esant konkrečioms hidrologinėms ir hidrofizinėms sąlygoms.3. Dampingo rajonai neturi būti arti žuvų nerštaviečių, retų ir jautrių hidrobiontų rūšiųegzistavimo vietų bei žmonių poilsio zonų.Grunto gramzdinimo jūroje galimybes reglamentuoja normatyvinis dokumentas LAND46A-2002 „Grunto gramzdinimo jūrų ir jūrų uostų akvatorijose ir iškastų gruntų tvarkymotaisyklės“.Išpilant gruntą dampingo rajone vyksta ne tik kenksmingų medžiagų iš gramzdinamogrunto taršos sklaida, bet taip pat vandens tarša dumblo dalelėmis. Vykdant dampingo darbusdalis gramzdinamo dumblo nusėda ant dugno gramzdinimo vietoje, kita dalis tėkmiųpoveikyje yra pernešama į kitas akvatorijos dalis. Šie procesai gali turėti neigiamos įtakosBaltijos jūros ekosistemos egzistavimui (pvz. gali neigiamai veikti žuvų neršto sąlygas), o taippat paveikti Lietuvos paplūdimių kokybę. Todėl svarbu nustatyti dumblo dalelių sklaidą išdampingo rajono Baltijos priekrantėje įvairiomis hidrometeorologinėmis sąlygomis.Modeliuojant dumblo sklaidą, būtina žinoti gramzdinamo grunto dalelių dydį ir pasiskirstymą.Gramzdinamo grunto dampingo rajone pagrindinė sudedamoji dalis yra dumblas (iki 80%),kurio dalelių dydis

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Pagal dampingo monitoringo duomenis apskaičiuota didžiausia santykinė koncentracijagyvsidabriui yra 250.Vėjo krypties įtaka taršos pernašai iš dampingo rajono. Taršos sklaida sumodeliuotaišpilant vieno gruntovežio gruntą į dampingo rajoną. Norint įvertinti grunto gramzdinimo iškelių gruntovežių poveikį Baltijos priekrantėje reikia apskaičiuoti suminį taršos poveikįnagrinėjamu laikotarpiu.Pučiant 15 m/s ŠV krypties vėjui, tėkmė jūroje yra nukreipta į pietus. 1-3 paveiksleatvaizduota kenksmingų medžiagų, kurių santykinė koncentracija grunto gramzdinimo vietojeyra 1000, sklaida. Taršos pernaša iš pirmojo dampingo rajono (2-1 pav.) vyksta pietųkryptimi. Išpylus gruntą į dampingo rajoną po 12 val. koncentruota taršos dėmė išplinta tojepačioje vietoje (2-3a pav.), o po 1 paros išplitusi taršos dėmė bus nunešta apie 9 km į pietus(2-3b pav.). Praėjus 2 paroms taršos dėmė bus nunešta prie nagrinėjamos akvatorijos ribų (2-3d pav.). Didžiausia santykinė koncentracija yra nustatyta taršos dėmės centre. Po 12 val. nuogrunto išpylimo momento santykinė koncentracija dėmės centre bus 16, o po paros – 2,8.Judėjimo kelyje taršos dėmė plečiasi, o jos santykinė koncentracija mažėja.Pučiant 15 m/s V krypties vėjui tėkmės struktūra tampa turbulentinė, todėl keičiasi irtaršos pernašos pobūdis. Po 1 paros nuo grunto išpylimo momento mažai išplitusi taršos dėmėtruputį pajudės į šiaurę (2-2b pav.), po 2 parų mažos santykinės koncentracijos dėmėnukeliaus 15 km ŠV kryptimi (2-4d pav.). Santykinė koncentracija dėmės centre žymiaikeisis: grunto gramzdinimo momentu – 1000, po 1 paros – 11, o po 2 parų – 1,3.Pučiant 15 m/s PV krypties vėjui tėkmė jūroje yra nukreipta į šiaurę. Taršos pernaša išdampingo vietos taip pat vyks šiaurės kryptimi. Po 1 paros nuo grunto gramzdinimo momentotaršos dėmė nukeliaus apie 15 km į šiaurę (2-5b pav.), o po 2 parų taršos dėmė paliksnagrinėjamą akvatoriją (2-5d pav.). Santykinė koncentracija dėmės centre žymiai sumažės:nuo 1000 grunto gramzdinimo metu iki 2,5 po 1 paros. Apibendrinus išnagrinėtusvariantus nustatėme, kad greičiausiai taršos dėmė juda pučiant PV krypties vėjui, o lėčiausiai -V krypties vėjui. Pučiant bet kurios krypties vėjui taršos dėmė nepasiekia Baltijos paplūdimių.Santykinė koncentracija dėmės centre sumažėja nuo 1000 grunto gramzdinimo momentu iki2,5-11 po 1 paros. Susidariusios dėmės plotis nėra didelis, šiek tiek didesnė koncentracijastebima dėmės centre (ne didesniame negu 5 km plotyje), likusios dėmės dalies koncentracijanuo foninės skiriasi nežymiai.Vėjo stiprumo įtaka taršos sklaidai. Norint nustatyti vėjo stiprumo įtaką taršossklaidai, reikia palyginti modeliavimo rezultatus pučiant tos pačios krypties, bet skirtingostiprumo vėjams. Todėl buvo atliktas kenksmingų medžiagų pernašos iš dampingo rajonomodeliavimas pučiant ŠV krypties silpnam (1 m/s) vėjui. 2-6 paveiksle atvaizduota taršossklaida, kai pradinė santykinė koncentracija grunto gramzdinimo metu yra 1000. Per visąmodeliavimo laikotarpį taršos dėmės padėtis beveik nesikeičia, keičiasi tik dėmėskonfigūracija ir jos santykinė koncentracija. Santykinė koncentracija dėmės centre žymiaisumažės: nuo 1000 grunto gramzdinimo metu iki 3,5 po 1 paros ir iki 1,8 po 2 parų.Pučiant bet kurios krypties silpnam vėjui (1 m/s) jūroje vyksta labai nežymi taršospernaša iš dampingo rajono. Praėjus kelioms paroms taršos dėmės koncentracija neesminiudydžiu skiriasi nuo foninės Baltijos jūros koncentracijos. Pučiant stipriam vėjui (15 m/s)vyksta intensyvi taršos pernaša, tačiau tarša kranto nepasiekia.Dumblo sklaidos iš pirmojo dampingo rajono modeliavimas. Dumblo sklaida iš dampingorajono modeliuota esant šioms gamtinėms sąlygoms: kai pučia stiprus 15 m/s ŠV, V ir PVkrypčių vėjas ir silpnas 1 m/s ŠV krypties vėjas. Dumblo pernašos procesai aprašytigramzdinant 1 gruntovežio gruntą (2000 t) pirmajame dampingo rajone.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 120

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Dumblo sklaidos modeliavimui naudotas MIKE 21 dumblo pernašos MT modelis (MIKE21…, 2005), aprašantis suspensijų pernašos, erozijos bei akumuliacijos procesus, sukeltustėkmių poveikio. Šiuo modeliu nustatyta dumblo, kurio dalelių skersmuo 0,065, sklaida išdampingo rajono. Gramzdinamo dumblo frakcijos dalelių vidutinis skersmuo yra 0,03 mm, ogramzdinamo dumblo koncentracija – 900 kg/m³ (Geologijos ir geografijos institutoduomenys). Suspensijų akumuliacijos ir dugno erozijos kritiniai greičiai nustatyti atitinkamai0,1 ir 0,3 m/s pagal (MIKE 21, 2005).a) b)c) d)2-3 pav. Taršos sklaida iš dampingo rajono pučiant ŠV krypties 15 m/s vėjui (pradinė santykinėkoncentracija yra 1000): a) po 0,5 paros nuo išpylimo momento, b) po 1 paros, c) po 1,5 paros, d) po 2parų (paruošė J.Kriaučiūnienė).JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 121

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13a) b)a)c) d)2-4 pav. Taršos sklaida iš dampingo rajono pučiant V krypties 15 m/s vėjui (pradinė santykinėkoncentracija - 1000): a) po 0,5 paros nuo išpylimo momento, b) po 1 paros, c) po 1,5 paros, d) po 2parų (paruošė J.Kriaučiūnienė).JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 122

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13a) b)c) d)2-5 pav. Taršos sklaida iš dampingo rajono pučiant PV krypties 15 m/s vėjui (pradinė santykinėkoncentracija -1000): a) po 0,5 paros nuo išpylimo momento, b) po 1 paros, c) po 1,5 paros, d) po 2parų (paruošė J.Kriaučiūnienė).JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 123

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13a) b)b)c) d)2-6 pav. Taršos sklaida iš dampingo rajono pučiant ŠV krypties 1 m/s vėjui (pradinė santykinėkoncentracija yra 1000): a) po 0,5 paros nuo išpylimo momento, b) po 1 paros, c) po 1,5 paros, d) po 2parų (paruošė J.Kriaučiūnienė).JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 124

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Vėjo krypties įtaka dumblo pernašai iš dampingo rajono. Gramzdinant gruntądampingo rajone vyksta dumblo dalelių sklaida Baltijos priekrantėje. Šios sklaidos pobūdįnulemia hidrodinaminis Baltijos priekrantės režimas. 2-7 paveiksle atvaizduota dumblokoncentracijos kaita iš dampingo rajono pučiant 15 m/s ŠV krypties vėjui. Baltijos priekrantėstėkmė yra nukreipta į pietus, todėl dumblo sklaida taip pat vyksta pietų kryptimi. Išpylusgruntą į dampingo rajoną po 12 val. dumblo dalelės bus nuneštos 8 km į pietus (2-7a pav.), odumblo koncentracija 5 km ilgio jūros akvatorijoje kis 0,5 – 5 g/m³ ribose. Po 1 paros dumblodalelių dėmė bus nunešta apie 15 km į pietus (2-7b pav.). Praėjus 2 paroms dumblo sklaidos išgramzdinimo vietos pėdsakų nagrinėjamoje akvatorijoje nėra (2-7d pav.).Pučiant 15 m/s V krypties vėjui dumblo dalelių sklaida vyksta mažesniu greičiu negupučiant ŠP krypties vėjui. Tai lemia mažesni tėkmės greičiai Baltijos priekrantėje. Po 12 val.nuo grunto gramzdinimo momento dumblo dalelės bus nuneštos 5 km nuo dampingo rajono įšiaurę (2-8a pav.), o po 1 paros – 10 km į šiaurę (2-8b pav.). Dumblo koncentracija taršosvietose kis 0,5 – 9 g/m³ ribose praėjus 12 val. nuo gramzdinimo momento ir 0,5 –3 g/m³ribose po 1 paros.Pučiant 15 m/s PV krypties vėjui dumblo sklaida iš dampingo vietos vyks šiaurėskryptimi. Jau po 12 valandų dumblo dalelės iš dampingo rajono bus perneštos apie 15 km įšiaurę (2-9a pav.), po 1 paros – 27 km į šiaurę (2-9b pav.), o po 1,5 paros dumblo dalelėspaliks nagrinėjamą akvatoriją (2-9c pav.). Dumblo koncentracija taršos vietose kis 0,5 – 8g/m³ ribose po 12val. nuo gramzdinimo momento.Apibendrinus išnagrinėtus variantus nustatėme, kad pučiant bet kurios krypties vėjuidumblo dalelės iš grunto gramzdinimo vietos nepasiekia Baltijos paplūdimių. Priklausomainuo vėjo krypties skiriasi tik dumblo dalelių judėjimo greitis: didžiausias pučiant PV kryptiesvėjui ir mažiausias V krypties vėjui. Sklisdamos dumblo dalelės užima palyginti nedidelįplotą (iki 5x10 km). Pučiant bet kurios krypties vėjui, dumblo koncentracija taršos vietojesparčiai mažėja priklausomai nuo laikotarpio nuo grunto gramzdinimo pradžios. Gramzdinimometu išpilamo grunto koncentracija yra 900000 g/m³, o po paros ši koncentracijasumažėja iki 3 g/m³. Gauti rezultatai parodo bendras dumblo sklaidos tendencijas. Norinttiksliau sumodeliuoti dumblo pernašos procesus, reikėtų atlikti eksperimentus dampingorajone, nustatant dumblo dalelių koncentraciją konkrečiomis sąlygomis.Vėjo greičio įtaka dumblo pernašai iš dampingo rajono. Norint nustatyti vėjostiprumo įtaką dumblo sklaidai iš dampingo rajono, reikia palyginti modeliavimo rezultatuspučiant tos pačios krypties, bet skirtingo stiprumo vėjams. Todėl buvo atliktas dumblopernašos modeliavimas pučiant ŠV krypties silpnam (1 m/s) vėjui (2-10 pav.). Per dvi paraspo gramzdinimo dumblo dalelės pasklinda tik dampingo rajone, o laikui bėgant keičiasi tikdumblo koncentracija. Po 1,5 paros dumblo koncentracija gramzdinimo vietoje priartėja priefoninės koncentracijos (2-10c pav.).Lyginant dumblo sklaidą, kai pučia stiprus 15 m/s (2-7 pav.) ir silpnas 1m/s (2-10 pav.)ŠV krypties vėjas, nustatyta, kad pučiant silpnam vėjui gramzdinamas dumblas nusėdadampingo rajono aplinkoje, dumblo pernaša jūroje yra labai nežymi. Kai pučia stiprus vėjas,gramzdinamo dumblo pernaša vyksta Baltijos priekrantėje, tačiau bet kuriomis gamtinėmissąlygomis dumblo dalelės iš gramzdinimo vietos nepasiekia Baltijos paplūdimių.Taršos ir dumblo pernaša iš tolimojo dampingo rajono. Taršos medžiagų sklaidospobūdis Baltijos jūros priekrantėje priklauso nuo gamtinių sąlygų (vėjo krypties ir stiprumo)ir kenksmingų medžiagų grunto išpylimo vietoje koncentracijos. Pučiant silpnam vėjui (1m/s) jūroje vyksta labai nežymi taršos medžiagų pernaša iš dampingo rajono. Praėjus keliomsparoms taršos dėmės koncentracija neesminiu dydžiu skiriasi nuo foninės Baltijos jūroskoncentracijos. Pučiant stipriam vėjui (15 m/s) vyksta intensyvi taršos pernaša BaltijosJŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 125

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13priekrantėje, tačiau tarša kranto nepasiekia. Didžiausias taršos medžiagų pernašos greitis yrapučiant stipriam PV krypties vėjui, o mažiausias - V krypties vėjui.Gramzdinant gruntą dampingo rajone vyksta dumblo pernašos ir akumuliacijos procesaiBaltijos priekrantėje. Pučiant silpnam vėjui gramzdinamas dumblas nusėda dampingo rajonoaplinkoje, dumblo pernaša jūroje yra labai nežymi. Pučiant bet kurios krypties stipriam vėjui,vyksta dumblo dalelių pernašos procesai, o dumblo koncentracija taršos vietoje sparčiaimažėja priklausomai nuo laikotarpio po grunto gramzdinimo pradžios. Dumblo daleliųjudėjimo greitis priklauso nuo vėjo krypties: didžiausias pučiant PV krypties vėjui irmažiausias – V krypties vėjui. Pučiant bet kurios krypties vėjui dumblo dalelės iš gruntogramzdinimo vietos nepasiekia Baltijos paplūdimių.a) b)b)c) d)2-7 pav. Dumblo sklaida (g/m³) iš grunto gramzdinimo vietos pučiant 15 m/s ŠV krypties vėjui: a) po0,5 paros nuo gramzdinimo momento, b) po 1 paros, c) po 1,5 paros, d) po 2 parų (paruošėJ.Kriaučiūnienė).JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 126

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13a) b)c) d)2-8 pav. Dumblo sklaida (g/m³) iš grunto gramzdinimo vietos pučiant 15 m/s V krypties vėjui: a) po0,5 paros nuo gramzdinimo momento, b) po 1 paros, c) po 1,5 paros, d) po 2 parų (paruošėJ.Kriaučiūnienė).JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 127

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13a) b)c) d)2-9 pav. Dumblo sklaida (g/m³) iš grunto gramzdinimo vietos pučiant 15 m/s PV krypties vėjui: a) po0,5 paros nuo gramzdinimo momento, b) po 1 paros, c) po 1,5 paros, d) po 2 parų (paruošėJ.Kriaučiūnienė).JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 128

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13a) b)c) d)2-10 pav. Dumblo sklaida (g/m³) iš grunto gramzdinimo vietos pučiant 1 m/s ŠV krypties vėjui:a) po 0,5 paros nuo gramzdinimo momento, b) po 1 paros, c) po 1,5 paros, d) po 2 parų(paruošė J.Kriaučiūnienė).JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 129

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Esamos dampingo rajonų naudojimo sąlygos. Naujoje LAND 46A-2002redakcijoje (Valstybės žinios, 2011, Nr.: 43 -2050) yra numatyta, kad „grunto šalinimoakvatorijos apkrova šalinamu gruntu negali viršyti 10 000 m³/ha. Tolimojo dampingo plotassudaro apie 1372 ha, o jame nuo eksploatavimo pradžios 1986 m. jau yra nugramzdinta virš20 mln. m³ grunto. Taigi 1 ha jau tenka po 14 500 m³ ir ši apkrova jau viršija nustatytą ribą.Reiktų dar atkreipti dėmesį į tai, kad grunto gramzdinimas iki 2006 m. buvo koncentruojamasdampingo rajono centrinėje ir ŠV dalyje ir čia apkrova yra gerokai didesnė. Dalisnugramzdinto grunto fiksuota ir už dampingo rajono ribų.2011 m. buvo atliktas dampingo rajonų asimiliacinės talpos vertinimas. Pagrindinės2011 m. tyrimų išvados:Grunto gramzdinimas jau yra pakeitęs dugno reljefą 2, 3, 5 ir 8 poligonuose, kuriuosedidžiausi dugno reljefo santykiniai pokyčiai siekia 3-4 metrus .Dampingo rajone vyksta nuolatinė supiltinių reljefo formų niveliacija, dėl ko supiltikauburiai žemėja, o gretimose gramzdinimui vietose reljefas aukštėja.Gramzdinimo vietoje lieka ne visas gruntas, dalis jo pasklinda gretimuose rajonuose.Gramzdinamas gruntas veikia kaip naujas nuosėdinės medžiagos šaltinis, kuris dugnonuosėdų litologinę sudėtį jau yra pakeitęs beveik visame dampingo kvadrate.Smulkiadispersinė nuosėdinė medžiaga (

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Artimajame dampingo rajone 2011 m. nenustatytos dugno deformacijos, susijusios sugrunto gramzdinimu. Atsižvelgiant į tai, čia rekomenduota leidžiamo nugramzdinti grunto tūrįnustatyti pagal dampingo rajono plotą, kuris yra apie 270 ha. Artimajame dampingerekomenduotas nugramzdinti grunto tūris yra lygus – 2,7 mln. m³.LAND 46-2002A naujoje redakcijoje yra įteisintas grunto gramzdinimo jūrojeribojimas apribojantis didžiausią leidžiamą grunto išpylimo kiekį tam tikrame jūros dugnoplote: 1 ha leidžiama nugramzdinti 10 000 m³ grunto arba 1 m²/1 m³. Pažymėtina, kad toksgrunto gramzdinimo apribojimas, sąlygoja vis naujų jūros dugno plotų naudojimą dampingotikslams ir sudaro prielaidas fizinio jūros dugno pažeidimo didėjimui. Dugno bendrijų ir žuvųmitybinių resursų apsaugos požiūriu iškasto grunto gramzdinimui tikslinga naudoti tą patįdampingo kvadratą ir neplėsti jo ribų didinant pažeisto dugno plotą. Taip pat tikslingaatsižvelgti į gramzdinamų gruntų litologinę sudėtį organizuojant koncentruotą arba išsklaidytądampingą.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 131

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 132.2 „Fizinės žalos“ kategorijai priskirtini poveikiaiFizinei žalai Lietuvos Baltijos jūroje priskirtina uostų hidrotechninių įrenginių įtakaBaltijos jūros priekrantei ir krantų būklei, uostų poveikis kranto linijos dinamikai, dugniniotralavimo bei smėlio kasimo poveikiai.2.2.1 Uostų hidrotechninių įrenginių įtaka Baltijos jūros priekrantei ir krantų būkleiUostų (hidrotechninių įrenginių kompleksų) statyba, rekonstrukcija ir eksploatacija turiįtakos Baltijos priekrantei bei uostų akvatorijai ir krantų būklei. Klaipėdos uostas yraplečiamas pietų (gilinant Klaipėdos sąsiaurį ir statant naujas bei rekonstruojant senaskrantines) bei šiaurės kryptimi (rekonstruojant įplaukos kanalą). Numatyta atstatytiŠventosios uostą, tiriama naujo giliavandenio jūrų uosto galimybė.Klaipėdos uostas yra šiauriausias neužšąlantis uostas rytinėje Baltijos jūros dalyje.Uosto krantinių bendras ilgis daugiau kaip 19 km, iš jų 8,3 km yra naudojama krovosdarbams. Šiuo metu uoste vandens gylis yra 10,5–14,5 m. Klaipėdos uostas yra prie Klaipėdossąsiaurio, kuris jungia Kuršių marias su Baltijos jūra. Klaipėdos sąsiauriui ir šiaurinei mariųdaliai įtaką daro jūros vandens prietaka iš Baltijos jūros. Šie greiti ir nereguliarūs vandenspasikeitimai sukelia temperatūros, druskingumo bei kitų charakteristikų svyravimus.Plečiant Klaipėdos uostą, kyla poveikio aplinkai vertinimo klausimai Klaipėdossąsiauryje ir Baltijos jūros priekrantėje. Tokia ūkinė veikla sukelia vandens telkinio tėkmėsstruktūros pokyčius, kurie daro įtaką pernašos bei akumuliacijos procesams ir keičiaekosistemų egzistavimo sąlygas. Klaipėdos uosto akvatorijos monitoringo tyrimai (tėkmiųmatavimai, nešmenų kiekio ir jų cheminės sudėties nustatymas) leidžia įvertinti dabartinęKlaipėdos sąsiaurio ir Baltijos jūros priekrantės būklę. Tačiau tik modeliuojant vandenstelkinių procesus, galima nustatyti pokyčius, kurių priežastis yra antropogeninė veikla. Ypačsvarbus tėkmių, nešmenų ir bangų procesų modeliavimas esant ekstremalioms gamtinėmssąlygoms (štormų arba didelių potvynių metu), nes neturime išmatuotų patikimų tėkmėsparametrų (Gailiušis et al., 2006).Pastaraisiais metais vykdomi svarbūs Klaipėdos uosto plėtros projektai: gilinamaKlaipėdos sąsiaurio akvatorija, įvykdyta įplaukos kanalo rekonstrukcija, statomos naujoskrantinės. Bet kuri antropogeninė veikla uoste turi įtakos Klaipėdos sąsiauriohidrodinaminiam režimui – sąsiaurio pralaidumui ir tėkmės struktūrai. Gilinimo darbai uostoakvatorijoje didina Klaipėdos sąsiaurio pralaidumą, t.y. didesnės vandens masės iš Baltijosjūros įteka į Kuršių marias ir atvirkščiai. Padidėjusi Baltijos jūros sūraus vandens prietaka įKlaipėdos sąsiaurį ir Kuršių marias gali turėti neigiamos įtakos gėlavandenei ekosistemai.Hidrotechniniai statiniai (naujos krantinės ar pirsai) siaurina Klaipėdos sąsiaurį ir mažina jopralaidumą. Siekiant palaikyti nusistovėjusią pusiausvyrą, reikėtų numatyti papildomaspriemones, kurios kompensuotų sąsiaurio pralaidumo padidėjimą dėl gilinimo darbų. Ūkinėveikla uosto akvatorijoje keičia ir tėkmių struktūrą. Padidėję tėkmės greičiai keičia nešmenųpernašos procesus Klaipėdos sąsiauryje, t.y. atsiranda naujos dugno erozijos bei nešmenųakumuliacijos vietos, kurios gali turėti neigiamos įtakos laivybos sąlygoms uosto akvatorijoje.Natūralių gamtinių procesų kaita (Nemuno nuotėkio pokyčiai, stiprių vėjų bei uraganųskaičiaus didėjimas) taip pat turi įtakos tiek Kuršių marių, tiek Baltijos jūros priekrantėsbūklei.Atlikti Klaipėdos sąsiaurio pralaidumo pokyčių skaičiavimai (Gailiušis et al., 2005)parodo, kaip keičiasi sąsiaurio pralaidumas atliekant gilinimo darbus sąsiaurio akvatorijoje,Skaičiavimai atlikti trims Klaipėdos sąsiaurio batimetrijos variantams (2-12 pav.):JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 132

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 131 variantas – Klaipėdos sąsiaurio akvatorija iki intensyvios uosto plėtros (1996 m.).Farvaterio gylis buvo nuo 5 m. iki 12 m., nėra laivų apsisukimo akvatorijų, išskyrustarptautinio kelto akvatoriją ir negilinta šiaurinė Kuršių marių dalis.2 variantas – dabartinė uosto akvatorijos padėtis. Rekonstruoti uosto vartai, pagilintasuosto įplaukos kanalas ir šiaurinė uosto dalis iki 14,0 m, farvateris paplatintas iki 125 m irpagilintas iki 12,5 m., laivų apsisukimo akvatorija įrengta ties UAB „Bega“ ir AB „KlaipėdosSmeltė“.3 variantas numato, kad bus intensyviai vykdoma Klaipėdos uosto plėtra. Visos uostokrantinės bus pritaikytos tokiam gyliui, kuris yra uosto įplaukos kanale tarp 10 ir 100krantinių. Tai 14,0 m. gylio ir 150 m. pločio laivybos kanalas iki AB „Klaipėdos Smeltė“krantinių ir farvateris į šiaurinę Kuršių marių dalį. Šiuo metu yra vykdomi gilinimo darbaipagal šį variantą.2-12 pav. Klaipėdos sąsiaurio gilinimo variantai: a) “0 variantas” – 1996 m. būklė, b) 1 variantas, c)2 variantas (paruošė J.Kriaučiūninenė).Šiems variantams yra sudarytos sąsiaurio pralaidumo kreivės, t.y. apskaičiuotassąsiauriu tekantis debitas esant tam pačiam lygių skirtumui tarp Kuršių marių ir Baltijos jūros.Pagilinus uosto farvaterį tarp 10 ir 115 krantinių iki 12,5 m (2 variantas), Klaipėdos sąsiauriopralaidumas palyginus su 1996 m. variantu padidėtų iki 10,0%, kai tėkmė yra iš Kuršių mariųį Baltijos jūrą ir iki 9,0%, kai – iš Baltijos jūros į Kuršių marias (2-12 pav.). Pagilinussąsiaurio farvaterį iki 14 m. (3 variantas), sąsiaurio pralaidumas padidėtų iki 18,4% tėkmeitekant iš Kuršių marių į Baltijos jūrą ir iki 17,8% – iš Baltijos jūros į Kuršių marias. ĮvertinusKlaipėdos sąsiaurio pralaidumo pokyčius, Klaipėdos uosto akvatorijos gilinimas pagal 3variantą žymiai pakeistų hidrodinaminį režimą, todėl galimas tik taikant gamtosauginespriemones, kurios sumažintų sąsiaurio pralaidumą.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 133

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 132-13 pav. Klaipėdos sąsiaurio pralaidumo kreivės trims variantams (Hsk – lygių skirtumas tarp Kuršiųmarių ir Baltijos jūros).Gamtosauginės priemonės, mažinančios Klaipėdos sąsiaurio pralaidumą, gali būti naujųkrantinių įrengimas ar rekonstrukcija, sumažinant Klaipėdos sąsiaurio skerspjūvį (Gailiušis irKriaučiūnienė, 1999) bei molų rekonstrukcija (Gailiušis et al., 2004). 2001-2002 m. vykdantKlaipėdos jūrų uosto rekonstrukcijos darbus buvo prailginti molai (šiaurinis 205 m, pietinis –278 m). Patys uosto vartai susiaurėjo ir tapo „priverti“. Tuo buvo siekiama sumažinti ilgosiosbangos, kuri susidaro pučiant šiaurės–vakarų vėjams, pavojingumą laivams. Sąsiaurio tėkmėsstruktūros pokyčiai dėl Klaipėdos uosto jūros vartų rekonstrukcijos atvaizduoti 2-14paveiksle. Apskaičiuota (Gailiušis et al., 2004), kad Klaipėdos uosto jūros vartųrekonstrukcija sumažina sąsiaurio pralaidumą iki 4,0% tekant tėkmei iš Kuršių marių įBaltijos jūrą ir iki 2,5% – iš Baltijos jūros į Kuršių marias. Ši priemonė iš dalies kompensuojaKlaipėdos sąsiaurio pralaidumo padidėjimą, kuris atsiranda dėl uosto farvaterio gilinimo.Klaipėdos sąsiaurio hidrodinaminiu modeliu ištyrus uosto akvatorijos tėkmių struktūrosir pralaidumo pokyčius dėl bet kurios ūkinės veiklos, gauname naujų žinių apie Klaipėdosjūrų uosto plėtros galimybes ir būtinas gamtosaugos priemones, kurios saugotų Kuršių mariųekosistemą.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 134

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 132-14 pav. Klaipėdos sąsiaurio tėkmės struktūra tekant 2700 m³/s debitui iš Kuršių marių į Baltijosjūrą: viršuje - prieš jūros vartų rekonstrukciją, apačioje - po jūros vartų rekonstrukcijos.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 135

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 132.2.2 Kranto linijos dinamika Klaipėdos uosto poveikio zonojeKranto linijos dinamikos ypatumai Klaipėdos uosto poveikio zonoje yra plačiai aprašytiG.Žilinsko straipsnyje (1998). Šiame darbe išskirti Klaipėdos sąsiaurio antropogeniniopoveikio Baltijos jūros krantams trys pagrindiniai periodai:1. Nedidelio antropogeninio poveikio periodas (iki kapitalinių molų statybos pradžios –1835 m.). Vyravo Kuršių nerijos kranto „priaugimo“ bei šiaurinio (žemyninio) krantoišplovimo tendencijos.2. Intensyvios molų statybos ir dugno gilinimo laikotarpis (1835-1957 m.). Ypačsmarkiai kito krantai, esantys prie Klaipėdos sąsiaurio, intensyvios molų statybos laikotarpiu.1835 – 1878 metais kranto linija priešpietinio molo priaugo apie 600 m (14 m per metus).Prailginus pietinį molą (darbai baigti apie 1957 m.), kranto linija jau ne stūmėsi jūros link,kaip teoriškai turėtų būti priešvėjinėje molų pusėje, o dėl suintensyvėjusios dugno erozijospriekrantėje – traukėsi.3. Didelės apimties dugno gilinimo darbų laikotarpis (1957-1997 m.). Šeštojodešimtmečio pabaigoje buvo stipriai išgilintas įplaukos (iki 10 - 10,5 m.) ir vidinio kanalo (iki9 – 9,5 m) farvateriai. Dar didesni gyliai (iki 12-12,5m) kanalo farvateryje buvo pasiekti 1985– 1986 metais, statant tarptautinę perkėlą. Dėl iškasamo iš barinio kanalo didelių gruntokiekių, o tuo pačiu susidariusių didelių gylių gradientų tarp aplinkinės akvatorijos ir bariniokanalo, smarkiai suaktyvėjo nešmenų „nutraukimo“ iš aplinkinių pakrantės rajonų procesai.Šių bei kitų hidrolitodinaminių procesų išdavoje krantas traukėsi tiek šiaurinėje, tiek irpietinėje Klaipėdos uosto molų pusėse. Per 1957- 1993 m. laikotarpį krantas prie pietiniomolo atsitraukė apie 65 m(1,8 m/m.) ir 500 m. atstumu – 40 m. (1,1 m/m.), o prie šiauriniomolo – apie 30 m (0,8 m/m.) ir 500 m atstumu – apie 72 m. (2 m/m.). Intensyvios abrazijosruožas šiaurinėje uosto pusėje siekia virš 1200 m.4. 2001-2002 m. vykdant Klaipėdos jūrų uosto rekonstrukcijos darbus buvo prailgintimolai (šiaurinis 205 m., pietinis – 278 m.). Šie darbai turėjo įtakos gretimų uostui jūros krantųdinamikai. Vertinant molų rekonstrukcijos įtaką buvo remtasi nuo 1995 m. vykdomoKlaipėdos uosto krantų dinamikos monitoringo duomenimis. Nustatyta, kad žemyne,arčiausiai molų esančioje kranto atkarpoje, kurioje paskutinį dešimtmetį iki uosto molųprailginimo krantas buvo santykinai stabilus, po rekonstrukcijos įsivyravo kranto ardostendencijos. Kuršių nerijos krante, kur paskutinį dešimtmetį iki molų prailginimo arčiausiojemolui kranto atkarpoje vyravo intensyvios ardos procesai, po molų rekonstrukcijos krantaspradžioje stabilizavosi, o vėliau čia pradėjo vyrauti sąnašų akumuliacijos tendencijos (šieduomenys yra iš pateikto spaudai Dariaus Jarmalavičiaus, Gintauto Žilinsko ir DonatoPupienio straipsnio „Impact of Klaipėda Port jetties reconstruction on adjacent sea coastdynamics“).Kranto linijos dinamikai turi įtakos daug faktorių: uosto vartų orientacija, uosto plėtra(farvaterio gilinimas ir platinimas, molų rekonstrukcija), vandens apykaita tarp Baltijos jūrosir Kuršių marių ir t.t. Uosto plėtra turės didelę įtaką Klaipėdos sąsiaurį supantiems krantams,todėl būtina pastoviai atlikti krantų monitoringą ir tvirtinti krantus.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 136

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 132.2.3 Šventosios uosto rekonstrukcijos poveikisPagal LR Vyriausybės strateginio planavimo komiteto 2003-11-06 posėdžio protokoląNr. 19, prioritetinės Šventosios jūrų uosto veiklos kryptys yra šios: pramoginių ir sportiniųlaivų, mažųjų kruizinių ir Ro-Ro keleivinių laivų, nedidelių žvejybos laivų aptarnavimas;Būtingės naftos terminalo pagalbinių laivų aptarnavimas; valstybės sienos apsaugos tarnybos,specializuotų gelbėjimo ir kitų kontrolę jūroje vykdančių institucijų laivų aptarnavimas.Norint vykdyti numatytas veiklos kryptis, būtina Šventosios uosto rekonstrukcija. Sudarytosuosto rekonstrukcijos alternatyvos yra šios (2-15 pav.): “0” – nulinė alternatyva, dabartinėŠventosios uosto būklė; “1” - trumpi 400 m. ilgio molai, 6 m. uosto gylis ir 7 m gylio įplaukoskanalas; “2” - ilgi molai (800 m ilgio), 6 m. uosto gylis ir 7 m. gylio įplaukos kanalas; “3” -ilgi molai (800 m ilgio), 8 m. uosto gylis ir 9 m. gylio įplaukos kanalas (projektas „Šventosiosuosto rekonstrukcijos galimybių studija“, ALATEC, 2009).Atliktas uosto molų ilgio pagrindimas ir jų gylio nustatymas pagal hidrodinamines irlitodinamines savybes. Norint įvertinti Šventosios uosto rekonstrukcijos alternatyvas, buvosukurtas Lietuvos Baltijos priekrantės (Lietuvos akvatorija) bangų, hidrodinaminis ir nešmenųpernašos modelis, panaudojant Danijos hidraulikos instituto skaitinę programinę įrangą MIKE21 (MIKE 21..., 2005).Srovių bei bangų formavimosi procesui jūros priekrantės zonoje didžiausią įtaką turistiprūs, pakankamai ilgos trukmės ir pastovios krypties vėjai. Per 1999 – 2007 m. laikotarpįtarp stiprių vėjų ryškiai išsiskiria P-V sektoriaus vėjai: PV krypties vėjai sudarė 37,6%, V –28,3%, P – 13,3% ir ŠV - 11,2%. Nustatyta, kad PV, V ir ŠV krypčių vėjai sukelia didžiausiasbangas ir labiausiai keičia hidrodinaminį režimą Baltijos priekrantėje. Todėl bangų,hidrodinaminiai ir nešmenų pernašos procesai modeliuoti pučiant šių krypčių 20 m/s greičiovėjams (Kriaučiūnienė, Gailiušis, 2010).Šventosios uosto molų ilgio įtaka priekrantės dugno ir jūros krantų procesams nagrinėtalyginant „1“ ir „2“ alternatyvą su „0“ alternatyva (2-15 pav.). Pučiant vakarų vėjui, ilgi (800m) uosto molai („2“ alternatyva) suformuoja didelį erozijos židinį, nutolusį per 200–400 mnuo šiaurės molo. Tėkmės greičiai priekrantėje padidėja nuo 0,07 m/s („0“ alternatyva) iki0,48 m/s („2“ alternatyva). Tuo tarpu trumpesni 1 uosto alternatyvos molai padidina tėkmėsgreičius nuo 0,02 m/s iki 0,34 m/s. Pučiant PV vėjui susidaro erozijos židinys uosto pietųpusėje. Šiame plote tėkmės greičiai padidėja iki 0,4-0,5 m/s “1” ir „2“ alternatyvoms, kai „0“alternatyvai greičiai buvo 0,2-0,3 m/s.Šventosios uosto gylio įtaka hidrodinaminiams procesams nustatyta „2“ ir „3“ uostoalternatyvas palyginus su „0“ alternatyva (2-15 pav.). Pagal „2“ alternatyvą uosto gylis yra 6m, o pagal „3“ alternatyvą – 8 m.). Pučiant V vėjui, kranto būklei įtaką daro “3” uostoalternatyva, kai susiformuoja erozijos židinys į šiaurę nuo uosto. “2” uosto alternatyvos molųpoveikis žymiai mažesnis. Į šiaurę nuo uosto molų tėkmės greičiai padidėja iki 0,43 – 0,47m/s, kai „0“ alternatyvos greičiai buvo vos 0,02 m/s. Pučiant PV vėjui didžiausi tėkmiųgreičių pokyčiai nustatyti į šiaurę nuo uosto molų. Pučiant ŠV vėjui didžiausi tėkmių greičiųpokyčiai nustatyti į pietus nuo uosto molų. Tėkmės greičiai padidės artimoje krantui zonojelyginant “2” ir “3” alternatyvas su „0 alternatyva.Šventosios uosto atstatymas pagal “1” alternatyvą tenkina minimalius uostoreikalavimus ir daro mažiausią įtaką priekrantės litodinaminiams procesams. “2” uostoatstatymo alternatyva taps krantų erozijos priežastimi tiek uosto pietų, tiek uosto šiaurėspusėje. Uosto gylio didinimas (“3” alternatyva) iki 8 m uosto padidins uosto poveikį nešmenųpernašos procesams.Šiuo metu yra atliekamas detalus Šventosios uosto rekonstrukcijos poveikio atlinkaivertinimas, kuriame vertintas galimas uosto poveikis Baltijos jūros aplinkai.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 137

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13a) b)c) d)2-15 pav. Šventosios uosto rekonstrukcijos alternatyvos: a) „0“, b) 1, c) 2 ir d) 3 alternatyva(paruošė B. Gailiušis).LiteratūraBukantis A. Lietuvos klimatas. Vilnius, 1994Grunto kasimo jūrų ir jūrų uostų akvatorijose bei iškastų gruntų tvarkymo taisyklės. LAND46-2002. Žin., 2002, Nr. 27-976Gailiušis B., Kovalenkovienė M., Kriaučiūnienė J. Svarbiausios šiandieninės Lietuvoshidrologinių tyrimų kryptys // Energetika. ISSN 0235-7208. 2006. Nr. 3, p. 43-50.Gailiušis, Brunonas; Kriauciuniene, Jūratė; Kovalenkovienė, Milda. Studies on permeabilityof the Klaipėda Strait // The 6 th International Conference „Environmental Engineering“,Vilnius Gediminas Technical University, May 26–27, 2005. ISBN 9986-05-850-3, p. 356–361. [ISI Proceedings]Gailiušis, Brunonas; Kriaučiūnienė, Jūratė. Klaipėdos sąsiaurio tėkmės planinės struktūrospokyčių modeliavimas // Aplinkos tyrimai, inžinerija ir vadyba. ISSN 1392-1649. 1999. Nr. 1. P.18–24. [INSPEC]Gailiušis, Brunonas; Kriaučiūnienė, Jūratė; Kriaučiūnas, Romualdas. Klaipėdos uostoįplaukos kanalo tėkmės hidrodinaminio režimo pokyčiai dėl molų pertvarkymo // Energetika.ISSN 0235-7208. 2004, Nr. 1, p. 57–61. [INSPEC]JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 138

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Gulbinskas, S. Jūrinės industrijos plėtra ir racionali gamtonauda. MG. 1998/8, Geografijosinsitutas. Prieiga per internetą - http://ausis.gf.vu.lt/mg/nr/98/8/08gnauda.htmlKriaučiūnienė, Jūratė; Gailiušis, Brunonas. Šventosios uosto rekonstrukcijos alternatyvoshidrodinaminiu aspektu. 4-oji mokslinė – praktinė konferencija „Jūros ir krantų tyrimai –2010“. 2010 balandžio mėn. 13-16 d. Palanga, Lietuva. P. 98-100.MIKE 21. Coastal Hydraulics and Oceanography. User Guide. DHI Software. 2005. 187 p.MIKE 21. Sediment transport and morphological modelling. User Guide. DHI Software.2005. 369 p.MIKE 21. Wave modelling. User Guide. DHI Software. 2005. 308 p.Žilinskas G. 1998. Kranto linijos dinamikos ypatumai Klaipėdos uosto poveikio zonoje [Thepeculiarities of shoreline dynamics in the impact zone of Klaipėda port]. Geografijosmetraštis [The Geographical Yearbook] 31: 99-109JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 139

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 132.2.4 Dugninio tralavimo poveikisPagal pateiktus Žuvininkystės tarnybos prie ŽUM duomenis, LR Baltijos jūrosteritorijoje 95,4% žuvų sugaunama traluojant ir tik 4,6% kitais pasyviosios žvejybos įrankiais.Savo ruožtu LR laivų registre, šiuo metu yra registruoti 48 žvejybiniai laivai, kurių bendrasistonažas sudaro 47933 t (LSLA, 2011).Žvejyba traluojant jūros dugną paveikia tiesioginiu bei netiesioginiu būdu: Tiesioginis poveikis – paveikia jūros dugną, gremžiant bei išariant jį, taip pat atsirandanuosėdų resuspensija, bentoso išnaikinimas bei nuosėdinės medžiagos perklostymas. Netiesioginis poveikis – žuvų mirtingumas po žvejybos bei ilgalaikis tralavimopoveikis bentosui.Atliktų kitose valstybėse studijų metu buvo nustatyta, jog tralinės žvejybos metuatsiranda pastovūs faunos pokyčiai. Šis aplinkos trikdymas tiesiogiai priklauso nuo žvejybosįrangos svorio, tralavimo greičio, dugno nuosėdų litologinės sudėties, hidro ir litodinaminiųsąlygų. Taip pat buvo nustatyta kad, kuo dažnesnis tralavimas, tuo didesnė nuolatinių pokyčiųtikimybė. Giliuose vandenyse šio poveikio atsistatymui reikalingi dešimtmečiai (Jones, 1992).Tralavimo poveikio tyrimų Lietuvos Baltijos jūros akvatorijoje atlikta nėra. Tralavimo rajonųišsidėstymas Baltijos jūros Lietuvos akvatorijoje pateikiamas I.25 priede.LiteratūraJones, 1992 Environmental impact of trawling on the seabed: a review New Zealand Journalof Marine and Freshwater Research, 1992, Vol. 26: 59-67 0028-8330/2601-0059ŽUT, 2011 Žuvininkystės tarnybos pateikta informacijaLSLA, 2011 Lietuvos saugios laivybos administracijahttp://www.msa.lt/lt/papildomas-meniu/statistine-informacija_702/juru-laivu-registre-7f1r.htmlJŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 140

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 132.2.5 Smėlio kasimo poveikis2011 m. buvo atlikti Palangos paplūdimio papildymo smėliu aplinkos tiriamieji irmonitoringo darbai. Šių darbų pagrindinis tikslas buvo stebėti gamtinės aplinkos kokybėspokyčius smėlio kasimo vietoje jūroje, Preilos – Juodkrantės poligone, ir tvarkomamePalangos kranto ir priekrantės ruože nuo Birutės kalno iki Rąžės upelio žiočių. 2011 m.balandžio – gegužės mėnesiais Palangos paplūdimiai papildyti 131 631 m³ smėlio.Smėlio kasimas buvo vykdomas Preilos – Juodkrantės poligone. Šio poligono dugnoreljefe išsiskiria dvi charakteringos, statmenai viena į kitą orientuotos teigiamo reljefostruktūros, kuriose smėlio tinkamo paplūdimių papildymui storis yra ne mažesnis kaip 3 m.Šių struktūrų plotai - 5,04 ir 2,6 km 2 . Juose atitinkamai yra susikaupę ne mažiau kaip 7,97 ir3,61 mln. m 3 smėlio. Vyraujanti smėlio sudėtis – vidutinis smėlis. Jūros gylis kasimo rajone19-24 m. 2011 m., kaip ir 2008 m. smėlis buvo kasamas iš didesnio PR-ŠV kryptimiorientuoto ploto. Vertintina, kad 2011 m. iš šio ploto galėjo būti iškasta iki 150000 m³ smėlio.Tai yra didesnis kiekis, negu buvo paskleistas paplūdimyje, nes dalis smėlio, trūkusvamzdynui, pateko į jūros dugną Palangos priekrantėje.Smėlio kasimo rajonas pasižymi aktyvia hidrodinamika. Išmatuoti tėkmių greičiaipriedugnyje siekė 0,22-0,28 mm. Tokie tėkmės greičiai yra pakankami, kad į judrią būsenąpereitų smėlio dalelės, kurių stambumas 0,2-0,4 mm. Šis stambumas kaip tik atitinka smėliųgranuliometrinę sudėtį kasimo rajone.Smėlio kasimo darbai buvo vykdomi pavasarį, esant žemai vandens temperatūrai.Hidrocheminiai vandens rodikliai smėlio kasimo laikotarpiu buvo būdingi šiam metų sezonui.Sprendžiant pagal dugno reljefo pokyčius po atliktų darbų, grunto kasimas buvovykdomas plaukiant išilgai gūbrio ir jo paviršiuje kasant siaurus ir iki 1 m. gylio griovius.Vėliau atlikti tyrimai parodė, kad po kasimo darbų vyksta pažeisto reljefo niveliacija. Yraužnešamos išilginės iškasos ir dugno paviršiaus reljefas įgauna savo pirmykštį vaizdą. Stebimismėlio kasimo rajono dugno morfologijos pokyčiai rodo, kad atlikti darbai kol kas neturipoveikio jūros dugno reljefui. Esant tokiam kasimo intensyvumui, kai per vieną paplūdimiųpapildymo ciklą buvo iškasta apie 130000-150000 m³ smėlio, dugno reljefas pilnai atsistatodėka nuosėdinės medžiagos migracijos.Dugno nuosėdų sudėties stebėjimai parodė, kad nuosėdų sudėtis kasimo rajone išliekastabili. Pačiose kasimo vietose užfiksuoti tik labai nežymūs nuosėdų sudėties pokyčiai rodo,kad kasamas nuosėdų sluoksnis yra sudarytas iš vienodos sudėties nuosėdų. Iškasasužpildančios nuosėdos atitinką bendrą rajono nuosėdų sudėtį.Smėlio kasimo rajone po kasimo darbų nenustatyta jokių reikšmingų bentoso bendrijųstruktūrinių charakteristikų pokyčių. Smėlio kasimo rajone nebuvo registruota vandenspaukščių sankaupų.Savaeige žemsiurbe atplukdytas smėlis į krantą buvo pumpuojamas per rifuliavimovamzdynų sistemą. Šią sistemą sudarė vamzdynai paplūdimyje, vamzdynas paklotas jūrosdugne ir lankstus vamzdynas, jungiantis dugno vamzdyną su žemsiurbe. Paplūdimiųpapildymo metu ruože nuo Birutės kalno iki tilto buvo paskleista 74557 m³ ir ruože nuo tiltoiki Rąžės – 57074 m³ smėlio. Darbų vykdymo metu, trūkus vamzdynui maždaug dugno irlankstaus vamzdynų sujungimo vietoje, dalis smėlio pateko į jūros dugną Palangospriekrantėje, maždaug 8-9 m gylyje sudarydamas seklumą. Preliminariais vertinimais šiojevietoje išpilto smėlio kiekis galėjo sudaryti 15000 m³.Atlikti smėlio papildymo darbai turėjo ryškų poveikį paplūdimio morfologijai ir krantolinijos pokyčiams. Po atliktų darbų tvarkytame ruože paplūdimio plotis pietinėje pusėjepadidėjo iki 77-88 metrų, o aukštis ties apsauginio kopagūbrio papėde siekė 2,4-2,7 m.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 141

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Šiaurinėje pusėje buvo suformuotas 70-81 m pločio ir 2,8-3,0 m aukščio paplūdimys. 2011 m.vasara ir ypatingai rudens pradžia pasižymėjo dideliu audringumu, kas sukėlė aktyvųpaplūdimio ir povandeninio šlaito skersinio profilio persiformavimą. Rugsėjo mėn. pietinėjedalyje paplūdimys susiaurėjo iki 49-60 m, o šiaurinėje, net iki 35-45 m. Paplūdimius aktyviaiveikė ir eolinė veikla, dėl kurios dalis smėlio buvo pernešta į sausumos pusę.Po atliktų darbų pietinio ruožo jūros priekrantėje nustatytas dugno paaukštėjimas irgylių sumažėjimas, ypač intensyviausio smėlio papildymo vietoje. Šiauriniame ruože, ženkliaipriauginus paplūdimį, iš karto po papildymo padidėjo povandeninio šlaito nuolydžiai. Taisavo ruožtu paskatino aktyvesnį paplūdimių ardymą. Dalis smėlio iš paplūdimio papildopovandeninį šlaitą. Šiame ruože stebėta į Š nukreipta išilginė nešmenų pernaša ir gyliųsumažėjimas prie Rąžės žiočių.Palangos paplūdimių papildymui yra naudojamas šiek tiek stambesnis smėlis, negupirminis. Pietiniame ruože, kur jau anksčiau buvo papildymui buvo naudotas jūrinis smėlis,paplūdimių nuosėdų sudėtis neturėjo didesnių pokyčių. Šiauriniame ruože atvežtinis smėlispakeitė nuosėdų sudėtį nuo smulkaus iki vidutinio smėlio. Povandeniniame šlaite pietinėjepusėje smėlio paplitimo juosta išsiplėtė maždaug iki 5 m. gylio. Šiauriniame ruože didesnissmėlio juostos išplitimas stebėtas tik prie tilto.Atlikti paplūdimio papildymo darbai neturėjo įtakos banguolio F. lumbricalis gausumuiir vertingoms Palangos priekrantėms buveinėms. Tačiau įvykus avarijai, vamzdyno trukimovietoje buvo užpilta apie 9391 m 2 moreninio dugno su daugiamečiu raudondumbliu šakotuojubanguoliu. Sunaikintos dugno buveinės plotas sudaro apie 4 % lyginant su bendru biotopoplotu, todėl išpilto smėlio poveikis yra santykinai nedidelis, tačiau dėl vandens judėjimotikėtinas smėlio transportas ir poveikis dugno bendrijoms žymiai didesniame dugno plote.Atliekant darbus smėlio pylimo zonoje laikėsi tiek vietinės populiacijos paukščiai(didžioji antis, sidabrinis kiras ir varna), tiek migrantai (paprastieji, sidabriniai ir rudagalviaikirai, gulbė nebylė, jūrinė šarka). Artimoje smėlio pylimo ir tvarkymo technikos kaimynystėjepaukščiai ilsėjosi ir maitinosi. Smėlis buvo pilamas kartu su jūros vandeniu, kuriame gali būtismulkesnių maisto objektų, pritraukusių kirų ir kitų vandens paukščių.Ichtiologiniai stebėjimai parodė, kad didesnių skirtumų nuo kitų priekrantės akvatorijų,akvatorijoje ties Palanga pagal žuvų rūšinę sudėtį, gausumą, biomasę bei matmeninę struktūrąnebuvo. Preliminariais duomenimis atlikti darbai neturėjo pakenkti žuvų migracijų ir nerštosąlygoms (BPATPI, 2011). Paplūdimių pamaitinimo bei smėlio kasimo rajonai pateiktiatitinkamai 2-16 pav. ir I.26 priede.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 142

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 132-16 pav. Paplūdimių pamaitinimo smėliu rajonai tie Palanga.LiteratūraKU BPATPI, 2011 Palangos paplūdimio papildymo smėliu aplinkos tyrimai ir monitoringas.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 143

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 132.2.6 Sprogdinimo darbų poveikis jūros aplinkaiII - ojo pasaulinio karo amunicijos, gulinčios ant jūros dugno sprogdinimo darbaiLietuvoje atliekami reguliariai. Sprogmenų neutralizavimas ir sprogdinimas buvo vykdomas3-se jūros rajonuose. Minimaliausias susprogdintos amunicijos TNT ekvivalentas yra 37 kg,maksimaliausias susprogdintos amunicijos TNT ekvivalentas yra 940 kg. Vidutinissprogstamosios medžiagos kiekis (tiek objekto, tiek medžiagos jam sunaikinti) sudarė apie250-300 kg TNT. Pagal Lietuvos Karinių jūrų pajėgų pateiktus duomenis 1997-2011m.Lietuvos Baltijos jūroje buvo susprogdintas apie 151 objektas. Sprogdinimo rajonų plotaspagal pateiktus duomenis sudarė 2178,3 km 2 (KJP, 2011). Užsienio literatūroje šie poveikiaiaprašomi menkai, tačiau yra keletas darbų atliktų šioje srityje. 2006 m. John A.Lewis savodarbe aprašė, eksperimentinį tyrimą, kurio metu, buvo nagrinėjamas povandeninių sprogimųfizinis poveikis, jūros dugno augalijai bei gyvūnijai. Atlikus, nedidelių užtaisųeksperimentinius sprogimus, buvo pastebėtas 45 cm skersmens bei 25 cm gylio krateriųatsiradimas, jūros dugne. 8 savaičių bėgyje, sprogdinimų vietovėje 7-8 m. spinduliu išnykojūrinio andro (Zostera marina) populiacija. Susprogdinus keletą nedidelės apimties užtaisų,sprogdinimų vietovėje buvo suformuota 40 m. ilgio bei 7-8 m. pločio laukymė, jūros dugne.Taip pat buvo nagrinėjamas šių, mažo užtaiso sprogdinimų poveikis dugno gyvūnijai. Buvopastebėta, jog bestuburiai yra pakankamai atsparūs, sprogdinimo fiziniams poveikiams, tačiaukrabų bei kitų vėžiagyvių mirtingumas buvo didesnis. Taip pat buvo pastebėtas jūrospaukščių, esančių netoli nuo sprogdinimo židinio, mirtingumas. Sprogdinimų ant dugno metuatsiranda sedimentų oksidacijos-redukcijos reakcijų pokyčiai, toksinų išlaisvinimas, padidėjadrumstumas, pasikeičia sedimentų kompozicija, atsiranda krateriai (Lewis A., 2006). LRBaltijos jūros dalyje sprogdinimo darbų daroma fizinė žala jūros dugnui nežinoma, tačiauakivaizdu, jog 11 sprogdinimų per metus, kurių TNT ekvivalentas gali siekti beveik 1000 kg,daro fizinę žalą jūros dugnui. Sprogdinimo rajonų plotai nurodyti priede II. 29. KJPpateikiamais duomenimis, išminavimo darbai bus vykdomi ir ateityje (KJP, 2011).LiteratūraKJP, 2011 LR Kariuomenės KJP pateikti nepublikuoti duomenysLewis A., 2006 Effects of underwater explotions on Life in the seaJŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 144

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 132.2.7 Laivybos poveikis jūros aplinkaiLR Baltijos jūros rajone laivybos intensyvumas pastarajame dešimtmetyje mažėjo.T.y. atplaukiančių laivų skaičius į Klaipėdos uostą mažėjo, tačiau didėjo laivų tonažas. Laivųapsilankymo Klaipėdos uoste dinamika atvaizduota 2-17 paveiksle.2-17 pav. Laivų apsilankymų skaičius Klaipėdos uoste (KVJUD, 2011).Nepaisant laivų apsilankymų Klaipėdos uoste skaičiaus mažėjimo, perkraunamųkrovinių Klaipėdos uoste daugėjo. Tai reiškia, jog Klaipėdos uoste stebimi didesnio tonažolaivų apsilankymai. Laivybos poveikis aplinkai yra įvairialypis ir gali būti klasifikuojamaspagal tokią schemą:Akustinis – triukšmas, skleidžiamas laivo jėgainės bei mechanizmų, akustiniai signalai(aprašyta skyriuje “Kitas fizinis trikdymas“);Vandens tarša – į jūrą išleidžiami daugiau ar mažiau pakitę (palyginti su jūrosvandeniu) ar sąlyginai išvalyti vandenys, balastiniai, aušinimo, nutekamieji, naftingi beikrovinio medžiagomis užteršti vandenys (aprašyta skyriuje “Nuolatinis ir (arba) tikslinisteršalų išmetimas”). Prie vandens taršos priskiriamos ir išmetamos iš laivų šiukšlės ir atliekos(aprašyta skyriuje „Jūrą teršiančios šiukšlės“);Oro tarša – įvairios emisijos iš laivo, energetinių, kitų inžinerinių įrenginių beikrovinio (aprašyta skyriuje “Nuolatinis ir (arba) tikslinis teršalų išmetimas”).Ypač stiprų poveikį jūros ekosistemai gali padaryti laivų avarijos, pervežantpavojingus krovinius, pvz. naftą. Baltijos jūroje kasmet įvyksta keletas ar net keliolikaincidentų (V.Smailys, B.Tilicikis, 2001). Pagrindinės stambesnės avarijos LR Baltijos jūrosdalyje pateiktos 2-1 lentelėje.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 145

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 132-1 lent. Stambesnės laivų avarijos LR Baltijos jūros dalyje (JAAA, neskelbti duomenys).Data Laivų avarijos Įvykio vieta Išsiliejūsių teršalų kiekis1999-10-01 Laivas „Agat“ Baltijos jūra, Tarša – 100 m 2 dėmėkoordinates 56,01’8’’N,20,35‘39‘‘E.1999-12-06 Tanklaivis „Almanada“ Būtingės terminalas 4 m 32001-03-06 Tanklaivis “North Būtingės terminalas 0,080 t.Pacific”2001-11-23 Tanklaivis “Catherine Būtingės terminalas 59 t.Knutsen”2002-08-27 Barža “Modi-R” Klaipėdos pietinismolas75 m 3Angliavandenilių teršalų koncentracijos LR Baltijos jūros dalyje aprašytos 2.5. skyriuje“Užterštumas pavojingomis medžiagomis”.LiteratūraKVJUD, 2011 http://www.portofklaipeda.lt/lt.php/statistika/uosto_statistika/11038V.Smailys ir B.Tilickis, 2001 Lietuvos pajūrio aplinkos problemos Aplinkos tyrimai,inžinerija ir vadyba, 2001.Nr.3(17), P.76-81JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 146

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 132.3 „Kito fizinio trikdymo“ kategorijai priklausantys poveikiaiKitam fiziniam trikdymui priskirtini: antropogeninis povandeninis – triukšmas; kitųenergijų poveikiai; jūros tarša šiukšlėmis.2.3.1 Antropogeninio povandeninio triukšmo poveikisPovandeninio triukšmo charakteristikos. Žmogaus veikla jūros aplinkoje generuojatriukšmą, kuris yra svarbi viso povandeninio garsinio fono dalis. Aplinkos triukšmas -nenorimas ar žalingas išorinis garsas. Triukšmo sklidimo charakteristikos jūroje priklauso nuovandens temperatūros, druskingumo bei gylio (Whitlow and Hastings, 2008). Pagrindiniaiparametrai, apibūdinantys garsą - tai akustinis slėgis, intensyvumas ir garso greitis (Bradleyand Stern, 2008). Povandeninio triukšmo charakteristikos Lietuvos Baltijos jūros vandenysenėra išmatuotos. Iš literatūros šaltinių yra žinoma, kad esant sekliam 50-60 m gyliuipovandeninio triukšmo sklidimo greitis jūros vandenyje siekia ~1480-1530 m/s (Badiey et al.,2002) (2-18 pav.).2-18 pav. Triukšmo sklidimo greitis jūros vandenyje 0-60m. gylyje, išmatuotas vasarą(Badiey et al., 2002).Kita charakteristika, triukšmo perdavimo nuostolis (angl. transmission loss), nusakogeometrinio triukšmo sklidimo bei terpės, kurioje sklinda triukšmas, garso mažinimo savybes,susijusias su garso sklidimu, išsibarstymu bei sugėrimu (NRC, 2003). Triukšmo perdavimonuostoliai apskaičiuojami įvairiais modeliais (2-19 pav.).JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 147

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 132-19 pav. Triukšmo sklidimo nuostolis sekliame jūros vandenyje. Triukšmo šaltinis, skleidžiantisžemo dažnio 65Hz triukšmą, patalpintas 12m gylyje (Badiey et al., 2002).Bendros povandenio triukšmo poveikio jūros gyvūnijai tendencijos. Bendrospovandeninio triukšmo poveikio tendencijos bei poveikiai atvaizduoti 2-20 paveiksle. Šaliatriukšmo taršos šaltinio, jei triukšmas pakankamai stiprus, jis gali sukelti akustinę traumą,gyvūnams esant toliau nuo taršos šaltinio klausos visišką praradimą, klausos laikinąpraradimą, komunikavimo trikdymą bei elgsenos pokyčius2-20 pav. Triukšmo poveikis gyvūnams priklausomybė nuo atstumo. (NRC, 2005). Sąvokos:sužeidimas (akustinė trauma) – kūno audinių sužeidimai, vidinis kraujavimas, kaulų lūžiai, cerebriniostuburinioskysčio išsiliejimas į vidinę ausį, plaučių audinių trūkiai; dujų embolija, dekompresinė liga;riebalų embolija; dujų pripildytų organų pažeidimai; visiškas klausos praradimas – būgnelio trūkis;vestibiuliarinė trauma; svaigulys, koordinacijos disfunkcija, ausies jutiminių plaukelių pažeidimai;laikinas klausos praradimas – laikinas girdimumo ribos pakilimas; komunikavimo trikdymas – gyvūnųtarpusavio bei kitų biologiškai svarbių (maisto paieškos bei grobuonių išvengimo) garsų perdavimotrikdymas; elgsenos pokyčiai – jūros gyvūnų išlipimas į krantą, maitinimosi, dauginimosi, jaunikliųmaitinimo pokyčiai; pakitusi elgsena, vokalizacijų pokytis, buveinių pakeitimas.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 148

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Duomenų apie povandeninio triukšmo poveikį dugno bestuburiams yra labai mažai.Žinoma, kad kai kurių aukštesniųjų vėžiagyvių (pvz. krevečių, krabų) sensorinė sistema galibūti jautri vibracinei stimuliacijai iki 100 Hz dažnyje (NRC, 2003). Baltijos jūroje panašiųtyrimų nebuvo atlikta.Norvegijos priekrantėje buvo ištirtas povandeninių seisminių pneumatinių įrankiųpoveikis žuvų sugavimams (Popper, 2003). Nustatyta, kad dėl naudojamo seisminiopneumatinio įrankio keliamo povandeninis triukšmo (iki 225 dB re 1 µPa 20-150 Hz dažniųjuostoje) sugaunamos žuvies kiekis ženkliai sumažėjo, o vėliau, nebenaudojus triukšmo,atsistatė. Taip pat yra įrodymų, jog žuvys jūroje vengia laivų skleidžiamo triukšmo. Švarus,stipresnis nei 180 dB re 1 µPa povandeninis triukšmas, trunkantis kelias valandas, visiškaipaveikia menkių (Gadus morhua) vidinę ausį. Kituose tyrimuose parodyta, kad žuvų klausoslaikiną bei visišką praradimą sukelia 140 -180 dB re 1 µPa intensyvumo 50-400Hz dažniotriukšmas, priklausomai nuo žuvų rūšies (Thomsen et al., 2006). Taip pat nustatyta, kadtriukšmas apie 80 dB re 1µPa (aukštesnio nei žuvų girdimumo ribos intensyvumo) sukeliaklausos sutrikimus ir, netgi jei intensyvus triukšmas neužmuša žuvų, laikinas klausospraradimas sumažina jų išgyvenamumo galimybes.Povandeninio triukšmo poveikis jūros žinduoliams ištirtas žymiai išsamiau. Žinoma,kad laikiną žinduolių klausos praradimą sukelia 75-90 dB (aukštesnio nei žemutinė žinduoliųgirdimumo riba) intensyvumo triukšmas (Thomsen et al., 2006). Žinduolių atsakas į stipriuspovandeninius triukšmus aptinkamas lengviau nei atsakas į chroniškus ir ilgalaikiuspovandeninius triukšmus. Triukšmai sukeliantys vienkartinį stiprų atsaką neturi didelės įtakospopuliacijoms, kai tuo metu chroniškas triukšmo poveikis gali jas paveikti. Ilgalaikispovandeninio triukšmo poveikis gali sukelti laikiną girdimumo slenksčio pokytį bei padidintijūros žinduolių patologinio streso tikimybę (NRC, 2003). Stresas gali sukelti netiesioginįsimpatetinės nervų sistemos atsaką (padidėjąs širdies ritmas, padidėjąs kraujospūdis,hipertermija) bei tiesioginį simpatetinės nervų sistemos atsaką (katecholaminų – epinefrinobei norepinefrino koncentracijos kraujo plazmoje pokytį) (Wright, 2007). Apskirtai,povandeninio triukšmo keliami pavojai jūros žinduoliams labai priklauso nuo triukšmodažnio, trukmės, intensyvumo, triukšmo šaltinio, triukšmo šaltinio veiklos ciklo (NRC, 2005).Atlikus literatūros apžvalgą, pastebėtina jog apie povandeninio triukšmo poveikį jūrospaukščiams vieningos mokslininkų nuomonės nėra. Kai kuriose užsienio šalių studijose,povandeninio triukšmo poveikis jūros paukščiams nustatytas kaip nereikšmingas. Pavyzdžiui,buvo tiriama ledinių ančių (Clangula hyemalis) elgsena seisminių tyrimų metu Boforto jūroje.Nustatyta, jog seisminiai tyrimai, sukeliantys pakankamai aukšto intensyvumo povandeninįtriukšmą, neturėjo tiesioginės įtakos paukščių elgsenai (Flint et al., 2003). Tačiaunetiesioginis poveikis žuvėdroms (Sternula albifrons) buvo pastebėtas tyrimuose, atliktuoseJungtinėje karalystėje. Povandeninis didelio intensyvumo triukšmas buvo generuojamas,kalant polius jūroje. Triukšmingoje teritorijoje, silkių populiacijoms sumažėjus, žuvėdrossuvartojo mažiau žuvies (Perrow et al., 2011). Studijoje, atliktoje Kanadoje bei Škotijoje,tiriant povandeninius prietaisus, naudojamus atbaidyti jūros paukščius nuo moliuskų fermų,buvo aptikta, jog gagų (Somateria mollissima) bei klykuolių (Bucephela clangula) dirbtinaipo vandeniu sukurtoje triukšmingoje teritorijoje, sumažėdavo iki 80%. Taip pat buvo aptikta,jog šie paukščiai reagavo į įrašytą laivo triukšmą, o kitokius triukšmus ignoravo (Ross et al.,2001).Pagrindiniai povandeninio triukšmo šaltiniai Lietuvos Baltijos jūroje. LietuvosBaltijos jūros povandeninio triukšmo taršos šaltinius galima suskirstyti į dvi grupes (TG11,2010; EK sprendimas, 2010): 1) žemo bei vidutinio dažnio (10Hz – 10 KHz dažnių juostoje)šaltiniai, skleidžiantys impulsinį triukšmą, kuris ženkliai gali paveikti jūros gyvūniją; 2) žemodažnio (63Hz – 125Hz dažnių juostoje) šaltiniai, skleidžiantys ištisinį triukšmą. Remiantis EKJŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 149

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13sprendime bei darbo grupės TG11 numatytais indikatoriais, Lietuvos Baltijos jūroje, galimaišskirti 7 esančius ir galimus povandeninio triukšmo šaltinių tipus (2-2 lent.).2-2 lent. Esantys ir būsimi (B) povandeninio triukšmo šaltiniai Lietuvos Baltijos jūros akvatorijoje.Triukšmogrupė*TriukšmošaltinisNuorodaPotencialus triukšmointensyvumas(atstumas iki šaltinio,m)**Dažnis priekuriofiksuojamasdidžiausiasintensyvumasIPovandeniniai 272-278 dB re 1µPa (1) 2Hz-1KHz OSPAR, 2009sprogimaiI Kariniai sonarai 150-210 dB re 1 µPa(1)950Hz-2,1KHz Parsons et al., 2000;Dolman et al., 2011;LM, 2010I Polių kalimas (B) 140-160 dB re 1µPa (1) 60Hz-1KHz Nehls et al., 2007;Thomsen et al., 2006;Elmer et al., 2007II Laivyba 120-140 dB re 1µPa (1) 20-100Hz NRC, 2003IIGilinimas beikabelių klojimas110-120 dB re 1µPa(160)20Hz-80KHzII Naftos krova Nežinomas NežinomasIIVėjo elektriniųeksploatacija (B)* Pagal TG11, 2010; EK sprendimas, 2010** Nustatytas pagal literatūros duomenisMEPF, 2009 Nedwellet al., 2003120 dB re 1 µPa (83) 150Hz Madsen et al., 2006,Thomsen et al., 2006Nors triukšmo taršos šaltiniai Lietuvos Baltijos jūroje yra identifikuotini, jų keliamipoveikiai gali būti nustatyti tik hipotetiškai. Povandeninio triukšmo poveikis aplinkai nėraištirtas ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje kitų Baltijos jūros regiono valstybių, išskyrus Daniją,Vokietiją ir Švediją, kur buvo tiriamas vėjo elektrinių poveikis jūroje (Thomsen et al., 2006;Koschinski et al., 2003) Žemiau pateikta triukšmo šaltinių bendra charakteristika LietuvosBaltijos jūroje bei nurodomi jų galimi poveikiai jūros aplinkai, remiantys literatūriniaisduomenimis.Išnagrinėjus įvairius povandeninio triukšmo esamus ir būsimus šaltinius sudarytaspreliminarus žemėlapis, parodantis bendrą Lietuvos Baltijos jūros akvatorijos apkrovąpovandeniniu triukšmu (I.27 priedas).Triukšmo šaltiniai, susiję su sprogdinimais Lietuvos Baltijos jūros akvatorijoje.Lietuvoje sprogmenų neutralizavimas ir sprogdinimas buvo vykdomas 3-se jūros rajonuose(I.27 priedas). Minimaliausias susprogdintos amunicijos TNT ekvivalentas yra 37 kg,maksimaliausias susprogdintos amunicijos TNT ekvivalentas yra 940 kg (KJP, 2011)Vidutinis sprogstamosios medžiagos kiekis (tiek objekto, tiek medžiagos jam sunaikinti)sudarė apie 250-300 kg TNT. Lietuvos Baltijos jūroje 1997-2011m. buvo susprogdintas apie151 objektas. Sprogdinimo rajonų plotas pagal pateiktus duomenis sudarė 2178,3 km 2 .Tuomet sprogdintos medžiagos vidurkis vienam kvadratiniam kilometrui sudarė apie 1,4kg/km 2 per metus, sprogdinimo rajonuose (KJP, 2011). Panaudojus literatūros šaltinius(Genesis Oil and Gas Consultants, 2010 bei OSPAR, 2009) galime teigti, jog sprogdinimųmetu triukšmo lygis 1 m atstumu siekė ar net viršijo 270 dB re 1 µPa. Pagal KJP pateiktusduomenis ateityje amunicijos naikinimas bus vykdomas LR Baltijos jūros dalyje. Kadanginurodytuose plotuose buvo sunaikinta virš 150 objektų, yra didelė tikimybė, jog šiuoseplotuose ir ateityje bus naikinama amunicija. Tačiau tikslesnei informacijai gauti, reikalingasAAA tarpininkavimas.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 150

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Vykdyti povandeniniai sprogimai galėjo sukelti poveikį žuvims ir jūros žinduoliams 1-10 km atstumu (2-21 ir 2-22 pav.).2-21 pav. Mirtinas atstumas žuvims bei žinduoliams iki sprogimo židinio (pilka spalva - žuvims, juoda- žinduoliams, balti kvadratėliai parodo 550 kg užtaiso viršslėgio bei atstumo santykį, juodikvadratėliai 4500 kg užtaiso viršslėgio bei atstumo santykį) (Ketten, 1995).2-22 pav. Atvaizduotas gyvūnams žalingas poveikis priklausomai nuo atstumo iki sprogimo židinio450 kg užtaisui 100 m mirtinas pavojus, 100-300 m mirtinas – klausos praradimo pavojus, 300-500 mklausos praradimo pavojus >50% atvejų, 500-4000 m visiškas klausos praradimas/laikinas klausospraradimas, daugiau nei 4000 m nuo židinio >50% laikino klausos praradimo atvejų (Ketten, 1995).Ypač pažeidžiamos yra žuvys, turinčios dujų pripildytas plaukimo pūsles. Buvonustatyti jų pažeidimo lygiai (Baxter II et al., 1982):0. Nėra pažeidimo;1. Lengvas kraujavimas, daugiausia inkstus dengiančiuose audiniuose;JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 151

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 132. Dujų pūslė nepažeista, vidinis kraujavimas, inkstų pažeidimas;3. Be išorinių pažeidimo požymių, sudraskyta dujų pūslė, vidinis kraujavimas,inkstų pažeidimas;4. Nepilnai pažeistas visas kūnas. Išorinis kraujavimas. Dujų pripildyti organaisunaikinti, vidaus organai pažeisti;5. Kūno dangos pažeidimai, kūno plėštiniai pažeidimai iki vidurinės pilvo linijos,dujų pripildyti organai sunaikinti, stiprūs vidinių organų sužeidimai, pilvoviduriai sunaikinti.Lietuvos Karinių jūrų pajėgų vykdomų sprogdinimų intensyvumas nurodytuoserajonuose yra 1,4 kg TNT/ km 2 per metus (I.29 priedas). Iš pateiktų duomenų galime darytiišvadą, jog nurodytuose rajonuose sprogdinimai galėjo sukelti gyvūnų (žuvų bei žinduolių)mirtingumą arba jų klausos praradimą.Karinių sonarų keliamas povandeninis triukšmas. Lietuvos Karinėse jūrų pajėgosenaudojami „Captas“ kariniai sonarai (M-CUBE - Mine Counter Measure ManagementSystem), kurių triukšmo keliamas dažnis svyruoja nuo 950 Hz iki 2100 Hz. Triukšmointensyvumas siekia 180-200 dB re 1µPa (Parsons et al., 2000; LK, 2010).Tyrimuose, atliktuose kitose jūrose, buvo pastebėta, kad sonarų keliamas triukšmastrikdo banginių šeimos žinduolių komunikavimą bei gali sukelti jų išmetimą į krantą(Simmonds, Lopez-Jurado, 1991; Frantzis, 1998; Cox et al., 2006). Eksperimentuosenustatyta, kad ruonius paveikus analogišku naudojamiems kariniuose sonaruose triukšmu, visigyvūnai, naudoti eksperimente aktyviai vengė keliamo triukšmo, sumažino nardymoaktyvumą, bei pasyviai plaukiojo paviršiumi, vengdami triukšmo šaltinio (Kvadsheim et al.,2010).Sonarų poveikis žuvims dar nėra pakankamai ištirtas. Eksperimentuose su auksinežuvele (Carassius auratus), paveikus sonarui prilygstamu triukšmu, nustatyti fiziologiniaipokyčiai (padidėjo kortisolio bei gliukozės kiekiai kraujyje) (Smith, 2003). Šių medžiagųpadidėjimas kraujyje buvo traktuojamas kaip stresinis atsakas į sonarų sukeliamo triukšmopoveikį. Kita vertus, kiti tyrimai parodė, jog sonarų skleidžiamas triukšmas nesukelia žuvųatsako, panašaus į žinduolių atsaką (JAC, 2011).Laivybos keliamas povandenis triukšmas. Laivyba yra vienas svarbiausiųpovandeninio triukšmo šaltinių jūrinėje aplinkoje. Nustatant triukšmo lygį, kurį sukelialaivyba būtina žinoti laivų tipus ir eismo intensyvumą (2-3 lent.).2-3 lent. Įvairių laivų tipų skleidžiamo triukšmo lygiai (literatūriniai duomenys).Laivo tipas Garso lygis Tyrimų šaltinisPramoginiai laivai, vandensmotociklai, kateriai, valtys(ilgis iki 50 m)Aptarnaujantys laivai, tyrimolaivai (ilgis nuo 50 iki 100 m)Krovininiai laivai, tanklaiviai,kruiziniai laivai (ilgis nuo 100m)160-175 dB re 1μPa Richardson et al., 1995; Erbe, 2002a;Amoser et al., 2004; Kipple andGabriel, 2004; Blackwell and Greene,2005; Miksis-Olds et al., 2007165 - 180 dB re 1μPa Richardson et al., 1995; Kipple andGabriel, 2003a; 2004; Heitmeyer etal., 2004180 - 190 dB re 1μPa Richardson et al., 1995; Arveson andVendittis, 2000;Kipple, 2002; Heitmeyer et al., 2004;Kipple and Gabriel, 2004Laivybos keliamo triukšmo sklaida skirtingais atstumais pateikiama 2-4 lentelėje.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 152

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 132-4 lent. Laivo sukeliamo triukšmo sklaida skirtingais atstumais (Thomsen et al., 2006).Atstumas iki taršos Laivo sukeliamas povandeninis triukšmas (dB rms re 1 µ Pa)šaltinio, m250 Hz 2000 Hz1 160 15010 145 13350 135 122100 130 1171000 115 10010000 99 80Nagrinėjant laivybos intensyvumą Lietuvos jūros rajone, daugiau dėmesio reikėtų skirtidviem pagrindinėms laivybos linijoms: tai navigacinė linija į/iš Klaipėdos uosto ir į/išBūtingės naftos terminalo. Iš viso 2008 ir 2009 metais į abu šiuos uostus atplaukė 8431 ir7619 laivai (I.28 priedas).Taip pat reikia atkreipti dėmesį į atkuriamą Šventosios uostą. Numatyta, jog Šventosiosuostas talpins viso apie 655 laivus, iš kurių 495 uosto akvatorijoje, o 160 ant kranto (Alatec,2008). Pramoginių laivų, kurių ilgis iki 50 m, skleidžiamas povandeninis triukšmas gali siekti160 -175 dB re 1 µPa (100-1000Hz dažnių juostoje) (Richardson et al., 1995, Erbe 2002a).Laivybos sukeliamas vidutinio intensyvumo triukšmas gali trikdyti žinduolius bei žuvis.Išnagrinėjus literatūrą apie Baltijos jūroje aptinkamų jūros kiaulių (Phocoena phocoena) beipaprastųjų ruonių (Phoca vitulina vitilina), girdimumo ribas bei jas sulyginus su laivųkeliamais triukšmais, galime teigti, jog laivybos keliamų triukšmų juostos persidengia su šiųjūros žinduolių girdimumo juostomis. Pažymėtina ir tai, jog

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13(aukštos įtampos nuolatinės srovės) „NordBalt“ kabelis Baltijos jūros dugnu, sujungiantŠvedijos ir Lietuvos elektros perdavimo tinklus (Litgrid, 2009) (I.29 priedas)Galimas vėjo elektrinių sukeliamas povandeninis triukšmas elektros gamybosmetu bei jo poveikis jūros gyvūnijai. Šiuo metu vieningos nuomonės apie vėjo elektriniųsukeliamo povandeninio triukšmo elektros gamybos metu, poveikį jūros gyvūnijai, nėra.Išmatuotas triukšmo intensyvumo lygis siekė nuo 90 iki 112 dB re 1 μPa Leq 110 metrųatstumu nuo jėgainės (Madsen et al., 2006; EWEA, 2008). Didžiojoje Britanijoje, “NorthHoyle” vėjo elektrinių parke, atliktų triukšmo lygio matavimų metu, nustatytos skirtingų jūrosgyvūnų rūšių triukšmo vengimo zonos (2-5 lent.) (EWEA, 2008).2-5 lent. Apskaičiuoti, skirtingų jūrinių rūšių triukšmo vengimo zonos, atstumai (EWEA, 2008).RūšisAtstumasLašiša1 400 mMenkė5 500 mPlekšnė1 600 mAfalina4 600 mPaprastoji jūrų kiaulė1 400 mRuonis (Phoca vitulina)2 000 mĮvertinus šių tyrimų rezultatus galime daryti prielaidą, jog vėjo elektrinių keliamastriukšmas dalinai trikdytų jūros žinduolius ir žuvis. Tačiau trikdymo pobūdis nebūtų atšiaurus.Jūros kiaulės komunikavimui naudoja ultrasoninius garsus žemesnio dažnio nei 100 KHz(vėjo elektrinės tokiame dažnyje nekelia triukšmo). Vėjo elektrinių keliamas triukšmassusidaro iš keleto spektrinių šuolių bei keleto pagrindinių švarių tonų, kurie nepasižymižinduolių komunikavimo trikdymo savybėmis (Madsen et al., 2006). Ištyrus keturių žuvųrūšių (gelsvapelekės Limanda limanda, silkės Clupea harengus, lašišos Salmo salar beimenkės Gadus morhua) triukšmo vengimo atsaką, nustatyta, jog jis tikėtinas tik nedideliuatstumu - mažesniu nei 1 km (Thomsen et al., 2006).Triukšmo šaltiniai, susiję su statybų jūroje sukeliamu povandeniniu triukšmu.Statybų jūroje sukeliamas kenksmingas triukšmas pagrindinai susijęs su polių kalimosukeliamu povandeniniu triukšmu, kuris gali būti susijęs su krantinių statybomis, vėjoelektrinių statybomis, kabelių klojimu bei gamtinių išteklių gavybos įrenginių statyba.Planuojami vėjo elektrinių parkai parodyti priede I. 28. Polių kalimas apima pakartotiną poliųkalimą į jūros dugną. Dažniausiai tai būna tuščiaviduriai metaliniai poliai. Polių kalimosukeliamas povandeninis triukšmas apibūdinamas, kaip povandeniniai impulsai, kurių garsinissignalas turi akimirksnį didėjimo laiką. Keliamo triukšmo pobūdis priklauso nuo skirtingosestatybose naudojamos technikos bei polių diametro ir ilgio; polių kalimo triukšmas gali siekti160-170 dB re 1 µPa2/Hz (Thomsen et al., 2006).Paprastųjų ruonių tyrimai Baltijos jūroje prie Danijos krantų, Nystede rajone, parodė 10– 60% ruonių skaičiaus sumažėjimą seklumoje, esančioje 10 km atstumu nuo statybų vietospolių įrenginėjimo dienomis, palyginus su skaičiumi, kai įrengimo darbai nebuvo vykdomi.Poveikis įvertintas kaip trumpalaikis (Edren et al., 2010). Kiti tyrimai parodė jūros kiauliųakustinės veiklos sumažėjimą iš karto po polių įrengimo bei visišką atsistatymą po 3-4valandų (Tougaard et al., 2003). Šiaurės jūroje (Horns Reef) ir Baltijos jūroje (Nysted)poveikis buvo nustatytas ne tik polių įrengimo apylinkėse bet ir stebėjimo stotyse, nutolusiose15 km nuo įrengimo vietos. Stebėjimo rezultatai patvirtino, kad polių įrengimas įtakoja jūroskiaulių akustinės veiklos sumažėjimą arba jų pasitraukimą iš gyvenamųjų plotų. Be to, buvonustatyta, kad rūšies tankumas buvo gerokai mažesnis visoje jūros akvatorijoje, kur buvovykdomi įrengimo darbai (Tougaard et al., 2003).Poveikis ir jo stiprumas jūros gyvūnams statybos metu labai priklauso nuo gyvūnorūšies jautrumo. Skirtingų rūšių žuvys yra jautrios skirtingo dažnio triukšmui ir toleruojaJŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 154

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13skirtingo lygio triukšmą. Jautriausios triukšmui yra žuvys, turinčios plaukimo pūslę. Yranustatyta menkių ir silkių atbaidymo reakcija iki kelių kilometrų nuo polių kalimo vietos(Parvin et al., 2005).Galime daryti išvadą, jog polių kalimo sukeliamas povandeninis triukšmas trikdytųLietuvos Baltijos jūros gyvūnus, esančius nedideliu atstumu nuo triukšmo šaltinio.Apibendrinant esamą situaciją, Baltijos jūros Lietuvos akvatorijos dalyje skirtingųtriukšmo šaltinių generuojamus triukšmus, pagal JSPD XI deskriptoriaus nurodytus kriterijus,galima suskirstyti į dvi grupes:I grupė - žemo bei vidutinio dažnio 10 Hz-10 KHz impulsiniai triukšmai (sprogdinimotriukšmai, sonarų triukšmai, polių kalimo triukšmai);II grupė – ištisinis žemo dažnio triukšmas 63-125 Hz dažnio (laivybos triukšmai, uostoįplaukos kanalo gilinimo triukšmai, povandeninių kabelių klojimo triukšmai, naftos krovossukeliami triukšmai).Šie triukšmai daro poveikį jūros gyvūnams – jūros žinduoliams, žuvims, jūrospaukščiams, dugno bestuburiams. Impulsinių triukšmų poveikis yra nesudėtingai nustatomasir pakankamai išnagrinėtas užsienio šalyse. Impulsiniai triukšmai, gyvūnams esant netoliintensyvaus triukšmo šaltinio, gali sukelti gyvūnų mirtį, fizinius pažeidimus, komunikacijostrikdymą bei atbaidyti gyvūnus. Tokie pažeidimai nesudėtingai nustatomi.Ištisinių triukšmų ilgalaikis chroniškas poveikis yra sunkiai nustatomas. Laivybossukeliami triukšmai gali siekti 190 dB re 1μPa. Galima apskaičiuoti ekvivalentinį didelių irmažų laivų triukšmą. Ekvivalentinis triukšmas apskaičiuojamas pagal formulęL eq =10*Lg(1/T*∑ 1 n *t i *10 0,1*Li ). Pvz. didelis 100 000 GT tanklaivis generuoja triukšmąsiekiantį 190 dB, nedidelis prekybinis laivas generuoja 160 dB triukšmą (parametrai paminėtiankstesniame tekste). Paskaičiavimams pasirinktas 100 000 T krovinys. Jam pergabenti reikia1 laivo su 100 000 GT arba 20 laivų su 5000 GT. Skaičiavimams pasirinkta 150 dB vertė.Esant 150 dB triukšmui yra atbaidomi jūros žinduoliai (NRC, 1994) paskaičiavus ekvivalentįtriukšmą, gaunamas rezultatas (2-6 lent.).2-6 lent. Apskaičiuotas ekvivalentinis triukšmas.1 laivas – 100000 GT 20 laivų - 5000GTLaivo ilgis – 315 m triukšmas 190 dB laivoskleidžiamas triukšmas už 40 m siekia 150db.Greitis 20 mazgų. Esant šalia triukšmo šaltinio,triukšmas būtų girdimas 150dB ir didesniuintensyvumu 315+80 m. /20 mazgų = ~40s.Leq = 10 lg(1/24x0,01x10 19 )Leq = 166 dB re 1μPaLaivo ilgis 116 m triukšmas 160 dB Laivoskleidžiamas triukšmas už 1 m siektų 150 dB.Greitis 12 mazgų Esant šalia triukšmo šaltinio,triukšmas būtų girdimas 150 dB ir didesniuintensyvumu 116 m +2 m/12 mazgų=~19,6s.Leq=10 lg (1/24x0,11x10 16 )Leq=136dB re 1μPaIš gautų rezultatų, galima daryti išvadą, jog laivybos navigacinės linijos, kuriomisplaukia dideli laivai >100000 GT, yra triukšmingesnės bei galimai atbaido žinduolius.McEwen and Wingfield 2003 m. pasiūlė šioje srityje naudoti „alostatinio perkrovimo“teoriją. Alostatinis perkrovimas – tai jūros gyvūnų būsena, kurioje esant gyvūnai dėl gamtiniųsąlygų privalo išnaudoti daugiau energijos maisto paieškai nei įprasta bei juos veikia tokiefaktoriai, kaip fiziniai sužeidimai, patogenai, teršalai, bei antropogeninis trikdymas įskaitantpovandeninį triukšmą. Jūros gyvūnai patiriantys šių faktorių suminį poveikį, gali patirti„alostatinį perkrovimą“, ko pasėkoje gali atsidurti rimtoje patologinėje būsenoje arba kristi(NRC, 2005). Kaip pavyzdį galima paminėti HELCOM dokumente „4-5 Core indicators andindicator fact sheets“ nurodytus ruonių jauniklių riebalinių sluoksnių duomenis. JaunikliųJŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 155

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13riebalinis sluoksnis sumažėjo nuo 3,96 cm iki 2,41 cm 1991-2000 m. bei 2001-2009 m.atitinkamai. Šiuos duomenis sulyginus su laivybos intensyvumo didėjimu Baltijos jūroje,kuris prognozuojamai didės nuo 194 mln. tonų 1995 metais iki 372 mln. tonų, kroviniųpergabenimo 2017 metais (HELCOM, 2002), galima įžvelgti ryšį. Paskaičiavus koreliaciją sušiais kintamaisiais, gaunamas stiprus neigiamos koreliacijos koeficientas -0,866, kuris reiškia,jog yra pakankamai stiprus ryšys tarp ruonių jauniklių poodinio – riebalinio sluoksniomažėjimo bei laivybos intensyvumo didėjimo. Tačiau skaičiuoti tokią koreliaciją, tiesiogiaivertinant triukšmo poveikį, būtų klaidinga. Galime daryti tik prielaidą, jog ruonių poodiniosluoksnio mažėjimui gali turėti įtakos „alostatinis perkrovimas“. Duomenų apie ištisinių beiimpulsinių triukšmų daromą poveikį jūros žinduoliams bei kitiems gyvūnams LR Baltijosjūros dalyje nėra.LiteratūraAlatec, 2008. Šventosios jūrų uosto atstatymo galimybių studija: galutinė ataskaitaBadie M., Mu Y., Lynch J., Apel J., Wolf S., 2002. Temporal and azimuthal dependence ofsound propagation in shallow water with internal waves, IEEE Journal of oceanic engineering2002.01, 27-1Bradley and Stern, 2008. Underwater sound and the marine mammal acoustic environment (AGuide to Fundamental Principles)Edrén S., Andersen M., Teilmann J., Carstensen J., Harders B., Dietz R., Miller A., 2010. Theeffect of a large Danish offshore wind farm on harbor and gray seal haul-out behavior MarineMammal Science Volume 26, Issue 3, pages 614–634, July 2010Erbe C., 2002 Marine Mammal ScienceEWEA, 2008. prieiga http://www.wind-energy-the-facts.org/fr/environment/chapter-2-environmental-impacts/impacts-on-benthos-and-fish.htmlFlint L., Reed A., Franson C., Hollmén E., Grand B., Howell D., Lanctot B.,Lacroix L., and Dau P., 2003. Monitoring Beaufort Sea Waterfowl and Marine Birds OCSStudy MMS 2003-037Genesis Oil and Gas Consultants Ltd, 2010. Review and assessment of underwater soundproduced from oil and gas sound activities and potential reporting requirements under theMarine Strategy Framework DirectiveHELCOM, 2002. http://www.helcom.fi/stc/files/shipping/VTTreport.pdfHELCOM, 2001. 4-5 Core indicators and indicator fact sheetsJAC, 2011. Jasco applied sciences 2011 Noise and effects on marine mammals 64pp. prieigawww.jasco.com 58pp.Ketten, 1995. Estimates of blast injury and acoustic trauma zones for marine mammals fromunderwater explosionsKJP, 2011. LR KJP pateikti nepublikuoti duomenys 2011Koschinski S., Culik M., Henriksen D., Tregenza N., Ellis G., Jansen C., Kathe G., 2003.Behavioural reactions of free-ranging porpoises and seals to the noise of a simulated 2 MWwindpower generator MARINE ECOLOGY PROGRESS SERIES Vol. 265: 263–273, 2003JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 156

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Kvadsheim P., Sevaldsen M., Scheie D., Folkow P., Blix S., 2010. Efects of naval sonar onseals FFI-rapport 2010/02222Litgrid, 2009. prieiga http://www.litgrid.eu/index.php?633577945Baxter L. II, Hays E., George R., Backus H., Backus R., 1982 Mortality of fish subjected toexplosive shock as applied to oil well severance on georges bank WHOI -82 -54Madsen P.T., Wahlberg M., Tougaard J., Lucke K., Tyack P., 2006a. Wind turbineunderwater noise and marine mammals: implications of current knowledge and data needs.Mar. Ecol. Prog. Ser., Vol. 309: 279–295MEPF, 2009. A generic investigation into noise profiles of marine dredging in relation to theacoustic sensitivity of the marine fauna in UK water with particular emphasis on agregatedredging: phase I scope and review of key issuesNedwell, J. R., Langworthy J., Howell D., 2003. Assessment of sub-sea acoustic noise andvibration from offshore wind turbines and its impact on marine wildlife; initial measurementsof underwater noise during construction of offshore windfarms, and comparison withbackground noiseNRC, 2003. Ocean Noise and Marine Mammals“. National Research Council, Committee onPotential Impacts of Ambient Noise in the Ocean on Marine Mammals, 204 pp. The NationalAcademies press Washington, D.C. prieiga http://www.nap.edu/catalog/10564.htmlNRC, 2005. Marine mammal populations and ocean noise: determining when noise causesbiologically significant effects 143 pp. The National Academies press Washington, D.C.prieiga http://www.nap.edu/catalog/11147.htmlNRC, 1994. Low frequency sound and marine mammals: current knoledge and researchneeds. National academy press Washington 75pp.OSPAR, 2009. Overview of the impacts of anthropogenic underwater sound in the marineenvironmentParsons E., Birks I., Evans P., Gordon J., Shrimpton J and Pooley S., 2000. The possibuleimpacts of military activity on cetaceans in west Scotland European Research on Cetaceans14Parvin S.J., Workman R., Bourke P. and Nedwell JR. 2005. Assesment of tidal current turbinenoise at Lybmouth site and predicted impact and predicted impact of underwater noise inStrangford Lough.Perrow R., James J., Gilroy Eleanor, Skeate R., Mark L. Tomlinson., 2011. Effects of theconstruction of Scroby Sands offshore wind farm on the prey base of little tern Sternulaalbifrons at its most important UK colonyPopper, 2003. Effects of Anthropogenic Sounds on FishesRichardson W.,Charles R. Greene Jr.,Charles I. Malme, Denis H. Thomson, 1995. Marinemammals and noise 408pp.Ross B. P., Lien J. and Furness R.W., 2001 Use of underwater playback to reduce the impactof eiders on mussel farms ICES Journal of Marine Science, 58: 517–524Schwarc, 1985. The behavior of fishes in their acoustic environment Environmental Biologyof Fishes Vol. 13. No. 1, pp. 3-15, 1985Smith E., Andrew S. Kane and Arthur N. Popper, 2003. Noise-induced stress response andhearing loss in goldfish (Carassius auratus) January 22, 2004 J Exp Biol 207, 427-435TG11, 2010. Task Group 11 Report Underwater noise and other forms of energy april 2010.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 157

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Thomsen. F., Lüdemann K., Kafemann R., and Werner Piper 2006. Effects of offshore windfarm noise on marine mammals and fish. Biola, Hamburg, Germany on behalf of COWRIELtd.Prieigahttp://www.offshorewindfarms.co.uk/Downloads/BIOLAReport06072006FINAL.pdfTougaard, J. Carstensen J., Henriksen OD, Skov H., 2003b. Short-term effects of theconstruction of wind turbines on harbour porpoises at Horns Reef. Technical report toTechwise A/S. HedeselskabetWhitlow and Hastings, 2008. Principles of marine bioacoustics 679 pp.Wysocki L., John P. Dittami, Friedrich Ladich., 2006. Ship noise and cortisol secretion inEuropean freshwater fishesWright Endrew J., 2007. Do marine mammals experience stress related to anthropogenicnoise International journal of comparative psychology 2007, 20 274-316JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 158

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 132.3.2 “Kitos energijos“ kategorijai priklausantys poveikiaiPastaraisiais metais nagrinėjant povandeninių kabelių poveikį jūrinei aplinkai visdažniau akcentuojami aplink juos susidarantys šilumos laukai. Dažniausiai atliekamas jūrosdugno temperatūros modeliavimas, siekiant nustatyti šilumos kiekius, sklindančius nuopovandeninių kabelių (e. g. Brakelmann 2005a, Brakelmann 2006a, Brakelmann & Stammen2006b). Paprastai mėginama nustatyti šilumos lauką aplink aukšto arba vidutinio stiprumonuolatinės srovės povandeninių kabelių. Studijos atliktos iki šiol parodė, kad paviršinio dugnosluoksnio, esančio po aukštos įtampos kabeliu, temperatūra gali siekti 30-35 °C (Worzyk &Böngeler, 2003). Gan patikimi dugno temperatūros matavimo rezultatai buvo gauti atliekantlauko tyrimus Danijos dalies Baltijos jūroje, Nysted vėjo jėgainių parke (72 turbinos po 2.3MW). Dugno paviršiaus temperatūra buvo matuojama 33 kV bei 132 kV kabelių prieigose,skirtingais atstumais nuo jų. Aukščiausia temperatūra, siekianti 17,7 °C, buvo užfiksuotaarčiausiai 132 kV kabelio (Meißner et al., 2007).Dar vienas svarbus povandeninių kabelių poveikis – elektromagnetinio laukosusidarymas. Dažniausiai yra atliekami elektromagnetinio lauko stiprumo matavimaipovandeninių kabelių prieigose. Anot Koops‘o (Koops, 2000) vienpolė nuolatinė srovė (1500A) sukuria 300 μT magnetinį srautą dugno paviršiuje, kuris sumažėja iki 50 μT 5 metrųatstumu nuo dugno paviršiaus. 10 cm diametro vienpolis aukštos įtampos nuolatinės srovėskabelis (500 A) indukuoja 2000 μT magnetinį lauką kabelio paviršiuje, 20 μT 5 metrųatstumu bei 5 μT – 20 metrų atstumu (Acres, 2006).Šiuo metu tik šiaurinėje Lietuvos teritorinės jūros dalyje sukoncentruoti inžineriniaiįrenginiai – tai Būtingės naftos terminalo 7,3 km ilgio jūrinis povandeninis vamzdynas,jungiantis požeminį kranto vamzdyną su tanklaivių švartavimosi plūduru bei į šiaurę nukreiptidu povandeniniai kabeliai. Išskirtinę ekonominę zoną kerta keturios kabelių linijos. Minėtiįrenginiai ir jų saugos zonos parodyti I.27 priede.2016 metais planuojama nutiesti 700-1000 MW HVDC (aukštos įtampos nuolatinėssrovės) „NordBalt“ Baltijos jūros dugnu. Sistema sujungtų Švedijos ir Lietuvos elektrosperdavimo tinklus.Detalių šilumos sklaidos poveikio jūros gyvūnams vertinimo studijų atlikta nebuvo.Literatūroje yra nurodoma, kad skirtingi jūros organizmai gali jautriai reaguoti net įnereikšmingus temperatūros pasikeitimus. Siekiant nustatyti poveikio mastą reikalingi detalūslauko tyrimai.Manoma, kad magnetinis laukas, susidarantis povandeninių kabelių prieigose gali turėtiįtakos moliuskams, vėžiagyviams, žuvims ir jūriniams žinduoliams, kurie orientacijai naudojažemės magnetinį lauką. Povandeninio kabelio generuojamas elektrinis laukas gali pritraukti aratbaidyti elektrai jautrias gyvūnų rūšis. Pavyzdžiu galėtų būti vienos jautriausių elektraiplokštėtažiaunės (Elasmobranchii) žuvys (rykliai, rajos), kurios yra viliojamos kai elektrinislaukas 0,005-1 μV/cm ir atbaidomos, kai elektrinis laukas virš 10 μV/cm (Gill, 2005).LiteratūraAcres, H. 2006. Literature Review: Potential electromagnetic field (EMF) effects on aquaticfauna associated with submerged electrical cables. supplement to the EnvironmentalAssessment Certificate (EAC) Application for the Vancouver Island TransmissionReinforcement (VITR) Project. Prepared for BC Hydro Environment & SustainabilityEngineering, 34 pp. http://www.eao.gov.bc.caGill, A. B. 2005 Offshore renewable energy: Ecological implications of generating electricityin the coastal zone, Journal of Applied Ecology, vol 42, pp. 605–615.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 159

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Koops, F. B. J. 2000. Electric and magnetic fields in consequence of undersea power cables.In: ICNIRP: Effects of Electromagnetic Fields on the Living Environment, pp. 189 – 210Nedwell, J. R., Langworthy, J. and Howell, D. 2003a. Assessment of sub-sea acoustic noiseand vibration from offshore wind turbines and its impact on marine wildlife; initialmeasurements of underwater noise during construction of offshore windfarms, andcomparison with background noise. COWRIE report No. 544 R 0424, 68 pp.Brakelmann, H. 2005a. Kabelverbindung der Offshore-Windfarmen Kriegers Flak und BalticI zum Netzanschlusspunkt. Expert´s opinion report commissioned by Offshore Ostsee WindAG, 70 pp.Brakelmann, H. 2006a. Heating of grouped cables for the transmission of wind energy. ew 10:44-50Brakelmann, H. & Stammen, J. 2006b. Heating Simulations for Submarine Cables: LSM,FEM or others? IEEE-conference PECon, KualaLumpur, 17 pp.Worzyk, T. & Böngeler, R. 2003. Abschätzung der Sedimenterwärmung durch dasparkinterne Kabelnetz im Offshore Windpark GlobalTech1. Studie der ABB PowerTechnology Products AB, Karlskrona (Schweden) und Enveco GmbH, Münster im Auftragder Nordsee Windpower GmbH & Co. KG, Sulingen, 28 pp.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 160

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 132.3.3 Jūrą teršiančios šiukšlėsIki šiol jūros teršimui šiukšlėmis Baltijos šalyse buvo skiriama mažai dėmesio. Baltijosjūros regione išsamių į krantą išmetamų ir ties kranto linija besikaupiančių šiukšlių kiekių beijų sudėties tyrimų atlikta nebuvo. Patikimų duomenų trūkumas – yra pagrindinė kliūtis,sprendžiant Baltijos jūros užterštumo šiukšlėmis klausimus. Duomenų rinkimas kol kas yratik epizodinis, o pavieniai tyrimai dažniausiai inicijuojami ir atliekami savanorių beinevyriausybinių organizacijų.HELCOM jūros šiukšlių projektas (Marine litter project of HELCOM) – pirmas ir šiuometu vienintelis bandymas apžvelgti jūros taršos šiukšlėmis problemą Baltijos jūros regionomastu, inicijuotas Helsinkio Komisijos 2007 metais. Projektas buvo iš dalies finansuojamasJungtinių Tautų Aplinkos Apsaugos Programos (JTAP). Projekto metu buvo siekiama surinktiir apibendrinti visą prieinamą informaciją apie Baltijos jūros taršą šiukšlėmis, atliekantliteratūros šaltinių analizę bei apklausiant atitinkamas organizacijas, kurios galėtų pateiktiduomenis apie šiukšlių kiekius. Informacija apie šiukšlių kiekius, sudėtį ir šaltinius Baltijosjūros šalyse buvo renkama klausimyno pagalba nuo 2006 metų lapkričio. Atsakymai buvogauti iš 6 šalių, tarp kurių buvo ir Lietuva. Projekto ataskaitoje pateikti tik vidutiniai Baltijosjūros krantuose ir ties kranto linija aptiktų šiukšlių kiekiai, suskirstyti pagal tipus (2-23 pav.).Didžioji informacijos dalis buvo surinkta nevyriausybinių organizacijų (WWF, The OceanConservancy) bei savivaldybių.2-23 pav. Į krantą išmetamų ir ties kranto linija besikaupiančių šiukšlių kiekiai Vidutiniai Baltijos jūrospaplūdimiuose surinktų šiukšlių kiekiai pagal tipus (Šaltinis: WWF Naturewatch Baltic).Dažniausiai pasitaikančios šiukšlės – plastikiniai buteliai (31-43 %). Iš pateiktosinformacijos nėra aišku kiek ir kokių šiukšlių buvo surinkta būtent Lietuvos kranto zonoje beivandens storymėje. Tikslus šiukšlių kiekis krante gali būti įvertintas tik atlikus detaliustyrimus specialiai išskirtuose kranto ruožuose pagal HELCOM parengtas rekomendacijasšiukšlių monitoringui.Organizacija „The Ocean Conservancy“ pateikia informaciją, kad Baltijos jūros šalyse2004 ir 2005 metais 500 metrų kranto teko 2-328 kg/4-181 vnt. šiukšlių.Duomenys gauti iš Lietuvos pajūrio savivaldybių apie organizuotai renkamas šiukšlesneatspindi jūros taršos šiukšlėmis. Nors savivaldybės inicijuoja organizuotą šiukšlių rinkimą išpaplūdimių, tikslus jų kiekio įvertinimas apsunkinamas dėl to, kad rinkėjai sumaišo šiukšles,surinktas iš tam skirtų vietų (šiukšlių dėžių, konteinerių), ir tas, kurios surinktos betarpiškaiJŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 161

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13aplinkoje, paplūdimyje ir kopose. Turima duomenų, kad Pajūrio regioniniame parke, kuristęsiasi 12 kilometrų pakrante nuo Klaipėdos miesto iki Palangos kurorto, vidutinis metinissurinktų šiukšlių kiekis sudaro apie 200 m 3 .Duomenų apie vandens storymėje skendinčių ir ant dugno besikaupiančių šiukšliųkiekius Baltijos jūroje nepakanka. Dalis naudingos mokslinės medžiagos buvo surinkta 1992-1998 periodu Prancūzijos Jūros Tyrimų Instituto organizuotų mokslinių ekspedicijų metu.Šiukšlės buvo renkamos tralavimo būdu, vėliau jos buvo rūšiuojamos pagal tipus (plastikas,plastikiniai buteliai, stiklas, metalas, oda, drabužiai, žvejybos įrankiai). 1996 metais tyrimaibuvo atliekami vakarinėje Baltijos jūros dalyje, traluojant 10 metrų ilgio tinklu iš ankstonustatytose vietose. Tyrimo metu surinktų šiukšlių kiekis siekė 1,26±0,82 T/ ha, iš kuriųdidžioji dalis tenka plastikui (Galgani et al., 2000).Šiukšlių poveikis jūros gyvūnijai ir augalijai. Baltijos jūros mastu detali šiukšliųpoveikio jūros gyvūnams studija atlikta nebuvo. 2005 metais Jungtinių Tautų AplinkosApsaugos programos parengtoje ataskaitoje buvo paminėti pagrindiniai faktoriai, sukeliantystiesioginį neigiamą poveikį jūros gyvūnams – šiukšlių nurijimas arba įsipainiojimas į žvejybostinklus (UNEP, 2005).LiteratūraBorja A. et al., 2011. Implementation of the European Marine Strategy Framework Directive:A methodological approach for the assessment of environmental status, from the BasqueCountry (Bay of Biscay). Marine Pollution Bulletin 62 (2011) 889–904.Communities. Publication of Kommunenes Internasjonale Milj¸organisasjon (KIMO).English summary: Ghost gillnets continue to fish).Galgani, F., Leaute, J.P., Moguedet, P., Souplet, A., Verin, Y., Carpentier, A., Goraguer, H.,Latrouite, D., Andral, B., Cadiou, Y., Mahe, J.C., Poulard, J.C., Nerisson, P., 2000. Litter onthe sea floor along European coasts. Marine Pollution Bulletin 40, 516–527.Galgani, F., Fleet, D., van Franeker, J., Katsanevakis, S., Maes, T., Mouat, J., Oosterbaan, L.,Poitou, I., Hanke, G., Thompson, R., Amato, E., Birkun, A., Janssen, C., 2010. MarineStrategy Framework Directive – Task Group 10 Report Marine Litter. EUR 24340 EN – JointResearch Centre, Luxembourg: Office for Official Publications of the EuropeanCommunities, p. 48.Hall, K. 2000. Impacts of Marine Debris and Oil. Economic & Social Costs to CoastalHELCOM 2007. Assessment of the Marine Litter problem in the Baltic region and prioritiesfor response. Helsinki: May.Larsson, P-O., Valentinsson, D. och Tschernij, V., 2003. Försvunna torskgarn i Östersjön –vad händer med dem? In: Tidlund, A., ÖSTERSJÖN 2003, 32-35. (In Swedish withThe Ocean Conservancy 2005. 2005 International Coastal Cleanup Data Report.Tschernij, V. and Larsson, P-O., 2003. Ghost fishing by lost gill nets in the Baltic Sea.Fisheries Research 64(2-3), 151-162.UNEP 2005. Marine Litter. An analytical overview. Report of UNEP Regional SeasCoordinating Office, the Secretariat of the Mediterranean Action Plan (MAP), the Secretariatof the Basel Convention, the Coordination Office of the Global Programme of Action for theProtection of the Marine Environment from Land- Based Activities (GPA) of UNEP.WWF (1998-2005) Naturewatch Baltic Yearly ReporJŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 162

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 132.4 Poveikis hidrologiniams procesamsBaltijos jūroje ties Lietuvos priekrante žymių pokyčių hidrologiniuose procesuose(terminio rėžimo ir druskingumo) dėl antropogeninės veiklos nėra. Tačiau nedideli vandensdruskingumo pakitimai stebimi Baltijos jūros priekrantėje ties Klaipėdos sąsiauriu siejami išdalies ir su antropogeniniu kišimusi į hidrologinius procesus.Daugiametė vandens druskingumo kaita ir pasiskirstymas pietrytinėje Baltijos jūrosdalyje priklauso nuo upių vandeningumo ciklų, centrinės Baltijos druskingumo kaitos beihidroklimatinių sąlygų. Baltijos jūros priekrantėje stebimas druskingumo didėjimas tolstantnuo Klaipėdos sąsiaurio. Mažiausias druskingumas Baltijos jūros priekrantėje yra tiesKlaipėda, nes veikia iš Klaipėdos sąsiaurio plūstantys Kuršių marių vandenys.Tačiau būtina išskirti, kad pietrytinėje Baltijos jūros dalyje Klaipėdos uosto prieigoseegzistuoja specifinė druskingumo kaita. Šios Baltijos jūros priekrantės druskingumo kaitąveikia Kuršių marių gėli vandenys, plūstantys Klaipėdos sąsiauriu. Yra žinoma, kad gėlovandens šleifo skidimas ir kryptis priklauso nuo vyraujančių vėjų bei vandens masių pernašoskrypties, tačiau dažniausiai sklinda į šiaurę. Uostas nuolatos yra intensyviai gilinamas beirekonstruojamas. Gilinant ir platinant uosto įplaukos kanalą, didėja Klaipėdos sąsiauriopralaidumas, sudarydamas palankesnes sąlygas sunkesniam ir tankesniam jūriniam vandeniuiskverbtis į sąsiaurį ir į šiaurinę marių dalį. Aplinkos apsaugos agentūros Jūrinių tyrimųdepartamento (JTD) ataskaitose, Kuršių marių gerinimo programoje teigiama, jog jūrosvandens paplitimo ribos mariose pasistūmėjo nuo Juodkrantės link Pervalkos. Dėl šiospriežasties Kuršių marių vandens balanse padidėjo jūrinio vandens dalis, tačiau kartu padidėjoir vandens srautas iš Kuršių marių, nes jūrinis vanduo mariose susimaišo su gėlu ir į jūra tekajau kaip apgėlinta vandens masė (Žaromskis, Gulbinskas, 2002; Dailidienė 2007; Dailidienė irDavulienė 2008).Klaipėdos uosto gilinimo įtaką Kuršių marių druskingumui buvo vertinama tarpiniųvandenų ir pakrantės vandenų būklės ir jos gerinimo priemonių ataskaitoje (2010), remiantismodeliavimo sistemos MIKE pagalba sudarytu dvimačių hidrodinaminiu modeliu su 300 mdiskretizacijos gardele. Modeliuota teritorija apėmė visus pakrantės (maždaug iki 20 m gylio)ir tarpinius vandenis. Skaičiavimai buvo atlikti naudojant 2004-2006 m. klimatines sąlygas:Klaipėdos hidrometeorologinės stoties vėjo ir Nemuno ties Smalininkais nuotėkio duomenys.Kraštinėms sąlygoms Baltijos jūroje buvo naudojami Danijos hidraulikos instituto Baltijosjūros operacinio modelio MIKE3 skaičiavimai. Modelio skaičiavimams buvo naudojamiKlaipėdos sąsiaurio 1987 ir 2004 metų jūrlapiai, kitoms modeliuojamos teritorijos dalims -2004 metų jūrlapis. Modeliniai skaičiavimai buvo atlikti dviems jūrinių ir gėlo vandens masiųsklaidos scenarijams tarpiniuose ir pakrantės vandenyse panaudojant tuos pačius 2004-2006m klimatinius duomenis: 1) esant Klaipėdos sąsiaurio gyliams iki gilinimo darbų (1987 m.), ir2) po to, kai Klaipėdos sąsiauryje buvo atlikti gilinimo darbai išgilinant maždaug nuo 12 iki14 m. (2004 m. gyliai). Modelyje buvo taikomas erdvinės diskretizacijos žingsnis,reprezentuoti skirtumus tarp jūros vartų konfigūracijos prieš gilinimą ir po gilinimo. Gautirezultatai Klaipėdos sąsiaurio gilinimo bei uosto vartų rekonstrukcijos įtaka vidutiniamdruskingumui yra nežymi, nors pokyčiai stebimi gana didelėje teritorijoje. Modeliavimorezultatus vertinant BVPD tipologijos kontekste, uosto rekonstrukcijos ir gilinimo darbai tiknežymiai pakeitė druskingumą priekrantės vandenyse. Pietinės smėlėtos pakrantės vandenyseir centrinėje Kuršių marių dalyje vidutinis druskingumas dėl gilinimo darbų ir uosto vartųrekonstrukcijos nepakito. Apibendrinant modelio skaičiavimais gautus rezultatus, tarpiniųvandenų ir pakrantės vandenų būklės ir jos gerinimo priemonių ataskaitoje (2009) suformuotaišvada, jog uosto gilinimo darbai turėjo nedidelę įtaką Kuršių marių druskingumui, norsnežymūs pokyčiai stebimi visuose tarpiniuose vandens telkiniuose. Maksimali vidutiniodruskingumo pasikeitimo absoliuti reikšmė tirtame laikotarpyje buvo apie 0,5 ‰, tačiauskirtumų reikšmės absoliučiu dydžiu didesnės už 0,3 ‰ užima nedidelę teritoriją aplink uostoJŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 163

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13vartus. Marių tarpiniuose vandenyse stebimas nežymus vidutinio druskingumo padidėjimasdėl ilgesnio druskingo vandens išsilaikymo. Vegetacinio periodo metu šios tendencijospanašios, tačiau mažiau išreikštos (Langas ir kt. 2009).Klaipėdos uosto gilinimo ir rekonstrukcijos įtaką Baltijos priekrantės druskingumuibuvo vertinama taip pat modelio SHYFEM pagalba sudarytu trimačiu hidrodinaminiumodeliu su kintamos raiškos diskretizacijos gardele. Modeliuota teritorija apima visuspakrantės ir tarpinius vandenis. Skaičiavimai buvo atlikti naudojant 2009 metųhidroklimatines sąlygas, modelį pritaikant gyliams (2-24 pav.) po rekonstrukcijos ir priešrekonstrukciją (2001 m.). Rezultatai pateikiami 2-24 ir 2-25 paveiksluose. Bendra išvada yrata, kad pokyčiai yra nedideli ir daugeliu atvejų neviršijo 1‰ (Zemlys, 2010). Tačiau vertinant,kad ties Lietuvos krantais vidutinis jūros druskingumas yra tik apie 7‰ (kaip ir vidutinisBaltijos jūros druskingumas), šie pakitimai, nulemti antropogeninės veiklos poveikiohidrologiniams procesams gali būti priskirtini prie pakankamai reikšmingų.2-24 pav. Gyliai ir uosto įplaukos apsauginiai molų išdėstymas prieš rekonstrukciją 2001 m (kairėje) irpo rekonstrukcijos 2009 m. (vidurinis pav.). Vidutinio metinio maksimalaus druskingumo skirtumas,lyginant scenarijus prieš ir po rekonstrukcijos (pav. dešinėje). Neigiamos vertės reiškia padidėjimą,teigiamos - druskingumo maksimumų sumažėjimą. (Zemlys, 2011).JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 164

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 132-25 pav. Metinio vidutinio druskingumo pokyčiai. Neigiamos vertės reiškia padidėjimą, teigiamos -vidutinio metinio druskingumo sumažėjimą. (Zemlys, 2011).LiteratūraŽaromskis R. Gulbinskas S. 2002. Klaipėdos uosto vartų rekonstrukcijos poveikis aplinkai.Jūra ir aplinka, 1 (6): 12-18Dailidienė I. 2007. Hidroklimatinių sąlygų kaitos ypatumai Baltijos jūros Lietuvospriekrantėje ir Kuršių mariose. Daktaro disertacija. Klaipėdos universitetas.Dailidienė I., Davulienė L. 2008 Salinity trend and variation in the Baltic Sea near theLithuanian coast and in the Curonian Lagoon in 1984-2005. Journal of Marine Systems,Elsevier ISSN 0924-7963, Vol. 74: 20-29Langas V., Nikienė-Remeikaitė N., Šimanskienė B., Daunys D., Paškauskas R., Zemlys P.,Pilkaitytė R., Razinkovas A., Gulbinskas S. 2009. Tarpinių vandenų ir pakrantės vandenųbūklė, ją įtakojantys veiksniai ir būklės gerinimo priemonėsZemlys P. 2011. Projekto „Lietuvos jūrų išteklių darniojo valdymo sistema taikantnaujoviškas stebėjimo, modeliavimo priemones ir ekosistemų metodą“ ataskaita.http://www.corpi.ku.lt/~lt0047/JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 165

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 132.5 Užterštumas pavojingomis medžiagomisBaltijos jūrą supa šalys su gerai išvystyta pramone bei intensyviu žemės ūkiu. Šiosešalyse gyvena apie 85 mln. žmonių. Apie 40 jų įsikūrę 1–50 km jūros bei jos baseinopriekrantės teritorijoje, kurios daugiau nei 50 urbanizuota. Baltijos jūra, palyginti negili, sudideliu upių baseinu ir ribotu ryšiu su vandenynu yra itin jautri teršalams. Baltijos jūrosvandens atsinaujina maždaug kas apie 30 metų, o Šiaurės jūros 2–3 metus. Gana žemosvandens temperatūros Baltijos jūroje trukdo greitai organinių teršalų degradacijai,sudarydamos prielaidas jų kaupimuisi vandenyje ir patekimui į dugno nuosėdas.Baltijos jūros Lietuvos akvatorijos vandens kokybę daugiausia lemia Kuršių mariųvandens srautai, įtekančių upių vandens kokybė, į jūrą išleidžiamos nuotekos. Į Kuršių mariassuteka vanduo iš 75 % Lietuvos teritorijos, nudrenuodamos 5,8 % Baltijos jūros upių baseino.Technogeninė apkrova Lietuvos jūros priekrantėje (Būtingės naftos terminalas, Klaipėdos irŠventosios uostai) ir pačioje jūroje (laivyba, avarijos, iškasto iš Klaipėdos uosto gruntogramzdinimas) bei kaimyninių valstybių intensyvi ūkinė veikla Kuršių marių baseinoteritorijoje (Tilžės, Ragainės celiuliozės fabrikai, Kaliningrado gamyklos), naftos gavybaLietuvos vandenų pasienyje daro įtaką Lietuvos jūrinei aplinkai.Helsinkio konvencija dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos (HELCOM)apibrėžia tikslus, būdus ir tyrimo sritis, susijusias su Baltijos jūros apsauga, įskaitant ir taršącheminėmis medžiagomis. Tobulėjant ir vystantis technologijoms ir pramonės šakoms šalyseįsisavinama ir naudojama vis daugiau naujų cheminių medžiagų, kurios dėl tam tikrų savofizikinių-cheminių savybių gali tapti pavojingos aplinkai ir žmogui. Be anksčiau plačiaityrinėtų sunkiųjų metalų, pastaraisiais metais plinta naujos kartos, nedideliais kiekiais, bet itinagresyvios, daugiausia organinių junginių pagrindų sukurtos cheminės medžiagos(nonilfenoliai, bromintos degumą mažinančios medžiagos, chlorinti parafinai ir kt.)(COHIBA). Pramonėje, buityje (dažai, valikliai, plastikai ir kt.) naudojami produktai, turintyssavyje tokių cheminių junginių per nuotekų surinkimo sistemas, upes gali pasiekti Baltijosjūrą. Tikimąsi, kad šiuo metu vykdomo projekto (COHIBA) gauti nauji duomenys parodystokių medžiagų patekimo kelius bei šaltinius.Pavojingomis laikomos medžiagos, kurios yra toksiškos, patvarios ir pasižymibioakumuliacinėmis savybėmis. Be to, kai nustatomi cheminių medžiagų kiekiai veikiaimuninę ir hormoninę sistemas, jos vertinamos kaip pavojingos (Hazardous..., 2010).Pavojingos medžiagos dažnai įvardijamos teršalais. Pavojingomis vandens aplinkaiapibūdinamos medžiagos, keliančios riziką vandens aplinkai arba per ją - žmogui. Jos yrapriskiriamos šioms grupėms:- patvarios, biologiškai besikaupiančios, toksiškos (PBT);- labai patvarios ir stipriai biologiškai besikaupiančios (lPsB);- neatitinkančios aukščiau paminėtų kriterijų, tačiau keliančios ne mažesnįsusirūpinimą (pvz., veikiančios endokrininę sistemą (E), plačiai naudojamos lėtaiskylančios medžiagos ir kt.).P - patvarios medžiagos patekusios į aplinką: išlieka joje ilgą laiką, jų koncentracija aplinkojenuolatos didėja;· pernešamos dideliais atstumais nuo pirminio taršos šaltinio;B - kaupiasi dumbliuose ir mikrofituose; per vandenį patenka ir kaupiasi gyvūnų (žuvų,moliuskų) riebaliniame audinyje ir taip užteršia žmogaus vartojamą maistą; randamasmaitinančių motinų piene;T – yra toksiškos dumbliams, dafnijoms, žuvims, žinduoliams, žmonėms; gali sukelti mirtį,vėžį; neigiami paveikti negimusį kūdikį, pakenkti vaisingumui, sukelti genetinius pakitimus,pažeisti nervų sistemą, sutrikdyti vidaus organų veiklą ar· sukelti vystymosi sutrikimus.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 166

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13E - gali sukelti lyčių pasikeitimą (vyriškosios virtimą moteriškąją ir atvirkščiai);·galipažeisti žmogaus imuninę sistemą.HELCOM rekomendacija 19/5 apibrėžiama, kad būtina vengti į sąrašą įtrauktųpavojingų medžiagų bei sumažinti jų išmetimus siekiant, kad jų koncentracija aplinkoje taptųartima natūraliam lygiui. Šį tikslą siekiama įgyvendinti iki 2021 m. 2007 m. HELCOM sukūrėspecialią priemonę – Baltijos jūros veiksmų planą (BJVP). Taip siekiama užtikrinti, kad busimtasi visų galimų priemonių tam, kad sumažėtų Baltijos jūros tarša ir būtų panaikinta jūrineiaplinkai jau padaryta žala. HELCOM konvencija neįpareigoja ją pasirašiusių šalių, tačiaupateikia rekomendacijas, kaip kontroliuoti pavojingų medžiagų išmetimus ir įgyvendintiBaltijos jūros apsaugos tikslus. Lietuva ratifikavo Helsinkio konvenciją 1997 m. vasario 25 d.Europos Bendrija, siekdama užkirsti kelią vandenų taršai pavojingomis medžiagomisišleido Tarybos direktyvą 76/464/EEB dėl tam tikrų į Bendrijos vandenis išleidžiamųpavojingų medžiagų sukeltos taršos (Pavojingų medžiagų direktyva, PMD). Joje yrapateikiami 2 pavojingų medžiagų sąrašai:I sąraše išvardintos medžiagos, priklausančios medžiagų grupėms, pasižyminčiomistoksiškumu, patvarumu ir bioakumuliacinėmis savybėmis (gyvsidabris, kadmis,heksachlorcikloheksanui ir kitos pavojingoms medžiagoms (anglies tetrachloridas, DDT,pentachlorfenolis aldrinas, dieldrinas, endrinas, izodrinas, heksachlorbenzenas,heksachlorbutadienas, chloroformas, 1,2-dichloretanas, trichloretilenas, perchloretilenas,trichlorbenzenas).II sąraše išvardintos kitos medžiagos, kurios pagal savo savybes priskiriamos I sąrašomedžiagoms, bet joms nėra nustatytos ribinės vertės bei kitos medžiagos ir medžiagų grupės,darančios neigiamą poveikį vandenims ribotoje teritorijoje, kai poveikis priklauso nuovandens, į kurį išleidžiamos šios medžiagos, duomenų ir vietovės.Šiuo metu Bendrijos vandens politika yra pertvarkoma ir direktyvos 76/464/EEBreikalavimai palaipsniui bus integruoti į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą, nustatančiąBendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (2000/60/EB -Bendroji vandenspolitikos direktyva, BVPD), o pati direktyva bus panaikinta 2013 m. Laikotarpis iki 2013 m.yra pereinamasis laikotarpis. Antrinės direktyvos, reglamentuojančios ribines medžiagųvertes, kol kas galioja, tačiau jos bus panaikintos, kai visos nuostatos dėl prioritetiniųmedžiagų reglamentavimo bus įtrauktos į BVPD.Europos Parlamento ir Tarybos direktyva, nustatanti Bendrijos veiksmų vandenspolitikos srityje pagrindus (2000/60/EB), sukuria nuoseklią sistemą Europos vandenų darniamvaldymui per upių baseinų valdymą. Pagrindinis direktyvos tikslas – pasiekti, kad iki 2015 m.visų vandenų cheminė būklė būtų gera. Pagal direktyvos nuostatas, tikslas, apibrėžiamas kaip„gera paviršinio vandens cheminė būklė“, bus pasiektas, jeigu teršalų koncentracija vandenstelkinyje neviršys Europos Bendrijos mastu nustatytų aplinkos kokybės standartų (AKS).Aplinkos kokybės standartas reiškia „tam tikrą teršalo ar teršalų grupės koncentracijąvandenyje, nuosėdose ar biotoje, kurios negalima viršyti, norint apsaugoti žmonių sveikatą iraplinką“. BVPD reglamentuojami teršalai yra skirstomi į:prioritetines medžiagas – reikalaujama palaipsniui mažinti taršą šiomis medžiagomis (iki2015 m.);prioritetines pavojingas medžiagas (dalis medžiagų iš prioritetinių medžiagų sąrašo) jomstaikomi griežtesni reikalavimai siekiant palaipsniui nutraukti šių medžiagų patekimą į aplinkąper 20 metų (iki 2025 m.);kitus teršalus – jie nėra įtraukti į prioritetinių medžiagų sąrašą, tačiau yrareglamentuojami, siekiant palaikyti šių medžiagų tvarkymą ir kontrolę Bendrijos mastu.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 167

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13BVPD prioritetinėmis medžiagomis laiko tokias medžiagas, kurios kelia pavojų aplinkai ir peraplinką, yra atsižvelgiama tiek į pavojų aplinkai, tiek į pavojų žmogaus sveikatai.Prioritetinėmis vadinamos tokios medžiagos, kurios dėl savo poveikio vandens aplinkai keliasusirūpinimą Bendrijos mastu. Prioritetinės pavojingos medžiagos yra tos prioritetinėsmedžiagos, kurios pasižymi toksiškumu, patvarumu ir bioakumuliacinėmis savybėmis, ir kitosmedžiagos, kurios kelia panašų susirūpinimą.Būtinos priemonės išlaikyti ar pasiekti gerai jūros aplinkos būklei ne vėliau 2020 mpateikiamos 2008 m Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (2008/56/EB – Jūrosstrategijos pagrindų direktyva - JSPD). Joje pateikiami būdingų jūros fizinių ir cheminiųsavybių, pavojų ir poveikio aprašai, atnaujindamas vandens aplinkai prioritetinių medžiagųsąrašas. Pagal 2008/56/EB direktyvoje nurodytus deskriptorius 2010 m. EK priėmė sprendimądėl geros jūrų vandenų būklės kriterijų ir metodinių standartų taikymo.Dėl aplinkos kokybės standartų vandens politikos srityje (iš dalies keičianti irpanaikinanti Tarybos direktyvas 82/176/EEB, 83/513/EEB, 84/156/EEB, 84/491/EEB,86/280/EEB ir iš dalies keičianti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/60/EB)2008 m. gruodžio 24 d. paskelbta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva - 2008/105/EB,kurioje nurodoma, kad vandens telkinio gera cheminė būklė bus, tuomet, kai bus laikomasivisų aplinkos kokybės standartų pateiktoms 33 prioritetinėms medžiagoms ir kitiems 8teršalams. Pateikti aplinkos kokybės standartai (AKS) yra skirti vidaus paviršiniamsvandenims (upėms ir ežerams) ir kitiems paviršiniams vandenims (tarpiniams, pakrančių irteritoriniams). Direktyvoje pateikti AKS yra apibūdinami dvejopai:metine vidutine koncentracija, atspindinčia lėtinį poveikį, t.y. tai užtikrina apsaugąnuo ilgalaikių negrįžtamų pasekmių;didžiausia leidžiama koncentracija, atspindinčia trumpalaikes neigiamas pasekmesaplinkai dėl stipraus tiesioginio poveikio.Lietuva, būdama ES nare, turi vykdyti ES teisinius reikalavimus, susijusius su vandenųapsauga: kontroliuoti pavojingas medžiagas remiantis Europos mastu priimtais aplinkoskokybės standartais, siekti sumažinti vandenų taršą pavojingomis medžiagomis ir nutrauktiprioritetinių pavojingų medžiagų patekimą į vandenį.Remiantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvomis (2000/60/EB; 2008/56/EB),Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisijos (HELCOM) rekomendacijomis ir LR įstatymaisBaltijos jūros Lietuvos akvatorijoje yra sudaryti stebėsenos (monitoringo) planai, į kuriuos yraįtraukti prioritetinių pavojingų, pavojingų ir Lietuvoje kontroliuojamų medžiagų vandenyje irdugno nuosėdose tyrimai.Baltijos jūros ir Kuršių marių tyrimai vyko ir iki Nepriklausomybės metų, tačiauišsamios duomenų analizės bei vandens kokybės įvertinimo nėra, be to, šis regionassovietmečių buvo griežtai saugoma pasienio zona (Lietuvos gamtinė..., 2008). Pirmojiaplinkos monitoringo sistema Lietuvoje įdiegta 1991–1992 m. Vėliau, 1997 m., buvo parengtair patvirtinta pirmoji valstybinė aplinkos monitoringo programa. Abi šios programos apėmė irvandens monitoringą, kurio metu buvo atliekama upių, ežerų, Kuršių marių, Baltijos jūros irpožeminio vandens monitoringas, o nuo 2005 m. vandens kokybė buvo stebima pagal naująją,papildyta pagal EB direktyvą (2000/60/EB) valstybinę aplinkos monitoringo programą.Sunkiųjų metalų (SM), naftos angliavandenilių (NA), chlororganinių pesticidųmonitoringas Baltijos jūroje vykdomas daugiau kaip penkerius metus, o atskirų polichlorintųbifenilų, lakiųjų organinių, policiklinių aromatinių junginių, tributilalavo, dioksinų kiekiaiįvairiose terpėse stebimi tik pastaraisiais metais. Paskelbtų mokslinių publikacijų apie teršalusBaltijos jūros Lietuvos akvatorijoje yra nedaug. Ataskaita paruošta remiantis skelbtaisnegausiais apibendrinimais, mokslinėmis-ūkiskaitinėmis ataskaitomis, vykdytų projektų irJŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 168

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Valstybinio Baltijos jūros (BVJD), Klaipėdos valstybinio jūrų uosto aplinkos (KVJUD) beiBūtingės naftos terminalo monitoringų duomenimis. Bendra Baltijos jūros tyrimų stočiųschema pateikta priede I.25.Baltijos jūros Lietuvos akvatorijos cheminės būklės vertinimas buvo atliekamas remiantispaviršinių vandenų cheminės būklės vertinimo kriterijais (Paviršinių..., Žin. 2010, Nr. 29-1363), kurie parengti pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas (2000/60/EB;2008/56/EB; 2008/105/EB) ir nurodyti LR normatyviniame dokumente ,,Nuotekų tvarkymoreglamentas“ (Valstybės žinios, 2006. Nr. 59-2103; Žin., 2009, Nr.83-347; Žin., 2010; Nr. 59-2938). Tiriamojo rajono priekrantės vandenų etaloninės sąlygos buvo vertintos pagal vandenskokybės elementų rodiklių vertes ir apibūdinimą (Dėl paviršinių...., Valstybės žinios, Nr. 69-2481, Žin., 2007, Nr. 35-1287; Žin., 2010, Nr. 128-6563).Jūros rajono dugno nuosėdų užterštumas buvo vertinamas pagal LR norminį dokumentą,,Grunto kasimo jūrų ir jūrų uosto akvatorijose ir iškastų gruntų tvarkymo taisyklės“: LAND46A-2002 (Žin., 2002, Nr. 27-976, Nr. 40-1516; 2003, Nr. 78-3586; 2008, Nr. 139-5521;Žin., 2011, Nr. 43-2050), parengtą vadovaujantis 1992 m. Helsinkio konvencija dėl Baltijosbaseino jūrinės aplinkos apsaugos, Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisijos (HELCOM)rekomendacijomis ir Lietuvos Respublikos įstatymais.Nesintetinės pavojingos medžiagos. Sunkieji metalai (Cr, Cu, Zn, Hg, Pb, Ni, Cd)nedideliais kiekiais aptinkami natūraliai gamtoje ir yra reikalingi biotos vystymuisi. Spartuspramonės ir žemės ūkio vystymasis bei modernizacija skatina platų sunkiųjų metalųnaudojimą, kuris sudaro prielaidas šių technogeninių medžiagų nuotėkiui į gamtinę aplinką.Sunkieji metalai pasižymi kancerogeninis ir mutageninėmis savybėmis bei turi savybękauptis, migruodami iš vienos gamtinės sistemos į kitą. Susikaupę metalai neigiamai veikiagyvų organizmų gyvybines sistemas ir gali sukelti nepageidaujamų ar net nepataisomųpokyčių gamtoje. Gyvsidabris ir kadmis priskiriami prie prioritetinių pavojingų, švinas irnikelis bei jų junginiai priskiriami prie pavojingų medžiagų, o kiti metalai (Zn, Cr, Cu) – prieLietuvoje kontroliuojamų medžiagų, kurių vertės vandenyje, neturi viršyti Lietuvojepatvirtintų aplinkos kokybės standartų (AKS) bei didžiausių leidžiamų koncentracijų (DLK)(Nuotekų..., 2010).HELCOM duomenimis Baltijos jūroje kai kurių sunkiųjų metalų pastaraisiais 20–30metų sumažėjo. 1994–2006 m. laikotarpiu iš daugelio Baltijos jūros valstybių upėmispatenkančių sunkiųjų metalų (ypač kadmio, švino) koncentracijos sumažėjo. 1990–2007metais valstybėms sumažinus sunkiųjų metalų patekimą į atmosferą, sumažėjo Baltijos jūrostarša iš atmosferos kadmiu (iki 46 %), gyvsidabriu (iki 23%) ir švinu (iki 69 %) (Baltijosjūros..., 2010).Kadmis (Cd), varis (Cu), cinkas (Zn), chromas (Cr), švinas (Pb), gyvsidabris (Hg),nikelis (Ni). Jūrinių tyrimų departamento duomenimis 2005–2008 m. laikotarpiu atvirospakrantės vandenyse sunkiųjų metalų Cu, Cd, Zn, Cr koncentracijos mažėjo, o švino (Pb)koncentracija šiek tiek išaugo (2-26 pav.; Feasibility..., 2009). Kadmio koncentracijavandenyje 2005–2009 metais dažnai viršijo aplinkos kokybės standartą (MV-AKS: 0,2 µg/1).2009 metais šiaurinės priekrantės vandenyse Cd koncentracija 13 % vandens mėginiuoseviršijo AKS, 8 % – atviroje jūroje, 13 % – Kuršių marių vandenų įtakos zonoje ir 13 % –pietinės priekrantės vandenyse (Garnaga, 2011). Daugiamečiai tyrimai rodo (Garnaga et al.,2008), kad Hg vertės Baltijos jūros Lietuvos akvatorijos vandenyse turi mažėjimo tendenciją.Baltijos jūros monitoringo duomenimis, 1998–2010 m. laikotarpiu gyvsidabrio koncentracijaBaltijos jūros vandenyse neviršijo metinio vidurkio vertės – aplinkos kokybės standarto (MV-AKS, Hg: 0,05 µg/l; Nuotekų..., 2010). Nuo 2005 metų vidutinės gyvsidabrio koncentracijosvandenyje metodo nustatymo ribų neviršija (2-27 pav.).JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 169

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Pastaraisiais 2008–2010 m. Baltijos jūros Lietuvos akvatorijos stebėjimo stotysevidurkinės metinės sunkiųjų metalų Cd, Cu, Zn, Ni, Cr, Pb koncentracijos neviršijo aplinkoskokybės standartų (MV-AKS: Cd – 0,25 µg/l, DLK: Cu – 10 µg/l; DLK: Zn – 100 µg/l; MV-AKS: Ni – 20 µg/l; MV-AKS: Pb – 7,2 µg/l; DLK: Cr – 10 µg/l). 2010 m. Baltijos jūrosstebėjimo stočių tyrimų tinklas buvo nepilnas, todėl korektiškam duomenų palyginimui irvertinimui buvo naudoti 2008–2009 m. tyrimų rezultatai. KVJUD monitoringo duomenys įbendrą 2008–2009 m. duomenų eilę neįtraukti dėl mėginių paėmimo laikotarpių ir tyrimųmetodinių skirtumų. Jei metų laikotarpyje toje pačioje tyrimo vietoje lygiai arba daugiau 75 %išmatuotų tiriamų elementų koncentracija vandenyje buvo mažesnės nei kiekybinio įvertinimoriba, tokios akvatorijos atitinkamo metalo metinė vidurkinė vertė buvo vertinama kaipmažesnė už metodo nustatymo ribą. 2008–2009 m. Zn ir Hg vidurkinės metinės vertėsBaltijos jūros Kuršių marių vandenų išplitimo zonoje, šiaurinėje (į šiaurę nuo Klaipėdos) irpietinėje (į pietūs nuo Klaipėdos) pakrančių vandenyse bei atviroje jūroje buvo mažesnės neijų kiekybinio įvertinimo riba, atitinkamai

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13buvo priimta už foną. Pagal cinko vidutinę koncentraciją – visa jūros akvatorija etaloninessąlygas tenkino.2-26 pav. Sunkiųjų metalų švino (Pb), kadmio (Cd), vario (Cu), cinko (Zn) ir chromo (Cr)koncentracija Baltijos jūros atviros priekrantės vandenyse 2005–2008 m. (Jūrinių tyrimų departamentoduomenys; Feasibility...,2009).Dugno nuosėdų prisotinimo cheminiais ingredientais, tarp jų – teršalais, laipsnis labaipriklauso nuo sorbuojančios terpės (nuosėdinės medžiagos) medžiaginės–genetinės irgranulinės sudėties. Bendras dugno nuosėdų klostymosi dėsningumas Baltijos jūros Lietuvosakvatorijoje yra nuosėdas formuojančios mineralinės medžiagos grūdelių smulkėjimas irorganinės medžiagos priemaišų kiekio didėjimas tolstant nuo kranto ir augant gyliams.Dėsningą palaipsninę nuosėdų sudėties kaitą Baltijos jūros Lietuvos akvatorijoje sutrikdotechnogeninio grunto sampylos (dampingas) bei iš jų sklindanti nuosėdinė medžiaga beiteršiančios medžiagos (Grunto..., 2002; 2006; Jokšas et al., 2003).Baltijos jūros dugno nuosėdų paviršiniame sluoksnyje sunkiųjų metalų koncentracijapaprastai neviršija LR normatyviniuose dokumentuose pateikiamų ribinių reikšmių, išskyrusgrunto gramzdinimo akvatoriją, kur įvairiais tyrimo atvejais fiksuojamas nežymus šių teršalųkoncentracijos (lyginant su būdingomis jūros priekrantei reikšmėmis) padidėjimas (Grunto..,2006; Klaipėdos..., 2006-2009; Report..., 2009).Kuršių marių srautų poveikio zonoje ties Klaipėda lokaliai susikaupusiosesmulkiagrūdėse dugno nuosėdose kartais fiksuojami įvairių teršalų koncentracijos padidėjimai(Jokšas et al., 2002). 2006 m. sunkiųjų metalų koncentracijos beveik visoje jūros akvatorijojebuvo mažesnės nei ribinės vertės, nustatytos švariausiai (I) grunto užterštumo klasei smėliams(Zn: 60 mg/kg; Cu: 10 mg/kg; Cd: 0,5 mg/kg; Pb: 20 mg/kg; Hg:

Me, µg/lLIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13tyrimai (Garnaga et al., 2008), Baltijos jūros dugno nuosėdose Hg koncentracija turimažėjimo tendenciją.2-27 pav. Gyvsidabrio (Hg) koncentracija Baltijos jūros priekrantės vandenyse 1998–2007 metais.(Jūrinių tyrimų departamento duomenys; Feasibility..., 2009).Pb Cu Cdx10 Cr5,04,54,03,53,02,52,01,51,0

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13vertės. Didžiausi Pb, Cu, Cd ir Ni kiekiai 2009 m. (2-30 pav.) nustatyti labiausiai nuo krantonutolusioje ir giliausioje stebėjimo stočių vietoje, (St. 65), atitinkamai sudarė 7 mg/kg, 2,2mg/kg, 0,09 mg/kg, 4,23 mg/kg. Kuršių marių srautų poveikio zonoje fiksuotos didžiausiosZn ir Cr vidurkinės vertės, atitinkamai 19,3 mg/kg, 22,5 mg/kg. Daugiausia gyvsidabriofiksuota Būtingės terminalo rajone 0,03 mg/kg.Vidutinė sunkiųjų metalų koncentracija Baltijos jūros Lietuvos akvatorijos dugnonuosėdose 2009 m. (Baltijos jūros ir Būtingės monitoringų duomenys) pateikta 2-29paveiksle.2-29 pav. Vidutinė sunkiųjų metalų koncentracija Baltijos jūros Lietuvos akvatorijos dugno nuosėdose2009 m.Klaipėdos valstybinio jūrų uosto aplinkos monitoringas (KVJUD) apima platesnįdampingo rajono stočių tinklą (J0-J5 stotys), palyginus su vykdomu (20 ir 20A stotys)Valstybiniu Baltijos jūros monitoringu (BVJD), todėl toliau šio arealo vertinimui buvoremtasi KVJUD duomenimis ir būtent grunto gramzdinimo akvatorijai skirtu apibendrinimu(Klaipėdos..., 2006-2009; Grunto..., 2006). Daugiamečių pastovių Baltijos jūros dampingorajono stebėjimų duomenimis nuosėdose Cu, Pb, Zn, Ni, Cr, Cd koncentracija paprastaineviršija žemiausiai (I) užterštumo klasei nustatytų verčių, išskyrus 2005 m. (Klaipėdos...,2006), kuomet pavasarį dampingo rajone buvo užfiksuota 1,2-1,3 kartus didesnė variokoncentracija (Klaipėdos..., 2007–2009). Gyvsidabrio koncentracija dampingo dugnonuosėdose: tiek 1998-2006 m., tiek 2008-2009 m,. laikotarpiais buvo mažesnė nei švariausiai(I) gruntų užterštumo klasei nustatyta ribinė vertė (0,1 mg/kg; LAND 46A-2002). Daugiausiametalų būna susikaupę grunto gramzdinimo vietoje (2-30 – 2-34 pav.) aptinkamamesupiltiniame grunte (morenoje), kuris gali būti apkibęs gerai teršalus sorbuojančiomissmulkiagrūdėmis dumblo dalelėmis. Jūros dugne nugramzdintas moreninis gruntas nėrastabilus. Jis išbrinksta, išskysta, o smulkioji aleuritinė ir pelitinė frakcija išnešama išdampingo rajono suspensijos pavidalu. Šis procesas paverčia dampingo rajoną naujunuosėdinės medžiagos šaltiniu (Grunto…, 2006). 2009 m., panašiai kaip ir ankstesniais 2008JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 173

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13m. aptiktame supiltiniame grunte (morenoje) visų tirtųjų metalų koncentracijos neviršijodumblams taikomų žemiausiai užterštumo klasei ribinių verčių neviršijo, tačiau Cu (1,8kartus), Ni (2,6 kartus) ir Cr (1,5 kartus) vertės buvo didesnės nei smėliams žemiausiaiužterštumo klasei priskiriamos vertes (LAND 46A-2002). Zn, Cd ir Pb kiekiai morenojeneviršijo smėliams taikomų ribinių verčių (2-35 pav.).2-30 pav. Vario koncentracija Baltijos jūros dampingo rajono paviršiaus sluoksnio (0-5 cm)dugno nuosėdos (Grunto…, 2006)2-31 pav. Švino koncentracija Baltijos jūros dampingo rajono paviršiaus sluoksnio (0-5 cm)dugno nuosėdos (Grunto…, 2006)JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 174

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 132-32 pav. Cinko koncentracija Baltijos jūros dampingo rajono paviršiaus sluoksnio (0-5 cm) dugnonuosėdose (Grunto ..., 2006).2-33 pav. Nikelio koncentracija Baltijos jūros dampingo rajono paviršiaus sluoksnio (0-5 cm) dugnonuosėdose (Grunto ..., 2006).JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 175

Me, mg/kgLIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 132-34 pav. Chromo koncentracija Baltijos jūros dampingo rajono paviršiaus sluoksnio (0-5 cm) dugnonuosėdose (Grunto ..., 2006).PavasarisRuduo6050403020100Cu Pb Zn Ni Cr Cd2-35 pav. Metalų koncentracija (mg/kg) morenoje grunto gramzdinimo vietoje 2009 m. pavasarį irrudenį (Klaipėdos…, 2009).JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 176

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Vertinant surinktą informaciją Baltijos jūros Lietuvos akvatorijoje paplitusiosestambiagrūdėse dugno nuosėdose sunkiųjų metalų (Cu, Pb, Zn, Ni, Cr, Cd, Ni) koncentracijapaprastai neviršija žemiausiai (I) užterštumo klasei nustatytų ribinių verčių, išskyrus gruntogramzdinimo vietą jūroje. Supiltiniame technogeniniame grunte (morenoje) sunkiųjų metalųkoncentracija (Cu, Cr, Pb, Ni, Zn) dažnai būna didesnė nei ribinės I užterštumo klasės vertėsir tokių savybių gruntas jau priskiriamas II užterštumo klasei. Gyvsidabrio koncentracija jūrosrajono dugno nuosėdose: tiek 1998-2006, tiek 2007-2009 m,. buvo mažesnė nei švariausiai (I)gruntų užterštumo klasei nustatyta ribinė vertė (0,1 mg/kg; LAND 46A-2002).Arsenas – vienas iš daugelio mikroelementų natūraliai egzistuojančių aplinkoje irdalyvaujančių biogeocheminiame cikle. Paprastai arseno koncentracijos aplinkoje yra labaimažos. Arseno junginiai nuo seno mažomis dozėmis vartojami medicinoje, žemės ūkyje kaipinsekticidai, kaip medienos impregnatorius įvairiose pramonės srityse. Nuo 2003 m.Lietuvoje, remiantis Europos Parlamento ir Europos Tarybos direktyva 2003/2/EB dėl arsenotiekimo rinkai ir naudojimo apribojimo, LR normatyviniu dokumentu (HN 36:2002„Draudžiamos ir ribojamos medžiagos") uždraudė naudoti medžiagas ir preparatus, kuriųsudėtyje yra arseno junginių praktiškai visose ūkio veiklose. Bet kokia anomali situacijaarseno atžvilgiu bylotų apie nenatūralų šios medžiagos patekimą į aplinką.Technogeninio arseno patekimas į jūrinę aplinką galimas iš cheminio ginklų laidojimorajonų, nes jis yra cheminio ginklo medžiagų sudėtyje, tokių kaip luizitas, klarkas I, II ir kitos.Skirtingai nei kitos cheminio ginklo sudėtyje esančios medžiagos, As gali akumuliuotis dugnonuosėdose.Vienas iš cheminio ginklo laidojimo rajonų yra už 70 jūrmylių į vakarus nuo Lietuvoskrantų (beveik 130 km nuo Klaipėdos) Gotlando įdauboje apie 80–130 m. gylyje, kur gulimaždaug 2 tūkst. tonų cheminių ginklų, kurių sudėtyje yra apie 1 tūkst. tonų aktyviosiosmedžiagos. Aviacinės bombos, artilerijos sviediniai buvo išmėtyti 1200 km 2 plote, iš kuriomažiau kaip dešimtadalis priklauso Lietuvos ekonominei zonai. Šis sąvartyno plotas gali būtidar labiau išplitęs, kadangi dėžės ir konteineriai buvo skandinami laivams plaukiant arbajiems dreifuojant. 2003 m., mokslinės-tiriamosios ekspedicijos duomenimis Lietuvosekonominės zonos vakarinėje dalyje nuskandinto cheminio ginklo medžiagų, savo sudėtyjeturinčių arseno, pasklidimas aplinkoje yra nepastebimas arba minimalus ir eliminuojamassavaiminio aplinkos komponentų apsivalymo procesų metu. Didesnės arseno koncentracijosnustatytos dugno nuosėdų cheminio ginklo nuskandinimo rajone Lietuvos ekonominėjezonoje palyginti su kitais rajonais. Arseno koncentracija dugno nuosėdose svyravo nuo 1,1 iki19,0 mg/kg, o padidėjusios arseno koncentracijos (vidutinė koncentracija – 9,7 mg/kg)aptiktos cheminio ginklo nuskandinimo rajone (Garnaga, 2011).2007-2008 m. tarptautinių tyrimų metų, analizuojant galimą ginklų sąvartyno poveikįjūros aplinkai buvo tiriamas Baltijos jūros rajonas prie Bornholmo salos (Katkova, 2010).Tyrimai parodė, kad ginklų sąvartyno areale paviršiniame vandens sluoksnyje, neorganinioAs junginių koncentracija buvo mažesnė nei 0,5 μg/ l, priedugnyje – (70-97 m. gylyje) 2-3kartus (vidutiniškai sudarydama 0,68 μg/l), o nuosėdų poriniuose tirpaluose – 10 kartųdidesnė nei paviršiuje. Priedugniniame vandens sluoksnyje už tiesioginio ginklo sąvartynogramzdinimo arealo As koncentracija buvo 0,55 μg/ l.2009 m. Baltijos jūros monitoringo duomenimis, As koncentracija dugno nuosėdosekito 0,33–3,9 mg/kg ribose. Maksimali As reikšmė Kuršių marių srautų poveikio zonoje (2-30pav.) 1,3 kartus viršijo švariausiai (I) gruntų užterštumo klasei nustatytą ribinę vertę (3 mg/kg;LAND 46A-2002).Klaipėdos uosto monitoringo duomenimis (Klaipėdos..., 2007-2009) stambiagrūdėsedugno nuosėdose As koncentracija buvo 1-4 mg/kg ir Danės žiotyse bei uosto rytinėjepriekrantėje nežymiai viršijo nustatytą švariausiai (I) grunto klasei ribinę (3 mg/kg) vertęJŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 177

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13(LAND 46A-2002). Uosto smulkiagrūdėse dugno nuosėdose didžiausia As koncentracijabuvo 7 mg/kg ir visais tyrimo atvejais neviršijo dumblams nustatytos ribinės vertės (10mg/kg).Apibendrinant, palaidoto cheminio ginklo rajonuose tyrimų rezultatai rodo padidėjusiasAs koncentracijas vandens priedugnyje, porinuose tirpaluose ir dugno nuosėdose.Druskingiausias vanduo gali skatinti palaidoto cheminio ginklo metalo koroziją, o žematemperatūra, atvirkščiai (4-6˚C) – nepalanki cheminių medžiagų reakcijoms, tirpimui irkorozijai. Palaidoto cheminio ginklo kapinynų akvatorijose jūroje reikalingi papildomityrimai, norint įvertinti galimą As bei kitų teršalų galimą sklaidą ir poveikį jūrinei aplinkai.Aptinkami viršijantys ribines vertes As kiekiai Klaipėdos uosto ir Kuršių mariųvandenų poveikio zonos dugno nuosėdose rodo galimą dar vieną šios pavojingos medžiagostaršos šaltinį ir būtinus tolimesnius minėtų akvatorijų tyrimus.Naftos angliavandeniliai (NA). Paskutinį dešimtmetį 0,05 mg/l (iki 2010 m. LRgaliojusi DLK) viršijanti koncentracija vandenyje dažnai nustatoma Būtingės naftos terminalorajone, uostų akvatorijose iškasto grunto šalinimo jūroje rajone ir epizodiškai – kitose tiriamojūros rajono vietose. 2005–2007 metais atliktų tyrimų duomenimis, naftos angliavandeniliųkoncentracija vandenyje leistiną vertę (0,05 mg/l) viršijo teritorinėje jūroje – 12%, išskirtinėjeekonominėje zonoje – 28 % (Baltijos jūros..., 2010). Naftos angliavandenilių koncentracijų(1990–2007) vandenyje analizės rezultatai parodė statistiškai patikimas didėjimo tendencijasšiaurinės priekrantės vandenyse ir Kuršių marių vandenų išplitimo zonoje (Garnaga, 2011).Vidurkinė metinė NA vertė 2008-2009 m. Kuršių marių vandenų išplitimo zonoje,pietinės ir šiaurinės pakrantės vandenyse (išskyrus 2008 m. šiaurinę pakrantę) bei atvirojejūroje buvo mažesnė nei kiekybinio nustatymo riba (0,1 mg/l). Šiaurinės pakrantės vandenyse,NA vidurkinė vertė sudarė 0,13 mg/l. Šiuo laikotarpiu užfiksuota maksimali koncentracijaBūtingės terminalo rajone (St. B7) siekė 0,7 mg/l.Nuo 2010 m. pasikeitus naftos angliavandenilių DLK ribinei vertei, kuri dabar yra 0,2 mg/l(Nuotekų..., 2010), reikia pastebėti, kad viršijantys šį dydį kiekiai Baltijos jūros Lietuvosakvatorijoje fiksuoti retai, dažniausiai įvykus avarijoms, tokioms kaip 1981 m. tanklaivioGlobe Assimi avarijos, kuomet greta Klaipėdos į jūrą išsiliejo 16 tūkst. t mazuto,(Немировская, Пустельников, 1984), 1996 m. naftos išsiliejimas iš laivų; 2001 m. ir 2008m. avarijos ,,Būtingės” naftos terminale (Jančauskienė ir Jakūbauskaitė, 2003; Dailidienė,2003; Garnaga, 2011). Po 2008 metais sausio 31 d. įvykusio naftos išsiliejimo Būtingėsterminalo akvatorijoje, naftos angliavandenilių koncentracijos vandenyje tanklaiviųinkaravimo vietoje siekė 0,65 mg/l ir viršijo DLK (Garnaga, 2011). Paskutiniųjų 2010 m.duomenimis, Baltijos jūros stebėjimo stočių vietose (Stotys: 1-4; 64 ir B1-B6) naftosangliavandenilių koncentracija vandenyje visais tyrimo atvejais, išskyrus rajoną ties Būtingę(St. B5: 0,26 mg/l ir B6: 0, 41 mg/l) buvo mažesnė nei 0,2 mg/l. Vidurkinės vertės Būtingėsnaftos terminalo rajone 2008 ir 2009 m. buvo didesnė nei 0,1 mg/l (2-36 pav.).Apibendrinant, Baltijos jūros Lietuvos akvatorijos vandenyse naftos angliavandeniųkoncentracijos paprastai neviršija nustatytos (0,2 mg - DLK) (Nuotekų..., 2010), todėl pagal šįrodiklį pakrantės vandenys yra geros cheminės būklės ir dalinai tenkina etalonines sąlygas(Dėl paviršinių..., 2010), išskyrus Būtingės terminalo akvatoriją ir avarinių naftos išsiliejimųatvejus. Vertinant Baltijos jūros etalonines sąlygas pagal NA koncentracijas, jos turėtų būtimažesnės nei natūralus gamtinis fonas (Dėl paviršinių ..., 2010). Pagal 2008–2009 m. naftosangliavandenilių vertes, kur daugiau nei 75 % atvejų NA buvo mažiau nei 0,1 mg/l ir šireikšmė vertinta kaip foninė – Baltijos jūros Lietuvos akvatorija, išskyrus 2008 m. šiaurinępakrantę – tenkina etalonines priekrantės vandenų sąlygas.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 178

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13mg/lNA0,140,120,100,080,060,040,020,002008 m. 2009 m. 2010 m.2-36 pav. Vidurkinė naftos angliavandenilių (NA, mg/l) koncentracija Baltijos jūros Būtingėsterminalo rajone 2008-2010 m. (Būtingės monitoringo duomenys).Paskutinį dešimtmetį naftos angliavandenilių koncentracija jūros rajono stambiagrūdėsedugno nuosėdose, nesiekė jiems nustatytos žemiausiai užterštumo klasei (I) ribinės vertės - 20mg/kg (LAND 46A-2002: Žin., 2008; Nr. 139-5521). Didesnės AV koncentracijos nuosėdosebuvo fiksuojamos lokaliose įdaubose (smulkiagrūdėse nuosėdose) ties uosto vartais irdampingo rajone (aptinkamoje morenoje), kurios priskiriamos grunto II užterštumo klasei(Jokšas et al..., 2003; Klaipėdos..., 2006-2010; Garnaga et al., 2008). Detalių tyrimųduomenimis, 2006 m. Baltijos jūros akvatorijoje Būtingės naftos terminalo rajone, NAkoncentracija viršijo I gruntų užterštumo klasės ribinę vertę (2-37 pav.; Report..., 2009).Naftos avarinių išsiliejimų atvejais, priklausomai nuo išsiliejusių naftos produktų savybių beiaplinkos sąlygų dugno nuosėdų užterštumas NA gali išlikti gana ilgą laikotarpį(Немировская, Пустельников, 1984).Nuo 2009 m. pasikeitus naftos angliavandenilių nustatymui monitoringiniuosetyrimuose taikomai metodikai, pagal kurią nustatomas NA indeksas, pasikeitė metodo ribinėvertė, kuri nuo to laiko yra 68 mg/kg. 2011 m. naftos angliavandeniliams buvo padidintašvariausios (I) grunto užterštumo klasės ribinė vertė (LAND 46A-2002: Žin., 2011, Nr. 43-2050), kuri dabar sudaro 100 mg/kg. 2008-2010 m didesnių kaip 68 mg/kg NA kiekų Baltijosjūros ir Būtingės monitoringo stebėjimo stočių dugno nuosėdose nebuvo išmatuota.Apibendrinat, Baltijos jūros Lietuvos akvatorijoje paplitusios stambiagrūdės dugnonuosėdos pagal naftos angliavandenilių koncentracijas 2008–2010 m. duomenimispriskiriamos žemiausiai (I) grunto užterštumo klasei.Policikliniai aromatiniai angliavandenilių (PAA) – gamtiniai šaltiniai yra nafta,vulkanų išsiveržimai, žolės ir miškų gaisrai, bakterijų antriniai metabolitai ir pan. Labai didelėaibė PAA analogų yra sintetinama ir plačiai naudojamų pramonėje įvairiais tikslais: dažų,metalo gaminių gamyboje, medienos impregnavimui, naftos pramonėje ir kt. Visų rūšių kuronepilno sudegimo bei naftos perdirbimo produktai – pagrindiniai PAA antropogeninės veikosšaltiniai jūros aplinkoje. PAA priskiriami prioritetinių pavojingų medžiagų grupei ir 8 iš jųtaikomi atskiri aplinkos kokybės standartai (fluorantenui, naftalenui, antracenui,benzo(a)pirenui, benzo(b)fluoranteno, benzo(k)fluorantenui, benzo(g,h,i)perileno irJŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 179

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13indėno(1,2,3-cd)pireno Nuotekų..., 2010). Pakrantės vandenyse dugno nuosėdų užterštumasvertinamas pagal suminį PAA kiekį LAND 46A-2002.2-37 pav. Vidurkinė naftos angliavandenilių koncentracija Baltijos jūros dugno nuosėdos 2006m.(Report...,2009).Baltijos jūros vandenyje (PAA): naftalenas, antracenas, fluorantenas,benzo(b)fluorantenas, benzo(k)fluorantenas, benzo(a)pirenas, benzo(ghi)perilenas,indeno(1,2,3-cd)pirenas pradėti tirti nuo 2006 m. Jų koncentracijos pakrantės vandenysepaprastai būna mažos ir retai viršija metodo nustatymo ribas. 2006 m. didžiausia suminė PAAfiksuota jūros pakrantės vandenyje ties Nida (137 ng/l). Atskiri PAA junginiai taip patfiksuoti Būtingės naftos terminalo rajone ties Klaipėda Kuršių marių srautų poveikio zonoje irdampingo rajone (Garnaga et al., 2008; Feasibility..., 2009). Reikia pastebėti, kad įtekančių įtiriamos akvatorijos rajoną upėse nustatyti nedideli kiekiai naftaleno (Šventojoje – 69 ng/l irAkmenoje-Danėje – 38 ng/l ), bei Klaipėdos uosto vartų rajone (54 ng/l). Malkų įlankojeišmatuoti naftalenas (23-56 ng/l), benzo(k)fluorantenas (1ng/l) ir benzo(a)pirenas (3 ng/l)(Vandens.., 2007).JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 180

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 132008-2010 m. Baltijos jūros ir Būtingės monitoringo duomenimis, policikliniaiaromatiniai angliavandeniliai vandenyje fiksuoti tik Būtingės naftos terminalo rajone.Benzo(a)pireno aptikta tik 2010 m, bet jo vidurkinė metinė koncentracija terminalo rajonebuvo mažesnė nei metodo nustatymo riba < 2 ng/l. Visose Būtingės monitoringo stotysevidutinė metinė benzo(a)pireno vertė neviršijo kiekybinio įvertinimo ribos, išskyrus St. B2kurioje vidutinė koncentracija sudarė 12 ng/l, o fiksuota ten maksimali reikšmė siekė 13 ng/l.Tokie nustatyti benzo(a)pireno kiekiai vandenyje neviršijo jam nustatyto MV-AKS: 50 ng/l, irDLK-AKS: 100 ng/l. Tik epizodiškai aptikti benzo(b)fluorantenas ir benzo(k)fluorantenas beibenzo(g,h,i)perileno ir indėno(1,2,3-cd)pireno, kurių didžiausias kiekis (17 ng/l) neviršijonustatytos jų bendrai sumai (MV-AKS 30 ng/l). Panašiai, tik retais atvejais fiksuotabenzo(g,h,i)perileno ir indėno(1,2,3-cd)pireno, tačiau aptiktos suminės koncentracijos (iki 15ng/l) didesnės nei aptikimo riba (10 ng/l) jau viršijo MV-AKS, kuri yra žemesnė ir lygi 2 ng/l.Retais atvejais ir nedideliais kiekiais iki (5 ng/l) 2008-2009 m. Būtingės naftos terminalorajone fiksuotas antracenas, o 2009 m. jo vidutinė metinė koncentracija akvatorijoje jau buvodidesnė nei kiekybinio nustatymo riba (1 ng/l) ir siekė 6 ng/l (MV-AKS: 100 ng/l), o nustatytamaksimali – 11 ng/l. Fluoranteno koncentracija 2008 m. naftos terminalo rajone vidutiniškaibuvo16 ng/l o maksimali siekė 80 ng/l, bet ribinės vertės neviršijo (MV-AKS: 1000 ng/l).2009 m. vidutinės fluoranteno vertės akvatorijoje jau nesiekė metodo nustatymo ribos, o 2010m. jo koncentracija vėl padidėjo ir vidutiniškai sudarė 10 ng/l. Naftaleno visais tyrimo atvejaisvandenyje buvo mažiau nei metodo nustatymo riba 50 ng/l ir nustatytos ribinės vertės (MV-AKS: 1200 ng/l) neviršijo.Vertinimas: Atskirų policiklinių aromatinių angliavandenilių koncentracija jūrosvandenyje paprastai būna mažesnė nei metodo nustatymo riba, o tai atitinka etaloninespakrantės vandenų sąlygas, tačiau aptinkamos PAA koncentracijos Klaipėdos uosto,vandenyje bei jo poveikio zonoje, ties Nida, Būtingės terminalo ir dampingo rajone galimaišskirti šiuos rajonus su padidintos PAA apkrovos rizika. 2008–2010 m. tyrimų duomenimisatskirų PAA koncentracijos Baltijos jūros vandenyje didžiausių leistinų koncentracijų iraplinkos kokybės standartų neviršijo (Nuotekų..., 2010), vandens cheminė būklė pagal šiuosrodiklius buvo gera. Visoje Baltijos jūros Lietuvos akvatorijoje, išskyrus šiaurinės pakrantėsBūtingės terminalo rajoną, vidutinės metinės PAA koncentracijos neviršijo kiekybinioįvertinimo ribų ir tenkino priekrantės vandenų etalonines sąlygas.Baltijos jūros dugno nuosėdose PAA suminė koncentracija būna labai maža ir neviršijažemiausiai užterštumo klasei nustatytos ribinės (1 mg/kg) vertės (2-38A ir 2-38B pav.).Dugno nuosėdose 2006 m., be vandenyje aukščiau minėtų 8 PAAV, papildomai buvo vertintidar 7 PAA (acenaftenas, fluorenas, fenantrenas, pirenas, benzo(a)antrcenas, dibenz(ah)antracenas, chrizenas). Didžiausia PAA koncentracija 2006 m. dugno nuosėdose nustatytaBūtingės naftos terminalo rajone siekė 181,7 µg/kg. 2008-2010 m. suminė PAA (naftalenas,antracenas, fluorantenas, benzo(b)fluorantenas, benzo(k)fluorantenas, benzo(a)pirenas,benzo(ghi)perilenas, indeno(1,2,3-cd)pirenas) koncentracoja tirtose Baltijos jūros monitoringostočių dugno nuosėdose kito nuo 2,26 iki 107 µ/kg ir ribinės vertės neviršijo. Didžiausiakoncentracija fiksuota 2009 m. Kuršių marių vandenų išplitimo zonoje (2-38B pav.).Apibendrinant, Baltijos jūros dugno nuosėdose PAA suminė koncentracija neviršijažemiausiai grunto užterštumo klasei (I) nustatytos ribinės (1 mg/kg) vertės.Lakieji organinai junginiai (LOJ) - gamtoje randami naftoje, bituminiuose mineraluose.Antropogeninės veiklos metu šios medžiagos atsiranda ir išsisklaido aplinkoje, deginant kurą,netinkamai jį transportuojant ir saugant rezervuaruose. Šios medžiagos patenka į aplinką sutransporto išmetamomis dujomis bei iš įvairių pramonės sektorių (popieriaus, tekstilės, odos,plastmasės, naftos ir t.t.). LOJ gyviems organizmams sukelia genetinius pokyčius, turikancerogeninių savybių. LOJ įtraukti į prioritetinių pavojingų ir pavojingų medžiagų sąrašus.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 181

ng/lLIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 132-38A pav. Vidurkinė policiklinių aromatinių angliavandenilių koncentracija Baltijos jūros dugnonuosėdose 2006 m. (Report..., 2009).120PAA1008060402001B 4 7 20 1B 4 7 20 65 1B 4 7 20 652008 m. 2009 m. 2010 m.2-38B pav. Vidurkinė policiklinių aromatinių angliavandenilių koncentracija Baltijos jūros dugnonuosėdose 2008-2009 m. (Baltijos jūros monitoringo duomenys).JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 182

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Baltijos jūros pakrantės vandenyse LOJ kiekiai nedideli ir retai viršija metodo nustatymoribas (Orlikowska and Schulz-Bull, 2009). Lietuvos akvatorijoje LOJ (tetrachlormetanas,trichlormetanas, 1,2 dichlormetanas, benzenas, perchloretilenas) Baltijos jūros vandenyjepaprastai neviršija dujinės chromatografijos metodu nustatytų ribinių verčių (Garnaga....,2008). 2008-2010 m. tirtose Baltijos jūros monitoringo stotyse (Stotys: 5, 7, 20, 65, 1B) buvoišmatuoti tik 2009 m. dampingo rajone (St. 20) tetrachlormetanas (1,1 µg/l) ir trichlormetanas(18,6 µg/l) bei atviroje jūroje (St. 65) tetrachlormetanas (2,0 µg/l). Aptiktos tetrachlormetanokoncentracijos vandenyje nustatytos ribinės vertės (MV-AKS: 10 µg/l) neviršijo, tačiautrichlormetano – buvo beveik 2 kartus daugiau (MV-AKS: 10 µg/l). Visais kitais tyrimoatvejais atskirų lakiųjų organinių junginių koncentracija, trejų metų laikotarpiu, buvo žemiaukiekybinio nustatymo vertės.Apibendrinant, atskirų tirtųjų lakiųjų tetrachlormetanas, trichlormetanas, 1,2dichlormetanas, benzenas ir perchloretilenas) organinių junginių koncentracija jūrosvandenyje paprastai būna mažesnė nei metodo nustatymo riba, o tai atitinka etaloninespakrantės vandenų sąlygas, o vandens cheminė būklė yra gera. 2009 m. jūros vandenyjeaptikti atskiri LOJ, kuomet vandens cheminė būklė jau tampa bloga (dampingo rajonas) irnetenkina priekrantės vandenų etaloninių sąlygų (LR Baltijos jūros dalis, dampingo rajonas),rodo būtinumą toliau vykdyti pastovius šių junginių stebėjimus galimuose jų patekimo į jūrinęaplinką vietose (dampingo rajonas, laivų susitelkimo arealai, upių įtekėjimo vietos ir pan.).Radionuklidai – dirbtinės kilmės radionuklidų į Baltijos jūrą pateko po 6-ojo ir 7-ojodešimtmečio pradžioje vykdytų branduolinio ir termobranduolinio ginklo bandymųatmosferoje, su atominės pramonės atliekomis ir dėl 1986 m. Černobilio atominės elektrinėsavarijos. Didžiausias Baltijos jūros teršėjas po Černobylio AE avarijos tapo radionuklidas137 Cs. Kitas ilgaamžis radionuklidas 90 Sr beveik nedalyvavo atmosferinėje pernašoje išČernobylio. Radionuklido 137 Cs koncentracija paviršiniame vandenyje vidutiniškai išaugodaugiau nei dešimteriopai buvusio radioaktyvaus fono atžvilgiu, kurį suformavo globalinėsiškritos. Radioaktyviojo 137 Cs koncentracijos dėl avarijos yra didžiausios aptiktos apskritaijūrose. Bendras kiekis iš Černobilio 137 Cs į Baltijos jūrą buvo įvertintas 4700 TBq. (Nielsen etal., 1999). Nedidelis Baltijos jūros vandens druskingumas palankus radioaktyviųjų medžiagųkaupimuisi, todėl jų akumuliacijos laipsnis kur kas didesnis nei didelio druskingumovandenynuose. Įvertinus 2000 m. vidurkines 137 Cs koncentracijas Baltijos jūroje jos sudarė 60Bq/m3, tuo tarpu 90Sr ji siekė 10 Bq/m3. Tyrimai rodo, kad 2000–2004 m. laikotarpiupietinėje Baltijoje 137 Cs vidurkinė koncentracija sumažėjo nuo 59,4 Bq/m 3 iki 45,1 Bq/m3(Zalewska, Lipska, 2006).137 Cs ir 90Sr tyrimai Lietuvos priekrantės zonoje pradėti 1971 m. Prof. D.Styroduomenimis iki ČAE vidutinės 137 Cs tūrinio aktyvumo (TA) vertės kito 11–37 Bq/m 3 , o 90Sr13–46 Bq/m 3 . Nustatyta, kad šių radionuklidų TA kaita susijusi su atmosferos iškritomis,Kuršių marių vandens prietaka, hidrometeorologinėmis sąlygomis. Po Černobilio AE 1986 m.birželio viduryje paviršiniame mikrosluoksnyje ties Juodkrante 137 Cs TA buvo 6,2x10 4 Bq/m 3 .Nuo 1988 m. dėl 137 Cs pernašos iš labiau užterštų Baltijos jūros vietų, radionuklido TA išaugoir priekrantėje, ir visoje Baltijoje. 137 Cs TA vertės Juodkrantėje kito ribose: 85–113 Bq/m, opietrytinėje dalyje: 76-110 Bq/m 3 .Nuo 1990 m. 137 Cs vidutinės vertės palaipsniui mažėjo, išskyrus 1995, 1999 bei 2002 m. (2-39 pav.). Kaip taisyklė , tokie dideli 137 Cs TA pokyčiai sutapdavo su vėjo krypties,temperatūros bei vandens laidumo pasikeitimais. 2009 m. tyrimų duomenimis Baltijos jūrospakrantėje ties Juodkrante 137 Cs vidutinis TA lygus 42 Bq/m 3 (Morkūnienė et al., 2010).Pastoviai Baltijos jūros vandenyje (Stotys: 6, 6B ir 65) vykdomo Aplinkos apsaugosagentūros radiologinio monitoringo duomenimis, 2008-2010 m 137 Cs tūrinis aktyvumas buvoJŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 183

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13nuo 24,9±3,8 Bq/m 3 iki 45,7±5,44 Bq/m 3 , t.y. žymiai mažesnis nei radiacinės saugos norma(370 Bq/l, HN 73:2001).2-39 pav. CS radionuklido tūrinio aktyvumo vidutinės metinės reikšmės (Bq/m 3 ) Baltijos jūrospriekurtėje ties Juodkrante 1985–2006 m. (Daunaravičienė, 2007).Mokslininkų nuomone (Morkūniėnė ir kt., 2010) pagal teorinius apskaičiavimus šiuometu 137 Cs TA jūros vandenyje turėtų būti 35 Bq/m 3 , o pilna Baltijos savivala nuo šioradionuklido po avarijos Černobylyje turėtų įvykti 2020-2022 m., t.y. TA vertės turėtųpasiekti iki avarijos registruotas vertes. Tačiau, pagal atliktus tyrimus ties Juodkrante, kur137 Cs vidutinis TA didesnis, daroma išvada, kad Baltijos savivala nuo 137 Cs ir 90 Sr vykstalėčiau nei prognozuota., o dideli skirtumai tarp ekstremalių TA verčių rodo radioaktyviosbūklės nestabilumą jūroje. Lietuvos jūros vandenyse aptinkamos 137 Cs vertės neviršijaradiacijos saugos normų, kurios reglamentuotos Lietuvos higienos normoje: HN 73:2001(Pagrindinės..., 2002).Specifiniai teršalai (sintetiniai junginiai) Chlororganiniai junginiai pasižymi labailėtu skilimu aplinkoje ir yra priskiriami patvariųjų organinių teršalų grupei. Chlorintiangliavandeniliai gerai tirpsta riebaluose, todėl kaupiasi gyvųjų organizmų riebaliniameaudinyje ir pasižymi ilgalaikiu neigiamu poveikiu. Maisto grandinėje chlorintųangliavandenilių koncentracija kartais išauga šimtus kartų. Chlororganiniai junginiai: DDT irjo metabolitai (DDE ir DDD) heksacholcikoheksanas, aldrinas, dieldrinas, endrinas, izodrinasir heksachlorbenzenas (HCB) įtraukti į prioritetinių pavojingų medžiagų sąrašą (Nuotekų...,2010).Remiantis daugiamečiais tyrimais DDT ir jo metabolitų DDE ir DDD koncentracijaBaltijos jūros Lietuvos akvatorijoje dažniausiai aptinkama žemiau metodo nustatymo ribos(DDE – 1 ng/l; DDD – 0,6 ng/l; DDT – 1 ng/l), o jų suminė koncentracija kaip ir visojeBaltijos jūroje (HELCOM) – mažėja. Duomenis rodo, kad cikloheksano ir kitų jo izomerųkoncentracija jūros vandenyje taip pat mažėja, o jų suma neviršija nustatytos ribinės vertės 2ng/l (MV-AK - 2 ng/l; Nuotekų..., 2010) (Garnaga..., 2008). 2006 m. tirtųjų HCB, aldrino,dialdrino ir endrino koncentracija jūros vandenyje neviršijo metodo nustatymo ribų (aldrinas –1,3 ng/l; dieldrinas – 0,7 ng/l; endrinas – 0,7 ng/l, HCB – 1,6 ng/l. 2008-2010 m. tyrimųlaikotarpiu Baltijos jūros pastovaus stebėjimo duomenimis, 2008 m. iš tirtųjų HCB buvoaptikti tik 4,4-DDT (5,7 ng/l), DDE (10,4 ng/l ir DDD (13,3 ng/l) dampingo rajone, kuriųsuma nežymiai viršijo visam DDT nustatytą ribinę vertę (MV-AKS: 25 ng/l).JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 184

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Apibendrinant atskirų chlororganinių junginių (DDT ir jo metabolitai (DDE ir DDD)heksacholcikoheksanas, aldrinas, dieldrinas, endrinas, izodrinas ir heksachlorbenzenas)koncentracija 2008-2010 m. jūros vandenyje buvo mažesnė nei metodo nustatymo ribos, todėlpakrantės vandenys tenkino etalonines sąlygas ir cheminė vandens būklė buvo gera, išskyrus2008 m. dampingo rajoną.Baltijos jūros Lietuvos akvatorijos dugno nuosėdose aptinkami chlororganinių junginiųkiekiai būna artimi nustatytoms riboms (DDE – 0,3 µg/kg; DDE – 0,8 µg/kg; DDT – 0,4µg/kg; α-HCH – 0.5 µg/kg; β-HCH – 0,7 µg/kg; γ-HCH – 0.4 µg/kg, o jų suminėkoncentracija mažėja (Garnaga..., 2008).2002 m. ,,-heksachlorcikloheksanas bei pesticidai DDD, DDT, DDE dampingorajono paviršiaus sluoksnio dugno nuosėdose aptinkami retai ir jų kiekiai būna nedideli(Grunto..., 2002). 2006 m. tirtųjų dampingo rajono dugno nuosėdų ,,heksachlorcikloheksanoir pesticidų DDT, DDD, ir DDE vertės buvo mažesnės nei minimalinustatoma koncentracijos riba (Grunto..., 2006). 2009 m. Baltijos jūros pastovaus stebėjimoduomenimis tirtose dugno nuosėdose atskirų chlororganinių junginių (DDT ir jo metabolitai(DDE ir DDD) heksacholcikoheksanas, aldrinas, endrinas, heksachlorbenzenas) junginiųkiekiai buvo mažesni nei jų kiekybinio įvertinimo ribos.Apibendrinant, Baltijos jūros dugno nuosėdose chlororganinių junginių koncentracijapaprastai neviršija metodo nustatytų ribų, ir šios nuosėdos gali būti priskiriamos prie švariųgruntų: chlororganiniai junginių kiekiai gruntuose nustatomi atliekant papildomus tyrimus,kai kitų teršalų (sunkiųjų metalų, PCB ir PAA, TBA) kiekiai viršija III užterštumo klasėsribines vertes ( LAND – 46A-2002).Polichlorintieji bifenilai (PCB) – panašiai kaip chlororganiniai pesticidai yra ypačatsparūs degradacijai gamtoje, gausiai kaupiasi riebaliniame biotos sluoksnyje ir pasižymiilgalaikiu toksiniu poveikiu. Halogenintieji aromatiniai angliavandeniliai atrasti šimtmečiopradžioje, nuo 1930 metų pradėti naudoti kaip dielektrikai ir skysčiai šilumos mainamspalaikyti. Pasaulyje buvo sintetinama daugybe PCB junginių, kurie plačiai naudojamiįvairiose ūkio srityse (plastmasės, dažų, popieriaus ir t.t.). Nustatyta, kad miestų komunalinioūkio atliekų ir šiukšlių deginimo pelenai turi sukaupę nemažus kiekius PCB. Šiuo metu pagalStokholmo konvencija ir ES reikalavimus PCB gamyba sustabdyta, o įranga ir skysčiai suPCB viršijančiomis ribinėmis vertėmis turi būti saugiai nukenksminta bei sutvarkyta iki 2010m. pabaigos. Polichlorbifenilų junginiai paviršiniuose vandenyse įtraukti į prioritetiniųpavojingų medžiagų sąrašą (Nuotekų..., 2010), o dugno nuosėdose jų sumą reglamentuojaLAND 46A-2002.Polichlorintų fenolio junginių tyrimų Baltijos jūros vandenyje labai negausu, daugiaušie junginiai tiriami biotoje (Hazardous..., 2010). Jūrinių tyrimų departamento duomenimis,polichlorintų bifenilų (PCB) koncentracija priekrantės vandenyse paprastai nesiekia metodonustatymo ribų (0,01 μg/l). Baltijos jūros monitoringo (Stotys: 4, 7, 20, 65 ir 1B) duomenimispolichlorintų bifenilų (28, 52, 101, 118, 138, 153, 180) koncentracijos 2008-2010 metais buvomažesnės nei jų kiekybinio įvertinimo riba. Pentachlorfenolis (PCP) ir jo junginiainaudojami medienos, medienos gaminių, pagrindinių metalų gamyboje. Pentachlorfenolisįtrauktas į prioritetinių pavojingų medžiagų sąrašą (Nuotekų…, 2010). 2005-2007 m. vykdytoprojekto metu (Vandens …, 2007) Klaipėdos uosto akvatorijos vandenyje PCP koncentracijabuvo mažesnė nei metodo nustatymo riba (0,9 µg/l). 2006 m. duomenimis (Garnaga et al…,2008) pentachlorfenolio koncentracija Baltijos jūros vandenyje taip pat buvo mažesnė užmetodo nustatymo ribą (0,9 µg/l). Pentachlofenolio koncentracija 2006 m. Baltijos jūrosvandenyje buvo mažesnė nei dujinės chromatografijos metodu nustatymo riba (0,9 µg/l)Garnaga et al..., 2008). Pentachlorfenolio vandenyje nebuvo aptikta ir 2008-2010 metaisJŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 185

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13pastovaus stebėjimo jūros rajonuose, jo kiekiai buvo mažesni nei 0,05 µg/l ir neviršijonustatytos ribinės vertės (0,4 µg/l).Vertinimas: Pagal šiuo metu turimą informaciją apie pentachlorfenolio koncentracijasvandenyje, Baltijos jūros Lietuvos akvatorija – tenkina etalonines priekrantės vandenųsąlygas, o vandens cheminė būklė – gera.Polichlorintų bifenilų (28, 52, 101, 118, 138, 153, 180) koncentracijos dugnonuosėdose 2008 m. neviršijo metodo nustatymo ribų (Garnaga, 2011). Bendraspolichlorbifenilų kiekis pagal monitoringo programą nuolat stebimas Klaipėdos sąsiauriodugno nuosėdose (Klaipėdos..., 2006-2010). 2005 m. maksimalus jų kiekis siekė 0,008mg/kg, o nuo 2007 m. aptinkami PCB kiekiai yra mažesni už metodo nustatymo ribą (0,005mg/kg) ir neviršija švariausiai (I) gruntų klasei (0,007 mg/kg) keliamų reikalavimų(Klaipėdos..., 2006-2009). 2008-2010 m. tirtose Baltijos jūros monitoringo stotyse (Stotys: 5,7, 20, 65, 1B) polichlorintų bifenilų suma dugno nuosėdose visais tyrimo atvejais buvomažesnė nei kiekybinio įvertinimo riba.Vertinimas: Pagal 2008-2010 m. nustatytas jūroje koncentracijas bei aptinkamas PCBkoncentracijas Klaipėdos uosto dugno nuosėdose, kuriose teršalų koncentracijos yra gerokaididesnės nei jūros akvatorijoje (Jokšas et al., 2003) ir PCB koncentraciją pakrantės vandenyse- Baltijos jūros Lietuvos akvatorijoje dugno nuosėdose PCB koncentracija nesiekiažemiausios užterštumo klasei nustatytos ribinės vertės (0,007 mg/kg).Polichlorinti dibenzo-p-dioksinai (PCDD), polichlorinti dibenzofuranai (PCDF) –vieni pavojingiausių patvariųjų organinių teršalų, kurie yra šalutiniai terminių pramoniniųarba degimo procesų produktai. PCDD/PCDF dažniausiai vadinami bendru pavadinimu„dioksinai“. Terminas „dioksinai“ apima 75 PCDD ir 135 PCDF izomerus. Skirtingai nuo kitųPOT, PCDD/PCDF niekada nebuvo gaminami numatant juos panaudoti, nes nepasižymėjojokiomis naudingomis savybėmis. Jie yra randami beveik visuose ekosistemos objektuoseišmatuojamais dydžiais. Palankios sąlygos PCDD/PCDF susidaryti yra laisvų chloro radikalųir organinės anglies buvimas, 200–450ºC temperatūra, nepilnas degimas, šarminė terpė, UVspinduliai. Pasaulyje daugiausiai PCDD/PCDF į aplinką patenka dėl pramonės taršos. Didelikiekiai šių pavojingų teršalų išmetami ir dėl netinkamo atliekų deginimo, netinkamai įrengtųpavojingų medžiagų saugyklų priežiūros, kur dažnai kyla gaisrai. Vulkanų išsiveržimai irmiškų gaisrai irgi priskiriami prie potencialių taršos PCDD/PCDF šaltinių, tačiau šie faktoriaineesminiai. Užterštų atliekų šalinimas žemėje, sąvartynai, pramonės procesų nuotekų dumbloar užterštų liekanų šalinimas žemėje taip pat priskiriami prie potencialių taršos šaltinių.Pagrindinis PCDD/PCDF šaltinis Baltijos jūros aplinkoje – atmosferos iškritos.Patenkančių iš atmosferos PCDD/PCDF metinė vertė 1990-2007 m. sumažėjo apie 60%.Duomenų apie ankščiau plačiau naudojamo biocido tributilino (TBT) Baltijos jūroje nėradaug. Daugiau tyrimų – biotoje, kurie rodo TBT koncentracijos mažėjimo tendencijąpaskutinį dešimtmetį (Hazardous..., 2010). Ištirtos kelios dugno nuosėdų kolonėlės rodo, kadPCDD/PCDF koncentracijos sumažėjimą, lyginant su datuojamais 1970 m. arba 1960 m.gilesniais sluoksniaisDioksinų ir furanų dugno nuosėdose koncentracijos Lietuvos priekrantėje nėra didelėspalyginti su kitais Baltijos jūros rajonais, tačiau laikomasi nuostatos, kad šių junginiųaplinkoje iš viso neturi būti. Didžiausia suminė dioksinų ir furanų koncentracija buvonustatyta 2008 m. iškasto grunto gramzdinimo rajono dugno nuosėdose (Garnaga, 2011).Vertinimas: Polichlorintų dibenzo-p-dioksinų (PCDD), polichlorintių dibenzofuranų(PCDF) tyrimai Lietuvoje epizodiški ir jų jūrinės aplinkos vertinimui – nepakanka.Organiniai alavo junginiai (TBA) – (tributilalavas, mono- ir dibutilalavas (MBA,DBA) dažniausiai buvo naudojamai dažuose, skirtuose laivams dažyti, be to, jie randami kaipJŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 186

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13priedai fungiciduose, plastikuose bei įvairiuose odos ar tekstilės gaminiuose. EuroposSąjungoje nuo 2003 m. TBA laivų dažuose naudoti uždrausta, tačiau jie vis dar nuplaunaminuo anksčiau tokiais dažais dažytų laivų korpusų. Net maži kiekiai TBA junginiai yra toksiškibiotai, kaupiasi žinduolių kepenyse, veikia imuninę sistemą ir embriono vystymąsi.Tributilalavo junginiai paviršiniuose vandenyse įtraukti į prioritetinių pavojingų medžiagųsąrašą, o dugno nuosėdose jų kiekį reglamentuoja LAND 46A-2002.TBA junginiai Baltijos jūroje daugiau tiriami įvairios rūšies biotoje. Šių tyrimųrezultatai rodo TBT kiekių mažėjimą paskutiniaisiais metais (Hazardous..., 2010). Apie TBAkoncentracijas Baltijos jūros vandenyse, atskirose akvatorijose tyrimų dar trūksta(Information sheets..., 2010).2005-2007 m. TBA junginiai tirti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijoje(Vandens..., 2007). Rezultatai rodo, kad šio junginio koncentracija vandenyje (0,011–0,012µg/l) beveik 10 kartų viršijo didžiausią leistiną koncentraciją (0,0015 µg/l; Nuotekų..., 2010).Klaipėdos sąsiaurio dugno nuosėdose koncentracija buvo 12,8–68,5 µg/kg, ties Klaipėdosvalstybinio jūrų uosto vartų – 35,8 µg/kg, o Malkų įlankoje – net 1 920–2 400 µg/kg.2010 m. išmatuoti vandenyje tributilalavo katijonų kiekiai Baltijos jūros monitoringostotyse (4, 720,65 ir 1B) nesiekė ribinės metodo nustatymo vertės (0,001 µg/l).2008 m. didžiausios TBA koncentracijos nustatytos Klaipėdos sąsiauryje prie Malkųįlankos (57 µg/kg). Klaipėdos uoste iškasto grunto šalinimo jūroje rajone TBA buvo 2,3µg/kg, o Kuršių marių vandenų išplitimo jūros zonoje ir pietinėse teritorinės jūros aplinkosbūklės monitoringo vietose buvo mažesnės nei 1 µg/kg. Ankstesniais tyrimais (2005 m.)didelės TBA koncentracijos (807,4 µg/kg) aptiktos ir jūroje (Baltijos jūros..., 2010).Bendras TBA kiekis pagal monitoringo programą nuolat stebimas labiausiai užterštųKlaipėdos uosto akvatorijų smulkiagrūdėse dugno nuosėdose (Klaipėdos..., 2006-2009).Aptinkamos koncentracijos būna 100-2500 µg/kg (2008 m.), 100-1800 µg/kg (2009 m.) irdaugiau nei 10 kartų viršija ribinę žemiausiai užterštumo klasei nustatytą vertę (10 µg/kg,LAND 46A-2002). Palyginimui, dar aukštesnės koncentracijos (2000-4700 µg/kg) fiksuotosGdansko įlankos dugno nuosėdose (Senthilkumar et al., 1999).Apibendrinant, Baltijos jūros Lietuvos akvatorijos vandenyje (Klaipėdos uoste) ir dugnonuosėdose aptikti viršijantys ribines vertes TBA kiekiai, todėl reikalingi tolimesni šio junginiotyrimai Kuršių marių vandenų išplitimo zonoje bei dampingo rajono dugno nuosėdose. 2010m. TBA Baltijos jūros vandenyje matavimai parodė, kad jo kiekiai nesiekė ribinės metodonustatymo vertės - vandens cheminė būklė buvo gera ir tenkino etalonines priekrantėsvandenų sąlygas. Reikalingi tolimesni šių junginių tyrimai, siekiant įvertinti tiriamo rajonotaršos mąstą ir tendencijas bei pakrantės vandenų būklę.C10-13-chloralkanai (trumpos grandinės chlorinti parafinai) - (PVC) – plačiainaudojamai plastikų, dažų lakų ir kitų dangų gamyboje, kaip degumą mažinanti medžiaga;odos pramonėje, kaip nuriebalintojas ir impregnatorius ir kt. Jie įtraukti į prioritetiniųpavojingų medžiagų sąrašą (Nuotekų…, 2010). 2005-2007 m. vykdyto projekto metu(Vandens …, 2007) Klaipėdos uosto akvatorijos vandenyje C10-13-chloralkanai nebuvoaptikti nė vienoje vietoje. Tyrimams naudoto metodo nustatymo riba (0,4 μg/l) atitikodabartinius Lietuvos reikalavimus MV-AKS – 0,4 μg/l. Pagal turimą informaciją šiuo metutrumpos grandinės chlorintų parafinių analizė ir jų vertinimas yra problemiškas dėl mažoanalitinių duomenų kiekio.Ftalatai – (Di(2-etilheksil)ftalatas) - vieni gausiausiai naudojamų sintetinių teršalų.Ftalatai naudojami kaip minkštintojai gaminat įvairius plastikinius gaminius, elektrospramonėje, kosmetikoje ir žaisluose. Ftalatai yra toksiški vandens organizmams, kaupiasimaisto grandinėje, veikia imuninę sistemą, sukelia onkologines ligas.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 187

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Lietuvoje kol kas nėra tiksliai nustatyti ir įvertinti jų patekimo į jūrinę aplinką keliai,tačiau jie aptinkami išvalytose nuotekose, upių nuosėdose (Vandens aplinkai..., 2007).2010 m. tirtose Baltijos jūros nuolatinio stebėjimo stotyse (Stotys: 4, 7, 20 ,1B ir 65), di(2-etilheksil)ftalatas (MV-AKS: 1,3 µg/l), kuris reglamentuojamas kaip prioritetinė pavojingamedžiaga, buvo aptiktas (kiekybinio įvertinimo riba 0,01 µg/) beveik visose stotyse išskyrusatvirą jūrą (St. 65) ir Būtingės rajoną (1B). Kuršių marių vandenų išplitimo zonoje di(2-etilheksil)ftalato koncentracija siekė 3,8 µg/l ir beveik 3 kartus viršijo ribinę vertę. Pietinėspakrantės ir dampingo rajone di(2-etilheksil)ftalato koncentracija vandenyje buvo mažesnė,atitinkamai 1,04 bei 0,24 µg/l – ribinės jam nustatytos vertės neviršijo.Pagal turimą informaciją šiuo metu Lietuvos jūros akvatorijos Kuršių marių vandenųišplitimo zonoje aptikti viršijantys kokybės normas di(2-etilheksil)ftalato kiekiai, rodo šiospavojingos medžiagos tolesnį tyrimų būtinumą. Pagal 2010 m. di(2-etilheksil)ftalatokoncentracijas, jūroje išplitę Kuršių marių vandenys buvo blogos cheminės būklės, irnetenkino etaloninių priekrantės vandenų sąlygų. Pietinės pakrantės vandenys buvo geroscheminės būklės, bet etaloninių sąlygų netenkino. Atviroje jūroje ir šiaurinėje pakrantėje di(2-etilheksil)ftalato koncentracija buvo mažesnė nei išmatuojamas kiekybinis įvertinimas, todėlšių vandenų cheminė būklė buvo gera ir tenkino etalonines sąlygas.Literatūra1975 m. gegužės 4 d. Tarybos direktyva dėl tam tikrų į Bendrijos vandenis išleidžiamųpavojingų medžiagų sukeltos taršos (76/464/EEB)2000 m. spalio 23 d. Europos parlamento ir Tarybos direktyva, nustatanti Bendrijos veiksmųvandens politikos srityje pagrindus (2000/60/EB)2008 m. birželio 17 d. Europos parlamento ir Tarybos direktyva, nustatanti Bendrijos veiksmųjūros aplinkos politikos srityje pagrindus (Jūrų strategijos pagrindų direktyva – JSPD)2008 m. gruodžio 16 d. . Europos parlamento ir Tarybos direktyva (2008/105/EB) dėlaplinkos kokybės standartų vandens politikos srityje, iš dalies keičianti ir panaikinantiTarybos direktyvas 82/176/EEB, 83/513/EEB, 84/156/EEB, 84/491/EEB, 86/280/EEB ir išdalies keičianti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/60/EB.Baltijos jūros aplinkos apsaugos strategija, Valstybės žinios, 2010, Nr.: 105-5431Dailidienė I., 2003. Naftos produktų dreifo prognozavimas Lietuvos priekrantėje. In: Baltijosaplinkos būklė, Kaunas. 60-67 pp.Daunaravičienė A., 2007. Pasyviųjų priemaišų pernašos ypatumai Baltijos jūros Lietuvospriekrantėje. Vilniaus Gedimino technikos universitetas. Daktaro disertacija. Vilnius. 132 pp.Dėl paviršinių vandens telkinių tipų aprašo, paviršinių vandens telkinių kokybės elementųetaloninių sąlygų, rodiklių aprašo ir kriterijų dirbtiniams, labai pakeistiems ir rizikos vandenstelkiniams išskirti. Valstybės žinios, Nr. 69-2481, Žin., 2007, Nr. 35-1287; Žin., 2010, Nr.128-6563Feasibility study with design proposals for Šventoji port reconstruction, 2009. Klaipėdosvalstybinio jūrų uosto direkcija. Klaipėda.Garnaga G., 2011. Integruotos aplinkos taršos bei biožymenų atsako vertinimas Baltijosjūroje. Daktaro disertacijos santrauka. Vilnius. 40 pp.Garnaga G., Jančauskienė V., Kondratjeva L., Mickuvienė K., 2008. Taršiosios medžiagosBaltijos jūros ir Kuršių marių vandenyje ir dugno nuosėdose. In: Baltijos jūra ir josproblemos, Utena. 77-93 pp.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 188

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Grunto gramzdinimo vietos jūroje asimiliacinės talpos įvertinimas, 1999. Mokslinė ataskaita.Lietuvos hidrobiologų draugija, Vilnius. 166 pp.Grunto gramzdinimo vietos jūroje asimiliacinės talpos įvertinimas, 2002. Mokslinė ataskaita.Geologijos ir geografijos institutas, VilniusGrunto gramzdinimo vietos jūroje asimiliacinės talpos įvertinimas, 2006. Mokslinė ataskaita.Geologijos ir geografijos institutas, Vilnius.183 pp.Gusev, A., 2009. Atmospheric emissions of PCDD/Fs in the Baltic Sea region. HELCOMIndicator Fact Sheets 2009. Available at: http://www.helcom.fi /environment2/ifs/ifs2009/en_GB/pcddfemissionsHazardous substances in the Baltic Sea. An integrated thematic assessment of hazardoussubstances in the Baltic Sea. 2010. Baltic Sea Environment Proceedings No. 120B.HelsinkiCommission Baltic Marine Environment Protection CommissionHELCOM 2009. Hazardous substances of specific concern to the Baltic Sea – Final report ofthe HAZARDOUS project. Balt. Sea Environ. Proc. No. 119Information Sheets on the Hazardous Substances identified in the HELCOM Baltic SeaAction Plan – Occurrence in the Baltic Sea. HELCOM SCREENING project March 2010HELCOM.. The marine environment. Available at:http://www.helcom.fi/environment2/hazsubs/en_GB/state.Jančauskienė V., Jokūbauskaitė R., 2003. Naftos teršalai Baltijos jūroje. In: Baltijos aplinkosbūklė, Kaunas, 55-59 pp.Jokšas K., A. Galkus, R. Stakėnienė, 2003. The only Lithuanian Seaport and its Environment.Monohgraphy, Kaunas, 314 pKatkova M. (2010). Assement of Potential Risks from Consumption of fish for thePopulation Living in the Chemical Weapon dumping area in the Baltic sea.:http://www.balwois.com/balwois/administration/full_paper/ffp-1320.pdfKlaipėdos valstybinio jūrų uosto aplinkos monitoringas, 2001. Geografijos institutas, VilniusKlaipėdos valstybinio jūrų uosto aplinkos monitoringas, 2002.Geologijos ir geografijosinstitutas, VilniusKlaipėdos valstybinio jūrų uosto aplinkos monitoringas, 2006, 1-2 tomas. Geologijos irgeografijos institutas, VilniusKlaipėdos valstybinio jūrų uosto aplinkos monitoringas, 2007, 1 tomas. Geologijos irgeografijos institutas, VilniusKlaipėdos valstybinio jūrų uosto aplinkos monitoringas, 2008, 1 tomas. Geologijos irgeografijos institutas, VilniusKlaipėdos valstybinio jūrų uosto aplinkos monitoringas, 2009, 1 tomas. Geologijos irgeografijos institutas, VilniusLAND 46A-2002. Grunto kasimo jūrų ir jūrų uosto akvatorijose ir iškastų gruntų tvarkymotaisyklės. Valstybės žinios, 2002, Nr. 27-976, Nr. 40-1516; 2003, Nr. 78-3586; 2008, Nr. 139-5521; Žin. , 2011, Nr. 43-2050JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 189

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Lietuvos gamtinė aplinka, būklė, procesai ir raida, 2008. Aplinkos apsaugos agentūra. Vilnius.Morkūnienė R., Styro D., Daunaravičienė A. (2010). Dirbtinės kilmės radionuklidųkoncentracijos pokyčiai Baltijos jūros Lietuvos priekrantės vandenyse. Jūros krantų tyrimai.Konferencijos medžiaga. ISMN 978-9955-18-503-1, Palanga, 124–127 pp.Nuotekų tvarkymo reglamentas. Valstybės žinios, 2006, Nr. 59-2103; Žin., 2009, Nr.83-347;Žin., 2010; Nr. 59-2938Paviršinių vandens telkinių būklės nustatymo metodika. Valstybės žinios, 2010, Nr. 29-1363.Немировская И. А. Пустельников О. С., 1984. Нефтепродукты в воде, биоте, донныхосадках и на побережье, Влияние разлива мазутана экосистему Балтийского моря,Вильнюс, c. 52–79Nielsen, S.P., Bengston, P., Bojanowski, R., Hagel, P., Herrmann, J., Ilus, E., Jakobson, E.,Motiejunas, S., Panteleev, Y., Skujina, A., Suplinska, M., 1999. The radiological exposure ofman from radioactivity in the Baltic Sea. The Science of the Total Environment 237/238, 133-141Pagrindinės radiacinės saugos normos HN 73:2001. Valstybės žinios, Nr. 11-388; Žin., 2003,Nr.90-4080Orlikowska A., Schulz-Bull D.E., 2009. Seasonal variations of volatile compounds in thecoastal Baltic sea. Environmental Chemistry 6(6): 495-507Report Two LIFE project areas 12 LIT and 13 LIT in the coastal waters belong to Lithuania,2009Senthilkumar K., C.A. Duda, D.L. Villeneuve, K. Kannan, J. Falandysz and J.P. Giesy,(1999).Butylin compounds in sediment and fish from the Polish Coast of the Baltic Sea.Environmental Science Pollution Research 6: 200–206Stakėnienė R., Jokšas K., Galkus A., Lagunavičienė L., 2009. Pollution of bottom sedimentsin Šventoji Port. Aplinkos tyrimai, inžinerija ir vadyba, 1(47).Stakėniene R., Galkus A., Jokšas K., 2011. Pollution of Klaipeda Port Waters. Polish Journalof Environmental studies: 20(2), 445–459Vandens aplinkai pavojingų medžiagų nustatymas Lietuvoje. Ataskaita, parengta vykdantprojektą ,,Vandens aplinkai pavojingų medžiagų nustatymas Lietuvoje“, 2007. Lietuvosaplinkos apsaugos agentūra, Suomijos aplinkos institutas (SYKE), LR aplinkos ministerijaZalewska Z., J. Lipska, 2006. Contamination of the southern Baltic Sea with 137Cs and 90Srover the period 2000-2004. Journal of Environmental Radioactivity 9:1-14JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 190

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 132.6 Nuolatinis arba tikslingas teršalų išmetimas, kuris leidžiamas pagal kitusBendrijos teisės aktus ir (arba) tarptautines konvencijasLietuvos Baltijos jūros teritorijoje, pagal Europos bendrijos direktyvas bei HELCOMir MARPOL 73/78 konvencijas, leidžiamas nuolatinis arba tikslingas tam tikrų skystų beidujinių teršalų išmetimas į jūros aplinką. Europos bendrijos direktyva 2000/59/EB bei2005/35/EB, įgalina valstybes nares kontroliuoti cheminių medžiagų išmetimą, kuriasuždrausta išmesti į jūros aplinką pagal MARPOL 73/78 konvencijos reikalavimus. Tačiaupagal MARPOL konvencijos I bei II ir VI priedus, galimas legalus, nedidelės koncentracijosteršalų išmetimas į jūros aplinką. Pagal šiuos dokumentus leistinas sekančių medžiagųišleidimas: Į jūrą – pagal MARPOL 73/78 I –ojo priedo 15 taisyklę, galimas naftuotųatliekų išleidimas į jūros vandenį, išlaikant sąlygas, kad naftuotos atliekos nebūtų iškrovinio skyriaus, būtų prafiltruotos per 15 ppm naftos produktų separatorių beilaivas turi būti eigoje. Į jūrą – pagal MARPOL 73/78 II-ojo priedo 13 taisyklę, galimas kitų atskiestųcheminių medžiagų išleidimas į jūros vandenį, išlaikant sąlygas, jog laivas buseigoje, išlaikys 7 mazgų greitį, cheminių medžiagų išleidimas bus atliktas perpovandeninį išleistuvą ir neviršijant konstrukcinio slėgio. Išleidimas bus atliktas nemažiau, kaip 12 jūrmylių nuo artimiausio kranto, kur gylis sieks nemažiau 25metrus. Pagal šį MARPOL 73/78 konvencijos priedą, cheminės medžiagosskirstomos į 4 grupes: X, Y, Z, OS.X kategorija - cheminės medžiagos, kurios išleidžiamos į jūrą, praplovimo beibalastinių operacijų metu bei kurios gali sukelti didelį pavojų jūros aplinkai;Y kategorija - cheminės medžiagos, kurios išleidžiamos į jūrą, praplovimo beibalastinių operacijų metu bei kurios gali sukelti pavojų jūros aplinkai, gyvūnijai, žmogaussveikatai bei patogumams;Z kategorija - cheminės medžiagos, kurios išleidžiamos į jūrą, praplovimo beibalastinių operacijų metu, kurios gali sukelti nedidelį pavojų jūros aplinkai bei nereikalaujagriežtos kontrolės;OS – kitos medžiagos, kurios nepatenka į X,Y,Z, kategoriją.Šios medžiagos gali būti išleidžiamos į jūrą mažomis koncentracijomis, kai:X kategorija – laivų talpų nuoplovos privalomai turi būti išleistos į priėmimoįrenginius, kol pasiekia 0,1% koncentraciją esančių cheminių medžiagų, tuomet išleidusnuoplovas ir pripildžius talpas vandeniu, toks užterštas vanduo gali būti išleidžiamas į jūrosvandenį.Y, Z kategorija – laivų talpų nuoplovos privalomai turi būti išleistos į priėmimoįrenginius, tuomet išleidus nuoplovas ir pripildžius talpas vandeniu, toks užterštas vanduo galibūti išleidžiamas į jūros vandenį.Balastinių operacijų metu, galimas balastinių vandenų išleidimas į jūrą, kai praplautosbalastinės laivų talpos, vėliau pripildomos vandeniu, jei balastinio vandens užterštumasneviršija 1 ppm koncentracijos.Talpų plovimo cheminės priemonės taip pat patenka į šias anksčiau išvardintascheminių medžiagų kategorijas.Nors šių medžiagų išleidimo registravimas laivuose yra privalomas, šių medžiagųišleidimo kiekių statistikos, Lietuvos Baltijos jūros vandenyse, nėra. Šių medžiagų, kuriospatenka į X,Y,Z bei OS kategorijas, sąrašas pateikiamas dokumente IMO MEPC.2/CircularJŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 191

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 1316 2010 December 17 „Provisional categorization of liquid substances“ (MARPOL 73/78,2009).Pažymėtina ir tai, jog MARPOL 73/78 konvencijos IV priedas leidžia organiniųmedžiagų išleidimą į jūros vandenį. Naudojant modernius, keliapakopius valymo įrenginiusorganinių medžiagų išleidimas leidžiamas visur, naudojant chloruojančius įrenginius, 3jūrmylių atstumu nuo kranto bei už 12 jūrmylių nuo kranto leidžiamas tiesioginis organiniųteršalų išleidimas į jūros aplinką, nenaudojant jokių valymo įrenginių (patogeninė situacijaaprašyta skyriuje 4.8.1. „Mikrobinių patogenų patekimas). Į atmosferą – pagal MARPOL 73/78 VI priedą yra kontroliuojamas NOx, LOJbei SOx išmetimas. Azoto junginių koncentracijos, jūroje, aprašytos skyriuje 3.1.3.„Maistinių medžiagų (DIN, TN, DIP, TP, TOC) ir deguonies pasiskirstymas erdvėsir laiko atžvilgiu“, LOJ koncentracijos jūroje aprašytos skyriuje 4.5. „Užterštumaspavojingomis medžiagomis“.MARPOL 73/78 tarptautinės konvencijos VI –ojo priedo nauja redakcija numato, LOJišmetimų iš naftos tanklaivių kontrolę. Šio priedo 15 taisyklėje numatyta II – jų LOJ išmetimųtipų kontrolė:II.I. LOJ išmetimų, krovinių pakrovimo metu, plaukiant jūra, kroviniusiškraunant;LOJ išmetimai plaunant talpas, žaliąja nafta (COW);Tačiau MARPOL 73/78 konvencijos VI priedo 15 taisyklės nuostatos taikomos tomsvalstybėms TJO narėms, kurios savanoriškai įteisina šias nuostatas savo jurisdikcijoje(REZOLIUCIJA MEPC.176(58), 2008).Didėjantis laivybos intensyvumas, ženkliai prisideda prie atmosferos bei jūros taršosBaltijos jūros regione. SOx laivų emisijos, susijusios su aukšto sieringumo kuro deginimu,laivų varikliuose, prisideda prie atmosferos taršos, teršiant ją sieros dioksidu bei kietų daleliųpavidalu. Ši tarša turi įtakos aplinkos rūgštėjimui bei žmogaus sveikatai, pagrindinaipriekrantės zonose bei uostose. SOx emisijos taip pat, kaip ir azoto junginiai prisideda priejūros eutrofikacijos. Papildomai SOx emisijos, kaip ir NOx bei LOJ prisideda prie bendrošiltnamio dujų (CO2) išmetimų. MARPOL VI priedas Baltijos jūrą apibrėžia kaip „SECA“zoną, t.y. specialiąją zoną, kurioje yra kontroliuojamos, SOx koncentracijos, laivamstiekiamame kure. Šios koncentracijos, laivams tiekiamame kure, ES valstybėse, iki 2015 m.mažės iki 0,1%. HELCOM jūrinė darbo grupė, ketina artimiausiu metu pateikti pasiūlymąTJO dėl „NECA“ (NOx išmetimų) reguliavimo zonos (HELCOM, 2009).SOx bei NOx išmetami kiekiai, Baltijos jūros regione, atvaizduoti 2-40 paveiksle.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 192

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 132-40 pav. Metinės laivų emisijos Baltijos jūroje 2008-2009 m., SOx ir NOx kilotonomis,(HELCOM, 2009).NOx emisijų teritorinis bei geografinis pasiskirstymas Baltijos jūroje pateiktas 2-41bei 2-42 paveiksluose. HELCOM duomenimis, NOx išmetimai Baltijos jūroje 2009 m.mažėjo. 2008 m. išmetimai siekė 364 kilotonas, 2009 m. 357 kilotonas, kas sudarė 2%išmetimų mažėjimą. SOx išmetimai taip pat mažėjo nuo 128 kilotonų per 2008 metus iki 123kilotonų per 2009 metus, kas sudarė 3,7% mažėjimą, Baltijos jūroje. CO 2 išmetimai mažėjonuo 18,1 megatonos 2008 m. iki 17,9 megatonos 2009 m., kas sudarė 1,7% mažėjimą. TačiauCO išmetimai didėjo nuo 62,3 kilotonų 2008 m. iki 63,7 kilotonų 2009 m. Baltijos jūrosrajone (HELCOM, 2009).Klaipėdos uoste NOx bei SOx prognozuotos emisijos 2005 – 2008 m. atitinkamaisiekė NOx 2311 t/metus bei SOx 413,6 t/metus, aerozolinės dalelės (PM) 163,9 t/metus(Smailys V. et al., 2003). Šiuo atveju, remiantis MARPOL 73/78 konvencijos VI- ojo priedo13 taisykle, galime apskaičiuoti apytikrius NOx išmetimus iš laivų LR Baltijos jūros dalyje.Apskaičiavimui panaudota formulės 17,5g NOx/KWh bei 12g NOx/KWh, naudojamoslėtaeigiams bei vidutinio greičio varikliams (MARPOL VI priedo 13 taisyklė, Stipa et al.,2007). LR Baltijos jūros dalyje, praplaukiančių laivų skaičius siekia 6000 laivų/metus.Tolimiausias kelias nuo Klaipėdos uosto iki neutraliųjų vandenų 74 jūrmylės, vidutinislėtaeigio laivo greitis 12 mazgų. Laivų variklių galios vidurkis apskaičiuotas pagalDeltamarin, 2009 parengtą studiją “EEDI tests and trials for EMSA” (2-7 lent.). Lentelėjenurodyti ES operuojančių laivų, variklių galių vidurkiai.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 193

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 132-41 pav. Sumodeliuotos metinės NOx laivų emisijos Baltijos jūroje mgN/m 2 apskaičiuotos imantskirtumą sumodeliavus nuosėdas su NOx ir be NOx emisijų 2006-2007 m. (Stipa et al., 2007).JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 194

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 132-42 pav. Laivybos NOx emisijų geografinis pasiskirstymas 2006m. Baltijos jūroje tonomis permėnesį, modeliuotas 9x9 km tinklelyje (Stipa et al., 2007).2-7 lent. Vidutinės ES operuojančių laivų variklių galios, KW.Laivo tipasVariklio galia, KWTanklaivis 5968,34Sausakrūvis 11210,69Konteinervežis 20284,25Krovininis 2661,46Dujovežis 6695,9Ro-Ro, automobilių keltai 11939,25Ro-Ro, krovinių keltai 14712,78Ro-Ro, tūrio keltai 16042,04Ro-pax keltai 24150,72Vidurkis 12637,41Pagal nurodytą formulę galima apskaičiuoti vidutinį NOx išmetimą, skaičiuojant, jog74 jūrmyles laivai nuplaukia per 6,1h. 6,1h x 6000 laivų = 36000h x 17,5g NOx/KWh x12637,41 KW = 7961,57 t NOx/metus. Taip pat galima apskaičiuoti, jog vidutinio greičiolaivai plauks 20 mazgų greičiu bei įveiks 74 jūrmyles per 3,7h. Tuomet NOx išmetimusJŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 195

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13galima apskaičiuoti 3,7h x 6000 laivų x 12g NOx/KWh x 12637,41 = 3366,6 t NOx/ metus.Tuomet vidutiniškai galimi išmetimai į atmosferą siekia apie 5664,085 t NOx/metus, bei kaippaminėta anksčiau 2311 t NOx/metus, Klaipėdos uoste (Smailys et al., 2003). Bendros,grubiai apskaičiuotos NOx metinės emisijos LR Baltijos jūros dalyje sudarytų apie 8000 tonų/ metus.Svarbiausias reguliarios oro teršalų emisijos šaltinis laivuose yra energetiniaiįrenginiai, kuriuose deginamas naftos kuras – eigos ir pagalbiniai varikliai bei pagalbiniaigaro katilai. Visuotinai pripažįstama, kad šiuolaikinių laivų dyzelių, dirbančių labiausiaipaplitusio sieringumo (0,5-3,5% S) kuru, reikšmingiausi pagal svarbą (mažėjančia tvarka) yratrys emisijos komponentai: azoto oksidai (NOx), sieros dioksidas (SO 2 ) ir aerozolinės dalelės(PM). Dėl specifinių PM savybių (didžioji dalis iškrinta netolo nuo šaltinio), tiriant tolesnįteršalų pernešimą ir didesnių apimčių baseinų užterštumą, neretai apsiribojama tik dviemkomponentais – NO x ir SO 2 , kurie atmosferoje išlieka stabilūs ilgesnį laiką. J.E. Jonson subendraautoriais iš to paties instituto pabandė apskaičiuoti tarptautinės laivybos sukeltos taršospasiskirstymą. Didelė dalis sieros oksidų (susidariusių dėl tarptautinės laivybos) iškrenta sukrituliais jūrose, dalis SO 2 iškrenta Europos šalių teritorijose bei gali siekti 10% ir daugiau(Maltoje 16%, Vokietijoje 15%, Olandijoje 13%, Kipre 10%). Autoriai pažymi, jog pakrantėszonose tarptautinės laivybos įnašas gali būti ir didesnis. Sieros oksidų bei azoto oksidų iškritųpasiskirstymas atvaizduotas 2-43 paveiksle (Smailys V. et al., 2003).2-43 pav. SO 2 iškritos Europos regione mg S/m 2 (Smailys et al., 2003).Oksiduoto azoto taršos, sukeltos tarptautinės laivybos, pasiskirstymas Europos regionepateiktas 2-44 paveiksle. Kaip ir sieros oksidai, didelė dalis azoto oksidų iškrenta į jūras netolinuo šaltinio. Tačiau oksiduoto azoto pasiskirstymas yra tolygesnis nei sieros oksido, kassusiję su ilgesniu azoto oksidų gyvavimo laiku atmosferoje. Didžiausias tarptautinėslaivybos įnašas į azoto oksidų balansą yra Baltijos jūros šalyse (Švedijoje 16%, Suomijoje13%, Estijoje 17%, ir Vokietijoje 20%), šiose šalyse emisija iš laivybos laikoma svarbiausiuveiksniu, darančių įtaką priežeminėms NO x koncentracijoms (Smailys et al., 2003).JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 196

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 132-44 pav. NO x iškritos Europos regione mg N/m 2 (Smailys V. et al., 2003).Fizinių ir tech. mokslų centro atliktų matavimų Preiloje duomenimis, NO 2 ir SO 2pernašos LR pajūrio teritorijoje mažėjo, įvertinant 2001-2011 m. ataskaitose pateiktusduomenis. Šios NO 2 bei SO 2 mažėjimo tendencijos, pateiktos 2-45 bei 2-46 paveiksluose.2-45 pav. Metinės vidutinės NO 2 koncentracijos NO 2 μg N/m 3 1999-2009m. laikotarpiu Preilosmatavimo stotyje. Tiesia linija pažymėtos tendencijos (EMEP, 2011).JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 197

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 132-46 pav. Metinės vidutinės SO 2 koncentracijos SO 2 μg N/m 3 1999-2009m. laikotarpiu Preilosmatavimo stotyje. Tiesia linija pažymėtos tendencijos (EMEP, 2011).Vertinant kitų medžiagų koncentracijas atmosferoje, Preilos matavimo stotiesduomenimis, pastebimas tokių medžiagų, kaip nitratai NO 3 bei sulfatai SO 4 2- koncentracijųpadidėjimas ir amonio NH 4 koncentracijų mažėjimas 2006-2010 metais. Šiuo laikotarpiusulfatų SO 4 2- koncentracijų atmosferoje padidėjimas siekė 31%, nitratų NO 3 koncentracijųatmosferoje padidėjimas siekė 3%, o amonio koncentracijų atmosferoje mažėjimas siekė 27%.Šių medžiagų kitimo tendencijos atvaizduotos 2-47, 2-48 bei 2-49 paveiksluose.Sulfatų koncentracijų didėjimo pagrindinę įtaką lėmė jų įnašos iš Baltijos jūros.2-47 pav. Sulfatų SO 4 2- koncentracijų kaita 1994-2010 m. (Šopauskienė ir kt., 2011).JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 198

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 132-48 pav. Nitratų NO 3 koncentracijų kaita 1994-2010 m. (Šopauskienė ir kt., 2011).2-49 pav. Amonio NH 4 koncentracijų kaita 1994-2010 m. (Šopauskienė ir kt., 2011).Toje pačioje Preilos stotyje, surinktų tyrimų duomenimis, kritulių PH didėjo 2005-2010 m. nuo 4,83 iki 5,01. Kritulių rūgštingumo kaita atvaizduota 2-50 paveiksle.Kritulių PH metinės vertės Preiloje rodo nežymų didėjimą paskutiniųjų šešerių metųlaikotarpiu. Pažymėtina tai, jog Preiloje bei Žemaitijoje lietūs rūgščiausi Lietuvoje. Preilos2-stotyje metinės sulfatų SO 4 S(tot) koncentracijos apie 3 kartus didesnės nei IM stotyse(Šopauskienė ir kt., 2011).JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 199

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 132-50 pav. Kritulių PH kitimo tendencijos 1994-2010m. (Šopauskienė ir kt., 2011).Literatūra2000 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/59/EB dėl uostopriėmimo įrenginių, skirtų laivuose susidarančioms atliekoms ir krovinių likučiams OL L 332,2000 12 28 http://eur-lex.europa.eu/2005m. rugsėjo 7d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/35/EB dėl taršos išlaivų ir sankcijų už pažeidimus įvedimo OL L 255, 2005 9 30 http://eur-lex.europa.eu/EMEP, 2011 http://www.emep.int/Deltamarin, 2009 EEDI tests and trials for EMSA www.emsa.europa.euMARPOL 73/78 tarptautinė jūros taršos prevencijos konvencija www.imo.orgIMO MEPC.2/Circular 16 2010 December 17 Provisional categorization of liquidsubstances www.imo.orgHELCOM, 2009 Emissions from ships, prieigahttp://www.helcom.fi/shipping/emissions/en_GB/emisions/?u4.highlight=SOxREZOLIUCIJA MEPC.176(58) Patvirtinta 2008 m. spalio 10 d.Stipa T., Jalkanen J.P., Hongisto M., Kalli, J., Brink A., 2007 Emissions of noxfrom Balticshipping and first estimates of their effects on air quality and eutrophication of the Baltic sea(HELCOM)Smailys V., Strazdauskinė R., Gedgaudas A., 2003 Oro teršalų, išmetamų iš uosteoperuojančių laivų, sklaida Klaipėdos miesto oro baseine. Jūra ir aplinka 1(8)Šapokauskienė D., Jasinevičienė D., Žukienė S., 2011 Dujinių ir aerozolinių priemaišų oretyrimai pagal EMEP ir ICP IM programas http://gamta.lt/cms/index?rubricId=417de7f7-a055-4c9b-9732-e6a98f2a0dc0Šapokauskienė D., Jasinevičienė D., Žukienė S., 2011 Pagrindinių cheminių priemaišųfoninių koncentracijų bei fizinių parametrų atmosferos iškritose ir polajiniuose krituliuosetyrimai pagal EMEP ir ICP IM programas http://gamta.lt/cms/index?rubricId=417de7f7-a055-4c9b-9732-e6a98f2a0dc0JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 200

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 132.7 Praturtinimas maistingomis ir organinėmis medžiagomisPadidintos maistingų medžiagų koncentracijos yra pagrindinės ir opiausios Baltijosjūros problemos – eutrofikacijos priežastis. Nors didžioji dalis maistinių medžiagų apkrovospoveikių yra gerai dokumentuota, kiekybiniai ryšiai tarp maistinių medžiagų apkrovos ir jųkoncentracijos yra prastai suprantami.Lietuvos IEZ didžiausią pavojų kelia Nemuno (Kuršių marių) nuotėkis, dėl kuriopriekrantėje maistingų medžiagų koncentracijos yra kelis kartus didesnės negu atvirojeBaltijos jūroje.Padidintos maistingų ir organinių medžiagų koncentracijos gali turėti tiesioginį irnetiesioginį poveikį ekosistemai ir atskiroms rūšims. Tiesioginis poveikis paprastai siejamassu amonio (ir susijusių nitritų ir nitratų) toksiškumu žuvims ir kitiems hidrobiontams. Tai gandažnas reiškinys uždaruose ir pusiau uždaruose vandens telkiniuose, tačiau Lietuvospriekrantėje stebimos amonio, nitratų ir nitritų koncentracijos nesiekia USEPA testaisnustatytos jūrinėms žuvims kritinės amonio reikšmės 1,86 mg NH 3 /l. Tiesioginis organinėstaršos poveikis siejamas su suspenduotų organininių dalelių padidintomis koncentracijomis irdėl to sumažėjusiu vandens skaidrumu bei mažesniu šviesos prasiskverbimo gyliu. Lietuvospriekrantėje tokios sąlygos susidaro dėl Nemuno ir Kuršių marių vandens išplitimo Baltijosjūros priekrantėje. Netiesioginis vandens ekosistemos praturtinimo maistingomis irorganinėmis medžiagomis poveikis dažniausiai pasireiškia i) biologinės įvairovės sumažėjimeir dominuojančių augalų bei gyvūnų rūšių pokyčiuose; ii) bendros biomasės padidėjime, iii)vandens drumstumo padidėjime, iv) sedimentacijos greičių padidėjime; v) hipoksinių arbaanoksinių sąlygų priedugnio sluoksnyje susidarymu. Kita vertus, Lietuvos priekrantėje nėrauždarų įlankų ir vandens atsinaujinimo laikas yra gana trumpas, todėl eutrofikacijos procesaiyra neatskiriami nuo bendros Baltijos jūros eutrofikacijos būklės.Lietuvos Baltijos jūros vandenyse pagrindinis azoto ir fosforo junginių šaltinis yraNemuno upės nuotėkis, kuris sudaro virš 85% visо upės kilmės azoto ir 84% viso upės kilmėsfosforo, patenkančių į Lietuvos Baltijos jūros akvatoriją. Atmosferinės šių medžiagų emisijostiesiai į Kuršių marias ir Lietuvos priekrantę nėra didelės. Pagal Norvegijos meteorologijosinstituto duomenis atmosferinė azoto junginių emisija yra 200-500 mg/m²/metus, ir tik apie5% šio kiekio yra Lietuvos kilmės (Klein et al., 2011). Tokiu būdu, į Lietuvos IEZ išatmosferos vidutiniškai iškrenta apie 1750 tonų azoto per metus, o į Kuršių marias tik 400tonų azoto, kas sudaro tik kelis procentus nuo upės kilmės biogeninių medžiagų nuotėkio.Maistingų medžiagų nuotėkiui iš Kuršių marių į Baltijos jūrą apskaičiuoti paprastaitaikomos vidutinės šių medžiagų koncentracijos Nemuno žemupyje padaugintos iš upėsnuotėkio (2-51 pav.). Kita vertus, tokia metodologija apibrėžia tik dalį biogeninių medžiagųbalansо Kuršių mariose, nuo kurio vėliau priklauso bendroji apkrova Baltijos jūrai.Kita vertus, apskaičiuota bendrojo azoto ir fosforo apkrovą Baltijos jūrai dėl įvairiųbiogeninių medžiagų formų, jų prieinamumo vandens organizmams ir jų sulaikymo sistemojeupė-marios- jūra nepilnai atspindi galutinį šių medžiagų poveikį ekosistemai ir įtakąeutrofikacijai (2-53 pav.).JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 201

1970197119721973197419751976197719781979198019811982198319841985198619871988198919901991199219931994199519961997199819992000LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 132-51 pav. Azoto junginių nuotėkis (t/metus) iš Nemuno į Kuršių marias (pagal Baltic Nest Instituteduomenų bazę).3500.03000.02500.0PO4-PBendras-P2000.01500.01000.0500.00.02-52 pav. Fosforo junginių nuotėkis (t/metus) iš Nemuno į Kuršių marias (pagal Baltic Nest Instituteduomenų bazę).Pirmieji maistingų medžiagų (azoto ir fosforo junginių) balanso skaičiavimai buvoatlikti 1998 metais D. Swaney. Vidutinę bendrojo N koncentracija matuota 1985-1989 mlaikotarpyje ties Nemuno žiotimis buvo 140,5 mkmol/ l (Dubra, 1994). Padauginus šiąreikšmę iš vidutinio gėlo vandens nuotėkio gaunama vidutinė N apkrova per šį laikotarpį -JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 202

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13šiek tiek daugiau nei 45.000 tonų/metus. Per tą patį laikotarpį, įvertinus vidutinę Nkoncentracija Klaipėdos sąsiauryje (2-54 pav.), 49.000 tonų bendrojo N per metus patenka įBaltijos jūrą. Apskaičiuotas pagal vidutinius skirtumus N koncentracijų tarp marių ir Baltijosjūros "mainų srautas" iš Baltijos apytiksliai sudaro 8700 tonų/metus, pagal 1985-1992 m.duomenis vidutinis bendras upių N nuotėkis sudarė 46.550 tonų per metus o bendrojo azotonuotėkis į Baltijos jūrą 43.235 tonų/metus.2-53 pav. Maistingųjų medžiagų formos ir jų prieinamumas vandens organizmams sistemojeupė-marios-jūra.Nors yra pripažįstama, kad bendras azotas iš sutelktųjų taršos šaltinių, patenkančių įmarias yra svarbus balansui, jo tiesioginio įvertinimo nėra. Vertinant azoto apkrovą pagalKlaipėdos miesto gyventojų skaičių (skaičiuojant vidutiniškai vienam gyventojui N apkrovą3,3 kg/metus pagal Meybeck et al., 1989) ir laikantis prielaidos, kad visos šios atliekos nėravalomos, bendras apkrova sudarytų apie 680 tonų bendrojo N/metus. Nors tokios prielaidospadidina apkrovą, tačiau vertinimas neatsižvelgia į kitų gyvenviečių ir pramonines nuotekas.Kita vertus, šis kiekis yra santykinai mažas, palyginti su upių nuotėkių ir kitais šaltiniais.2-54 pav. Bendrojo azoto biudžetas, 10 9 mol/metus (pakeista iš Swaney, 1998).JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 203

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Atmosferinių kritulių azotas gali būti įvertintas pagal kritulių kiekį Vakarų Lietuvoje.NO 3 ir NH 4 atmosferinėse krituliuose vidutiniškai sudarė 4,8 ir 6,9 kg N/ha/metus 1981-1990arba 1850 tonų/metus visam Kuršių marių plotui. Tokiu būdu atmosferos apkrova į Kuršiųmarias, yra santykinai maža palyginti su upių nuotėkiu, tačiau ji reikšmingą vertinantneorganines azoto formas (kurios yra lengvai prieinamos fitoplanktonui). Dauguma su upiųnuotėkiu atnešamo azoto (t.y. 85-90%) sudaro organinės formos, kurios yra sunkiauprieinamos (2-55 pav.)2-55 pav. Neorganinio azoto biudžetas, 10 9 mol/metus (pakeista iš Swaney, 1998).Swaney apskaičiuotas bendrojo azoto balansas Kuršių mariose yra deficitinis- daugiauazoto patenka į Kuršių marias negu iš jų išteka į Baltijos jūrą. Neorganinio azoto balansas taippat yra deficitinis, bet tai yra lengvai paaiškinama autotrofinio planktono aktyvumu, nesdidesnė dalis neorganinio azoto paverčiama organinėmis formomis pačiose Kuršių mariose.Azoto junginių laidojimo nuosėdose galimybes ir nuostoliai dėl denitrifikacijos taip pat galibūti svarbūs azoto dinamikai. Be to, vasaros ir rudens metu dominuojant cianobakterijoms(Aphanizomenon flos-aqua) yra potenciali galimybė azoto fiksacijai iš atmosferos.Taikant tą patį metodą, kaip ir N biudžeto skaičiavimui, į marias iš upių patenkaapytikriai 2700 tonų per metus per tą patį laikotarpį, tuo tarpu iš marių į Baltijos jūrą(įvertinant ir "mainų srautą") patenka šiek tiek daugiau kaip 2800 tonų per metus. Tai galimapalyginti su Dubros (Dubra, 1994) apskaičiuotu balansu (2710 tonų per metus į marias ir 2216tonų per metus iš marių į Baltijos jūrą tą patį laikotarpį). Skirtumą tarp dviejų srautų beveikišimtinai sudarė "mainų srautas". Bendras P biudžetas yra subalansuotas 5% ribose (2-56 ir 2-57 pav.). Tolimesnio biudžeto tikslinimui reikės įvertinti P praradimo kelius tame tarpelaidojimo nuosėdose ir kaupimosi biomasėje mechanizmus.2-56 pav. Bendrojo fosforo biudžetas, 10 9 mol/metus (pakeista iš Swaney, 1998).JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 204

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 132-57 pav. Neorganinio fosforo biudžetas, 10 9 mol/metus (pakeista iš Swaney, 1998).LiteratūraDubra, J. (1993) The load nutrients from the Kurschiu Gulf. Proc. 1st Int. Conf.Environmental Protection Strategy Standardization and Control of Pollution Load on theMarine Environment. Talinn, Estonia. UETP-EEEMeybeck, M. (1989) Natural characteristics of water bodies. In Global Water Quality: A FirstAssessment, WHO/UNEPRazinkovas, A., I. Dailidienė and R. Pilkaitytė. (2008). Reduction of the Land-BasedDischarges to the Curonian Lagoon in a View of a Climate Change Perspective. In: Gönenç,E., A. Vadineanu, J. P. Wolflin and R. C. Russo (eds.) Sustainable Use and Development ofWatersheds. NATO Science for Peace and Security Series C: Environmental Security. 403-413 pp.Razinkovas , A, Erturk, A. and P. Zemlys (2008) Assessment of the effects of variation inexternal nutrient loads on the Curonian lagoon ecosystem. Proceedings of the US/EU Baltic2008 Symposium. IEEE Catalog Number:CFP08AME-CDR, ISBN: 978-1-4244-2268-5,Library of Congress: 2008902075.Heiko Klein, Michael Gauss, Agnes Nyıri and Birthe Marie Steensen. 2011. Transboundaryair pollution by main pollutants (S, N, O3) and PM, LithuaniaEMEP, MSC-W Data Note 1/2011.Swaney, D. (1998) The Curonian Lagoon (Kurschiu Gulf)http://nest.su.se/mnode/europe/curonianlagoon/curonbud.htmJŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 205

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 132.7.1 Maistinių medžiagų balanso Lietuvos Baltijos jūroje analizėŠiame skyrelyje pateikiami: 1) Kuršių marių ir Baltijos jūros maistinių medžiagųbalanso komponentų analizė ir 2) balanso pokyčių, sumažinus atitinkamai maisto medžiagųatnešimą, modeliavimo rezultatai (sutarties veikla 1.1.6 „Maistinių medžiagų balanso Kuršiųmariose ir Baltijos jūroje pokyčių įvertinimas, sumažinus maistinių medžiagų patekimą iki2016m.: azoto 11700 tonų bei fosforo 880 tonų“). Maisto medžiagų balanso komponentai irtiriama maisto medžiagų atnešimo mažinimo įtaka buvo vertinama 2009 metai, dėl esamųorganinės medžiagos (anglies, azoto ir fosforo) ištirpusios ir dalelių pavidalo frakcijosduomenų, kurie naudojami modelio skaičiavimuose.GIS paskaičiavimus Lietuvos teritorinė jūra užima 1848 km 2 , o išskirtinė ekonominezona 4578 km 2 . Bendras jūros rajono (Lietuvos Baltijos jūros) sudaro 6426 km 2 .Vertinant pagal 2009 metų monitoringinių stebėjimų rezultatus (AAA Jūrinių tyrimųdepartamento pateikti duomenys), vidutinis metinis biogeninių medžiagų kiekis, Lietuvaipriklausančioje Baltijos jūros dalyje (teritorinės jūros ir ekonominės zonos plote) sudaro apie94,3 tūkst. tonų bendrojo azoto ir 8,5 tūkst. tonų bendrojo fosforo. Iš to kiekio tik 18 % azotoir 15 % fosforo yra sukaupta teritorinės jūros dalyje. Vidutinis metinis momentinis biogeniniųmedžiagų kiekis, Lietuvai priklausančioje Baltijos jūros dalyje buvo apskaičiuotas įvertinantvidutinį azoto ir fosforo kiekį vandens stulpo tūryje kiekvienos iš standartinių monitoringostočių pasirinktame ploto vienete (g/m 2 ). Buvo nuosekliai atsižvelgta į koncentracijų pokyčiusvertikalėje, t.y. apskaičiuojant N ir P kiekį vandens stulpe buvo atsižvelgta į koncentracijųvariacijas vertikalėje, tiesiškai interpoliuojant tarp realių matavimų reikšmių skirtinguosegyliuose. Konkrečios reikšmės skirtinguose Baltijos jūros rajono zonose buvo apskaičiuotosekstrapoliuojant reikšmes atatinkamam pasirinktam plotui.Žemiau pateikiamas bendrojo azoto ir fosforo balanso, Lietuvai priklausančios Baltijosjūros dalyje, komponentai ir remiantis įvairių duomenų (monitoringo ir literatūrinių) šaltiniaisįvertintos jų apimtys.1. Prietaka su Nemuno ir kitų Kuršių marių intakų per Klaipėdos sąsiaurį. Kuršiųmarių maisto medžiagų balansas apskaičiuotas dvimačiu modeliu pateiktas Error! Referencesource not found. Taip pat 2009 metų biogeninių medžiagų balansas tarp Kuršių marių irBaltijos jūros buvo apskaičiuotas įvertinus trimačio hidraulinio modelio prognozuotą vandensapykaitą tarp Baltijos jūros ir Kuršių marių ir interpoliuotas bendrojo azoto ir fosforokoncentracijas Baltijos jūros ir Klaipėdos sąsiaurio vandenyje. Sudarant balansą buvo įvertintiNemuno ir Minijos upėse 2009 m. išmatuoti vandens nuotėkiai ir interpoliuoti bendrojo azotoir fosforo koncentracijų matavimai šių upių vandenyje. Tais pačiais metais įvertintadenitrifikacija Kuršių mariose (Žilius, 2011) (2.7-1 lent. Azoto ir fosforo balanso elementaiKuršių mariose 2009 metais.). Kuršių mariose, eilę metų buvo vykdomi fragmentiniai tyrimaisiekiant įvertinti nitrogenazinį fitoplanktono potencialą. Preliminariais vertinimais visameKuršių marių plote, įskaitant ir Rusijos Federacijai priklausančią dalį, mikroorganizmųfiksuojamo azoto kiekis per metus, priklausomai nuo metų gali svyruoti nuo 1500 iki 19000 t.Error! Reference source not found. Pateikta reikšmė atitinka vidutinę šio intervalo reikšmę.Šie apskaičiavimai tėra preliminarūs, todėl negali būti naudojami daryti kokioms norsišvadoms. Todėl siekiant realistiškesnių įvertinimų būtini išsamūs sezoniniai tyrimai,racionaliai padengiantys pakankamai reprezentatyvų šio vandens telkinio plotą. Balanse taippat buvo įskaičiuoti pagal Norvegijos Meteorologijos Instituto duomenis (Heiko et al., 2011)azoto junginiai patenkantys į Kuršių marių akvatoriją su atmosferiniais krituliais. Bendrojoazoto ir bendrojo fosforo šaltiniai pateikti 2-58 pav. ir 2-59 pav. Tačiau įvertinus tokiumetodu apskaičiuotą apykaitos tarp Kuršių marių ir Baltijos jūros balansą susidaro 5767,39tonų azoto ir 396,37 tonų fosforo didesnis ištekėjimas į Baltijos jūrą negu patekimas į KuršiųJŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 206

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13marias. Susidariusio disbalanso priežastis gali būti azoto fiksacijos apimčių paklaidos, taip patapykaita su dugno sedimentais, kuri kol kas yra mažai ištirta.2. Iš taškinių taršos šaltinių (ne viso Nemuno baseino) patenkantys azoto irfosforo organiniai ir mineraliniai junginiai – 2009 metų laikotarpiu pagal AAA duomenųbazėse pateiktus duomenimis apie ūkio subjektų raportuose nurodomus išmetimus, kurie (kaipnurodoma) nuotekas išleidžia į Kuršių marias ir Baltijos jūrą (sic!) sudarė apie 257 tonųbendrojo azoto ir 17 tonų bendrojo fosforo per metus. Panašios metinės sutelktosios taršosapkrovos reikšmės nurodomos Aplinkos apsaugos agentūros (2010) laidinyje 2007-2008metams – 292 tonų azoto ir 21 toną bendrojo fosforo. monitoringinių stebėjimų rezultatus,kartu su prietaka į Kuršių marių akvatoriją sudarė apie 257 tonų bendrojo azoto ir 17 tonųbendrojo fosforo per metus. Nepaisant tokio nereikšmingo kiekio, yra manančių, kad valymoįrenginių tobulinimas rytiniame Baltijos krante iki švediškų standartų, leistų ženkliai sumažintiBaltijos jūros eutrofikaciją ir netgi pasiekti lygį iki 1960 metų (Bryhn, 2009).3. Prietaka iš Šventosios ir Akmenos – Danės upių baseinų. Ši prietaka buvoapskaičiuota iš Aplinkos apsaugos agentūros pateiktų šių upių debitų ir bendrojo azoto beibendrojo fosforo koncentracijų (Šventoji 2001-2010 m. matavimai, Akmena-Danė - 1996-2010 m. matavimai). Šventosios upės atnešamo bendro azoto vidutinis kiekis sudaro 2090t./m., fosforo - 113 t./m. Akmenos - Danės upės atnešamo bendro azoto vidutinis kiekis sudaro567 t./m., fosforo - 29 t./m.4. Prietaka su krituliais – Pagal Norvegijos meterologijos institituto duomenis suatmosferos krituliais Lietuvos teritorijoje vidutiniškai iškrenta apie 400 mg/m² oksiduotų azotojunginių ir apie 350 mg/m² redukuoto azoto junginių per metus. Taigi iš atmosferos į Lietuvosekonominę zoną patenka apie 4875 tonos azoto per metus.5. Prietaka ir ištaka su srovių pernaša iš (ir į) gretimų šalių teritorinių vandenų irekonominių zonų. Ši prietaka galėtų būti įvertinama visos Baltijos jūros ekologinio modeliopagalba, bet kadangi tokio modelio kūrimas užimtų žymiai daugiau laiko negu leidžia šioprojekto vykdymo terminai, tai nebuvo atliekama. Vietoj to, ekologinio modelio pagalba buvoapskaičiuotos vidutinės metinės maisto medžiagų koncentracijos atskirose pakrantės vandenųteritorijos dalyse ir jų atnešimo mažinimo įtaka šioms koncentracijoms. Praktiniu požiūriutokie rezultatai yra net vertingesni, nes vandens kokybės kriterijai yra formuluojami naudojantteršalų koncentracijas, o ne jų metinius srautus. Šie rezultatai pateikti 2.7.4 skyrelyje.6. Patekimas iš giluminių (Gotlando įdubos, etc.,) zonų, esant palankiomhidrologinėm sąlygom. Ypač reikšminga fosforo junginių srautams. Realių skaičių nustatytibeveik neįmanoma, tačiau kai kurių autorių nuomone fosforo junginių patekimas į pelaginiusvandenis dėl resuspensijos ir kitų priežasčių yra labai reikšmingas. (Apie tai – I ataskaitos 1dalyje). Baltijos jūroje deguonies deficito reiškiniai atsiranda dėl giliavandenių sluoksniųvandenų apykaitos sutrikimų su Šiaurės jūra ir paviršiniais vandens sluoksniais. Užsitęsusstagnaciniam laikotarpiui ir į dugną patenkant organinėms medžiagoms deguonies resursaiišnaudojami. Kai kuriuose rajonuose ar Baltijos jūros dalyse stebimi sezoninės deguoniesstokos reiškiniai, o gilesnėse Bornholmo, rytinio ir vakarinio Gotlando ir kitose vietose –nuolatinė deguonies stoka (Hille, 2005). Tokios aplinkybės gali ir tampa svarbiu fosforošaltiniu iš giluminio centrinės jūros dalies priedugnio, kur esant anonsinėmis sąlygomisatpalaiduojami gausūs fosforo junginiai (Gustafsson, 2010; Hille, 2005). Dėl specifiniųBaltijos jūros hidrologijos procesų eigos eutrofikacijos požymiai (gausus cianoprokariotųvystymasis) buvo būdingas Baltijos jūrai jau ankstyvuose dabartinio jos vystymosi etapuose(Bianchi et al., 2000). Nors iki šiol vis dar nėra pakankamai aišku, kokie transportomechanizmai sąlygoja giluminių fosforo junginių patekimą į paviršinius sluoksnius, tačiau yranuorodų į reikšmingą turbulencinio maišymosi ir apvelingo svarbą (Feistel, 2004; Reissmann;JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 207

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 132002). Didėjantis štormingumas, ypač žiemos laikotarpiu, čia vaidina lemiamą vaidmenį(Danielsson et al., 2006).7. Įvairių planktono mikroorganizmų vykdoma atmosferos azoto fiksacija;remiantis įvairių autorių duomenimis (Rahm et al., 2000; Wasmund et al., 2000; Laamanen &Kuosa, 2005; ir kt.), perskaičiavus Lietuvos teritorinių vandenų ir išskirtinės ekonominėszonos plotui, metinis šiuo keliu patenkančio azoto kiekis galėtų sudaryti nuo 6000 iki 20000tonų. Lietuvos jūrinėje dalyje jokie tyrimai vykdyti nebuvo, todėl remiamasi tik ekspertiniuvertinimu. Kuršių mariose, eilę metų buvo vykdomi fragmentiniai tyrimai siekiant įvertintinitrogenazinį fitoplanktono potencialą. Preliminariais vertinimais visame Kuršių marių plote,įskaitant ir Rusijos Federacijai priklausančią dalį, mikroorganizmų fiksuojamo azoto kiekisper metus, priklausomai nuo metų gali svyruoti nuo 1500 iki 19000 t. Šie apskaičiavimai tėrapreliminarūs, todėl negali būti naudojami daryti kokioms nors išvadoms. Todėl siekiantrealistiškesnių įvertinimų būtini išsamūs sezoniniai tyrimai, racionaliai padengiantyspakankamai reprezentatyvų šio vandens telkinio plotą.8. Denitrifikacija ir neseniai detaliau aprašytas anaerobinio amonio oksidavimoprocesas yra vieni svarbiausių azoto junginių pašalinimo iš ekosistemos veiksnių. Jų svarbaBaltijos jūros centrinei daliai nuosekliai deklaruojama (Deutsch et al., 2010). Tačiau tyrimųstoka Lietuvos vandenyse neįgalina daryti prielaidų apie denitrifiakcijos mastus.2-58 pav. Kuršių marių bendrojo azoto balanso elementų pasiskirstymas. Atnešimas kairėje, išnešimas-dešinėje.2-59 pav. Kuršių marių bendrojo fosforo balanso elementai (įvertintas tik vienas fosforo išnešimomechanizmas – nuotėkis į Baltijos jūrą).JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 208

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 132.7-1 lent. Azoto ir fosforo balanso elementai Kuršių mariose 2009 metais.Įtekėjimas Bendras azotas Bendras fosforasNemunas 29098 1187Minija 1214 39Deima 1000 40Baltijos jūra 6385 442Azoto fiksacija 10250Krituliai 1214 0Iš viso 49161 1708IštekėjimasBaltijos jūra 43274 2105Denitrifikacija 10441Iš viso 53715 2105Disbalansas -5767,39 -396Maistmedžiagių patekimo į Baltijos jūrą iš Lietuvos teritorijos ir iš atmosferos šaltiniai bei jųpasiskirstymas pateikti 2-60a pav. ir 2.7-2 lent.KrituliaiAkmena-10%Danė1%Šventoji4%Taškiniaišaltiniai1%Akmena-Danė1%Šventoji5%Krituliai0%Taškiniaišaltiniai1%Kuršiųmarios84%Kuršiųmarios93%2-60a pav. Bendrojo azoto (kairėje) ir fosforo (dešinėje) patekimo iš Lietuvos teritorijos ir atmosferosį Baltijos jūrą šaltinių pasiskirstymas.2.7-2 lent. Bendrojo azoto patekimo iš Lietuvos teritorijos ir atmosferos į Baltijos jūrą komponentųpasiskirstymas.Šaltinis Azotas FosforasKuršių marios 43274 2105Šventoji 2090 113Akmena-Danė 567 29Krituliai 4875 0Taškiniai šaltiniai 257 1751063 2264JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 209

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 132.7.2 Matematinis modelis, naudotas maistinių medžiagų balanso prognozėmsŠiuose tyrimuose naudotą hidrodinaminį-ekologinį modelį SHYFEM/AQUABCIIsudaro baigtinių elementų hidrodinaminis modelis SHYFEM ir su juo programinio kodolygmenyje sujungtas ekologinis modelis AQUABCII. Hidrodinaminis modelis SHYFEM(Shallow water HYdrodynamic Finit Element Model) yra sukurtas Venecijos jūrinių tyrimųinstitute (CNR-ISMAR) ir yra sėkmingai taikytas visai eilei jūros priekrantės teritorijų.Hidrodinaminių lygčių skaitiniam sprendimui yra naudojamas baigtinių elementų metodas,kuris leidžia naudoti teritoriškai kintamos raiškos gardeles, kas yra didelis privalumasmodeliuojant procesus, vykstančius sudėtingos morfologijos priekrantės teritorijose. Modelisgali būti naudojamas kaip dvimatis ir trimatis. Jo programinė įranga yra atvirojo kodo ir jągalima be apribojimų atsisiųsti iš SHYFEM internetinio puslapio (S.HY.F.E.M Shallow waterhydrodynamic model 2011). Šiame puslapyje taip pat pateikiamas išsamus moksliniųpublikacijų apie tyrimus atliktus su šiuo modeliu sąrašas bei modelio dokumentacija.Modelis SHYFEM yra ne kartą taikytas Kuršių marioms ir Lietuvos Baltijos jūrospriekrantei tiek kaip atskiras hidrodinaminis modelis tiek kartu su įvairiais ekologiniaismodeliais (Lietuvos jūrų išteklių darniojo valdymo sistema..., 2011, Ferrarin et al., 2008,Zemlys et al., 2008, Erturk et al., 2008, Daunys et al., 2006).Modelis AQUABCII (Aquatic Biogeochemical Cycling) yra ekologinis modelisišvystytas Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institute,bendradarbiaujant su Stambulo Technikos universitetu. AQUABCII yra programinio kodolygmenyje sujungtas su hidrodinaminiu modeliu SHYFEM ir naudoja jo hidrodinaminių irtermodinaminių kintamųjų reikšmes. Šis modelis yra anksčiau Kuršių marioms taikytųekologinių modelių (Zemlys et al., 2008, Erturk et al., 2008, Lietuvos jūrų išteklių darniojovaldymo sistema, 2011) tolesnio vystymo rezultatas. Šiuo metu modelis turi ištestuotąpelaginių procesų dalį. Procesų dugno nuosėdose dalis yra testavimo stadijoje, be to procesųdugno nuosėdose eksperimentiniai tyrimai yra tik pradėti ir kol kas nėra sukaupta pakankamaiduomenų modelio testavimui ir ir tobulinimui, todėl šiame tyrime nebuvo naudojama. Kadatiksliai bus baigtas procesų nuosėdose submodelio diegimas sunku pasakyti, gal po metų, galpo dviejų, iskas priklausys nuo kitų projektų sėkmės. Bet jau preliminarūs rezultatai rodo, kadnuosėdinė medžiaga Lietuvos Kuršių marių dalyje yra nuolat resuspenduojama irtranportuojama, kas neleidžia susikaupti dideliems kiekiams maistmedžiagių dugno nuosėdoseir jų srautai (bent jau difuziniai) tarp dugno nuosėdų ir vandens storymės daug nekeičiamaistmedžiagių koncentracijų vandens storymėje (mažiau negu 10 proc.), todėl šių procesųįtraukimas neturėtų iš esmės pakeisti maistmedžiagių balanso Kuršiu mariose. Modeliobūsenos kintamųjų sąrašas pateiktas 2.7-3 lent.Modelyje nagrinėjami šie procesai: keturių fitoplanktono grupių (diatominiai, azotonefiksuojančios melsvabakterės, azotą fiksuojančios melsvabakterės, žaliadumbliai) augimas,kvėpavimas, ekskrecija, mirimas ir išėdimas; zooplanktono augimas ir mirimas, azotąfiksuojančių bakterijų dujinio azoto fiksacija; amonio nitrifikacija, detritinės dalelinėsorganinės medžiagos tirpimas; ištirpusios organinės medžiagos mineralizacija; skendinčiųdalelių sedimentacija bei visų modeliuojamų medžiagų pernaša dėl advekcijos ir turbulencinėsdifuzijos. Modelis remiasi pastovia anglies, azoto ir fosforo stechiometrija (Redfieldo)fitoplanktone bei zooplanktone.Modelis neturi makrolitų būsenos kintamojo, tačiau mūsų nuomone mokrofitaineturėtų daryti lemiamos įtakos Kuršių marių eutrofikacijai ir maistmedžiagių balansui.Remiantis studijos (Balevičienė et al. 2007) vertinimais , pamario ir Nemuno deltos nendrynaiužima 5000ha plotą. Pasinaudojus toje pačioje studijoje pateiktais azoto ir fosforo vidutiniaiskiekiais nendryno vieno kvadratinio metro plote, gauname, kad visame nendrynų plote yraapie 225t fosforo ir 2750t azoto, kas sudaro tik apie 8 procentus nuo kiekių atnešamų upėmis įJŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 210

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Kuršių marias. Ateityje, atsiradus pakankamai faktinės medžiagos, kuri yra renkama,doktorantų, makrofitai galėtų būti įtraukti į modelį. Laikome, kad dabar tokios galimybės nėra,o be to tai ir nėra pirmo būtinumo uždavinys.Modelio SHYFEM/AQUABCII skaičiavimams buvo naudojami Lietuvoshidrometeorologinės tarnybos upių kasdieniniai debitai bei šios tarnybos operacinio modeliuHIRLAM apskaičiuotų atmosferinių rodiklių duomenys. Hidrodinaminių rodiklių kraštinėmssąlygoms jūroje buvo naudojami Baltijos jūros operacinio hidrodinaminio HIROMBduomenys gauti iš Švedijos hidrologijos ir meteorologijos instituto. Ekologinių rodikliųkraštinėms sąlygoms jūroje buvo panaudoti Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros Jūriniųtyrimo departamento atliekamo monitoringo duomenys. Modelio testavimui buvo panaudotiKlaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto 2009 m.duomenys gauti kitų projektų vykdymo metu (Lietuvos jūrų išteklių darniojo valdymosistema... 2011). Šių duomenų ėmimo vietos (stotys) parodytos , stočių koordinatės pateiktosError! Reference source not found.2.7-3 lent. Modelio AQUABCII būsenos kintamųjų sąrašas.Kintamojo nr. Kintamojo pavadinimas Matavimo vienetai1 Amonis mg N/l2 Nitratai ir nitritai mg N/l3 Mineralinis ištirpęs fosforas mg P/l4 Ištirpęs deguonis mg O 2 /l5 Diatominiai dumbliai mg C/l6 Zooplanktonas mg C/l7 Dalelių pavidalo organinė anglis mg C/l8 Dalelių pavidalo organinis azotas mg N/l9 Dalelių pavidalo organinis detritus fosforas mg P/l10 Ištirpusi organinė anglis mg C/l11 Ištirpęs organinis azotas mg N/l12 Ištirpęs organinis fosforas mg P/l13 Azoto nefiksuojančios melsvabakterės mg C/l14 Kitos fitoplanktono rūšys (žaliadumbliai ir kt.) mg C/l15 Ištirpęs mineralinis silicis mg Si/l16 Organinis silicis mg Si/l17 Azotą fiksuojančios melsvabakterės mg C/l2.7-4 lent. Modelio testavimui skirtų paėmimo vietų geografinės koordinatės.Stotis Geografinės koordinatės Vieta1S 55 0 41.42'N/21 0 07.97'E Klaipėdos sąsiauris2N 55 0 16.95'N/21 0 03.34'E Kuršių marios ties Nida3V 55 0 21.29'N/21 0 10.76'E Kuršių marios ties Vente4R 55 0 21.73'N/21 0 23.03'E Nemunas ties RusneJ-5 55 0 46.91‘N/21 0 00.70‘E Baltijos jūraJ-6 55 0 38.99‘N/21 0 04.53‘E Baltijos jūraJ-7 55 0 43.10‘N/21 0 03.69‘E Baltijos jūraJŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 211

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 132-60b pav. Duomenų, skirtų modelio testavimui paėmimo vietos (stotys), -Kuršių marios, -Baltijos jūra.Modelyje buvo naudojama kintamos raiškos trikampio pavidalo elementų gardelė,apimanti Nemuno deltą, Kuršių marias, Klaipėdos sąsiaurį ir dalį Baltijos jūros, vakaruoseapribotos tiesės atkarpa, einančia 20.930624o laipsnių meridianu, prasidedančia ties Nida, ošiaurėje tiesės atkarpa, einančia 56.05699o lygiagrete, kuri pasiekia krantą Latvijos teritorijoje(2.7-61 pav.).Modeliu apskaičiuotų ir išmatuotų maisto medžiagų koncentracijų palyginimas Kuršiųmarių ir Baltijos jūros stotyse pateiktas 2-62 – 2-65 pav. Modelis nebuvo testuotas stotyje 4R,nes šios stoties matavimai buvo naudojami kraštinėms Ekologinių kintamųjų prognozavimogalimybės yra gerokai mažesnės negu hidrologinių ir modelis laikomas patenkinamu jeiatspindi pagrindines tendencijas. Kaip matyti iš 2-62 – 2-65 pav. modelis tenkina šiuosreikalavimus.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 212

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 132.7-61 pav. Modelio SHYFEM/AQUABCII gardelė atvaizduota geografinėse koordinatėse.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 213

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 132.7-62 pav. Modeliu apskaičiuoto bendrojo azoto dinamikos palyginimas su matuotais duomenimis2009 m. trijose Kuršių marių stotyse Klaipėdos sąsiauryje(stotis 1S), ties Nida (stotis 2N) ir ties Vente(stotis 3V).JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 214

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 132.7-63 pav. Modeliu apskaičiuoto bendrojo fosforo dinamikos palyginimas su matuotais duomenimis2009 m. trijose Kuršių marių stotyse Klaipėdos sąsiauryje (stotis 1S), ties Nida (stotis 2N) ir ties Vente(stotis 3V).JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 215

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 132.7-64 pav. Modeliu apskaičiuoto bendrojo azoto dinamikos palyginimas su matuotais duomenimis2009 m. trijose Baltijos jūros stotyse.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 216

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 132.7-15 pav. Modeliu apskaičiuoto bendrojo fosforo dinamikos 1-6 pav. Modeliu apskaičiuoto bendrojofosforo dinamikos palyginimas su matuotais duomenimis 2009 m. trijose Baltijos jūros stotyse.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 217

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 132.7.3 Maistinių medžiagų patekimo mažinimo modeliavimasKadangi didžiausią dalis atnešamų maisto medžiagų yra iš Nemuno baseino, kitųšaltinių mažinimo poveikis modelyje nebuvo vertinamas. 2.7-5 lent. pateikti į modelį įtrauktimaisto medžiagų šaltiniai ir Kuršių marių balansas 2009 metams, kurie yra traktuojami kaipbaziniai metai, po kurių pradedamas maisto medžiagų mažinimas.2.7-5 lent. Upėmis atnešamo ir išnešamo iš Kuršių marių į Baltijos jūrą maisto medžiagų kiekisapskaičiuotas modeliu 2009 metams.UpėsAtnešamo įKuršių mariasbendrojo azotokiekis, t/m.Išnešamo įjūrą bendrojoazoto kiekis,t/m.Atnešamo įKuršių mariasbendrojo fosforokiekis, t/m.Išnešamo įjūrą bendrojofosforo kiekis,t/m.Rusnė 25017 - 1882 -Minija 1792 - 116 -Gilija-Matrosovka 5922 - 428 -Deima 1989 - 146 -Iš viso 34720 36586 2572 2602Reikalingisumažinti kiekiaipagal techninęužduotįLikęs kiekis posumažinimo11750 88024836 1722Buvo pasirinktas 30 % kasmetinio maistinių medžiagų atnešimo mažinimo scenarijus,siekiant išsiaiškinti kaip į jį reaguoja maistmedžiagių išnešimai į Baltijos jūrą ir Baltijos jūrosmaistinių medžiagų koncentracijos, tuo pagrindu gauti priklausomybes tarp apkrovos irsistemos atsako, kurių pagalba galima nustatyti kokia bus reakcija į tikslinį sumažinimą,apibrėžtą techninėje užduotyje. 2.7-66 pav., 2-67 pav. ir 2.7-6 lent. pateikta modeliuapskaičiuota šio mažinimo įtaka iš Kuršių marių išnešamų maisto medžiagų kiekiui.2.7-6 lent. Bendrojo azoto ir fosforo prietakos į Kuršių marias kasmetinis 30 % mažinimas ir modeliuapskaičiuotas jo poveikis ištekėjimui į Baltijos jūrą šešerių metų laikotarpiui.Metai BN atnešimas,t/m.BN išnešimas,t/m.BP atnešimas,t/m.BP išnešimas,t/m.2009 34720 37577 2572 25972010 25438 29073 1879 17412011 18941 22253 1394 13222012 14393 17257 1054 10492013 11209 13760 817 8612014 8981 11339 650 7302015 7421 9661 534 639JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 218

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 132.7-66 pav. Bendrojo azoto prietakos į Kuršių marias kasmetinis 30 % mažinimas (viršuje) ir modeliuapskaičiuotas jo poveikis ištekėjimui į Baltijos jūrą (apačioje) šešerių metų laikotarpiui.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 219

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 132-67 pav. Bendrojo fosforo prietakos į Kuršių marias kasmetinis 30 % mažinimas (viršuje) ir modeliuapskaičiuotas jo poveikis ištekėjimui į Baltijos jūrą (apačioje).JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 220

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 132.7-69 pav.).Panašiai keičiasi ir maisto medžiagų koncentracijos Kuršių mariose (2.7-68 pav. ir2.7-68 pav. Modeliu apskaičiuoto bendrojo azoto dinamikos pokyčiai dviejose Kuršių marių stotyseties Nida (stotis 2N) ir ties Vente (stotis 3V), atitinkantys 2.7-66 pav. ir 2-67 pav. pateiktą maistopatekimo medžiagų mažinimo scenarijų.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 221

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 132.7-69 pav. Modeliu apskaičiuoto bendrojo fosforo dinamikos pokyčiai dviejose Kuršių marių stotyseties Nida (stotis 2N) ir ties Vente (stotis 3V), atitinkantys 2.7-66 pav.ir 2-67 pav. pateiktą maistopatekimo medžiagų mažinimo scenarijų.Maistinių medžiagų koncentracijų pokyčiai Baltijos jūroje turi kitokį pobūdį neguKuršių mariose. Kaip matyti iš 2.7-70 pav. ir 2-71 pav. atsako intensyvumas į atnešamųmaisto medžiagų mažinimą labai priklauso nuo vietos Kuršių marių šleifo (t.y. marių vandenspaplitimo zonos jūroje) Baltijos jūroje atžvilgiu. Pavyzdžiui, stotyje 7J, kuri yra arčiausiaiuosto vartų jis yra didžiausias, o kitose dviejose stotyse gerokai mažesnis.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 222

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 132.7-70 pav. Modeliu apskaičiuoto bendrojo azoto koncentracijos dinamikos pokyčiai trijose Baltijosjūros priekrantės stotyse, atitinkantys 2.7-66 pav.ir 2-67 pav. pateiktą maisto patekimo medžiagųmažinimo scenarijų. Koncentracijų pikai atitinka Kuršių marių šleifo pratekėjimo laiko momentus.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 223

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 132-71 pav. Modeliu apskaičiuoto bendrojo fosforo dinamikos pokyčiai trijose Baltijos jūros priekrantėsstotyse, atitinkantys 2.7-66 pav.ir 2-67 pav. pateiktą maisto patekimo medžiagų mažinimo scenarijų.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 224

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Atsižvelgiant į Kuršių marių vandens šleifą jūroje buvo išskirtos trys modeliuotosBaltijos jūros dalies zonos: 1) visa modeliuota akvatorija, 2) akvatorija nepriklausanti Kuršiųmarių šleifui ir 3) Kuršių marių šleifo zona. Šioms teritorijoms buvo apskaičiuoti maistomedžiagų koncentracijų metiniai vidurkiai kiekvieniems mažinimo scenarijau metams.Rezultatai pateikti 2.7-22 pav., 2-73 pav. ir 2.7-7 lent. Visoje teritorijoje ir zonojenepriklausančioje Kuršių marių šleifui azoto koncentracijos keičiasi labai mažai ir 2015 m.sumažėtų tik iki 0,05 mg/l bendrojo azoto ir 0,003 mg/l bendrojo fosforo. Tuo tarpu šleifozonoje vidutinės koncentracijos sumažėtų beveik 0,3 mg/l (apie 35 %) bendrojo azoto ir 0,02mg/l (apie 30 %) fosforo. Tačiau tolesnis mažinimas vargiai būtų įmanomas, nes kaip matytiiš koncentracijų zonoje už šleifo zonos ribų, pasiektos koncentracijos yra foninės ir praktiškainepriklauso nuo iš Kuršių marių išnešamų maisto medžiagų kiekių. Atsakas nėra tiesinispoveikio atžvilgiu. Atnešamus metinius maisto medžiagų kiekius per visą 2010-2015 m.laikotarpį sumažinus apie 80 % vidutinės koncentracijos net šleifo zonoje sumažėtų tik apie30 %, o už šleifo zonos ribų išliktų beveik nepakitusios.2.7-7 lent. Modeliu apskaičiuotų bendrojo azoto ir fosforo vidutinių metinių koncentracijų atskirosemodeliuotos Baltijos jūros teritorijos srityse dinamika, mažinant maisto medžiagų atnešimą pagal2.7-66 pav.ir 2-67 pav. pateiktą mažinimo scenarijų visoje modelio akvatorijoje, už Kuršių mariųšleife ir už Kuršių marių šleifo.MetaiBN mg/lvisojemodelioteritorijojeBN mg/lšleifozonojeBN mg/l užšleifo zonosBP mg/lvisojemodelioteritorijojeBP mg/lšleifozonojeBP mg/l užšleifo zonos2009 0,5457 0,7665 0,537 0,0552 0,0676 0,05482010 0,5233 0,6768 0,5173 0,0531 0,0585 0,05292011 0,5157 0,6171 0,5117 0,0526 0,0548 0,05252012 0,51 0,5731 0,5075 0,0523 0,0525 0,05232013 0,5061 0,5422 0,5046 0,0521 0,0508 0,05212014 0,5033 0,5208 0,5026 0,0519 0,0496 0,0522015 0,5014 0,506 0,5012 0,0518 0,0488 0,0519JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 225

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 132.7-22 pav. Modeliu apskaičiuotų bendrojo azoto vidutinių metinių koncentracijų atskirosemodeliuotos Baltijos jūros teritorijos srityse dinamika, mažinant maisto medžiagų atnešimą pagal2.7-66 pav.ir 2-67 pav. pateiktą mažinimo scenarijų. Visa akvatorija – viršuje, už Kuršių marių šleifo –viduryje, Kuršių marių šleifo teritorijoje – apačioje.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 226

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 132-73 pav. Modeliu apskaičiuotų bendrojo fosforo vidutinių metinių koncentracijų atskirosemodeliuotos Baltijos jūros teritorijos srityse dinamika, mažinant maisto medžiagų atnešimą pagal2.7-66 pav.ir 2-67 pav. pateiktą mažinimo scenarijų. Visa akvatorija – viršuje, už Kuršių marių šleifo –viduryje, Kuršių marių šleifo teritorijoje – apačioje.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 227

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 132.7.4 Maistinių medžiagų balanso ir modeliavimo rezultatų analizė ir išvadosAtnešamų maisto medžiagų į Kuršių marias ir tuo pačiu į Baltijos jūrą Lietuvosteritorijoje didžiausią dalį (98 %) sudaro Nemuno nuotėkis. Todėl siekiant sumažinti šiųmedžiagų Baltijos jūroje koncentracijas, visų pirma, reikia reguliuoti šios upės atnešamųmaisto medžiagų kiekį.Ekologinio-hidrodinaminio modelio pagalba buvo nustatyta priklausomybė tarpmaistinių medžiagų atnešamų metinių kiekių ir vidutinių koncentracijų Baltijos jūroje. Gautusrezultatus reikėtų traktuoti kaip orientacinius, nes scenarijus buvo skaičiuojamas su 2009 m.meteorologiniais duomenimis. Meteorologinių sąlygų pokyčiai tam tikra apimtimi gali turėtiįtakos rezultatams.Nagrinėtas scenarijus (mažinimas 30 % per metus) yra tik vienas iš galimų, naudotassistemos reakcijos dėsningumų atskleidimui. Projekto vykdymo metu sukurtos programosleidžia operatyviai (7 metų skaičiavimai dvimačiu modeliu užtrunka apie 24 val.) apskaičiuotiir apdoroti bet kokius maisto medžiagų atnešimo mažinimo variantus. Iš gautų nagrinėtoscenarijaus rezultatų galima išvesti priklausomybes tarp poveikio ir sistemos reakcijos. 2-74pav. pateiktos priklausomybės tarp maisto medžiagų metinės prietakos iš Nemuno į Kuršiųmarias ir metinės prietakos iš Kuršių marių į Baltijos jūrą gautos iš rezultatų, pateiktų 2.7-66pav.ir 2-67 pav. Analogiškas priklausomybes galima nustatyti ir vidutinėms koncentracijomsBaltijos jūroje. 2-75 pav. pavaizduotos tokios priklausomybės tarp metinės prietakos išKuršių marių ir vidutinių koncentracijų šleifo zonoje. Šios priklausomybės nėra regresija, omodelio rezultatų su maistmedžiagių mažinimo su tam tikru metiniu mažinimu tiesinėinterpoliacija. Skaičiuodami modeliu tarpiniams taškams gautume panašius rezultatus, kaip irpavaizduota 2-74 pav. ir 2-75 pav. Žinoma, galima buvo apskaičiuoti vien tik koks busrezultatas, jei mažinama apimtimi nurodyta techninėje užduotyje, tačiau gauti rezultatai duodaplatesnį vaizdą ir didesnes galimybes sprendinių priėmimui, pvz., leidžia spręsti atvirkštinįuždavinį: koks turėtų būti mažinimas, kad gauti norimas koncentracijas, pvz., atitinkančiasgeros būklės kriterijus, kokia bus sistemos reakcija, jei mes kažkiek nukrypsime nuotechninėje užduotyje pateiktų mažinimo apimčių ir pan.Remiantis gautomis priklausomybėmis (2-74 pav.) galime nustatyti kiek reikiasumažinti atnešimus į Kuršių marias, kad išnešimai į Baltijos jūrą sumažėtų kiekiu nustatytutechninėje užduotyje. Norint sumažinti išnešimus į Baltijos jūrą atitinkamai iki 25t. t/m. BN ir1.7t. t/m BP (Error! Reference source not found.), reikia, kad atnešimai į Kuršių mariasbūtų apie 22t. t/m. BN ir 1.7t. t/m. BP. Vadinasi atnešimus į Kuršių marias reikia atitinkamaisumažinti tokiais kiekiais: 14.5t. t/m BP ir 0.88t. t/m BP.Taip pat remiantis gautomis priklausomybėmis (2-75 pav.) galima pasakyti kokios busmaistmedžiagių metinės koncentracijos šleifo zonoje sumažinus ištekėjimus į Baltijos jūrąkiekiu nustatytu techninėje užduotyje. Šios koncentracijos šleifo zonoje atitinkamai bus 0.61mg/l BN ir 0.059 mg/l BP. Šios reikšmės yra didesnės už pateiktas 2.7-8 lent. geros būklėskoncentracijas Kuršių marių įtakos zonoje. Tačiau pataroji išvada galioja tik su sąlyga, kadmaistmedžiagių koncentracijos, modeliavimo srities kraštuose išliks 2009m. lygyje. Todėlrealios koncentracijos priklausys ne tik nuo Lietuvos bet ir nuo kitų valstybių pastangų mažintiišleidžiamų į Baltijos jūrą maisto medžiagų kiekius.Rezultatai buvo apskaičiuoti dvimačiu modeliu, kuris mažiau tiksliai apskaičiuojavandens apykaitą tarp Kuršių marių ir Baltijos jūros negu trimatis modelis. Taip pat dvimatismodelis neleidžia imti didesnės jūros teritorijos, nes didėjant gyliams dėl vertikaliosstratifikacijos dvimačio modelio prognozės darosi neadekvačios. Nors trimatis modelisteoriškai galėtų būti panaudotas tokio pobūdžio tyrimams, tačiau skaičiavimo laikas smarkiaiišaugtų. Vien hidrodinamikos skaičiavimai vieniems metams su ta pačia gardele užtrunkaJŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 228

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13kelias dienas. Paleidus trimatį modelį su ekologinių kintamųjų skaičiavimu, skaičiavimo laikasturėtų būti skaičiuojamas savaitėmis.Modelio skaičiavimai remiasi 2009 m. Pagrindinė to priežastis buvo tai, kad ekologinismodelis (kaip ir dauguma šiuolaikinių modelių) nagrinėja organinės medžiagos (anglies, azotoir fosforo) ištirpusią ir dalelių pavidalo frakcijas. Visi šie rodikliai buvo matuojami 2009 m.BPATPI kampanijoje, skirtoje kitų projektų vykdymui. Tuo tarpu valstybinio monitoringometu yra matuojami tik bendras azotas ir fosforas bei jų ištirpusios mineralinės frakcijos.Tokiu būdu ištirpusios organinės medžiagos koncentracijos lieka nežinomos. Be to jokierodikliai organinei angliai iš viso nėra matuojami, išskyrus BDS, iš kurio apskaičiuotipastaruosius rodiklius yra neįmanomas. Šita aplinkybė labai apsunkino modelio kraštiniųsąlygų sudarymą atviroje jūroje net ir 2009 m., nes tam reikėjo naudoti monitoringo jūriniųstočių duomenis ir iš jų apskaičiuoti modeliui reikalingus rodiklius darant įvairiassupaprastinančias prielaidas, kurios padidino modelio skaičiavimų neapibrėžtumą. Būtų labaigerai, jei minėtų rodiklių matavimas būtų įtrauktas į monitoringo programą tiek jūrai, tiekKuršių marioms, tiek į Kuršių marias įtekančioms upėms. Tai gerokai išplėstų ekologiniųmodelių taikymo galimybes.2-74 pav. Priklausomybės tarp maisto medžiagų metinės prietakos iš Nemuno į Kuršių mariasir metinės prietakos iš Kuršių marių į Baltijos jūrą, gautos iš modeliavimo rezultatų (taškaipažymėti ant kreivės).JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 229

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 132-75 pav. Priklausomybės tarp maisto medžiagų metinės prietakos iš Kuršių marių ir metiniųkoncentracijų Kuršių marių šleifo zonoje, gautos iš modeliavimo rezultatų (taškai pažymėtiant kreivės).LiteratūraAplinkos apsaugos agentūra, 2010. Taršos šaltiniai ir apkrovos pagrindinių priemoniųpoveikio vertinimas rizikos vandens telkiniai, Vilnius, 162 p.Balevičienė J., Balevičius A., Stanevičius V., Vaitkus G., Gurova E. 2007. Kuršių mariųpakrantės augmenijos pjovimo, siekiant iš marių pašalinti dalį biogeninių medžiagų.Galimybių studija. UŽSAKOVAS: Aplinkos Apsaugos Agentūra.Bianchi T.S., Engelhaupt E., Westman P., Andren T., Rolff C., Elmgren R., 2000.Cyanobacterial blooms in the Baltic Sea: Natural or human-induced? Limnol. Oceanogr.,45(3): 716–726.BPATPI, 2011. Lietuvos jūrų išteklių darniojo valdymo sistema taikant naujoviškas stebėjimo,modeliavimo priemones ir ekosistemų metodą. http://www.corpi.ku.lt/~lt0047/.Bryhn A.C., 2009. Sustainable Phosphorus Loadings from Effective and Cost-EffectivePhosphorus Management Around the Baltic Sea. PLoS ONE, 4 (5): e5417. doi: 10.1371/journal.pone.0005417.Danielsson A., Jonsson A., Rahm L., 2006. Resuspension patterns in the Baltic proper. Journalof Sea Research, 57(4): 257-269.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 230

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Deutsch B., Forster S., Wilhelm M., Dippner J. W., Voss M., 2010. Denitrification insediments as a major nitrogen sink in the Baltic Sea: an extrapolation using sedimentcharacteristics. Biogeosciences, 7, 3259–3271.Daunys D., Zemlys P., Olenin S., Zaiko A., Ferrarin C., 2006. Impact of the zebra musselDreissena polymorpha invasion on the budget of suspended material in a shallow lagoonecosystem. Helgoland Marine Research, 60 (2): 113-120Erturk A., Razinkovas A., Zemlys P., Pilkaityte R., Gasiunaite Z., 2008. Linking NPZD andfoodweb models of an estuarine lagoon ecosystem. Proceedings of the US/EU Baltic 2008Symposium. IEEE Catalog Number:CFP08AME-CDR, ISBN: 978-1-4244-2268-5, Library ofCongress: 2008902075.Feistel R., Nausch G., Matthäus W. and Hagen E., 2003. Temporal and spatial evolution of theBaltic deep water renewal in spring 2003. Oceanol., 45(4): 623-642.Ferrarin C., Razinkovas A., Gulbinskas S., Umgiesser G. and Bliudziute L., 2008. Hydraulicregime-based zonation scheme of the Curonian Lagoon. Hydrobiologia, 611: 133-146.Gustafsson E., 2010. The Baltic Sea marine system - human impact and natural variations.University of Gothenburg, Department of Earth Sciences Doctoral thesis A133, 38 p.Heiko K., Gauss M., Nyıri A. and Steensen, B.M., 2011. Transboundary air pollution by mainpollutants (S, N, O3) and PM, Lithuania. EMEP, MSC-W Data Note 1/2011.Hille S., 2005. New aspects of sediment accumulation and reflux of nutrients in the EasternGotland Basin and its impact on nutrient cycling, Institute of Biology, Rostock Univ., 119 p.Klein H., Gauss M., Nyıri A., Steensen B.M., 2011. Transboundary air pollution by mainpollutants (S, N, O3) and PM, Lithuania. EMEP, MSC-W Data Note 1/2011.Laamanen M. and Kuosa H. 2005. Annual variability of biomass and heterocysts of the N2-fixing cyanobacterium Aphanizomenon flos-aquae in the Baltic Sea with references toAnabaena spp. and Nodularia spumigena. Boreal environment research, 10: 19-30.Lietuvos jūrų išteklių darniojo valdymo sistema taikant naujoviškas stebėjimo, modeliavimopriemones ir ekosistemų metodą 2011 http://www.corpi.ku.lt/~lt0047/.Rahm L., Jonsson A., Wulff F. 2000. Nitrogen fixation in the Baltic proper: an empiricalstudy. Journal of Marine Systems, 25: 239–248.Reissmann J.H., 2002. Integrale Eigenschaften von mesoskaligen Wirbelstrukturen in dentiefen Becken der Ostsee. Meereswissenschaftliche Berichte, 52: 1-149.S.HY.F.E.M Shallow water hydrodynamic model 2011 https://sites.google.com/site/shyfem/Wasmund N., Voss M., Lochte K. 2001. Evidence of nitrogen fixation by non-heterocystouscyanobacteria in the Baltic Sea and re-calculation of a budget of nitrogen fixation. Mar EcolProg Ser., 214: 1–14.Zemlys P., Ertürk A., Razinkovas 2008 2D finite element ecological model for the Curonianlagoon. Hydrobiologia, 611 (1): 167-179.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 231

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 132.8 Biologinis trikdymas2.8.1 Mikrobinių patogenų patekimasPatogeniniai organizmai, pasižymintys daug didesne įvairove nei jų parazituojamišeimininkai (Ojaveer et al., 1995; Palm, 2011), gali būti svarbūs tiek struktūrinėms, tiek irfunkcinėms Baltijos jūros ekosistemos savybėms lokaliu, regioniniu ir viso baseino mastu.Ekologinė jų reikšmė vis dar nėra pakankamai įvertinta tiek Lietuvos akvatorijoje, tiek visojeBaltijos jūroje (HELCOM, 2009) dėl kryptingų tyrimų šioje srityje stokos ir eksperimentųsudėtingumo natūraliomis sąlygomis (Mouritsen, Poulin, 2002). Vis dėlto, nekontroliuojamasinfekcijų plitimas, sukeltas patogeninių mikroorganizmų (grybų, bakterijų ar virusų), klimatokaitos ir Baltijos jūros eutrofikacijos kontekste gali paveikti trofinius ryšius, padidintipatogenų išgyvenamumo tikimybę ir/arba ligų plitimo ribas, įtakoti fizinius ir biologiniusbuveinių pokyčius, padidinti genetinių mutacijų dažnį populiacijoje, lemti organizmoatsparumo patogenams mažėjimą ar rūšies išnykimą (Harvell et al., 2002; Smith andSchindler, 2009; Palm, 2011). Dėl šių priežasčių svarbu įvertinti ne tik infekcijos priežastį artipą, bet ir jos poveikio dydį.Šiuo metu yra aprašyta apie 400 Baltijos jūros stuburinių ligas sukeliančių parazitų(Härkönen et al., 2005; Ojaveer et al., 2010) ir kelios patogenų sukeltos lokalios epidemijos,įtakojusius ruonių populiacijos sumažėjimą dviem trečdaliais Skagerake ir Kategate(Härkönen et al., 2006) ar stiprų moliuskų biomasės sumažėjimą centrinėje Baltijoje (Axén,1999). Visgi daugiausia dėmesio nagrinėjant patogenų sukeltas infekcijas yra skiriamakomercinės reikšmės turinčioms žuvims (pvz. silkėms, menkėms, plekšnėms ar lašišoms)(Lang, 2000). Žuvų ligos nuolat sudaro 10 ir daugiau procentų, o esant nepalankiomsekologinėms sąlygoms nuo 50 iki 100 % populiacijos nuostolių (Kemėža, Ščerbavičienė,2006). Šios nepalankios ekologinės sąlygos yra stipriai susijusios su Baltijos jūros, įskaitant irLietuvos teritorijos, tarša bei bendra veterinarine-sanitarine būkle. Baltijos jūros taršakomunalinėmis ir žemės ūkio nuotėkomis, pesticidais, sunkiaisiais metalais, naftos produktaisir kitais teršalais, nors ir netiesiogiai, bet stipriai veikia patogenų ekologiją ir jų santykius sušeimininkais. (Bergman et al., 1986; Austin, 1999; Beineke et al., 2002). Taršos didėjimopasekmė yra šeimininkų imuninės sistemos silpnėjimas, dėl ko atsiranda padidintas jautrumasinfekcijoms, kinta organizmo fiziologinė būklė, turinti įtakos kitiems trofiniams lygiams,įskaitant žmonių sveikatą (Hagmara et al., 1995; Kakuschke et al., 2005).Kovai su žuvų infekcinėmis ligomis taikomos bendros veterinarinės­sanitarinėsprofilaktinės priemonės (Buchmanna et al., 1997). Pastarosios yra stipriai susijusios su šaliesišsivystymo lygiu bei visuomenės gerove. Sanitarinis mikrobiologinis pavojus ir jo keliamagrėsmė žmonių sveikatai Lietuvos akvatorijoje, įskaitant Kuršių marias, nėra didelis, irmažėja link atviros jūros regionų (Štukova, 2006). Šių patogenų atsiradimo vandenysešaltiniai dažnai yra nuotekų valymo įrenginiai ar intensyvios verslinės ir pramoginės laivybospasekmė. Nepaisant greito patogeninių bakterijų ar virusų nykimo mastų, reikėtų pažymėti,kad infekcijos protrūkiai (įskaitant ir žmonėms pavojingas ligas) yra stipriai susiję sumaistinių medžiagų koncentracijom arba tam tikrų planktono grupių egzistavimu atskiraismetų sezonais (Eiler et al., 2006).Infekcijos pobūdis (įskaitant infekcijos mastą), visų pirma nulemtas patogenošeimininkosąveikos specifiškumu (pvz. rūšies, amžiaus, lyties ir pan.), yra stipriaipriklausomas nuo antropogeninės taršos, aplinkos faktorių (druskingumo, temperatūros irpan.) bei biotinių ir abiotinių veiksnių tarpusavio sąveikos (Hielm et al., 1998; Lang et al.,1999; Dzikowski et al., 2003; Vincent and Lotz, 2007). Lietuvos teritoriniuose vandenysepatogeninių organizmų įvairovė, plitimo keliai ir mechanizmai (įskaitant balastinius vandenis)ar poveikio mastas atskiroms šeimininkų grupėms vis dar menkai tyrinėtas (EFSA, 2011). TaiJŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 232

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13užkerta kelia patogenų keliamos žalos ir ligų prevencijai, ekosistemos būklės ir biotaršosvertinimui bei jos valdymui (Valtonen et al., 2003; Marcogliese, 2005). Patogenų poveikisturi būti tiriamas bendrijos ar ekosistemos lygmenyje, kadangi viena populiacija, stipriainukentėjusi nuo infekcijos ir ligos, gali būti pakeista kita, atliekančia tą pačią funkcijakonkrečiame trofiniame lygmenyje, tokiu būdu nepasireiškiant poveikiui aukštesniuoseorganizaciniuose lygiuose. Taip pat vis dar mažai žinoma apie patogeninius organizmus, kuriegali infekuoti daugiau kaip vieną šeimininką. Pastarieji pasižymi sudėtingu gyvybiniu ciklubei kompleksiniu poveikiu planktono bendrijoms.Šiuo metu vykdomi projektai Baltijos jūroje susiję ne tik suprasti patogenų ekologiją,bet ir parengti jų keliamos grėsmės Baltijos jūros ekosistemai prevencijos ir kontrolėspriemones.LiteratūraAustin B., 1999. The effects of pollution on fish health, Journal of Applied Microbiology,85(S1): 234-242Axén J. 1999. A STELLA®-simulation. Predicting population fluctuations of Baltic Sea bluemussels, Mytilus edulis L. Institutionen för Systemekologi, Stockholms Universitet.Examensarbete 1999:17:24Beineke A., Siebert U., Mclachlan M., Bruhn R., Thron K., Failing K., Müller G.,Baumgärtner W., 2005. Investigations of the potential influence of environmentalcontaminants on the thymus and spleen of harbour porpoises (Phocoena phocoena).Environmental Science and Technology 39: 3933-3938Bergman A., Olsson M., 1986. Pathology of Baltic Grey Seal and Ringed Seal females withspecial reference to adrenocortical hyperplasia: Is environmental pollution the cause of awidely distributed disease syndrome? Proc. from the Symposium on the Seals in the Balticand Eurasian Lakes. Savonlinna, 1984-06-05--08. Finnish Game Research 44: 47-62Buchmanna K., Dalsgaardb I., Nielsenc M. E., Pedersena K., Uldala A., Garciaa J. A.,Larsena J. L., 1997, Vaccination improves survival of Baltic salmon (Salmo solar) smolts indelayed release sea ranching (net-pen period), Aquaculture, 156(3-4): 335-348Dzikowski R., Paperna I., Diamant A., 2003. Use of fish parasite species richness indices inanalyzing anthropogenically impacted coastal marine ecosystems, Helgoland MarineResearch, 57(3-4): 220-227EFSA, 2011. Panel on Biological Hazards (BIOHAZ); Scientific Opinion on assessment ofepidemiological data in relation to the health risks resulting from the presence of parasites inwild caught fish from fishing grounds in the Baltic Sea. EFSA Journal, 9(7):2320. 40 p.Eiler A., Johansson M., Bertilsson S., 2006. Environmental Influences on Vibrio Populationsin Northern Temperate and Boreal Coastal Waters (Baltic and Skagerrak Seas), Applied andenvironmental microbiology, 72(9): 6004–6011Hagmara L., Hallbergb T., Lejac M., Nilssona A., Schüt A., 1995. High consumption of fattyfish from the Baltic Sea is associated with changes in human lymphocyte subset levels,Toxicology Letters, 77(1-3): 335-342Härkönen, T., Dietz, R., Reijnders, P., Teilmann, J., Harding, K., Hall, A., Brasseur, S.,Siebert, U., Goodman, S., Jepson, P., Dau Rasmussen, T. & Thompson, P.M., 2006. A reviewof the 1988 and 2002 Phocine Distemper Virus seal epidemics in European Harbour Seals.Diseases in Aquatic Organisms, 68; 115-130JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 233

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Härkönen, T., Harding, K.C., Goodman, S., Johannesson, K., 2005. Colonization history ofthe Baltic harbor seals: Integrating archaeological, behavioural and genetic data. MarineMammal Science 21: 695-716Harvell C. D., Mitchell C. E., Ward J. R., Altizer S., Dobson A. P., Ostfeld R. S., Samuel M.D., 2002. Climate Warming and Disease Risks for Terrestrial and Marine Biota, Science,296(5576): 2158-2162HELCOM, 2009. Biodiversity in the Baltic Sea – An integrated thematic assessment onbiodiversity and nature conservation in the Baltic Sea. Balt. Sea Environ Proc. No. 116B.Helsinki: HELCOM. 188 p.Hielm S., Hyytia E., Andersin1 A.-B. and Korkeala H. 1998. A high prevalence ofClostridium botulinum type E in Finnish freshwater and Baltic Sea sediment samples Journalof Applied Microbiology, 84, 133–137Kakuschke A., Valentine-Thon E., Griesel S., Fonfara, Siebert U., Prange A., 2005.Immunological Impact of Metals in Harbor Seals (Phoca S.vitulina) of the North Sea,Environ. Sci. Technol., 39(19), 7568–7575Kemėža V. ir Ščerbavičienė A., 2006. Aeromonų ir Pseudomonų, Išskirtų iš Karpių,Atsparumas Vaistams, Žuvininkystė Lietuvoje VI: 252–266Lang, T. 2000. Diseases and parasites of Baltic fish. ICES CRR 241: 201–213.Lang, T., Mellergaard, S., Wosniok, W., Kadakas, V., and Neumann, K. 1999. Spatialdistribution of grossly visible diseases and parasites in flounder (Platichthys flesus) from theBaltic Sea: a synoptic survey. – ICES Journal of Marine Science, 56: 138–147.Marcogliese D. J., 2005. Parasites of the superorganism: Are they indicators of ecosystemhealth?, International Journal for Parasitology, 35(7): 705-716Mouritsen K. N. and Poulin R., 2002. Parasitism, community structure and biodiversity inintertidal ecosystems, Parasitology, 124(7): 101-117Ojaveer E, Pihu E, Saat T, (eds), 1995. Fishes of Estonia. Tallinn: Estonian AcademyPublishers. 416 p.Ojaveer H, Jaanus A, MacKenzie BR, Martin G, Olenin S., et al. 2010. Status of Biodiversityin the Baltic Sea. PLoS ONE 5(9): e12467.doi:10.1371/ journal.pone.0012467Palm H. W., 2011. Fish Parasites as Biological Indicators in a Changing World: Can WeMonitor Environmental Impact and Climate Change?, Progress in Parasitology, ParasitologyResearch Monographs, 2(2): 223-250Smith V. H. and Schindler D. W., 2009. Eutrophication science: where do we go from here?,Trends in Ecology & Evolution, 24(4): 201-207Štukova Z., 2006. Sanitary water conditions in the Curonian Lagoon and the Baltic Coastalarea of Lithuania. Environmental research, engineering and management, 2(36), 11-16.Valtonen E. T., Holmes J. C., Aronen J., Rautalahti I., 2003. Parasite communities asindicators of recovery from pollution: parasites of roach (Rutilus rutilus) and perch (Percafluviatilis) in Central Finland, Parasitology, 126(7): 43-52Vincent A. G., Lotz J. M., 2007. Effect of salinity on transmission of necrotizinghepatopancreatitis bacterium (NHPB) to Kona stock Litopenaeus vannamei, Diseases ofaquatic organisms, Vol. 75: 265–268JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 234

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 132.8.2 Nevietinių rūšių patekimasNevietinės rūšys gali plėsti savo arealą difuzinio ar šuoliško plitimo būdu. Pirmuojuatveju vyksta laipsninis plitimas per eilę generacijų, o antruoju atveju plintama į naują vietąpasinaudojant išoriniais veiksniais, kurie gali būti gamtiniai – pavyzdžiui, vandens srovės, kitigyvūnai (tarp jų ir paukščiai) ar antropogeninės kilmės – laivai, žmonių atliekamosintrodukcijos ir kt. Yra žinomi trys pagrindiniai keliai, kuriais nevietiniai vandens organizmaipatenka į Lietuvos jūrinę ekosistemą:• atsitiktinės introdukcijos su laivais arba vandens kanalais• savaiminis rūšių plitimas iš kaimyninių šalių• sąmoningos (tikslinės) introdukcijos (eurihalininės rūšys, tikslingai introdukuotos įvidaus vandenų telkinius, vėliau paplitusios priekrantės vandenyse).Klaipėda – tai vienintelis komercinis Lietuvos jūrų uostas ir trečias pagal dydį bei patsšiauriausias neužšąlantis uostas Baltijos regione. Uosto vandenys neužšąla oro temperatūrainukritus net iki -25°C. Kasmet daugiau nei 7000 laivų, išpilantys nuo 2 iki 4 milijonų tonųbalastinių vandenų, atplaukia į Klaipėdą (Klaipėdos valstybinio jūrų uosto statistikosduomenys). Tačiau kol kas Klaipėdos uoste nebuvo registruota nei viena pirminė, subalastiniais vandenimis susijusi introdukcija. Visos nevietinės rūšys, atkeliavusios į Baltijosjūrą balastiniuose vandenyse, Lietuvoje atsirado iš kitų, ankščiau kolonizuotų Baltijosteritorijų.Tarp nevietinių bestuburių, atsiradusių Lietuvos vandenyse XX-XI a. dėl antriniųintrodukcijų su laivais iš kitų Europos šalių - spygliuotoji vandens blusa Cercopagis pengoi,gauruotažnyplis krabas Eriocheir sinensis, šoniplauka Gammarus tigrinus bei daugiašerėkirmėlė Marenzelleria neglecta (Nikolaev, 1951; Gruszka, 1999; Daunys, Zettler, 2006). Sulaivyba siejamos ir dvi senesnės introdukcijos – jūros gilės Balanus improvisus ir dvigeldžiomoliusko Mya arenaria. Yra manoma, kad M. arenaria buvo atvežta į Europą iš Amerikos,po Kolumbo žygio į vakarus, arba vikingų laikais, kuomet buvo naudojama maistui arba kaipmasalas. Lietuvos jūriniuose vandenyse ši rūšis galėjo paplisti pati arba atvežta lervinėjestadijoje su laivais (Jansson, 1994). Jūros gilės, tikriausiai, atkeliavo iš Šiaurės Amerikos įEuropą suaugėlio stadijoje, laivų korpusų apaugose. Tačiau, vėliau jų planktoninė lervutėsgalėjo plisti su srovėmis ir taip pasiekti Baltijos jūrą bei Lietuvos krantus (Leppäkoski, 1999).Lietuvos priekrantėje paplitusios rūšies Cordylophora caspia, kolonizuojančios kietussubstratus, bei šoniplaukos Chelicorophium (Corophium) curvispinum, tvirtinančios savovamzdelius prie kietų paviršių plitimas siejamas su pernaša vandens transportu kanalais, XIXa. pradžioje sujungusiais Juodosios ir Baltijos jūrų baseinus (Olenin, 2002; Jazdzewski,Konopacka, 2002).Kadangi laivų apsilankymų skaičius Klaipėdos uoste nuolat auga, tikimybė naujųintrodukcijų su vandens transportu iš kaimyninių šalių yra pakankamai didelė. Priklausomainuo atvežtų rūšių biologinių savybių bei priimančios ekosistemos ekologinių bruožų, vienosjų sugeba sėkmingai įsikurti ir paplisti per palyginus trumpą laiką, kitos – tik praėjus tamtikram laikotarpiui, ar įvykus pakartotinoms introdukcijoms.LiteratūraDaunys D., Zettler M.L. 2006. Invasion of the North American amphipod (Gammarus tigrinusSexton, 1939) into the Curonian Lagoon, south-eastern Baltic Sea. Acta Zoologica Lithuanica,16 (1): 20-26JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 235

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Gruszka P. 1999. The river Odra estuary as a gateway for alien species immigration to theBaltic Sea Basin. Acta hydrochimica et hydrobiologica, 27(5): 374-382.Jansson K. 1994. Alien Species in the Marine Environment. Introductions to the Baltic seaand the Swedish West Coast. Solna, Swedish Environmental Protection Agency: 68 p.Jazdzewski K. and Konopacka A. 2002. Invasive Ponto-Caspian Species in Waters of theVistula and Oder Basins and the Southern Baltic Sea In: Invasive aquatic species of Europe -distribution, impact and management. Leppäkoski E, Gollasch S & Olenin S (eds). Dordrecht,Boston, London. Kluwer Academic Publishers: 384-398 Karatayev et al. 2008Leppäkoski E., 1999. Balanus improvisus (Darwin 1857), Balanidae, Cirripedia. Balanusimprovisus (Darwin 1854), Balanidae, Cirripedia. In: Exotics across the ocean. Case historieson introduced species: their general biology, distribution, range expansion and impact.Published by University of Kiel, Germany, Department of Fishery Biology, Institute forMarine Science: 49-54.Olenin S. 2002. Black Sea - Baltic Sea invasion corridors. In: Alien marine organismsintroduced by ships in the Mediterranean and Black Seas. CIESM Workshops Monograph. FBriand (ed.) Comission Internationale pour l'Exploration Scientifique de la merMediterranee., Monaco: 29-33Nikolaev I.I. 1951. On new introductions in fauna and flora of the North and the Baltic Seasfrom distant areas [O novyh vselencach v faune i flore Severnogo morja i Baltici izotdalennyh rajonov]. Zoologicheskij Zhurnal., 30: 556-561 (In Russian).JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 236

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 132.8.3 Atrankinė rūšių, įskaitant atsitiktinai pagaunamas rūšis gavybaVisoms žuvų grupėms registruotas žymus nuolatinis poveikis. Nors Lietuvos žvejaiveiklą vykdo tiek Baltijos jūros priekrantėje, tiek ir atviroje jūroje, žvejyba priekrantėjesudaro palyginti nedidelę dalį: pavyzdžiui 2006 - 2007 m. priekrantėje sužvejota 2,5-1,2 proc.Lietuvos žvejų Baltijos jūroje sugautų žuvų. Svarbiausios Baltijos jūros atviros daliesverslinės žuvys – menkės, strimelės, brėtlingiai, lašišos, plekšnės, o priekrantės – menkės,stintos, strimelės, otai, plekšnės. Pastaraisiais metais Lietuvos žvejai Baltijos jūroje sugavonuo 15,8 tūkst. t (2006 m.) iki 26,8 tūkst. t (2009 m.) žuvų. 2010 m. laimikiai sumažėjo –pagauta 15,5 tūkst. t. Pagrindinę žvejybos laimikio Baltijos jūroje dalį sudarė: 19 514 tBaltijos šprotų, 3722 t strimelių, 2 818 t menkių ir 498 t plekšnių. Nežiūrint žvejybos laivynomažėjimo, susijusio su kompensacijų gavimu už žvejybos verslo nutraukimą ir laivųsupjaustymą, Lietuvai skirtos kvotos išnaudojamos gerai, laimikiai nemažėja, tad poveikispagrindinėm verslinėm žuvim išlieka panašus.Rekreacinės žvejybos poveikis – nuolatinis ir didėjantis. Stebimas rekreacinės žvejybosnuolatinis populiarėjimas ir intensyvėjimas Baltijos jūros priekrantės vandenyse. Pagrindinėrekreacinės žvejybos veikiama rūšis – menkė.Daugumoje Baltijos šalių nėra tikslių duomenų apie netikslinės priegaudos mastąvykdant komercinę ir rekreacinę žvejybą. Apytiksliai apskaičiuota, kad daugiausia išmetimųBaltijos jūroje įvykdo Lenkija (21%), Danija (19%), Suomija (15%) ir Švedija (14%) (Zelleret al., 2011). Manoma, kad šprotų išmetimai (angl. discards) nėra dideli, kadangi mažiausi irmenkaverčiai individai gali būti panaudojami kitų žuvų ar gyvūnų pašaro gamybai. Vis dėltodidžiuliai jaunų mažų šprotų kiekiai yra išmetami, kuomet žvejyba yra tiesiogiai nukreipta įžmogaus maistui naudojamų produktų rinką. 2010 m. 25-32 pakvadračiuose menkiųišmetimai, manoma, siekė mažiausiai 6% (viso sugauto menkių svorio). Vis dėlto dar labaitrūksta duomenų apie įvairių žuvų rūšių išmetimų kiekius, netikslinės priegaudos mastą ir jospoveikį bioįvairovei bei verslinių žuvų ištekliams.Jūros paukščių priegauda komercinės žvejybos įrankiuose yra gerai ištirta LietuvosBaltijos jūros priekrantėje. Nustatyta, kad žvejybos poveikis žiemojantiems jūros paukščiamsyra labai didelis –priegauda kai kurioms paukščių rūšims gali siekti virš 10% nuo visų čiažiemojančių paukščių. Didžiausią pavojų jūros paukščiams čia kelia statomieji tinklai, kuriųpoveikis labai priklauso nuo tinklo akies dydžio ir statymo vietos. Pavojingiausi yra vandenspaviršiuje statomi stambiaakiai tinklai (pvz. lašišoms gaudyti), santykinai mažiau pavojingiyra giliai (>15 m gylyje) statomi menkiniai tinklai ar smulkiaakiai tinklai, skirti strimelėms arstintoms gaudyti. Dažniausiai statomuosiuose tinkluose Lietuvos priekrantėje įsipainioja iržūna ledinės antys, nuodėgulės, juodakakliai ir rudakakliai narai, pasitaiko ir globaliainykstančios rūšies – sibirinės gagos žuvimo atvejų. Išsamesnė informacija apie jūros paukščiųpriegaudą bus pateikta integruotame poveikių vertinime.Patikimų duomenų apie žinduolių priegaudą nėra, nes stebėsena nevykdoma. Tiknedidelė dalis 3.3.6 skyriuje pateiktos informacijos apie kritusius ruonius gali būti patikimaisiejama su žvejyba, nors didžioji dalis registruotų kritusių ruonių žuvimo priežastys gali būtitiesiogiai arba netiesiogiai siejamos su žvejyba. Visuomeniniais pagrindais kritusių ruoniųapskaitas vykdantiems Lietuvos jūrų muziejaus specialistams kritusių ruonių tiesioginėapžiūra ir analizė yra neleidžiami dėl veterinarinių reikalavimų, todėl kritimo priežastysdažniausiai tiksliai nežinomos.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 237

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13LiteratūraAlmquist, G. 2008. Round goby Neogobius melanostomus in the Baltic Sea – InvasionBiology in practise. Doctoral Thesis in Marine and Brackish Water Ecology. Doctoraldissertation. Stockholm University. Stockholm. 154 pp.HELCOM, 2009. Eutrophication in the Baltic Sea – An integrated thematic assessment of theeffects of nutrient enrichment and eutrophication in the Baltic Sea region. Balt. Sea Environ.Proc. No. 115B.Nichols, S. J., Kennedy, G., Crawford, E., Allen, J., French I. J., Black, G., Blouin, M.,Hickey, J., Chernyák, S., Haas, R. and Thomas, M. 2003. Assessment of lake sturgeon(Acipenser fulvescens) spawning efforts in the lower St. Clair River, Michigan. Journal ofGreat Lakes Research 29: 383–391.Steinhart, G. B., Marschall, E. A. and Stein, R. A. 2004. Round goby predation onsmallmouth bass offspring in nests during simulated catch-and-release angling. Transactionsof the American Fisheries Society 133: 121–131.2009 m. žuvininkystės sektoriaus ekonominės ir socialinės būklės apžvalga. LietuvosRespublikos Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės departamentas.Zeller D., Rossing P., Harper S., Persson L., Booth S., Pauly D. 2011. The Baltic Sea:Estimates of total fisheries removals 1950–2007. Fisheries Research 108: 356–363.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 238

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 133 TARPVALSTYBINIO POVEIKIO IR VEIKSNIŲ ĮTAKA LIETUVOSJŪROS RAJONUI BEI TOKIO POVEIKIO KELIAMOS RIZIKOS,SIEKIANT JSPD TIKSLŲŠiame skyriuje pateikti 1.1.7 veiklos rezultatai R1.1.7: tarpvalstybinio poveikio ir veiksniųįtakos Lietuvos jūros rajonui bei tokio poveikio keliamos rizikos jūros rajonui vertinimas siekiantJSPD tikslų.3.1 Galimi poveikiai LR jūros rajonui naftos telkinio „Kravcovskoje“ (D-6)eksploatacijos metuRusijos Federacijai priklausantis naftos telkinys „Kravcovskoje“ (D-6) yra Baltijosjūros pietrytinėje dalyje. Naftos gręžimo ir gavybos platforma D-6 yra 22,5 km atstumu nuoKuršių nerijos pakrantės, apie 30 metrų jūros gylyje. Iki Lietuvos Respublikos (LR) jūrinėssienos statmenai yra apie 8 km, iki LR kranto Kuršių nerijoje - apie 24,4 km (3-1 pav.).Platforma susideda iš dviejų dalių: gyvenamųjų patalpų ir gręžimo-naftos gavybos modulių.Geologiniai naftos ištekliai įvertinti 21,5 mln. tonų, išgautini - 9.1 milijonų tonų. Naftosgavyba prasidėjo 2004 metais, o 2009 metų liepos mėnesyje buvo išgręžta 14 gręžinių, išgautaapie 3,6 milijonai tonų naftos (Lukoil, 2009). Gavybą telkinyje planuojama vykdyti 25-30metų.3-1 pav. Kravcovskoje (D-6) telkinio situacijos schema.Dujomis prisotinta žalia nafta, o vėlesnėje gavybos stadijoje su požeminiu vandeniu(sūrimu) transportuojama į krantą 47 km ilgio povandeniniu vamzdynu maksimaliu 81,6m 3 /val. debitu. Šalia platformos budi laivas-buksyras, skirtas padėti avarijos atveju, paieškosir gelbėjimo veiksmams. Įprastos eksploatacijos metu platformą aptarnauja laivai-tiekėjai.Platformos eksploatacijos pobūdis-gręžinių gręžimas ir naftos gavyba yra rizikinga veikla.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 239

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Telkinys atrastas dar 1983 metais. Gavybos įranga telkinyje pradėta montuoti 1986metais. Tuo tikslu buvo pastatytas vienas platformos atraminis blokas (šiuo metu ant šio blokosumontuotas gyvenamasis ir energetinis moduliai, malūnsparnio nusileidimo aikštelė). Tačiaudėl aktyvaus mokslo darbuotojų ir visuomenės pasipriešinimo, nekokybiškų suvirinimo darbųbei kai kurių netikslumų projektiniuose sprendimuose to meto darbai buvo sustabdyti.Naftos gavyba telkinyje D-6 susijusi su naftos išsiliejimų pavojais:- Eksploataciniai išsiliejimai, nutekėjimai;- Naftos transportavimo vamzdyno pažeidimai: kliudymas inkaru, korozija,įtrūkimai sujungimuose (suvirinimo siūlėse, flanšuose);- Naftos gręžinio sprogimas (naftos fontanavimas)Eksploataciniai išsiliejimai iš platformos gali įvairuoti nuo kelių iki kelių šimtųkilogramų. Pagal LR ir RF ekspertų D-6 platformos ekologinio poveikio Kuršių nerijaipoprojektinį vertinimą (LR ir RF ekspertų ataskaita, 2006), potencialus didžiausias naftosišsiliejimas gręžinio sprogimo atveju gali siekti 1994-9600 m 3 /7 872 tonos priklausomai nuosprogimo pasekmių (naftos fontanavimo) likvidavimo laiko, o pažeidus naftotiekį - iki 100%viso vamzdyje tarp vožtuvų esančio trijų fazių (naftos, dujų ir sūrimo) ištekėjimo (2331m 3 /1925 tonos). Gręžinio sprogimo scenarijus gali įvykti nuo naftingo sluoksnio gręžimopradžios iki gręžinio eksploatacijos pabaigos, tačiau labiausiai rizikingi periodai yra gręžinioįrengimas pirminei naftos gavybai bei jo remontas. Gręžinio sprogimas sukeltų nevaldomąnaftos fontanavimą.Pagal 2 metų trukmės oro sąlygų analizę buvo nustatyta, kad išsiliejus naftai platformosD6 rajone, vidutiniškai 57% atvejais būtų užteršta Lietuvos akvatorija ir teritorija, 43% -Rusijoje. Iš visų sąlyginių išsiliejimų atvejų 35% atvejais naftos patektų į Kuršių nerijospakrantę (pagal trijų parų naftos dreifo modeliavimo rezultatus 3-2 pav.).didelėvidutinėmaža3-2 pav. Naftos dreifo krypties tikimybė.Pagal tiesioginio naftos dreifo statmenai į krantą modeliavimo scenarijus, vidutiniškaiapie 89% nuo viso išsiliejusios naftos kiekio pasiektų Kuršių nerijos pakrantę per 2-9valandas. Šiuo atveju pakrantės užteršimas būtų minimalus ir siektų iki 5 km. Modeliuojantpagal faktinių meteorologinių sąlygų periodus, naftos dreifas iki pakrantės tęstųsi ilgiau - nuo15 iki 74 valandų, tačiau nafta pakrantėje būtų išmesta žymiai ilgesniame ruože - nuo 5 iki 75km. Pagal naftotiekio pažeidimo scenarijus, kranto užteršimo zonos ilgis yra mažesnis, neiišsiliejimo iš platformos atveju. Todėl gali būti laikoma, kad į taršos zoną patenka visa Kuršiųnerijos pakrantė. Tai gali sukelti neigiamą poveikį LR gamtiniams ištekliams, kultūrosvertybėms (poveikis UNESCO, Natura 2000 teritorijoms, saugomoms, nykstančioms rūšims),žvejybai, turizmui ir kt.Žemiau (3-1 lent.) pateikiamos LR ir RF ekspertų D-6 platformos ekologinio poveikioKuršių nerijai poprojektinio vertinimo rekomendacijos bei jų įgyvendinimo įvertinimas.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 240

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 133-1 lent. Informacija apie ekologinio poveikio Kuršių nerijai poprojektinio vertinimo rekomendacijųįgyvendinimą.LR ir RF ekspertų rekomendacijos Informacija apie rekomendacijų įgyvendinimą1. Atsižvelgiant į ekspertų atliktą naftos LR ir PF darbo grupė avarijų jūroje likvidavimoišsiliejimų rizikos vertinimą, atitinkamai RFir LR turi peržiūrėti naftos išsiliejimųlikvidavimo planus bei papildyti esamasreagavimo į taršos incidentus jūroje irpakrantės valymo pajėgas ir priemones.Pirmiausia siūloma kuo arčiau prie galimoklausimais 2010-09-27 pasitarime Klaipėdoje pasikeitėinformacija apie naftos išsiliejimų likvidavimo planus.Apie papildomas reagavimo į taršos incidentus jūroje irpakrantės valymo pajėgas ir priemones bei reagavimopajėgų dislokaciją arčiau išsiliejimo šaltinio (D6) vietąpasitarimo protokole neužsimenama (Protokolas, 2010)išsiliejimo šaltinio nustatyti reagavimopriemonių ir išteklių dislokacijos vietą.Atsižvelgiant į potencialią grėsmę Kuršiųnerijai, būtina taip pat nustatyti kokių ištekliųreikia pakrantės valymui ir kovai su naftapriekrantės zonoje.2. Taršos incidento atveju labai svarbunedelsiant pranešti, bei užtikrinti adekvatųreagavimą. Atsižvelgiant į tai, būtinapaspartinti dvišalės tarpvyriausybinėssutarties dėl bendradarbiavimo kovojant suBaltijos jūros teršimu nafta ir kitomiskenksmingomis medžiagomis parengimą irpasirašymą;3. RF ir LR koordinuoti veiksmus ir keistisinformacija apie įgyvendintas/ planuojamasįgyvendinti priemones, skirtas užkirsti keliąteršimui iš naftos platformos D6 irnaftotiekio bei likviduojant taršą jūroje irpakrantėje (įskaitant planus, įrangą irmokesčių už jos naudojimą, taršoslikvidavimo metodus ir kt.);4. RF ir LR planuoti ir vykdyti bendraspratybas kovojant su teršimais jūroje irpakrantėje;5. RF ir LR susitarti dėl pakrantėje išmestos arjūroje esančios naftos identifikavimo būdų irpriemonių, o taip pat dėl tarša padarytosžalos kompensavimo principų ir procedūrų;Operatyvaus pranešimų ir pagalbos prašymo klausimasišlieka aktualus, nepaisant to, jog dvišalė LR ir RFsutartis dėl bendradarbiavimo kovojant su Baltijos jūrosteršimu nafta ir kitomis kenksmingomis medžiagomispasirašyta 2009-10-08. Klaipėdos uoste turimos LRnacionalinės kovos su nafta pajėgos ir įranga yraarčiausiai platformos ir, tuo pačiu, gali operatyviausiaireaguoti ir padėti likviduojant taršą (atvykimo laikasapie 2 val.). Ir po susitarimo pasirašymo RF galiojantipagalbos prašymo iš Lietuvos sistema nepasikeitė ir likogana sudėtinga, su keletu etapų – galutinis sprendimasdėl pagalbos prašymo priimamas tik Maskvoje, RusijosFederacijos transporto ministerijoje.Šios rekomendacijos įgyvendinimo aptarimas LR ir RFdarbo grupės avarijų jūroje likvidavimo klausimaisKlaipėdos 2010-09-27 pasitarimo darbotvarkėje nebuvonumatytas.Pagal LR Jūrų gelbėjimo koordinavimo centroinformaciją planuojamos ir vykdomos trišalės LT-PL-RU pratybos. Atskirai, kas antri metai vyksta pratyboskovai su tarša bei paieškos ir gelbėjimo pratybos.Šios rekomendacijos įgyvendinimo aptarimas LR ir RFdarbo grupės avarijų jūroje likvidavimo klausimaisKlaipėdos 2010-09-27 pasitarimo darbotvarkėje nebuvonumatytas. Iki šiol dėl naftos identifikavimo būdų irpriemonių bei tarša padarytos žalos kompensavimoprincipų ir procedūrų nesusitarta. Taip pat neturime D6verslovėje išgaunamos naftos cheminės sudėties irsavybių išsamios analizės (naftos "pirštų atspaudų- oil“fingerprinting”), o tai apsunkintų įrodymų surinkimą,net jei LR jūros rajono ar pakrantės teršimas įvyktų išnaftos gavybos platformos ar naftotiekio.Dėl naftos gavybos jūroje veiklos teršimu naftapadarytos žalos aplinkai bei susijusioms socialinėmsgrupėms civilinės atsakomybės ir kompensavimomechanizmai nėra sureguliuoti tarptautiniu lygiu. Todėlšie klausimai turėtų būti aptarti ir sureguliuoti dvišaliaisLR ir RF susitarimais.Tuo atveju, jei dvišaliais sutarimais tarša padarytosžalos aspektai nebūtų aptarti, galimos šios neigiamospasekmės:JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 241

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13LR ir RF ekspertų rekomendacijos6. RF ir LR pasirinkti ir suderinti jūros irpakrantės zonos jautrumo kriterijus beikartografuoti tiriamą jūros rajoną ir pakrantę(parengti jautrumo žemėlapius);7. RF ir LR iš naujo aptarti klausimą dėlgalimybės naudoti dispergentus, po to, kaiHELCOM (Helsinkio komisijoje) bus priimtisprendimai dėl jų galimo naudojimo Baltijosjūroje.8. Pasiūlyti RF ir LR keistis palydoviniomonitoringo duomenimis siekiant nustatytiteršimus ir kovojant su jais, bei vertinantpoveikį aplinkai;9. Siekiant išsamiau įvertinti Kuršių nerijostaršos mastą nafta, RF ir LR tęsti darbąmodeliuojant naftos dreifą, daugiau dėmesioskiriant naftos pokyčiams esantInformacija apie rekomendacijų įgyvendinimą- platformos D6 operatorius gali neapsidrausti arnepasirūpinti kitomis pakankamomis finansinėmisgarantijomis nuo naftos išsiliejimais padaromosžalos, turėdamas omenyje dideles kainas ir tai, kadtaršos incidentas gali neįvykti;- netikrumas kokia žalos/nuostolių rūšis turi būtipripažinta ir kompensuotina;- netikrumas ar prevencijos, valymo ir kitos patirtosišlaidos bus kompensuojamos ar ne;- reagavimo į taršos incidentą veiksmai gali būtipavėluoti dėl operatoriaus nenoro prašyti pagalbos iškaimyninių valstybių (neaptartos pagalbos suteikimokainos) ir kt.Pareiga kompensuoti žalą nustatyta Jūrų teisėskonvencija, pagal kurią valstybės „užtikrina, kad būtųgalima kreiptis dėl greitos ir adekvačios kompensacijosar kitokio atlygimo dėl jų jurisdikcijai priklausančiųfizinių ar juridinių asmenų teršimu jūros aplinkaipadarytos žalos“ (235 str.).Taigi, pagal konvenciją RF turi užtikrinti, kad būtųgalima teikti ieškinius kompanijai Lukoil ar josdraudėjui dėl adekvačios ir greitos kompensacijos.Vienodas tarša padarytos žalos/nuostolių sąvokųsupratimas ir jų interpretacija yra viena svarbiausiųsąlygų, kad jie būtų apmokėti, o tuo pačiu gerai veiktųreagavimo į taršą ir kompensavimo sistema.Šios rekomendacijos įgyvendinimo aptarimas LR ir RFdarbo grupės avarijų jūroje likvidavimo klausimaisKlaipėdos 2010-09-27 pasitarimo darbotvarkėje nebuvonumatytas.LR ir RF mokslo institucijos 2011 metais pateikėparaiška mokslo darbų finansavimui iš NATO gauti,kurioje vienas iš pasiūlymų skirtas PR Baltijos jautrumonustatymui ir kartografavimuiIki šiol HELCOM naujų sprendimų dėl dispergentųnaudojimo nepriimta. Išlieka nuostata, kad leidimai jųpanaudojimui gali būti išduodami tik kiekvienukonkrečiu atveju. Dispergentų naudojimo tvarka LR yranustatyta aplinkos ministro 2011-04-18 įsakymu Nr. D1-314 „Dėl leidimų likviduoti užterštumą ar leidimųmažinti užterštumą išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo(Žin., 2011, 47-2243). Tvarkos apraše nustatyta, kadKlaipėdos RAAD, išnagrinėjęs sprendimui priimtireikalingą informaciją, kuo greičiau (ne vėliau kaip per 6val.) priima sprendimą dėl leidimo išdavimo(neišdavimo). Atsižvelgiant į tai, kad potencialūs taršosšaltiniai (platforma D6, Būtingės naftos terminalas) yranetoli LR pakrantės bei kitus faktorius (vyraujančiusvakarų krypties vėjus, kt.), sprendimai dėl dispergentųpanaudojimo turėtų būti priimami žymiai operatyviau.Tuo tikslu galėtų būti parengti išsiliejimų likvidavimoscenarijai, dispergentų naudojimo žemėlapiai skirtingaismetų sezonais ir kt.Pagal LR Jūrų gelbėjimo koordinavimo centroinformaciją, palydovinio monitoringo duomenimisnesikeičiamaLR ir RF darbo grupės avarijų jūroje likvidavimoklausimais 2010-09-27 pasitarime Klaipėdoje pasiūlytamokslo institucijoms bendradarbiauti sprendžiant šiąproblemą (rengti bendras paraiškas dėl finansavimo išJŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 242

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13LR ir RF ekspertų rekomendacijosnepalankioms(ekstremalioms)hidrometeorologinėms sąlygoms.10. Lietuvos ir Rusijos jungtineibendradarbiavimo aplinkos apsaugos srityjekomisijai nustatyti pateiktų rekomendacijųįgyvendinimo terminus.Informacija apie rekomendacijų įgyvendinimąES fondų). LR ir RF mokslo institucijos 2011 metaispateikė paraiška mokslo darbų finansavimui iš NATOgauti, kurioje vienas iš pasiūlymų skirtas naftosdreifo/pokyčių PR Baltijoje modeliavimo tobulinimui.LR ir RF jungtinė bendradarbiavimo aplinkos apsaugossrityje komisija šias ataskaitos rekomendacijas patvirtino2007-06-15, tačiau įgyvendinimo terminų nenustatė.Taigi, pažymėtina, kad ne visos LR ir RF ekspertų D-6 platformos ekologinio poveikioKuršių nerijai poprojektinio vertinimo rekomendacijos įgyvendintos. Išlieka aktualiausiklausimai - operatyvaus pranešimų ir pagalbos prašymo, naftos identifikavimo, taršapadarytos žalos kompensavimo principų ir procedūrų nustatymo bei jautrumo žemėlapiųparengimas.Bendroje Suomijos-Lietuvos specialistų parengtoje Jūros rajono aplinkos būklėsįvertinimo Lietuvos teritoriniuose vandenyse ir ekonominėje zonoje, greta Rusijos naftosplatformos D-6 ataskaitoje (EIA adjacent to D-6, 2007) pateiktos rekomendacijos dėltolimesnio Lietuvos jūros rajono šalia D-6 naftos telkinio monitoringo. Rekomendacijos yradaugiausia skirtos ilgalaikės, chroniškos taršos nedideliais naftos kilmės medžiagų kiekiaisstebėsenai ir vertinimui, kuris, galima teigti, labiau kenkia aplinkai, nei ūmūs, dideli naftosišsiliejimai. Dideli išsiliejimai yra matomi ir jų poveikis yra stiprus ir daugmaž nuspėjamas.Lėtinis žemo lygio taršos poveikis organizmams sukelia nuolatinį stresą ir dažnai jį sunkuatpažinti.Ataskaitoje nurodomos šios priežastys dėl taršos nafta monitoringo suaktyvinimo:- naftos išsiliejimų (įskaitant ženklius) tikimybė iš naftos verslovės D6;- padidėjęs jūros aplinkos užteršimas, kurį sukelia naftos gręžimo darbai, įskaitantavarinius/eksploatacinius sūrimo, gręžimo uolienų ir kitų šalutinių produktųišmetimus į jūrą;- potencialus jūros aplinkos užteršimo padidėjimas, kurį sukelia nuolatinis nedideliųnaftos angliavandenilių nutekėjimas iš D-6 naftos platformos;- didėjanti jūros aplinkos tarša naftos angliavandeniliais, kurį sukelia intensyvėjantilaivyba visame Baltijos jūros rajone, įskaitant ir Lietuvos vandenis.Taip pat parengtos konkrečios rekomendacijos kaip pagerinti aplinkos monitoringą.Informacija apie rekomendacijų įgyvendinimą pateikta 3-2 lentelėje.3-2 lent. Informacija apie Suomijos-Lietuvos specialistų parengtos ataskaitos rekomendacijųįgyvendinimą.Ataskaitos rekomendacijosInformacija apie rekomendacijų vykdymą1. Mėginių ėmimo vietos dabar koncentruojasipriekrantės zonoje ir netoli Lietuvos-Rusijossienos. Siekiant stebėti naftos išsiliejimo poveikįatsižvelgiant į naftos plitimo kryptį, monitoringostotys turi būti įkurtos labiausiai tikėtina naftosdreifo kryptimi. Naudojant šią strategiją efektyviaugalima nustatyti paveikto rajono dydį, poveikiomastą ir atsistatymą po išsiliejimo.2. Nuosėdų chemijos mėginių ėmimo stočių tinklasturėtų apimti įvairių nuosėdų tipus, didelį dėmesįskiriant smulkiagrūdėms nuosėdoms. Įvairūsnuosėdų tipai skiriasi kenksmingų medžiagųadsorbcijos charakteristikomis. Gautus duomenisNaujų mėginių ėmimo vietų įkurta nebuvo.Įgyvendinant šią ir kitas žemiau pateiktas studijosrekomendacijas, reikėtų atitinkamai peržiūrėti irtikslinti nacionalinę LR jūros rajono monitoringoprogramą._ „ _JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 243

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Ataskaitos rekomendacijosbus galima palyginti su kitomis Baltijos jūrosdalims.3. Plėtoti išankstinio taršos naftos produktaisperspėjimo sistemą, atsižvelgiant į pasirinktuscheminius ir biologinius parametrus, tokius kaippadidėjęs vandenyje naftos angliavandeniliųpaplitimas, padidėjusi vanadžio koncentracijanuosėdose, angliavandenilių kilmės įvertinimasnaudojant PAA molekulinį santykį, naftos "pirštųatspaudus", naftą oksiduojančių bakterijų skaičių irbiologinį atsaką/ reakciją, kuri gali būti susijusi suneseniai įvykusiu naftos junginių poveikiu (pvz.,PAA metabolitai žuvų tulžyje arba dvigeldžiuosemoliuskuose, detoksikacijos fermentų veikla [pvz.EROD ir GST], genotoksiškumą [pvz.mikrobranduolių dažnis].4. Išsamesni tyrimai pasirinktuose jūrų aplinkosrajonuose, pvz. bentoso pagrindinių rūšiųpopuliacijos struktūra.5. Aktyvi paieška ir išbandymas naujų ekonomiškųparametrų ateityje įgyvendinant stebėsenos irvertinimo programas.6. Užtikrinti, kad tarptautiniame bendradarbiavimeLietuvos institucijos išlaikytų ir stiprintųišsiliejusios naftos dreifo prognozės sistemą.7. Pakankamai išteklių turėtų būti skirta pagerinantbendrą infrastruktūrą ir techninę bazę, susijusią supavojingų medžiagų ir jų biologinio poveikiostebėsena Lietuvos vandenyse.8. Siekiant užtikrinti geriausią turimosinfrastruktūros, įrangos ir įrenginių naudojimą beiekonomiškai efektyvią stebėseną,bendradarbiavimas tarp nacionalinių institutų,susijusių su jūros aplinka, turi būti sustiprintas;kadangi rajonas gali būti paveiktas kaipchroniškais, taip ir avariniais naftos išsiliejimais išplatformos, esančios šalia Lietuvos-Rusijos sienos,abiem šalims patartina tobulinti bendradarbiavimąstebint taršą nafta. Tai taip pat ir UNESCOPasaulio paveldo komiteto prašymas, siekiantužtikrinti Pasaulio paveldo objekto, Kuršių nerijossaugą. Be to, tokio bendradarbiavimas galėtų būtiekonomiškai naudingas abiem kaimyninėmsšalims._ „ _Informacija apie rekomendacijų vykdymąPagal JTD informaciją, bentosas tiriamaspakankamai. Tiriama kiekvienos sutinkamos rūšiesgausumas, biomasė, procentinės išraiškos,daugiamečiai pokyčiai.Pagal JTD informaciją genotoksiškumo vertinimasvisur traktuojamas kaip ekonomiškas stebėsenosįrankis, ir toks LR jūros rajone vykdomas.Bandymų stiprinti prognozės sistemą buvo. Buvoinicijuojamas Lenkijos-Kaliningrado-Lietuvosprojektas LOSSEB, bet RF negalėjo jamedalyvauti. Vienas tikslų ir buvo – švedų modelioSeatrackWeb tobulinimas ir taikymas daugiaulokaliu lygmeniu. Projekto metu buvo patikslintasbangų, atmosferinis modelis, tačiau hidrodinaminįlenkai vis dar tobulina.Šios rekomendacijos įgyvendinimas turėtų būtisprendžiamas tikslinant nacionalinę LR jūrosrajono monitoringo programąNacionaliniu lygiu yra suburta nuolatinėspecialistų darbo grupė, į kurią įeina KAM, SLA,Pakrančių apsaugos rinktinės, uosto atstovai.Tikslas yra integruotos jūros stebėjimo sistemoskūrimas, kur bus integruojami sensoriai išsamiamjūros stebėjimo paveikslui kurti.Įgyvendinant šios rekomendacijos nuostatastarptautiniu lygiu, reikėtų inicijuoti dvišalį LR irRF bendradarbiavimą jūros aplinkos stebėsenossrityje, siekiant nustatyti galimus naftos verslovėsD6 ir kitus poveikius jūros aplinkai. Be to,situacijos palyginimui ir naujausios informacijossurinkimui, artimiausiais metais reikėtų pakartotiSuomijos-Lietuvos tyrimus.Sprendžiant pagal gautus atsakymus, kyla abejonių dėl kai kurių rekomendacijųįgyvendinimo - dėl išankstinio taršos naftos produktais perspėjimo sistemos plėtotės,monitoringo tinklo optimizavimo, dvišalio bendradarbiavimo skatinimo naftos monitoringosrityje. 3-2 lentelėje minėtų rekomendacijų įgyvendinimas turėtų būti aptartas tikslinant LRJŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 244

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13jūros rajono monitoringo programą. Be to, situacijos palyginimui artimiausiais metais būtųtikslinga pakartoti bendrus Suomijos-Lietuvos specialistų tyrimus Jūros rajono aplinkosbūklės įvertinimui Lietuvos teritoriniuose vandenyse ir ekonominėje zonoje, greta Rusijosnaftos platformos D-6.Nuo naftos eksploatacijos pradžios Lukoil kompanija vykdo kompleksinį jūros irpakrantės ekologinį monitoringą (3-3 pav.) bei naftos išsiliejimų fiksavimui gauna ir apdorojapalydovų nuotraukas. Pagal šio monitoringo ataskaitų duomenis naftos išsiliejimų arpadidėjusių aplinkos užteršimo atvejų nenustatyta (OOO Lukoil-KMH, 2008, 2009).3-3 pav. Jūros ir pakrantės monitoringo sistema naftos gavybos rajone D6.LiteratūraBlažauskas N., Gulbinskas S., Langas V., D. Depellegrin, 2008. Kuršių nerija – UNESCO pasauliopaveldo dalis. Naftos transportavimo ir naftos gavybos ties Lietuvos pakrante pietryčių Baltijojegrėsmių socialinio – ekonominio poveikio įvertinimas.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 245

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13EIA adjacent to D-6, 2007. Finnish Institute of Marine Research, Institute of Ecology, VilniusUniversity, Institute of Geology and Geography, Center of Marine Research, Klaipeda University,2007. Evaluation of the environmental state of the sea area in the Lithuanian territorial waters andeconomic zone adjacent to the Russian oil platform D-6LR ir RF ekspertų ataskaita, 2006. (rusų k.). D-6 platformos ekologinio poveikio Kuršių nerijaipoprojektinis vertinimasLukoil, 2009. prieiga http://www.lukoil-kmn.com/release.phtml?id=365OOO Lukoil-KMH, 2008, 2009. Review of Ecological Monitoring of the Kravtsovskoe (D6) OffshoreOilfield.Protokolas, 2010. Rusijos Federacijos bei Lietuvos Respublikos darbo grupės, sudarytos taršos avarijųpasekmių likvidavimo klausymams spręsti, mišrios Rusijos-Lietuvos bendradarbiavimo aplinkosaugoskomisijos sudėtyje, Protokolas ir programa 2010-09-27, KlaipėdaJŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 246

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 133.2 Galimi invazinių rūšių poveikiai LR jūros rajonuiĮsikūrusios ir plačiai paplitusios nevietines rūšys gali būti svarbios vandens ekosistemųekologinei būklei ir ekosistemų komponentams individų (pvz., naujų parazitų ir patogenųplitimas), populiacijų (pvz., hibridizacija), bendrijų (pvz., struktūriniai pokyčiai) ir buveiniųlygmenyje (pvz., fizinių-cheminių savybių keitimas), bei keisti ekosistemos funkcionavimą(pvz., pokyčiai energijos-medžiagų apykaitoje) (Elliott, 2003; Olenin et al., 2007).Nevietinių rūšių patekimas į Baltijos jūrą kelia vis didesnę grėsmę bioįvairovei beiverslinių žuvų ištekliams. Lietuvos Baltijos jūros priekrantėje stebimas juodažiočio grundalo(Neogobius melanostomus) – invazinės rūšies – plitimas. Juodažiotis grundalas – tipiškapriedugnio buveinių žuvis, sparčiai gausėjanti Baltijos jūros priekrantėje ir Kuršių mariose,dėl buveinių galinti konkuruoti su plekšnėmis (Platichthys flesus) arba gyvagimdėmisvėgelėmis (Zoarces viviparous). Įrodyta, kad minta žuvų ikrais (Nichols, 2003; Steinhart,2004), todėl gali kelti grėsmę įvairių žuvų ikrų išgyvenamumui ir Lietuvos Baltijos jūrospriekrantėje (pavyzdžiui strimelių, neršiančių priekrantėje). Su vietinėmis rūšimis, anotAlmquist (2008), juodažiočiai grundulai konkuruoja dėl maisto išteklių, nerštaviečių, tačiauyra maisto objektas plėšrūnams ir sudaro naujus mitybinius ryšius (moliuskai-grundalaiplėšrūnai).2010 metais biologinės taršos vertinimo metodas (Olenin et al., 2007) buvo pritaikytassvetimkraščių organizmų poveikiui skirtinguose Baltijos jūros regionuose įvertinti. Analizeibuvo pasirinktos 9 Baltijos jūros regionai: Kategatas ir Beltai, Odros lagūna, Gdansko įlanka,Vyslos lagūna, Kuršių marios, Rygos įlanka, Suomijos įlanka, Botnijos įlanka, centrinėBaltija (angl., Baltic Proper). Vertinimas buvo atliekamas 1990-2010 m. laikotarpiui,panaudojus informaciją, paskelbtą daugiau nei 200 mokslinių publikacijų. Iš 119 svetimžemiųrūšių, užregistruotų Baltijos jūroje, 79 priskiriamos prie įsikūrusių, tarp jų 43 yra žinomosturinčios tam tikrą poveikį vietinėms bendrijoms, buveinėms ir/arba ekosistemoms (Zaiko etal. 2011).Remiantis gautais rezultatais, bendras Baltijos jūros biologinės taršos lygis patenka į„vidutinio-stipraus“ užterštumo intervalą. Didesnis svetimkraščių rūšių poveikis stebimasįlankose ir estuarinio tipo lagūnose (3-4 pav.).Baltijos jūroje svetimkraštės fitoplanktono rūšies Prorocentrum minimum poveikioanalizė (Olenina et al., 2010) parodė, kad biotaršos lygis skirtinguose jūros regionuosesvyruoja nuo BPL=0 (poveikio nėra) iki BPL=4 (masinis poveikis) (3-5 pav.). Lietuvosvandenyse per pirmuosius penkerius metus po P. minimum pasirodymo, jo sukeliamosbiotaršos lygis buvo nulinis, 1995-2004 m. poveikis padidėjo iki stipraus (BPL=3), opaskutiniais tyrimo metais - laikosi vidutiniame lygyje. Buvo nustatyta kad silpnas poveikisyra stebimas esant P. minimum gausumui 45,2±55,1 tūkst.ląst./l ir kai jo biomasė sudaro7±10% nuo viso fitoplanktono biomasės. Vidutinis poveikis yra stebimas kai rūšies gausumassiekia 263,3±277,5 tūkst.ląst./l ir biomasė sudaro 37±13%. Kai rūšies gausumas viršija 2,5mln.ląst./l (vid. 2693,8±7047,5 tūkst.ląst./l), o biomasė – 84±9%, biotarša pasiekia stiprų lygį.Tam, kad tiksliau įvertinti Lietuvos zonoje paplitusių nevietinių organizmų sukeliamuspoveikius ir pavojus, reikalinga išsamesnė jų gausumo ir pasiskirstymo analizė, papildomistebėjimų ir eksperimentinių tyrimų duomenys. Ypač svarbu yra nustatyti „slenkstines“populiacijų charakteristikas, prie kurių rūšies sukeliamo poveikio stiprumas keičiasi nuovidutinio (BPL=2) iki stipraus (BPL=3), t.y. rūšis tampa „invazinė“. Tikslinga Lietuvaipriklausantį Baltijos jūros rajoną padalinti į smulkesnius „vertinimo vienetus“, atsižvelgiant įjų ekologines charakteristikas (pvz., pagal buveinių tipą). Ypatingas dėmesys turėtų būtiskirtas „imlumu“ pasižyminčioms buveinėms.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 247

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 133-4 pav. Baltijos jūros regionų biologinės taršos lygis. Šviesesnė spalva parodo vidutinį lygį(BPL=2), tamsesnė – stiprų (BPL=3) poveikį. Skaičiai skliausteliuose nurodo svetimkraščių rūšių,kurių BPL>0, skaičių pasirinktame Baltijos jūros regione.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 248

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 133-5 pav. Invazinės šarvadumblio rūšies Prorocentrum minimum biotaršos lygio daugiametė dinamika(1980-2008 m.) skirtinguose Baltijos jūros regionuose skirtingais 5-metų periodais (pagal Olenina etal., 2010).Literatūra2009 m. žuvininkystės sektoriaus ekonominės ir socialinės būklės apžvalga. LietuvosRespublikos Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės departamentas.Elliott M. 2003. Biological pollutants and biological pollution – an increasing cause forconcern. Mar Pol Bull 46: 275-280Nichols, S. J., Kennedy, G., Crawford, E., Allen, J., French I. J., Black, G., Blouin, M.,Hickey, J., Chernyák, S., Haas, R. and Thomas, M. 2003. Assessment of lake sturgeon(Acipenser fulvescens) spawning efforts in the lower St. Clair River, Michigan. Journal ofGreat Lakes Research 29: 383–391Olenin S., Minchin D., Daunys D. 2007. Assessment of biopollution in aquatic ecosystems.Mar Pol Bull 55 (7-9) 79-394.Olenina, I., Wasmund, N., Hajdu, S., Jurgensone, I., Gromisz, S., Kownacka, J., Toming, K.,Vaiciute, D., Olenin, S. 2010. Assessing impacts of invasive phytoplankton: The Baltic Seacase. Marine Pollution Bulletin, 60 (2010) 1691–1700Steinhart, G. B., Marschall, E. A. and Stein, R. A. 2004. Round goby predation onsmallmouth bass offspring in nests during simulated catch-and-release angling. Transactionsof the American Fisheries Society 133: 121–131Zaiko A., Lehtiniemi M., Narščius A., Olenin S. 2011. Assessment of bioinvasion impacts ona regional scale: a comparative approach. Biol Invasions 13(8): 1739-1765.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 249

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 133.3 Galimi tarpvalstybinės verslinės žvejybos poveikiai LR jūros rajonuiTarpvalstybinis verslinės žvejybos poveikis yra svarbus veiksnys Lietuvos ekonominėszonos verslinių žuvų populiacijoms. Lietuvos IEZ yra 26-ajame ICES pakvadratyje (3-6 pav.)ir priklauso rytų Baltijos menkių išteklių grupei (25-32 pakvadračiai). Dėl menkiųpopuliacijos vientisumo bei migracijų, Lietuvos IEZ negali būti išskirta kaip atskiras,savarankiškas menkių išteklių grupės vienetas. Strimelių išteklių valdymo vienetą ICESišskyrė kaip 25‐29 ir 32 Baltijos jūros pakvadračius ir, dėl strimelių migracijų šiuosepakvadračiuose, taip pat netikslinga išskirti smulkesnių išteklių valdymo vienetų. ICES 22-32pakvadračiai yra išskirti kaip vientisas bretlingių išteklių vienetas. Lietuva, kartu su Estija irLatvija patenka į vieną iš šešių lašišų išteklių vertinimo bei valdymo teritorijų, išskirtųremiantis Baltijos jūros lašišų populiacijų heterogeniškumu. Atsižvelgiant į tai, sugavimųatskiroms žuvų rūšims kvotos tik Lietuvos IEZ nėra nustatomos.Lietuvos IEZ užima palyginti nedidelę visos Baltijos jūros akvatorijos dalį, todėlžvejybinis mirtingumas Lietuvos zonoje iš esmės neapsprendžia visos verslinių žuvųpopuliacijų išteklių būklės. Žuvų išteklių būklė didesne dalimi priklauso nuo gretimų vandenųir kitų valstybių verslinės žvejybos poveikio, kadangi Lietuvos ekonominėje zonoje esantys arper ją migruojantys verslinių žuvų ištekliai neatsiejami nuo visos Baltijos jūros šių žuvųišteklių. Atsižvelgiant į tai, žvejybos intensyvumas Baltijoje reguliuojamas tarptautiniu mastu.Kiekvienais metais, gavusi Tarptautinės jūrinių tyrimų tarybos (TJTT) rekomendacijas,Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto ir Baltijos jūros regioninėspatariamosios tarybos nuomonę, Europos Ministrų Taryba priima reglamentą, nustatantįsekantiems kalendoriniams metams bendrus leistinus sugauti žuvų kiekius ir žvejybospastangų dydžius Baltijos jūroje ES šalims. Šie sprendimai priimami atsižvelgiant į Komisijospasiūlymą. Komisijos pasiūlymas formuluojamas vadovaujantis keletu pagrindinių principų: jis teikiamas atsižvelgiant į pagrindinius Bendrosios žuvininkystės politikos tikslusir nustatomos tokios metinės žvejybos galimybės, kad būtų užtikrintas tausus ištekliųnaudojimas aplinkos, ekonominiu ir socialiniu požiūriais. atsižvelgiant į poreikį užtikrinti stabilią ir nuspėjamą sistemą nuo žuvininkystėspriklausantiems operatoriams, metiniai svyravimai neturėtų viršyti iš anksto nustatytų ribų. laikantis tarptautinių įsipareigojimų, tarp jų – įsipareigojimo atkurti žuvų išteklius,kad būtų pasiektas didžiausias produktyvumas.Lietuvos Respublikos laivai Baltijos jūroje turi 5 žuvų išteklių kvotas: rytinių menkių(žvejojamos 25-32 TJTT pakvadračiuose), vakarinių menkių (žvejojamos 22-24 TJTTpakvadračiuose), šprotų (žvejojamos 22-32 TJTT pakvadračiuose), strimėlių (žvejojamos 25-29, 32 TJTT pakvadračiuose (išskyrus Rygos įlanką)), lašišų (žvejojamos 22-31 TJTTpakvadračiuose). Turimos kvotos gali būti keičiamos su kitomis ES šalimis į bet kokius kitųžuvų rūšių išteklių kvotas ir tokiu būdu Lietuvos Respublikos laivai gali įgauti teisę žvejotikituose Europos Sąjungos vandenyse, kur istoriškai žvejoję nebuvo. Taigi, Lietuvos laivynasneapsiriboja žvejyba Lietuvos ekonominės zonos vandenyse, o pati žvejyba kvotuojamaatsižvelgiant į populiacijas ir išteklius, o ne valstybių sienas.Lietuvai skirtos menkės žvejybos kvotos 2008-2011 m didėjo, o stimelių, šprotų irlašišų – mažėjo (3-3 lent.). Lašišų kvotos skirtos Lietuvai iš esmės nėra panaudojamos,kadangi pvz. 2007-2010 laikotarpiu sugauta tik 390-179 vnt. lašišų, todėl galima teigti, jogLietuvos verslinė žvejyba lašišų ištekliams poveikio neturi.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 250

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 133-3 lent. Lietuvos žvejybos Baltijos jūroje kvotos 2008 – 2011 m.Žuvies rūšis 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m.Menkė, t (rytinės ir vakarinės kartu) 2631 2892 3300 3758Strimelė, t 4456 4192 3689 3136Šprotas, t 22745 20015 19015 14451Lašiša, vnt. 5646 4799 4559 3875Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo (Žin., 2000, Nr. 56-1648;2004, Nr. 73-2527; 2008, Nr. 18-629) 10 straipsnio 7 dalimi, žvejybos kvotų skyrimo tvarkąnustato ir kvotas žuvų išteklių naudotojams paskirsto Žemės ūkio ministerija ar jos įgaliotainstitucija. Šiuo metu kvotų paskirstymo funkciją vykdo Žuvininkystės tarnyba prie Žemėsūkio ministerijos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo (Žin., 2000,Nr. 56-1648; 2004, Nr. 73-2527; 2008, Nr. 18-629) 10 straipsnio 5 dalimi, žuvų rūšims,kurioms Europos Bendrijos teisės aktai žvejybos limitų nenustato, žvejybos limitus LietuvosRespublikos teritorinėje jūroje, vadovaudamasi mokslinių tyrimų duomenimis, gali nustatytiŽemės ūkio ministerija ar jos įgaliota institucija, o vidaus vandenyse – Aplinkos ministerija.Pagal šį straipsnį Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje, remiantis mokslininkųrekomendacijomis, esant būtinybei, būdavo nustatomi šlakių limitai. Pagrindinių versliniųžuvų sugavimo Kuršių mariose limitus kasmet nustato Lietuvos Respublikos ir RusijosFederacijos bendra komisija žuvininkystės klausimais, atsižvelgusi į abiejų šalių mokslininkųatliktų tyrimų rezultatus ir jų rekomendacijas. 2011 m. Lietuvos žvejai Kuršių mariose galėssugauti 480 t karšių, 120 t starkių, o Baltijos jūros priekrantėje, Kuršių mariose ir Nemune –470 t stintų. Rusijos federacijai priklauso 2/3 Kuršių marių akvatorijos, tad Rusijos žvejai2011 m. galės sugauti 1150 t karšių, 260 t starkių ir 240 t stintų.Žuvų bioįvairovės prasme tarptautinis poveikis yra ženklus, kadangi dauguma Lietuvosvandenyse eksploatuojamų žuvų rūšių migruoja ir į kaimyninių šalių vandenis. Tarptautiniumastu spręstinos problemos yra ir eutrofikacija, taip pat užterštumas pavojingomismedžiagomis (sintetiniais ir nesintetiniais junginiais, radionuklidais), svetimkraščių rūšiųpopuliacijų valdymas.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 251

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 133-6 pav. Baltijos jūros (aukščiau) ir centrinės bei pietvakarinės Baltijos (žemiau) skirstymas įstatistinius žvejybos kvadratus pagal ICES.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 252

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 134 KLIMATO KAITOS POVEIKIO JŪROS RAJONUI IR POVEIKIOAPLINKOS BŪKLEI DYDŽIO BEI TOKIO POVEIKIO KELIAMOSRIZIKOS ĮVERTINIMAS4.1 Klimato kaitos poveikis jūros rajonui ir ateities klimato kaitos scenarijaiŠiuolaikiniai klimato kaitos tyrimai bei klimato šiltėjimo problemos susijusios sugeofizinių reiškinių analize bei su klimatosferos raidos tyrimais. Hidroklimatinės sąlygos yradalis abiotinės aplinkos, kurių kitimas klimato šiltėjimo fone neišvengiamai turės poveikį irjūrų ekosistemoms. Klimato kitimo tyrimas yra sudėtingas uždavinys, nes globalinės klimatosvyravimų priežastys susipina su regioninėmis. Prognozuojant klimato kaitą ir vertinant jospoveikį, adaptacijos prie klimato kaitos priemones, įvairiuose regionuose yra pritaikomitarpvyriausybinės klimato kaitos institucijos mokslininkų sudaryti ir pasiūlyti scenarijai.Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisija, žinoma kaip IPCC (angl. Intergovernmental Panelon Climate Change) yra pirmaujanti tarptautinė organizacija vertinanti klimato kaitą,padedanti surasti bendrą mokslinę poziciją klimato klausimais pasauliniu lygmeniu, skelbiantiataskaitas tinklapyje www.ipcc.ch.Baltija – viena jauniausių jūrų pasaulyje, kurios raidai nestigo pokyčių. Vertinant klimatokaitą ir jos poveikį jūros aplinkos būklei tiksliausias ir labiausiai priimtiniausias būdas yraįvertinti sukauptais ilgamečiais aplinkos būsenos stebėjimo ir matavimų (monitoringo)duomenimis. Pastaruoju metu Baltijos regiono klimatiniai pokyčiai vertinami remiantissukauptais 18-21 a. matavimo duomenimis. Baltijos jūros klimato tyrimai remiasi jūrosbaseino vandens balanso komponenčių kaitos vertinimu. Baltijos jūros vandens balanso lygtisyra:QΣu + P + QNS - QBS – E + U ± Y = 0Čia QΣu - suminė upių prietaka, P - krituliai, QNS - prietaka Danijos sąsiauriais iš Šiaurėsjūros, QBS - nuotėkis Danijos sąsiauriais į Šiaurės jūrą ir Baltijos jūros, E – garavimas, U –požeminiai vandenys, Y – vandens atsargų (tūrio) svyravimai.Tirdami Baltijos jūros vandens balanso komponenčių daugiamečius svyravimus 20 amžiujeMalininas, Nekrasovas ir Gordejeva (2002) nustatė gavimo didėjimo ir kritulių mažėjimotendenciją (4-1 pav.), kas turėjo lemti Baltijos vandens nuotėkio į Šiaurės jūrą mažėjimą.Hidrografinis parametras laikomas normaliu, kai daugiametė jo vertė išlieka mažai pakitusi,skaičiuojant ilgesnių laikotarpių vidutines daugiametes vertes ir vis jas papildant naujaisstebėjimų duomenimis. Tačiau pastaruoju metu, pasireiškiant klimato kaitos poveikiui,hidrologinių parametrų norma, apskaičiuota iš viso turimo matavimų periodo ne visadatinkama taikyti. Todėl daugelis hidrologų rekomenduoja taikyti kaip ir klimatologaiklimatinius trisdešimtmečius (1931-1960; 1961-1990 ir t.t.). Vykdant aplinkos vertinimopalyginimą, inžinerinius skaičiavimus ar planuojant hidrostatinių statybą, tikslingiau būtųtaikyti vidutinę vertė trumpesnių klimatinių laikotarpių, atspindinčių hidrografinių parametrųkaitą laiko atžvilgiu.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 253

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 134-1 pav. Baltijos jūros vandens balanso komponenčių daugiamečiai svyravimai 20 amžiuje(Malininas,Nekrasovas ir Gordejeva 2002). P – krituliai, E - garavimas, P-E – kritulių ir garavimo skirtumaslemiantis vandens atsargų kaitą.Baltijos jūros vandens temperatūra šyla (4-2 pav., 4-1 lent.). Trendo tiesinės regresijoskoeficientai (1970-2007 laikotarpio) Gotlando baseine Centrinėje Baltijoje, tame tarpe irLietuvos teritorijoje, rodo jūros paviršiaus temperatūros (SST) šiltėjimą +0,49 °C per dekadą,paviršiniame sluoksnyje – +0,26°C per dekadą ir prie dugno sluoksnyje – šiltėjimą +0,16 °Cper dekadą (Getzlaff et al., 2010). Lietuvos Baltijos jūros priekrantėje ties Klaipėda metinėvandens paviršiaus temperatūra 1961-2010 laikotarpyje kito 0,30 °C per dekadą (4-2 pav.).Lyginant su klimatinio 1961-1990 laikotarpio vandens paviršiaus temperatūra, 1991-2010laikotarpiu Lietuvos jūros priekrantėje vandens paviršiaus temperatūra pašiltėjo 0,7°C.4-1 lent. Baltijos vandens temperatūros ir druskingumo trendų koeficientai, rajonų Nr. 7-2 pav.(adaptuota pagal Getzlaff et al., 2010).1970-2007 Metinis trendo koef. T (°C/dekadą) Metinis trendo koef. T (PSU/dekadą)Rajonas SST Tviršaus Tdugninis SSS Sviršaus Sdugno21 0,35 0,34 0,23 -0,16 -0,16 -0,0125 0,41 0,31 0,36 -0,17 0,13 0,326 0,49 0,26 0,16 -0,27 -0,23 -0,2128 0,55 0,2 0,12 -0,48 -0,32 -0,1629 0,41 0,26 0,34 -0,08 -0,07 0,24JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 254

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 134-2 lent. 2000-2010 laikotarpio Baltijos priekrantės vidutinės mėnesinės vandens temperatūrosnuokrypiai nuo 1961-1990 laikotarpio vandens paviršiaus temperatūros.Nuokrypiai 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12Klaipėda 0.5 0.1 0.4 1.3 0.5 1.3 1.2 1.7 0.7 0.6 1.0 1.0Nida 0.4 0.2 0.4 0.8 1.4 1.6 1.3 0.7 0.7 0.5 0.8 0.7Visais mėnesiais nuokrypis 2000-2010 laikotarpio vidutinių mėnesinių vandenspaviršiaus temperatūrų buvo teigiamas, lyginant su 1961-1990 laikotarpio temperatūromis (4-3 lent.). Ties Klaipėda didžiausi vandens paviršiaus vidutinių mėnesio vandens temperatūrųnuokrypiai (≥1,0 °C) – buvo balandžio, birželio, liepos, rugpjūčio, lapkričio ir gruodžiomėnesiais.2001-20101991-20001981-19901971-1980PalangaNidaKlaipeda1961-19707.0 7.5 8.0 8.5 9.0 9.5SST (°C)4-2 pav. Dešimtmečių (1961-2010) vidutinės metinės vandens paviršiaus temperatūrosdekadomis palyginimas Baltijos jūros priekrantės postuose.Trendo tiesinės regresijos koeficientai Centrinėje Baltijoje (4-1 lent.) nusako jūrosvandens druskingumo mažėjimą (Getzlaff et al., 2010). Šis procesas pasireiškia ir LietuvosBaltijos priekrantėje (4-4 pav.), kur 1961-2009 laikotarpyje nustatytas vandens paviršiausdruskingumo mažėjimas 0,01 ‰ į metus (4-5 pav.). 1991-2009 metais vidutinis daugiametisvandens paviršiaus druskingumas ties Nida (6,9 ‰) sumažėjo 0,3‰ lyginant su klimatiniu1961-1990 metų vidurkiu.4-3 pav. Vandens paviršiaus druskingumas Baltijos priekrantėje mažėja. Palyginimas pasikartojimovienodais dešimtmečiais 1984-1994 ir 1995-2005 laikotarpiais (Dailidienė, Davulienė, 2008).JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 255

19611964196719701973197619791982198519881991199419972000200320062009LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Baltijos vandens druskingumo kaitos trendų koeficientai rodo Centrinėje BaltijojeGotlando baseine (26 rajone pagal ICES) jūros paviršiaus druskingumo mažėjimą -0,27‰ perdekadą, paviršiniame sluoksnyje – 0,23‰ per dekadą, o prie dugno sluoksnyje mažėja -0,21‰ per dekadą (4-1 lent.).Nuo 20 a. šešto dešimtmečio visų Baltijos šalių mokslininkai konstatuoja jūros lygiokilimą maždaug 3 mm per metus (Johansson et al., 2001, 2004; Kahma 2004; Suursaar et al.,2006; Dailidienė et al., 2006, 2010, 2011). Esant tokiems kilimo tempams po 30 metų jūroslygis ties Lietuvos krantais gali pakilti apie 9 cm. Tačiau vandens lygio pakilimas gali būti irdidesnis, nes šis procesas spartėja. Pastaraisiais dešimtmečiais vandens lygis Baltijospriekrantėje kyla apie 5 mm per metus. Šioms tendencijoms nepakitus – per ateinantįtrisdešimtmetį jūros lygis gali pakilti apie 15 cm. Ekstremalūs metiniai vandens lygiųminimumai ir maksimumai pakito didėjimo linkme vidutiniškai apie 10 cm (Dailidienė et al.,2007). Vandens lygio kilimas Lietuvos Baltijos jūros priekrantėje gali būti tiesiogiai susijęs sukrantų ardymo, jūrinių vandenų invazijos į gėlas Kuršių marias, ekologinės pusiausvyrospažeidimo problemomis. Vandens lygio kilimo perspektyva yra pavojinga lėkštiems irsmėlingiems Lietuvos jūriniams krantams, uosto hidrotechniniams įrenginiams. Pažymėtina,kad esant jau šiuo metu nustatytiems vandens lygio kilimo tempams (4-5 pav.) reikėtų imtisatitinkamų priemonių, stiprinti krantų stebėsenos ir priekrantės hidrodinaminių,meteorologinių procesų monitoringą. Pakilus vandens lygiui gali keistis kranto linija, pasikeislitolodinaminiai procesai, iškils grėsmė jūros kranto aplinkai bei socio-ekonominėmsinfrastruktūroms. Vandens lygis rekomenduotinas įtraukti į hidrografinius kriterijus.Tikslesniam vandens lygio kitimo įvertinimui būtini taip pat Žemės plutos svyravimų tyrimai,GPS stočių įrengimas šalia jūros lygio stočių, integruojat satelitinius tyrimus.S‰8.07.57.06.56.05.55.04.54.0y = -0.0109x + 7.3347R² = 0.3056Klaipėda Nida Trendas_Klaipėda Trendas _Nida4-4 pav. Metinio vandens paviršiaus druskingumo kaita Baltijos priekrantėje 1961-2009 laikotarpiu.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 256

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Pastaruoju metu mažėjo Nemuno debitas (4-6 pav.), todėl jo dedamoji turėjo mažesnįpoveikį vandens lygio kilimui. Pažymėtina, kad Nemuno nuotėkis ir tuo pačiu vandens lygisKuršių mariose ir Baltijos priekrantėje gali padidėti 21 a., jei didės kritulių kiekis. A2 ir B1emisijų scenarijais paremto klimato modeliavimo rezultatai, rodo nedidelį vidutinio metiniokritulių kiekio augimą Lietuvos teritorijoje 21 amžiuje (Rimkus et al., 2007, Kriaučiūnienė etal., 2008) ir tik pagal A1B scenarijų numatomas neigiamas pokyčių trendas. Vidutinisiškrentančių Klaipėdos meteorologinėje stotyje kritulių kiekis 1961-1990 m. laikotarpiu buvo735 mm. Didžiausia sklaida ir didesniu kritulių kiekiu išsiskyrė 1976-1990 m. laikotarpis (4-5pav.). Paskutiniu laikotarpiu išryškėjo nežymus kritulių mažėjimas.Pietrytinės Baltijos jūros dalies ledo susidarymo trukmės kaita analizuota daugiauremiantis Nidos posto (4-6 pav.) ledo reiškinių stebėjimų duomenimis, nes ledų trukmėBaltijos priekrantėje ties Klaipėda būna ilgesnė, veikiant iš sąsiaurio bei marių išnešamo ledo.Dienų skaičius su ledo reiškiniais Baltijos jūros priekrantėje ties Nida per 1961-2005laikotarpį sumažėjo apie 50 % (t.y. nuo vidutiniškai 60 dienų trukmės ledų sezono 1961-1975m. laikotarpio sumažėjo iki 26 dienų 1991-2005 m. laikotarpiu. Dienų su ledo reiškiniaismažėjimas yra atvirkščiai proporcingas oro temperatūros ir Baltijos vandens temperatūrosšiltėjimui žiemos periodu (Dailidienė 2007, Dailidienė et al., 2010).Pažymėtina, jog didžiausi visų hidrometeorologinių parametrų pokyčiai ir sklaida nuovidurkio stebėti 1976-1990 laikotarpiu. Išskyrus oro slėgį jūros lygyje Klaipėdoje. Pastaruojulaikotarpiu slėgio variacija buvo mažiausia. Šie rezultatai gerai sutinka su praeito amžiausdevintajame ir dešimtajame dešimtmečiuose stebėta aukščiausia NAO žiemos indekso faze(Bartkevičienė 2000, Zorita et al., 2000; Stankūnavičius et al., 2003; Dailidienė et al., 2006,2010), kuri galėjo turėti poveikį didesnei hidrometeorologinių parametrų anomalijai.Lyginant vidutinį daugiametį vėjo greitį, apskaičiuotą pagal vidutinius metiniusduomenis, skirtingais vienodos trukmės laikotarpiais, stebimas vėjo greičio mažėjimas. 1961-1975 m. laikotarpiu nustatyta vėjo anomalija +0,4 m/s, 1976-1990 m. anomalija - -0,3 m/s(neigiama), 1991-2005 m. laikotarpiu - 0,5 m/s (neigiama), lyginant su daugiamečiu 1961-1990 m. vėjo greičio vidurkiu (Dailidienė, 2007). Vidutinis daugiametis vėjo greitisKlaipėdoje sumažėjo, remiantis 1961-1975 m. ir 1991-2005 m. periodų vidurkių skirtumu,apie 0,9 m/s. Mažiausias vidutinis vėjo greitis buvo 1991-2005 m. laikotarpiu, tačiaupasižymėjo didesniu nukrypimu nuo vidurkio (4-5 pav.) bei audringumu.Pažymėtina, kad minėtu 20 a. ir 21 a. sandūros laikotarpiu didėjo štorminių vėjų,stipresnių nei ≥25 m/s, trukmė (Dailidienė et al., 2007; Galvonaitė et al., 2005), tačiau nuo2004 metų stebimas vidutinio vėjo greičio mažėjimas. Lyginant su klimatiniu 1961-1990laikotarpiu (4-3 lent.), Lietuvos pajūryje maksimalus vėjo greitis 1991-2009 laikotarpiu buvomažesnis (AAA Ataskaita, 2009).Lietuvos klimato svyravimų pobūdis priklauso nuo atmosferos cirkuliacijos procesų.Nustatyta, kad pradedant 20 a. ketvirtuoju dešimtmečiu, šaltuoju metų laikotarpiu žymiaidažniau Lietuvą pasiekia gilūs ciklonai. Klimato kaitą tiriantys Lietuvos mokslininkai jaufiksuoja nemažai vykstančių jo kaitos tendencijų. Dėl atmosferos cirkuliacijoje sustiprėjusioszoninės pernašos Lietuvoje paskutiniais 20 amžiaus dešimtmečiais pašiltėjo žiemos, sumažėjoilgalaikių speigų, silpnėja metų laikų kontrastingumas, ilgėja tarpiniai sezonai, gausėjaanomalių karščių atvejų, didėja žiemos kritulių kiekis (Bukantis et al., 2001 , Kriaučiūnienė etal., 2008, Dailidienė et al., 2010). Klimato elementų (oro temperatūros ir kritulių) pokyčiaitiesiogiai veikia upių nuotėkio formavimosi sąlygas.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 257

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 134-5 pav. Box-Whisker sklaidos diagramos. Hidrologinių ir meteorologinių parametrų vidurkių kaitosir jų variacijos palyginimas vienodos trukmės periodais: 1961-1975, 1976-1990, 1991-2005(Dailidienė et al., 2010).Globalus klimato atšilimas neišvengiamai veikia esminius Baltijos baseino ir jūroshidrologinio režimo svyravimus. Pagal klimato kaitos scenarijus prognozuojamas orotemperatūros didėjimas, kritulių ir suminio garavimo pokyčiai veiks upių nuotėkį ir tuo pačiuBaltijos jūros vandens balansą. Prognozuojama, kad per artimiausius dešimtmečius klimataskeisis smarkiai ir negrįžtamai.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 258

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 134-6 pav. Baltijos priekrantėje ties Nida vandens paviršiaus temperatūros (SST, ˚C) ir ledo sezonotrukmės (dienomis) kaita 1961-2005 metais.Klimato kaitos ateities prognozės 21 amžiui sudaromos modeliuojant ateities scenarijus,pasitelkiant kelių ar vieno kintamųjų numatytas variacijas. Tačiau modeliai padeda tik išdalies paaiškinti ir pavaizduoti tikrovę. Todėl daugeliu atveju yra sudaromi keli prognostiniaimodeliai, dažniausiai pasirenkant kelis ekstremumų ir vidutinės tikimybės scenariniusmodelius.4-3 lent. Maksimalus vėjo greitis Lietuvos pajūryje m/s (AAA ataskaita 2009).Laikotarpis 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 122009 20 15 18 13 16 16 19 18 17 26 20 171991-2008 32 28 28 21 20 23 32 25 25 31 32 401961-1990 34 30 34 26 24 25 34 26 30 40 36 35Atskirų Europos regionų, tame tarpe ir Lietuvos, klimato prognozėms bei lokaliųmodelių pritaikymams šiuo metu dažniausiai naudojami globalūs HadCM3 (sukurtas Hadleyklimato tyrimų ir prognozių centre Jungtinėje Karalystėje) bei ECHAM5 (sukurtas MaksoPlanko Meteorologijos institute bei Vokietijos klimato skaičiavimo centre) klimato modeliai.Ateities klimato pokyčiai daugiausia siejami su šiltnamio efektą sukeliančių dujųkoncentracija. Emisijos scenarijai paremti socialinės ir ekonominės žmonijos raidosprognozėmis. Lietuvos klimatiniuose tyrimuose panaudojamas modeliavimas pagal trisemisijos scenarijus (A1B, A2 ir B1) ir jų išvesties duomenis. A1B scenarijuje numatomaslabai greitas ekonomikos augimas, gyventojų skaičiaus didėjimas iki 21 amžiaus vidurio, o poto mažėjimas, greitas modernių technologijų diegimas bei subalansuotas kuro vartojimas. A2scenarijuje prognozuojamas didelis gyventojų skaičiaus augimas, tačiau numatomas lėtasekonomikos augimas, naujos technologijos bus diegiamos tik kai kuriuose, labiauišsivysčiusiuose regionuose. Pagal B1 scenarijų tikėtina staigi globalizacija, gyventojųskaičiaus kaita panaši, kaip numatyta A1B scenarijuje, bet vyksta ypač greitas ekonominėssistemos virtimas informacine bei mažiau vartotojiška visuomene, intensyvus naujų švariųtechnologijų diegimas.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 259

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Atlikus skaičiavimus prognozuojama, kad 21 a. oro temperatūra Lietuvos teritorijojelabai stipriai pakils. Vidutinė metinė oro temperatūra visuose analizuotuose laikotarpiuoselyginant su foniniu (1975-1984 m.) laikotarpiu turėtų padidėti 0,3-4,8 °C. Maksimalios orotemperatūros Lietuvoje pokyčiai atitinka vidutinės oro temperatūros pokyčius. Labiausiaipadidės maksimalios oro temperatūros 2091-2100 m. laikotarpyje pagal visus tris emisijųscenarijus.Visais metų sezonais prognozuojamas oro temperatūrų augimas 2001-2100 metųlaikotarpyje. Labiausiai oras atšils žiemos sezono metu, esant prognozuojamoms teigiamomstemperatūroms, sumažės sniego dangos tikimybė. Mažiausi prognozuojami oro temperatūrųpokyčiai bus vasaros sezono metu. Tikėtini nemaži oro temperatūrų teigiami pokyčiai tiekpavasario, tiek rudens sezonų metu. Žymiausi temperatūros pokyčiai turėtų įvykti žiemossezono metu. Vidutinė temperatūra šio sezono metu turėtų padidėti 3,7-5,5 °C. Pavasariosezono oro temperatūra Lietuvoje keisis ne taip stipriai – 0,7-4,1 °C. Labiausiai sušils kovas.Vasaros oro temperatūra pakils dar mažiau (1,1-3,7 °C). Pagal A1B emisijų scenarijųlabiausiai turėtų sušilti liepos mėnuo. Rudens sezono temperatūros pokyčiai bus labai artimipavasario sezonui – 0,5-4,0 °C.Vidutinis kritulių kiekis prognozuojamos pagal ECHAM5 ir HadCM3 modelių išvestiesrezultatus bei A1B, A2 ir B1 šiltnamio dujų emisijų scenarijus, didės palyginus su foniniulaikotarpiu tokiose ribose: 2001-2010 m. laikotarpyje – 17-31 mm, 2011-2020 m. – 32-56mm, 2021-2030 m. – 46-77 mm, 2031-2040 m. – 6-65 mm, 2041-2050 m. – 45-94 mm,2051-2060 m. – 4-56 mm, 2061-2070 m. – 45-93 mm, 2071-2080 m. – 4-93 mm, 2081-2090m. – 37-69 mm ir 2091-2100 m. – 25-98 mm. Žiemos sezono metu kritulių kiekis turėtųpadidėti 1-80 mm priklausomai nuo klimato scenarijaus ir laikotarpio. Žiemos sezono metudidžiausias kritulių kiekio padidėjimas lyginant su foninio laikotarpio krituliaisprognozuojamas gruodžio mėnesį. Pavasario sezono metu kritulių kiekis taip pat turėtų didėti,tik ne taip ryškiai (1-30 mm lyginant su foninio laikotarpio krituliais). Vasarą kritulių kiekiokaita nėra tokia ryški kaip žiemos sezono metu. Šio sezono metu kritulių kiekis turėtųsumažėti 0-36 mm lyginant su foninio laikotarpio krituliais. Rudens sezono metu krituliųkiekis priklausomai nuo modelio ir emisijų scenarijaus turės ir didėjimo ir mažėjimotendencijų.Visi be išimties klimato modeliai prognozuoja didžiausią kritulių kiekio augimą žiemosmetu ir ne tokį intensyvų – pavasarį. Taip pat visi scenarijai numato kritulių kiekio mažėjimąvasarą. Skirtinga kritulių kiekio kaita prognozuojama rudeniui, tačiau šiuo metų laikuvidutinis kritulių kiekis turėtų išlikti mažiausiai pakitęs.Didžiausi teigiami vidutinių metinių kritulių pokyčiai prognozuoti pagal A2 emisijųscenarijų (per šimtmetį iki 90 mm lyginant su foniniu laikotarpiu). Tuo tarpu pagal A1Bemisijų scenarijų numatomas vidutinių metinių kritulių reikšmių sumažėjimas (per šimtmetįiki 55 mm). Prognozuojant kritulių kiekį pastebėta tendencija, kad kritulių kaitą įvairiaislaikotarpiais lemia ne tik emisijų scenarijai, bet ir pasirinktas globalinis klimato modelis.Sukalibruotu ir verifikuotu HBV hidrologiniu modeliu nustatyta, kad Nemuno 21 a. vidutinismetinis nuotėkis dėl kritulių mažėjimo turėtų mažėti (Kriaučiūnienė ir kt. 2008). Mažėjantįnuotėkį taip pat nulemia aukštesnės nei įprastai žiemos temperatūros (mažėja sniego tikimybė,galimas minimalus sniego dangos storis).4-4 lentelėje pateikti ateities klimato prognozavimo ir jo poveikio hidrografinių irmeteorologinių parametrų kaitai Lietuvos Baltijos regione apibendrinti modeliavimo, trendųtyrimo ir įvairių klimatinių scenarijų taikymo rezultatai. Vertinant klimato kaitos poveikioatsaką Baltijos ekosistemai 21 amžiuje rekomenduotini naujausi tyrimo rezultatai paskelbtiMeier, Eilola ir Almroth (2011).JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 260

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMOSTIPRINIMO DOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 134-4 lent. Ateities klimato kaitos scenarijai Baltijos jūroje.HidrografiniųparametrųpokyčiaiVandenslygisParametras Ateities scenarijai 21 –am amžiuiBangos Vidutinis Baltijos bangų aukštis nepasikeis (BACC 2008).Srovių pokyčiai Vyraujanti oro masių pernaša iš PV, V (Lehmann et al., 2009) gali lemti dažnesnę pernašą jūros priekrantėje išpietų į šiaurę, taip pat mažesnę tikimybę apvelingo proceso susidarymo Lietuvos Baltijos jūros priekrantėje.Vandens Vandens temperatūra 2071-2100 metais (lyginant su 1961-1990) ir naudojant įvairių klimato kaitos scenarijųtemperatūra išvesties duomenis Baltijos jūroje gali pakilti nuo 2-4°C (BACC 2008; Meier et al., 2011).Lietuvos teritoriniuose vandenyse paviršinio sluoksnio temperatūra gali pakilti 0,3°C, o priedugniniosluoksnio – apie 0,2°C per dešimtmetį.Lietuvos priekrantėje išlikus šių dienų šiltėjimo tendencijai per artimiausius 20 metų SST gali pašiltėti 0,6°C.Vandens Baltijos jūroje druskingumas sumažės iki 45% (BACC 2008).druskingumas Dėl vyraujančių vakarų vėjo ir padidėjusio upių srauto, jūros paviršiaus druskingumas 21 a. gali sumažėti iki -3,2 PSU (Meier et al., 2011).Dėl padidėjusio maišymosi haloklinas Centrinėje Baltijoje formuosis giliau (Meier et al.,. 2011).Remiantis metinių trendų kaitos tyrimais iki 2020 metų Lietuvos Baltijos jūros priekrantėje vandensLedųsezono trukmėdruskingumas gali sumažėti nuo 0,1 iki 0,3 ‰.Pagal Haapala ir Leppäranta (1997) prognozuojama, kad vidutinei atmosferos temperatūrai padidėjus 1°C ledųužšalimo data prasidėtų 5 dienas vėliau, o suirimą ir ištirtpimą - 5 dienas Baltijos jūroje anksčiau. Gautirezultatai sutampa su atmosferos-vandenyno interakcijos modelių prognoze, kuri buvo numatyta 21a., kur ledosezono trukmė gali sumažėti 1-2 mėnesius šiauriniuose ir daugiau kaip 2-3 mėnesius centrinėje Baltijos jūrosdalyje (Meier et al., 2004; HELCOM Thematic Assessment in 2007).Lietuvos priekrantėje ledo reiškinių sezono trukmė nuo 1961 metų sutrumpėjo 1 mėnesį (Dailidienė et al.,2010) ir artimiausiais dešimtmečiais gali dėl oro ir vandens temperatūros šilimo, šiltų žiemų sutrumpėti nuo 1iki 2 mėnesių, lyginant su 1961-1990 laikotarpiu.Regioninis RCAO modelis prognozuoja vidutinį Baltijos jūros lygio kilimą 21 a. keliais scenarijais:optimistiniu – 9 cm, vidutiniu – 48 cm ir pesimistiniu 88 cm (Meier,2005).Pagal šį scenarijų Lietuvos pakrantėje žiemą vidutinis vandens lygis gali pakilti net iki 100 cm (Bukantis,Dailidienė, Česnuliavičius et al., 2007).Nuo 20 a. šešto dešimtmečio visų Baltijos šalių mokslininkai konstatuoja jūros lygio kilimą 3 mm per metus(Johansson et al., 2001, 2004; Karma 2004; Suursaar et al., 2006; Dailidienė et al., 2006, 2010, 2011). EsantJŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 261

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMOSTIPRINIMO DOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13OrotemperatūraParametrasAteities scenarijai 21 –am amžiuitokiems kilimo tempams po 30 metų jūros lygis ties Lietuvos krantais gali pakilti apie 9 cm. Tačiau vandenslygio pakilimas gali būti ir didesnis, nes šis procesas spartėja. Pastaraisiais dešimtmečiais vandens lygisBaltijos priekrantėje kyla apie 5 mm per metus. Šioms tendencijoms nepakitus – per ateinantį trisdešimtmetįjūros lygis gali pakilti apie 15 cm. Ekstremalūs metiniai vandens lygių minimumai ir maksimumai pakitodidėjimo linkme vidutiniškai apie 10 cm (Dailidienė et al., 2007).Vidutinės metinė oro temperatūra 21 a. Baltijos regione gali padidėti nuo 3 iki 5°C, lyginant su klimatinenorma (1961-1990) (BACC). Lietuvos teritorijoje didžiausias oro temperatūros padidėjimas šimtmečiopabaigoje pagal įvairius scenarijus yra prognozuojamas žiemos sezonu (Rimkus et al., 2007). 21a. žiemąvyraus teigiamos 2-6 °C oro temperatūros. Klaipėdoje net 87 % atvejų vidutinė žiemos mėnesių temperatūraviršys 0 °C. (Rimkus et al., 2007). Prognozuojama, jog ypač pakis šaltojo laikotarpio gruodžio-kovo mėnesiųoro temperatūra, o šiltuoju metų laiku oro temperatūra kils ne taip sparčiai (Bukantis et al., 2001).SaulėsspinduliuotėVidutinė saulės spindėjimo trukmė per 21 a. didės. Didžiausi pokyčiai prognozuojami pagal HadCM3 A1Bemisijų scenarijų (šio scenarijaus prognozuojami dydžiai užima tarpinę padėtį tarp optimistinio HadCM3 B1 irpesimistinio EHAM5 A2 scenarijaus). Saulės spindėjimo trukmė labiausiai išaugs gegužės-rugsėjo mėnesiais,o tuo tarpu žiemos mėnesiais, ypač vasarį, sumažės (Rimkus et al., 2007). Prognozuojami pokyčiai bus mažiauryškūs Pajūryje nei Rytų Lietuvoje.AtmosferoscirkuliacijaOro masiųpernašaVėjo greitisVyraus cikloninė cirkuliacija ir zoninė oro masių permaiša. 21 a. Lietuvoje išaugs ir dabar vyraujančiųvakarinių rumbų vėjų pasikartojimas. Vasarą dažniau pūs šiaurės vakarų, kitais metų laikais – pietvakarių vėjai(Rimkus et al., 2007).Didžioji dauguma scenarijų (bet ne visi) rodo Baltijos jūros regione vėjo greičio augimą (2071-2100) žiemosmetu (Kjellstrom et al., 2010).Lietuvoje vidutinis vėjo greitis keisis nedaug (Rimkus et al., 2007): žiemą vėjo greitis padidės iki 0,3 m/spagal A2 emisijų scenarijų, o vasarą mažės (iki 0,2 m/s pagal A1B scenarijų). Šiek tiek vėjo greitis turėtųpadidėti Pajūryje. Pagal HadCM2 A1 B klimato scenarijų, 21 a. Klaipėdoje vėjas sustiprės rudens pradžioje iržiemą 0,3-0,5 m/s. Didės vėjo fluktuacijos, susijusios su dažnesnėmis audromis (Bukantis, Dailidienė,JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 262

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMOSTIPRINIMO DOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13KrituliųpokyčiaiParametrasKrituliaiSausrosAteities scenarijai 21 –am amžiuiČesnuliavičius et al., 2007).Žiema kritulių kiekis Baltijos regione 1990-2100 metais gali padidėti nuo 25 iki 75%, vasaros metu: nuo 5 iki35% (BACC 2008).Visi be išimties klimato modeliai pritaikyti Lietuvai prognozuoja didžiausią kritulių kiekio augimą žiemosmetu (5-60 mm per šimtmetį) ir ne tokį intensyvų – pavasarį (Rimkus ir et al., 2007). Taip pat visi scenarijainumato kritulių kiekio mažėjimą vasarą. Skirtinga kritulių kiekio kaita prognozuojama rudeniui, tačiau šiuometų laiku vidutinis kritulių kiekis turėtų išlikti mažiausiai pakitęs.Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje prognozuojamos pagal ECHAM5 ir HadCM3 modelių išvesties rezultatusbei A1B, A2 ir B1 šiltnamio dujų emisijų scenarijus, didės palyginus su foniniu laikotarpiu sekančiose ribose:2001-2010 m. laikotarpyje – 17-31 mm, 2011-2020 m. – 32-56 mm (Kriaučiūnienė et al., 2008).Klaipėdoje 21 a. viduryje pastovi sniego danga susidarys tik kartą per 5 žiemas bei prognozuojama, kadPajūryje sniego danga neišsilaikys ir 50 dienų (Bukantis et al., 2001).Ekstremalių kritulių (>10 mm per dieną) ateityje turėtų padažnėti. Žiemą tokių įvykių dažnumas augsproporcingai vidutinio kritulių kiekio didėjimui. Prognozuojama, jog ir šiltuoju metu, nepaisant vidutiniokritulių kiekio sumažėjimo pietinėje Baltijos jūros baseino dalyje, ekstremalių kritulių regione galima sulauktidažniau ((Bukantis, Dailidienė, Česnuliavičius et al., 2007).Pagal A1B scenarijų kritulių kiekis turėtų itin stipriai sumažėti vasarą ir rudenį. Todėl antroje vasaros pusėjebei rudens pradžioje gali padidėti sausringumas visoje Lietuvoje (Rimkus et al., 2007; Kriaučiūnienė et al.,2008).JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 263

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13LiteratūraAAA - Internetinis leidinys "Aplinkos būklė 2009. Tik faktai". (http://gamta.lt/cms/index?rubricId=4054a4ea-4026-4e3e-b48f-e2d33616c0f7)BACC Author Team, 2008. Assessment of Climate Change for the Baltic Sea Basin. Berlin:Springer-Verlag, 474p.Bukantis A., Rimkus E., Stankūnavičius G. 2001. Klimato svyravimo priežastys. Klimatossvyravimų poveikis fiziniams geografiniams procesams Lietuvoje. Geografijos institutas/Vilniaus universitetas: 27-108.Bukantis A., Dailidienė I., Česnuliavičius A., Gelumbauskaitė Ž. E., Jarmalavičius D., Kažys J.,Liukaitytė J. ir kt. 2007. Klimato kaita: prisitaikymas prie jos poveikio Lietuvos pajūryje.Vilniaus universiteto leidykla, (ISBN 978-9955-33-106-3): p. 130.Dailidienė I., Davulienė L., Tilickis B., Stankevičius A., Myrberg K. 2006. Sea level variabilityat the Lithuanian coast of the Baltic Sea, Boreal Environment Research. Nr.11 Helsinki, ISSN1239-6095, p. 109-121. IF=1.188; AIF=1.892; 0.2AIF=0.378Dailidienė I. 2007. Hidroklimatinių sąlygų pokyčiai Pietryčių Baltijoje ir Kuršių mariose.Disertacija.Dailidienė I., Davulienė L. 2008. Salinity trend and variation in the Baltic Sea near theLithuanian coast and in the Curonian Lagoon in 1984-2005. Journal of Marine Systems,Elsevier, ISSN 0924-7963, Vol. 74: 20-29. IF=2.255; 5IF=2.447; AIF=1.936; 1.739; 1.880;0.2AIF=0.37Dailidienė I., Davuliene L., Kelpšaitė L., Razinkovas A. 2010. Analysis of the Climate Changein Lithuanian Coastal Areas of the Baltic Sea. Journal of Coastal Research, ISSN: 0749-0208,DOI: 10.2112/JCOASTRES-D-10-00077.Dailidienė I., Davulienė L., Tilickis B., Stankevičius A., Myrberg K. 2006. Sea level variabilityat the Lithuanian coast of the Baltic Sea, Boreal Environment Research. Nr.11 Helsinki, ISSN1239-6095, p. 109-121. IF=1.188; AIF=1.892; 0.2AIF=0.378Dailidienė I., Davulienė L. 2008 Salinity trend and variation in the Baltic Sea near theLithuanian coast and in the Curonian Lagoon in 1984-2005. Journal of Marine Systems,Elsevier, ISSN 0924-7963, Vol. 74: 20-29. IF=2.255; 5IF=2.447; AIF=1.936; 1.739; 1.880;0.2AIF=0.37Haapala J., Leppäranta M. 1997. The Baltic Sea ice season in changing climate. Bor. Env. Res.2, 93-108.HELCOM Thematic Assessment in 2007. Climate Change in the Baltic Sea Area. Baltic SeaEnvironment Proceedings No. 111.Kelpšaitė, L. and Dailidienė, I., 2011. Influence of wind wave climate change to the coastalprocesses in the eastern part of the Baltic Proper. Journal of Coastal Research, SI 64(Proceedings of the 11th International Coastal Symposium), 220 – 224. Szczecin, Poland, ISSN0749-0208.Kjellstro E., Nikulin G., Barring L. 2010. Climate change in the baltic Sea area in ensemble ofregional climate model simulation. BALTEX Baltic Sea experiment. 6th Conferenceproceedings. ISSN 1681-6471, Publication No. 46: 24-25.Johansson, M., Boman, H., Kahma, K.K. and Launiainen, J., 2001. Trends in sea levelvariability in the Baltic Sea. Boreal Environment Research, 6:159-179.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 269

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMOSTIPRINIMO DOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Johansson, M.M., Kahma, K.K., Boman, H. and Launiainen, J., 2004. Scenarios for sea level onthe Finnish coast. Boreal Environment Research, 9:153-166.Kahma, K.K., Boman, H., Johansson, M.M. and Launiainen, J., 2003. The North AtlanticOscillation and sea level variations in the Baltic Sea. ICES Marine Science Symposia 219, pp.365-366.Galvonaitė A., Valiukas D. 2005. Kai kurių klimato rodiklių pokyčiai per paskutinį dešimtmetįLietuvoje. Meteorologija ir hidrologija Lietuvoje: raida ir perspektyvos. Respublikinėsmokslinės konferencijos, vykusios 2005 metų kovo 23 d. pranešimai. Vilniaus universitetas: 31-32.Getzlaff K., Lehmann A. and Harlaβ. 2010. The response of the Baltic Sea to klimate variability.BALTEX Baltic Sea Experiment. 6th Study Conference Proceedings. ISSN 1681-6471.Kriaučiūnienė J., Meilutytė-Barauskienė D., Rimkus E., Kažys J., Vincevičius A. 2008. Climatechange impact on hydrological processes in Lithuanian Nemunas river basin // Baltica. ISSN0067-3064. Vol. 21, No. 1-2, p. 51-61.Rimkus E., Kažys J., Junevičiūtė J., Stonevičius E. Lietuvos klimato pokyčių XXI amžiujeprognozė. Geografija. 2007. T. 43(2).Lehmann A., Getzlaff K., Harlass J., Bumke K. 2009. Detailed assessment of climate variabilityof the Baltic Sea for the period 1950/70-2008. Conference Proceedings.International Conferenceon Climate Change the environmental and socio-economic response in the southern Balticregion. Editors: Witkowski A., Harff J., Isemer H.J. International BALTEX Secretariat ISSN1681-6471, No.42, 45-47.Meier H.E. M. 2005. New Scenario Simulations for the Baltic Sea. BALTEX Newsletter, Dec.:5-7.Meier H.E.M., Döscher R., Halkka A. 2004. Simulated distributions of Baltic Sea-ice inwarming climate and consequences for the winter habitat of Baltic ringed seal. Ambio, 33, 249-256.Meier H. E. M., Eilola K., Almroth E. 2011. Climate-related changes in marine ecosystemssimulated with a 3-dimensional coupled physical-biogeochemical model of the Baltic Sea.CLIMATE RESEARCH. Vol. 48: 31–55, 2011 doi: 10.3354/cr00968Malinin V.N., Nekrasov A. V., Gordejeva S.M. 2002. Inter-annual variability of baltic Sea waterbalance components and sea level. – Boreal Env. Res. 7:399-403. ISSN 1239-6095.Klimato elementų pokyčiai Lietuvoje. Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) internetinis leidinys"Aplinkos būklė 2009. Tik faktai" 2010-05-26.http://gamta.lt/ cms/index?rubricId=3338ced7-6297-4a8e-9e8a-2380e8701e37 (žiūrėta 2011-05-20).Suursaar, Ü., Jaagus, J. and Kullas, T., 2006. Past and future change in sea level near theEstonian coast in relation to changes in wind climate. Boreal Environmental Research, 11:123-142.Stankūnavičius G., Bartkevičienė G. 2003. Ekstremalios atmosferos cirkuliacijos sąlygos šiaurėsAtlante: oro temperatūros ir kritulių anomalijos Europoje. Geografijos metraštis 36 (1): 18-33.Zorita, E. and Laine, A., 2000. Dependence of salinity and oxygen concentrations in the BalticSea on large-scale atmospheric circulation. Clim.Res., 14:25-41.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 270

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMOSTIPRINIMO DOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 134.2 Klimato kaitos poveikis bioįvairoveiKlimato kaitos poveikis makrofaunai. Druskėtos dugno makrofaunos įvairovė irpasiskirstymas Baltijos jūroje yra sąlygoti dviejų pagrindinių faktorių – druskingumo irdeguonies (Segerstråle, 1957, Rumohr et al., 1996, Laine, 2003). Centrinėje Baltijojedruskingumo reikšmės yra „Remane“ rūšių įvairovės minimumo intervale, kuris reiškia kritinessąlygas tiek jūrinei, tiek ir gėlavandenei faunai. Dėl šios priežasties bendrijos yra sudarytos išjūrinių, druskėtų ir gėlavandenių rūšių komplekso, o rūšių įvairovė ženkliai mažesnė nei tikrųjūrinių bendrijų (Remane, 1934, Bonsdorff, 2006). Kita vertus, dugno makrofaunos rūšiųpasiskirstymui svarbūs ir taip vadinami vertikalūs gradientai, dėl kurių santykinai įvairios irgausios seklių vandenų (priekrantės) bendrijos ženkliai skiriasi nuo giluminių, kuriosedominuoja tik keletas rūšių (Andersin et al., 1978).Tradiciškai laikoma, jog sekliose priekrantėse dugno makrofaunai svarbiausias yraeutrofikacijos poveikis, tuo tarpu giluminėms bendrijoms svarbūs tiek eutrofikacijos, tiek irklimatiniai veiksniai, kurie lemia Šiaurės jūros vandenų įtekėjimus. Centrinėje Baltijoje 60-80 mgyliuose esantis haloklinas ir sezoniniai piknoklinai riboja vandens masių vertikalią apykaitą irdeguonies patekimą į giluminius rajonus, tad Šiaurės jūros vandenų įtekėjimai, koreliuojantys suŠiaurės Atlanto osciliacijos (NAO) indeksu, yra ypač svarbūs giluminėms bendrijoms. Šiaurėsjūros vandenų įtekėjimų mastas lemia haloklino savybes ir tuo pačiu deguonies apykaitągilumose.Daugiamečiai dugno bendrijų struktūros pokyčiai rodo, jog po paskutinio Šiaurės jūrosvandenų įtekėjimo 1950-ais metais ir visoje Baltijoje sumažėjusio druskingumo, rytų Gotlandetikrąsias jūrines rūšis (Scoloplos armiger) pakeitė druskėtų vandenų rūšys (Pontoporeiafemorata, Macoma balthica) (HELCOM, 2009). Dėl stagnacijos ir sumažėjusio vertikaliosstratifikacijos stiprumo 1990-ųjų viduryje buvo stebimi dugno bendrijų atsistatymo požymiai,tačiau po didelio įtekėjimo 1993 metais haloklinas vėl buvo sustiprintas ir deguonies sąlygospablogėjo (Laine et al., 2007, Norkko et al., 2007). Pastarųjų dešimtmečių duomenys išCentrinės Baltijos rodo, jog deguonies trūkumo (bentoso dykumų) zonos yra plačiai išplitusios irdugno makrofaunos gausumas yra žemiau 40-ies metų vidurkio (Norkko et al., 2007). Esamosžinios patvirtina, jog dugno bendrijų būklė priklauso tiek nuo klimatinių veiksnių, kurie valdoŠiaurės jūros vandenų įtekėjimų dažnį ir mastą, tiek ir nuo eutrofikacijos efektų, kuriepriklausomi nuo baseino apkrovos ir regiono klimatinių sąlygų.Klimato kaitos poveikis fitobentosui. Klimato kaitos poveikis fitobentosui Lietuvosteritoriniuose jūroje gali būti vertinamas atsižvelgiant į šiuos pagrindinius veiksnius, taip patnusakančius vandens telkinio eutrofikacijos lygį: vandens skaidrumo sumažėjimas,sedimentacijos pokyčiai, biogenų koncentracijos padidėjimas ir atmosferos cirkuliacija,stipresnių štorminių vėjų dominavimas. Rytų Baltijos krante fitobentoso populiaciją veikia irpasiskirstymą įtakoja gilesnių ciklonų štorminių vėjų kryptis ir dominuojanti vakarinė oro masiųpernaša (Kireeva, 1960). Netiesioginiais tyrimo metodais M. Bučas (2009) nustatė, kadštorminės bangos ir smėlio abrazija yra svarbūs šakotojo banguolio pasiskirstymui. Periodas, perkurį užfiksuotas maksimalus štormų dažnis visoje Baltijos jūroje (Alexandersson et al., 2000;BACC author group, 2008), sutapo su raudondumblio sumažėjimo laikotarpiu Lietuvosvandenyse per paskutinius penkis dešimtmečius. Kita vertus, eutrofikacija taip pat yra laikomaviena pagrindinių priežasčių, dėl kurios sumažėjo šakotasis banguolis nuo 1930-1960 m. iki1980-1990 m. skirtinguose Baltijos jūros subregionuose (Bučas, 2009). Eutrofikacijos neigiamiprocesai pasireiškė per sumažėjusį šviesos kiekį priedugnėje (pagal Secchi gylį) ir didesnękonkurenciją su siūliniais oportunistiniais makrodumbliais (Rönnberg ir Bonsdorff, 2004), dėlkurių sumažėjo raudondumblio augimvietės maksimalus gylis ir plotas. Maksimalaus šakotojobanguolio gylis reikšmingai sumažėjo Lietuvos priekrantėje tarp 1956 ir 1968-1969 m. ir taigana sutapo su ilgamečiai Secchi gylio duomenimis. Priešingai negu kituose Baltijos jūrosJŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 270

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMOSTIPRINIMO DOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13regionuose, nuo 1968-1969 m. maksimalus rūšies gylis Lietuvos priekrantėje (14–16 m)reikšmingai nekito, o 2003-2008 m laikotarpyje Lietuvos priekrantėje buvo pastebėti šakotojobanguolio augimvietės atsistatymo požymiai. Teigiami raudondumblio išteklių pokyčiai gali būtipaaiškinti sumažėjusiu štormingumu (Alexandersson et al., 2000; BACC author group, 2008) irnedideliu vandens skaidrumo padidėjimu priekrantės vandenyse. Taigi, iš esamų duomenųišskirti ir įvertinti štormingumo ir eutrofikacijos poveikius yra praktiškai neįmanoma, tačiaugalimi eksperimentiniai bandymai, kuriais būtų tiriamas priekrantės štormines sąlygasatitinkančių bangų, povandeninių srovių bei smėlio pernašos poveikiai.Klimato kaitos poveikis žuvims. Pagrindiniai parametrų pokyčiai, sąlygoti klimato kaitosir turintys įtakos žuvims yra vandens temperatūros kilimas ir vandens druskingumo mažėjimas.Šie du pagrindiniai abiotiniai veiksniai daugiausia ir nulemia žuvų pasiskirstymą bei gausumą,todėl bendrąja prasme Baltijos jūroje prognozuojamas gėlavandenių žuvų gausėjimas, o jūrinių –mažėjimas. Vis dėlto natūralioje gamtinėje aplinkoje yra daugybė kitų faktorių, kurie vienas kitągali atsverti ar sustiprinti, todėl poveikis kiekvienai rūšiai gali skirtis.Klimato kaita veikia žuvų augimą, išgyvenamumą, produkciją, vislumą, daro netiesioginęįtaką keisdama maisto prieinamumą. Prognozuojami vėjo pokyčiai gali turėti įtakos žuvų lervųpernašai, taip pat būti svarbūs joms dėl maisto prieinamumo pokyčių keičiantis apvelingoprocesams.Tiesioginė klimato kaitos sąlygotų hidrografinių pokyčių įtaka nustatyta menkių irbrėtlingių ikrų ir lervučių išgyvenamumui. Kadangi klimato kaita lemia jūros vandensdruskingumo bei deguonies koncentracijos gilesniuose vandens sluoksniuose mažėjimą, pavojusiškyla menkėms - jų ikrams būtinas didesnis nei 11 ‰ druskingumas ir didesnė nei 2 ml l -1deguonies koncentracija vandenyje. Kitokia situacija yra su brėtlingiais: nors nerštaviečiųakvatorijos persidengia su menkių nerštavietėmis, jie neršia vandens sluoksniuose arčiaupaviršiaus nei menkės, todėl jų išgyvenamumą labiausiai lemia temperatūra: kadangi žiemosmetu temperatūros kyla, padidėjo ir jų išgyvenamumas. Be to, neigiamą įtaką menkėms galiturėti suintensyvėjęs silkinių žuvų, kaip plėšrūnų, poveikis ikrams ir lervutėms, jeigu klimatokaita teigiamai paveiktų šių žuvų rūšių populiacijas. Tokiu būdu ir toliau centrinėje Baltijosjūros dalyje dominuotų silkinių šeima, t.y. strimelės ir brėtlingiai.Netiesioginis neigiamas klimato kaitos poveikis kai kurioms žuvims pasireiškia perapsunkintą maisto prieinamumą lervoms ar jaunikliams. Dėl sumažėjusio vandens druskingumobei deguonies koncentracijų pokyčių gali kisti zooplanktono rūšių, kuriomis minta skirtingosžuvys, gausumas. Taip, pavyzdžiui, jau dabar menkių lervučių mitybą limituoja vėžiagyviųPseudocalanus sp. sumažėjimas, nors su kitomis rūšimis gali būti priešingai. Brėtlingių mitybossąlygos pagerėjo dėl kopepodų Acartia spp. pagausėjimo, kurį nulėmė kylanti vandenstemperatūra. Taip pat teigiama koreliacija tarp didėjančios vandens temperatūros ir strimeliųgausumo nustatyta Baltijos jūros šiaurinėje bei centrinėje dalyse, Rygos įlankoje, kas, tikriausiai,taip pat susiję su jų mitybai svarbių zooplanktono rūšių pagausėjimu. Gali būti, jog nustatytasryšys tarp vandens druskingumo ir strimelių bei brėtlingių augimo tikriausiai taip pat atspindimezozooplanktono bendrijų pasikeitimus, o ne tiesioginę fiziologinę druskingumo įtaką šiomseurihalinėms žuvų rūšims.Kylanti vandens temperatūra skatina stratifikaciją – maistinės medžiagos nebe taipintensyviai maišosi, mažiau jų patenka į fotinę zoną, tad mažėja pirminė produkcija. Kadangipirminė produkcija jūrinėse ekosistemose yra tiesiogiai susijusi su žuvų produkcija, padidėjusistratifikacija turės neigiamos įtakos ir žuvų produkcijai.Pakilus temperatūrai, geresnės sąlygos reprodukcijai susidaro šiaurinėje arealo dalyjeesančioms žuvų rūšims (pvz., Šiaurės Baltijos strimelių, brėtlingių populiacijoms). Kita vertus,sumažėjęs druskingumas mažina neršto buveinių tinkamumą jūrinėms ir druskėtų vandenų žuvųrūšims. Taigi, šie dviejų veiksnių (temperatūros ir druskingumo) poveikiai yra priešingi ir nėraJŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 270

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMOSTIPRINIMO DOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13aišku, kuris poveikis yra didesnis. Šiuo metu yra pernelyg mažai informacijos siekiantprognozuoti, kaip klimato kaita (kylanti vandens temperatūra, didėjantis kritulių kiekis, vėjokrypties ir stiprumo pokyčiai) kartu su tokiais žmogaus veiklos sąlygotais veiksniais kaipžvejyba, eutrofikacija bei svetimų rūšių invazijomis galėtų paveikti Baltijos jūros ekosistemą.Pavyzdžiui, daroma prielaida, kad sąveika tarp klimato kaitos ir eutrofikacijos gali turėtineigiamą poveikį priedugnio rūšims (menkėms, plekšnėms) dėl anoksijos pasireiškimotikimybės gilesniuose vandens sluoksniuose kylant vandens temperatūrai.Taigi, nepaisant visų neaiškumų ir sudėtingų tarpusavio sąveikų su kitais faktoriais(eutrofikacija, žvejyba, kitų rūšių invazijomis), galima prognozuoti du bendriausio pobūdžioklimato kaitos poveikius dabartinei Baltijos jūros žuvų bendrijai. Visų pirma, sumažėjęsdruskingumas ir kylanti vandens temperatūra lems rūšinės sudėties pokyčius, kis kai kurių rūšiųpaplitimo ribos. Pavyzdžiui, jūrinių, taip pat šaltamėgių (pvz., lašišos) žuvų arealai trauksis. Kitavertus, kai kurios rūšys gali praplėsti savo arealą labiau į šiaurę, jei tik sumažėjęs druskingumasbus fiziologinės tolerancijos ribose. Vis dėlto nauji imigrantai, matomai, nesugebės kompensuotitokių rūšių kaip plekšnės ir menkės biomasės sumažėjimo. Šie procesai gali sąlygoti bendrąbioįvairovės mažėjimą Baltijos jūros žuvų bendrijose. Lieka neaišku, ar jūrinių rūšių produkcijosbei biomasės mažėjimą kompensuos gėlavandenių žuvų biomasės didėjimas, kadangi dabarsudėtinga įvertinti rūšių tarpusavio santykių, mitybinio tinklo pokyčius, galimas adaptacijas beikitus veiksnius.Klimato kaitos poveikis paukščiams. Jūros paukščiai yra šiltakraujai, sąlyginai atsparūsaplinkos sąlygoms gyvūnai, o ilgalaikiai vandens temperatūros pokyčiai yra palyginus nedideli,lyginant su sezoniniais svyravimais, todėl tikėtina, kad ilgalaikis oro ir vandens temperatūroskitimas neturės stipraus tiesioginio poveikio jūros paukščiams. Tačiau jūros paukščiai yratiesiogiai priklausomi nuo maisto šaltinių (žuvų, moliuskų, kitų bentosinių organizmų), todėlpokyčiai pastarųjų bendrijose, nulemti klimato kaitos, gali ženkliai netiesiogiai įtakoti jūrospaukščių populiacijas. Kita vertus, ir tiesioginiai poveikiai, susiję su oro ir vandens temperatūrospokyčiais, pvz. ledo dangos susidarymo terminų pokyčiai bei ledo dangos ploto pokyčiai galismarkiai įtakoti žiemojančių jūros paukščių pasiskirstymą ir gausumą skirtingose Baltijos jūrosregiono vietose.Su klimato kaita susiję veiksniai, galintys įtakoti jūros paukščių populiacijas: vandens iroro temperatūra, jūros druskingumas, vėjai (kryptis ir greitis), krituliai ir audros. Galimas jūrospaukščių populiacijų atsakas į ilgalaikius minėtų veiksnių pokyčius yra perėjimo arealųposlinkiai, žiemaviečių ir migracinių sankaupų vietų poslinkiai, migracijos kelių pokyčiai,polinkio migruoti pokyčiai, perėjimo sėkmingumo pokyčiai, mirtingumo/išgyvenamumopokyčiai, populiacijos gausumo pokyčiai, fenologiniai– migracijos ir perėjimo terminų pokyčiai.Kalbant apie ilgalaikių klimato pokyčių sąlygotus jūros paukščių arealų poslinkius,tikėtina, kad pirmiausiai ši kaita atsispindės žiemaviečių bei migracinių sankaupų vietųpokyčiuose, o perėjimo arealo poslinkiai bus mažiau ženklūs (ICES, 2009). Be to, būdami labaiprieraišūs prie savo lizdaviečių, jūros paukščiai tikėtinai lengviau įsisavins perėjimui naujasteritorijas jaunų, pradedančių perėti paukščių sąskaita, nei įsitvirtinę subrendę paukščiai apleissavo senąsias lizdavietes (ICES, 2009).Lietuvos pajūryje perinčių ar perėjimo laikotarpiu sutinkamų jūros paukščių įvairovė nėradidelė. Vienintelė pajūryje gausiai perinti jūrinių paukščių rūšis – didysis kormoranas. Nuopastarojo šimtmečio vidurio ši rūšis išplito ir pagausėjo visame Baltijos jūros regione. Lietuvospajūryje, Kuršių nerijoje, įsikūrusi didžiausia kolonija šalyje, kurioje peri apie 3000 porųdidžiųjų kormoranų. Tačiau toks staigus šios rūšies plitimas ir gausėjimas greičiausiai buvonulemtas ne vien ilgalaikių klimato pokyčių – ne mažesnę, o gal ir didesnę įtaką turėjonaikinimo nutraukimas ir apsaugos priemonių taikymas, eutrofikacija (HELCOM, 2009).Lietuvoje pastaraisiais dešimtmečiais vis dažniau sutinkami pietinių rūšių kirai, pvz., geltonkojisJŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 270

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMOSTIPRINIMO DOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13kiras (Larus mihahellis), kaspijinis kiras (Larus cachinnans), juodagalvis kiras (Larusmelanocephalus), margasnapė žuvėdra (Sterna sandvicensis) – tai galima iš dalies sieti suilgalaikiais klimato pokyčiais.Lietuvos Baltijos jūros vandenyse ilgalaikiai klimato pokyčiai, tikėtina, labiausiaiatsispindės žiemojančių jūros paukščių pasiskirstymo ir gausumo pokyčiuose. Bendra tendencijayra žiemaviečių laipsniškas pasislinkimas į šiaurę bei su tuo susiję skirtingų jūros paukščių rūšiųpokyčiai konkrečiose žiemavietėse. Iš Lietuvos vandenyse dažnai sutinkamų jūros paukščiųrūšių, ženklus žiemaviečių poslinkis į šiaurę stebimas ausuotajam kragui, klykuolei, mažajamdančiasnapiui, kiek mažiau išreikštas – juodajai ančiai ir didžiajam dančiasnapiui (Skov et al., inpress). Taip pat manoma, kad klimato kaita įtakoja didžiųjų kormoranų, klykuolių gausumopokyčius. Didžiausi su klimato kaita susiję pokyčiai stebimi priekrantėje žiemojančių irbentosiniais bestuburiais besimaitinančių jūros paukščių tarpe, tuo tarpu atviroje jūroje žuvimibesimaitinantys paukščiai bei priekrantės žolėdės rūšys atrodo atsparesnės šiam poveikiui (Skovet al., in press). Tačiau visais atvejais tikėtina, kad jūros paukščių gausumo ir pasiskirstymopokyčiai yra nulemti ne vien ilgalaikių klimato pokyčių, bet ir kitų veiksnių.LiteratūraAlexandersson, H., Schmith, T., Iden, K. & Tuomenvirta, H., 2000. Trends of storms in NWEurope derived from an updated pressure data set. Clim. Res. 14, 71-73Andersin, A.-B., Lassig, J., Parkkonen, L., Sandler, H. (1978). The decline of macrofauna in thedeeper parts of Baltic Proper and Gulf of Finland. Kieler Meeresforsch 4: 23-52.Bonsdorff, E. (2006). Zoobenthic diversity-gradients in the Baltic Sea: Continuous post-glacialsuccession in a stressed ecosystem. Journal of Experimental Marine Biology and Ecology 330:283-391.Bučas, M., 2009. Raudondumblio šakotojo banguolio (Furcellaria lumbricalis (Hudson) J. V.Lamouroux) pasiskirstymo dėsningumai ir ekologinė reikšmė atviroje Lietuvos Baltijos jūrospriekrantėje. Klaipėdos universitetas. Daktaro disertacija: biomedicinos mokslai. Klaipėda, 124pHELCOM, 2009. Biodiversity in the Baltic Sea – An integrated thematic assessment onbiodiversity and nature conservation in the Baltic Sea. Balt. Sea Environ. Proc. No. 116B.ICES, 2009. Report of the Working Group on Seabird Ecology (WGSE), 23-27 March 2009,Burges, Belgiuk. ICES CM 2009/LRC:10. 91 pp.Kireeva, M., 1960b. Distribution and biomass of marine algae in the Baltic Sea. Trudi WNIRO42, 195-205Laine, A.O. (2003). Distribution of soft-bottom macrofauna in the deep open Baltic Sea inrelation to environmental variability. Estuarine Coastal and Shelf Science 57: 87-97.Laine, A.O., Andersin, A.-B., Leiniö, S., Zuur, A.F. (2007). Stratification-induced hypoxia as astructuring factor of macrozoobenthos in the open Gulf of Finland (Baltic Sea). Journal of SeaResearch 57: 65–77.Mackenzie et al.2007. Impact of 21st century climate change on the Baltic Sea fish communityand fisheries. Global Change Biology 13: 1348–1367.Norkko, A., Laakkonen, T., Laine, A. (2007). Trends in soft-sediment macrozoobenthiccommunities in the open sea areas of the Baltic Sea. In: Olsonen, R. (ed). MERI 59: 59-65.Ojaveer E., Kalejs M. 2005. The impact of climate change on the adaptation of marine fish inthe Baltic Sea. ICES Journal of Marine Science 62: 1492-1500.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 270

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMOSTIPRINIMO DOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Remane, A. (1934). Die Brackwasserfauna. Verh. dt. zool. Ges. 7: 34–74.Rönnberg, C. & Bonsdorff, E., 2004 Baltic Sea eutrophication: area-specific ecologicalconsequences. Hydrobiologia 514, 227-241Rumohr, H., Bonsdorff, E., Pearson, T.H. (1996). Zoobenthic succession in Baltic sedimentaryhabitats. Archive of Fishery and Marine Research 44: 179-214.Segerstråle, S. G. (1957). Baltic Sea. In Hedgpeth, J. W. (ed). Treatise on marine ecology andpaleoecology vol 1. pp. 757–800. Geological Society America: Memoir 67.Skov, H., Heinänen, S., Žydelis, R., Bellebaum, J., Bzoma, S., Dagys, M., Durinck, J., Garthe,S., Grishanov, G., Hario, M., Kieckbusch, J. J., Kube, J., Kuresoo, A., Larsson, K., Luigujoe, L.,Meissner, W., Nehls, H. W., Nilsson, L., Petersen, I.K., Roos, M. M., Pihl, S., Sonntag, N.,Stock, A., Stipniece, A. (in press). Waterbird populations and pressures in the Baltic Sea. NordicCouncil of Ministers, CopenhagenThe BACC Author Team, 2008. Assessment of Climate Change for the Baltic Sea Basin. –Berlin, Springer: 474 p.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 270

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMOSTIPRINIMO DOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 134.3 Klimato kaitos poveikis nevietinėms rūšimsBaltijos jūros Lietuvos vandenyse neseniai buvo pastebėtos naujos šiam regionuititnagdumblių Cerataulina pelagica (P.T. Cleve) HENDEY, Chaetoceros cf. brevis Schütt, kurisvėliau, atsirandant šios rūšies sporoms, buvo apibūdintas kaip Chaetoceros lorenzianus Grunow,ir Dactyliosolen fragilissimus (BERGON) HASLE rūšys. Šie titnagdumbliai iki šiol buvožinomi tik iš vakarinės jūros dalies (Kategato bei Orezundo), kur vandens druskingumas viršija10 ‰; šiauriniuose bei rytiniuose Baltijos rajonuose šios rūšys dar nebuvo pastebėtos.Baltijos jūros Lietuvos vandenyse šios rūšys buvo pastebėtos pirmą kartą 2005 m. ir nuo tolaiko pakankamai reguliariai aptinkamos rudeniniame fitoplanktone (Olenina et al., 2010). Jųmasinis vystymasis (iki 0,5 mln.ląst./l, 33 % nuo viso fitoplanktono gausumo) visoje Lietuvosakvatorijoje buvo pastebėtas esant vandens temperatūrai 9.0-10.8 ºC bei druskingumui - 6.27-7.26 ‰. Suminė biomasė siekė 3,8 mg/l (iki 82% nuo bendros biomasės) (Olenina ir Kownacka,2010).Šių rūšių atsiradimas Lietuvos priekrantėje labiausiai sietinas su gamtiniais veiksniais(druskingo vandens įtekėjimais), negu su antropogeniniais vektoriais (pvz. introdukcija su laivųbalastiniais vandenimis), tačiau tas faktas, kad rūšys įsikūrė Lietuvos vandenyse gali reikšti, kadaplinkos sąlygos rytinėje Baltijoje pasikeitė ir tapo palankesnės sūriavandenėms rūšims(BINLIT ataskaita, 2010; Olenina ir Kownacka, 2010).Yra pastebėta ir kitų ilgalaikės jūros aplinkos sąlygų kaitos požymių: padažnėjęmelsvabakterių ir diatominių dumblių žydėjimai, svetimkraščių termofilinių dumblių atplitimasiš Šiaurės jūros į Kategatą ir Beltų sąsiaurius (pvz., Gyrodinium cf. aureolum, Alexandriumminutum ir Gymnodinium catenatum) (Dippner et al., 2008). Prognozuojami vandensdruskingumo pokyčiai greičiausiai turės įtakos šių bei kitų nevietinių rūšių paplitimui irpasiskirstymui Baltijos jūroje.Dėl ypatingų ekologinių bruožų ir evoliucinės istorijos, Baltijos jūra dažniau yranevientinių rūšių „gavėjas“, nei „donoras“. Šios rūšys plinta tiek iš gretimų vidaus vandenųekosistemų, tiek iš kaimyninių jūrų ir netgi tolimų vandenynų pakrančių. Pastaruoju metuBaltijos jūroje atsiranda vis daugiau organizmų, natūraliai paplitusių šilto klimato kraštuose(Leppäkoski ir Olenin, 2001). Šiuo metu Lietuvos Baltijos jūros akvatorijoje yra įsikūrusios tikdvi tokios rūšys: žuvų parazitas nematodas Anguillicola crassus (natūraliai paplitęs Indijosvandenyne) bei gauruotažnyplis krabas Eriocheir sinensis (natūraliai paplitęs Pietryčių Azijoje).Tačiau pasitvirtinus klimato kaitos (ir, atitinkamai, vandens temperatūros, druskingumo,radiacijos kiekio pokyčių) prognozėms, galima tikėtis didesnio egzotinių rūšių antplūdžio.Tikėtina, jog nevietinės rūšys gali įgauti privalumą prieš vietines, nesugebančias prisitaikyti priepasikeitusių aplinkos sąlygų. Ilgainiui Baltijos jūrai būdingos vidutinių platumų rūšys gali būtipakeistos šiltamėgėmis rūšimis, sugebančiomis prisitaikyti prie meso- ir oligohalininių jūrosbuveinių sąlygų (Dippner et al., 2008).LiteratūraBINLIT (Biologinės invazijos Lietuvos ekosistemose klimato kaitos sąlygomis: priežastys,poveikis, prognozės) projekto baigiamoji ataskaita 2010Dippner JW, Vuorinen I, Daunys D., Flinkman J, Halkka A, Köster FW, Lehikoinen E,MacKenzie BR, Möllmann C, Møhlenberg F, Olenin S, Schiedek D, Skov H, and Wasmund N.2008. Climate-related Marine Ecosystem Change. In: Assessment of Climate Change for theBaltic Sea Basin. The BACC Author Team. Regional Climate Studies. Springer: 309-377JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 270

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMOSTIPRINIMO DOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Leppäkoski E. and Olenin S. 2001. The meltdown of biogeographical peculiarities of the BalticSea: the interaction of natural and manmade processes. Ambio, 30, 4-5, 202-209Olenina I., Kownacka J., 2010. An unusual phytoplankton event five years later: the fate of theatypical range expansion of marine species into the south-eastern Baltic. -HELCOM IndicatorFact Sheets 2010. Online. [27.12.2010], http://www.helcom.fi/environment2/ifs/en_GB/cover/JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 270

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMOSTIPRINIMO DOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 134.4 Klimato kaitos poveikis komerciniams tikslams naudojamiems jūrosproduktamsParametrų pokyčiai, sąlygoti klimato kaitos ir turintys įtakos verslinėms žuvims:vandens temperatūros kilimas;vandens druskingumo mažėjimas.Klimato kaita gali tiesiogiai ar netiesiogiai veikti verslines žuvis: jų augimą,išgyvenamumą, produkciją, vislumą, joms reikalingo maisto prieinamumą, lervučių pernešimą.Klimato kaitos sąlygoti druskingumo ir deguonies pokyčiai tiesiogiai neigiamai veikiamenkių išteklius per ikrų išgyvenamumą, ir netiesiogiai neigiamai – per zooplanktonoPseudocalanus sp. gausumą, kuriais minta menkių lervos. Klimato kaita nulemia jūros vandensdruskingumo bei deguonies koncentracijos gilesniuose vandens sluoksniuose mažėjimą, omenkių ikrams sėkmingai vystytis būtinas >11 ‰ ir >2mLL-1 O2 koncentracijos vanduo. Dėltos pačios priežasties (druskingumo/O2 konc. pokyčių) mažėja menkių lervučių mitybiniošaltinio – vėžiagyvių Pseudocalanus sp.– gausumas.Priešinga situacija stebima su brėtlingių ištekliais – jų gausumą teigiamai veikia klimatokaita. Aukštesnės vandens temperatūros teigiamai veikia brėtlingių veisimąsi, kadangi jie, norsnerštaviečių akvatorijos ir persidengia su menkių nerštavietėmis, neršia seklesniuose vandenssluoksniuose nei menkės, o jų ikrelių išgyvenamumas labiausiai priklauso nuo temperatūros.Kadangi žiemos metu temperatūros kyla, padidėjo ir jų išgyvenamumas. Be to, netiesioginisteigiamas efektas brėtlingių išteklių būklei pasireiškia dėl pagerėjusių mitybinių sąlygų jųlervutėms - Acartia spp gausėjimo, kurį apsprendžia kylanti vandens temperatūra. Teigiamakoreliacija tarp kylančios vandens temperatūros ir strimelių gausumo nustatyta Baltijos jūrosšiaurinėje bei centrinėje dalyje, Rygos įlankoje. Manoma, kad to priežastis taip pat galėtų būtizooplanktono pagausėjimas. Gausėjantys silkinių šeimos žuvų ištekliai neigiamai įtakoja menkiųišteklius, kaip plėšrūnai tiesiogiai veikdami menkių ikrų ir lervučių išgyvenamumą. Jeiguklimato kaita teigiamai paveiktų šių žuvų rūšių populiacijas, tokiu būdu ir toliau centrinėjeBaltijos jūros dalyje dominuotų silkinių šeima, t.y. strimelės ir brėtlingiai.Spėjama, kad sąveika tarp klimato kaitos ir eutrofikacijos gali turėti neigiamą poveikįbentinėms rūšims (menkėms, plekšnėms) dėl padidėjusios anoksijos pasireiškimo tikimybėsgilesniuose vandens sluoksniuose kylant vandens temperatūrai. Šaltamėgių žuvų (pvz., lašišos)arealai, kylant temperatūrai, turėtų trauktis. Kita vertus, kai kurios rūšys gali praplėsti savoarealą labiau į šiaurę, jei tik sumažėjęs druskingumas yra jų tolerancijos ribose. Vis dėltotikriausiai nauji imigrantai nesugebės kompensuoti tokių rūšių kaip menkių ar plekšnių biomasėssumažėjimo.Atsižvelgiant į šiuos klimato kaitos sąlygojamus reiškinius, verslinių žuvų ištekliųvaldymas turėtų atkreipti dėmesį į abiotinių sąlygų variacijas (kintančias kiekvienų metųpalankias/ nepalankias verslinėms žuvims hidrologines, klimatines sąlygas). Šiuo metu, esantpalankioms klimato sąlygoms brėtlingių populiacijai, reiktų intensyvinti jų žvejybą, o menkiųatžvilgiu žvejybos intensyvumą mažinti, atsižvelgiant į neigiamą klimato kaitos poveikį jųreprodukcijai.LiteratūraMackenzie et al. 2007. Impact of 21st century climate change on the Baltic Sea fish communityand fisheries. Global Change Biology 13: 1348–1367Ojaveer E., Kalejs M. 2005. The impact of climate change on the adaptation of marine fish inthe Baltic Sea. ICES Journal of Marine Science 62: 1492-1500JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 270

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMOSTIPRINIMO DOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13The BACC Author Team. 2008. Assessment of Climate Change for the Baltic Sea Basin. Berlin:Springer-Verlag, 474 p.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 270

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMOSTIPRINIMO DOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 134.5 Klimato kaitos poveikis jūriniams mitybos tinklamsKlimato kaita (pvz. kylanti temperatūra, mažėjantis druskingumas) daugiau arba mažiaupaveiks visus mitybinio tinklo komponentus nuo bakterijų iki jūros paukščių ir žinduolių.Fizinių parametrų ir kai kurių ekosistemos funkcijų (pirminės produkcijos didėjimas, ankstesnispavasarinis vandens žydėjimas) pasikeitimų prognozės yra ganėtinai patikimos. Tuo tarpuklimato kaitos poveikio mitybos tinklams ir bendrijų struktūrai prognozės išlieka mažiau aiškios(BACC, 2008).Žemiau pateikiame kai kurių pagrindinių mitybinio tinklo komponentų funkcijų atsaką įkylančią vandens temperatūrą bei mažėjantį druskingumą (BACC, 2008).Zooplanktonas. Temperatūros pokyčiai svarbesni paviršinio vandens sluoksniozooplanktono bendrijai t.y. smulkesniems vėžiagyviams, verpetėms ir šakotaūsiams, tuo tarpuneritinėms giliau besilaikančioms rūšims Pseudocalanus acuspes (ir greičiausiai Temora)didesnį efektą turės druskingumo pokyčiai. Tokiu būdu, vasarą, dėl ilgėjančios trukmės ramausoro laikotarpių su aukštomis temperatūromis bei mažu druskingumu, pelaginėje mitybosgrandinėje svarbiausią vietą užims smulkus mezozooplanktonas, šakotaūsiai, verpetės beiAcartia spp. bei galimai pagausės jais mintančių medūzų. Tuo tarpu planktofagės žuvysbrėtlingis ir strimelė, bei menkių jaunikliai pirmenybę teikia neritiniams irklakojamsPseudocalanus bei Temora, sukaupiantiems didesnius kiekius energijos. Dėl to sumažėjęsdruskingumas pablogins pagrindinių silkinių žuvų ir menkių jauniklių augimo sąlygas.Žuvys. Menkės, kertinės rūšies Baltijos jūros pelaginiame mitybos tinkle, ikrų vystymasisir populiacijos atsikūrimo potencialas priklauso nuo temperatūros ir druskingumo (žr. aukščiau).Sumažėjus menkės populiacijai įsivyravęs silkinių planktofagių žuvų dominavimas dėl tolesniųklimato pokyčių stabilizuosis.Ruoniai. Daugelyje klimato kaitos scenarijų prognozuojamas ledo dangos plotųmažėjimas, bei ledo dangos trukmės trumpėjimas. Tai labiausiai paveiks žieduotųjų ruoniųpopuliaciją, nes jų veisimuisi būtina ledo danga. Kitoms ruonių rūšims klimato poveikis nėraaiškus, pastebimas sausumoje vaikus vedančių ilgasnukių ruonių didesnis mirtingumas. Lietuvospriekrantės vandenyse ruonių aptinkamumas turėtų dar labiau sumažėti.Paukščiai. Globalinis atšilimas labiausiai įtakos migruojančius ir žiemojančius paukščiusBaltijos jūroje. Žiemos klimatinės sąlygos labai svarbios vandens paukščių pasiskirstymui.Beveik 10 milijonų paukščių pasiskirstymo žiemos metu pasikeitimai be abejonės turės įtakos jųmaisto resursams. Didžiąją šių paukščių dalį sudaro nardantys fito- ir zoobentofagai.Žiemaviečių pasislinkimas į šiaurę turės įtakos dugno augmenijai ir moliuskų ištekliamsšiaurinėje Baltijos jūros dalyje, tuo tarpu piečiau esančios žiemavietės turėtų būti mažiaunaudojamos.LiteratūraThe BACC Author Team. 2008. Assessment of Climate Change for the Baltic Sea Basin. Berlin:Springer-Verlag, 474 pJŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 270

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMOSTIPRINIMO DOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 134.6 Klimato kaitos poveikis eutrofikacijaiDauguma žmogaus veiklos įtakotų klimato pokyčių scenarijų, nepaisant tam tikrųprieštaravimų, prognozuoja jūros vandens šiltėjimą, ypač šaltuoju laikotarpiu (BACC, 2008;Harley et al., 2006). Kitas nurodomas reikšmingas prognostinis pakitimas yra kritulių kiekiopadidėjimas. Baltijos jūros eutrofikacijos atžvilgiu pastarasis veiksnys lems gausėjančiąbiogeninių medžiagų prietaką į ekosistemą, ypač priekrantės vandenis (Woss et. al., 2005).Poveikį priekrantės vandenims taip pat sąlygos ir jūros lygio padidėjimas, kuris lems ne tikerozijos didėjimą, bet ir ženklesnį štormingumą (Harley et al., 2006).Maistingųjų medžiagų (N ir P) režimo atžvilgiu labai svarbus yra šiltesnio vandens masiųsusiformavimas žiemą, kuris neleidžia paviršinių sluoksnių vandens temperatūrai pasiektimaksimalaus tankio (didžiosios dalies Baltijos jūros atžvilgiu tai apie 2,5°C) ir tokiu būdusumažina pavasarinę vandens masių recirkuliaciją. Neįvykus šiam persimaišymui, po termo- irhaloklinu susikaupusios maistingosios medžiagos bent laikinai sustabdomos nuo patekimo įpaviršinius sluoksnius, kur skatintų fitoplanktono vystymąsi. Kita vertus, stagnacijos laikotarpiuiužsitęsus, priedugnyje formuotųsi hipoksijos arba anoksijos aplinka, kas iš dugno nuosėdųišlaisvintų gausiai susikaupusiusius fosforo junginius. Šie junginiai palaipsniui difunduotų įeufotinę zoną skatindami nepageidautinus eutrofikacijos procesus, ypač azotą fiksuojančiųcianoprokariotų vystymąsi (Hille, 2005; Danielsson et al., 2006; Neumann, Schernewski, 2008).Baltijos jūros bedeguonių zonų atsiradimą sąlygoja ir Šiaurės jūros vandenų pritekėjimas,kurių dažnumas gali padidėti ar sustiprėti keičiantis atmosferos dinaminėms charakteristikoms.Dažnesni pritekėjimai praturtintų priedugnio vandenis deguonimi, kas skatintų fosforo junginiųsurišimą ir mažintų eutrofikaciją, tačiau tuo pačiu lemtų gausius oksiduotų azoto formųsusidarymą, kurių migracija į paviršinius sluoksnius eutrofikaciją skatintų.Visumoje, žmogaus veiklos sąlygoti klimato pokyčiai tiesiogiai lems maistingųjųmedžiagų kiekybines charakteristikas eufotinėje zonoje ir priekrantėje. Tačiau klimatinių sąlygųpokyčių netiesioginis poveikis ekosistemai taip pat gali būti ženklus. Nurodoma (BACC, 2008),jog vandens temperatūros padidėjimas reikšmingai paspartintų bakterijų sąlygojamusbiogeocheminius virsmus: eufotinėje zonoje mineralizacijos procesus, o giliuose sluoksniuose(anaerobinėse sąlygose) - azoto junginių transformaciją ir pašalinimą dėl denitrifikacijos iranaerobinio amonio oksidacijos (ANAMOX) procesų paspartėjimą.Šalia kitų globalių antropogeninio poveikio sąlygojamų pokyčių aktualūs yra angliesdvideginio ir ultravioletinio spinduliavimo poveikių pokyčiai. Nepaisant reikšmingos įtakossausumos augalams, vandenyje padidėjusi anglies dvideginio (CO 2 ) koncentracija neturėtųreikšmingai įtakoti produktyvumo pokyčių, ir tuo pačiu didinti eutrofizacijos (Harley et al.,2006). Manoma, kad padidėjus CO 2 koncentracijai ir tuo pačiu rūgštingumui, net ir esantpakankamam maistingųjų medžiagų kiekiui ir santykiui, cianoprokariotai turėtų prarastikonkurencingumą kitų fotosintetinančių organizmų (pvz. titnaginių) atžvilgiu (BACC, 2008).Tačiau pH pokyčiai gali tapti reikšmingu veiksniu daugeliui biologinių procesų, tame tarpe irbiogeocheminių transformacijų eigai.Visgi, labiausiai tikėtinas ir aiškus klimato kaitos poveikių scenarijus eutrofikacijos eigaiBaltijos jūroje yra jos tiesioginis skatinimas dėl labai reikšmingai padidėsiančių ištirpusiųorganinių ir mineralinių junginių (azoto, fosforo, silicio, o taip pat ir organinių ir neorganiniųanglies junginių) prietakos į jūrą iš upių baseino. Tai savo ruožtu lems prognozuojamaspadidėjęs kritulių kiekis ir dėl to spartėjantys eroziniai procesai baseine. Šie procesai gali taptiypač reikšmingi priekrantės zonose, kurios ir pastaruoju metu pasižymi padidėjusia eutrofiniųprocesų sparta.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 270

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMOSTIPRINIMO DOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13LiteratūraBACC Author Team, 2008. Assessment of Climate Change for the Baltic Sea Basin. Berlin:Springer-Verlag, 474 pDanielsson, Å., Jönsson, A., Rahm, L., 2006. Resuspension patterns in the Baltic proper. Journalof Sea Research, doi:10.1017/jseares.2006.07.005Harley C.D.G, Hughes A.R., Hultgren K.M., Miner B.G., Sorte C.J.B., Thornber C.S.,Rodriguez L.F., Tomanek L., Williams S.L. (2006). The impacts of climate change in coastalmarine systems. Ecology Letters 9:228–241Hille S., 2005. New aspects of sediment accumulation and reflux of nutrients in the EasternGotland Basin and its impact on nutrient cycling, Institute of Biology, Rostock Univ., 119 pNeumann, T., Schernewski, G. 2008. Eutrophication in the Baltic Sea and shifts in nitrogenfixation analyzed with a 3D ecosystem model. J. Mar. Syst. 74: 592–602Voss, M., Liskow, I., Pastuszak, M., Rüss, D., Schutle, U. and Dippner, J. W., 2005. RiverineDischarge into a coastal bay: A stable isotope study in the Gulf of Gdansk, Baltic Sea. Journal ofMarine Science, 57: 127-145JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 270

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMOSTIPRINIMO DOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 134.7 Klimato kaitos poveikis teršalų koncentracijoms jūroje ir žmogaus maistuinaudojamuose jūros produktuoseKlimato kaita gali sąlygoti teršalų Baltijos jūroje toksiškumo pokyčius, suintensyvintibiomagnifikaciją, taip per mitybos grandines paveikdama visas organizmų grupes (Schiedek etal., 2007). Tokiu būdu klimato kaita gali turėti įtakos ir teršalų, esančių žmonėms vartotiskirtose žuvyse ir kituose jūros maisto produktuose, kaupimuisi, gali būti stebimi dažnesniatvejai, kuomet viršijamas teisės aktuose nustatytos didžiausios leistinos tam tikrų teršalų(sunkiųjų metalų, dioksinų, PCB, PAA) koncentracijos. Vis dėlto duomenų apie klimato kaitospoveikį konkretiems teršalų lygiams maistui naudojamose žuvyse bei kituose jūros produktuosetrūksta. Galima daryti prielaidą, jog klimato kaitos įtakoti pokyčiai susiję su teršalųkoncentracijų pasikeitimais jūrų aplinkoje gali atitinkamai įtakoti teršalų, esančių žmonėmsvartoti skirtose žuvyse ir kituose jūros maisto produktuose, kaupimosi pokyčius.LiteratūraSchiedek D., Sundelin B., Readman J. W., Macdonald R. W. 2007. Interactions between climatechange and contaminants. Marine Pollution Bulletin 54: 1845–1856JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 270

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMOSTIPRINIMO DOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 135 SKIRTINGŲ APLINKOS SAVYBIŲ IR POVEIKIŲ JIEMSINTEGRUOTAS VERTINIMASŠiame skyriuje pateikiami skirtingų aplinkos savybių ir pavojų bei poveikių jiems (pagalJSPD III priedo 1 lentelę) analizė ir atskirų rūšių, populiacijų ir buveinių dydžio, pažeidžiamumoir gebėjimo atsikurti integruotas vertinimas (pagal JSPD III priedo 2 lentelę) (sutarties veikla1.1.9). Svarbiausi žinomi pavojai ir poveikiai jūros rajone (Lietuvos Baltijos jūroje) buvoišsamiai aprašyti I-oje tarpinėje ataskaitoje (JTK, 2011). Poveikių vertinimui naudojami šiekriterijai:• nežinomas - aktualumas jūros rajonui nežinomas, duomenų apie poveikį nėra;• tikėtinas - poveikis žinomas kitose Baltijos jūros dalyse arba kitose jūrose, teoriškaitikėtinas ir Lietuvos Baltijos jūroje, tačiau duomenų apie tai nėra;• stebimas - yra žinomi tiesioginiai arba netiesioginiai poveikio požymiai,• nėra - yra duomenų, kad Lietuvos Baltijos jūroje poveikio nėra.Poveikių mechanizmas konkretizuojamas pagal rodiklius pasiūlytus HELCOMCORESET (2011) projekte. Šis projektas kartu su HELCOM MONAS grupe bei HELCOMTARGREV projektu siekia atrinkti ribotą biologinės įvairovės, teršiančių medžiagų ireutrofikacijos rodiklių rinkinį, kuris tiktų visai Baltijos jūrai (4.7-1 pav.).4.7-1 pav. HELCOM CORESET svarbiausi rodikliai (angl. core indikators) reprezentuojarinkinį iš platesnio sąrašo indikatorių, vertinimų ir duomenų. Svarbiausi rodikliai, naudojamiaplinkos būkles vertinimui, atrinkti pagal bendrus HELCOM indikatoriams taikomus principus(HELCOM CORESET, 2011).JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 270

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMOSTIPRINIMO DOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13LiteratūraHELCOM CORESET, 2011. Proposals for core indicators with associated GAB boundaries – Atechnical supplement to the CORESET background document. 2011.11.10.JTK, 2011. Jūrinių tyrimų konsorciumas. Lietuvos Baltijos jūros aplinkos apsaugos valdymostiprinimo dokumentų parengimas. I-oji tarpinė ataskaita. Klaipėda, 368 p.5.1 Poveikių vertinimas fito-zooplanktono rodikliamsApibendrintas pavojų ir poveikių penkių fito-zooplanktono rodikliams vertinimaspateiktas 5.1-1 lent. ir žemiau detaliau aprašyti stebimi, tikėtini bei nesami (tikrai žinomi)pavojai ir poveikiai. Vertinimas remiasi įvairių duomenų (monitoringo ir literatūrinių) šaltiniais.Copepoda grupės biomasė rodo zooplanktono bendrijos struktūrą ir planktofagių žuvų maistinębazę. Zooplanktono mikrofagų biomasė indikuoja zooplanktono bendrijos struktūrą ir mažodydžio fitoplanktono bei bakterioplanktono gausumą, kuris dažnai išauga esant eutrofikacijai. Šisrodiklis taip pat rodo planktofagių žuvų maistinę bazę. Zooplanktono-fitoplanktono biomasėssantykis rodo energijos srautų efektyvumą eksositemos mitybinėje grandinėje. Fitoplanktonoįvairovės rodiklis indikuoja eutrofikacijos procesus, kuomet didėjant maisto medžiagųkoncentracijai vandenyje keičiasi fitoplanktono bendrijos sudėtis.Hidrologinių procesų pakeitimasŠis poveikis nuolat stebimas gėlo ir druskėto vandens maišymosi zonoje. Čiazooplanktono rūšys neformuoja pastovių bendrijų, nes, dėl žemo druskingumo, sąlygos čia yrastresinės tiek gėlavandenėms, tiek jūrinėms rūšims. Kritinėje druskingumo zonoje zooplanktonogausumo rodikliai yra žemi, tačiau čia randama didžiausia zooplanktono rūšių įvairovė(Gasiūnaitė, 2000). Panašus dėsningumas stebimas ir kituose Baltijos jūros regionuose, kuriemsbūdingas gėlo ir druskingo vandens maišymasis (Suomijos įlanka, Vislos įlanka, žr. Telesh,2004). Reikia pažymėti, kad padidėjusi zooplanktono rūšinė įvairovė neturėtų būti klaidingaiinterpretuojama kaip gerų aplinkos sąlygų rodiklis. Fitoplanktono bendrijoje Lietuvos IEZdaugelis rastų rūšių priklauso gėlo-apysūrio (29 %) ir gėlo (42 %) vandens ekologinėmsgrupėms, keletas iš jų yra paplitę tik Kuršių marių vandenų išplitimo Baltijos jūroje rajone(Olenina, 1997). Kuršių marių vandenų išplitimo Baltijos jūroje zonoje visais sezonais yrastebimos didžiausios fitoplanktono koncentracijos (neskelbti JTD duomenys).Tikėtina, kad zooplanktono ir fitoplanktono rodikliams įtaką daro vandens skaidrumopokyčiai. Jie gali keisti fotinės zonos gylį ir, atitinkamai, veikti fitoplanktono bendrijos struktūrąir gausumą. Be to, kintanti vandens stulpe suspenduotų dalelių koncentracija gali turėti įtakosįvairių zooplanktono grupių produkcijai (Hakanson & Eckhell, 2005).JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 270

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 135.1-1 lent. Pavojų poveikio zooplanktono ir fitoplanktono rodikliams vertinimas: nežinomas (aktualumas Lietuvos IEZ nežinomas, duomenų apie poveikį nėra);tikėtinas (teorinis arba žinomas poveikis kitose Baltijos jūros dalyse, Lietuvos IEZ tikėtinas, tačiau duomenų apie poveikį nėra); stebimas (yra tiesioginiai arbanetiesioginiai poveikio požymiai, kurie vėliau pateikiami aprašyme); nėra (yra duomenų, kad Lietuvos IEZ poveikio nėra).Pavojų ir poveikių kategorijosCopepodagrupėsbiomasėZooplanktonomikrofagųbiomasėZooplanktono ir fitoplanktono rodikliaiVidutinis Zooplanktonofitoplanktonozooplanktonodydis biomasės santykisFitoplanktonoįvairovėFizinis nykimas Grunto pylimas nežinomas nežinomas nežinomas nežinomas nežinomasPaplūdimių smėlio papildymas nežinomas nežinomas nežinomas nežinomas nežinomasAkvatorijų uždarymas ir nežinomas nežinomas nežinomas nežinomas nežinomashidrotechniniai įrenginiaiFizinė žala Krantų irimas nežinomas nežinomas nežinomas nežinomas nežinomasSmėlių kasimas nežinomas nežinomas nežinomas nežinomas nežinomasKitas fizinis trikdymas Triukšmas po vandeniu nežinomas nežinomas nežinomas nežinomas nežinomasTarša šiukšlėmis nežinomas nežinomas nežinomas nežinomas nežinomasHidrologinių procesų pakeitimas Druskingumo pokyčiai tikėtinas tikėtinas tikėtinas tikėtinas tikėtinasVandens skaidrumo pokyčiai tikėtinas tikėtinas tikėtinas tikėtinas tikėtinasUžterštumas pavojingomismedžiagomisSintetiniai junginiai tikėtinas tikėtinas tikėtinas tikėtinas tikėtinasSunkieji metalai tikėtinas tikėtinas tikėtinas tikėtinas tikėtinasAngliavandeniliai tikėtinas tikėtinas tikėtinas tikėtinas tikėtinasRadionuklidai tikėtinas tikėtinas tikėtinas tikėtinas tikėtinasPraturtinimas maistingomis ir N ir P turinčių medžiagų tikėtinas tikėtinas tikėtinas tikėtinas tikėtinasorganinėmis medžiagomis patekimasOrganinių medžiagų patekimas tikėtinas tikėtinas tikėtinas tikėtinas tikėtinasBiologinis trikdymas. Patogenų patekimas nežinomas nežinomas nežinomas nežinomas nežinomasNevietinių rūšių patekimas tikėtinas tikėtinas tikėtinas tikėtinas tikėtinasŽvejyba ir kita atrankinėgavybatikėtinas tikėtinas tikėtinas tikėtinas tikėtinasJŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 281

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Užterštumas pavojingomis medžiagomisYra žinoma, kad naftos išsiliejimų atveju trumpam sumažėja zooplanktono biomasė, kuriatsistato per 5 dienas, o zooplanktono užteršimas nafta išnyksta per 3 savaites (Johansson et al.,1980); ilgalaikių bendrijos struktūros pokyčių nestebima (Varela et al., 2006). Esant naftosišsiliejimui, galima fitoplanktono vystimosi depresija (Johansson et al., 1980; Liangfu et al.,1987), kuri įprastai tęsiasi 1-2 savaites (priklausomai nuo išpiltos naftos kiekio), o per 14-20dienų fitoplanktono struktūra ir jo gausumas pilnai atsistato. Taip pat yra žinoma (Galtsoff et al.,1935), kad 25 mg/l naftos koncentracija slopina fotosintezę, o žemesnės naftos koncentracijosatvirkščiai gali stimuliuoti fotosintezės procesą bei ląstelių dauginimąsi (Gordon & Prouse,1973). Sunkiųjų metalų atveju – stebimas kaupimasis Baltijos jūros planktone (Pempkowiak etal., 2006; Nfon et al., 2009). Poveikis Lietuvos IEZ yra nežinomas, skaidomų medžiagų atveju(naftos angliavandeniliai) tikėtinas trumpalaikis poveikis, sunkiųjų metalų ir sintetinių junginių –nuolatinis, galima bioakumuliacija ir biomagnifikacija, poveikis kitiems ekosistemoskomponentams per procesus mitybinėje grandinėje.Praturtinimas maistingomis ir organinėmis medžiagomisPoveikis aktualiausias Kuršių marių vandenų poveikio zonoje, susijęs su planktonobendrijos struktūros pokyčiais, biomasės didėjimu. Praturtinimas maistingomis ir organinėmismedžiagomis padidina fitoplanktono gausumą, ir biomasę (chlorofilo koncentraciją), didinavandens žydėjimo dažnumą, intensyvumą bei žydėjimo trukmę. Keičiasi fitoplanktono struktūra(HELCOM 2009). Dėl eutrofikacijos didėjantis smulkaus fitoplanktono ir bakterioplanktonogausumas stimuliuoja mikrofagų populiacijų augimą, suprastėja planktofagių žuvų mitybos bazė(kiekis ir kokybė). Poveikis nuolatinis; įtaka kitiems ekosistemos komponentams - per procesusmitybinėje grandinėje.Biologinis trikdymasPoveikis svarbus visoje Lietuvos IEZ. Invazinės zooplanktono rūšys gali keisti bendrijosstruktūrą; Copepoda biomasė tiesiogiai susijusi su planktofagių žuvų augimo greičiu (Rahikainen& Stephenson, 2004), todėl galimas poveikis žuvų mitybinei bazei. Invazinė zooplanktono rūšisCercopagis pengoi mažina smulkių planktono filtratorių gausumą (Telesh, 2004). Be to, C.pengoi sukeltas “tinklų maras” Baltijos jūros Lietuvos priekrantėje 1999 – 2000 m. vasaromisbuvo dažnas reiškinys žemyninėje Lietuvos priekrantės dalyje (Gasiūnaitė & Didžiulis, 2000).Fitoplanktono invazinių rūšių atsiradimas gali paveikti vietinio fitoplanktono struktūrą, vandensskaidrumą, ekosistemos funkcionavimą. Invazinės rūšys konkuruoja su vietinėmis dėlmaistmedžiagų (Olenina et al., 2010). Pastaraisiais metais svetimkraštė fitoplanktono rūšis -šarvadumblis Prorocentrun minimum yra pastovus, vėlyvos vasaros – rudens, fitoplanktonokomponentas pietinėje Baltijos jūros dalyje, įskaitant ir Lietuvos vandenis (BINLIT ataskaita2010; Olenina et al. 2010; neskelbti JTD monitoringo duomenys). Poveikis gali būti susijęs sukitais veiksniais, pvz., praturtinimu maistingosiomis medžiagomis, nes yra žinoma, kad P.minimum sėkmingą vystimąsi gali stimuliuoti tarša azotu (Pertola et al., 2005). Poveikisnuolatinis; įtaka kitiems ekosistemos komponentams - per procesus mitybinėje grandinėje.LiteratūraBINLIT, 2010. Biologinės invazijos Lietuvos ekosistemose klimato kaitos sąlygomis: priežastys,poveikis, prognozės. Projekto baigiamoji ataskaita 2010.Gasiūnaitė Z.R., 2000. Coupling of the limnetic and brackishwater plankton crustaceans in theCuronian lagoon (Baltic Sea). International Review of Hydrobiology, 85: 649-657.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 282

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 135.2 Poveikių vertinimas makrofitų, makrozoobentoso ir dugno buveini rodikliamsVienas svarbiausių dugno buveinės elementų yra dugno augalai ir gyvūnai, kurie dėlsavo sėslaus gyvenimo būdo ir paplitimo yra universalūs būklės indikatoriai. Šiame skyriujepateikiamas apibendrintas pavojų ir poveikių vertinimas šešiems dugno rodikliams,apibūdinantiems makrofitų, makrozoobentoso ir buveinių būklę (5-2 lent.). Taip pat pateikiamistebimų, tikėtinų bei žinomų nesamų pavojų ir poveikių aprašymai. Vertinimas remiasi įvairiųduomenų (monitoringo ir literatūrinių) šaltiniais, dalis poveikių analizės pateikta būklėsvertinimo aprašymuose 7.1.2 ir 7.1.7 skyriuje.Makrofitų rodikliai. Didžiausias makrofitų pasiskirstymo gylis rodo daugiamečiųbuveines formuojančių makrofitų (paskutinio egzemplioriaus arba minimalus dugno padengimasdumbliu apie 10 %) maksimalų paskirstymo gylį. Rodiklis priklauso nuo apšvietimo sąlygų, t.y.vandens skaidrumo, kur nėra substrato limitavimo. Rodiklis apibūdina buveines formuojančiųmakrofitų būklę ir gausumą bei netiesiogiai asocijuotos floros ir faunos būklę. Kuo didesnismakrofitų maksimalus pasiskirstymo gylis, tuo didesnis buveinių tūris, bioįvairovė, mitybosrajonai plėšrūnams ir pelaginių žuvų nerštavietės. Rodiklis buvo nustatytas ES valstybių nariųpakrančių vandenims.Makrozoobentoso rodikliai. Bentoso kokybės indeksas (ang., benthic quality index,toliau tekste – BQI) pastaraisiais metais tapo vienu dažniausiai jūros dugno būklei vertintitaikomų daugiametrinių makrozoobentoso rodiklių. BQI sukurtas ir išvystytas Rosenberg irbendraautorių (2004) vertina bentoso kokybę pagal bestuburės dugno faunos gausumą, rūšiųskaičių ir taksonomonių grupių jautrumą (Fleischer and Zettler, 2009). Kitas makrozoobentosorodiklis rodo dugno būklę pagal itin pažeidžiamų ir (arba) atsparių rūšių buvimą, pvz., yražinomos bestuburių rūšys, kurios yra jautrios arba atsparios grunto pylimui (Olenin, 1992).Dugno buveinių rodikliai. Vienas iš trijų siūlomų rodiklių yra buveinių, kuriosenustatyta negrįžtamų pakitimų, dydis erdviniu požiūriu. Šis rodiklis labai panašiai rodo ką irdidžiausias buveines formuojančių makrofitų pasiskirstymo gylis, kurio sumažėjimas tiesiogiaiįtakoja ir buveinės dydį. Antras rodiklis atsižvelgia į kitą, taip pat svarbų, buveinių aspektą -buveinių funkcijų pasikeitimus dėl hidrografinių sąlygų pokyčių įtakos. Gali būti atvejai, kadabendras buveinės plotas nesikeičia, bet dėl vandens režimo pokyčių pasikeičia dominuojančiosdugno rūšys, todėl gali pasikeisti ir buveinės funkcijos. Dvigeldžių moliuskų midijų gausumasirgi siūlomas kaip dugno buveinių rodiklis, kadangi giliau esančiose buveinėse, kur nebeužtenkašviesos dugno augalams, midijos yra dominuojančios buveines formuojantys organizmai ir jųpadengimo pokyčiai gali rodyti aplinkos būklės pasikeitimus.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 135-2 lent. Pavojų poveikio dugno floros, faunos ir buveinių rodikliams vertinimas: nežinomas (aktualumas Lietuvos IEZ nežinomas, duomenų apie poveikį nėra);tikėtinas (teorinis arba žinomas poveikis kitose Baltijos jūros dalyse, Lietuvos IEZ tikėtinas, tačiau duomenų apie poveikį nėra); stebimas (yra tiesioginiai arbanetiesioginiai poveikio požymiai, kurie vėliau pateikiami aprašyme); nėra (yra duomenų, kad Lietuvos IEZ poveikio nėra).Pavojų ir poveikių kategorijosMakrofitų MakrozoobentosoDugno buveinių rodikliairodikliaiDidžiausiasmakrofitųpasiskirstymo gylisDaugiametriniaimakrozoobentosoindeksairodikliaiItinpažeidžiamųir (arba)atspariųrūšiųbuvimas7.2.1 Buveinių,kuriose nustatytanegrįžtamųpakitimų, dydiserdviniu požiūriu7.2.2 Pakitusiųhidrografinių sąlygųnulemti pokyčiaibuveinėse, visų pirmasusiję su buveiniųfunkcijomisMidijųpadengimasFizinis nykimas Grunto pylimas tikėtinas stebimas stebimas nėra nėra nėraPaplūdimių smėlio papildymas tikėtinas tikėtinas tikėtinas stebimas nėra tikėtinasAkvatorijų uždarymas irtikėtinas tikėtinas tikėtinas tikėtinas tikėtinas tikėtinashidrotechniniai įrenginiaiFizinė žala Krantų irimas nežinomas nežinomas nežinomas nežinomas nežinomas nežinomasSmėlių kasimas nėra tikėtinas tikėtinas nėra nėra nėraKitas fizinis trikdymas Triukšmas po vandeniu nežinomas nežinomas nežinomas nežinomas nežinomas nežinomasTarša šiukšlėmis nežinomas nežinomas nežinomas nežinomas nežinomas nežinomasHidrologinių procesųpakeitimasUžterštumas pavojingomismedžiagomisDruskingumo pokyčiai tikėtinas tikėtinas tikėtinas tikėtinas tikėtinas nežinomasVandens skaidrumo pokyčiai stebimas tikėtinas nežinomas stebimas nežinomas nežinomasSintetiniai junginiai nežinomas nežinomas nežinomas nėra nėra nežinomasSunkieji metalai nežinomas nežinomas nežinomas nežinomas nežinomas nežinomasAngliavandeniliai nežinomas tikėtinas tikėtinas nežinomas nežinomas tikėtinasRadionuklidai nežinomas nežinomas nežinomas nežinomas nežinomas nežinomasPraturtinimas maistingomis N ir P turinčių medžiagųstebimas stebimas tikėtinas nežinomas nežinomas tikėtinasir organinėmis medžiagomis patekimasOrganinių medžiagų patekimas nežinomas nežinomas nežinomas nežinomas nežinomas nežinomasBiologinis trikdymas Patogenų patekimas nežinomas nežinomas nežinomas nežinomas nežinomas nežinomasNevietinių rūšių patekimas nežinomas tikėtinas nežinomas nežinomas nežinomas nežinomasŽvejyba ir kita atrankinė gavyba nežinomas nežinomas tikėtinas nežinomas nežinomas nežinomasJŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 285

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲ PARENGIMASGrunto pylimo poveikis makrofitamsTies Lietuvos krantais poveikis makrofitų pasiskirstymo gyliui nebuvo registruotas,tačiau teoriškai galimas jeigu gruntas bus pilamas vietovėse su didžiausiu makrofitųpasiskirstymo gyliu. Išpiltas gruntas fiziškai užkloja dugno augaliją, o smulkiadispersinėsnuosėdos apneša pačius makrofitus, taip sumažindami šviesos patekimą bei fotosintezę, todėlaugalai gali sunykti dėl užsitęsusio šio poveikio. Pagal modeliuotus dumblo sklaidos išdampingo rajono rezultatus, esant ramioms hidrologinėms sąlygoms (vėjo greitis apie 1 m/s)išpilto grunto sklaida yra santykinai nedidelė, tačiau prie stiprių vėjų (15 m/s) grunto sklaida galisiekti iki 27 km per parą (Jūrinių tyrimų konsorciumas, 2011). Atsižvelgiant įhidrometeorologines sąlygas grunto pylimas gali turėti poveikį dugno augalijai ne tik pylimovietoje, bet ir santykinai didesnėje priekrantės akvatorijoje.Grunto pylimo (dampingo) poveikis makrozoobentoso bendrijomsGrunto pylimas yra viena iš ūkinių veiklų, nuolat vykdoma keliose Lietuvos jūrinėsakvatorijose teritorijose – taip vadinamuose tolimajame ir artimajame sąvartynuose. Nuo 2000iki 2010 m. juose atitinkamai išpilta apie 9 mln. m 3 (apie 70 % morena) ir 1 mln. m 3 (daugiausiasmėlis) grunto.Poveikį sudaro i) tiesioginis dugno bendrijų užpylimas grunto gramzdinimo metu, ii)poveikis gretimoms akvatorijoms dėl pilamos medžiagos sklaidos ir sedimentacijos gruntogramzdinimo metu, bei iii) ilgalaikis poveikis dėl geomorfologinių dampingo rajono pokyčių beiišpiltos medžiagos migracijos į gretimas teritorijas. Poveikio dydis tiesiogiai priklauso nuogramzdinamos medžiagos kiekio ir sudėties, bei pylimo intensyvumo (lokalus arba ištisinispylimas), tačiau poveikio prigimtį (poveikis dėl užpylimo, nešmenų sklaidos pylimo metu irnešmenų sklaidos ilgame laikotarpyje dūlant išpiltai medžiagai) nustatyti dažniausiaineįmanoma.Dampingo rajone ir jo prieigose vyrauja visoje pietryčių Baltijoje paplitusi Macomabalthica bendrija, kuri pagal savo struktūrą skiriasi nuo seklesnių vandenų (1 mm) ir labai smulkių (

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 135.2-2 pav. Poveikio pasiskirstymas tolimojo sąvartyno teritorijoje ir gretimose akvatorijoseapibendrinant paviršinių dugno nuosėdų granuliometrinės sudėties ir dugno makrofaunosbendrijos struktūros analizės rezultatus (1 – stiprus poveikis, 2 – vidutinis poveikis, 3 – silpnaspoveikis, 4 ir 5 – atitinkamai seklios ir gilios kontrolinės vietos).252434192333Poveikio vietos203“Stipraus”poveikiovietos351411131512291 2 443 10 630 165421726 4827 1840938A2131 2283238 39A 5036 4641 4749 397372840AStress: 0,08“Seklios” kontrolės vietos“Gilios” kontrolėsvietos“Silpno” poveikiovietos“Stipraus” poveikio38 4135vietos34(2) “Gilios” 34(1) kontrolėsvietos1993322 4021 23 243948618 4651017271332 312 4225“Seklios”kontrolėsvietos20312616Stress: 0,08128“Vidutinio”poveikiovietos5-3 pav. Tyrimo vietų ordinacija (nMDS - non metric multidimensional scaling) pagal dugno nuosėdųgranuliometrinę sudėtį (kairėje) ir dugno makrofaunos gausumą (dešinėje) (stress

density (ind m -2 )LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13100001000Pygospio elegansOligochaetaOstracodaSaduria entomonMacoma balthicaHarmothoe sarsi1001010St Vid Sl Gf Sf St Vid Sl Gf Sf5.2-4 pav. Jautrių (kairėje) ir atsparių (dešinėje) dugno makrofaunos rūšių gausumo pokyčiai kintantdampingo poveikio intensyvumui. St – stiprus poveikis, Vid – vidutinis poveikis, Sl – silpnas poveikis,Gf - gilios kontrolės vietos, Sf- seklios kontrolės vietos.Vidutinis poveikis registurotas fragmentiško grunto pylimo teritorijose, kuriomsbūdingas kalvotas reljefas ir pavienio pylimo požymiai su dūlančios morenos pėdsakais (žvyro irgargždo laukai). Nors dugno makrofaunos gausumas apie 1,5 karto mažesnis nei kontrolinėsevietose, šį poveikį patiriančios teritorijos yra palankios stambioms ir judrioms rūšims (toliauvadinamos pylimui atspariomis), todėl pasižymi apie 60 % didesne bendrąja dugno makrofaunosbiomase. Tokios rūšys šioje zonoje pasiekia didesnį gausumą nei kontrolinėse vietose (5.2-4pav.). Dėl didelės reljefo ir paviršinių nuosėdų įvairovės šiose teritorijose rūšių skaičiusdidesnis, nei kontrolinėse vietose (vid. 9±1 rūšys/taksonai mėginyje).Silpno poveikio vietoms dažniausiai būdingi dūlančios morenos pėdsakai, išlygintasreljefas, nors ryškių vizualinių grunto gramzdinimo požymių, išskyrus kai kur dūlančiosmorenos pėdsakus, dugne nėra. Silpnas poveikis gali būti registruojamas dėl medžiagos sklaidosiš grunto pylimo teritorijos pylimo metu arba vėliau, dūlant ir sklindant išpiltai medžiagai. Norsbendras dugno makrofaunos gausumas gali būti iki 2 kartų sumažėjęs (1061±5 ind m -2 ), kitibendrieji rodikliai (bendra įvairovė, biomasė) tik nežymiai skiriasi nuo kontrolinių teritorijų(atitinkamai apie 12 rūšių/taksonų, 113,7±16,2 g m -2 ).Paplūdimių smėlio papildymas. Vertinat išpilto smėlio poveikį aplinkai ties Palanga2009-2010 m. reikšminga smėlio įtaka dugno augalijai nebuvo nustatyta (BPATPI, 2011).Tačiau, vykdant smėlio pylimo darbus iš laivo į paplūdimį palei Palangos pakrantę dėl techniniųvamzdyno pažeidimų neplanuotai buvo išpilta apie 15000 m 3 smėlio 8-9 m gylyje, kuris užėmėapie 9400 m 2 moreninio dugno su viena svarbiausių buveinę formuojančia daugiamečiuraudondumbliu šakotoju banguoliu (Furcellaria lumbricalis) (Bučas, 2009; BPATPI, 2011),plotą. Išpiltas smėlis sunaikino raudondumblio augimvietę, kuri sudaro apie 4 % bendrosaugimvietės plotą, todėl nors išpilto smėlio poveikis yra santykinai nedidelis, tačiau dėl vandensjudėjimo tikėtinas smėlio transportas ir poveikis dugno augalijai didesniame dugno plote.Ankstesniais tyrimais buvo nustatyta (Bučas et al., 2007; 2009), kad abrazyvinis smėliopoveikis yra vienas iš pagrindinių veiksnių, neigiamai įtakojančių raudondumblio pasiskirstymąiki 10 m gylio Lietuvos priekrantėje. Banguolio augimvietės maksimalus gylis siekia iki 16-17m, todėl išpilto smėlio poveikis didžiausio raudondumblio gylio pasikeitimui yra mažai tikėtinas(nebent pietinėje priekrantės dalyje, kur maksimalus banguolio augimvietės gylis siekia iki 10m).JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS

Didžiausias šakotojo banguolioaugimvietės gylis, mSecchi gylis, mLIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Akvatorijų uždarymas ir hidrotechniniai įrenginiai. Šiuo metu Lietuvos Baltijos jūrosvandenyse šio poveikio kol kas nėra, tačiau ateityje jis gali tapti aktualus. Tai pirmiausiai liečiajūroje planuojamus vėjo jėgainių parkus. Tikėtina, kad atsiradusios vertikalios konstrukcijosatviroje jūroje sudarys tinkamas naujas buveines epilitiniams augalams, ir padidins jų gyliopasiskirstymą, kur vandens skaidrumas dažniausiai yra didesnis negu arčiau kranto.Prie šio potencialaus poveikio Lietuvos vandenyse reikėtų paiminėti ir planuojamągiliavandenį uostą, kurio statyba sukurtų taip pat tinkamas buveines epilitiniams organizmams.Hidrologinių procesų pakeitimo poveikis makrofitamsDruskingumo pokyčiai. Šis poveikis mažai tiktinas Lietuvos priekrantėje, kadangidaugumą Baltijos jūros makrofitų rūšių yra prisitaikiusių prie mažesnio druskingumo(Wallentinus, 1991), o maksimalus makrofitų gylis yra apribotas dėl šviesos trūkumo (Kiirikki,1996; Bučas, 2009). Kritinis druskingumas šakotajam banguoliui yra mažesnis negu 3 PSU,kuris riboja raudondumblio paplitimą gilyn į Botnijos jūrą ir Suomijos įlanką (Kostamo &Mäkinen, 2006). Tačiau, Lietuvos priekrantėje 10 m gylyje ir gyliau druskingumas retaisumažėja mažiau 7 PSU, todėl druskingumo įtaka yra mažai tikėtina didžiausiam makrofitųaugimvietės gyliui.Vandens skaidrumo pokyčiai. Baltijos jūroje vandens skaidrumo sumažėjimasdažniausiai sietinas su eutrofikacija (Rönnberg & Bonsdorff, 2004), kurios metu padidėjanuosėdų kiekis dėl suintensyvėjusio pelaginio produktyvumo. Dėl šių procesų sumažėja šviesosprasiskverbimas į dugną ir augalų augimvietės maksimalus gylis paseklėja (Kautsky et al.,1986). 1965 m. Lietuvoje maksimalus šakotojo banguolio augimviečių gylis buvo 19 m(Kireeva, 1960), tuo tarpu eutrofikacijos periodu (1960-1980 m.) jis sumažėjo iki 14 m (Blinova& Tolstikova, 1972). Per paskutinį dvidešimtmetį didžiausias raudondumblio gylis padidėjo iki16 m (Olenin & Labanauskas, 1994; Labanauskas, 2000; Bučas, 2009). Maksimalaus šakotojobanguolio augimviečių gylio kaitos tendencijos sutampa su vandens skaidrumo (pagal Secchigylio matavimus) kaita priekrantėje bei atviroje Baltijos jūroje (5-5 pav.), todėl didžiausioraudondumblio gylio sumažėjimas gali būti paaiškinamas dėl bendros Baltijos jūroseutrofikacijos. Panašiai dėl eutrofikacijos procesų buvo stebėta šakotojo banguolio augimviečiųsumažėjimas arba beveik išnykimas Vokietijos (Messner & Von Oertzen, 1991), Lenkijos(Kruk-Dowgiallo, 1991), Švedijos (Eriksson et al., 1998) ir Estijos (Martin, 2000) vandenysenuo 1930-1960 m. iki 1980-1990 m. (Bučas, 2009).201816141210R 2 = 0,74864201,0 1,5 2,0 2,5 3,0 3,5 4,0Secchi gylis, m4,03,53,02,5R 2 = 0,892,01,51,00,50,0450 500 550 600 650 700 750N (žiemos), mkg/l5-5 pav. Maksimalaus šakotojo banguolio augimviečių gylio priklausomybė nuo vandens skaidrumo(Secchi gylio) Lietuvos priekrantėje (kairėje) ir ryšys tarp vandens skaidrumo ir bendro azotokoncentracijos įvairiose šakotojo banguolio augimviečių vietose (Secchi gylio ir bendro azoto duomenysiš Lietuvos priekrantės 2003-2008 m., Jūrinių tyrimų departamento neskelbti duomenys).JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Praturtinimo maistingomis ir organinėmis medžiagomis poveikis makrofitamsN ir P turinčių medžiagų patekimas. Tiesioginis šių medžiagų poveikis makrofitųvertikaliam pasiskirstymui mažai tikėtinas priekrantėje, kadangi maksimalus makrofitų gylis yraapribotas dėl šviesos trūkumo (Kiirikki, 1996; Bučas, 2009). Dominuojančio daugiamečioraudondumblio šakotojo banguolio produktyvumas santykinai žemas, maistinių medžiagųįsisavinimas lėtas (Bird et al., 1991), todėl, tikėtina, kad įprastomis sąlygomis rūšis nėratiesiogiai priklausoma nuo maistinių medžiagų. Kita vertus, skaičiavimai remiantis Lietuvospriekratnės duomenimis rodo, kad banguolio paplitimo maksimalus gylis įvairiose arealo vietosereikšmingai sutampa su sumažėjusiu vandens skaidrumu (r= 0.84, p< 0,001; n= 19), kuris savoruožtu neigiamai koreliuoja su bendro azoto koncentracija (r= -0.94, p< 0,001; n= 19).Šių maistinių medžiagų koncentracijos padidėjimas skatina eutrofikacijos procesus, kuriegali turėti grandininį poveikį dumbliams: padidėja nuosėdų kiekis dėl padidėjusio pelaginioproduktyvumo, sumažėja vandens skaidrumas bei šviesos prasiskverbimas į dugną ir paseklėjamakrofitų augimvietės maksimalus gylis (Kautsky et al., 1986). Vandens skaidrumas įtakamaksimaliam šakotojo banguolio gyliui aprašytas ankstesnėje pastraipoje. Johansson et al.(1998) nustatė, kad ši rūšis sugebėjo išlikti vietose, kur buvo santykinai didelės nuosėdųapkrovos dėl eutrofikacijos Baltijos jūroje, todėl manoma, kad raudondumblis gali toleruotitrumpalaikį nuosėdų poveikį. Užklotos nuosėdų sluoksniu dumblių sporos ir propagulės negalifotosintetinti dėl šviesos trūkumo (Vadas et al., 1992), todėl gali pasireikšti nuosėdų neigiamaspoveikis populiacijos atsistatymui.LiteratūraBird C.J., Saunders G.W., McLachlan J., 1991. Biology of Furcellaria lumbricalis (Hudson)Lamouroux (Rhodophyta: Gigartinales), a commercial carrageenophyte. Journal of AppliedPhycology, 3: 61-82.Blinova E.I. and Tolstikova N.E., 1972. Stocks of commercial agar-reach algae Furcellariafastigiata (Huds.) J. V. Lam. in the coast of Lithuania. Rastitelnye Resursy, 8 (3): 380-388 (inRussian).BPATPI, 2011. Projektas: Palangos paplūdimio papildymo smėliu aplinkos tyrimai irmonitoringas, II etapas. Aplinkos monitoringas. Tarpinė ataskaita. Vadovas S. Gulbinskas.Klaipėda. 41 p.Bučas M., 2009. Raudondumblio šakotojo banguolio (Furcellaria lumbricalis (Hudson) J. V.Lamouroux) pasiskirstymo dėsningumai ir ekologinė reikšmė atviroje Lietuvos Baltijos jūrospriekrantėje. Klaipėdos universitetas. Daktaro disertacija: biomedicinos mokslai. Klaipėda, 124p.Bučas M., Daunys D. and Olenin S., 2007. Overgrowth patterns of the red algae Furcellarialumbricalis at an exposed Baltic Sea coast: The results of a remote underwater video dataanalysis. Estuarine and Coastal Marine Science, 75 (3): 308-316.Bučas M., Daunys D. and Olenin S., 2009. Recent distribution and stock assessment of the redalga Furcellaria lumbricalis on an exposed Baltic Sea coast: combined use of field survey andmodelling methods. Oceanologia, 51 (3): 1-19.Clark K.R., Warwick R.M. (1994) Change in mairne communities: An approach to statisticalanalysis and interpretation. Plymouth: Plymouth Marine Laboratory, 144 p.Eriksson B.K., Johansson G. & Snoeijs P., 1998. Long-term changes in the sublittoral zonationof brown algae in the southern Bothnian Sea. European Journal of Phycology, 33: 241–249.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Johansson G., Eriksson B.K., Pedersén M. and Snoeijs P., 1998. Long-term changes ofmacroalgal vegetation in the Skagerrak area. Hydrobiologia, 385: 121–138.Kautsky N., Kautsky H., Kautsky U. & Waern M., 1986. Decreased depth penetration of Fucusvesiculosus L. since the 1940s indicates eutrophication of the Baltic Sea. Mar. Ecol. Prog. Ser.,28: 1-8.Kiirikki M., 1996. Mechanisms affecting macroalgal zonation in the northern Baltic Sea.European Journal of Psychology, 31: 225–232.Kireeva M., 1960. Distribution and biomass of marine algae in the Baltic Sea. Trudi WNIRO,42: 195-205 (in Russian).Kostamo K. and Mäkinen A., 2006. Observations on the mode and seasonality of reproductionin Furcellaria lumbricalis (Gigartinales, Rhodophyta) populations in the northern Baltic Sea.Botanica Marina, 49 (4): 304-309.Kruk-Dowgiallo L., 1991. Long-term changes in the underwater meadows of the Puck Lagoon.Acta Ichtyologica et Piscatoria, 21: 77-84.Laamanen M., Fleming V. and Olsonen R., 2004. Water transparency in the Baltic Sea between1903 and 2004. HELCOM Indicator fact sheets 2004:http://www.helcom.fi/environment2/ifs/ifs2004.Labanauskas V., 2000. Communities of marine macrophytobenthos along the Lithuaniancoastline of the Baltic Sea. Botanica Lithuanica, 6 (4): 403-413 (in Lithuanian).Martin G., 2000. Phytobenthic communities of the Gulf or Riga and the inner sea of the West-Estonian archipelago. Dissertation of the degree of Doctor of Philosophy in Botanics andMycology at Faculty of Biology and Geography. University of Tartu. Estonia. 139 p.Messner U. and von Oertzen J.A., 1991. Long-term changes in the vertical distribution ofmacro- phytobenthic communities in the Greifswdlder Bodden. Acta Icht. et Pisc., 21: 135-143.Olenin S. 1992. Changes in a south-eastern Baltic soft-bottom community induced by dredgedspoil dumping. Proc. 12th Baltic Marine Biologists Symposium. E. Bjørrnestad, L. Hagerman,K. Jensen (ed-s). Olsen&Olsen: International Symposium Series, Fredensborg: 119-123.Olenin S. and Labanauskas V., 1994. Mapping of the underwater biotopes and spawninggrounds in the Lithuanian coastal zone. Žuvininkystė Lietuvoje: 70-76 (in Lithuanian).Poliakov M.P. and Shileris S.I., 1989. Bio-economical evaluation of productivity within thefishing area in the Baltic Sea coast of Lithuania. Report. Биолого-экономическая оценкапродуктивности прибрежной зоны Балтийского мря в пределах рыбопромысловогоучастка рыболовецкого колхоза "Балтия" Литовской ССР. Отчет. Riga: БалтНИИРХ, 77 p(in Russian).Rönnberg C. and Bonsdorff E., 2004. Baltic Sea eutrophication: area-specific ecologicalconsequences. Hydrobiologia, 514: 227-241.Vadas R.L., Johnson S. and Norton T.A., 1992. Recruitment and Phycol., 29: 2–8.Wallentinus I., 1991. The Baltic Sea gradient. In: Mathieson. A.C., Nienhuis. P.H. (Eds.)Ecosystems of the World 24 Intertidal and Littoral Ecosystems. Elsevier. Amsterdam. 83-108 p.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 135.3 Poveikių vertinimas žuvų rodikliamsApibendrintas pavojų ir poveikių devynių žuvų rodikliams vertinimas pateiktas 5.3-3lent. ir žemiau detaliau aprašyti stebimi, tikėtini bei nesami (tikrai žinomi) pavojai ir poveikiai.Vertinimas remiasi įvairių duomenų (monitoringo ir literatūrinių) šaltiniais.Žuvų bendrijos įvairovės indeksas (Shanon indeksas). Šio rodiklio reikšmė rodo arpriekrantės žuvų įvairovė yra tokiame lygyje, kuris užtikrintų priekrantės ekosistmosfunkcionavimą ir atsparumą poveikiams. Rodiklis apskaičiuojamas naudojant Shanon indeksąremiantis visų rūšių sugavimu vienai standartizuotai žvejybos pastangai (CPUE).Žuvų bendrijos dydžio indeksas. Rodiklis atspindi bendrą žuvų bendrijos dydžiostruktūrą ir pagrįstas visų žuvų dydžių pagautų viena standartizuotai žvejybos pastangaiapskaičiavimu (CPUE). Didelės žuvys apibrėžiamos kaip žuvys didesnės nei 30 cm arba 40 cmpriklausomai nuo tyrimams naudojamų įrankių. Rodiklis tiesiogiai įtakojamas žvejybos iratspindi žvejybinį mirtingumą bendrijos lygmenyje, todėl indikuoja priekrantės bendrijosekologinę būklę (Pauly et al., 1998). Tačiau rodiklis gali būti veikiamas ir temperatūros beiakvatorijos trofinio lygmens (maistmedžiagių patekimo).Žuvų bendrijos gausumo indeksas (Plėšrių žuvų gausumas). Rodiklis grindžiamasplėšrių žuvu gausumu ir atspindi išteklių pasipildymą jaunikliais bei mirtingumą. Pasipildymasjaunikliais yra įtakojamas tokių veiksnių kaip nerštaviečių prieinamumas ir būklė, klimatopokyčiai ir eutrofikacija. Mirtingumo rodiklį labiausiai veikia žvejyba, tačiau tam tikrą įtaką galidaryti įtaką ir kiti gyvūnai, tokie kaip ruoniai, kormoranai ar kiti žuvimis mintantys paukščiai.Rodiklis apskaičiuojamas remiantis plėšrių žuvų rūšių sugavimu vienai standartizuotai žvejybospastangai (CPUE). HELCOM (2011) siūlo plėšrioms žuvims priskirti visas rūšis, kurių trofinislygmuo yra lygus ar didesnis nei 4.0 remiantis Fish Base duomenimis (www.fishbase.org). Šistrofinio lygmens rodiklis turėtų būti ekspertų aptartas papildomai, kadangi tokios žuvų rūšys kaipuotas (Scophthalmus maximus) ar menkė (Gadus morhua) nepatenka į plėšrių žuvų sąrašą(trofinis lygmuo pagal Fish Base atitinkamai 3.96 ir 3.73).Žuvų bendrijos trofinis indeksas. Rodiklis atspindi bendrą mitybinę žuvų bendrijosstruktūrą ir grindžiamas skirtingo trofinio lygmens žuvų proporcijų bendrijoje apskaičiavimu.Rodiklis indikuoja didelį plėšrių žuvų mirtingumą dėl žvejybos (Pauly et al. 1998) ir/arba dėldidėjančios eutrofikacijos didėjantį dominavimą tų rūšių, kurias šis veiksnys veikia teigiamai.Rodiklis apskaičiuojamas remiantis visų rūšių sugavimu vienai standartizuotai žvejybospastangai (CPUE) bei jų suminiu trofiniu lygmeniu apskaičiuotu pagal Fish Base(www.fishbase.org). Kiekvienos rūšies rodiklis apskaičiuojamas trofinį lygmenį dauginant išsantykinio gausumo.Mirtingumo dėl žvejybos koeficientas (F). Šis rodiklis atspindi verslinių žuvų ištekliųeksploatacijos intensyvumą. Rodiklis nustatomas atliekant analitinį išteklių vertinimą, t.y.skaičiuojamas visos Baltijos jūros mastu (ICES) ir atskirai Lietuvos zonai nebus skaičiuojamas.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 135.3-3 lent. Pavojų poveikio žuvų rodikliams vertinimas: nežinomas (aktualumas Lietuvos IEZ nežinomas, duomenų apie poveikį nėra); tikėtinas (teorinis arbažinomas poveikis kitose Baltijos jūros dalyse, Lietuvos IEZ tikėtinas, tačiau duomenų apie poveikį nėra); stebimas (yra tiesioginiai arba netiesioginiai poveikiopožymiai, kurie vėliau pateikiami aprašyme); nėra (yra duomenų, kad Lietuvos IEZ poveikio nėra).Pavojų ir poveikių kategorijosŽuvųbendrijosįvairovėsindeksas(Shanonindeksas)Žuvųbendrijosdydžioindeksas(CPUE)Žuvų rodikliai (pagrindiniai CORESET ir Komisijos dokumento)Žuvų Žuvų 3.1.1 3.2.1 3.3.1bendrijos bendrijos Mirtingum Neršiančių Didesnių užgausumo trofinis o dėl išteklių vidutinęindeksas indeksas žvejybos biomasė pirmos(Plėšriųkoeficienta (SSB)** lytinėsžuvųs (F)**brandosgausumas)normą žuvų(CPUE)proporcija**3.3.2Vidutinisdidžiausiasvisų rūšių,minimųmoksliniųtyrimųlaivųįrašuose,žuvųilgis**3.3.3 95-asis žuvųilgiopasiskirstymoprocentilisremiantismoksliniųtyrimųlaivųįrašais*Fizinis Grunto pylimas Nėra Nėra Nėra Nėra Nėra Nėra Nėra Nėra Nėranykimas* Paplūdimių smėlio Nėra Nėra Nėra Nėra Nėra Nėra Nėra Nėra NėrapapildymasAkvatorijųNežinomas Nežinomas Nežinomas Nežinomas Nežinomas Nežinomas Nežinomas Nežinomas Nežinomasuždarymas irhidrotechniniaiįrenginiaiFizinė žala* Krantų irimas Nežinomas Nežinomas Nežinomas Nežinomas Nėra Nėra Nėra Nėra NėraSmėlių kasimas Nėra Nėra Nėra Nėra Nėra Nėra Nėra Nėra NėraKitas fizinis Triukšmas po Nežinomas Nežinomas Nežinomas Nežinomas Nėra Nėra Nėra Nėra Nėratrikdymas* vandeniuTarša šiukšlėmis Nežinomas Nežinomas Nežinomas Nežinomas Nėra Nėra Nėra Nėra NėraHidrologinių Druskingumo Tikėtinas Tikėtinas Tikėtinas Tikėtinas Nėra Nėra Nėra Nėra NėraprocesųpakeitimaspokyčiaiVandens skaidrumo Tikėtinas Tikėtinas Tikėtinas Tikėtinas Nėra Nėra Nėra Nėra NėrapokyčiaiUžterštumas Sintetiniai junginiai Tikėtinas Nežinomas Tikėtinas Nežinomas Nėra Nėra Nėra Nėra Nėrapavojingomis Sunkieji metalai Tikėtinas Nežinomas Tikėtinas Nežinomas Nėra Nėra Nėra Nėra Nėramedžiagomis Angliavandeniliai Tikėtinas Nežinomas Tikėtinas Nežinomas Nėra Nėra Nėra Nėra NėraJŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 293

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Pavojų ir poveikių kategorijosPraturtinimasmaistingomisirorganinėmismedžiagomisBiologinistrikdymasŽuvųbendrijosįvairovėsindeksas(Shanonindeksas)Žuvųbendrijosdydžioindeksas(CPUE)Žuvų rodikliai (pagrindiniai CORESET ir Komisijos dokumento)Žuvų Žuvų 3.1.1 3.2.1 3.3.1 3.3.2bendrijos bendrijos Mirtingum Neršiančių Didesnių už Vidutinisgausumo trofinis o dėl išteklių vidutinę didžiausiasindeksas indeksas žvejybos biomasė pirmos visų rūšių,(Plėšriųkoeficienta (SSB)** lytinės minimųžuvųs (F)**brandos moksliniųgausumas)normą žuvų tyrimų(CPUE)proporcija* laivų* įrašuose,žuvųilgis**3.3.3 95-asis žuvųilgiopasiskirstymoprocentilisremiantismoksliniųtyrimųlaivųįrašais*Radionuklidai Nežinomas Nežinomas Nežinomas Nežinomas Nėra Nėra Nėra Nėra NėraN ir P turinčių Tikėtinas Tikėtinas Tikėtinas Tikėtinas Nėra Nėra Nėra Nėra Nėramedžiagų patekimasOrganinių medžiagų Nežinomas Nežinomas Nežinomas Nežinomas Nėra Nėra Nėra Nėra NėrapatekimasPatogenų patekimas Nežinomas Nežinomas Nežinomas Nežinomas Nėra Nėra Nėra Nėra NėraNevietinių rūšių Stebimas Nežinomas Tikėtinas Tikėtinas Nėra Nėra Nėra Nėra NėrapatekimasŽvejyba ir kita Stebimas Stebimas Stebimas Stebimas Stebimas Stebimas Stebimas Stebimas Stebimasatrankinė gavyba* Poveikių kategorijos Fizinis nykimas (grunto pylimas, paplūdimių smėlio papildymas ir akvatorijų uždarymas), Fizinė žala (smėlių kasimas) žuvų rodikliamsŽuvų bendrijos įvairovės indeksas (Shanon indeksas), Žuvų bendrijos dydžio indeksas, Žuvų bendrijos gausumo indeksas (Plėšrių žuvų gausumas) ir Vidutinisžuvų trofinis indeksas yra laikytini šiems rodikliams nereikšmingi arba lokalaus pobūdžio.** Išvestiniai rodikliai tiesioginiam žvejybos poveikiui ištekliams vertinti, todėl laikoma, jog kiti pavojai ir poveikiai jų neveikia.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 294

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Neršiančių išteklių biomasė (SSB).Šis rodiklis atspindi verslinių žuvų reprodukcines galimybes. Veikiamas žvejybos,pasireiškia išgaudant subrendusius individus. Nustatomas atliekant analitinį išteklių vertinimąt.y. skaičiuojamas visos Baltijos jūros mastu (ICES) ir atskirai Lietuvos zonai nebusskaičiuojamas.Didesnių už vidutinę pirmos lytinės brandos normą žuvų proporcija, Vidutinisdidžiausias visų rūšių, minimų mokslinių tyrimų laivų įrašuose, žuvų ilgis ir 95-asis žuvųilgio pasiskirstymo procentilis remiantis mokslinių tyrimų laivų įrašais. Duomenys šiemsrodikliams yra renkami ES duomenų rinkimo programos (DCF) rėmuose ir vertina tiesioginįžvejybos poveikį jūros žuvų bendrijoms.Poveikiai žuvų bendrijos įvairovės indeksui (Shanon indeksas)Hidrologinių procesų pakeitimas ir praturtinimas maistingomis ir organinėmismedžiagomisDruskingumo pokyčiai. Druskingumo pokyčių įtaka rodikliui tikėtina, jei vyktųdruskingumo mažėjimo procesai ateityje. Iš mažesnio vandens druskingumo akvatorijų galipasitraukti jūrinės žuvų rūšys ir taip gali būti paveikiamas įvairovės indeksas. Šiuo metudruskingumo pokyčiai Lietuvos Baltijos jūros akvatorijoje nestebimi.Vandens skaidrumo pokyčiai bei N ir P turinčių medžiagų patekimas. Vandensskaidrumas patikimai veikia žuvų bendrijų įvairovės indeksą (Shanon indeksą). Poveikis nustytasvykdant HELCOM FISH ir HELCOM FISH-PRO projektus ir vertinant Baltijos jūrospriekrantės žuvų bendrijų būklę bei įvairių veiksnių poveikį joms (HELCOM, 2011). Nustatyta,jog didėjant vandens skaidrumui įvairovės indeksas patikimai mažėja. Vandens skaidrumas galibūti įtakotas įvairių skaidrumą mažinančių medžiagų patekimo į jūrą. Tačiau, vandensskaidrumas dažniausiai sietinas su maistmedžiagių patekimu į ekosistemą: didėjant eutrofikacijaididėja fitoplanktono biomasė bei smulkių organinių dalelių kiekis ir taip mažėja vandensskaidrumas. Didėjant maistmedžiagių kiekiui Baltijos jūroje XX amžiuje, dėl šio reiškinio didėjožuvų bendrijos biomasė (Thurov, 1997) ir tai matyt teigiamai įtakoja daugumos žuvų rūšiųišteklius bei atitinkamai stebimą įvairovę. Kita priežastis gali būti ta, jog mažesnis vandensskaidrumas yra veiksnys, didinantis žuvų išgyvenamumą (Whitfield, 1999). Lietuvospriekrantėje stebimas neženklus vandens skaidrėjimas per pastarąjį dešimtmetį indeksonepaveikė, tačiau gali lemti indekso pokyčius jei ateityje didės.Užterštumas pavojingomis medžiagomisYra žinoma, jog dioksinų grupės teršalai, tame tarpe polichlorinti bifenilai (PCB), kenkiažuvų gonadų vystimuisi, trikdo lipidų akumuliaciją, o to pasėkoje mažina populiacijųreprodukcines galimybes. PCB pagrindiniai šaltiniai yra chemijos ir popieriaus gamybosindustrija, gyvenviečių ir gamyklų kanalizaciniai vandenys. Tarša sunkiaisiais metalais (pvz.,Cu, Zn, Ni, Cr) gali turėti poveikį genetinei įvairovei, paveikti fiziologinius ir endokrininiusprocesus vandens organizmuose. Brominių antipirenų grupės (BFR, naudojami degumui mažintiįvairiuose gaminiuose) teršalų kiekiai daugelyje Europos šalių didėja, tyrimai rodo, jog šieteršalai gali turėti poveikį žuvų reprodukcijai. Galimas ekotoksikologinis poveikis žuvimsLietuvos Baltijos jūros akvatorijoje netirtas nors ir tikėtinas.Biologinis trikdymasNevietinių rūšių patekimas. Lietuvos Baltijos jūros priekrantėje stebimas svetimkraštėsžuvų rūšies - juodažiočio grundalo (Neogobius melanostimus) plitimas. Šios rūšies invazijaturėjo įtakos žuvų bendrijos įvairovės indekso (Shanon indekso) reikšmės padidėjimui. RūšisJŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 295

Laimikiai tonomisLIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13žinoma kaip konkurentas bentofagėms žuvims dėl buveinių ir maisto, tokioms kaip plekšnė(Platichthys flesus) ar gyvagimdė vėgėlė (Zoarces viviparous), minta žuvų ikrais (Almquist,2008), todėl gali kelti grėsmę įvairių žuvų neršto sėkmei Lietuvos Baltijos jūros priekrantėje.Ilgalaikėje perspektyvoje poveikis rodikliui gali būti neigiamas.Kita nevietinė zooplanktono rūšis, nuo 1999 metų aptinkama spygliuotoji vandens blusaCercopagis pengoi, atskirais laikotarpiais pasiekiai didelius gausumus Lietuvos jūriniuosevandenyse (Gasiūnaitė, Didžiulis 2000). Nors čia ženklūs ekologiniai efektai neregistruoti,stiprus neigiamas šios rūšies plėšrūnės poveikis kitoms zooplanktono rūšims, pirmiausiaBosmina coregoni maritima, Evadne nordmanni, Pleopsis polyphemoides, Eurytemora affinisžinomas Suomijos, taip pat Rygos įlankoje (Pollumae, Valjataga, 2004; Birnbaum, 2006,Lehtiniemi, Gorokhova 2008), tačiau netiesioginis poveikis planktofagėms žuvims dėlpapildomos konkurencijos už mitybinius resursus ir potencialus poveikis žuvų bendrijųproduktyvumui nurodomas tik Ontario ežere (Laxson et al. 2003). Ši rūšis taip pat nurodomakaip svarbi smulkių strimelių, dyglių ir stintų mityboje.Netieisoginiai poveikiai, kurie sutaptų su „Praturtinimo maistingomis ir organinėmismedžiagomis“ (arba eutrofizacijos) poveikiu žuvų rodikliams gali būti sąlygoti invazinėsfitoplanktono rūšies Prorocentrum minimum. Ši rūšis kai kuriuose Baltijos rajonuose, ypačLenkijos vandenyse, pasiekia didelius gausumus (Olenina et al., 2010). Panašiai, netieisioginiaineigiami efektai tikėtini kai kurių žuvų mityboje dėl Marenzelleria neglecta poveikio nektobentosiniamsvėžiagyviams. Kita vertus, ši rūšis ženkliai pakeitė dugno bendrijas visoje Baltijojeir ypač padidino žuvų mitybinių resursų kiekį giluminėse zonose, tačiau detalesnių rūšieskompleksinio poveikio tyrimų nėra atlikta.Žvejyba. Žvejybos patikimas poveikis žuvų bendrijų įvairovės indeksui (Shanonindeksui) nustatytas vykdant HELCOM FISH ir HELCOM FISH-PRO projektus ir vertinantBaltijos jūros priekrantės žuvų bendrijų būklę bei įvairių veiksnių poveikį joms (HELCOM,2011). Nustatyta, jog intensyvėjant verslinei žvejybai įvairovės indeksas patikimai mažėja.Žvejybos poveikis šiam rodikliui visoje Lietuvos priekrantėje yra ilgalaikis, reguliarus supoveikio mažėjimo tendencija dėl žvejybos įmonių priekrantėje mažėjimo pastaraisiais metais(5-6 pav.). Poveikis labiausiai įtakoja retas, lėtai augančias bei atsikuriančias žuvų rūšis.700600500400R² = 0,5630020010001998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 20105-6 pav. Versliniai laimikiai Lietuvos priekrantėje 1998-2010 m.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Poveikiai Žuvų bendrijos dydžio indeksuiHidrologinių procesų pakeitimas ir praturtinimas maistingomis ir organinėmismedžiagomisDruskingumas. Vandens druskingumas gali veikti žuvų bendrijos dydžio indeksą.Vykdant HELCOM FISH ir HELCOM FISH-PRO projektus ir vertinant Baltijos jūrospriekrantės žuvų bendrijų būklę bei įvairių veiksnių poveikį joms (HELCOM, 2011), nustatyta,jog didėjant vandens druskingumui stebimos didesnės rodiklio reikšmės. Todėl tikėtina, jogmažėjant druskingumui rodiklio reikšmei Lietuvos akvatorijoje, rodiklio reikšmė gali mažėti iratvirkščiai.Vandens skaidrumo pokyčiai bei N ir P turinčių medžiagų patekimas. Rodiklis rodiklisgali būti veikiamas temperatūros bei akvatorijos trofinio lygmens (maistmedžiagių patekimo).Besikeičiantis vandens skaidrumas paprastai indikuoja trofinį akvatorijos statusą, t.y. mažėjantisskaidrumas atspindi didėjantį trofiškumą. Aukšta vandens temperatūra ir pakankami maistoištekliai (maistingosios medžiagos) yra pagrindiniai veiksniai sąlygojantys spartų žuvų augimą,todėl šių veiksnių poveikis būtų stebimas, esant nekintančiam žvejybiniam mirtingumui.Biologinis trikdymasŽvejyba. Rodiklis tiesiogiai susijęs su žvejybos poveikiu ir pasireiškia pirmiausia dideliųindividų, dažniausiai plėšrių žuvų, išgaudymu. Rodiklio pokyčiai indikuoja atitinkamus pokyčiusžvejyboje. Tačiau, jei rodiklio reikšmes didina neplėšrių žuvų didėjimas, tai gali be žvejybosintensyvumo pokyčių indikuoti ir didėjančią eutrofikaciją ar temperatūrą. Žvejybos poveikisšiam rodikliui visoje Lietuvos priekrantėje yra ilgalaikis, reguliarus su poveikio mažėjimotendencija dėl žvejybos įmonių priekrantėje mažėjimo pastaraisiais metais. Didelių individųpergaudymas ir vidutinio dydžio laimikiuose sumažėjimas neigiamai veikia pačio žvejybosverslo rentabilumą, t.y. mažėjant intensyvumui ir didėjant gaudomų žuvų dydžiui žvejybossektoriaus rentabilumas didėtų.Poveikiai žuvų bendrijos gausumo indeksui (Plėšrių žuvų gausumas)Hidrologinių procesų pakeitimas ir praturtinimas maistingomis ir organinėmismedžiagomisDruskingumo pokyčiai. Žymesnis druskingumo mažėjimas gali įtakoti jūrinių žuvųgausumo sumažėjimą, tačiau šiuo metu Lietuvos akvatorijoje druskingumo pokyčiai nestebimi.Vandens druskingumas menkių nerštavietėse yra žinomas kaip limituojantis veiksnyssėkmingam menkių nerštui, todėl jo mažėjimas gali ženkliai įtakoti šių žuvų išteklius jūroje(Vallin et al., 1999). Tačiau, pagal šiuo metu pagal HELCOM (2011) siūlomą trofinio lygmensklasifikavimą, menkės negali būti priskiriamos plėšrių žuvų kategorijai.Vandens skaidrumo pokyčiai bei N ir P turinčių medžiagų patekimas. Besikeičiantisvandens skaidrumas paprastai indikuoja trofinį akvatorijos statusą, t.y. mažėjantis skaidrumasatspindi didėjantį trofiškumą. Plėšrių žuvų gausumas gali būti veikiamas temperatūros beiakvatorijos trofinio lygmens (maistingųjų medžiagų patekimo). Eutrofikacija lemia pirminėsprodukcijos didėjimą tiek pelagialėje, tiek priedugnio sluoksnyje, o tai yra tiesiogiai susijęs sužuvų produkcijos didėjimu, ypač tų žuvų rūšių, kurios toleruoja tokius neigiamus eutrofikacijosaspektus kaip sumažėjusią deguonies koncentraciją. Didėjant maistmedžiagių kiekiui Baltijosjūroje XX amžiuje, dėl šio reiškinio didėjo žuvų bendrijos biomasė (Thurov, 1997), tame tarpemenkių mintančių planktofaginėmis Baltijos jūros žuvimis. Nežiūrint teigiamos eutrofikacijosįtakos menkių produkcijai Baltijos jūroje, poveikis gali būti nevienareikšmis - susidariusioshipoksinės sąlygos neigiamai veikia menkių reprodukciją, kadangi jų ikrams būtinas ištirpusiodeguonies kiekis turi būti >2 mLL -1 .JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Biogenai į Baltijos jūrą patenka nuolat, Lietuvos zonoje daugiausia kartu su Kuršių mariųvandenimis. Lietuvos ekonominė zona įeina į vieną iš labiausiai biogenais užterštų rajonų - RytųGotlando baseiną).Užterštumas pavojingomis medžiagomisYra žinoma, jog dioksinų grupės teršalai, tame tarpe polichlorinti bifenilai (PCB), kenkiažuvų gonadų vystymuisi, trikdo lipidų akumuliaciją, o to pasekoje mažina populiacijųreprodukcines galimybes. PCB pagrindiniai šaltiniai yra chemijos ir popieriaus gamybosindustrija, gyvenviečių ir gamyklų kanalizaciniai vandenys. Tarša sunkiaisiais metalais (pvz.,Cu, Zn, Ni, Cr) gali turėti poveikį genetinei įvairovei, paveikti fiziologinius ir endokrininiusprocesus vandens organizmuose. Brominių antipirenų grupės (BFR, naudojami degumui mažintiįvairiuose gaminiuose) teršalų kiekiai daugelyje Europos šalių didėja, tyrimai rodo, jog šieteršalai gali turėti poveikį žuvų reprodukcijai. Galimas ekotoksikologinis poveikis žuvimsLietuvos Baltijos jūros akvatorijoje netirtas nors ir tikėtinas. Plėšrios žuvys, esančios mitybinėsgrandinės viršuje turėtų akumuliuoti pavojingas medžiagas ir poveikis joms turėtų būtididžiausias.Biologinis trikdymasNevietinių rūšių patekimas. Lietuvos Baltijos jūros priekrantėje stebima svetimkraštėsžuvų rūšies - juodažiočio grundalo (Neogobius melanostimus) invazija. Rūšis yra žinoma kaipmaisto objektas plėšrioms žuvims ir sudaro naujus mitybinius ryšius - moliuskai-grundalaiplėšrūnai(Almquist, 2008), todėl galima manyti, jog teigiamai gali veikti plėšrių žuvų augimą.Žvejyba. Rodiklis yra tiesiogiai ir labiausiai susijęs su žvejybos poveikiu ir pasireiškiaplėšrių žuvų išgaudymu. Rodiklio pokyčiai indikuoja atitinkamus pokyčius žvejyboje. Žvejybospoveikis šiam rodikliui visoje Lietuvos priekrantėje yra ilgalaikis, reguliarus su poveikiomažėjimo tendencija dėl žvejybos įmonių priekrantėje mažėjimo pastaraisiais metais. Plėšriųžuvų pergaudimas ir vidutinio dydžio laimikiuose sumažėjimas neigiamai veikia pačio žvejybosverslo rentabilumą, t.y. mažėjant intensyvumui ir didėjant gaudomų plėšrių žuvų dydžiuižvejybos sektoriaus rentabilumas didėtų.Poveikiai Vidutiniam žuvų trofiniam indeksuiHidrologinių procesų pakeitimas ir praturtinimas maistingomis ir organinėmismedžiagomisDruskingumo pokyčiai. Žymesnis druskingumo mažėjimas gali įtakoti jūrinių žuvųgausumo sumažėjimą, tačiau gėlavandenių žuvų rūšių tiek plėšrių, tiek neplėšrių gausėjimą. Kaiptokie bendrijos pokyčiai keistų bendrijos trofinį indeksą sudėtinga prognozuoti. Šiuo metuLietuvos akvatorijoje patikimi druskingumo pokyčiai nestebimi. Vandens druskingumas menkiųnerštavietėse yra žinomas kaip limituojantis veiksnys sėkmingam menkių nerštui, todėl jomažėjimas gali ženkliai įtakoti šių žuvų išteklius jūroje (Vallin et al., 1999).Vandens skaidrumo pokyčiai bei N ir P turinčių medžiagų patekimas. Besikeičiantisvandens skaidrumas paprastai indikuoja trofinį akvatorijos statusą, t.y. mažėjantis skaidrumasatspindi didėjantį trofiškumą. Eutrofikacija lemia pirminės produkcijos didėjimą tiek pelagialėje,tiek priedugnio sluoksnyje, o tai yra tiesiogiai susijęs su žuvų produkcijos didėjimu, ypač tų žuvųrūšių, kurios toleruoja tokius neigiamus eutrofikacijos aspektus kaip sumažėjusią deguonieskoncentraciją gilesniuose jūros sluoksniuose. Mažėjantis vandens skaidrumas teigiamai veikiatokius plėšrūnus kaip starkis. Lietuvos Baltijos jūros akvatorijoje didėjantis trofiškumasteigiamai veiktų karpinių (neplėšrių) ir ešerinių (plėšrių) žuvų gausumą ir kt. žuvų rūšiųgausumą, todėl sudėtinga interpretuoti kaip keistųsi bendrijos trofinis indeksas, ypač išliekantženkliam žvejybos poveikiui.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Biologinis trikdymasNevietinių rūšių patekimas. Lietuvos Baltijos jūros priekrantėje stebima svetimkraštėsžuvų rūšies - juodažiočio grundalo (Neogobius melanostimus) invazija. Rūšis yra žinoma kaipmaisto objektas plėšrioms žuvims ir sudaro naujus mitybinius ryšius - moliuskai-grundalaiplėšrūnai(Almquist, 2008), todėl galima manyti, jog teigiamai gali veikti plėšrių žuvų ištekliusilgalaikėje perspektyvoje. Kita vertus, pačio juodažiočio grundalo trofinis lygmuo, kuris sudarodalį bendro vidutinio žuvų trofinio lygmens, keis bendrijos trofinio indekso rodiklį taip pat.Žvejyba. Žvejybos poveikis vidutiniam žuvų trofiniam indeksui yra paprastai neigiamas,kadangi dažniausiai veikiami plėšrūnai. Toks žvejybos poveikis yra ilgalaikis ir reguliarus.Poveikis plėšrioms žuvims daromas ir tada kai jos į tinklus patenka kaip priegauda, dažnaineverslinio dydžio. Žvejybos poveikis šiam rodikliui visoje Lietuvos priekrantėje yra ilgalaikis,reguliarus su poveikio mažėjimo tendencija dėl žvejybos įmonių priekrantėje mažėjimopastaraisiais metais.LiteratūraAlmquist G., 2008. Round goby Neogobius melanostomus in the Baltic Sea – Invasion Biologyin practise. Doctoral Thesis in Marine and Brackish Water Ecology. Doctoral dissertation.Stockholm University. Stockholm. 154 p.Birnbaum, C. 2006. NOBANIS – Invasive Alien Species Fact Sheet – Cercopagis pengoi.Santraukos prieiga: http://www.nobanis.org/files/factsheets/cercopagis_pengoi.pdf [prieigatikrinta 2012 kovo 12].Gasiūnaitė Z.R., Didžiulis V., 2000. Ponto-Caspian invader Cercopagis pengoi (Ostroumov,1891) in Lithuanian coastal waters. Sea and Environment, 2: 97-101.Gorokhova E., Lehtiniemi M., 2007. A combined approach to understand trophic interactionsbetween Cercopagis pengoi (Cladocera : Onychopoda) and mysids in the Gulf of Finland.Limnology & Oceanography, 52(2): 685-695.HELCOM, 2011. Assessment on conservation status of non-commercial fish species in the BalticSea 2005-2009. Helsinki Commssion, Rengiama.Laxson C.L., Mcphedran K.N., Makarewicz J.C., Telesh I.V. and MacIssac H.J., 2001. Effects ofthe non-indigenous cladoceran Cercopagis pengoi on the lower food web of Lake Ontario.Freshwater Biology (2003) 48, 2094-2106.Olenina I., Wasmund N., Hajdu S., Jurgensone I., Gromisz S., Kownacka J., Toming K.,Vaiciute D., Olenin S., 2010. Assessing impacts of invasive phytoplankton: The Baltic Sea case.Marine Pollution Bulletin, 60 (2010) 1691–1700.Pauly D., Christensen V., Dalsgaard J., Froese R., Torres Jr. F., 1998. Fishing down marine foodwebs. Science, 279: 860-863.Pollumae A., Valjataga K. 2004. Cercopagis pengoi (Cladocera) in the Gulf of Finland:environmental variables affecting its distribution and interaction with Bosmina coregonimaritima. Proceedings of the Estonian Academy of Sciences Biology Ecology. 53(4): 276-282.Thurow F., 1997. Estimation of the total fish biomass in the Baltic Sea during the 20th century.ICES Journal of Marine Science, 54: 444–461.Vallin L., Nissling A., Westin L. 1999. Potential Factors Influencing Reproductive Success ofBaltic Cod, Gadus morhua: A Review. Ambio, 28 (1): 92-99.Whitfield K.A., 1999. Ichthyofaunal assemblages in estuaries: A South African case study.Reviews in Fish Biology and Fisheries, 9 (2):151-186.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 135.4 Poveikių vertinimas paukščių rodikliamsApibendrintas pavojų ir poveikių keturių paukščių rodikliams (žiemojančių jūriniųpaukščių pasiskirstymas; žiemojančių jūrinių paukščių populiacijos gausumas; jūros žinduolių,paukščių ir netikslinių žuvų priegauda; naftos produktais išteptų jūros paukščių santykinė dalis)vertinimas pateiktas 5-4 lent. ir žemiau detaliau aprašyti stebimi, tikėtini bei nesami (tikraižinomi) pavojai ir poveikiai. Vertinimas remiasi įvairių duomenų (monitoringo ir literatūrinių)šaltiniais.Žiemojančių jūrinių paukščių pasiskirstymasRodiklis atspindi jūros akvatorijų tinkamumą žiemojantiems jūros paukščiams, opaukščių pasiskirstymo pokyčiai gali parodyti antropogeninių veiksnių įtaką. Šiuo metu šisrodiklis yra vystymo stadijoje, nes jis glaudžiai susijęs su žiemojančių jūros paukščių populiacijųgausumo rodikliu, kurio vertinimas prasmingas tik visos Baltijos jūros ar stambių Baltijos jūrosparegionių mastu.Fizinis nykimas ir fizinė žalaGrunto pylimas, smėlių kasimas, paplūdimių smėlio papildymas. Visos šios ūkinėsveiklos gali įtakoti žiemojančių jūros paukščių pasiskirstymą. Jei šios veiklos vykdomos jūrospaukščių žiemojimo laikotarpiu Lietuvos priekrantės vandenyse (lapkričio – balandžio mėn.),paukščių pasiskirstymą gali tiesiogiai įtakoti paukščių trikdymas – dauguma žiemojančių jūrospaukščių rūšių vengia intensyvaus trikdymo šaltinių - laivų eismo, žvejų motorinių valčių(Žydelis, 2002). Kita vertus, grunto pylimas ir smėlio kasimas susiję su žiemojančių jūrospaukščių, pirmiausiai bentofagų, mitybos buveinių pokyčiais. Abiem atvejais mitybinės buveinėsyra sunaikinamos – nukasant viršutinį smėlio sluoksnį kartu su bentofagų paukščių mitybosobjektais – moliuskais, arba užpilant jas gruntu. Pastarasis veiksnys daugiau aktualus pradedanteksploatuoti naujas grunto laidojimo vietas arba pilant gruntą nenumatytose vietose. Poveikiotrukmė priklauso nuo dugno buveinių – paukščių mitybinės bazės, atsistatymo laiko. Paplūdimiųsmėlio papildymas, kai jis vykdomas smėlį tiekiant tiesiai į paplūdimius, reikšmingesnės įtakosžiemojančių jūros paukščių pasiskirstymui neturėtų daryti, tačiau kitur šioje ataskaitoje jauaprašytas 15000 m³ smėlio išsiliejimas Palangos priekrantėje trūkus smėlio tiekimo vamzdynui,kuris sunaikino didelį dugno buveinių plotą žiemojantiems jūros paukščiams svarbiojeteritorijoje, tikėtinai galėjo turėti reikšmingos įtakos paukščių pasiskirstymui, ypač jei tokiaavarija įvyktų paukščių žiemojimo laikotarpiu ar prieš jį ir buveinės nespėtų atsistatyti.Sunaikinus ar reikšmingai pakeitus mitybines buveines, žiemojantys jūros paukščiai yra privertipasitraukti į kitas, galimai mažiau tinkamas mitybos vietas, kas galėtų pabloginti paukščių būklębei sumažinti jų išgyvenamumą šiuo kritiniu laikotarpiu.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balanžio 135-4 lent. Pavojų poveikio paukščių rodikliams vertinimas: nežinomas (aktualumas Lietuvos IEZ nežinomas, duomenų apie poveikį nėra); tikėtinas (teorinis arbažinomas poveikis kitose Baltijos jūros dalyse, Lietuvos IEZ tikėtinas, tačiau duomenų apie poveikį nėra); stebimas (yra tiesioginiai arba netiesioginiai poveikiopožymiai, kurie vėliau pateikiami aprašyme); nėra (yra duomenų, kad Lietuvos IEZ poveikio nėra).Pavojų ir poveikių kategorijosŽiemojančių jūriniųpaukščiųpasiskirstymasŽiemojančių jūriniųpaukščių populiacijosgausumasPaukščių rodikliaiJūros žinduolių,paukščių ir netiksliniųžuvų priegaudaNaftos produktaisišteptų jūros paukščiųsantykinė dalisFizinis Grunto pylimas tikėtinas nežinomas nežinomas nežinomasnykimas Paplūdimių smėlio papildymas tikėtinas nežinomas nežinomas nežinomasAkvatorijų uždarymas irtikėtinas nežinomas nežinomas nežinomashidrotechniniai įrenginiaiFizinė žala Krantų irimas nežinomas nežinomas nežinomas nežinomasSmėlių kasimas tikėtinas nežinomas nežinomas nežinomasKitas fizinis Triukšmas po vandeniu nežinomas nežinomas nežinomas nežinomastrikdymas Tarša šiukšlėmis nežinomas nežinomas nežinomas nežinomasHidrologinių Druskingumo pokyčiai nežinomas nežinomas nežinomas nežinomasprocesųpakeitimasVandens skaidrumo pokyčiai nežinomas nežinomas tikėtinas nežinomasUžterštumaspavojingomismedžiagomisPraturtinimasmaistingomisir organinėmismedžiagomisBiologinistrikdymasSintetiniai junginiai nežinomas tikėtinas nežinomas nežinomasSunkieji metalai nežinomas tikėtinas nežinomas nežinomasAngliavandeniliai nežinomas stebimas nežinomas stebimasRadionuklidai nežinomas nežinomas nežinomas nežinomasN ir P turinčių medžiagųnežinomas tikėtinas nežinomas nežinomaspatekimasOrganinių medžiagųpatekimasnežinomas nežinomas nežinomas nežinomasPatogenų patekimas nežinomas nežinomas nežinomas nežinomasNevietinių rūšių patekimas nežinomas nežinomas nežinomas nežinomasŽvejyba ir kita atrankinė stebimas stebimas stebimas stebimasgavybaJŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 301

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Akvatorijų uždarymas. Šiuo metu Lietuvos Baltijos jūros vandenyse šio poveikio kol kasnėra, tačiau ateityje jis gali tapti aktualus. Tai pirmiausiai liečia jūroje planuojamus vėjo jėgainiųparkus. Išsamūs tyrimai Baltijos ir Šiaurės jūrose leidžia teigti, kad vienas iš svarbiausių vėjojėgainių parkų poveikio paukščių sankaupoms mechanizmų tai paukščių „išstūmimas“ iš vėjojėgainių parkų teritorijų. Nors statant vėjo jėgainių parkus tiesiogiai sunaikinama tik nedidelėdalis jūros dugno buveinių (pvz., vėjo jėgainių pamatų vietoje), tačiau daugelis žiemojančių jūrospaukščių rūšių vengia vėjo jėgainių parkų teritorijų, todėl visos tos teritorijos paukščiams tampafaktiškai nebeprieinamos (DONG Energy et al., 2006). Dėl to šio poveikio nekompensuoja irnaujai atsirandančios potencialios mitybos galimybės – pvz., ant vėjo jėgainių pamatųsusidarančios moliuskų kolonijos. Taip pat reikia atkreipti dėmesį, kad vėjo jėgainių parkųteritorijų vengia tiek bentofagai, tiek ichtiofagai paukščiai ir tik kai kurioms paukščių grupėms(pvz., kirams) vengimas nebuvo pastebėtas (DONG Energy et al., 2006).Prie šio potencialaus poveikio Lietuvos vandenyse reikėtų paiminėti ir planuojamągiliavandenį uostą, kurio statyba neišvengiamai sunaikintų nemažą jūros paukščių žiemojimoakvatoriją. Realus poveikis paukščiams priklausys nuo konkrečios teritorijos ir buveinių jojesvarbos žiemojantiems jūros paukščiams.Biologinis trikdymasŽvejyba ir kita atrankinė gavyba. Žvejybos poveikis žiemojančių jūros paukščiųpasiskirstymui pirmiausiai pasireiškia per trikdymą – tyrimais Lietuvos priekrantėje buvonustatytas patikimas neigiamas ryšys tarp priekrantės žvejybos keliamo trikdymo (žvejybosintensyvumo) ir daugelio paukščių pasiskirstymo priekrantės vandenyse (Žydelis, 2002).Analogišką poveikį turėjo ir kiti trikdymo šaltiniai – laivybos keliai, pakrantės gyvenviečiųartumas. Lietuvos priekrantės vandenyse trikdymo poveikis yra labiausiai juntamas šaliapagrindinio laivybos kelio iš Klaipėdos uosto, bei išilgai žemyninės pakrantės, kur priekrantėsžvejybos intensyvumas yra gerokai didesnis nei priekrantėje ties Kuršių nerija (Dagys, 1997).Atviroje jūroje šis poveikis Lietuvos vandenyse nebuvo tirtas, tačiau tikėtina, kad ten jis yragerokai mažesnis, nes toliau nuo kranto vyrauja ichtiofagai paukščiai, kurie yra neprisirišę priedugno buveinių ir gali pasklisti gerokai platesnėse akvatorijose nei bentofagės rūšys, kuriospriekrantėje dažnai sudaro tankesnes sankaupas, nes jų mitybos plotus apriboja dugno buveinėsir jūros gylis.Žiemojančių jūrinių paukščių populiacijos gausumasTies Lietuvos krantais Baltijos jūroje žiemojantys jūros paukščiai – ypač mobilūs aukštotrofinio lygio jūros ekosistemos plėšrūnai, kurių dauguma peri atokiose perimvietėse šiaurėje,tačiau žiemoti susirenka į gausias sankaupas jūriniuose vandenyse. Tokių sankaupų apskaitažiemojimo laikotarpiu leidžia įvertinti jūros paukščių populiacijų gausumą bei jų ilgalaikiuspokyčius, kurie, savo ruožtu, leidžia spręsti apie jūros ekosistemos būklę. Kadangi žiemojančiosjūros paukščių rūšys šiek tiek skiriasi savo ekologija ir elgsena, jų populiacijos skirtingų veiksniųgali būti veikiamos skirtingai.Užterštumas pavojingomis medžiagomisSintetiniai junginiai, sunkieji metalai. Toksiškų sintetinių junginių (pesticidų,polischlorintų bifenilų (PCB) ir k.t.) bei sunkiųjų metalų neigiamas poveikis jūros paukščiamsyra nemažai tyrinėtas kitose šalyse. Šių taršalų neigiami poveikiai jūros paukščiams yra labaiįvairūs – tai ir pakitęs išsiritančių jauniklių lyčių santykis, sumažėjusi besiritančių jauniklių kūnomasė, sutrikęs jauniklių vystymasis, sumažėjęs suaugusių paukščių metabolizmo lygis,pablogėjęs šilumos perdavimas kiaušiniams inkubacijos metu, sumažėjęs paukščių prieraišumasprie lizdo, susilpnėjęs perėjimo instinktas, padidėjęs užsikrėtimas parazitais, neigiami poveikiaipaukščių homeostazei, imuninei sistemai ir įvairių hormonų lygio pokyčiai, sumažėjęs kiaušiniųgyvybingumas, genotoksiniai poveikiai (Østby et al., 2005, Sagerup et al., 2009, Letcher et al.,JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 302

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 132010). Nors dauguma šių poveikių nėra tiesiogiai letalūs, tačiau jie ženkliai įtakoja paukščiųfiziologinę būseną, perėjimo sėkmingumą, o tai, savo ruožtu, gali įtakoti jūros paukščiųpopuliacijų gausumą. Taip pat svarbu pažymėti, kad jūros paukščiai yra aukšto trofinio lygioplėšrūnai, todėl jiems būdingas toksinių medžiagų kaupimas – bioakumuliacija, tai itin padidinaužterštumo poveikį šiai gyvūnų grupei.Praturtinimas maistingomis ir organinėmis medžiagomisN ir P turinčių medžiagų patekimas. Eutrofikacijos lygis yra vienas iš svarbiausiųveiksnių, galinčių įtakoti maisto išteklius jūros paukščių žiemavietėse, o tuo pačiu ir šių paukščiųpopuliacijų gausumą (Skov et al., 2011). Pastaraisiais dešimtmečiais stebėtas N ir P turinčiųmedžiagų patekimo į Baltijos jūrą sumažėjimas galėjo įtakoti tuo pačiu metu stebėtą dvigeldžiaismoliuskais mintančių bentofagių jūros paukščių rūšių bei priekrantėje besimaitinančių ichtiofagų(pvz., dančiasnapių) populiacijų sumažėjimą (Skov et al., 2011). Tikslūs šio poveikiomechanizmai kol kas nėra iki galo ištirti, tačiau į juos svarbu atsižvelgti planuojant Baltijos jūrosaplinkosauginės strategijos tikslus.Biologinis trikdymasŽvejyba ar kita atrankinė gavyba. Lietuvos Baltijos jūros priekrantėje atlikti žiemojančiųjūros paukščių priegaudos verslinės žvejybos įrankiuose tyrimai parodė, kad statomuosiuosetinkluose įsipainioja labai didelis kiekis priekrantėje žiemojančių jūros paukščių – tinkluose galižūti iki 10–15 % visų jūros priekrantėje žiemojančių jūros paukščių (Dagys, Žydelis, 2002;Žydelis et al., 2009). Skirtingos paukščių rūšys pasižymi skirtingu jautrumu žvejybos poveikiui,tačiau toks didelis papildomo antropogeninės veiklos sukelto mirtingumo lygis neabejotinai daroįtaką kai kurių žiemojančių jūros paukščių populiacijų dydžiui ir turi būti traktuojamas kaipvienas svarbiausių pavojų žiemojančių jūros paukščių populiacijoms Lietuvos Baltijos jūrosvandenyse. Tyrimų metu buvo nustatyti pavojingiausi paukščiams žvejybos įrankiai, laikotarpiai,kai žvejybos poveikis paukščių populiacijoms yra didžiausias bei kiti žvejybos poveikiopriekrantėje žiemojantiems jūros paukščiams mechanizmo aspektai (Dagys, Žydelis, 2002).Žvejybos poveikis žiemojantiems jūros paukščiams atviroje jūroje Lietuvoje iki šiol nebuvotirtas.Jūros žinduolių, paukščių ir netikslinių žuvų priegauda (potencialus rodiklis)Hidrologinių procesų pakeitimasVandens skaidrumo pokyčiai. Sumažėjęs vandens skaidrumas gali padidinti žiemojančiųjūros paukščių priegaudą statomuosiuose tinkluose, nes sumažėjus vandens skaidrumui,pablogėja matomumas po vandeniu, ko pasėkoje benardydami paukščiai gali nepastebėti tinklų irjuose įsipainioti. Lietuvos vandenyse šis reiškinys nebuvo tirtas, tačiau neabejotina, kadmatomumas po vandeniu yra svarbus veiksnys, įtakojantis paukščių įsipainiojimą tinkluose. Taipatvirtina ir JAV atlikti tyrimai, kurių metu buvo nustatyta, kad žvejybinių tinklų matomumasženkliai įtakoją paukščių įsipainiojimą juose (Melvin et al., 1999).Biologinis trikdymasŽvejyba ar kita atrankinė gavyba. Jūros žinduolių, paukščių ir netikslinių žuvųpriegaudos rodiklis yra tiesiogiai susijęs su versline žvejyba jūroje. Lietuvos priekrantėsvandenyse buvo atlikti išsamūs žiemojančių jūros paukščių priegaudos verslinės žvejybosįrankiuose tyrimai. Nustatyta priklausomybė tarp statomųjų tinklų akies dydžio ir jūros paukščiųpriegaudos – daugiausiai paukščių įsipainioja didesnės akies tinkluose. Pavojingiausi paukščiamsyra 60 mm ir didesnės akies tinklai, kuriuose tyrimo metu įsipainiojo 1,8 paukščių 1000 metrųtinklo per parą (Dagys, Žydelis, 2002). Taip pat nustatyta, kad daugiausiai paukščių įsipainiojajūros paviršiuje ar iki 15 m gylio statomuose tinkluose. Be abejo, jūros paukščių priegaudos lygįnulemia žiemojančių paukščių sankaupų ir verslinės žvejybos persidengimas laike ir erdvėje –JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 303

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13didžiausia paukščių priegauda vyksta kai didžiausios žiemojančių paukščių sankaupos sutampasu intensyvios žvejybos vietomis ir laikotarpiais. Tyrimų metu nustatytas labai didelisžiemojančių jūros paukščių priegaudos lygis statomuosiuose tinkluose priekrantės vandenyse –iki 10–15 % visų čia žiemojusių paukščių galėjo žūti įsipainioję statomuosiuose tinkluose(Dagys, Žydelis, 2002, Žydelis et al., 2009).Naftos produktais išteptų jūros paukščių santykinė dalis (potencialus rodiklis)Užterštumas pavojingomis medžiagomisAngliavandeniliai. Naftos produktais išteptų jūros paukščių tyrimai Lietuvos Baltijosjūros pakrantėje buvo atliekami 1992-2003 metais, vykdant ant jūros kranto rastų žuvusių jūrospaukščių apskaitas (Vaitkus et al., 1993, Žydelis, Dagys, 1997, Žydelis et al., 2006). Tyrimųmetu nustatytas gana didelis žuvusių jūros paukščių išsitepimo naftos produktais lygis – 27 %visų apskaitų metu rastų paukščių buvo išsitepę naftos produktais (Žydelis et al., 2006).Išsitepimo nafta lygis skyrėsi skirtinguose pakrantės ruožuose – didžiausia naftos produktaisišsitepusių paukščių santykinė dalis buvo nustatyta Klaipėdos jūrų uosto apylinkėse (38 %), kasgreičiausiai atspindi su laivyba susijusios chroniškos taršos naftos produktais poveikį. Tyrimųmetu taip pat buvo užfiksuotas masinis jūros paukščių mirtingumas po didesnių naftos išsiliejimų1995 ir 1997 metais. Po šių išsiliejimų buvo rasta šimtai žuvusių jūros paukščių, kurių 85-100 %buvo išsitepę naftos produktais (Žydelis et al., 2006).Biologinis trikdymasŽvejyba ir kita atrankinė gavyba. Ant kranto rastų žuvusių jūros paukščių tyrimų metuLietuvos pakrantėje 1992–2003 metais buvo nustatyta, kad tuo laikotarpiu besivystanti verslinėžvejyba statomaisiais tinklais priekrantėje ir su ja susijusi jūros paukščių priegauda įtakojo antkranto randamų žuvusių jūros paukščių susitepimo nafta santykinę dalį. Tinkluose žuvę jūrospaukščiai buvo išmetami į jūrą, o vėliau randami ant kranto be aiškių mirties priežasčių. Kadangiintensyvėjant žvejybai tokių tinkluose žūstančių paukščių daugėjo, tikėtinai, jie dirbtinaisumažino naftos produktais išsitepusių randamų jūros paukščių santykinę dalį (Žydelis et al.,2006). Taigi, verslinė žvejyba tiesiogiai neįtakoja jūros paukščių išsitepimo naftos produktais,tačiau gali įtakoti naftos produktais išsitepusių paukščių santykinės dalies stebėjimų rezultatus,jei tyrimai vykdomi atliekant ant kranto žuvusių jūros paukščių apskaitas. Nustatant naftosproduktais susitepusių jūros paukščių santykinę dalį žiemojančių jūros paukščių apskaitų metu,verslinė žvejyba tyrimų rezultatų neįtakotų.LiteratūraClark R.B., 1984. Impact of oil pollution on seabirds. Environmental Pollution (Series A), 33: 1–22.Dagys M., 1997. Possible impact of gill net fishing on wintering birds in Lithuanian inshorewaters of the Baltic Sea. Acta Zoologica Lituanica, Ornithologica, 6: 112–117.Dagys M., Žydelis R., 2002. Bird bycatch in fishing nets in Lithuanian coastal waters inwintering season 2001–2002. Acta Zoologica Lituanica, 12 (3): 276–282.DONG Energy, Vattenfall, The Danish Energy Authority, The Danish Forest and Nature Agency2006. Danish Offshore Wind – Key Environmental Issues. Prinfo Holbak, Hedehusene: 146 p.Hartung R., 1965. Some effects of oiling on reproduction of ducks. Journal of WildlifeManagement, 29 (4): 872–874.Hartung R., 1995. Assessment of the potential for long-term toxicological effects of the ExxonValdez oil spill on birds and mammals. In: Wells, P.G., Butler, J.N. & Hughes, J.S. (Eds.),JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 304

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Exxon Valdez Oil Spill: Fate and Effects in Alaskan Waters. American Society for Testing andMaterials, Philadelphia: 693–725.Jenssen B.M., Ekker M., 1991. Effects of plumage contamination with crude oil dispersantmixtures on thermoregulation in Common Eiders and Mallards. Archives of EnvironmentalContamination and Toxicology, 20: 398–403.Khan R.A., Ryan P., 1991. Long term effects of crude oil on Common Murres (Uria aalge)following rehabilitation. Bulletin of Environmental Contamination and Toxicology, 46: 216–222.Letcher R.J., Bustnes J.O., Dietz R., Jenssen B.M., Jørgensen E.H., Sonne C., Verreault J.,Vijayan M.M., Gabrielsen G.W., 2010. Exposure and effects assessment of persistentorganohalogen contaminants in arctic wildlife and fish. Science of the Total Environment, 408:2995–3043.Melvin E., Parrish J.K., Conquest L.L., 1999. Novel tools to reduce seabird bycatch in coastalgillnet fisheries. Conservation Biology, 13 (6): 1386–1397.Østby L., Gabrielsen G.W., Krøkje Å., 2005. Cytochrome P4501A induction and DNA adductformation in glaucous gulls (Larus hyperboreus), fed withenvironmentally contaminated gulleggs. Ecotoxicology and Environmental Safety, 62: 363–375.Sagerup K., Larsen H.J.S., Skaare J.U., Johansen G.M., Gabrielsen G.W., 2009. The ToxicEffects of Multiple Persistent Organic Pollutant Exposures on the Post-Hatch ImmunityMaturation of Glaucous Gulls. Journal of Toxicology and Environmental Health, Part A, 72:870–883.Skov H., Heinänen S., Žydelis R., Bellebaum J., Bzoma S., Dagys M., Durinck J., Garthe S.,Grishanov G., Hario M., Kieckbusch J.J., Kube J., Kuresoo A., Larison K., Luigujoe L.,Meissner W., Nehls H.W., Nilsson L., Petersen I.K., Roos M.M., Pihl S., Sonntag N., Stock A.,Stipniece A., Wahl J., 2011. Waterbird Populations and Pressures in the Baltic Sea. Copenhagen:Nordic Council of Ministers. 201 p.Vaitkus G., Dagys M., Žydelis R., Kolesinskas T., 1993. Preliminary report on winter-periodbeached bird densities in the Lithuanian coastal areas. Acta Ornithologica Lituanica, 7–8: 68–73.Vauk G., Hartwig E., Reineking B., Vauk-Hentzelt E., 1989. Losses of seabirds by oil pollutionat the German North Sea coast. Topics in Marine Biology, 53 (2–3): 749–759.Žydelis R. 2002. Habitat selection of waterbirds wintering in Lithuanian coastal zone of theBaltic Sea. Doctoral Dssertation. Institute of Ecology, Vilnius: 140 p.Žydelis R., Bellebaum J., Österblom H., Vetemaa M., Schirmeister B., Stipniece A., Dagys M.,van Erden M., Garthe S., 2009. Bycatch in gillnet fisheries – An overlooked threat to waterbirdpopulations. Biological Conservation, 142: 1269–1281.Žydelis R., Dagys M., 1997. Winter period ornithological impact assessment of oil relatedactivities and sea transportation in Lithuanian inshore waters of the Baltic Sea and in the KursiuLagoon. Acta Zoologica Lituanica, Ornithologica, 6: 45–65.Žydelis R., Dagys M., Vaitkus G., 2006. Beached bird surveys in Lithuania reflect marine oilpollution and bird mortality in fishing nets. Marine Ornithology, 34: 161–166.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 305

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 135.5 Poveikių vertinimas hidrobiontų morfologiniams ir citogenetiniams rodikliamsApibendrintas keturių hidrobiontų morfologiniams ir citogenetiniams pavojų rodiklių(lizosomų membranos stabilumas; žuvų ligų indeksas; mikrobranduolių indukcija; apsigimęvėgėlių ir šoniplaukų embrionai) vertinimas pateiktas 5.5-5 lent. ir žemiau detaliau aprašytistebimi, tikėtini bei nesami (tikrai žinomi) pavojai ir poveikiai. Vertinimas remiasi įvairiųduomenų (lauko, eksperimentinių ir literatūrinių) šaltiniais.Bendro streso rodiklis: lizosomų membranos stabilumasFizinis nykimasPaplūdimių smėlio papildymas,. Po taip vadinamo Palangos ir Šventosios pliažųpamaitinimo 2001 metais, tose zonoje gyvenusių midijų ir plekšnių ląstelėse buvo nustatytiryškūs lizosomų membranų pažeidimai 2002 m. pavasarį ir rudenį (Baršienė et al., 2006). Tokiomasto lizosomų membranų pažeidimai aptinkami gilinant upių vagas ar šalinant užterštą jūriniųuostų gruntą (Broeg et al., 2002; Sturve, 2005). LMS atsistatymas stebėtas po pusantrų metų nuoKlaipėdos uosto grunto užnešimo į minėtus pliažus (Baršienė et al., 2006).Užterštumas pavojingomis medžiagomisSintetiniai junginiai, sunkieji metalai, angliavandeniliai. Lietuvos zonos midijų ir upiniųplekšnių audiniuose buvo nustatytos didelės įvairių pesticidų, polichlorintų bifenilų beipolibromintų junginių koncentracijos kurios siejosi su lizosomų membranų destabilizacijosprocesais. Plekšnių tulžyje rasta poliaromatinių angliavandenilių metabolitų (Baršienė et al.,2006).Lizosomų membranų stabilumas (LMS) yra integruotas diagnostinis biožymuoapibūdinantis organizmų sveikatingumo statusą (Köhler, 1991; Allen, Moore, 2004; Lowe et al.,2006). Lizosomos sukaupia daug įvairių pavojingų metalų ar organinių medžiagų, kurios, pvz.,varis, gyvsidabris, kadmis sukelia lizosomų destabilizacijos procesus jūriniuose moliuskuose(Viarengo et al., 1985a, b). Lizosomų membranų pažeidimai (LMP) koreliuoja su PAA ir PCBkoncentracijomis moliuskų audiniuose (Moore et al., 2006) taip pat su organochlorintais irpolibromintais junginiais žuvų kepenyse (Köhler et al., 2002, Broeg et al., 1992). Įvairių žuvų irmoliuskų rūšių LMP jautriai atspindi pavojingų medžiagų mišinių gradientus, taškinių taršosšaltinių, taip pat jų avarinių išsiliejimų poveikį (Schiedek et al., 2006, Baršienė et al., 2006;Einsporn et al. 2005; Broeg et al., 2008).Praturtinimas maistingomis ir organinėmis medžiagomisN ir P turinčių medžiagų patekimas. LMS kaip integruotas rodiklis gali būti sąlygojmasne tik keksmingų medžiagų poveikio, bet ir deguonies deficito, mitybos nepritekliaus,hipertermijos. LMS midijose koreliuoja su deguonies ir azoto radikalų šalinimu, baltymų sinteze,genetiniais pažeidimais, organizmų ankstyvųjų stadijų gyvybingumo rodikliais ir gali būtinaudojami kepenų histopatologinių, įskaitant nitrozaminų kancerogenezės, procesų prognozei(Broeg, 2010).Biologinis trikdymasPatogenų patekimas. Lizosomų membranų destabilizacijos procesuose yra stebimas parazitiniųinfekcijų gausėjimas, pvz., upinių plekšnių kepenų ląstelėse trumpėjant lizosomų membranų stabilumolaikui, silpnėja imuninis atsakas, didėja lipidų kaupimasis ir infekcijos mastas (Broeg et al., 2005).Padidintas lipidų kaupimasis, makrofagų agregacija ir tuo pačiu LMS pažeidimai buvo taip pat nustatytiplekšnėse ir midijose sugautose priekrantėje prie Palangos ir Būtingės. Žuvyse buvo registruotas ganaukštas išoriškai matomų ligų (odos ir pelekų opos), taip pat ektoparazitų dažnis (Lymphocystis,Lepeophtheirus pectoralis, Cryptocotyle ir kepenų histopatologinių pažeidimų laipsnis (Baršienė et al.,2006a; Lang et al., 2006, nepublikuoti duomenys).JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 306

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 135.5-5 lent. Hidrobiontų morfologiniams ir citogenetiniams rodikliams pavojų vertinimas: nežinomas (aktualumas Lietuvos IEZ nežinomas, duomenų apie poveikįnėra); tikėtinas (teorinis arba žinomas poveikis kitose Baltijos jūros dalyse, Lietuvos IEZ tikėtinas, tačiau duomenų apie poveikį nėra); stebimas (yra tiesioginiaiarba netiesioginiai poveikio požymiai, kurie vėliau pateikiami aprašyme); nėra (yra duomenų, kad Lietuvos IEZ poveikio nėra).Pavojų ir poveikių kategorijosBendro stresorodikliai: lizosomųmembranosstabilumasHidrobiontų morfologiniai ir citogenetiniai rodikliaiBendro streso žuvims Genotoksiškumo Reprodukcijos sutrikimai:rodiklis: žuvų ligų rodiklis:apsigimę vėgėlių irindeksasmikrobranduolių šoniplaukų embrionaiindukcijaFizinis Grunto pylimas nežinomas nežinomas stebimas Nežinomasnykimas Paplūdimių smėlio papildymas stebimas nežinomas stebimas NežinomasAkvatorijų uždarymas irnežinomas nežinomas nežinomas Nežinomashidrotechniniai įrenginiaiFizinė žala Krantų irimas nežinomas nežinomas nežinomas NežinomasSmėlių kasimas nežinomas nežinomas stebimas NežinomasKitas fizinis Triukšmas po vandeniu nežinomas nežinomas nežinomas Nežinomastrikdymas Tarša šiukšlėmis nežinomas nežinomas nežinomas NežinomasHidrologinių Druskingumo pokyčiai nežinomas nežinomas stebimas NežinomasprocesųpakeitimasVandens skaidrumo pokyčiai nežinomas nežinomas tikėtinas NežinomasUžterštumaspavojingomismedžiagomisPraturtinimasmaistingomisirorganinėmismedžiagomisBiologinistrikdymasSintetiniai junginiai stebimas stebimas stebimas TikėtinasSunkieji metalai stebimas stebimas stebimas TikėtinasAngliavandeniliai stebimas stebimas stebimas TikėtinasRadionuklidai nežinomas nežinomas stebimas TikėtinasN ir P turinčių medžiagųtikėtinas nežinomas tikėtinas NežinomaspatekimasOrganinių medžiagų patekimas nežinomas nežinomas nežinomas NežinomasPatogenų patekimas stebimas nežinomas stebimas NežinomasNevietinių rūšių patekimas nežinomas tikėtinas nežinomas NežinomasŽvejyba ir kita atrankinėgavybanežinomas nežinomas nežinomas NežinomasJŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 307

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13LiteratūraAllen J.I., Moore M.N., 2004. Environmental prognostics: is the current use of biomarkersappropriate for environmental risk evaluation. Marine Environmental Research, 58: 227–232.Baršienė J., Lehtonen K., Koehler A., Broeg K., Vuorinen P.J., Lang T., Pempkowiak J.,Šyvokienė J., Dedonytė V., Rybakovas A., Repečka R., Vuontisjarvi H., Kopecka J., 2006c.Biomarker responses in flounder (Platichthys flesus) and mussel (Mytilus edulis) in the Klaipėda-Būtingė area (Baltic Sea). Marine Pollution Bulletin, 53: 422- 436.Broeg K., Zander S., Diamant A., Körting W., Krüner G., Paperna I., von Westernhagen H.,1999. The use of fish metabolic, pathological and parasitological indices in pollution monitoring.I. North Sea. Helgoland Marine Research, 53: 171–194.Broeg K., Köhler A., von Westernhagen H., 2002. Disorder and recovery of environmentalhealth monitoring by means of lysosomal stability in liver of European flounder (Platichthysflesus L.). Marine Environmental Research, 54: 569–573.Broeg K., Westernhagen H.V., Zander S., Körting W., Koehler A., 2005. The "BioeffectAssessment Index"- A concept for the quantification of effects of marine pollution by anintegrated biomarker approach. Marine Pollution Bulletin, 50 (5): 495-503.Broeg K., Lehtonen K.K., 2006. Indices for the assessment of environmental pollution of theBaltic Sea coasts: Integrated assessment of a multi-biomarker approach. Marine PollutionBulletin, 53: 508-522.Broeg K., Kaiser W., Bahns S., Köhler A., 2008.The liver of wrasse - morphology and functionas a mirror of point source chemical impact. Marine Environmental Research, 66: 191-192.Broeg K., 2010. The activity of macrophage aggregates in the liver of flounder (Platichthysflesus) and wrasse (Symphodus melops) is associated with tissue damage. Marine EnvironmentalResearch, 69: 14-16.Einsporn S., Broeg K., Köhler A., 2005. The Elbe flood 2002-toxic effects of transportedcontaminants in flatfish and mussel of the Wadden Sea. Mar. Pollut. Bull., 50: 423–429.Köhler A. 1991. Lysosomal perturbations in fish liver as indicator for toxic effects ofenvironmental pollution. Comparative Biochemistry and Physiology, 100C: 123–127.Köhler A., Wahl E., Söffker K,. 2002. Functional and morphological changes of lysosomes asprognostic biomarkers of toxic liver injury in a marine flatfish (Platichthys flesus (L)).Environmental Toxicology and Chemistry, 21: 2434–2444.Lang T., Wosniok W., Baršienė J., Broeg K., Kopecka J., Parkkonen J., 2006. Liverhistopathology in Baltic flounder (Platichthys flesus) as indicator of biological effects ofcontaminants. Marine Pollution Bulletin, 53: 488-496.Lowe D.M., Moore M.N., Readman J.W., 2006. Pathological reactions and recovery ofhepatopancreatic digestive cells from the marine snail Littorina littorea following exposure to apolycyclic aromatic hydrocarbon. Marine Environmental Research, 61: 457–470.Sturve J., Balk L., Berglund A., Broeg K., Böhmert B., Koehler A., Massey S., Parkkonen J.,Savva D., Stephensen E., Förlin L., 2005. Effects of dredging in Goteborg harbour assessed bybiomarkers in eelpout (Zoarces viviparus). Environmental Toxicology and Chemistry, 24: 1951–1961.Viarengo A., Moore M.N., Mancinelli G., Mazzucotelli A., Pipe R.K., 1985a. Significance ofmetallothioneins and lysosomes in cadmium toxicity and homeostasis in the digestive gland cellsof mussels exposed to the metal in the presence and absence of phenanthrene. MarineEnvironmental Research, 17: 184–187.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 308

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Viarengo A., Moore M.N., Pertica M., Mancinelli G., Zanicchi G., Pipe R.K., 1985b.Detoxification of copper in the cells of the digestive gland of mussel: the role of lysosomes andthioneins. Science of Total Environment, 44: 135–145.Bendro streso žuvims rodiklis: žuvų ligų indeksasŽuvų patogenezės analizė suteikia esminės informacijos apie ekosistemų sveikatingumolaipsnį ir netgi tiriant vien išoriškai matomus susirgimus, kurie parodo chroniško streso poveikį(Lang, Wosniok, 2000; Wosniok et al., 2000). Duomenys apie jūrinių žuvų ligas buvo renkamijau kelis dešimtmečius, o nuo 2005 metų yra vystomas integralus žuvų ligų vertinimas pagal taipvadinamą „žuvų ligų indeksą“, kuris skirtas apibūdinti žuvų ligų stovį laike ir erdvėje sumuojantinformaciją apie paplitimą visos eilės susirgimų ir jų patogenezės laipsnį (ICES, 2006 a, b).Išskiriamos 4 žuvų ligų kategorijos:1) išoriškai matomos ligos (odos opos, pelekų erozijos, hiperplazijos, papilomos, skeletodeformacijos),2) Makroskopiniai kepenų navikai (gėrybiniai ir piktybiniai augliai, didesni negu 2 mm),3) Nespecifiniai žuvų kepenų histopatologiniai pokyčiai degeneratyviniai/regeneraciniai,uždegiminiai pokyčiai)4) Taršai specifiniai kepenų histopatologiniai pokyčiai (ankstyvieji toksikopataloginiaipokyčiai, ląstelių pažeidimų centrai, gėrybiniai ir piktybiniai navikai) (ICES, 2011).Vokietijos žuvų ekologijos instituto pastangomis žuvų ligos stebimos nuo praėjusiošimtmečio aštuntojo dešimtmečio Įvairiose Baltijos jūroje zonose (Lang 2002). Šie tyrimai taippat atliekami Lenkijos ir Kaliningrado EZ pagal nacionalines monitoringų programas (ICES,2011). Žuvų ligų indekso duomenys gali tarnauti kaip pavojaus signalas ekosistemųsveikatingumo būklės pokyčių vertinimui. Žuvų kepenys yra pagrindinis pavojingų junginiųdetoksikacijos organas, todėl ketvirtos kategorijos histopatologiniai pokyčiai charakterizuojamikaip toksikopatologiniai ksenobiotikų sukelti pažeidimai. Antros ir ketvirtos kategorijos pokyčiaigali būti iššaukiami eksperimentinėmis sąlygomis veikiant kancerogeniniais junginiais, pvz.,poliaromatiniais angliavandeniliais (Feist et al., 2004).Užterštumas pavojingomis medžiagomisSintetiniai junginiai, sunkieji metalai, angliavandeniliai. Kancerogenezės procesaižuvyse vis dažniau susiejami su aplinkos užterštumu pavojingais junginiais, ypač plekšninėsežuvyse iš įvairių Šiaurės ir Baltijos jūros zonų (Köhler, 1990; Köhler et al., 1992; Vethaak,Wester, 1996; Bogovski et al., 1996; Lang et al., 1999, 2006; Feist et al., 2004; Lang, Wosniok,2008). 2001 ir 2002 m. atlikus Baltijos jūros Švedijos, Lietuvos, Lenkijos ir Vokietijosvandenyse gyvenusių plekšnių histopatologinę analizę nustatyta, kad net 83 % iš 436 tirtųplekšnių turėjo kepenų histopatologinius pažeidimus. Daugiausiai (74,3%) registruota trečioskategorijos nespecifinių pokyčių. 4,6 % plekšnių rasta pre-neoplastinių ir 0,7 % - vėžiniųsusirgimų, kurių dauguma aptikta Lietuvos priekrantinėje zonoje, ir ypač prie Nemirsetos (Langet al., 2006). Plekšnių individų audiniuose, kurios buvo naudotos histopatologiniams tyrimams,buvo nustatytos didelės įvairių pesticidų, polichlorintų bifenilų bei polibromintų junginiųkoncentracijos (Baršienė et al., 2006), o jų tulžyje - PAA metabolitai (Vourinen et al., 2006).Lietuvos EZ giluminėje zonoje tokių pažeidimų plekšnėse aptinkama nuo 2001 metų iki šiol(Lang et al., neskelbti duomenys). Be to pavojingi junginiai gali sukelti specifinius irnespecifinius pokyčius įvairiuose biologinės organizacijos (molekuliniame, sub-ląsteliniame,ląstelių, audinių ir organizmo) lygmenyse, kurie inicijuoja susirgimus be patogenų įtakos.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 309

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Biologinis trikdymasNevietinių rūšių patekimas. Plintant svetimkraštėms rūšims, su jomis gali patekti ir tomsšeimininkų rūšims būdingi parazitiniai organizmai. Kita vertus, aplinkoje esančios kenksmingosmedžiagos gali neigiamai įtakoti svetimkraščių jūrinių organizmų imuninę sistemą ir modifikuotijų patogenų virulentiškumą.LiteratūraBogovski S., Lang T., Mellergaard S., 1999. Short communication: histopathologicalexamination of liver nodules in flounder (Platichthys flesus L.) from the Baltic Sea. ICESJournal of Marine Science, 56: 152-156.ICES, 2006a. Report of the ICES/BSRP Sea-going Workshop on Fish Disease Monitoring in theBaltic Sea (WKFDM). ICES CM 2006, BCC:02, 85 p.ICES, 2006b. Report of the Working Group on Pathology and Diseases of Marine Organisms(WGPDMO), ICES CM 2006/MCC:01, 104 p.ICES, 2011. Report of the Working Group on Pathology and Diseases of Marine Organisms(WGPDMO), ICES CM 2011/SSGHIE:04.Köhler A., 1990. Indentification of contaminant-induced cellular and sub-cellular lesions in theliver of flounder (Platichthys flesus L.) caught at differently polluted estuarines. AquaticToxicology, 16: 271-294.Köhler A., Deisemann H., Lauritzen B., 1992. Histological and cytological indices of toxicinjury in the liver of the dab Limanda limanda. Diseases of Aquatic Organisms,91: 141-153.Lang T. and Mellergaard S., 1999. The BMB/ICES Sea-Going Workshop 'Fish Diseases andParasites in the Baltic Sea' – introduction and conclusions. ICES Journal of Marine Science, 56:129–133.Lang T., Wosniok W., Barsiene J., Broeg K., Kopecka J. and Parkkonen J., 2006. Liverhistopathology in Baltic flounder (Platichthys flesus) as indicator of biological effects ofcontaminants- Marine Pollution Bulletin 53: 488-496.Lang T. and Wosniok W., 2000. ICES data for an holistic analysis of fish disease prevalence. InICES 2000, Report of the ICES Advisory Committee on the Marine Environment, 1999, pp.193–209. ICES Cooperative Research Report, 239. 277 p.Lang T. and Wosniok W., 2008. The Fish Disease Index: a method to assess wild fish diseasedata in the context of marine environmental monitoring. ICES CM 2008/D:01, 13 pp.Vethaak A.D. and Wester P.W., 1996. Diseases of flounder Platichthys flesus in Dutch coastaland estuarine waters, with particular reference to environmental stress factors. II. Liverhistopathology. Disease of Aquatic Organisms, 26: 81–97.Vourinen P.J., Keinanen M., Vountisjarvi H., Baršienė J., Broeg K., Forlin L., Gercken J.,Kopecka J., Koehler A., Parkkonen J., Pempkowiak J., Schiedek D., 2006. Use of bile PAHmetabolites as a biomarker of pollution in fish from the Baltic Sea. Marine Pollution Bulletin,53: 479-487.Wosniok W., Lang T., Dethlefsen V., Feist S.W., McVicar A.H., Mellergaard S. and VethaakA.D., 2000. Analysis of ICES long-term data on diseases of North Sea dab (Limanda limanda) inrelation to contaminants and other environmental factors. ICES CM 2000/S:12. 15 p.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 310

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Teršalų poveikis: Genotoksiškumo rodiklis: mikrobranduolių indukcijaMikrobranduolių testas dėl paprastumo ir didelio jautrumo jau daugiau kaip 30 metųnaudojamas cheminių stresorių sukeltų genetinių pažeidimų įvairiuose organizmuose nustatymui.Mikrobranduoliai susiformuoja tiek genotoksiniams junginiams pažeidžiant DNR grandines, tiekir aneugenams sutrikdant ląstelių dalijimosi dėsningumus (Fenech et al., 2003). Todėl MBindukcija atspindi plataus spektro kenksmingų junginių poveikį. MB gali susiformuoti įvairiųaudinių besidalančiose ląstelėse, taip pat taip vadinamu branduolio pumpuravimosi būdu(Lindberg et al., 2007). Patekus į aplinką teršalams, MB indukcija vandens organizmuosepasireiškia jau po 24 val. ir netgi esant nedidelėms genotoksinų koncentracijoms. Skirtinguoseaudiniuose MB kaupiasi priklausomai nuo ląstelių gyvenimo trukmės, todėl šis parametrasatspindi ankstyvuosius ir suminius aplinkos užterštumo genetinius efektus (Baršienė et al.,2005a, 2006a, 2010). MB testas buvo rekomenduotas kaip vienas iš pagrindinių biožymenųaplinkos užterštumo biologinių efektų įvertinimui Baltijos jūroje (Lehtonen et al., 2006).Aplinkos genotoksiškumo tyrimai Baltijos jūroje naudojant mikrobranduolių testą atliekamipagrindinai tik Gamtos tyrimų centro Genotoksikologijos laboratorijoje. Šia tematika be mūsųdarbų yra paskelbti tik trys kitų autorių straipsniai (Al-Sabti, Hardig, 1990; Wrisberg et al.,1992; Smolarz, Berger, 2009).Fizinis nykimas, fizinė žalaGrunto pylimas, paplūdimių smėlio papildymas, smėlio kasimas. Kasant, pilant gruntąjūroje, taip pat ir paplūdimiuose atsiranda antrinės taršos tuo pačiu kenksmingų, įskaitant irgenotoksinių junginių, re-mobilizacijos galimybė. Šių ūkinių veiklų sukeltas genotoksiškumopadidėjimas buvo stebimas jūrinio sąvartyno zonoje gyvenusių Macoma balthica žiaunųląstelėse, kur nustatytas padidėjęs mikrobranduolių (MB) dažnis lyginant su šiais moliuskais išneužterštų Baltijos zonų prie Nidos (Baršienė et al., 2006a, 2006b, 2008). Labai ryškų MB ir kitųgenotoksiškumo parametrų padidėjimą midijų ir plekšnių ląstelėse sukėlė Palangos ir Šventosiospaplūdimių smėlio papildymas 2001 metais. 2001 m. rugsėjo mėn. plekšnėse sugautose netoliPalangos, MB dažnis (1,45 MB/1000 ląstelių) net 15 kartų viršijo kontrolinį lygį (Baršienė et al.,2006a, 2006b) ir buvo rekordinis iš 74 tirtų zonų Baltijos jūroje nuo 2001 iki 2010 m. Ir tikplekšnių eritrocituose iš vienos Latvijos EZ stoties (6LV, 2011m.) buvo registruotas didesnis MBdažnis (1,58 MB/1000 ląstelių). Nagrinėjant daugiau negu 300 plekšnių grupių surinktų įvairioseBaltijos jūros zonose, MB dažnis virš 1,0 MB/1000 ląstelių buvo rastas tik 8 plekšnių grupėse išLatvijos, Estijos, Lietuvos ir Danijos EZ (Baršienė et al., neskelbti duomenys). Labai didelis MBdažnis (1,34 MB/1000 ląstelių) 2001 m. rugsėjo mėn. taip pat nustatytas plekšnėse sužvejotoseprie Nemirsetos. Ši stotis atspindėjo teršalų pasklidimą iš Kuršių marių gilinant Klaipėdos uostąir išvežant dugno nuosėdas į paplūdimius ar sąvartyno zoną. 3-4 kartus didesnis MB dažnisrastas ir midijų Mytilus edulis žiaunų ląstelėse, kurios 2001-2002 metais buvo surinktos priePalangos ir Nemirsetos. Plekšnių ir midijų audiniuose nustatytos (Stokholmo universitete)didelės genotoksinėmis savybėmis pasižyminčių junginių koncentracijos (Baršienė et al., 2006a).Genotoksiniai efektai net iki 46.2 % tirtų ląstelių buvo stebimi ir Malkų įlankoje gyvenusiųmoliuskų audiniuose (Baršienė, 2002). Genotoksiškumo pakilimas stebimas gilinant fjordus aršalinant užterštą jūrinių uostų gruntą (Sturve, 2005). Kasant gruntą iš užterštų jūrinių zonų,midijos audiniuose sukaupia iki 40 μg/g Pb ir iki 2200 ng/g poliaromatinių angliavandenilių, t.y.dideles genotoksiškų teršalų koncentracijas, iššaukiančias intensyvų MB susiformavimą(Bocchetti et al., 2008). Labai didelis MB dažnis įvairių žuvų ląstelėse buvo nustatytas atliekantmilžiniškus grunto kasimo ir perpylimo darbus tiesiant Šiaurės srovės dujotiekį Baltijos jūrosdugnu. Dauguma iš 82 tirtų Baltijos jūros zonų, 2009-2011m. buvo priskirtos prie aukščiausiosaplinkos genotoksiškumo rizikos zonų (Baršienė et al., in press). MB indukcijapoikiloterminiuose organizmuose ypač padidėja šiltuoju metų laiku, kai vyksta intensyvusląstelių dalijimasis. Šaltuoju periodu MB susidarymas vyksta pagrindinai dėl ląstelių branduoliopumpuravimosi procesų, kurie formuojasi dėl DNR įvairių pažeidimų.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 311

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Hidrologinių procesų pakeitimasDruskingumo pokyčiai, vandens skaidrumo pokyčiai. Baltijos jūroje druskingumo įtakamikrobranduolių susiformavimui buvo nustatyta tik Danijos vandenyse gyvenusių midijųląstelėse. Lietuvos EZ giluminėse stotyse kartais randama plekšnių MB dažnio ir vandensdruskingumo koreliacija (Baršienė et al., nepublikuoti duomenys). Vandens skaidrumo pokyčiaisusiję su teršalų re-suspensija gali įtakoti MB susidarymą ir ypač sėslių midijų, Macomabalthica ar kitų vandenį filtruojančių rūšių audiniuose.Užterštumas pavojingomis medžiagomisSintetiniai junginiai, sunkieji metalai, angliavandeniliai, radionuklidai. Visose šiųmedžiagų grupėse yra junginių pasižyminčių genotoksinėmis savybėmis, t.y. galinčių pažeistiorganizmų DNR ar sutrikdyti ląstelės dalijimosi procesus ir sukelti mikrobranduolių indukciją -negrįžtamas makrogenetines pažaidas. Šios pažaidos gali incijuoti kaskadas biologinių efektųląstelių, organų organizmų ir pagaliau populiacijų ir bendrijų lygmenyje (Lee, Steinart, 2003).MB indukcija yra plačiai naudojama kenksmingų medžiagų genetinio poveikio ankstyvųjų efektųnustatytmui. MB intensyviai formuojasi midijose ir žuvyse prie naftos platformų (Hyland et al.,2008; Rybakovas et al., 2009, Brooks et al., 2011; Sundt et al., 2011), naftos terminalų(Baršienė, 2002; Baršienė et al., 2006a, 2006b) Baltijos jūroje prie didžiųjų upių žiočių(Rybakovas et al., 2009; Kopecka et al., 2006; Schiedek et al, 2006). MB lygiai patikimai skiriasiorganizmuose iš Baltijos jūros neužterštų ir užterštų teršalų mišiniais zonų ( Baršienė et al.,2004, 2005b, 2006 a, 2006b, 2008, 2011). MB indukcija aprašyta po naftos avarinių išsiliejimųBūtingės naftos terminale 2001 ir 2008 metais (Baršienė et al., 2006a, 2006b, 2008, 2011). Žuvųatsistatymas po šių avarijų vyko gan greitai – po pusmečio, tačiau moliuskuose padidinti MBlygiai išlika iki 7 metų (Baršienė et al., 2008, 2011). Statistiškai patikimą MB padidėjimą sukeliasantykinai nedidelės sunkiųjų metalų ir jų mišinių koncentracijos (Andreikėnaitė et al., 2007).Naftos ir įvairių angliavandenilių žalingas poveikis patikimai įrodytas eksperimentuosenaudojant įvairias koncentracijas, ekspozicijos laiką ir skirtingas žuvų rūšis bei midijas (Baršienėet al., 2006c, 2006d, 2010, neskelbti duomenys; Baršienė, Andreikėnaitė, 2007; Andreikėnaitė,2010). Lietuvoje išgaunamos naftos sukelta MB indukcija aprašyta tiriant ešerių ir gėlavandeniųmoliuskų ląsteles (Baršienė et al., 2006d). Padidinti MB dažniai aptinkami organizmuose,gyvenančiuose netoli Baltijos jūroje funkcionuojančių naftos platformų Rusijos D-6 ir LenkijosEZ (Baršienė et al., in press; neskelbti duomenys). Laikant midijas ir žuvis varžose skirtinguatstumu nuo naftos platformų mes nustatėme mikrobranduolių dažnio gradientą ir tiesinępriklausomybę nuo angliavandenilių susikaupimo organizmų audiniuose (Brooks et al., 2011,Sundt et al., 2011). Brominti ugnies slopintojai stipriai žaloja Baltijos jūroje gyvenančiųdvigeldžių moliuskų Macoma bathica DNR (Smolarz, Berger, 2009), o eksperimentinėmissąlygomis polibrominti difenil eteriai iššaukia intensyvų MB susiformavimą tiek moliuskų, tiekir žuvų ląstelėse (Baršienė et al., 2005a, 2006e).Lietuvos priekrantinėje ir gyluminėje zonose aplinkos genotoksiškumo monitoringasvykdomas nuo 2001 m. Lyginant su kontrolinėmis vietomis, 2-3 kartus didesnis MB dažnismidijose pastoviai stebimas Būtingės naftos terminalo zonoje jau nuo 2000 m. (Baršienė, 2002),ties Palanga genotoksiškumo padidėjimas registruotas tik po naftos avarinių išsiliejimų, oNemirsetos zonoje – po didesnių pavasarinių polaidžių ir Klaipėdos uosto gilinimo darbų.Klaipėdos uosto teritorijoje didžiausias genotoksiškumas aprašytas 1994-95m. (Baršienė,Baršytė-Lovejoy, 2000). Kitose Lietuvos priekrantinėse ir gyluminėse zonose MB lygis buvoartimas kontroliniam iki 2010 m., o 2011 m. giluminėse zonose MB dažnis išaugo iki 18 kartų.Radionuklidų genotoksinis poveikis yra gerai žinomas ir apibūdintas daugelyjeorganizmų (Jaeschkeet al., 2011). Šiam poveikiui nustatyti mes naudojame ne tik MB testą bet irspecifinį mikrobranduolių citomo žymenį dvibranduolės ląsteles su nukleoplazminiais tiltais(DBt), kuris atspindintį dicentrinių chromosomų susidarymą. DBt dažniai plekšnių ir silkiųJŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 312

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13kraujyje Lietuvos giluminėse zonose gerokai viršija tuos, kurie aptinkami Estijos, Latvijos irLenkijos akvatorijose ar vėgėlės kraujyje iš Suomijos ir Švedijos EZ, išskyrus atominiųelektrinių aplinką (Baršienė et al., nepublikuoti duomenys).Praturtinimas maistingomis ir organinėmis medžiagomisN ir P turinčių medžiagų patekimas. Eutrofikacijos sąlygomis dėl deguonies trukumo irpapildomai naftos junginiais užterštoje aplinkoje yra išprovokuojamos DNR pažaidos irmikrobranduolių indukcija ( Negreiros et al., 2011). Kita vertus, jūriniai biotoksinai sintezuojamidumblių žydėjimo metu, sudaro vieną iš labiausiai aktualių taršos šaltinių eutrofikuotoje Baltijosjūroje. Šie toksinai įtakoja DNR pažaidas, DNR aduktus, MB indukciją midijose ir makomose(Gonzalez-Romero et al., 2012), žuvyse (Cavas, Konen, 2008). Cyanobakterijų toksinų genetinispoveikis apžvelgtas Žegura su bendraautoriais darbe (2011).Biologinis trikdymasPatogenų patekimas. Viduląsteliniai patogenai gali gan stipriai įtakoti mikrobranduoliųsusidarymą jų šeimininkų ląstelėse. Patogenai susilpnina imuninės sistemos veiklą, išbalansuojašeimininkų fiziologinius ir biocheminius mechanizmus, o patogenų išskiriami gyvybinės veiklosproduktai gali pažeisti organizmų DNR (Osman et al., 2010). Baltijos jūroje atliekant aplinkosgenotoksiškumo tyrimus nustatyta, kad žuvys iš Latvijos ir Lenkijos EZ, o midijos ir makomosypač iš šiaurinių jūros regionų yra užsikrėtę mikrosporidijomis. Lietuvos EZ žuvų kraujyje irmidijų žiaunose mikrosporidijos buvo aptinkamos rečiau, tačiau ir čia buvo stebima šiosinfekcija įtaka MB susiformavimui. Eksperimentinėmis sąlygomis buvo įrodyta mikrosporidijųinfekcijos įtaka MB susidarymui midijų ląstelėse. Gyvenant midijoms nafta užterštoje aplinkoje,MB indukcija dar labiau skatinama. Koreliacijos tarp žuvų užsikrėtimo ektoparazitais ir MBdažnio nenustatyta (Baršienė et al., neskelbti duomenys). Žuvų kraujyje parazituojantpatogeniniams Achlya genties grybams taip pat aprašyta padidėjusi MB indukcija (Osman et al.,2010). Bakterinė infekcija midijų žiaunose taip pat patikimai padidina MB indukciją (Baršienė,Andreikėnaitė, 2007).LiteratūraAndreikėnaitė L., Baršienė J., Vosylienė M.Z., 2007. Studies of micronuclei and other nuclearabnormalitiers in blood of rainbow trout (Oncorhynchus mykiss) treated with heavy metalmixture and road maintenence salts. Acta Zoologica Lituanica, 17 (3): 213-219.Andreikėnaitė L., 2010. Genotoxic and cytotoxic effects of contaminants discharged from the oilplatforms in fish and mussels. Summary of doctoral dissertation, Vilnius. 38p.Baršienė J, Baršytė L.D., 2000. Peculiarities of environmental genotoxicity in Klaipėda port area.International Review of Hydrobiology, 85 (5-6): 659-668.Baršienė J., 2002. Genotoxic impacts in Klaipėda port and Būtingė oil terminal areas (BalticSea). Marine Environmental Research, 54 (3-5): 475-479.Baršienė J., Lazutka J., Šyvokienė J., Dedonytė V., Rybakovas A., Bagdonas E., Bjornstad A.,Andersen O.K., 2004. Analysis of micronuclei in blue mussels and fish from the Baltic andNorth Seas. Environmental Toxicology, 19: 365-371.Baršienė J., Dedonytė V., Rybakovas A., Andreikėnaitė L., Andersen O.K., 2005a. Induction ofmicronuclei in Atlantic cod (Gadus morhua) and turbot (Scophthalmus maximus) after treatmentwith bisphenol A, diallyl phthalate and tetrabromodiphenyl ether-47. Ekologija, 4: 1-7.Baršienė J., Dedonytė V., Rybakovas A., Broeg K., Forlin L., Gercken J., Kopecka J., Balk L.,2005b. Environmental mutagenesis in different zones of the Baltic Sea. Acta ZoologicaLituanica, 15: 90-95.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 313

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Baršienė J., Lehtonen K., Koehler A., Broeg K., Vourinen P.J., Lang T., Pempkowiak J.,Šyvokienė J., Dedonytė V., Rybakovas A., Repečka R., Vountisjarvi H., Kopecka J., 2006a.Biomarker responses in flounder (Platichthys flesus) and mussel (Mytilus edulis) in the Klaipėda-Būtingė area (Baltic Sea). Marine Pollution Bulletin, 53: 422-436.Baršienė J., Schiedek D., Rybakovas A., Šyvokienė J., Kopecka J., Forlin L., 2006b. Cytogeneticand cytotoxic effects in gill cells of the blue mussel Mytilus spp. from different zones of theBaltic Sea. Marine Pollution Bulletin, 53: 469-478.Baršienė J., Dedonytė V., Rybakovas A., Andreikėnaitė L., Andersen O.K., 2006c. Investigationof micronuclei and other nuclear abnormalities in peripheral blood and kidney of marine fishtreated with crude oil. Aquatic Toxicology,78 (1): 99-104.Baršienė J., Andreikėnaitė L., Rybakovas A., 2006d. Cytogenetic damage in perch (Percafluviatilis L.) and Duck mussel (Anodonta anatina L.) exposed to crude oil. Ekologija, 1: 25-31.Baršienė J., Šyvokienė J., Bjornstad A., 2006e. Induction of micronuclei and other nuclearabnormalities in mussels exposed to bisphenol A, diallyl phthalate and tetrabromodiphenyl ether-47. Aquatic Toxicology, 78 (1): 105-108.Baršienė J., Andreikėnaitė L., 2007. Induction of micronuclei and other nuclear abnormalities inblue mussels exposed to crude oil from the North Sea. Ekologija, 53 (3): 9-15.Baršienė J., Andreikėnaitė L., Garnaga G., Rybakovas A., 2008. Genotoxic and cytotoxic effectsin bivalve mollusks Macoma balthica and Mytilus edulis from the Baltic Sea. Ekologija, 54: 44-50.Baršienė J., Bjornstad A., Andreikėnaitė L., 2010. Induction of micronuclei and other nuclearabnormalities in blue mussels Mytilus edulis after 1-, 2-, 4- and 8-day treatment with crude oilfrom the North Sea. Ekologija, 56 (3-4): 124-131.Baršienė J., Rybakovas A., Garnaga G., Andreikėnaitė, L., 2011. Environmental genotoxicityand cytotoxicity studies in mussels before and after the oil spill in marine oil terminal (BalticSea). Environmental Monitoring and Assessment, on line, DOI 10.1007/s10661-011-2100-0.Baršienė J., Rybakovas A., Lang T., Grygiel W., Andreikėnaitė L., Michailovas A. Risk ofenvironmental genotoxicity in the Baltic Sea over the period of 2009–2011 assessed bymicronuclei frequencies in blood erythrocytes of flounder (Platichthys flesus), herring (Clupeaharengus) and eelpout (Zoarces viviparus), Marine Environmental Research, in press.Bocchetti R., Fattorini D., Pisanelli B., Macchia S., Oliviero L., Pilato F., Pellegrini D., RegoliF., 2008. Contaminant accumulation and biomarker responses in caged mussels, Mytilusgalloprovincialis, to evaluate bioavailability an toxicological effects of remobilized chemicalsduring dredging and disposal operations in harbour areas. Aquatic Toxicology, 89: 257-266.Brooks S.J., Harman C., Grung M., Farmen E., Ruus A., Vingen S., Godal B.F., Baršienė J.,Andreikėnaitė L., Skarphedinsdottir H., Liewenborg B., Sundt R.C., 2011. Water columnmonitoringo f the biological effects of produced water from the Ekofisk offshore oil installationfrom 2006 to 2009. Journal of Toxicology and Environmental Health, Part A, 74: 1-23.Çavaş T., Könen S., 2008. In vivo genotoxicity testing of the amnesic shellfish poison (domoicacid) in piscine erythrocytes using the micronucleus test and the comet assay. AquaticToxicology, 90: 154-159.Fenech M., Chang W.P., Kirsch-Volders M., Holland N., Bonassi S., Zeiger E., 2003. HUMNproject: detailed description of the scoring criteria for the cytokinesis-block micronucleus assayusing isolated human lymphocyte cultures. Mutation Research, 534: 65-75.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 314

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13González-Romero R., Rivera-Casas C., Fernández-Tajes J., Ausió J., Méndez J., Eirín-LópezJ.M., 2012. Chromatin specialization in bivalve molluscs: A leap forward for the evaluation ofOkadaic Acid genotoxicity in the marine environment. Comparative Biochemistry andPhysiology, Part C: Toxicology and Pharmacology, 155 (2): 175-181.Hylland K., Tollefsen K.E., Ruus A., Jonsson G., Sundt R.C., Sanni S., Utvik T.I.R., Johnsen S.,Nilssen I., Pinturier L., Balk L., Baršienė J., Marigòmez I., Feist S., Børseth J.F., 2008. Watercolumn monitoring near oil installations in the North Sea 2001-2004. Marine Pollution Bulletin,56: 414-429.Jaeschke B.C. , Millward G.E., Moodya A.J., Jha A.N., 2011. Tissue-specific incorporation andgenotoxicity of different forms of tritium in the marine mussel, Mytilus edulis. EnvironmentalPollution, 159: 274-280.Kopecka J., Lehtonen K., Baršienė J., Broeg K., Vuorinen P.J., Gercken J., Pempkowiak J.,2006. Measurements of biomarker levels in flounder (Platichthys flesus) and mussel (Mytilustrossulus) from the Gulf of Gdańsk (southern Baltic). Marine Pollution Bulletin, 53: 406-421.Lee R.F., Steinert S., 2003. Use of the single cell gel electrophoresis/comet assay for detectingDNA damage in aquatic (marine and freshwater) animals. Mutation Research 544: 43-64.Lehtonen K.K., Schiedek D., Koehler A., Lang T., Vuorinen P.J., Förlin L., Baršienė J.,Pempkowiak J., Gercken J. 2006. The BEEP project in the Baltic Sea: overview of results andoutline for a regional biological effects monitoring strategy. Marine Pollution Bulletin, 53: 523-537.Lindberg H.K., Wang X., Järventaus H., Falck G.C.M., Norppa H., Fenech M., 2007. Origin ofnuclear buds and micronuclei in normal and folate-deprived human lymphocytes. MutationResearch., 617: 33-45.Negreiros L.A., Silva B.F., Paulino M.G., Fernandes M.N., Chippari-Gomes, A.R., 2011. Effectsof hypoxia and petroleum on the genotoxic and morphological parameters of Hippocampus reidi.Comparative Biochemistry and Physiology. Part C: Toxicology and Pharmacology, 153 (4): 408-414.Osman A., Ali E., Hashem M., Mostafa M., Mekkawy I., 2010. Genotoxicity of two pathogenicstrains of zoosporic fungi (Achlya klebsiana and Aphanomyces laevis) on erythrocytes of Niletilapia Oreochromis niloticus niloticus. Ecotoxicology and Environmental Safety, 73: 24-31.Rybakovas A., Baršienė J., Lang T., 2009. Environmental genotoxicity and cytotoxicity in theoffshore zones of the Baltic and the North Seas. Marine Environmental Research, 68: 246-256.Schiedek D., Broeg K., Baršienė J., Lehtonen K.K., Gercken J., Pfeifer S., Vountisjarvi H.,Vuorinen P.J. , Dedonytė V., Koehler A., Balk L., Schneider R., 2006. Biomarker responses asindication of contaminant effects in blue mussel (Mytilus edulis) and female eelpout (Zoarcesviviparus) from the south-western Baltic Sea. Marine Pollution Bulletin, 53: 387-405.Smolarz K., Berger A., 2009. Long-term toxicity of hexabromocyclododecane (HBCDD) to thebenthic clam Macoma balthica (L.) from the Baltic Sea. Aquatic Toxicology, 95: 239-247.Sturve J., Balk L., Berglund A., Broeg K., Böhmert B., Koehler A., Massey S., Parkkonen J.,Savva D., Stephensen E., Förlin L., 2005. Effects of dredging in Goteborg harbour assessed bybiomarkers in eelpout (Zoarces viviparus). Environmental Toxicology and Chemistry, 24: 1951–1961.Sundt R.C., Pampanin D.M., Grung M., Baršienė J., Ruus A., 2011. PAH body burden andbiomarker respoonses in mussels (Mytilus edulis) exposed to produced water from a North Seaoil field: Laboratory and field assessments. Marine Pollution Bulletin, 62: 1498-1505.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 315

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Wrisberg M.N., Bilbo C.M., Spliid H., 1992. Induction of micronuclei in hemocytes of Mytilusedulis and statistical analysis. Ecotoxicology and Environmental Safety, 23: 191-205.Žegura B., Štraser A., Filipič M., 2011. Genotoxicity and potential carcinogenicity ofcyanobacterial toxins – a review. Mutation Research, 727 (1-2): 16-41.Reprodukcijos sutrikimai: apsigimę vėgėlių ir šoniplaukų embrionaiUžterštumas pavojingomis medžiagomisSintetiniai junginiai, sunkieji metalai, angliavandeniliai, radionuklidai. Vėgėlė Zoarcesviviparus, bentosinė žuvų rūšis, viena iš kertinių indikatorinių rūšių Baltijos jūroje (HELCOM,2006), kuri intensyviai naudojama Švedijos ir Danijos nacionalinių monitoringų, Vokietijospilotinių studijų programose, yra parengta medžiagos surinkimo ir rezultatų vertinimometodologija (ICES, 2010; Hedman et al., 2011). Kadangi tai gyvagimdė žuvų rūšis, todėlreprodukcijos sėkmė gali būti vertinama individualiai, o embrionų pažeidimai gali būti tiesiogiaisusiejami su patelės sveikatos būkle, ar cheminių junginių sukaupimu jos audiniuose.Embrioninis žuvų vystymasis stipriai įtakojamas plataus spektro pavojingų medžiagų (Jezierskaet al., 2009), vėgėlės – poliaromatiniai angliavandeniliai, sunkieji metalai, pesticidai (Bodammer,1993). Užterštose Vokietijos Baltijos jūros priekrantės zonose apie 35-70 % vėgėlių patelių turipažeistus embrionus (Gercken et al., 2006), Danijos vandenyse 20-53 % patelių (Strand et al.,2004). Mažiau užterštose kontrolinėse zonose tokių patelių randama apie 3 % (Strand et al.,2004). 0-1 % yra foninis išsigimimų lygis, 3 % - jau nerimą kelianti riba (Edman et al., 2011).Švedijos kontrolinėje Kvadofjarden zonoje stebima vėgėlės embrionų išsigimimų didėjimo ryškitendencija (Hedman et al., 2011). Vėgėlių sugavimai Švedijos zonoje nuo 1989m. ryškiaisumažėjo ir žemiausią lygį pasiekė 2009 m. ir ypač tai buvo būdinga Kvadofjarden zonai, kuridaugybė metų naudojama kaip kontrolinė stotis nacionaliniame monitoringe, taip pat ir taršosbiologinių efektų įvertinimo europinėse programose. Beje, genotoksiškumo ir histopatologijosaukštas lygis čia jau buvo aprašytas 2001-2002 m. (Lang et al., 2006; Baršienė et al., 2006).Eksperimentais įrodyta, kad androgeninės ir estrogeninės medžiagos stipriai padidinavėgėlių embrionų išsigimimus (Rasmussen et al., 2002). Švedijoje ir Vokietijoje pavojingijunginiai vėgėlių audiniuose nustatomi daugiau kaip 20 metų (Rudel et al., 2010). Pagrindiniaivėgėlių embrionų iš Vokietijos ir Danijos vandenų išsigimimai – stuburo iškrypimai, kaukolėsveidodefektai ir akių pažeidimai (Strand et al., 2004; Gercken et al., 2006). Be cheminiopoveikio, staigūs temperatūros, druskingumo, deguonies kiekio svyravimai įtakoja žuvųembrionų išsigimimų ir mirtingumo dažnį (Wu et al., 2003). Eutrofikacijos procesaiišprovokuoja žuvų embrionų pažeidimus (Strand et al., 2004; Gercken et al., 2006; Hedman etal., 2011).Šoniplaukos yra jautrūs indikatoriniai organizmai aplinkos teršalų poveikiui nustatyti.Eksperimentiniai beveik visoje Baltijoje gyvenančių Monoporeia affinis embrionų apsigimimųtyrimai parodė jų jautrumą pavojingoms medžiagoms, tokioms kaip sunkieji metalai, chlorintiorganiniai ir kiti lipofiliniai junginiai (Sundelin ,1998, 2008; Eriksson Wiklund et al., 2005;Bach et al. 2010). Embrionų foninis pažeidimų lygis < 0,029, o > 0,114 charakterizuoja blogąaplinkos kokybės būklę. Embrionų pažaidų atsiradimą gali stimuliuoti deguonies stygiuseutrofikuotose zonose, temperatūriniai svyravimai (Sundelin et al. 2008). Vertinantšoniplaukose pažeistų embrionų dažnį gaunama informacija apie šių bestuburių reprodukcijosprocesus, kuri įgalina prognozuoti populiacijų pokyčius sekančiose kartose (Hutchinson, 2007).JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 316

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13LiteratūraBach L, Fischer A, Strand J., 2010. Local anthropogenic contamination affects the fecundity andreproductive success of an Arctic amphipod. Marine Ecological Progress Series, 419: 121-128Baršienė J., Schiedek D., Rybakovas A., Šyvokienė J., Kopecka J., Forlin L., 2006. Cytogeneticand cytotoxic effects in gill cells of the blue mussel Mytilus spp. from different zones of theBaltic Sea, Marine Pollution Bulletin, 53: 469-478.Bodammer J.E., 1993. The teratological and pathological effects of contaminants on embryonicand larvae fishes exposed as embryos: a brief review. American Fish Society Symposium, 14:77-84.Eriksson W.A.K., Sundelin B. and Broman D., 2005. Toxicity evaluation by using intactsediments and sediment extracts, Marine Pollution Bulletin, 50: 660-667.Gercken J., Förlin L., Andersson J., 2006. Developmental disorders in larvae of eelpout (Zoarcesviviparus) from German and Swedish Baltic coastal waters. Marine Pollution Bulletin, 53 (8-9):497-507.Hedman J.E., Rüdel H., Gercken J., Bergek S., Strand J., Quack M., Appelberg M., Förlin L.,Tuvikene A., Bignert A., 2011. Eeplout (Zoarces viviparus) in marine environmental monitoring.Marine Pollution Bulletin, doi:10.1016/j.marpolbul.2011.06.028HELCOM, 2006. Manual for Marine Monitoring in the COMBINE Programme of HELCOM.Part D. Programme for monitoring of contaminants and their effects, updated 31.03.2006Hutchinson T.H., 2007. Small is useful in endocrine disrupter assessment - four keyrecommendations for aquatic invertebrate research, Ecotoxicology, 16: 231-238.ICES/OSPAR, 2010. Report of the Joint ICES/OSPAR Study Group on Integrated Monitoring ofContaminants and Biological Effects (SGIMC), 25–29 January, Copenhagen, Denmark.Jezierska B., Lugowska K., Witeska M., 2009. The effects of heavy metals on embryonicdevelopment of fish (a review). Fish Physiology and Biochemistry, 35: 625-640.Lang T., Wosniok W., Barsiene J., Broeg K., Kopecka J. and Parkkonen J., 2006. Liverhistopathology in Baltic flounder (Platichthys flesus) as indicator of biological effects ofcontaminants- Marine Pollution Bulletin 53: 488-496.Rasmussen T.H., Andreassen T.K., Pedersen S.N., Van der Ven L.T.M., Bjerregaard P.,Korsgaard B.. 2002. Effects of waterborne exposure of octylphenol and oestrogen on pregnantviviparous eelpout (Zoarces viviparus) and her embryos in ovario. Jounnal of ExperimentalBiology, 205: 3857-3876.Rüdel H., Steinhanses J., Müller J., Schröter-Kermani C., 2010. Twenty years of elementalanalysis of marine biota within German EnvironmentalSpecimen Bank-a thorough look at thedata. Environmental Science and Pollution Research, 17: 1025-1034.Strand J., Andersen L., Dahllof I., Korsgaard B., 2004.Impaired larval development in broods ofeelpout (Zoarces viviparous) in Danish coastal waters. Fish Physiology and Biochemistry, 30:37-46.Sundelin B. and Eriksson A-K., 1998. Malformations in embryos of the deposit-feedingamphipod Monoporeia affinis in the Baltic Sea. Marine Ecology Progress Series, 171: 165-180.Sundelin R.R, Eriksson W.A-K., 2008. Reproduction disorders in a benthic amphipod,Monoporeia affinis, an effect of low food quality and availability. Aquatic Biology, 2: 179-190.Wu R.S.S., Zhou B.S., Randall D.J., Woo N.Y.S., Lam P.K.S., 2003. Aquatic hypoxia is an endocrinedisrupter and impairs fish reproduction. Environmental Science and Technology, 45: 1137-1141.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 317

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 135.6 Integruotas poveikių vertinimasNors HELCOM CORESET darbas tebevyksta, tačiau dalis kriterijų ir rodiklių šiameetape yra suderinti. Dauguma šių rodiklių priklauso Bioįvairovės deskriptoriui, tačiau kaikuriuos siūloma naudoti ir kitiems deskriptoriams (pvz., Bioįvairovės ir Komercinių žuvų,Bioįvairovės ir Jūros dugno vientisumo). Iš viso šioje ataskaitoje naudojami 28 rodikliai, atrinktiankstesniame projekto vykdymo etape (JTK, 2011). Šiame skyrelyje pateikiamas preliminarusintegruotas poveikių ir aplinkos būklės rodiklių vertinimas Lietuvos Baltijos jūroje (5.6-6 lent.).Žmogaus ūkinė veikla gali turėti didelę įtaką jūros aplinkai, ypač intensyviai žmogausnaudojamose jūrų rajonuose, tokiose kaip Baltijos jūra. Vykdant veiklas atsiranda tam tikriporeikiai, kurių tenkinimas yra visada didesnio ar mažesnio masto įsikišimas į jūros aplinką. Šisįsikišimas gali būti beveik nepastebimas, bet gali ir sukelti didesnį poveikį jūrų aplinkai. Ryšistarp tam tikrų žmogaus veiklų ir dėl jų atsirandančių pavojų bei poveikių ne visada yratiesioginis ir aiškus. Dažnai tas pačias nepageidaujamas pasekmes jūros aplinkoje sukelia nevienas, o keli skirtingos prigimties poveikiai. Pavyzdžiui, saugi laivyba ir uostų plėtraneįmanoma be nuolatinio dugno nuosėdų pašalinimo iš uosto akvatorijos. Pagal egzistuojančiastechnologijas iškastas gruntas yra gramzdinamas jūroje, kur šis procesas neišvengiamai paveikiadugno buveines ir makrozoobentoso bendrijas. Taip pat dugno buveinės ir bendrijos yraveikiamos amunicijos sprogdinimo, dugninio tralavimo ir smėlio kasimo (5.6-7 pav.).5.6-7 pav. Nepageidaujami pokyčiai jūros aplinkoje gali būti sukeliami ne vieno, o keliųskirtingos prigimties poveikių, pvz.,: dugno buveines ir makrozoobentoso bendrijas įtakojantysveiksniai.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 318

Grunto pylimasPaplūdimių smėliopapildymasAkvatorijųuždarymasKrantų irimasSmėlių kasimasTriukšmas povandeniuTarša šiukšlėmisDruskingumopokyčiaiVandens skaidrumopokyčiaiSintetiniai junginiaiSunkieji metalaiAngliavandeniliaiRadionuklidaiN ir P turinčiųmedžiagų patekimasOrganinių medžiagųpatekimasPatogenų patekimasNevietinių rūšiųpatekimasŽvejyba ir kitaatrankinė gavybaLIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 135.6-6 lent. Integruota poveikių lentelė. Pavojų vertinimas: nežinomas (aktualumas Lietuvos IEZ nežinomas, duomenų apie poveikį nėra); tikėtinas (teorinisarba žinomas poveikis kitose Baltijos jūros dalyse, Lietuvos IEZ tikėtinas, tačiau duomenų apie poveikį nėra); stebimas (yra tiesioginiai arba netiesioginiaipoveikio požymiai, kurie vėliau pateikiami aprašyme); nėra (yra duomenų, kad Lietuvos IEZ poveikio nėra).PoveikiaiRodikliaiCopepoda grupės biomasėZooplanktono mikrofagų biomasėVidutinis zooplanktono dydisZooplanktono-fitoplanktono biomasės santykisFitoplanktono įvairovėDidžiausias makrofitų pasiskirstymo gylisDaugiametriniai makrozoobentoso indeksaiItin pažeidžiamų ir (arba) atsparių rūšių buvimasBuveinių, kuriose nustatyta negrįžtamų pakitimų, dydis erdviniu požiūriuPakitusių hidrografinių sąlygų nulemti pokyčiai buveinėseMidijų padengimasŽuvų bendrijos įvairovės indeksas (Shanon indeksas)Žuvų bendrijos dydžio indeksasŽuvų bendrijos gausumo indeksas (Plėšrių žuvų gausumas)Žuvų bendrijos trofinis indeksasMirtingumo dėl žvejybos koeficientasJŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 319

Grunto pylimasPaplūdimių smėliopapildymasAkvatorijųuždarymasKrantų irimasSmėlių kasimasTriukšmas povandeniuTarša šiukšlėmisDruskingumopokyčiaiVandens skaidrumopokyčiaiSintetiniai junginiaiSunkieji metalaiAngliavandeniliaiRadionuklidaiN ir P turinčiųmedžiagų patekimasOrganinių medžiagųpatekimasPatogenų patekimasNevietinių rūšiųpatekimasŽvejyba ir kitaatrankinė gavybaLIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13PoveikiaiRodikliaiNeršiančių išteklių biomasėDidesnių už vidutinę pirmos lytinės brandos normą žuvų proporcijaVidutinis didžiausias rūšių, minimų mokslinių tyrimų laivų įrašuose, žuvų ilgis95-asis žuvų ilgio pasiskirstymo procentilis remiantis mokslinių tyrimų laivų įrašaisŽiemojančių jūrinių paukščių pasiskirstymasŽiemojančių jūrinių paukščių populiacijos gausumasJūros žinduolių, paukščių ir netikslinių žuvų priegaudaNaftos produktais išteptų jūros paukščių santykinė dalisBendro streso rodikliai: lizosomų membranos stabilumasBendro streso žuvims rodiklis: žuvų ligų indeksasGenotoksiškumo rodiklis: mikrobranduolių indukcijaReprodukcijos sutrikimai: apsigimę vėgėlių ir šoniplaukų embrionaiJŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 320

poveikisLIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Poveikiai skiriasi pagal prigimtį: išskiriami fiziniai (mechaniniai, akustiniai, elektriniai irt.t.), cheminiai (užterštumas pesticidais arba naftos produktais, fosforo ir azoto junginiųperteklius ir t.t.) ir biologiniai (virš normos padidėjęs biologinis deguonies suvartojimas,patogeninė mikroflora, verslinių hidrobiontų populiacijų nuskurdinimas žemiau kritinio lygio,svetimkraščių rūšių invazija) poveikiai. Taip pat poveikiai skiriasi pagal įtakos jūros aplinkaidydį: vieni apima vos kelis hektarus jūros dugno Lietuvos priekrantėje (smėlio pylimas įpaplūdimį), kiti – visą Baltiją (eutrofikacija). Dar viena dimensija vertinant poveikių svarbą – taipaveiktų aplinkos savybių pažeidžiamumas ir atsistatymo galimybės. Šiuo metu neegzistuojavisuotinai priimto vienintelio mato poveikio svarbai nustatyti ir šiame projekto vykdymo etapevertinant poveikius yra neįmanoma atsižvelgti į visus aukščiau paminėtus aspektus. Todėlpreliminariai buvo atlikta poveikių lyginamoji analizė pagal tai, kiek aplinkos būklės nustatymuinaudojamų rodiklių įtakoja tam tikras poveikis (5.6-8 pav.).Žvejyba ir kita atrankinė gavybaAngliavandeniliaiN ir P turinčių medžiagų patekimasVandens skaidrumo pokyčiaistebimastikėtinasnėranežinomasSunkieji metalaiSintetiniai junginiaiPaplūdimių smėlio papildymasGrunto pylimasPatogenų patekimasRadionuklidaiDruskingumo pokyčiaiSmėlių kasimasNevietinių rūšių patekimasAkvatorijų uždarymasOrganinių medžiagų patekimasTarša šiukšlėmisTriukšmas po vandeniuKrantų irimas0,0 0,5 1,0santykinis dažnis5.6-8 pav. Santykinė Lietuvos Baltijos jūroje žinomų poveikių svarba. Poveikių charakteristika(stebimas, tikėtinas, nėra, nežinomas) paaiškinta. Santykinis poveikių charakteristikų dažnisnormalizuotas pagal aplinkos būklės biologinius rodiklius.Jūros rajonui nustatytų poveikių analizė parodė, kad žvejyba įtakoja daugiausiai aplinkosbūklės nustatymui naudojamų rodiklių – 13 iš 28, dar šešių poveikis yra tikėtinas. Pakankamaistiprus yra naftos angliavandenilių (5 rodikliams žinomas ir 11 tikėtinas), maisto medžiagių –azoto ir fosforo (2 ir 14) ir sumažėjusio vandens skaidrumo (2 ir 12, atitinkamai) poveikiai.Tačiau daugelio poveikių aktualumas Lietuvos Baltijos jūrai dar lieka nežinomas, o ir patysrodikliai gali būti gana specifiški tik tam tikram poveikiui. Pavyzdžiui, tokie rodikliai kaip„Neršiančių išteklių biomasė“, „Didesnių už vidutinę pirmos lytinės brandos normą žuvųproporcija“, „Vidutinis didžiausias rūšių, minimų mokslinių tyrimų laivų įrašuose, žuvų ilgis“ ir„95-asis žuvų ilgio pasiskirstymo procentilis remiantis mokslinių tyrimų laivų įrašais“ išskirtinaiJŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 321

pavojų skaičiusLIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13skirti žvejybos įtakos vertinimui ir vargu ar gali būti įtakojami kitų poveikių. Kita vertus,siūlomų rodiklių tarpe yra tokių, kurie pretenduoja į universalumą (5.6-8 pav.). Pavyzdžiui,genotoksiškumo rodiklis „mikrobranduolių indukcija“ Lietuvos Baltijos jūroje atspindi netdevynis poveikius, tame tarpe ir tokius skirtingus kaip paplūdimių smėlio papildymas,druskingumo pokyčiai, sintetiniai junginiai, patogenų patekimas; dar du poveikiai (vandensskaidrumo pokyčiai, N ir P turinčių medžiagų patekimas) šiam rodikliui tikėtini.10987654321027 25 26 6 7 9 12 22 24 8 13 14 15 16 17 18 19 20 21 23 1 2 3 4 5 10 11 28biologiniai rodikliai5-9 pav. Pavojų ir poveikių skaičiaus pasiskirstymas biologinių rodiklių atžvilgiu. Biologiniųrodiklių kodų paaiškinimai pateikiami žemiau:Kodas Rodiklis Kodas Rodiklis1 Copepoda grupės biomasė 15 Žuvų bendrijos trofinis indeksas2 Zooplanktono mikrofagų biomasė 16 Mirtingumo dėl žvejybos koeficientas3 Vidutinis zooplanktono dydis 17 Neršiančių išteklių biomasė4 Zooplanktono-fitoplanktono biomasėssantykis18 Didesnių už vidutinę pirmos lytinėsbrandos normą žuvų proporcija5 Fitoplanktono įvairovė 19 Vidutinis didžiausias visų rūšių, minimųmokslinių tyrimų laivų įrašuose, žuvųilgis6 Didžiausias makrofitų pasiskirstymogylis7 Daugiametriniai makrozoobentosoindeksai8 Itin pažeidžiamų ir (arba) atsparių rūšiųbuvimas20 95-asis žuvų ilgio pasiskirstymoprocentilis remiantis mokslinių tyrimųlaivų įrašais21 Žiemojančių jūrinių paukščiųpasiskirstymas22 Žiemojančių jūrinių paukščių populiacijosgausumasJŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 322

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 139 Buveinių, kuriose nustatyta negrįžtamųpakitimų, dydis erdviniu požiūriu10 Pakitusių hidrografinių sąlygų nulemtipokyčiai buveinėse, visų pirma susiję subuveinių funkcijomis23 Jūros žinduolių, paukščių ir netiksliniųžuvų priegauda24 Naftos produktais išteptų jūros paukščiųsantykinė dalis11 Midijų padengimas 25 Bendro streso rodikliai: lizosomųmembranos stabilumas12 Žuvų bendrijos įvairovės indeksas(Shanon indeksas)13 Žuvų bendrijos dydžio indeksas(CPUE)14 Žuvų bendrijos gausumo indeksas(Plėšrių žuvų gausumas, (CPUE))26 Bendro streso žuvims rodiklis: žuvų ligųindeksas27 Genotoksiškumo rodiklis:mikrobranduolių indukcija28 Reprodukcijos sutrikimai: apsigimęvėgėlių ir šoniplaukų embrionaiŠioje ataskaitoje pateikta mechanistinė poveikių analizė, kuri atspindi ne tik (ir gal netiek) poveikių svarbą (5-8 pav) ir rodiklių pažeistumą (5-9 pav.), kiek esamos informacijos apiepoveikius ir rodiklius kiekį. Poveikių kategorijos yra perkeltos iš Direktyvos, tad jų keitimas irtokių būtu normalizavimas pagal „kiekį“ nėra galimas. Kokie nors svertiniai koeficientainepadėtų sulyginti poveikio kategorijų, nes atskaitos taško (vardiklio) arba bendro pagrindo jietiesiog neturi, pvz.: eutrofikacijos poveikis apima visą Baltijos jūrą ir veikia daugeli ekosistemoselementų, tuomet grunto dampingas yra itin svarbus lokaliu mastu, tačiau jo poveikis gali būtistipresnis. Vienos visuotinai priimtos metodikos (savotiškos „Buforto“ skalės) pagal kurią būtųgalima nustatyti poveikio reikšmingumą jūros aplinkai nėra. Pavyzdžiui, Baltijos jūros regionesvarbiausiomis ekologinėmis problemomis laikoma eutrofikacija, teršimas pavojingomismedžiagomis, laivybos sukuriamos problemos (oro ir vandens tarša, naftos išsiliejimai, invaziniųrūšių patekimas), bioįvairovę naikinantys veiksniai (HELCOM, 2007). Tačiau literatūrojenežinoma pavyzdžių, kur poveikio stiprumo (svarbos) lyginamoji analizė būtų atlikta Baltijosjūros arba kuriam nors kitam Europos jūriniam regionui.Projekto rengėjai tikisi, kad poveikių ir rodiklių integruota analizė bus tobulinamaateityje atsižvelgiant į naujas mokslines koncepcijas (pvz., Borja et al., 2010, 2012) ir tyrimųduomenis iš Lietuvos Baltijos jūros.LiteratūraBorja A., Dauer D.M., Grémare A., 2012. The importance of setting targets and referenceconditions in assessing marine ecosystems quality. Ecological Indicators, 12 (1): 1-7.Borja A., Elliott M., Carstensen J., Heiskanen A.S., van de Bund W., 2010. Marine management– towards an integrated implementation of the European Marine Strategy Framework and theWater Framework Directives. Marine Pollution Bulletin, 60 (12): 2175-2186.JTK, 2011. Jūrinių tyrimų konsorciumas. Lietuvos Baltijos jūros aplinkos apsaugos valdymostiprinimo dokumentų parengimas. I-oji tarpinė ataskaita. Klaipėda, 368 p.HELCOM, 2007. HELCOM Baltic Sea Action Plan. http://www.helcom.fi/BSAP/en_GB/intro/JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 323

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 136 EKONOMINĖ IR SOCIALINĖ JŪROS RAJONO VANDENŲNAUDOJIMO IR DĖL JŪROS APLINKOS BLOGĖJIMOATSIRANDANČIŲ IŠLAIDŲ ANALIZĖŠiame skyrelyje pateikiami pirmojo JSPD įgyvendinimo socialinės ekonominės analizėsetapo rezultatai. Apibūdinami pagrindiniai jūros vandenis veikiantys ūkio sektoriai. Vėliau, kaibus nustatyti GAB kriterijai, bus vertinamos dėl jūros aplinkos blogėjimo atsirandančiossąnaudos.JSPD reikalavimaiEuropos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2008/56/EB, nustatančia Bendrijos veiksmųjūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (JSPD) siekiama sumažinti Bendrijos šalių poveikį jūrųvandenyse, nepaisant šio poveikio pasireiškimo vietos. Kaip rašoma JSPD preambulėje, šidirektyva turėtų tapti Europos Sąjungos būsimos jūrų politikos aplinkosaugos ramsčiu ir šiadirektyva turėtų, inter alia, būti skatinamas aplinkos apsaugos aspektų įtraukimas į visasreikiamas politikos sritis.Kiekviena valstybė narė turi vystyti jai priklausančių jūros vandenų jūrų strategiją,kurioje atsižvelgiama į bendrą atitinkamo jūrų regiono perspektyvą, nors ji ir skirta saviemsvandenims. Tačiau neturėtų būti reikalaujama, kad valstybės narės imtųsi konkrečių priemonių,kai nėra rimto pavojaus jūrų aplinkai arba kai sąnaudos būtų pernelyg didelės palyginti su jūrųaplinkai gresiančiu pavojumi, jei visi sprendimai nesiimti veiksmų yra tinkamai pagrindžiami.Pakrančių vandenims, įskaitant atitinkamą jūros dugną ir po juo esantį gruntą, šidirektyva taikoma tiek, kiek tai susiję su konkrečiais jūrų aplinkos būklės elementais, kuriemsnetaikoma BVPD, kad būtų galima užtikrinti papildomumą, kartu vengiant nereikalingodubliavimo. Jei jūros būklės lygis yra toks kritinis, kad reikalingi skubūs veiksmai, susijusiosvalstybės turėtų siekti susitarti dėl veiksmų plano ir dėl paankstinto priemonių programosįsigaliojimo. Viena iš svarbiausių užduočių, įgyvendinant šią direktyvą - jūrų saugomų teritorijųnustatymas. Tai bus svarbus įnašas, padėsiantis pasiekti gerą aplinkos būklę.Dėl saugomų jūrų rajonų pasaulinio tinklo sukūrimo iki 2012 metų turėtų būti prisidėtaprie Biologinės įvairovės konvencijos šalių septintosios konferencijos tikslų įgyvendinimo.Konferencijoje buvo priimta nuodugni jūrų ir pakrančių biologinės įvairovės darbo programa,kurioje užsibrėžiama daug tikslų, uždavinių ir veiksmų, skirtų sustabdyti biologinės įvairovėsnykimą nacionaliniu, regioniniu ir pasauliniu mastu bei užtikrinti jūrų ekosistemų gebėjimąužtikrinti prekių ir paslaugų teikimą, bei saugomų rajonų darbo programą, kurios tikslas − iki2012 m. įsteigti ekologiniu požiūriu pavyzdines saugomų jūrų rajonų sistemas ir jas išlaikyti.Vykdydamos pareigą nustatyti „Natura 2000“ vietoves pagal Paukščių direktyvą ir Buveiniųdirektyvą, valstybės narės daug prisidės prie šio proceso.Valstybės narės turėtų parengti ir įgyvendinti priemonių programas, skirtas atitinkamųvandenų gerai aplinkos būklei pasiekti arba išlaikyti. Direktyvoje pabrėžiama, kad pagal jūrųstrategijas vykdomos priemonių programos gali būti veiksmingos tik tada, jei jos bus parengtosremiantis tvirtomis žiniomis apie jūrų aplinkos būklę tam tikrame rajone ir kuo labiau pritaikytosprie atitinkamų vandenų poreikių kiekvienos valstybės narės atveju ir atsižvelgiant į bendrąatitinkamo jūrų regiono ar paregionio perspektyvą.Svarbu pabrėžti, kad pradėdamos rengti priemonių programas valstybės narės visamejūrų regione ar paregionyje turėtų atlikti savo jūrų vandenų ypatybių ar savybių ir pavojų beipoveikio jiems analizę ir nustatyti svarbiausius pavojus bei poveikį tiems vandenims, taip patatlikti ekonominę ir socialinę jų naudojimo bei sąnaudų, patiriamų dėl jūrų aplinkos blogėjimo,analizę. Savo analizių pagrindu jos gali naudoti pagal regionines jūrų konvencijas jau atliktusįvertinimus.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 324

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Šios priemonės turėtų būti rengiamos remiantis atsargumo principu, prevencinių veiksmųprincipu, principu, kad žala aplinkai pirmiausia turėtų būti atitaisyta prie taršos šaltinių, irprincipu „moka teršėjas“.Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad iš valstybių narių reikalaujama, jog jos,rengdamos priemonių programas, deramai atsižvelgtų į tvarų vystymąsi ir ypač į socialinį irekonominį numatytų priemonių poveikį. Pastarosios turi būti ekonomiškos ir techniškaiįmanomos. Taip pat reikia atlikti rengiamos programos poveikio vertinimą, apimantį irekonominės naudos analizę.5.6-1 pav. JSPD reikalaujamos ekonominės ir socialinės analizės ir kitų reikalavimų ryšys. Šaltinis:Vadovas ekonominei ir socialinei analizei, kurios reikalaujama pagal Jūrų strategijos pagrindų direktyvą,atliekant vadinamąjį Pradinį Vertinimą, EK, 2010.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 325

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Norint suprasti ekonominės socialinės analizės vaidmenį Geros Aplinkos Būklės (GAB)jūroje pasiekimo kontekste, svarbu suprasti, kuriame iš šių žingsnių jos pirmiausia reikalaujama:1. Pradinis dabartinės jūros vandenų aplinkos būklės įvertinimas (turi būti atlikta iki2012 liepos mėn.).2. GAB nustatymas (turi būti atlikta iki 2012 liepos mėn.).3. Uždavinių ir rodiklių nustatymas, siekiant parodyti kaip šalis narė siekia GAB (turibūti atlikta iki 2012 liepos mėn.).4. Stebėsenos programų sukūrimas matuoti GAB siekimo pažangą (turi būti atlikta iki2014 liepos mėn.).5. Priemonių, skirtų GAB pasiekimui ar palaikymui, programos sukūrimas (turi būtisukurta iki 2015 liepos mėn. ir pradėta įgyvendinti iki 2016 liepos mėn.).Taigi, kartu su ekonominiu socialiniu vertinimu pagal Direktyvos 8 straipsnį, bendrasstilizuotas pasirengimo įgyvendinti Direktyvą ir jos įgyvendinimo procesas galėtų būt toks, kaipparodyta Vadove (EC, 2010). Kaip pabrėžiama Vadove, rizikos analizė šioje schemoje atsirandapagal vieną JSPD interpretaciją, tačiau jos gali būti reikalaujama ir vėliau.6.1 Ekonominės ir socialinės analizės tikslas ir vaidmuo - vadovo rekomendacijos2010-ųjų pabaigoje Europos Komisijos Aplinkos generalinis direktoratas patvirtinoneprivalomą, rekomendacinio pobūdžio metodologinį dokumentą – Vadovą ekonominei irsocialinei analizei, kurios reikalaujama pagal JSPD, atliekant vadinamąjį Pradinį Vertinimą.Šiame Vadove pripažįstama, kad yra didelis skirtumas tarp teorinių idealų ir praktiškoJūrų direktyvos nustatytų 2012 metų tikslų įgyvendinamumo. Pavyzdžiui, labai trūkstainformacijos apie įvairius jūros kokybę veikiančius veiksnius, jų daromą poveikį bei pačios jūrosbūklę, taip pat ir jūros naudojimą neekonominiams dalykams ir su naudojimu nesusijusią vertę.Todėl šalys narės yra kviečiamos Pradiniam Vertinimui kiek įmanoma geriau panaudoti esamąinformaciją, kaip nors susijusią su jūrų naudojimu bei būklės blogėjimu, bet toliau intensyviaidirbti, plečiant supratimą ir žinias apie jūrų kokybės valdymui reikalingus dalykus. Pripažįstama,kad Pradinis Vertinimas turės būti atliktas, pasitelkiant šiuo metu galimus šaltinius – kiekybiniusduomenis, kokybinę analizę, pasinaudojant ekspertine nuomone bei labai skaidriai įvardijanttikrumo ir pasikliovimo duomenimis lygį.6.1.1 Ekonominės socialinės analizės uždaviniaiPradinio Vertinimo metu Ekonominei socialinei analizei keliami šie uždaviniai:Pradinis vertinimasEsamos padėtiesįvertinimasSkatinančių jėgų irpoveikiųįvertinimasSocialinėekonominė analizė1. Nustatyti ir apibūdintiįvairius jūrų aplinkosnaudojimo elementus pagaljų ekonominę ir socialinęsvarbą ir poveikį2. Kokybiškai ir, jeiįmanoma, kiekybiškaiapibūdinti jūros aplinkosblogėjimo sąnaudas.6-2 pav. Ekonominės socialinės analizės uždaviniai Pradiniame vertinime.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 326

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Detalesni šių pagrindinių uždavinių žingsniai ir metodai jimes atlikti yra tokie.1. Nustatyti ir apibūdinti įvairius jūrų aplinkos naudojimo elementus pagal jų ekonominęir socialinę svarbą ir poveikį.a. Nustatyti ir apibūdinti įvairius jūrų aplinkos naudojimo elementus, kurie kelia tamtikrą poveikį jūrai;b. Įvertinti įvairių jūros naudojimo elementų tiesioginę ir, jei įmanoma, netiesioginęnaudą;c. Apibūdinti kokybiškai ir, jei įmanoma, kiekybiškai įvairių jūros naudojimo elementųkeliamą poveikį jūros aplinkai.2. Kokybiškai ir, jei įmanoma, kiekybiškai apibūdinti jūros aplinkos blogėjimo sąnaudas.a. Naudojant pirmą (Ekosistemų) aplinkos blogėjimo sąnaudų įvertinimo metodą,nustatoma GAB ir esama būklė įvertinama vadinamuoju Baziniu (angl. Business asUsual) scenarijumi. Šis vertinimas leidžia nustatyti skirtumą tarp „bazinioscenarijaus“ būklės ir GAB kokybiškai ir, jei įmanoma, kiekybiškai;b. Naudojant vadinamąjį Tematinį aplinkos blogėjimo sąnaudų įvertinimo metodą,nustatomos dabartinės būklės blogėjimo sąnaudos. Parenkami jūros aplinkosblogėjimo temos (rodikliai) ir etaloninės sąlygos. Tada apibūdinamas skirtumas tarpetaloninių situacijų ir esamos jūros aplinkos būklės. Čia taip pat vertinamakiekybiškai ir kokybiškai;c. Naudojant trečiąjį – Sąnaudų metodą, nagrinėjamos tik esamos aplinkos būklėsblogėjimo sąnaudos ir tik kiekybiškai, pagal šiuo metu įgyvendinamas būklėsblogėjimo sąnaudas. Šis metodas nereikalauja etaloninių sąkygų. Čia pirmiausia turibūti išsiaiškinti visi vienaip ar kitaip su jūros apsauga susiję esami teisės aktai irapskaičiuojamos tik jūrai priskirtinos jų įgyvendinimo sąnaudos.Kitas, trečiasis ir vėlesnis Direktyvos įgyvendinimo žingsnis bus sudaryti priemoniųprogramą.3. Kokybiškai ir, jei įmanoma, kiekybiškai, pagal Direktyvos III priedo antroje lentelėje(mūsų ataskaitos 6.1-1 lent.) pateiktus pavojus ir poveikius nustatyti GAB pasiekimoreikmes;4. Nustatyti galimas priemones GAB pasiekimui ir palaikymui, įskaitant ir potencialiasregionines bei ES politikos priemones;5. Įvertinti galimų priemonių įgyvendinimo sąnaudas;6. Įvertinti potencialią šių (alternatyvių programų) priemonių naudą;7. Nustatyti priemonių programą, atsižvelgiant į sąnaudų rezultatyvumą, sąnaudųnaudossvarstymus ir sąnaudų bei priemonių poveikio pasiskirstymą kaimyniniuoseregionuose, bei sąnaudų proporcingumą.Įgyvendinant šiuos du pagrindinius Pradinio vertinimo žingsnius, rekomenduojamanaudotis schema 6-3 pav., padedančia susieti ūkio sektorius, jūros aplinkos kokybę beipriemones tai kokybei gerinti. Pabrėžiama, jog sudarant tokią schemą yra labai svarbus įvairiųsričių ekspertų bendradarbiavimas. Ekonomikos specialistų svarbiausi indėliai yra analizuojantpirmą, ketvirtą bei penktą elementus.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 327

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 136-3 pav. Ūkio sektorių, jūros būklės, žmogaus gerovės ir aplinkos apsaugos priemonių ryšys.Direktyvoje (III Priede) pateiktas orientacinis poveikį jūros aplinkai sukeliančių veiklų(pavojų) ir poveikių jūros aplinkai sąrašas (6.1-1 lent.) gali tapti atskaitos elementu atliekant visominėto ciklo analizę.Kaip paminėta įžangoje, šioje ataskaitoje pateikiamas tik pirmasis vadinamo pradiniovertinimo projektas. Direktyvos 8.1 (c) straipsnyje prašoma jūrų vandenų naudojimo ekonominėsir socialinės analizės kartu su poveikio aplinkai apibūdinimu, kurį sukelia jūros vandensnaudojimas. Direktyva nenustato jokių konkretesnių procedūrų ar metodų kaip ši analizė turėtųbūti atlikta. Kaip rašoma Vadove, aišku tik, kad metodas, kurį šalys narės pasirinks, turi būtitoks, kad būtų atsižvelgiama į ryšį tarp žmogaus veiklos ir poveikio, kurį ta veikla sukelia jūrosaplinkai, o taip pat ir pačiam žmogui.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 328

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMAS6.1-1 lent. Orientacinis galimų pavojų ir poveikių jūrai sąrašas.III-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13PavojusFizinis nykimasFizinė žalaKitas fizinis trikdymasKišimasis į hidrologiniusprocesusUžterštumas pavojingomismedžiagomisNuolatinis ir (arba) tikslingasteršalų išmetimasPraturtinimas maistingomis irorganinėmis medžiagomisBiologinis trikdymasPoveikis– Slopinimas (pvz., dirbtinėmis struktūromis, gilinant dugną iškastosžemės šalinimu);– sandarinimas (pvz., ilgalaikėmis konstrukcijomis).– Dumblėjimo pokyčiai (pvz., dėl nuotakų, padidėjusių nuotekų, dugnogilinimo ir (arba) gilinant dugną iškastos žemės šalinimo);– krantų irimas (pvz., poveikis jūros dugnui dėl komercinės žvejybos,laivybos, inkaravimo);– pasirinktinė gavyba (pvz., jūros dugno ir po juo esančio gruntogyvųjų ir negyvųjų išteklių paieškos ir naudojimo).– Triukšmas po vandeniu (pvz., dėl laivybos, akustinių povandeniniųįtaisų);– jūros tarša šiukšlėmis.– Dideli terminio režimo pokyčiai (pvz., dėl nuotakų iš elektrinių);– dideli druskingumo režimo pokyčiai (pvz., dėl konstrukcijų, kuriostrikdo vandens judėjimą, vandens ėmimo).– Sintetinių junginių (pvz., prioritetinės medžiagos pagal Direktyvą2000/60/EB, susijusios su jūrų aplinka, be kita ko, pesticidai, organinesapnašas šalinančios medžiagos, farmacijos produktai, susidarantys,pvz., dėl išmetimų iš pasklidųjų taršos šaltinių, taršos iš laivų,atmosferinių iškritų) ir biologiškai aktyvių medžiagų patekimas;– nesintetinių medžiagų ir junginių patekimas (pvz., sunkiųjų metalų,angliavandenilių, susidarančių, pvz., dėl taršos iš laivų ir naftos, dujųbei mineralų paieškų ir gavybos, atmosferinių iškritų, įtekančių upiųpoveikio);– radionuklidų patekimas.– Kitų medžiagų (skysčių, kietų medžiagų arba dujų) patekimas į jūrosvandenį dėl nuolatinio ir (arba) tikslingo jų išmetimo į jūros aplinką,kuris leidžiamas pagal kitus Bendrijos teisės aktus ir (arba) tarptautineskonvencijas.– Trašų ir kitų azoto ir fosforo turinčių medžiagų patekimas (pvz., ištaškinių ir išsklaidytų taršos šaltinių, įskaitant žemės ūkį, vandens ūkį,atmosferinės iškritos);– organinių medžiagų patekimas (pvz., kanalizacijos nuotekos,marikultūra, įtekančių upių poveikis).– Mikrobinių patogenų patekimas;– nevietinių rūšių patekimas ir perkėlimas;– atrankinė rūšių, įskaitant atsitiktinai pagaunamas nenumatytas rūšis,gavyba (pvz., komercinė žvejyba ir rekreacinė žvejyba).JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 329

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 136.1.2 Jūros vandenų naudojimo ekonominės socialinės analizės metodaiJūros vandenų naudojimo analizė - pirmasis Pradinio Vertinimo žingsnis. Šiam žingsniuiatlikti Vadove siūlomi du pagrindiniai požiūriai/metodai: Ekosistemų Paslaugų metodas ir JūrųVandenų Sąskaitų metodas. Yra ir daugiau potencialių jūros vandens naudojimo ekonominėssocialinės analizės metodų. Skirtumą tarp dviejų paminėtųjų metodų lemia skirtinga startinėpozicija ir skirtingas ambicijos lygis; tai reiškia ir skirtingą duomenų poreikį.Pagal Ekosistemų Paslaugų metodą pradedama nuo jūros ekosistemų teikiamų paslaugųnustatymo, o pagal Jūrų Vandenų Sąskaitų metodą pradedama nuo ekonominių sektorių, kurienaudoja jūrą.Pagal Ekosistemų Paslaugų metodą, atliekant jūros naudojimo ekonominę socialinęanalizę, reikėtų imtis tokių žingsnių:1. Kartu su jūros būklės bei poveikio analize nustatyti jūros ekosistemų teikiamas paslaugas.2. Nustatyti ir, jei įmanoma, kiekybiškai įvertinti ekosistemų teikiamų paslaugų vertę,naudojant įvairius jūros teikiamos tiesioginės ir netiesioginės naudos vertinimo metodus.3. Nustatyti pagrindines jūrų ekosistemas veikiančias veiklas ir jų poveikį ekosistemųpaslaugoms.Ekosistemų teikiamos paslaugos gali būti labai gerai žinomos, pavyzdžiui, maisto ar kuroteikimas, rekreacija ar gėrėjimasis gamta. Kitos, mažiau žinomos paslaugos, gali būti susiję subuveinių daugeliui gyvų organizmų užtikrinimu, klimato reguliavimu, vandens ar oro valymu,apsauga prieš potvynius, dirvožemio formavimu, maistingųjų medžiagų ciklu ir pan. Apskritaiekosistemų paslaugos skirstomos į tarpines ir galutines. Galutines (tiesioginis maisto ar gamtosišteklių gavimas) lengviau nustatyti ir įvertinti, o tarpinių (pavyzdžiui, nagrinėjimas reikalaujasuprasti ne tik pačias ekosistemas, bet ir sąsajas tarp jų ir pan. Norint, taikant šį metodą,išanalizuoti jūros naudojimą iš ekonominės-socialinės pusės, reikėtų pirmiausia įvertinti jūrosekosistemų paslaugų tiesioginę ir netiesioginę naudą.Pagal Jūrų Vandenų Sąskaitų metodą pradedama nuo ekonominių sektorių, kurie vienaipar kitaip naudoja jūrų vandenį, analizės. Čia imamasi tokių žingsnių:1. Nustatyti ir apibūdinti su analize susijusį regioną.2. Nustatyti ir apibūdinti jūros vandenį naudojančius sektorius.3. Nustatyti ir, jei įmanoma, kiekybiškai įvertinti ekonominę iš su jūra susijusių sektoriųgaunamą naudą. Tai gali būti produkcijos vertė, tarpinis vartojimas (prekės parduotoskitiems ar pirktos iš kitų verslo partnerių), pridėtinė vertė, dirbančiųjų skaičius, darboužmokestis ir kiti panašūs rodikliai.4. Nustatyti ir, jei įmanoma, kiekybiškai įvertinti šių sektorių poveikį (pavyzdžiui, CO 2išmetimai).Vadove pabrėžiama, kad šis metodas leidžia tarptautinį duomenų palyginimą, kadanginaudojamasi pripažinta Nacionalinių Sąskaitų Sistema. Jūrų Vandenų Sąskaitos paremtosekonominėmis sąskaitomis, kuriose pateikiama tokie, kaip aukščiau išvardinta, rodikliai:produkcija, tarpinis vartojimas (prekės parduotos kitiems ar pirktos iš kitų verslo partnerių),pridėtinė vertė, darbo užmokestis ir dirbančiųjų skaičius.6.1.3 Jūra besinaudojantys sektoriaiJūra, jos vandeniu bei jos aplinka įvairūs sektoriai ir kiti naudotojai gali naudotistiesiogiai ir netiesiogiai. Tiesiogiai jūra besinaudojantys ūkio sektoriai gali būti tokie:JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 330

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 131. Akvakultūra ir jūrinė akvakultūra2. Laivų statyba ir transportas3. Pakrančių tvirtinimas ir apsauga nuo potvynių4. Karinė gynyba5. Žuvininkystė6. Turizmas7. Gamtos išteklių gavyba (smėlio, žvyro, kriauklių ir pan.)8. Naftos ir dujų gavyba9. Kabeliai (energijos perdavimas, telekomunikacijos, vamzdynai ir pan.)10. Atsinaujinančios energijos gavyba (vėjo jėgainės)11. Saugojimas (įvairių dujų, pavyzdžiui, CO 2 , CCS)12. Vandens gavyba13. Vandens transportas14. Atliekų ir nuotekų šalinimas15. Palaikančioji infrastruktūra (pavyzdžiui, uostai, prieplaukos, navigacijosįrenginiai).Vadove siūloma atitinkamus ūkio sektorius apibūdinti tokiais rodikliais:Pridėtinė vertė.Produkcijos vertė.Pajamos.Dirbantieji.Tiesiogiai jūra besinaudojantys ne ūkio sektoriai gali būti tokie:1. Maudymasis2. Sportinė žvejyba3. Nardymas4. Kitos rekreacinės veiklos jūroje ar prie jos5. Švietimo ir mokslinė veikla, susijusi su jūra6. Svarba, kurią vietinės ir šalies bendruomenės suteikia jūrai.Pastarosios veiklos yra labai svarbios žmonėms, tačiau šių veiklų įvertinimui tokiųrodiklių, kaip ūkio sektoriams, nėra. Šie rodikliai tik gali padėti susidaryti pilnesnį vaizdą apievisą jūros teikiamą naudą, nors ne visada juos galima įvertinti kiekybiškai. Potencialūs rodikliaitokio rinkoje nesančio naudojimo vertei nustatyti yra:Ekonominių ir socialinių preferencijų išraiška per konsultavimosi su visuomene procesą,laikraščius ir pan.Rinkos kainos papildomiems susijusiems produktams, pavyzdžiui, žvejybos leidimams,nardymo įrangai ir pan.Rekreacijos vertės.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 331

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Įvairūs apklausų rezultatai (pavyzdžiui, nuomonių apklausos, sutikimo mokėti studijos).Netiesioginio jūros ir jos aplinkos bei išteklių naudojimo ir atitinkamai gaunamos naudosaspektai yra:1. Ekosistemos pajėgumas izoliuoti (sekvestruoti) anglį2. Maistingųjų medžiagų ciklo užtikrinimas3. Atsparumas, pajėgumas atsistatyti.Dažnai ši netiesioginė jūros vandenų teikiama nauda nėra žmonių pripažįstama tol, kolneišnyksta.Be to, be tiesioginio ir netiesioginio jūros naudojimo, skiriamos ir su naudojimunesusijusios (arba „nenaudojimo“) vertės, kurias teikia jūra ir jos aplinka. Tai tokios jūrosaplinkos atnešamos vertės, kurios susijusios tiesiog su žinojimu, jog tam tikra jūros ekosistemagyvuoja. Tai gali būti:1. Altruistinė vertė (žinojimas, kad kiti gali gėrėtis tam tikromis ekosistemosteikiamomis paslaugomis)2. Vertė ateities kartoms (išsaugojimas ekosistemos teikiamų paslaugų kitoms kartoms)3. Egzistencinė vertė (pasitenkinimas, kad ekosistema tiesiog gali gyvuoti toliau).Taip pat reikėtų žinoti, jog egzistuoja ir vadinamosios pasirinkimo (ar alternatyvios)vertės, pavyzdžiui, kai tam tikras ekosistemose esančias augalų rūšis galima naudotimedikamentams gaminti).Taigi, idealiu atveju reikėtų įvertinti visas išvardintų jūros ir jos aplinkos bei ištekliųsuteikiamų tiesioginio ir netiesioginio naudojimo ar tiesiog egzistavimo vertes. Tačiau daugeliuatvejų esamų duomenų ar metodų nepakanka, kad būtų galima tai padaryti.6.2 Pradinio vertinimo Lietuvoje metu naudojama metodika6.2.1 Pradinio vertinimo ekonominės socialinės analizės loginė schemaPradinio vertinimo ekonominei socialinei analizei atlikti Lietuvoje laikomasi loginėsschemos pateiktos 6-4 pav. Schemoje pateiktos interpretacijos ir vertinimo požiūriai papildovienas kitą, todėl Lietuvoje laikomasi požiūrio, jog naudotinas ir Jūrų Vandenų Sąskaitų irEkosistemų metodas, t.y. vertinamos jūros naudojimo ir nenaudojimo vertės.Šioje ataskaitoje apibūdinami tik pirmojo ekonominės ir socialinės analizės žingsniorezultatai (kairioji viršuje pateiktos schemos pusė), t.y., buvo nustatyti ir apibūdinti įvairūs jūrųaplinką naudojantys elementai/sektoriai pagal jų ekonominę ir socialinę svarbą ir poveikį. Kaip irsiūloma Vadove, pirmajame etape pagrindiniai su jūra susiję sektoriai išanalizuoti išsiaiškinant,kiek buvo įmanoma, jų sukuriamą pridėtinę vertę, produkcijos vertę, pajamas ir dirbančiuosius.Tai yra, naudotas Jūrų Vandenų Sąskaitų metodas. Šiuo metodu galima atlikti vadinamąjąfinansinę analizę ir rezultatus palyginti su kitų šalių tokiu pačiu metodu atliktais rezultatais.Mūsų manymu, tik pilna ekonominė analizė leidžia teisingai įvertinti jūros naudojimoekonominę vertę, todėl, kaip minėta, abiejų siūlomų metodų - Jūrų Vandenų Sąskaitų irEkosistemų – kombinuotas taikymas geriausiai tinka pradinio vertinimo ekonominei socialineianalizei.Antrasis – Ekosistemų metodas – bus pritaikytas, kai tik bus pabaigta šiuo metu visosedevyniose Baltijos šalyse atliekama Sąlyginio vertinimo studija/apklausa Baltijos jūros vandenskokybės pagerinimo piniginei vertei nustatyti.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 332

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Pradinis vertinimas – Ekonominė socialinė analizė1. Jūros vandenų naudojimoekonominė socialinė analizė2. Jūros aplinkos būklės blogėjimosąnaudų ekonominė socialinė analizėGalimos interpretacijos:1. Jūros vandenų teikiamųprekių ir paslaugų naudojimoekonominė vertė. Gerovėsnauda, kurią patiria visuomenėdėl jūros naudojimo.2. Tiesiogiai jūrąnaudojančių ir finansinęnaudą patiriančiųsektorių ekonominėvertė.1. Gerovės praradimasdėl „įprastinioscenarijaus“(neveikimo sąnaudos).Galimos interpretacijos:2. Gerovėspraradimas dėljūros aplinkosblogėjimo.3. Dėl jūros būklėsblogėjimo atsirandančiossąnaudos sektoriams,kurie iš naudojimosi jūragauna finansinę naudą.1. Įvertinti ekonominę jūrosvandenų naudojimo vertę,įskaitant gerovėspadidėjimą visiemsnaudotojams irnenaudotojams.Galimas vertinimo požiūris:2. Nustatyti vertę, kuriąsukuria tiesioginiai jūrosnaudotojai, gaunantys išjos finansinę naudą (pvz.,pajamas, užimtumas,pridėtinė vertė it t.t.)3. Apibūdintijūros vandenųsocialinįekonominį profilį.1. Nustatyti dėlsumažėjusių prekių irpaslaugų teikimo atsiradusįjūros vandenų vertėspasikeitimą.Galimas vertinimo požiūris:2. Nustatyti dėl jūrosaplinkos blogėjimoatsiradusias atitinkamųsektorių finansinessąnaudas.6-4 pav. Pradinio vertinimo ekonominės socialinės analizės loginė schema. Šaltinis: parengta pritaikant COWI, 2010JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 333

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 136.2.2 Pagrindiniai sektoriai ir jų poveikis jūros aplinkai ir žmogaus gerovei LietuvojeĮgyvendinant pirmąjį Pradinio vertinimo ekonominės analizės žingsnį – apibūdinanttiesiogiai jūrą naudojančius ir finansinę naudą gaunančius sektorius - pirmiausia buvoperžiūrėtos ir išskirtos galimos su jūros aplinka Lietuvoje susijusios ekonominės vertės 6-2lent.).6-2 lent. Potencialios jūros aplinkos ekonominės vertės Lietuvoje. Šaltinis: Parengta autoriaus pagalEuropos komisija, 2010 ir Eduard Interwies et al., 2011.Su naudojimu nesusijusiNaudojimo vertėvertėTiesioginio Tiesioginio NetiesioginioEgzistencinistinėateitiesAltru-VertėGalimybėsnaudojimo vertė naudojimo vertė naudojimovertė(sunaudojama) (nesunaudojama) vertėvertė vertė kartomsSusijęs sektoriusŽvejybaŽuvies perdirbimasUostai ir susijusiinfrastruktūraKrovininis jūrųtransportas (krova irantžeministransportas, susijęssu jūra)LaivybaTurizmasRekreacijaKrašto apsaugaAtsinaujinantienergijaKabeliai (elektrosperdavimas,telekomunikacijos,nafta)Pakrančių apsaugaNuotekų išleidimas įjūrą (žemės ūkis,pramonė, namųūkiai)CO 2 sugėrimasAzotoperdirbimasEkosistemosatsistatymasGalimybėpasinaudotivisomiskituosestulpeliuoseišvardintomisvertėmisateityjeVisuomenė / gyventojaiToliau esančioje schemoje pateikiamas ryšys tarp Lietuvai būdingų ūkio sektorių, jųdaromo poveikio jūrai, ir jūros būklės įtakos žmogaus gerovei.Apvaliu punkto ženklu „·“ žymima skatinanti jėga - ūkio sektorius, kuris naudoja jūrosaplinką. Ženklu „ᵒ“ schemoje žymimas poveikį aplinkai sukeliantis veiklos elementas – pavojus.Toliau, antrame stulpelyje prie kiekvieno pavojaus („ᵒ“) išvardinti galimi poveikiai jūrosaplinkai, kurie žymimi rodyklės ženklu ‏.“ح„‏ Galiausiai, paskutiniame schemos stulpelyje priekiekvieno poveikio išvardintos su žmogaus gerovės blogėjimu (arba jūros būklės blogėjimu)susijusios galimos sąnaudos, pažymėtos tiesiog brūkšneliu.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 334

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13• Laivyba: laivų eksploatacija, valymas, nuotekųišleidimas, balastinių vandenų išleidimas, avarijoso tarša naftos produktaiso tarša SO x ir NO xo tarša kitomis pavojingomis medžiagomiso triukšmaso praturtinimas maistinėmis medžiagomiso tarša šiukšlėmiso biologinis trikdymas – nevietinių rūšiųparkėlimaso fizinė žala• Uostai: dugno gilinimas ir valymas; uostųhidrotechninių įrenginių statymas ir eksploatavimaso triukšmaso fizinis nykimas ir kita fizinė žala• Naftos terminalai: terminalų statymas ireksploatavimas, naftos pumpavimas, avarijoso tarša naftos produktaiso triukšmas• Žvejyba (toliau – žuvų perdirbimas): žuvų gaudymaso fizinė žala traluojant dugnąo atrankinė žvejyba ir atsitiktinės priegaudoso tarša šiukšlėmis• Turizmas ir rekreacija: poilsiautojai ir infrastruktūra -paplūdimio atstatymaso Fizinis nykimas ir kita fizinė pala kasantsmėlį iš dugnoo tarša šiukšlėmiso praturtinimas maistinėmis medžiagomis• Krašto apsauga: sprogmenų likvidavimaso Triukšmas• Kabeliai (elektros perdavimas, telekomunikacijos,nafta). Vėjo jėgainėso biologinis trikdymaso fizinė žala• Tarša iš paviršinių vandenų dėl žemės ūkio, pramonės,namų ūkių veikloso praturtinimas maistinėmis medžiagomiso tarša pavojingomis medžiagomisoooooooooTarša naftos produktais‣ vandens būklės blogėjimasTarša SO x ir NO x‣ vandens būklės blogėjimasTriukšmas‣ poveikis žinduoliams‣ poveikis žuvimsTarša pavojingomis medžiagomis‣ vandens būklės blogėjimasPraturtinimas maistinėmis medžiagomis‣ vandens būklės blogėjimasTarša šiukšlėmis‣ poveikis žinduoliams‣ poveikis paukščiams‣ vandens būklės blogėjimasBiologinis trikdymas – ne vietinių rūšių perkėlimas‣ vietinės ekosistemos pokyčiaiFizinis nykimas ir kita fizinė žala‣ fizinis poveikis dugnui‣ krantinių irimas‣ poveikis žuvims‣ dumblėjimo pokyčiai‣ vandens būklės blogėjimasAtrankinė žvejyba ir atsitiktinės priegaudos‣ poveikis žuvims‣ Vandens būklės blogėjimas− turizmo sektoriuje sukuriamos pridėtinėsvertės ir sukuriamų darbo vietų mažėjimas− žuvininkystės sektoriuje sukuriamos pridėtinėsvertės ir darbo vietų mažėjimas− netiesioginio naudojimo verčių mažėjimas(ekosistemos funkcijų blogėjimas)− nenaudojimo verčių mažėjimas− galimybės verčių mažėjimas‣ Poveikis žinduoliams ir paukščiams− turizmo sektoriuje sukuriamos pridėtinėsvertės ir sukuriamų darbo vietų mažėjimas− nenaudojimo verčių mažėjimas− galimybės verčių mažėjimas‣ Poveikis žuvims− žuvininkystės sektoriuje sukuriamos pridėtinėsvertės ir darbo vietų mažėjimas− turizmo sektoriuje sukuriamos pridėtinėsvertės ir sukuriamų darbo vietų mažėjimas− gyventojų sveikatos prastėjimas− nenaudojimo verčių mažėjimas− galimybės verčių mažėjimas‣ Vietinės ekosistemos pokyčiai− nenaudojimo verčių mažėjimas− galimybės verčių mažėjimas− netiesioginio naudojimo verčių mažėjimas(ekosistemos funkcijų blogėjimas)‣ Fizinis poveikis dugnui− nenaudojimo verčių mažėjimas− galimybės verčių mažėjimas− ekosistemos funkcijų blogėjimas− netiesioginio naudojimo verčių mažėjimas(ekosistemos funkcijų blogėjimas)‣ Krantinių irimas− turizmo sektoriuje sukuriamos pridėtinėsvertės ir sukuriamų darbo vietų mažėjimas− nesusijusių su naudojimu verčių mažėjimas− galimybės verčių mažėjimasSkatinanti jėga - ūkiosektorius – jūros aplinkosnaudotojasPoveikį jūros aplinkaisukeliantis veikloselementas (pavojus)Poveikis jūros aplinkai –aplinkos būklėĮtaka žmogaus gerovei –būklės blogėjimosąnaudos6-5 pav. Ūkio sektorių poveikis jūros aplinkai ir žmogaus gerovei.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 335

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 136.3 Baltijos jūrą tiesiogiai naudojančių sektorių aprašymasKaip pateikta skyriuje apie jūrų vandenų vertinimo metodiką, pagrindiniai nagrinėtiniūkio sektoriai yra: Laivyba: laivų eksploatacija, valymas, nuotekų išleidimas, balastinių vandenų išleidimas,avarijos; Uostai: dugno gilinimas ir valymas; uostų hidrotechninių įrenginių statymas ireksploatavimas; Naftos terminalai: terminalų statymas ir eksploatavimas, naftos pumpavimas, avarijos; Žvejyba (žuvų perdirbimas): žuvų gaudymas; Turizmas ir rekreacija: poilsiautojai ir infrastruktūra - paplūdimio atstatymas; Krašto apsauga: sprogmenų likvidavimas; Kabeliai (elektros perdavimas, telekomunikacijos, nafta); Vėjo jėgainės; Tarša iš paviršinių vandenų dėl žemės ūkio, pramonės, namų ūkių veiklos.Kai kurių išvardintų tiesiogiai jūros išteklius naudojančių sektorių, pavyzdžiui, vėjoenergijos gamybos objektų, naftos gavybos, povandeninių elektros ir telekomunikacijos kabeliųsektorių Lietuvoje kol kas nėra, o kultūros ir mokslo sektoriaus jūros klausimais duomenys šiuometu renkami. Bet kuriuo atveju, pastarasis tiesioginės įtakos jūros aplinkos kokybei nedaro.Toliau pagrindiniai jūros kokybę Lietuvoje įtakojantys sektoriai apibūdinami išsamiau.6.3.1 Laivyba ir uostaiLaivai jūroje dažniausiai naudojami žvejybai, keleivių transportavimui, kroviniųtransportavimui, pramogoms. Be to, yra nemažai laivus aptarnaujančių veiklų: laivųagentavimas, krovinių ekspedijavimas, laivų aprūpinimas, laivų vilkimas ir kt. Uostai - vienas išsvarbiausių su laivyba susijusių sektorių. Statistinių duomenų apie kiekvieną su laivyba iruostais susijusią veiklą nėra. Dėl to analizuojant laivybos ir uostų sektorių, remtasi toliauesančioje 6-3 lent. pateikiamų veiklos grupių (pagal. Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių(EVRK 2 red.)) rodikliais, kuriuos kasmet renka Lietuvos Respublikos Statistikosdepartamentas. Taip pat lentelėje pateikiamos prielaidos, kurių laikomasi statistinius duomenispriskiriant su Baltijos jūra vienaip ar kitaip susijusiai veiklai.6-3 lent. Prielaidos statistinių duomenų interpretavimui.Ek. Veikla pagal Ekonominėsveiklos veiklos rūšių klasifikatoriųkodas50.10 Jūrų ir pakrančių keleivinisvandens transportas.50.20 Jūrų ir pakrančių krovininisvandens transportas.Prielaida statistinių duomenų priskyrimui su Baltijos jūrasusijusiai veiklaiSu Baltijos jūra susijusias šios veiklų grupės paslaugų apimtisatspindi visoje Lietuvoje registruotų šios veiklos grupėsįmonių duomenys.su Baltijos jūra susijusias šios veiklų grupės paslaugų apimtisatspindi visoje Lietuvoje registruotų šios veiklos grupėsįmonių duomenys.52.10 Sandėliavimas ir saugojimas. Nėra duomenų apie tai, kiek jūra transportuojamų prekių yrasandėliuojama ir saugoma visoje Lietuvoje. Taip pat sudėtingaatskirti, kokia dalis šios grupės paslaugų Klaipėdos apskrityjeyra nesusijusios su jūra. Todėl laikoma, jog Klaipėdosapskrities duomenys reprezentuoja šios veiklos grupėspaslaugų apimtis, susijusias su jūra visoje Lietuvoje.52.21 Sausumos transportui būdingųpaslaugų veikla.Klaipėdos apskrities duomenys reprezentuoja šios veiklosgrupės paslaugų apimtis, susijusias su jūra visoje Lietuvoje.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 336

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 1352.22 Vandens transportui būdingųpaslaugų veikla.Prielaida gali būti patikslinta vėliau.Kadangi Klaipėdos apskrityje vandens transportas kituosevandens telkiniuose nei jūra ar Kuršių marios (pastarosioseesamą veiklą galima glaudžiai sieti su Baltijos jūra) nėraišvystyta, daroma prielaida, jog Klaipėdos apskritiesduomenys atspindi šios veiklos grupės rodiklius, susijusius sujūra.52.24 Krovinių tvarkymas. Šiuo metu nėra duomenų, kokią dalį visų kraunamų prekiųsudaro tos, kurios kraunamos uostuose. Taip pat sudėtingaatskirti, kokia dalis šios grupės paslaugų Klaipėdos apskrityjeyra nesusijusios su jūra. Todėl laikoma, jog Klaipėdosapskrities duomenys reprezentuoja šios veiklos grupėspaslaugų apimtis, susijusias su jūra visoje Lietuvoje. Prielaidagali būti patikslinta vėliau.52.29 Kita transportui būdingųpaslaugų veikla.42.91 Vandens statinių statyba.Statyba.77.34 Vandens transporto priemoniųir įrangos nuoma irišperkamoji nuoma.Kai kurios aktualios veiklos grupės toliau aprašomos detaliau.6.3.2 Lietuvos laivynas Baltijos jūrojeKlaipėdos apskrities duomenys reprezentuoja šios veiklosgrupės paslaugų apimtis, susijusias su jūra visoje Lietuvoje.Klaipėdos apskrities duomenys reprezentuoja šios veiklosgrupės paslaugų apimtis.Klaipėdos apskrities duomenys atspindi šios veiklos grupėsrodiklius, susijusius su jūra.2012 metų pradžioje LR jūrų laivų registre buvo įregistruotas 121 jūrų laivas (6-4 lent.).Didžiausią dalį jūroje naudojamų laivų sudarė žvejybiniai laivai (Lietuvos saugios laivybosadministracija). Svarbu pastebėti, kad Baltijos jūros priekrantėse plaukioja ir laivai, registruotiLR vidaus vandenų laivų registre. Priklausomai nuo laivo pastatymo kategorijos, tokie laivai galiplaukioti pakrančių plaukiojimo rajone, t.y iki 12 jūrmylių nuo kranto. Oficialių duomenų apieaktyvius laivus, naudojamus Baltijos jūroje, nėra. Duomenys, pateikti 6-4 lentelėje, yra paremtiLR saugios laivybos administracijos darbuotojų žiniomis.6-4 lent. Lietuvos jūrų laivynas, 20120101. Šaltinis: Lietuvos saugios laivybos administracija.Laivo tipasLaivų skaičiusAktyvių laivų, naudojamų Baltijos jūroje,skaičiusKrovininiai laivai 26 0Tanklaiviai 0 0Sausakrūviai laivai 5 0Refrižeratoriai 13 0Ro-Ro keleiviniai 4 4Ro-Ro krovininiai 5 5Žvejybiniai laivai 48 nėra informacijosKiti jūrų laivai, išskyrus7krovininius ir žvejybinius3Vilkikai 13 12Jūrų laivai, iš viso 1216.6-1 ir 6-7 paveiksluose parodyta Lietuvos laivyno kitimo tendencija. Nuo 2000 m. iki2010 m. Lietuvos jūrų laivynas sumažėjo 103 laivais, arba 42 %, bet bendroji laivų talpa išaugo3 % Prie tokio laivyno vystymosi daug prisidėjo pokyčiai žvejybiniame laivyne, kuris sudaro 43JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 337

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13% visų Lietuvos laivų. Žvejybinių laivų skaičius sumažėjo apie 35 %, tačiau bendroji talpaišaugo 1,5 karto.6-6 pav. Jūrinių laivų skaičius Šaltinis: Statistikos departamentas.6-7 pav. Jūrinių laivų bendroji talpa, t. Šaltinis: Statistikos departamentas.6.3.3 Lietuvos uostai Baltijos jūrojeLietuvos Respublikos teritorijoje yra du jūriniai uostai – Klaipėdos valstybinis jūrų uostasir Šventosios valstybinis jūrų uostas. Taip pat daug laivų (daugiausia tanklaivių) aptarnaujaBūtingės terminalas. Ateityje numatoma statyti dar vieną - giliavandenį uostą. Be šių uostų taippat yra eksploatuojamos ir mažųjų uostų prieplaukos.Klaipėdos valstybinis jūrų uostasKaip apibūdinama Susisiekimo ministerijos tinklapyje, Klaipėdos valstybinis jūrų uostas– neužšąlantis, universalus, giliavandenis uostas, galintis priimti iki 315 m. ilgio ir iki 13.0 m.grimzlės laivus. Uosto plotis – 120 m., o gylis - 13–13,5 m. 2011-2012 m. planuojamaJŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 338

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13įgyvendinti uosto laivybos kanalo gilinimo ir platinimo projektą panaudojant ES paramos lėšas.Jį įgyvendinus uosto plotis padidės iki 150 m, o gylis - iki 14,5 m. Todėl padidės didžiųjų laivųplaukimo ir manevravimo uoste saugumas bei paties uosto konkurencingumas ir pralaidumaskaimyninių uostų atžvilgiu. Pasiekus tokius uosto laivybos kanalo parametrus, bus sudarytossąlygos priimti didesnio ilgio ir pločio postpanamax laivus, kurių ilgis siekia 300–310 m, o plotis– 40 m. Tai atitinkamai pakeis ir uosto atnešamos ekonominės vertės mastą.Uostas eksploatuoja apie 30 km. ilgio krantines, 95 km. geležinkelių kelių. Uoste veikiaapie 30 specializuotų krovinių terminalų, 1,0 mln. kv.m. atvirų saugojimo aikštelių, apie 750tūkst. kub. m. rezervuarų skystiems kroviniams, apie 120 tūkst. kv. m. dengtų sandėlių, apie 70tūkst. kv. m. sandėlių biriems kroviniams, apie 50 tūkst. kv. m. sandėlių šaldytiems kroviniams.Klaipėdos uosto teritorijoje veikė 24 laivybos, 67 laivų agentavimo, 92 kroviniųekspedijavimo, 47 laivų aprūpinimo, 48 laivų remonto statybos ir techninio aptarnavimo, 24krovos darbų kompanijos, 3 kruizinių laivų aptarnavimo ir kitos su laivyba ir uosto veiklasusijusios kompanijos1.Nuo 2001 metų laivų apsilankymų skaičius Klaipėdos uoste kito nedaug. 2010 metais įKlaipėdos uostą iš viso atplaukė 6948 laivai, tai yra 7,7 % mažiau negu 2009 metais (581 laivųmažiau). Didžiąją dalį laivų sudarė sausakrūviai (krovininiai) bei mažieji (dažniausiaižvejybiniai) laivai. Pagal registrinę talpą (bruto) didžiausią atplaukusių į uostą dalį sudarė keltai.2010 metais į Klaipėdos uostą iš viso atplaukė 3037 laivai su Lietuvos vėliava, kurie sudarė 43,7% visų atplaukusių laivų. Atitinkamai laivų atplaukimų su užsienio vėliava užregistruota 3911,tai yra 56,3 % visų į Klaipėdos uostą atplaukusių laivų.Klaipėdos uoste 2010 m. aptarnauta 321 tūkst. keleivių (t.y. 18 % daugiau nei 2009), iš jų35,2 tūkst. keleivis atplaukė 45-iais kruiziniais laivais (6.3-8 pav.). Nuo 2001 metų aptarnautųkeleivių kiekis nuolatos didėjo. Linijinių laivų keleivių padaugėjo tris kartus, o kruizinių - 6kartus. Susisiekimo ministerijos duomenimis, iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto veikia tryskeleivinės laivybos linijos į Vokietijos ir Švedijos uostus.6-8 pav. Keleivių judėjimas per Klaipėdos uostą 1994–2010 metais. Šaltinis: VĮ Klaipėdosvalstybinio uosto direkcija.1 Dalis kompanijų teikia kelių rūšių paslaugas, taigi patenka į kelias grupes.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 339

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Klaipėdos valstybinis jūrų uostas yra Lietuvos Respublikos nuosavybė. Uosto žemė,akvatorija ir infrastruktūra neprivatizuojama. Uosto žemę į akvatoriją ir uosto infrastruktūrąpatikėjimo teise valdo, jomis disponuoja ir naudoja VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uostodirekcija.Klaipėdos uostas yra vienas iš strategiškai svarbių valstybinių įmonių. Svarbiausios uostodirekcijos pajamų grupės yra uosto rinkliavos (84 %) ir uosto žemės nuomos mokestis ( 15 %).Uosto direkcijos pajamos, gaunamos iš uosto rinkliavų ir uosto žemės nuomos, sudaro daugiaunei 140 mln. litų per metus (VĮ Klaipėdos valstybinio uosto direkcija).2009 m. valstybės investuojama suma siekė 64 mln. litų. 2010 m. – 77 mln. Lt. 2011–2013 m. laikotarpiu planuojama investuoti 706 mln. Lt. Panašaus dydžio sumas kiekvienaismetais uosto plėtrai skiria ir privačios uosto kompanijos.Klaipėdos uosto leidinyje (2011) teigiama, kad daugiau nei 800 įvairių bendrovių vykdosu Klaipėdos uostu susijusią veiklą, kuriose dirba daugiau nei 23000 žmonių. Šiose įmonėsesukuriama 4,5 % viso Lietuvos bendrojo vidaus produkto. Dar daugiau įmonių su uosto veiklayra susijusios netiesiogiai. Teigiama, kad įvertinus ir šių įmonių indėlį, su uostu susijusių darbovietų skaičius siekia 185000, o sukuriamas BVP – net 16 % viso Lietuvos BVP (KVJUDleidinys, 2011).Išsamesnė informacija, remiantis uosto plėtros studija, bus pateikta kitame etape.Būtingės terminalasBūtingės naftos terminalo nuostatuose naftos terminalas apibrėžtas kaip teritorija,susidedanti iš terminalui priskirtos sausumos teritorijos su joje esančiais pastatais, naftosrezervuarais, vamzdynais bei visais su jais susijusiais įrenginiais ir terminalo akvatorijos su jojeesančiais navigaciniais objektais. Būtingės terminalą sudaro 91,5 km ilgio naftotiekis, jungiantisMažeikių naftos perdirbimo produktų gamyklą su Būtingės terminalu, siurblinė Mažeikiuose,terminalo įrenginiai bei talpyklų parkas Būtingėje, jūrinis vamzdynas ir plūduras (SPM).Būtingės naftos terminalą valdo ir naudoja lenkiško kapitalo įmonė AB „Orlen Lietuva“.Šis Lietuvoje ant Baltijos jūros kranto pastatytas reversinis naftos eksporto — importoterminalas yra visus metus neužšąlantis uostas. Per metus Būtingės terminalas gali eksportuotiiki 14 mln. tonų naftos (6.3-5 lent.). Taip pat yra galimybė importuoti naftą ir visiškai aprūpintiMažeikių naftos perdirbimo produktų gamyklą žaliava. Terminalas gali aptarnauti iki 150tūkstančių tonų talpos tanklaivius. Pumpavimo pajėgumas — iki 5520 kub. m per val.2010 metais per Būtingės terminalą į Lietuvą buvo įvežta ....tūkst. tonų žalios naftos.Pagal statistikos departamento duomenis, beveik 100% tanklaiviais atplukdomos žalios naftosyra iš Rusijos. Taigi Rusija šiuo metu yra pagrindinė žalios naftos tiekėja, o jūros kelias –pagrindinis žalios naftos patekimo į Lietuvą kelias. Alternatyviai žalią naftą galima būtų gabentigeležinkeliu, tačiau tai yra gerokai brangiau, taigi tokia alternatyva net nesvarstoma. Pigiausiasbūdas transportuoti naftą apskritai yra naftotiekiai, tačiau vienintelis naftotiekis „Družba“ buvouždarytas dėl techninių arba politinių priežasčių, o naujo naftotiekio statybai reikia labai dideliųinvesticijų. Taigi Būtingės terminalas yra strategiškai svarbus objektas Lietuvai kaip praktiškaivienintelis ekonomiškai priimtinas kelias žalios naftos tiekimui.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 340

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 136-5 lent. Naftos ir naftos produktų transportavimas. Šaltinis: Statistikos departamentas.Žalios naftos ir naftos 2000 2005 2006 2007 2008 2009 2010produktų transportavimasIš viso pagal Apyvarta, tūkst. 3148124 3928508 2088305 466449 88869 82213 88371kroviniųvežimo rūšistonkilometriųTransportavimas, 24434 20797 13755 9261 9068 8389 9018tūkst. tonųApyvarta, tūkst. 963650 1897184 1154891 466449 88869 82213 88371Įvežta į šalį tonkilometriųTransportavimas, 4657 8432 7964.4 9261 9068.3 8389 9018tūkst. tonųApyvarta, tūkst. 2184471 2031324 933414 .. .. .. ..Tranzitas tonkilometriųTransportavimas,tūkst. tonų19777 12365 5791 .. .. .. ..Nors didelė dalis perdirbamos žaliavinės naftos į gamyklą patenką jūros keliu, opardavimai jūros keliu sudaro 55,4 % įmonės pardavimų, šių duomenų nepakanka darytipagrįstas prielaidas apie tai, kokia dalis finansinių Orlen Lietuva rodiklių atspindi jūros teikiamųpaslaugų vertę.Šventosios uostasIlgą laiką Šventosios uostas nebuvo eksploatuojamas. 2011 m. uosto gyliai, atlikusvalymo darbus, siekė nuo 2 m iki 3 m, įrengtos 72 vietos mažiesiems ir pramoginiams laivamsiki 12 m ilgio švartuoti. Vos atidarius šį uostą 2011 m., veikla jame vėl buvo apribota.2012 m. planuojama parengti Šventosios jūrų uosto techninį projektą, o jau 2013–2014m. – atlikti uosto statybos darbus. Didžioji dalis parengiamųjų darbų, techninio projekto,infrastruktūros ir molų statybos, gilinimo, krantinių rekonstrukcijos ir statybos darbų busfinansuojami iš ES struktūrinių paramos fondų.Krovininis transportasStatistikos departamento duomenimis, krovininio jūrinio vandens transporto sektoriujeLietuvoje 2009 metais veikė 15 įmonių, kuriose dirbo 1602 darbuotojai. Šio sektoriaussukuriama pridėtinė vertė siekė beveik 182 mln. Lt, o pardavimo pajamos – 508 mln. Lt.Klaipėdos apskrityje veikė 12 tokių įmonių, kuriose dirbo 1596 darbuotojų.Didžiausia krovininių laivų dalis priklauso šioms laivybos kompanijoms: AB Lietuvosjūrų laivininkystė“ (11 laivų), AB „Limarko laivininkystė“ (16 laivų), AB “DFDS LISCO“ (8keltai). Be šių pagrindinių laivybos kompanijų yra pavieniai laivų savininkai, kurie eksploatuojavieną ar kelis jūrų laivus (Susisiekimo ministerija, 2011).2009 metais jūrų transportu buvo plukdoma apie 5 mln. t, o 2010 – beveik 7 mln. tkrovinių (6-6 lent.). Didžiąją dalį šiuo būdu transportuojamų krovinių sudarė pervežimai tarpužsienio uostų (52,3 %). Kaip matyti iš žemiau esančios 6-7 lent., 2010 metais jūrų transportupervežta apie 6 % visų Lietuvos įmonių transportuotų krovinių. Šis procentas nors ir nesmarkiai,bet nuolatos didėja.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 341

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 136-6 lent. Krovinių vežimas jūrų transportu, tūkst.t. Šaltinis: Statistikos departamentas.2005 2006 2007 2008 2009 2010Iš viso pagal krovinių vežimorūšis 5246,9 5935,4 5794,4 5283,4 5407,5 6763,5Įvežta į šalį 695,0 1160,8 1265,8 1262,4 1305,4 1495,1Išvežta iš šalies 569,2 885,1 851,2 899,0 1109,2 1728,2Vežimas tarp užsienio uostų 3982,7 3889,5 3677,3 3122,0 2992,9 3540,16-7 lent. Jūrų transporto svarba krovinių pervežime, tūkst. t. Šaltinis: Statistikos departamentas.2005 2006 2007 2008 2009 2010Iš viso 136902.5 133516.9 138177.1 134773.8 105845.6 115192.4Geležinkelių transportu 49287.3 50224.8 53503 54970.2 42668.6 48060.7Kelių transportu 55333.5 56026 62155.7 59426.5 44697 44716.3Vidaus vandenų transportu 745.5 879.5 958.8 988.5 908.5 996.3Oro transportu 7599.1 5625.4 6417.7 4199.2 3657.3 2910.8Kitų transportu 18690.2 14825.8 9347.5 9906 8506.7 11744.8Jūrų transportu 5246.9 5935.4 5794.4 5283.4 5407.5 6763.5Krovinių dalis,transportuojama jūrųtransportu 3.8% 4.4% 4.2% 3.9% 5.1% 5.9%KrovaDauguma krovos darbų vykdomi Klaipėdos uoste. Išimtis – nafta. Didesnė dalis žaliosnaftos į Lietuvą patenka per Būtingės naftos terminalą (6-9 pav.). Krovos darbų apimtysKlaipėdos uoste ir Būtingės terminale nuolatos didėjo (išskyrus 2009-uosius metus). Nuo 2000m. perkrautų krovinių kiekis padidėjo beveik 2 kartus. 2010 metais Klaipėdos uoste buvoiškrauta/perkrauta apie 31 mln. t.6-9 pav. Krovos apimtys Klaipėdos uoste ir Būtingės terminale 1999–2010 metais, tūkst. t.Šaltinis: Statistikos departamentas.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 342

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Didžiąją dalį – 60 % - sudaro Lietuvos kroviniai. Antrą pagal dydį krovinių srautą sudaroBaltarusijos kroviniai – 26 %, trečiąjį – Rusijos kroviniai (11,6 % visos Klaipėdos uosto krovos).Tranzitiniai kroviniai sudarė 40 % (12,5 mln. t) visos uosto krovos. Tranzitinių ir Lietuvoskrovinių suvestinė 2010 metais pateikta 6-8 lent.6-8 lent. Krovinių srautai Klaipėdos uoste pagal sausumos šalis 2010 metais. Šaltinis: Statistikosdepartamentas.Šalis Apimtis Dalis visos krovos, %Iš viso, iš jų 31 277,7 100,0Lietuvos kroviniai 18 754,7 60,0Tranzitas, iš jo 12 523,0 40,0Baltarusija 8 117,1 26,0Rusija 3 619,7 11,6Kitos šalys 786,1 2,5Pagal pagrindines importo ir eksporto šalis daugiausia krovinių iš Klaipėdos uosto buvoeksportuota į Olandijos, Vokietijos ir JAV uostus, o importuota į Klaipėdos uostą daugiausiakrovinių iš Vokietijos, Švedijos ir Rusijos uostų.Klaipėdos uoste 2010 metais didžiausią krovos dalį sudarė šie kroviniai (6-10 pav.): naftosproduktai – 28 %, trąšos - 27,7 % visos Klaipėdos uosto krovos, ro-ro kroviniai – 13,8 %,konteinerizuoti kroviniai – 11,3 %. Bendrai šie kroviniai sudarė 80,8 % visos Klaipėdos uostokrovos. Pagrindiniai į laivus kraunami kroviniai buvo naftos produktai, trąšos, ro-ro kroviniai,konteinerizuoti kroviniai, grūdai, mediena bei gaminiai iš jos, durpės, metalo laužas, geležies beiplieno gaminiai. Pagrindiniai iš laivų iškraunami kroviniai buvo ro-ro kroviniai, konteinerizuotikroviniai, naudingosios iškasenos bei statybinės medžiagos, trąšos, naftos produktai, šaldyti kroviniai.Trąšos27.7%Naftos produktai28.0%Ro-ro kroviniai13.8%Kiti2.5% `Konteineriai11.3%Metalo laužas1,2%Žemės ūkio produktai4.9%Cukrausžaliava1,4%Šaldytikroviniai1,1%Mediena2.1%Metalas ir ferolydiniai1,1%Iškasenos ir statyb.medžiagos5,1%6-10 pav. Krovinių struktūra Klaipėdos uoste 2010 metais. Šaltinis: VĮ Klaipėdos valstybinio uostodirekcija.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 343

20002001200220032004200520062007200820092010LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 132010 naftos perdirbimo bendrovei "ORLEN Lietuva" priklausiančiame Būtingės naftosterminale pernai iškrauta daugiau nei 9 mln. tonų naftos. Tai yra 7 % daugiau nei 2009-aisiais.Tuo pačiu laikotarpiu aptarnautų laivų skaičius išaugo irgi 7 % - nuo 84 iki 90. Būtingėsterminale nafta ir naftos produktai sudaro 100% krovinių. Tuo tarpu AB Klaipėdos nafta 2010 m.perkrovė beveik 8 mln. tonų naftos produktų (2009 m. – vos mažiau).Keleivių transportavimasAptarnautų keleivių kiekis nuolatos didėja. Klaipėdos uoste 2010 m. aptarnauta 321 tūkst.keleivių (t.y. 18 % daugiau nei 2009), iš jų 35,2 tūkst. keleivių atplaukė 45-iais kruiziniais laivais(VĮ Klaipėdos valstybinio uosto direkcija). Linijinių laivų keleivių padaugėjo tris kartus, okruizinių - 6 kartus. Susisiekimo ministerijos duomenimis, iš Klaipėdos valstybinio jūrų uostoveikia trys keleivinės laivybos linijos į Vokietijos ir Švedijos uostus. Juos vykdo DFDS Seawayskompanija.Remiantis statistikos departamento duomenimis, jūriniu keleiviniu transportu 2010 m.buvo transportuota 253 tūkst. Keleivių (6-9 lent.). Šis skaičius per 10 metų išaugo beveik 4kartus. Lietuvoje 2009 m. formaliai šiam sektoriui priklausančios veikė 3 įmonės, kuriose dirbotik 8 darbuotojai. Šio sektoriaus sukuriama pridėtinė vertė siekė 15 tūkst. Lt, o pardavimopajamos – 288 tūkst. Lt. Šie skaičiai tokie maži todėl, kad AB DFDS Seaways, kuriai priklausotrys keleivinės laivybos įmonės, priskiarma Jūrų ir pakrančių krovininio vandens transportosektoriui.6-9 lent. Jūrinio keleivinio transporto rodikliai.Keleivių apyvarta, mln.keleivio-kilometrų 44 43 36 56 85 88 116 127 135 127 143Keleivių vežimas, tūkst. 64 69 58 99 133 150 198 224 226 215 253Atvykusių kruiziniaislaivais keleivių skaičius,tūkst. 5 6 8 9 14 24 25 37 33 34 35Nors keleivių apyvarta (matuojama keleivio-kilometrais) nuolatos didėja, 2010 metais jisudarė mažiau nei tris procentus visos keleivių apyvartos (6.3-6 pav.). Jūra transportuojamikeleiviai vis dar nesudaro nė vieno procento tarp visomis priemonėmis transportuojamų keleivių.6-11 pav. Keleivių apyvartos pasiskirstymas tarp įvairių transporto rūšių, tūkst. keleivio-kilometrų.Šaltinis: Statistikos departamentas.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 344

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASApibendrinantys laivybos ir uostų sektorių rodikliaiIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Remiantis nurodytais duomenimis ir prielaidomis, apskaičiuota, kad iš viso jūrinėslaivybos Baltijos jūroje ir uostų sektoriuose Lietuvoje 2009 m. veikė 637 įmonės ir dirbo 14 314darbuotojų (9 % visų užimtųjų Klaipėdos apskrityje). Šių sektorių pardavimo pajamos siekė5290,4 mln.Lt, o sukuriama pridėtinė vertė – 1 672 mln. Lt (6-10 lent.). Tai sudaro beveik 39 %Klaipėdos apskrityje sukuriamos pridėtinės vertės arba 3,6 % visoje Lietuvoje sukuriamospridėtinės vertės (6-11 lent.).6-10 lent. Laivybos ir uostų sektorių veiklų rodikliai, 2009. Šaltinis: Statistikos departamentas.50105020Veiklos pavadinimasJūrų ir pakrančių keleivinisvandens transportasJūrų ir pakrančių krovininisvandens transportas5210 Sandėliavimas ir saugojimasSausumos transportui5221 būdingų paslaugų veiklaVandens transportui5222 būdingų paslaugų veikla5224 Krovinių tvarkymasKita transportui būdingų5229 paslaugų veikla4291 Vandens statinių statybaVandens transportopriemonių ir įrangos nuoma7734 ir išperkamoji nuomaTeritorinisvienetasĮmoniųskaičius,vienetaiDarbuotojųskaičius,asmenysPridėtinėvertė(gamyboskainomis),tūkst. LtPardavimo pajamos,tūkst. LtLietuvosResp. 3 8 15 288LietuvosResp. 15 1 602 181 871 508 273Klaipėdosapskr. 11 201 15 358 37 849Klaipėdosapskr. 10 104 2 518 6 947Klaipėdosapskr. 10 494 147 840 185 163Klaipėdosapskr. 30 2 439 321 884 543 122Klaipėdosapskr. 235 1 473 118 296 1 225 816Klaipėdosapskr. 7 843 48 204 138 283Klaipėdosapskr. 316 7 150 836 044 2 644 724Visų laivybos ir uostųveiklų rodikliai 637 14 314 1 672 030 5 290 4656-11 lent. Laivybos sektoriaus rodikliai, 2009. Šaltinis: Autoriaus skaičiavimai pagal Statistikosdepartamento duomenis.RodiklisVertėDalis Klaipėdos Dalis Lietuvosapskrityje, % Respublikoje, %Pardavimo pajamos 5290,5 mln. LtDarbuotojų sk. 14314 9,0% 1,0%Pridėtinė vertė 1672 mln. Lt 38,7% 3,6%JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 345

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMAS6.3.4 Laivų statyba ir remontasIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Laivų statyba ir remontas nėra tiesioginis jūros naudotojas, tačiau ši veikla yraneatskiriama laivybos dalis. Šiai veiklai galima priskirti dvi EVRK klasifikatoriaus veiklųgrupes: laivų ir plūdrų konstrukcijų statyba (17 įmonių) bei įvairių tipų laivų remontas irtechninė priežiūra (84 įmonės). Daroma prielaida, jog geriausiai su jūra susijusias veiklos apimtisatspindi šių veiklų grupių rodikliai Klaipėdos apskrityje.2009 m. laivų statybos ir remonto veiklos grupėje veikė 101 įmonė, kuriose dirbo 4956darbuotojai (6-12 lent.). Pagrindinės Lietuvos laivų statybos ir remonto įmonės, kurios kaipgeneraliniai rangovai atlieka visų rūšių užsakomus darbus yra AB “Vakarų laivų gamykla”, AB“Baltijos” laivų statykla, AB “Laivitė” ir AB “Klaipėdos laivų remontas”.Nuo 2005 m. sektoriaus įmonių apyvarta išaugo daugiau nei dvigubai (SAVVIN, 2011).Be to, didelė dalis Lietuvoje gaminamų laivų ir pludriųjų konstrukcijų yra eksportuojama. 2009metais eksportas sudarė apie pusę apyvartos šio sektoriaus apyvartos.6-12 lent. Laivų statybos ir remonto sektoriaus rodikliai Klaipėdos apskrityje. Šaltinis: Statistikosdepartamentas.RodiklisVertėDalis Klaipėdosapskrityje, %Dalis LietuvosRespublikoje, %Apyvarta836 mln. LtDarbuotojų sk. 4956 3,1 0,0Pridėtinė vertė 220 mln. Lt 5,1 0,5Šio sektoriaus darbuotojų skaičius, augęs nuo 2005 iki 2008 m., 2009 metais sumažėjo.Tai sietina su bendru ūkio susitraukimu tais metais. Pridėtinė vertė, tenkanti vienam darbuotojuiper ketverius metus, nežymiai mažėjo (SAVVIN, 2011).6.3.5 ŽuvininkystėŽuvininkystės sektoriaus rodikliais išreiškiama žuvų išteklių vertė, t.y. parodoma viena ištiesioginių jūros ekosistemos panaudojimo verčių. Žuvų išteklių vertę atspindi žvejybos įmonių,žvejojančių pagal skiriamas kvotas, rodikliai, darant prielaidą, jog žvejybos kvotos užtikrinagaudomų rūšių populiacijos stabilumą. Vis dėlto, net ir laikantis kvotų, komercinė žvejyba ne tiksukuria vertę, bet ir daro poveikį kitoms žuvų rūšims bei jūros ekosistemai apskritai. Tačiaušiame etape tokio poveikio kol kas nevertiname.Žuvininkystės terminas apibrėžtas Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatyme:Lietuvos žuvininkystė – tai su žuvų išteklių valdymu, išsaugojimu ir atkūrimu, žvejyba,akvakultūra, žuvų perdirbimu, pirminiu žuvininkystės produktų pardavimu ir supirkimu susijusiveikla. Lietuvoje vystomos visos minėtos veiklos, išskyrus jūrinę akvakultūrą, nors pastarosiospotencialas taip pat yra: Klaipėdos apskrityje Žuvininkystės tyrimų laboratorijoje ketinamaatidaryti eksperimentinę jūrinės akvakultūros laboratoriją, tenkinančią regiono mokslinių tyrimųporeikius. Šiam projektui numatoma skirti iki 5 mln. Lt (75 % lėšų iš EŽF ir 25 % lėšų išLietuvos Respublikos valstybės biudžeto).Analizuojant žuvininkystės duomenis remtasi Žuvininkystės tarnybos prie LietuvosRespublikos žemės ūkio ministerijos duomenimis, o taip pat VĮ Žemės ūkio informacijos irkaimo verslo centro duomenimis.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 346

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Svarbiausių žuvininkystės veiklų analizėŽvejybaPagrindinės sugaunamos žuvų rūšys Baltijos jūroje yra brėtlingiai, menkės, plekšnės,strimėlės ir šprotai. 2010 metais Lietuvos žvejybiniai laivai Baltijos jūroje iš viso sugavo 15 538tonas žuvies - 42% mažiau nei 2009 m. (6-13 lent.). Didžiausią sugavimų dalį sudarė brėtlingiai– 66%. Menkės sudarė – 21%, strimėlės- 10%, plekšnės 3% visų sugautų žuvų masės.6-13 lent. Lietuvoje registruotų laivų sugaunamos žuvies kiekiai Baltijos jūroje 2009 ir 2010 metais,tonos. Šaltinis: Statistikos departamentas.2009 2010Iš viso pagal žuvų rūšis 26792 15537Brėtlingis 19515 10223Menkė 2818 3199Plekšnė 499 502Strimėlė 3807 1557Kitos Baltijos jūros žuvys 153 56pav.Lietuvoje registruotų laivų sugaunamos žuvies Baltijos jūroje dinamika parodyta 6-126-12 pav. Žuvies sugavimo Baltijos jūroje dinamika1991-2010 metais. Šaltinis: Statistikosdepartamentas.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 347

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Lietuvai Baltijos jūroje skiriamos keturių žuvų rūšių – menkių, strimėlių, šprotų ir lašišų– žvejybos kvotos. Saugant menkių išteklius, šių žuvų sugavimų kvotos Baltijos jūroje nuo 1999m. buvo kasmet mažinamos. Tačiau nuo 2008 m., pradėjus įgyvendinti 2007 m. rugsėjo 18 d.Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1098/2007 patvirtintą Baltijos jūros menkių išteklių ir jų žvejybosbūdų daugiametį planą, šių komerciniu požiūriu svarbiausių Baltijos jūros žuvų išteklių būklėpastaruosius kelerius metus gerėjo, todėl buvo didinamos jų žvejybos kvotos ir atitinkamai augožvejų sugaunami kiekiai. Kadangi šios žuvys minta smulkiųjų pelaginių žuvų (šprotų, strimėlių)ikrais ir jaunikliais, gerėjant menkių išteklių būklei pradėjo sparčiai mažėti minėtų pelaginiųžuvų, todėl buvo pradėtos mažinti jų kvotos ir sumažėjo sugaunami kiekiai (Žemės ir maistoūkio 2010 metų apžvalga, ŽŪM).Ilgą laiką visiškai išnaudojamos buvo tik menkių žvejybos kvotos, o strimėlių ir šprotųžvejybos infrastruktūra, perdirbimo pajėgumai ir rinka yra nepakankamai išplėtoti (6-14 lent.).Daugumos žuvų sugavimai nuo 2000 metų kito nedaug, išskyrus brėtlingį. Šios žuvies sugavimaiiki 2007 didėjo, o 2010 – smarkiai sumažėjo. Baltijos jūroje sugauta žuvis 2000 metais sudarė18,6 % viso Lietuvoje registruotų laivų sugautos žuvies kiekio, o 2010 – tik 10,2 %. Tai sąlygojojau 2001 m. išaugęs sugavimas tolimuosiuose regionuose. Bendras Lietuvoje registruotų laivųsugautos žuvies kiekis per laikotarpį nuo 2000 iki 2010 metų išaugo daugiau nei 3 kartus.Pagrindiniai Lietuvos įmonių žvejybai Baltijos jūroje taikomi žvejybos metodai yratralavimas, tinklų statymas; rečiau žvejojama ūdomis, gaudyklėmis. 95,4 % žuvų sugaunamatraluojant, 4,6 % – pasyvios žvejybos įrankiais (tinklais, ūdomis ir gaudyklėmis).6-14 lent. Lietuvai skirtos žvejybos Baltijos jūroje kvotos 2007-2010 m. Šaltinis : ŽŪM.Žuvų rūšisSkirta kvota2007 2008 2009 2010Menkės (iš viso), tonos 2 921 2 631 2 892 3 300Vakarinės, tonos 625 450 383 415Rytinės, tonos 2 296 2 181 2 509 2 885Strimėlės, tonos 3 874 4 456 4 192 3 689Šprotai, tonos 22 745 22 745 20 015 19 015Lašišos, vnt. 6 642 5 646 4 799 4 559Žvejybos laivynas2010 m. sausio 1 d. į Žvejojančių jūrų vandenyse žvejybos laivų duomenų sistemą (kuriyra sudedamoji ES žvejybos laivyno registro dalis) buvo įtraukti 192 laivai, kurių bendra talpaGT sudarė 49 289 t, o bendra variklių galia – 56 431 kW. Iš jų: 149 laivai, turintys teisę žvejotiBaltijos jūros priekrantėje ir 31 laivas, turintis teisę žvejoti atviroje Baltijos jūroje.2010 metais buvo naudojami 74 priekrantės žvejybiniai laivai iki 18 m. ilgio, 16 laivų 24-40 metrų žvejojančių ir dugniniais, ir pelaginiais tralais, 5 dugniniais traleriais 24-40 m. ilgio ir 5pelaginiais traleriais bei pasyvia žvejybos įranga žvejojantys laivai 24-40 m. ilgio. Taip patBaltijos jūroje žvejybai pelaginiais traleriais naudojamas vienas Lietuvos laivas ilgesnis nei 40m. Šis laivas taip pat naudojamas ir kitose jūrose/vandenynuose.Siekiant suderinti Lietuvos žvejybos laivyno pajėgumus su žuvų ištekliais, 2010 m. buvoskirta parama pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programospirmosios prioritetinės krypties „Jūrų žvejybos laivyno pritaikymo priemonės“ priemonės „LaivųJŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 348

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13žvejybinės veiklos nutraukimas visam laikui“ veiklos sritį „Laivų žvejybinės veiklosnutraukimas visam laikui atiduodant laivus į metalo laužą“, ir Baltijos jūros priekrantėježvejojančių laivų skaičius nuo 149 sumažėjo iki 123, o bendri žvejybos pajėgumai sumažėjo apie35 % (Žemės ir maisto ūkio 2010 metų apžvalga, ŽUM).Žvejybos Baltijos jūroje rodikliaiFinansiniai žvejybos įmonių, žvejojančių Baltijos jūroje, rodikliai suskirstyti pagal laivųtipus ir pateikiami 6-15 lent.Remiantis VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, 2010 m.Lietuvos žvejybiniuose laivuose Baltijos jūroje dirbo 382 darbuotojai. Šių laivų pajamos išiškrautos žuvies buvo 22 mln. Lt. Žvejybinių įmonių sukurta pridėtinė vertė iš žvejybos galėjosudaryti apie 4 mln. Lt.6-15 lent. Žvejybos Baltijos jūroje rodikliai 2009 metais. Šaltinis: Žemės ūkio informacijos ir kaimoverslo centras, *- Autoriaus skaičiavimai pagal Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenis.RodiklisVertėDalis Klaipėdosapskrityje, %Dalis LietuvosRespublikoje, %Apyvarta (pajamos iš 22 063iškrautos žuvies), tūkst. LtPridėtinė vertė*, tūkst. Lt 4 040 0,1 0,0Darbuotojų sk. 382 0,2 0,0Žuvies perdirbimasLietuvos žuvų perdirbimo sektoriuje didžioji dalis žaliavų (apie 90 % 2010 m.) buvoimportuojama, o didžioji dalis pagamintų žuvų produktų – eksportuojama. Daugiausiaperdirbamos jūrinės žuvys (silkės, menkės, lašišos ir kitos). 2010 m. pabaigoje Lietuvoje buvo39 žuvų perdirbimo įmonės, iš kurių visos turėjo sertifikatus produkcijos tiekimui į EuroposSąjungą, o 6 įmonės ir leidimus prekiauti savo pagaminta produkcija Rusijos rinkose (Žemės irmaisto ūkio 2010 metų apžvalga, ŽŪM). Žuvų perdirbimo įmonėse 2009 m. dirbo 5766darbuotojai, o įmonių apyvarta viršijo 800 mln. Lt (6-16 lent.).6-16 lent. Žuvies perdirbimo sektoriaus rodikliai. Šaltinis: Autoriaus skaičiavimai pagal Žemės ūkioinformacijos ir kaimo verslo centro duomenis, 2009 m.RodiklisVertėŽaliavos dalis, kurią sudaroLietuvos laivų Baltijos jūrojesugaunama žuvisBaltijos jūrosžuviesperdirbimasApyvarta*, tūkst.. Lt 808 882 3,3% 26 499Pridėtinė vertė, tūkst. Lt 78 820 2 582Darbuotojų skaičius, vnt. 4 510 148* Žuvų produktų bei suteiktų paslaugų, susijusių su žuvų produktų gamyba, apyvarta.Kadangi yra sudėtinga atskirti, kokia dalis rodiklių turėtų būti priskirta žuvininkysteiBaltijos jūroje, daroma prielaida, jog apyvarta, darbuotojų skaičius ir sukuriama pridėtinė vertėžuvies perdirbimo pramonėje yra proporcinga santykiui tarp šios pramonės naudojamos žaliavosiš Baltijos jūros ir kitos žaliavos. Remiantis Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centroduomenimis žuvies perdirbimo sektoriuje Lietuvos laivų Baltijos jūroje sugaunama žuvis ir 2009ir 2010 m. sudarė 3,3% visos žaliavos.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 349

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 1314 žuvies perdirbimo įmonių buvo registruotos Klaipėdos apskrityje. Šiose įmonėse dirbo677 darbuotojai, o jų apyvarta siekė 102 mln. Lt 2 (Statistikos departamentas). Tikėtina, jogKlaipėdos apskrityje Baltijos jūros žuvis sudaro didžiausią dalį žaliavos.Žuvininkystės produktų gamyba Lietuvoje per 2000–2010 m. padidėjo 70%, t. y. nuo47,5 iki 81,2 tūkst. t. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, 2010 m. žuvųperdirbimo įmonėse (išskyrus perdirbimą laivuose) buvo pagaminta 81,2 tūkst. t produkcijos,kurios vertė – 777,2 mln Lt. Iš viso panaudota 65 tūkst. t. žaliavos, iš kurios Baltijos jūrojesugautos žuvys sudarė vos 3,7% (2381 t, vertė – 9428 tūkst.Lt).Žuvies perdirbimo įmonės 2009 metais eksportavo 61 % savo produkcijos, o 2010 – 68%. Taikant sunaudotos žaliavos proporciją, eksportuotos produkcijos, pagamintos iš Baltijosjūroje sugautos žuvies, vertė gali būti apie 1,5 mln. Lt.Pirminė žuvies prekybaAtsižvelgus į ES patirtį išsaugant menkių išteklius ir stiprinant žuvininkystės produktųiškrovimo bei pirminio pardavimo ir supirkimo kontrolę, žemės ūkio ministro 2008 m. vasario27 10 d. įsakymais Nr. 3D–95 ir Nr. 3D–96 buvo patvirtintos žuvininkystės produktų iškrovimobei pirminio pardavimo ir supirkimo vietos Klaipėdos uoste. Šiuose įsakymuose nustatyta, kadBaltijos menkes Klaipėdos uoste nuo šiol galima iškrauti tik vienoje vietoje – mažųjų žvejyboslaivų prieplaukos krantinėje, o pirminį šių žuvų pardavimą ir supirkimą galima vykdyti tikpirminiame žuvininkystės produktų pardavimo aukcione. Nustatydama vieną Baltijos menkiųiškrovimo ir pirminio pardavimo bei supirkimo vietą Klaipėdos uoste, Lietuvos Respublikosžemės ūkio ministerija siekia, kad būtų patikrinta 100 % menkių iškrovimų Lietuvoje (menkėssudaro apie 60 % žuvų iškrovimo Klaipėdos uoste) (Žemės ir maisto ūkio 2008- 2010 metųapžvalgos, ŽUM).Pagal ES bendrosios žuvininkystės politikos nuostatas pirminio žuvininkystės produktųpardavimo metu vykdoma galutinė žuvų išteklių naudojimo apskaitos ir kontrolės pakopa leidžiageriau kontroliuoti žuvų išteklių panaudojimą. Pirminiai žuvininkystės produktų supirkėjaiŽuvininkystės departamente prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau –Žuvininkystės departamentas) buvo pradėti registruoti 2005 m. 2009 m. Iš viso iki 2010 m.gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikoje buvo įregistruoti 265 pirminiai žuvininkystės produktųsupirkėjai. Per 2011 m. I pusmetį įregistruotas 21 naujas pirminis žuvininkystės produktųsupirkėjas.Pirminio supirkimo ir pardavimo metu Lietuvos Respublikoje dažniausiai parduodamosLietuvos žvejybos įmonių Baltijos jūroje sugautos ir Klaipėdos uoste iškrautos žuvys. Dalisžvejybos įmonių (ypač žvejojančių tolimuosiuose žvejybos rajonuose) sugautas žuvis iškrauna irparduoda ne Lietuvoje. Lietuvos gamtos fondas teigia, kad didžioji dalis Baltijos jūrojesugaunamų žuvų yra iškraunama užsienio uostuose. Pavyzdžiui, absoliuti dauguma pagrindinėskomercinės žuvies, kurią lietuviai gaudo Baltijos jūroje – brėtlingių iškeliauja į Daniją, kurperdirbami į gyvulių pašarus. Danijos ir Švedijos uostuose taip pat iškraunama didelė dalismenkių ir strimėlių.Nuo 2007 metų Klaipėdoje veikia vienintelis Baltijos šalyse žuvies ir jos produktųaukcionas (UAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“), kurio veikla siekiamapalengvinti ir paspartinti žuvies pardavimą perdirbėjams 3 . Klaipėdos žuvininkystės produktų2 Rodikliai bus patikslinti remiantis Statistikos departamento duomenimis3 Aukcionui įrengti buvo skirtas 5,6 mln. Lt finansavimas iš ŽOFP ir nacionalinio biudžeto lėšų pagal BPD.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 350

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13aukcione teikiamos žuvų atšaldymo, rūšiavimo, laikymo, pardavimo ir kitos paslaugos. Aukcionedalyvauja ir Latvijos, Lenkijos, Kaliningrado, Estijos, Prancūzijos perdirbėjai bei žvejai.Žuvininkystės kontrolėŽuvininkystės kontrolę jūrų vandenyse vykdo Žuvininkystės tarnyba, kuri šiam tiksluinaudoja įvairias ES teisės aktuose numatytas šiuolaikines technologijas – Integruotąžuvininkystės duomenų informacinę sistemą (IŽDIS) (joje kaupiami ir analizuojami duomenysapie sugautus, iškrautus, primą kartą parduotus žuvų kiekius, žvejybos kvotas ir leidimus,žvejybos laivų bei įmonių patikrinimus, nustatytus pažeidimus); palydovinio ryšio žvejybos laivųstebėjimo sistemą; Žvejojančių jūrų vandenyse laivų duomenų sistemą; taip pat 2010 m. įdiegtąnaują Elektroninių žvejybos žurnalų sistemą (EŽŽS). Visos šios sistemos yra integruotostarpusavyje. Be to, atliekami žvejybos laivų patikrinimai jūroje ir krante bei tikrinimai pirminiožuvų pardavimo vietose. 2010 m. bendradarbiaujant su Lietuvos karinėmis oro pajėgomis išsraigtasparnio buvo stebimi Lietuvos ekonominėje zonoje žvejojantys laivai. Žuvininkystėstarnyba 2010 m. tapo VĮ „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“ įdiegtos Krovinių ir prekių,gabenamų per Klaipėdos uostą, informacinės sistemos (KIPIS) vartotoja.Naudojant šią sistemą, žuvininkystės kontrolės pareigūnai galės efektyviau vykdytitrečiųjų šalių žvejybos laivų kontrolę Klaipėdos uoste (Žemės ir maisto ūkio 2010 metųapžvalga, ŽŪM). Tai turės įtakos bazinio scenarijaus konstravimo metu.Apibendrinantys žuvininkystės sektoriaus rodikliaiLietuvos Baltijos jūros žuvininkystės apyvarta sudaro 48,8 mln. Lt, o sukuriama pridėtinėvertė – 6,6 mln. Lt (6-17 lent.). Šiame sektoriuje dirba beveik 600 darbuotojų – 0,4 % visųužimtųjų Klaipėdos apskrityje (šios ataskaitos rengimo metu - 2011 metų pabaigoje - kol kas yratik 2010 metų duomenys – kai dar buvo apskritys)..6-17 lent. Apibendrinantys jūrinės žuvininkystės sektoriaus rodikliai 2010 metais. Šaltinis: Autoriausskaičiavimai remiantis Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis.RodiklisVertėDalis Klaipėdos Dalis Lietuvosapskrityje, % Respublikoje, %Apyvarta, tūkst. Lt 48 756Pridėtinė vertė, tūkst. Lt 6 641 0,2 0,01Darbuotojų sk. 572 0,4 0,04Minėtus rodiklius galima palyginti su statistikos departamento duomenimis: Klaipėdosapskrityje žvejybos ir žuvų perdirbimo sektoriuose (03.11 ir 10.20 veiklos grupėse pagalekonominės veiklos rūšių klasifikatorių (EVRK 2 red.)) 2009 m. veikė 49 įmonės, kuriose dirbo1431 darbuotojas (1,47 % visų užimtųjų Klaipėdos apskrityje). Šių sektorių apyvarta siekė 311,1mln. Lt, o sukuriama pridėtinė vertė – 50,8 mln. Lt. Vis dėlto, šiuos rodiklius interpretuotisudėtinga, kadangi į juos patenka ir žvejybos tolimuose regionuose (ne Baltijos jūroje)duomenys, bei kitose jūrose ar vandenynuose pagautų žuvų perdirbimas.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 351

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMAS6.3.6 Turizmas ir rekreacijaIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Turizmo sektoriaus pagrindiniai rodikliaiTurizmo sektorius yra vienas svarbiausių netiesioginio jūros naudojimo sektorių. Didelėdalis pajūrio kurortų gyventojų dirba turizmo aptarnavimo srityse. Geriausiai turizmo svarbąatspindi dviejų Lietuvos pajūrio kurortų – Neringos ir Palangos miesto – rodikliai. Šių dviejųsavivaldybių teritorijos patenka į 10 km nuo jūros zoną, o jų kranto linija bendrai sudaro 70 km –78 % visos Lietuvos Respublikos Baltijos jūros kranto linijos.Analizuojant turizmo ekonominę ir socialinę reikšmę, buvo išnagrinėti žemiau esančioje6-18 lent., parodyti EVRK klasifikatoriaus veiklų statistiniai rodikliai.6-18 lent. Turizmo verslo įmonių rodikliai Neringos ir Palangos miesto savivaldybėse*, 2009. Šaltinis:Statistikos departamentas.VeiklaMuziejaiIstorinių vietų ir pastatų bei panašiųturistų lankomų vietųeksploatavimasBotanikos ir zoologijos sodai beigamtos rezervataiAzartinių žaidimų ir lažybųorganizavimasĮmoniųskaičius,vienetaiDarbuotojųskaičius,asmenysPridėtinė vertėgamybos kainomis,tūkst. LtPardavimopajamos,tūkst. LtViešbučiai ir panašios laikinosbuveinėsPoilsiautojų ir kitas trumpalaikisapgyvendinimas48 790 18407 38291Poilsinės transporto priemonės,priekabų aikštelės ir stovyklavietėsRestoranai ir pagaminto valgioteikimasPagaminto valgio tiekimas 125 853 7758 22755renginiamsGėrimų pardavimas vartoti vietojeKitos išankstinio užsakymo irsusijusios paslaugosKelionių agentūros6 17 315 1645Ekskursijų organizatoriaiPramogų ir poilsio organizavimas 7 18 96 347Nėra versloįmoniųNėra versloįmoniųNėra versloįmoniųNėra versloįmoniųIš viso 186 1 678 26 576 63 039* Kai kurių veiklų grupių rodikliai yra susumuoti, kadangi daugelyje veiklų grupių veikia 1-3 įmonės irduomenys yra konfidencialūs.Iš viso Neringoje ir Palangoje 2009 metais veikė 186 su turizmu tiesiogiai susijusiosįmonės, t.y. 21% visų šiose savivaldybėse registruotų verslo įmonių. Šiose įmonėse dirbo 1 678darbuotojai (28,5 % visų dirbančiųjų šiuose miestuose), pardavimo pajamos siekė 63 mln. Lt. irJŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 352

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13buvo sukurta 26,6 mln. pridėtinės vertės. Turizmo sektorius Lietuvos pajūryje pastebimai augo,tačiau 2009 m. dauguma rodiklių dėl žinomų priežasčių smarkiai sumažėjo.Neringos ir Palangos m. savivaldybių kranto linija bendrai sudaro 78 % visos LietuvosRespublikos Baltijos jūros kranto linijos. Daroma prielaida, jog likusiuose 12 % vyrauja panašiosturizmo tendencijos. Taigi Lietuvos pajūrio turizmo rodikliai būtų tokie, kaip pateikta 6-19 lent.Vis dėlto šie rodikliai ne visai tiksliai atspindi turizmo pajūryje situaciją. Net Palangosmiesto strateginiuose dokumentuose teigiama, kad didelė dalis paslaugų teikėjų privačiamesektoriuje veiklą vykdo nelegaliai, taigi visi rodikliai turėtų būti didesni. Be to, į pateiktusskaičiavimus neįtrauktas statybų sektorius (kuris kurortuose dažnai priskiriamas turizmui). 2008metais Palangoje statybų sektoriaus svarba pagal dirbančiųjų, pajamų ir pridėtinės vertėsrodiklius viršijo ne tik kitų kurortų, bet ir Klaipėdos apskrities bei šalies rodiklius. 2009-2010 šiosektoriaus apimtys žymiai sumažėjo (Palangos miesto strateginis plėtros planas iki 2020 metų).6-19 lent. Turizmo sektoriaus rodiklių apibendrinimas, 2009. Šaltinis: Statistikos departamentas.RodiklisRodiklio Dalis Klaipėdos Dalis Lietuvosvertė apskrityje, % Respublikoje, %Pardavimų pajamos, tūkst. Lt 34 072Pridėtinė vertė, tūkst. Lt 80 819 1,9 0,2Darbuotojų sk. 2 151 1,3 0,2Turizmas labiau veikia jūros būklę šiltuoju metų laiku, kadangi Lietuvos pajūriokurortuose yra labai didelis sezoniškumas. Remiantis Palangos miesto strateginiu plėtros planuiki 2020 metų, sezonas Palangos mieste trunka 3-4 mėnesius, o kitais mėnesiais tiekapgyvendinimo, tiek kitų paslaugų įstaigos būna apytuštės. Turistų pasiskirstymas pagalatvykimo laikotarpį rodo, kad sezonas mieste trunka nuo gegužės iki rugsėjo, o pikaspasiekiamas liepos-rugpjūčio mėnesiais. Neringoje sezoniniai svyravimai yra dar ryškesni neiPalangoje.Pagal turistų skaičių, tenkantį vienam gyventojui, Palanga nežymiai nusileidžia Neringai(6-20 lent.), o pagal suteiktų nakvynių skaičių ji aiškiai pirmauja tarp visų Lietuvos kurortų(Palangos miesto strateginis plėtros planas iki 2020 metų).6-20 lent. Turizmo paklausos intensyvumas, 2009. Šaltinis: apskaičiuota remiantis Statistikosdepartamento duomenimis.Turistų skaičius, tenkantis vienamgyventojuiSuteiktų nakvynių skaičius,tenkantis vienam gyventojuiLietuvos Respublika 0,4 1,2Palanga 9,0 43,7Neringa 10,9 29,1Palyginimui: Druskininkai 7,1 33,1Palyginimui: Birštonas 3,9 26,0Palangoje didžiąją dalį turistų sudaro Lietuvos gyventojai (vietiniai turistai), tačiauužsienio turistų dalis kasmet auga. 2009 m. Lietuvos turistai sudarė 78 %, t.y. 5 procentiniaispunktais mažiau nei 2004 m. Atitinkamai užsienio turistų dalis išaugo nuo 16 iki 22 %.Analizuojant vietinių ir užsienio turistų srautus, matyti, kad Lietuvos gyventojai jautresniekonominiams svyravimams. Ilgiau šiame kurorte išbūna vietiniai turistai. Palangoje daugiausialankosi kaimyninių šalių – Rusijos, Lenkijos, Estijos, Latvijos bei Vokietijos turistai. Neringoskurorte užsienio turistai sudaro 54 % (Palangos miesto strateginis plėtros planas iki 2020 metų).JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 353

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Apklausos apie Baltijos jūros kokybę ir jos poveikį turizmuiTurizmas yra tiesiogiai su vartotojais susijęs sektorius. Šio sektoriaus dinamika labaipriklauso nuo vartotojų pasirinkimų. Nemažai informacijos apie šiuos pasirinkimus teikiagyventojų apklausos. Pastarosios taip pat yra vienas iš instrumentų, naudojamų jūros vandenskokybės pokyčiams ir jūrų teikiamoms ekopaslaugoms įvertinti pinigais.2008 ir 2011 metais buvo atlikti trys tyrimai, susiję su Baltijos jūros kokybe ir šioskokybės poveikiu turizmo verslui bei gyventojų pasiryžimu prisidėti prie jūros vandens kokybėsgerinimo. Šiuos tyrimus Lietuvoje finansavo Švedijos aplinkos apsaugos agentūra.Verslininkų nuomonės tyrimo apie Baltijos jūros aplinkos pokyčių poveikį turizmui(projektas, taip pat finansuotas Švedijos agentūros 2008 metais ), kurio metu buvo atlikti interviusu 12 įvairių įmonių atstovais 4 , metu išaiškėjo, kad, verslininkų nuomone:• Jūros aplinkos būklė yra gera, o jūros aplinkos apsaugos veiksniai verslo kol kasneįtakoja.• Pagrindiniai faktoriai, ligi šiol turėję įtakos jūros turizmo veiklai, yra susiję su orosąlygomis ir rekreacine infrastruktūra.• Turėtų įvykti labai dideli jūros aplinkos būklės pokyčiai lyginant su dabartine būkle, kadtai paveiktų turizmo verslą.• Pripažinta, kad jūros aplinkos būklės ir jūrinio turizmo vertinimų trūksta, todėl nėraduomenų apie aplinkos kokybės ir turizmo verslo santykį.Reikėtų atkreipti dėmesį į pastarąją išvadą. Tokie jūros aplinkos būklės ir jos santykio sune tik turizmo, bet ir kitomis veiklomis tyrimai, ypač turint galvoje Jūrų direktyvosįgyvendinimą, yra būtini. Šių tyrimų metu būtų galima gauti duomenų, kurie padėtų jūrosapsaugos srityje žengti žymiai toliau, nei kad esame šiuo metu.Pagrindiniai 2011-ais metais atlikto tyrimo dėl laisvalaikio prie Baltijos jūros beigyventojų požiūrio į Baltijos jūros kokybės problemas bei jų pasiryžimą prisidėti prie tokiųproblemų sprendimo rezultatai yra šie:• Per paskutinius 12 mėnesių Lietuvoje laisvalaikį prie Baltijos jūros leido 50,6%apklaustųjų, o dar 23,3% buvo ilsėtis prie jūros per paskutinius penkerius metus. PrieBaltijos jūros niekuomet nebuvo 9% respondentų.• Dauguma gyventojų galvoja, kad tiek pakrantės, tiek visos jūros kokybė nėra nei gera, neibloga.• Jūros vandens kokybė šiuo metu neįtakoja rekreacinės veiklos.• 245 (40 %) respondentų nurodė, kad sutiktų mokėtų už eutrofikacijos mažinimą Baltijosjūroje.Mokėti už eutrofikacijos sumažinimą lietuviai ryžtųsi pirmiausia dėl to, kad jie leidžia arplanuoja leisti laiką prie Baltijos jūros (38,7 % apklaustųjų). 29,3% mokėtų dėl to, kad ateitieskartos galės mėgautis pagerėjusia vandens kokybe.4 Verslininkai atstovavo šias veiklas:• Rekreacinės veiklos organizavimas (4 įmonės)• Apgyvendinimas (3)• Plaukiojimas jachtomis ir burlaiviais (3)• Žvejyba (3)• Nekilnojamojo turto nuoma ir pardavimas (1)JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 354

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Šiuo metu apibendrinami trečiojo tyrimo, kurio tikslas buvo įvertinti dviejų Baltijos jūroseutrofikacijos sumažinimo programų priimtinumą visose Baltijos jūros šalyse, rezultatai.6.3.7 Sektoriai, įtakojantys jūrą per paviršinius vandenisŽemės ūkis, pramonė bei komunalinis ūkis yra netiesioginiai Baltijos jūros naudotojai.Nors Baltijos jūra šie sektoriai tiesiogiai nesinaudoja, tačiau į ją per paviršinius vandenis patenkadėl šių sektorių veiklos susidaranti tarša. Dalis Lietuvos upių į Baltijos jūrą išteka Latvijosteritorijoje (Lielupė, Venta ir Dauguva), dalis – Lietuvoje (Nemunas ir kitos Nemuno upiųbaseinų rajono upės). Kadangi visų Lietuvoje tekančių upių vanduo atsiduria Baltijos jūroje,poveikį Baltijos jūrai daro visos Lietuvos žemės ūkis, pramonė ir komunalinis ūkis.Pagal keturių Lietuvos upių baseinų rajonų valdymo planus, parengtus 2010 metais,rizikos grupei dėl vandens kokybės problemų, iš jų ir dėl pasklidosios taršos, priskiriamanemažai upių. 6-13 paveiksle parodytos dėl vandens kokybės rizikos telkiniams priskiriamosupės Nemuno UBR.6-13 pav. Rizikos grupei dėl vandens kokybės problemų priskiriamos Nemuno UBR upės.Kaip matyti iš paveikslo, didžiausios problemos dėl vandens kokybės (ir daugiausia dėlpasklidosios taršos) Nemuno UBR yra vidurio ir pietvakarių Lietuvoje, kur plėtojamasintensyvus žemės ūkis. Taip pat ir Lielupės bei Ventos UBR-uose pasklidoji tarša yra vandenstelkinių paskelbimo rizikos vandens telkiniais viena iš pagrindinių priežasčių.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 355

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Daliai Nemuno, Lielupės ir Ventos UBR-ų vandens telkinių yra aktualios ne tikpasklidosios, tačiau ir sutelktosios taršos sukeliamos vandens kokybės problemos. Pastarosiossusijusios su komunaline ir pramonės tarša.Toliau trumpai apibūdinami šie Baltijos jūros kokybę netiesiogiai įtakojantys ūkiosektoriai Lietuvoje.Žemės ūkisTarša iš žemės ūkioPoveikis Baltijos jūrai Lietuvos teritorijoje dėl žemės ūkio, kaip ir kitų sektorių, galimas,patenkant žemės ūkio taršai į jūrą dviem keliais: 1) netiesiogiai iš visos Lietuvos per Nemuną irKuršių marias ir 2) upėms įtekant į Baltijos jūrą tiesiogiai.Nemuno UBR Nevėžio pabaseinis, taip pat ir Lielupės UBR priklausantys Lielupėsmažųjų intakų ir Mūšos pabaseiniai turėtų būti įvardinti kaip vieni problematiškiausiųpasklidosios taršos atžvilgiu visoje Lietuvoje. Deklaruotos žemės ūkio paskirties žemės plotasčia sudaro didžiąją Lietuvoje esančių pabaseinių teritorijos dalį. Dėl intensyvios žemės ūkioveiklos upėse stebimos aukštos nitratų azoto koncentracijos, pavasario mėnesiais dažnaiviršijančios 10 mg/l. Nitratų koncentracijos šiose upėse išliks aukštos ir įgyvendinus pagrindinesNitratų direktyvos priemones, todėl dauguma pabaseinių vandens telkiniai priskiriami rizikosgrupei dėl pasklidosios taršos poveikio. Norint pasiekti gerą ekologinę jų būklę, reikės imtispapildomų priemonių. Pajūryje prie rizikos telkinių priskiriamos Akmena-Danė ir Tenžė, kurioseviršijamos amonio azoto koncentracijos.Ventos UBR rizikos grupei dėl pasklidosios žemės ūkio taršos poveikio priskiriama 11telkinių, kurie yra išskirti Ventos intakuose. Šiuose vandens telkiniuose geros ekologinės būklėskriterijų neatitinka nitratų azoto koncentracijos. Dėl sutelktosios taršos poveikio rizikos telkiniaisįvardijami 4 telkiniai. Rizikos grupei dėl vandenyje aptiktų nustatytas ribas viršijančių di(2-etilheksil)ftalato (DEHP) koncentracijų priskiriamas vienas Varduvos vandens telkinys, išskirtasžemiau AB „Mažeikių nafta išleistuvo“.Atlikus pasklidosios taršos šaltinių poveikio bei paviršinių vandens telkinių būklėsvertinimą Dauguvos UBR nustatyta, kad upių rizikos telkinių dėl pasklidosios taršos poveikioDauguvos UBR nėra.Kaip minėta, dalis teršalų į jūrą ar Kuršių marias gali patekti iš žemės ūkio laukųtiesiogiai iš su jūra besiribojančių teritorijų. Nors apie 42 % Klaipėdos apskrities teritorijos yranaudojamos žemės ūkio naudmenos (8 % žemės ūkio naudmenų Lietuvoje), arčiausiai jūrosesančiose teritorijose - Klaipėdos miesto, Palangos ir Neringos savivaldybių teritorijosenaudojamų žemės ūkio naudmenų iš viso nėra. Be to, modeliavimo, atlikto kito projekto(rengiant Nemuno UBR planą) metu, rezultatai rodo, kad prie jūros esančiuose rajonuose žemėsūkio veikla grėsmės ten esantiems paviršinio vandens telkiniams nekelia (taršos normos nėraviršijamos). Tai galima matyti iš 6-14 paveikslo, kuriame tie rajonai, kur žemės ūkio tarša yrapriežastis paskelbti paviršinius vandens telkinius rizikos vandens telkiniais, pažymėti rudaspalva. Tai intensyvios žemės ūkio veiklos sritys Lietuvoje. Prie jūros tokių rizikos vandenstelkinių nėra. Vadinasi, ir tiesioginio žemės ūkio poveikio jūrai neturėtų būti.Tačiau žinoma, kad Nemunu į Kuršių marias atiteka didelė dalis žemės ūkyje naudojamųir vandenį veikiančių teršalų. Per sąsają su Baltijos jūra ši tarša daro įtaką ir pastarajai, tačiaukonkrečių galimos taršos iš Kuršių marių skaičių šiuo metu nėra.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 356

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 136-14 pav. Nemuno UBR rizikos vandens telkinių dėl intensyvaus žemės ūkio rajonai.Lietuvos žemės ūkio pagrindiniai ekonominiai rodikliaiPagal išankstinius 2010 metų žemės ūkio surašymo rezultatus, 2010 m. birželio 1 d.Lietuvoje veikė 199,9 tūkst. ūkių, žemės valdoje turinčių vieną ir daugiau hektarų naudojamųžemės ūkio naudmenų. Šie ūkiai valdė 3003,6 tūkst. hektarų žemės, iš jos 2764 tūkst. hektarųsudarė žemės ūkio naudmenos. 2010 m., palyginti su 2003 m., naudojamų žemės ūkio naudmenųplotas padidėjo 10 procentų. Ūkininkų ir šeimos ūkiai valdė 86,6 procento visų žemės ūkionaudmenų, o žemės ūkio bendrovės ir įmonės – 13,4 procento. Be to, 2010 m. Lietuvoje buvo164,4 tūkst. smulkiųjų ūkių, žemės valdoje turinčių mažiau nei vieną hektarą naudojamų žemėsūkio naudmenų, kurių pajamos iš žemės ūkio veiklos per metus nesiekė 5000 Lt. Jų naudojamosžemės ūkio naudmenos sudarė 21,8 tūkst. hektarų. Smulkieji ūkiai turėjo 14,9 tūkst. hektarųnenaudojamų žemės ūkio naudmenų.Nuo 2003 iki 2010 metų buvo stebimas ūkių stambėjimas. Vidutinis ūkio dydis (pagalžemės ūkio naudmenų plotą) padidėjo nuo 9,3 hektarų 2003 m. iki 13,8 hektarų 2010 m. 2010m., palyginti su 2003 m., ūkiuose, turinčiuose vieną ir daugiau hektarų naudojamų žemės ūkionaudmenų, surašyta 17 %. mažiau galvijų. Mažėjo smulkių, laikančių 1–19 galvijų, ūkiųskaičius, o laikančių 20 ir daugiau galvijų ūkių skaičius didėja.2010 m. pasėlius augino 181,9 tūkst. ūkių, turinčių vieną ir daugiau hektarų naudojamųžemės ūkio naudmenų. 2010 m. pasėliai užėmė 1996 tūkst. hektarų. Palyginti su 2003 m., pasėliųplotas padidėjo 49 procentais. Lietuvos ūkiuose 2010 m. birželio 1 d. buvo laikoma 753,5 tūkst.galvijų, 872,6 tūkst. kiaulių, 66,1 tūkst. avių, 20,5 tūkst. ožkų, 29,7 tūkst. arklių, 188,8 tūkst.triušių, 11648,5 tūkst. paukščių.Išankstiniais surašymo duomenimis, 2010 m., palyginti su 2003 m., žemės ūkiodarbuotojų skaičius sumažėjo 32 procentais, iš jų ūkininkų ir šeimos ūkiuose – 33, žemės ūkioJŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 357

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13bendrovėse ir įmonėse – 24 procentais. Kiek daugiau nei pusė (52 %) darbuotojų dirbo mažuose(iki 5 hektarų žemės ūkio naudmenų turinčiuose) ūkiuose, trečdalis – 5–20 hektarų ūkiuose.Nuolatinius darbuotojus daugiausia samdė dideli ūkiai. Dauguma (74 %) žemės ūkio bendroviųir įmonių darbuotojų dirbo 50 ir daugiau hektarų turinčiose žemės ūkio bendrovėse ir įmonėse.6-21 lent. Lietuvos žemės ūkio ekonominiai rodikliai 5 , mln. Lt. Šaltinis: Statistikos departamentas.Rodiklis 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011Žemės ūkio ir susijusių paslaugųprodukcija 5394,5 5316,5 6889,3 7556,8 6036,5 6699,4 8185,4Žemės ūkio bendroji produkcija 5324,9 5203,2 6791,4 7388,6 5843,6 6468,7 7925,1Augalininkystės produkcija 2734,9 2428,4 3960,2 4276 3469 3668,9 4983,4Gyvulininkystės produkcija 2590 2774,8 2831,2 3112,6 2374,6 2799,5 2941,7Žemės ūkio paslaugų produkcija 69,6 113,3 97,9 168,2 192,9 231 260,3Žemės ūkio produktų perdirbimas 140,3 173,7 191,5 285,5 290 208,5 208,5Tarpinis vartojimas 3532,6 3667,7 4520,5 5380,8 4397,8 4805,3 5933,9Bendroji pridėtinė vertė 2080,9 1899,8 2654,4 2556,6 2045,2 2246,9 2604,3Grynoji pridėtinė vertė 1580,2 1341,9 1989,4 1827,3 1291,1 1432,7 1662,3 6Žemės ūkio gamybos šakos produkcija 5613,4 5567,5 7174,9 7947,5 6443 7052,2 8538,2Surašymo duomenimis, dauguma žemės ūkio darbuotojų ūkyje dirbo ne visą darbo dieną.Tik 7,5 procento surašytų darbuotojų nurodė ūkyje dirbantys visą darbo dieną (8 ir daugiauvalandų). Beveik trečdaliui ūkininkaujančių asmenų ir dirbančių jų šeimos narių kitas mokamasdarbas buvo pagrindinis.Žemės ūkyje sukuriama pridėtinė vertė 2010 metais sudarė apie 5 procentus visojeLietuvoje kasmet sukuriamos pridėtinės vertės, o dirba maždaug 8 procentai dirbančiųjų.Pramonė ir komunalinis ūkisNei pramonė, nei komunalinis ūkis nėra tiesioginiai jūros naudotojai. Tačiau abu šiesektoriai yra du didžiausi gėlo (paviršinio ar požeminio) vandens vartotojai Lietuvoje (neskaitantenergetikos), bei kartu su žemės ūkiu sudaro didžiausių paviršinių vandenų teršėjų trejetuką.Visos pramonės įmonių, kaip vandens naudotojų, ekonominių rodiklių (apyvartos,sukuriamos pridėtinės vertės, darbuotojų skaičiaus) pateikimas nėra tikslingas, kadangi vandensnaudojimas dažniausiai nėra pagrindinis veiklos veiksnys (veikla nėra tiesiogiai priklausoma nuovandens vartojimo). Didžioji dauguma šių įmonių gauna vandenį iš centralizuotų tinklų irdaugumos šių įmonių nuotekos yra surenkamos ir valomos centralizuotai, o įmonės už šiaspaslaugas moka.Vandens naudojimas ir nuotekų išleidimas Lietuvoje ir pajūryjeKomunalinis (namų ūkių) sektorius yra vienas svarbiausių vandens išteklių naudotojų.Informacija apie sunaudojamą vandenį ir tendencijas pavaizduota 6-15 ir 6-16 paveiksluose.Lietuvoje 2010 metais sunaudota 3831,7 mln. kubinių metrų vandens. 95 % šio kiekio sudarovanduo energetikos reikmėms. Atmetus energetikos sektorių, visoje Lietuvoje sunaudojamo5 Produkcija įvertinta gamintojų ir bazinėmis kainomis, tarpinis vartojimas – pirkėjo kainomis6 2011 m. duomenys išankstiniaiJŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 358

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13vandens kiekis yra lygus maždaug 304 mln. kubinių metrų vandens.sunaudojama ūkio ir buities reikmėms, o pramonės reikmėms – 18 %.47 % šio kiekio6-15 pav. Vandens sunaudojimas Lietuvoje pagal sektorius (be energetikos sektoriaus) 2010 m.Šaltinis: Statistikos departamentas6-16 pav. Vandens sunaudojimas Lietuvoje (be energetikos sektoriaus) 2010 m, tūkst. m 3Šaltinis: Statistikos departamentasAnalizuojant pramonės ir komunalinio ūkio poveikį jūros vandens kokybei, už vandensišgavimą ir naudojimą žymiai svarbesnė yra nuotekų išleidimo analizė. Iš viso per 2010 metusLietuvoje buvo išleista 3874,6 kubiniai metrai nuotekų. Didžiosios dalies jų valyti nereikia (95,3%). Tai daugiausia yra vanduo, naudotas energijos gamybai. 90,6 % likusių išleidžiamų nuotekųbuvo išvalyta iki reikalaujamų normų, o 9,4 % nuotekų, kurias reikia valyti, buvo išleistosJŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 359

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13nepakankamai išvalytos. Kaip matyti 6-22 lentelėje, nepakankamai išvalytų nuotekų dalis nuolatmažėja.6-22 lent. Nuotekų išleidimas Lietuvoje, m 3 ir % Šaltinis: Statistikos departamentas.1995 2000 2005 2010Nuotekų išleidimas, iš viso 4 492 599 100 3 524 728 100 3 900 698 100 3 874 635 100Išleista išvalytų iki normosnuotekų77 991 1,7 23 622 0,7 135 538 3,5 164 419 4,2Išleista nepakankamai išvalytųnuotekų171 762 3,8 141 192 4 55 956 1,4 17 021 0,4Išleista nuotekų, kurių nereikiavalyti4 188 836 93,2 3 356 888 95,2 3 708 487 95,1 3 693 120 95,3Išleista užterštų (be valymo)nuotekų54 011 1,2 3 017 0,1 719 0 75 0Informacija apie vandens sunaudojimą Klaipėdos apskrityje pateikta 6-17, 6-18paveiksluose, o vandens išleidimą – 6-23 lentelėje.6-17 pav. Vandens sunaudojimas Klaipėdos apskrityje pagal sektorius (be energetikos sektoriaus) 2010m. Šaltinis: Statistikos departamentasKlaipėdos apskrityje ūkio ir buities reikmėms sunaudojama 43% viso šioje apskrityjesunaudojamo vandens - panašiai kaip visoje Lietuvoje. Tačiau pramonei sunaudojama gerokaidaugiau – 36% (Lietuvoje – 18%).JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 360

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 1316000140001200010000800060004000200002000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010Sunaudota vandens ūkio irbuities reikmėmsSunaudota vandensenergetikos reikmėmsSunaudota vandens kitomsreikmėmsSunaudota vandenspramonės reikmėmsSunaudota vandens žemėsūkio reikmėmsSunaudota vandensžuvininkystės reikmėms6-18 pav. Vandens sunaudojimas Klaipėdos apskrityje (be energetikos sektoriaus) 2010 m, tūkst. m 3Šaltinis: Statistikos departamentas6-23 lent. Nuotekų išleidimas Klaipėdos apskrityje 2010 m. Šaltinis.: Statistikos departamentas2010 DalisNuotekų išleidimas, iš viso 34164 100%Išleista išvalytų iki normos nuotekų 27420 80,3%Išleista nepakankamai išvalytų nuotekų 212 0,6%Išleista nuotekų, kurių nereikia valyti 6472 18,9%Išleista užterštų (be valymo) nuotekų 60 0,2%Klaipėdos apskrityje išleidžiama šiek tiek daugiau nepakankamai išvalytų nuotekų neibendrai visoje Lietuvoje.Pramonės poveikis pajūryjeNagrinėjant pramonės svarbą Lietuvos ūkiui bei jos poveikį vandens ištekliams, o perjuos ir Baltijos jūrai, logiška pirmiausia atsižvelgti į Lietuvos pajūrio upių baseinocharakteristikas. Lietuvos pajūrio upių baseinas yra Nemuno UBR dalis.Lietuvos pajūrio upių baseinas iš viso užima 1077 km 2 plotą ir tai sudaro 2,3 % visoNemuno UBR ploto. Dviejų savivaldybių didesnė nei 50 % ploto dalis patenka į šį pabaseinį:Klaipėdos miesto (89,9 %) ir Neringos (100 %). Be to, į baseiną patenka šių savivaldybių dalys:Klaipėdos rajono (31,4 % ploto), Kretingos (41,7 %) ir Šilutės (2,9 %) rajonų bei Palangosmiesto (49,0 %). Pagrindinėse baseino savivaldybėse gyvenančių žmonių skaičius parodytas 3.2-18 lentelėje.Pramonės (be žuvininkystės) svarba vandens sunaudojimo prasme Lietuvos pajūrio upiųbaseine yra beveik tokia pati kaip ir komunalinio (namų ūkių) sektoriaus. Lietuvos pajūrio upiųbaseine pagal įmonių skaičių, neįtraukiant viešųjų institucijų, prekybos, kitų paslaugų ar panašiųįmonių, didžiausią dalį užima apdirbamosios gavybos įmonės (6-19 pav.). Iš viso Telšių irJŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 361

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Tauragės apskrities savivaldybėse, Statistikos departamento duomenimis, 2008 metais buvobeveik 5000 veikiančių įmonių.6-19 pav. Įmonių skaičiaus pasiskirstymas pagal ūkio šakas Lietuvos pajūrio upių baseine, 2008 m.Šaltinis: Nemuno UBR valdymo planas.Lietuvos pajūrio upių baseine yra 20 įmonių, turinčių taršos integruotos prevencijos irkontrolės (TIPK) leidimus. 6-24 lentelėje pateikiamas įrenginių, turinčių TIPK leidimus, skaičiuspagal atskirus TIPK teisės aktuose nurodytus tipus.6-24 lent. TIPK leidimus turinčių įmonių skaičius pagal įrenginių tipus Lietuvos pajūrio upių baseine,2008 m. Šaltinis: Nemuno UBR Valdymo planas.Įrenginio tipasĮrenginiųskaičiusKurą deginantys įrenginiai, kurių nominalus šiluminis galingumas didesnis kaip 50 MW 4Įrenginiai pavojingoms atliekoms šalinti arba joms naudoti, kai jų pajėgumas didesnis kaip10 tonų per dieną3Įrenginiai, skirti dengimui apsauginėmis lydyto metalo dangomis, kurių įkrova didesnėkaip 2 tonos plieno per valandą1Organinių medžiagų gamyba 3Įrenginiai nepavojingoms atliekoms šalinti, kai jų pajėgumas didesnis kaip 50 t per dieną 1Gyvulinės žaliavos (išskyrus pieną), kurių galutinio produkto gamybos pajėgumas didesniskaip 75 tonos per dieną1Įrenginiai, kuriuose, naudojant organinius tirpiklius, atliekamas medžiagų, daiktų arbagaminių paviršiaus apdorojimas – taurinimas, šlichtinimas, dengimas, riebalų šalinimas,atspariu vandeniui darymas, klijavimas, dažymas, valymas arba impregnavimas ir kurių3vartojimo pajėgumas didesnis kaip 150 kg/val. arba didesnis kaip 200 t/metusIntensyvaus paukščių auginimo įrenginiai, kuriuose yra daugiau kaip 40 000 vietųpaukščiams2Augalinės žaliavos, kurių galutinio produkto gamybos pajėgumas didesnis kaip 300 tonųper dieną (ketvirčio vidurkis)1Popierius ir kartonas, kurių gamybos pajėgumas didesnis kaip 20 tonų per dieną. 1Mokesčio už vandens taršą mokėtojų skaičius ir mokėtinos sumos pateiktos 6-25 lent.2008-aisias tiek mokesčio mokėtojų, tiek sumokėtų sumų kiekiai sumažėjo, palyginti su 2007-aisiais. Ir Klaipėdoje, ir Neringoje daugiausia mokama už organinę taršą BDS7 –tarp 24 % ir 77%. Taip pat nemažai sumokėta už taršą azotu - Klaipėdoje 2007 metais 27%. 2007 metaispadidintu tarifu buvo deklaruoti 4 % mokesčių.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 362

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 136-25 lent. Mokesčio už vandens taršą kiekiai Lietuvos pajūrio upių UBR. Šaltinis: Nemuno UBRValdymo planas (Aplinkos ministerijos mokesčio už taršą duomenų bazė).Rajonas Mokesčio mokėtojų skaičius Mokėtinos sumos, Lt (suapvalinta)2007 2008 2007 2008Klaipėdos m. 31 25 836 200 454 700Neringos sav. 2 2 111 900 98 600Iš viso 33 27 948 000 553 000Suplanuotos sąnaudos vandens kokybei gerintiPagrindiniai poveikio šaltiniai Lietuvos pajūrio upių baseine yra išleidžiamoskomunalinės, pramonės ir paviršinės nuotekos. Akmenos-Danės upė yra priskiriama rizikostelkiniams dėl galimos taršos pavojingomis medžiagomis. Reikšmingą poveikį darančiųhidroelektrinių šiame baseine nėra, o ištiesintų upių ilgis siekia 80 km.Lietuvos pajūrio upių baseine didžiausias poveikis namų ūkių sektoriuje daromasKlaipėdos ir Palangos miestų savivaldybėse. Klaipėdos m. savivaldybės teritorijoje suvartojama75% baseino teritorijoje namų ūkiuose suvartojamo vandens kiekio. Klaipėdos miestokomunalinės nuotekos išleidžiamos į Kuršių marias, todėl didžiausias nuotekų kiekis,išleidžiamas į Lietuvos pajūrio upių baseino upes, yra išleidžiamas Palangos m. savivaldybėje(84% pabaseinio teritorijoje išleidžiamo namų ūkio nuotekų kiekio).Kaip rodo monitoringo ir modeliavimo, atlikto rengiant Nemuno UBR valdymo planąmetu, duomenys, dėl per didelio azoto ir fosforo kiekio nuotekose turi būti imamasi papildomųpriemonių Kretingos NV. Papildomų taršos mažinimo priemonių gali prireikti ir mažinantpaviršinių nuotekų išleistuvų išleidžiamą taršą. Tačiau kol kas faktinės jų taršos apkrovos nėražinomos, todėl papildomų priemonių nenumatyta.Specifinių priemonių pasklidajai taršai mažinti šiame baseine nereikia, todėl susidaro tikpriemonių, siūlomų taikyti visoje Lietuvoje, sąnaudos. Nors šios priemonės ir nėra būtinos,kadangi nėra azoto pertekliaus, jos veikia kaip prevencinė priemonė, apsauganti nuo maistingųjųmedžiagų pertekliaus dirvožemyje ir vandens telkiniuose.6-26 lent. Sąnaudos priemonėms pasklidajai taršai mažinti Pajūrio upių baseine. Šaltinis: Nemuno UBRvaldymo planas.Priemonės Pajūrio upių baseinePriemonėstaikymo apimtysPriemonės poveikis,mažinant azoto poveikį,kg/m.Kasmetinėssąnaudos, LtMėšlo tvarkymas mažuose ūkiuose 5 984 SG 0 59 840Tręšimo planai ūkiuose nuo 10 ha 27 300 ha 0 335 754Papildoma ūkių kontrolė - - 5 631Iš viso: - 0 401 230Metinės sąnaudos pasklidosios taršos prevencinėms priemonėms Pajūrio upių baseinesudaro 401 tūkst. Lt. Iš jų valstybės sąnaudos papildomai kontrolei – 6 tūkst. Lt. Didžioji dalissąnaudų tektų ūkininkams.Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto 2010 metais parengtoje studijoje(Kriščiukaitienė et al., 2010) prognozuojama, kad žemės ūkis Lietuvoje vystysis taip, jog žemėsūkio produkcijos bus išauginama ir pagaminama daugiau. Tokio vystymosi galimas poveikisJŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 363

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13visuomenei studijoje neanalizuojamas. Kadangi viena iš prielaidų, kuria vadovaujantis parengtaprognozė yra tai, kad ir bendras gyvenimo lygis kils, galima daryti išvadą, jog žemės ūkiovaidmuo Lietuvoje labai smarkiai nepasikeis.Studijoje teigiama, jog svarbiausi vidaus veiksniai, lemiantys augimą - derlingumo irpieno primilžio didėjimas. 2008 m. Lietuvoje, palyginti su ES27 šalimis, vidutinis kviečių irmiežių derlingumas buvo beveik trečdaliu, o rugių – penktadaliu mažesnis, nes daugelis ūkių visdar naudoja pasenusias technologijas, neturi pakankamai technikos, perka mažai trąšų, cheminiųaugalų apsaugos priemonių, veislinės sėklos (Kriščiukaitienė et al., 2010). Nors tikėtina, kadtrąšos ir cheminės augalų priemonės iki 2020 metų bus pradėtos naudoti intensyviau, naujostechnologijos gali leisti jas panaudoti efektyviau, užtikrinant minimalų jų išsiplovimą į vandenstelkinius.Numatoma, kad iki 2015 m. tarša iš žemės ūkio sumažės. Tai bus pasiekta įgyvendinantNitratų, Bendrąją vandens politikos ir kitas direktyvas. Sąnaudos minėtoms ir kitomsdirektyvoms, veikiančioms paviršinį vandenį, įgyvendinti parodytos 6-27 lentelėje. Metinėssąnaudos pasklidosios taršos mažinimui įgyvendinant Bendrąją vandens politikos direktyvą iki2015-ųjų metų bus apie 30,7 mln. Lt, o Nitratų direktyvą – 57,2 mln. Lt.Šios sąnaudos, o ypač tos, kurios susijusios su Pajūrio baseino ir Priekrantės bei tarpiniųvandenų taršos mažinimu, gali būti traktuojamos kaip bazinės priemonės Jūros strategijosdirektyvos įgyvendinimui, t.y. tos, kurios „formuoja“ bazinį scenarijų.6-27 lent. Sąnaudos pagal ES vandens sektoriaus direktyvas reikalingų priemonių grupėms, veikiančiomspaviršinį vandenį Lietuvoje. Šaltinis: Nemuno, Lielupės, Ventos ir Dauguvos UBR-ų valdymo planai.Priemonių grupėInvesticijos,LtVadinamosios pagrindinės priemonėsEksploatacinėsišlaidos, Lt/mMetinėssąnaudos, LtMaudyklų 0 685 600 685 600Paukščių 11 488 400 5 281 600 6 841 600Geriamo vandenskartu su Nuotekų direktyvos sąnaudomisPramoninių avarijų 400 000 0 55 000Poveikio aplinkai vertinimo 0 560 000 560 000Nuotekų dumblo 589 840.000 17 695 200 69 120 200Miesto nuotekų valymo 1 213 883 000 51.373.100 157 204 100Augalų apsaugos priemonių 3 916 000 32 500 724 500Nitratų 588 628 400 5 886 300 57 206 300Buveinių 5 523 200 9 448 800 10 199 800Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės 160 000 0 22 000Vadinamosios papildomos priemonėsBVPD Sutelktosios taršos mažinimui 40 550 000 2 027 500 4 754 500BVPD Pasklidosios taršos mažinimui 0 30 716 300 30 716 300BVPD Hidromorfologinių pakeitimųšvelninimui83 927 200 345 600 5 485 100BVPD Tyrimams ir švietimui 1 369 000 175 000 334 000BVPD Priekrantės ir tarpinių vandenų taršosmažinimo studijoms430 000 300 000 360 000IŠ VISO ~ 1 003 673 000 48 503 000 136 920 000JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 364

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 136.4 Baltijos jūros socialinis – ekonominis vaidmuo Lietuvoje ir pajūrio regionuose6.4.1 Pajūrio regiono socialiniai – ekonominiai rodikliaiPlotas ir gyventojų skaičiusSu Baltijos jūra ribojasi keturios Lietuvos Respublikos savivaldybės – Klaipėdos miesto,Klaipėdos rajono, Neringos ir Palangos (6-20 pav.). Su Kuršių mariomis ribojasi Šilutės rajono,Klaipėdos miesto ir rajono bei Neringos savivaldybės. Galima išskirti bent tris jūros poveikio(ūkiui ir socialiniam sektoriui) zonas: 1. artimą pajūrį, kur atvyksta ir apsistoja poilsiautojai; 2.tolimesnę pajūrio zoną, kurioje įsikūrusios su laivyba, žvejyba, uosto veikla ir pan. susijusiosįmonės, kuriose dirba apylinkių gyventojai, bei 3. visą Lietuvos Respubliką. Artimo pajūriosituaciją (ypač turizmo sektoriui) geriausiai atspindi Palangos bei Neringos savivaldybės.Tolimesnės pajūrio zonos apibūdinimui naudojami Klaipėdos apskrities rodikliai7. Klaipėda,kaip uostamiestis, turi savitų svarbių bruožų.6-20 pav. Klaipėdos apskrities savivaldybės.Klaipėdos apskrities plotas yra 5 209 km 2 ir užima 8 % Lietuvos Respublikos teritorijos(6-28 lent.). Apie 42 % apskrities teritorijos yra naudojamos žemės ūkio naudmenos. Tai sudaro8 % žemės ūkio naudmenų Lietuvoje. Klaipėdos apskrityje gyvena apie 367 tūkst. gyventojų. Taisudaro 11,3 % Lietuvos gyventojų. 72 % Klaipėdos apskrities gyventojų gyvena miestoteritorijose.7 Apskrities administracinis vienetas yra panaikintas, tačiau daug rodiklių Lietuvos statistikos departamente yrapateikti apskričių mastu. Į Klaipėdos apskritį patenka septynios savivaldybės. Apskrities plotas – 5 209km 2 .JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 365

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Palangos ir Neringos savivaldybių teritorijos patenka į 10 km nuo jūros zoną, o jų krantolinija bendrai sudaro 70 km – 78 % visos Lietuvos Respublikos kranto linijos. Šių savivaldybiųteritorijose naudojamų žemės ūkio naudmenų iš viso nėra. Palangos ir Neringos savivaldybėsegyvena apie 21 tūkstantį gyventojų.6-28 lent. Ploto ir gyventojų skaičiaus rodikliai pajūrio teritorijoje. Šaltinis: Statistikos departamentas.Klaipėda Neringa PalangaKlaipėdos Lietuvosapskr. Resp.Plotas, km 2 98 90 79 5209 65300Ploto dalis nuo bendros Lietuvosteritorijos, %0,2% 0,1% 0,1% 8,0% 100%Gyventojų skaičius (2011m. pr.) 177812 3850 17234 366902 3244601Gyventojų tankis 1814 43 218 70 50Dalis nuo viso Lietuvos gyventojųskaičiaus, %5,5% 0,1% 0,5% 11,3% 100%Užimtumas2010 metais Klaipėdos apskrityje registruoti bedarbiai bendrame darbingo amžiausgyventojų skaičiuje sudarė 13,5 %, kuomet Lietuvoje šis rodiklis buvo 14,5 % (6-29 lent.). Labaimaža dalis nedirbančiųjų buvo Neringos savivaldybėje (5 %), o Palangoje jis viršijo šaliesvidurkį ir buvo 14,9 % Vidutinės disponuojamos pajamos namų ūkio nariui per mėnesįKlaipėdos apskrityje 2007 m. buvo aukštesnės nei vidutiniškai Lietuvoje - atitinkamai 874 ir859 Lt. Palangoje vidutinis bruto darbo užmokestis 2007-2010 metais sudarė apie 80% šaliesvidurkio. Palyginus vidutinį darbo užmokestį tarp Klaipėdos apskrities savivaldybių, išryškėja,kad pagal šį rodiklį pirmauja Klaipėdos m. savivaldybė, o Neringa ir Palanga atsiduria sąrašopabaigoje (Palangos miesto strateginis plėtros planas iki 2020 metų).6-29 lent. Socialinė statistika pajūrio teritorijoje. Šaltinis: Statistikos departamentas.Klaipėda Neringa PalangaKlaipėdos Lietuvosapskr. Resp.Vidutinės disponuojamos pajamos - - - 939,4 983,5namų ūkio nariui per mėnesį, 2009 m.Registruoti bedarbiai, tūkst. 16,7 0,1 1,7 35 291,1Registruotų bedarbių ir darbingo 13,5 5 14,9 13,5 14,5amžiaus gyventojų santykis, %Pridėtinė vertėKlaipėdos apskrityje sukuriama pridėtinė vertė yra apie 5 850 mln. Lt ir tai sudaro 14 %visoje šalyje sukuriamos pridėtinės vertės (6-6.4-10 lent.). Vienam gyventojui tenkanti pridėtinėvertė Klaipėdos apskrityje 2008 m. buvo 13 %, o 2009 - 18 % didesnė, nei vidutiniškaiLietuvoje. Kaip matyti iš lentelės, Klaipėdoje sukuriama gerokai daugiau nei vidutiniškaiLietuvoje pridėtinės vertės transporto ir saugojimo sektoriuje.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 366

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 136-6.4-10 lent. Pridėtinė vertė pajūrio teritorijoje. Šaltinis: Statistikos departamentas.Pridėtinė vertė gamybos sąnaudomis,tūkst. litų 2009LietuvosRespublikaKlaipėdosapskritis Klaipėda Neringa PalangaŽemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė 1 % 1 % 0 % 1 % 0 %Kasyba ir karjerų eksploatavimas;apdirbamoji gamyba 24 % 30 % 59 % 19 % 8 %Elektros, dujų, vandens tiekimas ir atliekųtvarkymas 9 % 7 % 4 % 17 % 12 %Statyba 8 % 7 % 11 % 0 % 10 %Didmeninė ir mažmeninė prekyba;variklinių transporto priemonių irmotociklų remontas 20 % 13 % 10 % 13 % 19 %Transportas ir saugojimas 13 % 26 % 11 % 3 % 14 %Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugųveikla 2 % 2 % 1 % 13 % 18 %Informacija ir ryšiai 7 % 2 % 0 % 2 % 1 %Nekilnojamojo turto operacijos 4 % 3 % 1 % 7 % 5 %Profesinė, mokslinė ir techninė veikla 6 % 3 % 1 % 11 % 4 %Administracinė ir aptarnavimo veikla 4 % 4 % 1 % 14 % 2 %Švietimas, sveikatos priežiūra ir kitakomunalinė ir socialinė aptarnavimoveikla 2 % 2 % 0 % 0 % 6 %Meninė, pramoginė ir poilsioorganizavimo veikla, kompiuterių irasmeninių bei namų ūkio reikmenųtaisymas, kita aptarnavimo veikla 1 % 1 % 0 % 0 % 1 %Iš viso pagal ekonomines veiklos rūšis 100 % 100 % 100 % 100 % 100 %6.5 Baltijos jūros būklės blogėjimo sąnaudosJūros blogėjimo sąnaudų analizė pirmiausia siejama su Bazinio scenarijaus nustatymu.Blogėjimo sąnaudų analizė gali būti atliekama Ekosistemų, Tematiniu arba Sąnaudų metodu.Pirmajam reikalingi GAB rodikliai, antrajam etaloninių sąlygų rodikliai, o Sąnaudų metodassiejamas su esamų teisės aktų įgyvendinimu.Baltijos jūros blogėjimo sąnaudos (ypatingai susijusios su netiesioginio naudojimo ir/arnenaudojimo vertėmis) taip pat gali būti suprantamos kaip negauta nauda iš Baltijos jūrosLietuvos dalies. Šiam rodikliui geriausiai naudoti šiuo metu baigiamos atlikti vadinamosiosBalticSun studijos (Sąlyginio vertinimo studija išsiaiškinti devynių Baltijos jūros šalių gyventojųpasiryžimą mokėti už Baltijos jūros kokybės pagerinimą) rezultatus. Kai tik šie rezultatai busaiškūs (2012 metų pradžioje), juos ir ankstesnių panašių studijų rezultatus bus galimaapibendrinti, pritaikant jūros būklės blogėjimo sąnaudoms apskaičiuoti.LiteratūraAB „Orlen Lietuva“ konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys už 2010 metus, 2011. AB „OrlenLietuva“. 55 p.AAA, 2010. Nemuno UBR valdymo planas. Aplinkos apsaugos agentūra. Vilnius. 326 p.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 367

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13AAA, 2010. Nemuno UBR priemonių programa. Aplinkos apsaugos agentūra. Vilnius. 306 p.AAA, 2010. Lielupės UBR valdymo planas. Aplinkos apsaugos agentūra. Vilnius. 188 p.AAA, 2010. Lielupės UBR priemonių programa. Aplinkos apsaugos agentūra. Vilnius. 99 p.AAA, 2010. Ventos UBR valdymo planas. Aplinkos apsaugos agentūra. Vilnius. 169 p.AAA, 2010. Ventos UBR priemonių programa. Aplinkos apsaugos agentūra. Vilnius. 83 p.AAA, 2010. Dauguvos UBR valdymo planas. Aplinkos apsaugos agentūra. Vilnius. 149 p.AAA, 2010. Dauguvos UBR priemonių programa. Aplinkos apsaugos agentūra. Vilnius. 64 p.AB „ORLEN Lietuva“ 2009 metinė ataskaita, 2010. Prieiga per internetą:˂http://www.orlenlietuva.lt/repository/pdf/ataskaitos/2009%20Metine%20ataskaita%20v15.pdf>COWI, 2010. Scoping study on the requirements for economic assessment in the MarineStrategy Framework Directive. Final report. European Commission DG Environment. 79 p.Prieiga per internetą: http://www.dredging.org/documents/ceda/downloads/2010-12-cowi_final_report_scoping_study_2010-esa-2011.pdfEC, 2010. Economic and Social Analysis for the Initial Assessment for the Marine StrategyFramework Directive: A Guidance Document. A Non-legally Binding Document. 21 December2010. 87 p.Eduard Interwies et al.., 2011. Methodische Grundlagen für sozio-ökonomische Analysen sowieFolgenabschätzungen von Maßnahmen einschließlich Kosten-Nutzen Analysen nachEGMeeresstrategie-Rahmenrichtlinie (MSRL): Hintergrundpapier für den Experten-Workshopam 17.11.2011 in Kiel.Kriščiukaitienė I., Andrikienė S., Galnaitytė A., Jedik A, 2010. Žemės ūkio sektoriaus plėtrosperspektyvos: Mokslo studija. Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas. Vilnius, 2010, 111 p.ISBN 978‐9955‐481‐23‐2Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerija. Prieiga per internetą: ˂http://www.sumin.lt/>Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerija. Prieiga per internetą: ˂http://www.zum.lt/>Palangos miesto strateginis plėtros planas iki 2020 metų,savivaldybės tarybos 2011 m. vasario 18 d. sprendimu Nr. T2-19.patvirtintas Palangos miestoSEPA, 2008. Report on the economic value of ecosystem services provided by the Baltic Sea andSkagerrak. Swedish Environmental Protection Agency. Existing information and gaps ofknowledge. Swedish Environmental Protection Agency. 238 p. Prieiga per internetą:http://www.naturvardsverket.se/Documents/publikationer/978-91-620-5874-6.pdfSEPA, 2008. Report on an interview study on the Tourism and recreation industries in the BalticSea area. Economic Marine Information. Swedish Environmental Protection Agency. 383 p.Prieiga per internetą: http://www.naturvardsverket.se/Documents/publikationer/978-91-620-5878-4.pdfWorking Group on Economic and Social Assessment. Economic and Social Analysis for theInitial Assessment for the Marine Strategy Framework Directive. A guidance document, a nonlegallybinding documen. European Commision, 2010. 87 p. Prieiga per internetą:2010 m. rugsėjo 1 d. Europos Parlamento ir Taryba direktyva 2008/56/EB dėl geros jūrųvandenų aplinkos būklės kriterijų ir metodinių standartų (OL 2010 L 232, p. 0014 – 0024)JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 368

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 132009 m. žuvininkystės sektoriaus ekonominės ir socialinės būklės apžvalga. LR žemės ūkioministerijos žuvininkystės departamentas. Prieiga per internetą:˂http://zuv.lt/index.php?2152732806>Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007-2013 veiksmų programa, patvirtinta Europos Komisijos2007 m. gruodžio 17 d. sprendimu C/2007/6703.SEPA, 2010. Report of the Study of the General Public in the Nine Countries around the BalticSea About Usage, Attitudes and Measures for Improving Marine Environment, SwedishEnvironmental Protection Agency, 2010.Informacija apie išankstinius Lietuvos Respublikos 2010 metų visuotinio žemės ūkio surašymorezultatus, 2011. Statistikos departamentas prie LRV. Prieiga per internetą:˂http://www.stat.gov.lt/lt/news/view/?id=8874&PHPSESSID=>Lietuvos jūrinio sektoriaus vystymo galimybių studija, 2011. Asociacija „Baltijos slėnis“, 153 p.Prieiga per internetą: http://balticvalley.lt/web_documents/2011/07/Jurinio-sektoriaus-GALIMYBIU-STUDIJA.pdf2010 metų veiklos ataskaita, 2011. VĮ Klaipėdos valstybinio uosto direkcija. Klaipėda. 72 p.Prieiga per internetą: ˂http://www.portofklaipeda.lt/uploads/veiklos_ataskaita_1.pdf>Brošiūra “Klaipėdos uostas”, 2011. VĮ Klaipėdos valstybinio uosto direkcija. Klaipėda. 42 p.Prieiga per internetą: ˂http://www.portofklaipeda.lt/uploads/brosiura_lt_a4.pdf>VĮ Klaipėdos valstybinio uosto direkcija. Prieiga per internetą:˂http://www.portofklaipeda.lt/lt.php>2009 m. žuvininkystės duomenys, 2009. VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras.Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos. Prieiga per internetą:˂ http://www.zuv.lt/>JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 369

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 137 GEROS APLINKOS BŪKLĖS SAVYBĖS, JŪROS APLINKOSAPSAUGOS TIKSLAI IR JŲ RODIKLIAIEkosisteminių požiūrių pagrįstas žmogaus veiklos valdymo principas. Jūrų strategijospagrindų direktyva įpareigoja valstybes nares iki 2020 m. užtikrinti ES jurisdikcijoje esančių jūrųgerą aplinkos būklę (GAB). Pagal Direktyvą GAB reiškia, kad ekologiškai įvairūs ir dinamiškivandenynai ir jūros yra sveiki ir produktyvūs, o jūrų išteklių eksploatacija neperžengia tausausnaudojimo lygio, tam kad būtų išsaugotas potencialas naudotis dabartinėms ir būsimomskartoms. Vykdant ūkinę veiklą jūroje visapusiškai atsižvelgiama į jūrų ekosistemų struktūrą,funkcijas ir procesus, saugomos buveines ir jautrias jūrų organizmų rūšis bei užkirstas keliasžmogaus sukeltam biologinės įvairovės nykimui. Iš esmės, JSPD nustato naujus Bendrijosveiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus ir valdymo principus. JSPD įpareigoja tobulintiintegruotą jūros aplinkos apsaugos valdymą, taikant ekosisteminių požiūrių pagrįstą žmogausveiklos valdymo metodą bei sukuriant sąlygas tausiam jūrų prekių ir paslaugų naudojimui (7-1pav.). JSPD įgyvendinimas taip pat glaudžiai siejasi su kitų direktyvų, pvz., Buveinių(92/43/EEB), Bendrosios vandens politikos direktyvos (2000/60/EB) įgyvendinimu. Direktyvaįpareigoja valstybes nares parengti jūrų strategiją savo jūrų vandenims, laikantis nurodytoveiksmų plano.7-1 pav. Ekosisteminio požiūrių pagrįstas jūrų aplinkos valdymo metodas, sudarantys JSPD esmę.Patamsintos sritys, kurios apima su JSPD įgyvendinimų susijusios veiklos: gamtinių ir socioekonominiųsistemų analizė, mokslo žinių pritaikymas jūrų ekosistemų vientisumo palaikymui (modifikuota iš Lee etal., 2008).JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 370

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Vienuolika geros aplinkos būklės deskriptorių: siektini jūros aplinkos apsaugostikslai.Aplinkos būklės vertinimo koncepcija atsižvelgia į jūrinių ekosistemų struktūrą,funkcionavimą ir gamtinius fiziografinius, hidrologinius, klimatinius procesus bei fizines irchemines savybes, kurias gali įtakoti žmogaus veikla (Borja et al., 2010; 2011; 2012). Išvienuolikos JSPD kokybinių deskriptorių, apibrėžiančių siektinus jūros aplinkos apsaugostikslus, trys (Biologinė įvairovė, Mitybos tinklai, Jūros dugno vientisumas) apibrėžia aplinkosbūklę, aštuoni – įvairių poveikių valdymo siektinus rezultatus (7-6.5-1 lent.).7-6.5-1 lent. Jūrų strategijos pagrindų direktyvos Geros aplinkos būklės deskriptoriai.No.DeskriptoriusTrumpaspavadinimasTikslas 1Biologinė įvairovė yra išsaugota. Buveinių kokybė1ir paplitimas, taip pat rūšių pasiskirstymas irgausa atitinka vyraujančias fiziografines,Biologinė įvairovė Bgeografines ir klimatines sąlygas2Žmogaus veiklos pasėkoje introdukuotų nevietiniųrūšių poveikis neigiamai nekeičia ekosistema 2 Nevietinės rūšys P3„Komerciniams tikslams naudojamos žuvų,Komerciniamsmoliuskų ir vėžiagyvių populiacijos neviršijatikslamssaugių biologinių ribų ir jų pasiskirstymas pagalnaudojamos žuvysamžių ir dydį parodo gerą išteklių būklę“B, PVisų žinomų jūrinių mitybos tinklų elementų4gausumas ir įvairovė normalūs, o jų lygis galiužtikrinti ilgalaikę rūšių gausą ir visišką jųMitybos tinklai Breprodukcinio pajėgumo išsaugojimąŽmogaus sukelta eutrofizacija yra sumažinta, ypačjos neigiamas poveikis, pvz., biologinės įvairovės5 praradimas, ekosistemos nykimas, žalingas Eutrofizacija Pdumblių žydėjimas ir deguonies trūkumas dugno67891011vandenyseJūros dugno vientisumas yra tokio lygio, kadužtikrinamas ekosistemų struktūros ir funkcijųišsaugojimas, o ypač nėra neigiamo poveikiobentoso ekosistemomsHidrografinių sąlygų negrįžtamas pakitimas neturineigiamo poveikio jūros ekosistemomsTeršalų koncentracijos lygis yra toks, kadnesukelia taršos poveikioTeršalai žmogaus maistui skirtoje žuvyje ir kituosejūros produktuose neviršija Bendrijos teisėsaktuose nustatyto lygio ar kitų atitinkamųstandartųJūrą teršiančios šiukšlės ir jų kiekis nedaro žalospakrančių ir jūros aplinkaiEnergijos, įskaitant povandeninį triukšmą,patekimas yra tokio masto, kad neturi neigiamopoveikio jūros aplinkaiJūros dugnovientisumasHidrografinėssąlygosParengimas2EK,HELCOMEK,HELCOMEK,HELCOMEK,HELCOMEK,HELCOM1 Deskriptoriaus charakteristika pagal siektinus tikslus: B – buklės, P - poveikio deskriptoriai.2 Deskriptorius parengimo statusas (2012-02-03 datai): HELCOM – deskriptorius aprobuotas ir patikslintasregioniniu mastu HELCOM CORESET projekte, EK – deskriptorius pateiktas bendrame Europos Komisijosdokumente (2010/477/ES ).3 Šis deskriptorius performulutos tam, kad tiksliau atspindėti jo ėsmę: oficialiajam JSPD vertime į lietuvių kalbą(2008/56/EB) šis deskriptorius suformuluotas taip: „Nevietinių rūšių introdukuotų dėl žmogaus veiklos yra tokiolygio, kuris neigiamai nekeičia ekosistemų pobūdžio“.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 371PPEKEKTeršalai aplinkoje P EKTeršalai žmogausmaistui skirtoježuvyjePEKŠiukšlės P EKEnergija irpovandeninistriukšmasPEK

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Deskriptorių parengimas. Direktyvoje suformuluoti tikslai – GAB deskriptoriai buvonuodugniai išnagrinėti Jungtinių tyrimų centro (Ispra, Italija) ir Tarptautinę jūrų tyrimų tarybos(TJTT, Kopenhaga, Danija) 2009 m. sudarytose tarptautinėse ekspertų grupėse. Ekspertų grupėsapibendrino žinias, suformulavo apibrėžimus, apžvelgė pažangiausius pasaulyje naudojamusmetodus bei sukūrė mokslines ir technines rekomendacijas, pagal kurios valstybės narės galėskurti darnias regionines jūrų strategijas ir bus galima lyginti atskirų regionų pažangą.Tarptautinių ekspertų parengtos rekomendacijos buvo apibendrintos ir pateiktos EuroposKomisijos Sprendime dėl geros jūrų vandenų aplinkos būklės kriterijų ir metodinių standartų(2010/477/ES).Vėliau prasidėjo jūrų aplinkos būklės rodiklių nagrinėjimas ir derinimas nacionaliniu irregioniniu mastu. Baltijos jūros regione šiam procesui vadovauja HELCOM, vykdant CORESETir TARGREV projektus (HELCOM CORESET, 2011; HELCOM TARGREV, 2011). NorsCORESET darbas tebevyksta, tam tikrų GAB rodikliai jau yra suderinti (4.1 lentelėje). Šiojeataskaitoje naudojami, kur įmanoma, regioniniu mastu suderinti rodikliai. Kitiems taikomibendrame EK dokumente nurodyti rodikliai.7.1 Biologinė įvairovė1 deskriptorius „Biologinė įvairovė yra išsaugota. Buveinių kokybė ir paplitimas, taip pat rūšiųpasiskirstymas ir gausa atitinka vyraujančias fiziografines, geografines ir klimatines sąlygas“.Biologinės įvairovės vertinimas atliekamas trijuose lygmenyse: rūšių (populiacijų),buveinių ir ekosistemos. Rūšių ir populiacijų lygmenyje aktualios funkcinės grupės yra jūrospaukščiai, žuvys, zooplanktonas, dugno bestuburiai ir dugno augalai, kurie vertinami pagalpasiskirstymo, populiacijos dydžio ir populiacijos būklės kriterijus. Kadangi jūros žinduoliai(ruoniai, jūros kiaulės ir kt.) Lietuvos vandenyse neformuoja nuolatinių populiacijų, tolesniamevertinime į juos nebuvo atsižvelgta. Buveinių būklės stebėsena iki šiol nebuvo tikslingai planuotabuveinių įvairovės ir pasiskirstymo atžvilgiu, todėl buveinių būklės rodikliai tik iš dalies atspindikonkrečių buveinių.Rengiant bioįvairovės rodiklius remtasi HELCOM CORESET projekto, skirto šiosgrupės rodiklių vystymui Baltijos jūros regione, rekomendacijomis. Įvertinus rodikliųtinkamumą Lietuvos gamtinių sąlygų ir esamų duomenų kontekste iš rekomenduotinų 17pagrindinių bioįvairovės rodiklių Lietuvos jūrinei teritorijai tinkamais nustatyti 9 rodikliai ir 1tinkamas iš dalies: 2 iš jų būklę vertina pagal rūšių pasiskirstymą (1.1), 3 pagal populiacijos dydį(1.2), 4 buveinės būklę (1.5) ir 1 ekosistemos struktūrą (1.7) (7-2 lent.). Iš siūlomų rodiklių 2bioįvairovės rodikliai pagrįsti paukščių taksonominės grupės duomenimis, 4 – žuvų, 2 –zooplanktono, po vieną – dugno makrofitų ir makrozoobentoso. Iki šiol stebėsena nebuvovykdoma ir šiame etape vertinimo rodikliai nesiūlomi populiacijų būklei (1.3), buveiniųpasiskirstymui (1.4) ir buveinių dydžiui (1.5). Šiuo metu Baltijos regiono mastu taip pat vystomidar bent 4 informacija apie paukščius paremti indikatoriai, kurie aktualūs ir Lietuvai:(1) perinčių jūros paukščių populiacijų gausumas - vienas iš pagrindinių OSPAR EcoQOjūros paukščių perėjimo sėkme paremtas indikatorius, kuris Lietuvos vandenyse būtų aktualus,jei bus nuspręsta įtraukti kormoraną kaip indikatorinę rūšį.(2) Jūros paukščių perėjimo sėkmingumas - žiemavietėse stebimas pirmamečių irsuaugusių jūros paukščių santykis (kai kurioms rūšims, kur lengvai skiriasi). Tai leistų įvertintinet šiaurėje (ne Baltijos jūroje) perinčių rūšių perėjimo sėkmingumą, kas savo ruožtu padėtųpaaiškinti populiacijos gausumo pokyčius bei priežastis. Su Baltijos jūros būkle gali būti susijęper paukščių būklę po žiemojimo, kas įtakoja perėjimą.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 372

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13(3) Naftos produktais susitepusių jūros paukščių dalis ir (4) jūros paukščių priegaudažvejybos įrankiuose – yra "tiesioginiai poveikio indikatoriai", labai svarbūs vertinant jūrospaukščių populiacijų pokyčius bei tiesioginę antropogeninės veiklos įtaką jūros paukščiųpopuliacijoms. Šie rodikliai šiuo metu baigiami rengti ir bus pateikti svarstymui iki 2012 vasariopabaigos.7-2 lent. Būklės vertinimo rodiklių geros aplinkos būklės nustatymo charakteristika.RodiklisGeros aplinkos būklės nustatymo Geros aplinkos būklės aprašymas irmetodasslenkstinė vertė1.1 Rūšies pasiskirstymas1.1.1 Žiemojančių Žiemojančių jūros paukščių Rodiklis taikomas atskiroms jūros paukščiųjūrinių paukščių pasiskirstymas nustatomas rūšims, kurios yra pakankamai gausios, kadpasiskirstymas modeliuojant paukščių tankių būtų galima patikimai įvertinti jųpasiskirstymo žemėlapius iš pasiskirstymą bei jo pokyčius. Lietuvostransektinių apskaitų duomenų, vandenyse šį rodiklį siūloma taikytiintegruojant svarbius aplinkos nuodėgulei (Melanitta fusca) ir ledinei ančiaikintamuosius. Geros aplinkos (Clangula hyemalis). Gera aplinkos būklė yrabūklė nustatoma pagal atskaitos kuomet žiemojančių jūros paukščiųlaikotarpio žiemojančių jūros pasiskirstymas ženkliai nesumažėja lyginantpaukščių tankių pasiskirstymo 75- su atskaitos laikotarpio žiemojančių jūrosąjį procentilį.paukščių pasiskirstymu. Palyginimuinaudojamas tankių pasiskirstymo duomenų1.1.2 Didžiausiasmakrofitųpasiskirstymogylis1.2 Populiacijos dydis1.2.1 Žiemojančiųjūrinių paukščiųpopuliacijosgausumas1.2.2 Copepodagrupės biomasė1.2.3ZooplanktonomikrofagųbiomasėVidutinė GAB riba, nustatoma išempirinių priklausomybių tarpdidžiausiomakrofitųpasiskirstymo gylio ir Secchigylio, chlorofilo a ir bendrojoazoto koncentracijos 2003-2008m. laikotarpyje.Palyginimas su 2002–2011 metaisvykdytų žiemojančių jūrospaukščių populiacijų gausumoapskaitų Lietuvos priekrantėjevidurkiais, taikant 20 % nuokrypį1997-2010m. Copepoda grupėssantykinėsbiomasėsmesozooplanktone vidurkio 95 %pasikliautinio intervalo apatinėriba.1997-2010m. zooplanktonomikrofagų santykinės biomasėsmesozooplanktone vidurkio 95 %pasikliautinio intervalo viršutinėriba.75-as procentilis.Gera aplinkos būklė yra kuomet šakotojobanguolio (Furcellaria lumbricalis)didžiausias pasiskirstymo gylis nukrypsta nuo1955 metais Lietuvos priekrantėje registruotodidžiausio pasiskirstymo gylio ne daugiau nei26 %. Šis slenkstis yra artimas BVPD gerosvandens kokybės ribai tiek šiaurinėjepriekrantės dalyje (15 m), tiek Kuršių mariųvandenų išplitimo Baltijos jūroje zonoje (14m).Gera aplinkos būklė yra kuomet rudakakliųnarų (Gavia stellata), juodakaklių narų (Gaviaarctica), ausuotųjų kragų (Podiceps cristatus),didysis dančiasnapių (Megus merganser),nuodėgulių (Melanitta fusca), ledinių antis(Clangula hyemalis), sibirinių gagų (Polystictastelleri) ir klykuolių (Bucephala clangula)gausumas nukrypsta nuo daugiamečio 2002–2011 metais registruoto gausumo vidurkio nedaugiau nei 20 %.Gera aplinkos būklė yra kuomet CB% yraaukštesnė nei 39 % atviros jūris paviršiniuosevandenyse; aukštesnė nei 40 % priekrantėsvandenyse.Gera aplinkos būklė yra kuomet MMB% yražemesnė nei 31 % ir 38 % (priekrantės iratviros jūros vandenyse atitinkamai).JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 373

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 131.5 Buveinės dydisDidžiausiasmakrofitųpasiskirstymogylisVidutinė GAB riba, nustatoma išempirinių priklausomybių tarpdidžiausio makrofitų pasiskirstymogylio ir Secchi gylio, chlorofilo a irbendrojo azoto koncentracijos 2003-2008 m. laikotarpyje.1.6 Buveinės būklėBentoso kokybės Dugno bestuburių bendrijų būklėindeksas (BQI) vertinama pagal dugno taksonominiųgrupių jautrumą ir jų gausumą.Žuvų bendrijosįvairovės indeksas(Shanon indeksas)Žuvų bendrijosdydžio indeksasŽuvų bendrijosgausumoindeksas (Plėšriųžuvų gausumas)1.7 Ekosistemos struktūraŽuvų bendrijostrofinis indeksasGeros aplinkos būklės vertė nustatytaShannon indekso (H = ∑ - (Pi * lnPi),kur Pi – kiekvienos rūšies santykinisgausumas mėginyje) naudojantmedianos 95 ir 5 procentilius.Didesnių kaip 30 cm žuvų sugavimųvienai standartizuotai žvejybospastangai medianos 5 % procentilis.Rodiklio reikšmės atitinkančios GABapskaičiuotos remiantis žuvųmonitoringo Lietuvos Baltijos jūrospriekrantėje duomenimis 1994-2011m. pagal HELCOM rekomendacijas(HELCOM 2011a ir 2011b). Rodiklisapskaičiuojamas remiantis plėšriųžuvų rūšių sugavimu vienai CPUE(vienam tinklų rinkinio tinklui). GABatitinka rodiklio reikšmės viršijančiosmedianos 5 % procentilį.Gera aplinkos būklė yra kuomet šakotojobanguolio (Furcellaria lumbricalis)didžiausias pasiskirstymo gylis nukrypstanuo 1955 metais Lietuvos priekrantėjeregistruoto didžiausio pasiskirstymo gylione daugiau nei 26 %. Šis slenkstis yraartimas BVPD geros vandens kokybėsribai tiek šiaurinėje priekrantės dalyje (15m), tiek Kuršių marių vandenų išplitimoBaltijos jūroje zonoje (14 m).Aplinkos gera būklė priekrantėje* yrakuomet BQI indekso vertė didesnė nei 3,2,t.y. dugno bestuburių bendrijose pagalgausumą dominuoja jautrios rūšys, jautriųrūšių vidutinis santykinis gausumas yradidesnis nei atsparių rūšių, labai jautriųrūšių pasirodymo dažnis (sutinkamumas)yra 50 % arba daugiau.Gerą aplinkos būklę Lietuvos priekrantėježymi Shannon įvairovės indekso vertėstarp 1,40 ir 1,82 vienai standartizuotaižvejybos pastangai.Gerą aplinkos būklę Lietuvos priekrantėježymi rodiklio reikšmė didesnė nei 0,56vienai standartizuotai žvejybos pastangai.Žuvų bendrijos gausumo indekso (Plėšriųžuvų gausumo) rodiklis pagrįstas plėšriųžuvu gausumu ir atspindi ištekliųpasipildymą jaunikliais bei mirtingumą.Rodiklio reikšmė rodo ar priekrantės žuvųgausumas ir įvairovė užtikrina tinkamąpriekrantės ekosistemos funkcionavimą iratsparumą poveikiams. Lietuvospriekrantėje šio rodiklio apskaičiuotareikšmė, atitinkanti GAB yra >0,53 vienaižvejybos pastangai.Rodiklis skaičiuojamas pagal formulę:(Trofinis rūšies lygmuo * santykinisgausumas). GAB atitinka rodiklioŽuvų bendrijos trofinio indekso rodiklisatspindi bendrą mitybinę žuvų bendrijosstruktūrą ir grindžiamas skirtingo trofiniomedianos procentilių tarp 5 % lygmens žuvų proporcijų bendrijojereikšmės.apskaičiavimu. Rodiklis apskaičiuojamasremiantis visų rūšių sugavimu vienaiCPUE bei jų suminiu trofiniu lygmeniuapskaičiuotu pagal Fish Base(www.fishbase.org). Lietuvos priekrantėješio rodiklio apskaičiuotos reikšmės,atitinkančios GAB yra: 3.49 < GAB >3.23 CPUE.* iki 20 m gylio; teritorijoms didesniuose nei 20 m gyliuose geros aplinkos būklės kriterijus rengiamas.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 374

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 137.1.1 Žiemojančių jūrinių paukščių pasiskirstymasŽiemojančių jūros paukščių pasiskirstymas atspindi jūros akvatorijų tinkamumąžiemojantiems jūros paukščiams, o paukščių pasiskirstymo pokyčiai gali parodyti antropogeniniųveiksnių įtaką. Pagrindiniai antropogeniniai veiksniai, nulemiantys žiemojančių jūros paukščiųpasiskirstymo pokyčius yra mitybinių resursų pasikeitimai (pvz., žvejybos įtaka ichtiofagamspaukščiams), buveinių praradimas ar kokybiniai pasikeitimai (pvz., dugno buveiniųsunaikinimo/pokyčių įtaka bentofagams paukščiams), buveinių vengimas dėl dirbtinių struktūrųįrengimo (pvz., vėjo malūnų parkų), trikdymo poveikis (pvz., laivybos).Šiuo metu šis rodiklis yra vystymo stadijoje, nes jis glaudžiai susijęs su žiemojančių jūrospaukščių populiacijų gausumo rodikliu, kurio vertinimas prasmingas tik visos Baltijos jūros arstambių Baltijos jūros paregionių mastu. HELCOM CORESET projekto rėmuose jūrospaukščiais paremtų rodiklių vystymas dar tik pradedamas – atsižvelgiant į žiemojančių jūrospaukščių mobilumą ir gebėjimą greitai keisti žiemojimo akvatorijas, pakankamai tikslūs ir mažaijautrūs natūraliems aplinkos faktoriams (pvz., vietiniams orams) rodikliai gali būti taikomi tikstambių Baltijos jūros regionų mastu. Šiuo metu numatoma indikatorius taikyti 4–5 stambiemsBaltijos jūros regionams bei apjungiant visus regionus visai Baltijos jūrai. CORESET projektorėmuose yra renkama informacija apie skirtingų Baltijos jūros šalių turimus duomenis beirengiamos rodiklių skaičiavimo metodikos bei geros aplinkos būklės vertinimo kriterijai.Žiemojančių jūros paukščių pasiskirstymas nustatomas modeliuojant paukščių tankiųpasiskirstymo žemėlapius iš transektinių apskaitų duomenų, integruojant svarbius aplinkoskintamuosius (pvz., naudojant GAM modelius). Geros aplinkos būklė nustatoma lyginantmodeliavimo būdu gautą žiemojančių jūros paukščių pasiskirstymo 75-ąjį procentilį su atskaitoslaikotarpio (kuris bus nustatytas įvertinus skirtingų Baltijos šalių turimus istorinius duomenis)žiemojančių jūros paukščių tankių pasiskirstymu.Rodiklis bus taikomas atskiroms jūros paukščių rūšims, kurios yra pakankamai gausios,kad būtų galima patikimai įvertinti jų pasiskirstymą bei jo pokyčius. Iš keturių šiuo metu Baltijosjūrai siūlomų jūros paukščių rūšių, Lietuvos vandenyse šį rodiklį tikslinga taikyti nuodėgulei(Melanitta fusca) ir ledinei ančiai (Clangula hyemalis). Šioms rūšims populiacijos pasiskirstymorodiklis yra itin aktualus, nes kitoms jūros paukščių rūšims taikomas populiacijos gausumorodiklis, pirmiausiai paremtas apskaitų nuo kranto duomenimis, gali nepakankamai geraiatspindėti nuodėgulių ir ledinių ančių populiacijų pokyčius, nes didelė šių rūšių individų dalisžiemoja pasklidę pakankamai toli nuo kranto, todėl nuo kranto tikrą jų gausumą įvertinti yrasunku.Gera aplinkos būklė yra kuomet žiemojančių jūros paukščių pasiskirstymas ženkliainesumažėja lyginant su atskaitos laikotarpio žiemojančių jūros paukščių pasiskirstymu arbapaukščiai užima naujas akvatorijas, kurios dėl antropogeninės įtakos sumažėjimo tampatinkamos jūros paukščių žiemojimui.7.1.2 Didžiausias makrofitų pasiskirstymo gylisVienas svarbiausių dugno buveinės elementų yra dugno augalai, kurie dėl savo sėslausgyvenimo būdo ir paplitimo yra universalus būklės indikatorius. Didžiausias makrofitųpasiskirstymo gylis rodo daugiamečių buveines formuojančių makrofitų (paskutinioegzemplioriaus arba minimalus dugno padengimas dumbliu apie 10 %) maksimalų paskirstymogylį. Šis rodiklis priklauso nuo apšvietimo sąlygų, t.y. vandens skaidrumo, kur nėra substratolimitavimo. Rodiklis apibūdina buveines formuojančių makrofitų būklę ir gausumą beinetiesiogiai asocijuotos floros ir faunos būklę. Kuo didesnis makrofitų maksimalus pasiskirstymogylis, tuo didesnis buveinių tūris, bioįvairovė, mitybos rajonai plėšrūnams ir pelaginių žuvųJŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 375

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13nerštavietės. Rodiklis buvo nustatytas ES valstybių narių pakrančių vandenims. Pagrindiniaipoveikiai įtakojantys šį rodiklį yra sumažėjęs vandens skaidrumas dėl eutrofikacijos (pvz.,fitoplanktono žydėjimo atvejai) ir upių nuotėkio (didelės pakibusių dalelių koncentracijos) beifizinis užpylimas nuosėdomis (pvz., grunto gramzdinimas, nuosėdų transportas). Makrofitų gyliopasiskirstymo ribą gali įtakoti tuos pačius substratus apaugantys organizmai, tokie kaipdvigeldžiai moliuskai - midijos.MetodaiIndekso vystymui ir būklės vertinimui pasirinktas raudondumblis šakotasis banguolis(Furcellaria lumbricalis (Hudson) J. V. Lamouroux), kuris yra viena nedaugelio rytų Baltijosdaugiamečių rūšių, prisitaikiusi gyventi ir formuoti dugno buveines bangoms atvirosepriekrantėse. Šakotojo banguolio augimvietės pasižymi didžiausia dugno bestuburių irmakrodumblių bioįvairove (Bučas, 2009), yra natūrali strimelių nerštavietė (Olenin andLabanauskas, 1995) bei žiemojančių paukščių mitybos vieta (Žydelis, 2002), todėl priklausoEuropos svarbos buveinių tipui – 1170 Rifai. Analizei naudoti raudondumblio augimvietėsmaksimalus gylio duomenys iš kelių ankstesnių (1955, 1968-1969, 1993-1990 m.) ir dabartinių(2003-2008 m.) mokslinių tyrimų. Rūšies gylis buvo fiksuojamas naro kompiuteriu nardant arbagylmačiu filmuojant povandenine video kamera. Analizėje naudoti ir kiti duomenys:Didžiausio šakotojo banguolio augimvietės gylio pasiskirstymo pokyčiaiDidžiausias šakotojo banguolio maksimalus gylis (19 m) buvo nustatytas 1955 m. (7-3lent.) (Kireeva, 1960). Šis gylis gali būti patikimas ir naudojamas etaloninių sąlygų nustatymuipriešeutrofikacijos laikotarpyje. Vėlesniais metais maksimalus raudondumblio gylis sumažėjo iki15-16 m, bet nuo 1968 m. iki 2008 m., jis išliko nepasikeitęs. Šitas periodas gali būti laikomasdabartine eutrofikacijos faze. Maksimali šakotojo banguolio biomasė buvo taip pat didžiausia1955 m. Tai rodo, kad raudondumblio ištekliai ir plotas tais metais buvo optimaliose sąlygoselyginant su vėlesniais metais.Didžiausio raudondumblio pasiskirstymo gylio pokyčius galima paaiškinti vandensskaidrumo kaita pietryčių Baltijos jūros dalyje, kuris per paskutinį trisdešimtmetį sumažėjo apie2 m (7-2 pav.). Pagal Lietuvos jūros monitoringo duomenis žemyninėje priekrantės dalyje, kurrandasi šakotojo banguolio augimvietės, vidutinis vandens skaidrumas nuo 1966 m. iki 2000 m.buvo apie 3 m, vėliau iki 2008 m. jis padidėjo iki 5 m, o 2009-2010 m. stebimas vėl sumažėjimasiki 3 m. Kitų poveikių, tinkamų substratų (riedulių ir gargždo) visiškas užpylimas arbaapaugimas sėsliais organizmais, įtaka mažai tikėtina, kadangi tyrimų metu jie buvo stebėti tiktam tikrose vietose.7-3 lent. Daugiamečiai šakotojo banguolio augimvietės maksimalaus gylio, biomasės ir ploto pokyčiaiLietuvos priekrantėje. (-) – literatūros šaltiniuose nepateikti duomenys.Parametrai 1955 1968-1969 1993-1994 2003-2008Maksimalus rūšies gylis, m 19 15 16 15Maksimali rūšies biomasė, g m -2 3260 2000 - 2000Rūšies augimvietės plotas, km 2 - 21* 9 21±9*LiteratūraKireeva,1960Blinova &Tolstikova,1972* apskaičiuota teritorija, kurioje rūšies padengimas > 5 %.Olenin & Labanauskas,1994; Labanauskas,2000Olenin et al.2003; Bučas,2009JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 376

Didžiausias banguolio gylis, mSecchi gylis, mSecchi gylis, mLIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 131510501960 1970 1980 1990 2000 20107-2 pav. Secchi gylio kaita pietryčių Baltijos jūros dalyje (kairėje) (Laamanen et al., 2004) ir Lietuvosžemyninėje priekrantėje (dešinėje: Jūrinių tyrimų departamento neskelbti duomenys).Dabartinio (2003-2008 m.) šakotojo banguolio maksimalus gylis svyruoja nuo 6 iki 10 mpietinėje žemyninės priekrantės dalyje ir nuo 10 iki 16 m gylyje šiaurinėje žemyninės priekrantėsdalyje (Bučas, 2009). Tokį nevienodą vertikalų rūšies pasiskirstymą įtakoja apšvietimo sąlygossusidariusios dėl Kuršių marių vandenų sklaidos priekrantėje. Pagal Secchi gylį vandensskaidrumas mažėja nuo 4 iki 1 m einant iš šiaurės į pietus dėl išeinančio drumsto marių vandens(7-3 pav.). Didžiausio šakotojo banguolio pasiskirstymo gylio priklausomybė nuo Secchi gylioyra santykinai stipri ir statistiškai reikšminga (r= 0,84; p< 0,01; n= 19). Nustatytos statistiškaireikšmingos neigiamos koreliacijos tarp raudondumblio maksimalaus gylio ir vasaros chlorofiloa (r= -0,51; p< 0,05; n= 19) bei bendro azoto (r= -0,52; p< 0,05; n= 19) koncentracijų. Santykinaisilpna neigiama koreliacija su bendro fosforo koncentracija buvo statistiškai nereikšminga (r= -0,32; p= 0,19; n= 19). Šios priklausomybės rodo kuršių marių vandens poveikį maksimaliamšakotojo banguolio pasiskirstymo gyliui, kadangi marių vanduo yra su didesnėmis chlorofilo a irmaisto medžiagų koncentracijomis negu priekrantės vandenys.164,0143,5123,0102,582,061,542Secchi gylisdidžiausias banguolio gylis1,00,500,00 5 10 15 20 25 30 35Atstumas nuo Klaipėdos uosto vartų, km7-3 pav. Didžiausio raudondumblio šakotojo banguolio pasiskirstymo gylis ir Secchi gylis palei žemyninęLietuvos priekrantę tolstant nuo Kuršių marių žiočių (Klaipėdos uosto vartai).JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 377

Didžiausias banguolio gylis, mDidžiausias banguolio gylis, mDidžiausias banguolio gylis, mDidžiausias banguolio gylis, mLIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13161412108642y = 4,3462x - 1,2385R 2 = 0,699201,0 1,5 2,0 2,5 3,0 3,5 4,0Secchi gylis, m161412y = -1,8317x + 18,018R 2 = 0,257110864203 4 5 6 7Chl a, mkg/l161412108642y = -0,7006x + 27,437R 2 = 0,1007022 23 24 25 26 27 28bendras P, mkg/l161412y = -0,0258x + 19,202R 2 = 0,2671086420300 350 400 450 500bendras N, mkg/l7-4 pav. Didžiausio raudondumblio šakotojo banguolio pasiskirstymo gylio priklausomybės nuo vasarosSecchi gylio, chlorofilo a (Chl a) ir bendro fosforo (P) bei azoto (N) koncentracijų.vertinimo kriterijus pagal didžiausią šakotojo banguolio paplitimo gylį buvo nustatytasremiantis koreliaciniais ryšiais su vandens skaidrumu (Secchi gylis), chlorofilo ir bendrojo azotobei fosforo koncentracijomis (7-4 pav.). Priklausomybei tarp didžiausio šakotojo banguoliopaplitimo gylio ir Secchi gylio gautas tiesinis regresijos modelis, kuri Secchi gyliu paaiškina iki70 % maksimalaus raudondumblio pasiskirstymo gylio kaitą. Bendrojoje vandenų politikosdirektyvoje (BVPD) vandens skaidrumo (pagal Secchi gylį) GAB riba nustatyta apie 5 mLietuvos priekrantėje bei kaimyninėse šalyse. Naudojant šitą vertę empirinėje lygtyje nustatytasGAB apie 20 m didžiausias šakotojo banguolio gylis. Tai maždaug atitinka raudondumbliomaksimalų gylį 1955 m. (Kireeva, 1960), kuris nuo 1969 m. sumažėjo, matomai, dėlsuintensyvėjusios eutrofikacijos priekrantėje. Tokiame gylyje šakotasis banguolis yra sutinkamasSlupsko seklumoje (Andrulewicz et al., 2004), kuri yra santykinai toli nuo upių žiočių Lenkijosatviroje jūros dalyje. Taikant BVPD nustatytas chlorofilo, bendro azoto ir fosforo GAB ribassudarytuose tiesiniuose regresiniuose modeliuose gaunamos atitinkamai 8, 13 ir 9 m GAB vertėspagal didžiausią šakotojo banguolio gylį. Akivaizdu, kad nors ir nustatytos GAB reikšmėstarpusavyje nesutampa (dėl mažo duomenų skaičiaus ir didelės variacijos), tačiau jos reikšmingaimažesnės negu GAB riba gauta pagal Secchi gylį. Šį skirtumą galima paaiškinti tuo, kad BVPDetaloninės sąlygos (ir pagal jas perskaičiuoti GAB slenksčiai) pagal vandens cheminiusparametrus buvo gautos iš modelio skaičiavimų, kai GAB ribos pagal Secchi gylį nustatytosekspertiniu vertinimu. Taigi, norint suderinti GAB vertes pagal didžiausią šakotojo banguoliopaplitimo gylį tarp skirtingų vandens fizikinių-cheminių parametrų (pvz., Secchi gylis, azoto,fosforo, chlorofilo) ateityje būtina turėti jų tankesnius (laike ir erdvėje) matavimus paleižemyninę priekrantės dalį, taip pat įtraukti bio-optinius vandens rodiklių (aktyvi fotosintezė,ištipusi organinė medžiaga, dalinė suspenduota medžiaga) matavimus, apie kuriuos praktiškainėra duomenų Lietuvos Baltijos jūros priekrantėje.Dabartiniam naudojimui GAB riba pagal didžiausio šakotojo banguolio paplitimo gylįgali būti taikoma vidutinė GAB riba, nustatyta iš regresinių modelių pagal Secchi gylį, chlorofiląir bendrąjį azotą, kadangi su šiais vandnes kokybės parametrais gautos statistiškai patikimoskoreliacijos. Gauta vidutinė GAB riba – 14 m. Šis slenkstis daugmaž atspindi dabartinesraudondumblio paplitimo ribas, kurios reikšmingai nesikeitė jau penkiasdešimt metų (7-3 lent.),ji sudaro apie 25 % nuokrypį nuo etaloninio didžiausio šakotojo banguolio pasiskirstymo gylioJŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 378

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 131955 metais Lietuvos priekrantėje bei yra artimas BVPD geros vandens kokybės ribai tiekšiaurinėje priekrantės dalyje (15 m), tiek Kuršių marių vandenų išplitimo Baltijos jūroje zonoje(14 m). Tikėtina, kad rūšies paplitimo gyliams sumažėjus žemiau šios ribos, augimviečių plotaitaip pat turėtų mažėti.LiteratūraAndrulewicz E., Kruk-Dowgiallo L., Osowiecki A., 2004. Phytobenthos and macrozoobenthosof the Slupsk Bank stony reefs, Baltic Sea. Hydrobiologia, 514: 163-170.Blinova E.I., Tolstikova, N.E., 1972. Stocks of commercial agar-reach algae Furcellariafastigiata (Huds.) J. V. Lamour. in the coast of Lithuania. Rastitelnye Resursy, 8 (3): 380–388(in Russian).Bučas M., 2009. Raudondumblio šakotojo banguolio (Furcellaria lumbricalis (Hudson) J. V.Lamouroux) pasiskirstymo dėsningumai ir ekologinė reikšmė atviroje Lietuvos Baltijos jūrospriekrantėje. Klaipėdos universitetas. Daktaro disertacija: biomedicinos mokslai. Klaipėda, 124p.Kireeva M., 1960. Distribution and biomass of marine algae in the Baltic Sea. Trudi WNIRO,42: 195-205 (in Russian).Labanauskas V., 2000. Communities of marine macrophytobenthos along the Lithuaniancoastline of the Baltic Sea. Botanica Lithuanica, 6 (4): 403–413. (In Lithuanian).Olenin S., Labanauskas V., 1994. Mapping of the underwater biotopes and spawning grounds inthe Lithuanian coastal zone. Žuvininkystė Lietuvoje: 70-76 (in Lithuanian).Olenin S., Daunys D., Leinikki J., 2003. Biodiversity study and mapping of marine habitats inthe vicinity of the Būtingė Oil Terminal, Lithuanian coastal zone, Baltic Sea. Joint Finnish –Lithuanian project report. Coastal Research and Planning Institute, Klaipėda University.Klaipėda, 30 p.Writings on biological productivity in the Baltic Sea, 1984. Moscow, 3: 460 [in Russian].JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 379

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 137.1.3 Žiemojančių jūrinių paukščių gausumasTies Lietuvos krantais Baltijos jūroje žiemojantys jūros paukščiai – ypač mobilūs aukštotrofinio lygio jūros ekosistemos plėšrūnai, kurių dauguma peri atokiose perimvietėse šiaurėje,tačiau žiemoti susirenka į gausias sankaupas jūriniuose vandenyse. Tokių sankaupų apskaitažiemojimo laikotarpiu leidžia įvertinti jūros paukščių populiacijų gausumą bei jų ilgalaikiuspokyčius, kurie, savo ruožtu, leidžia spręsti apie jūros ekosistemos būklę. Svarbu tai, kad jūrospaukščių populiacijų gausumą įtakojantys veiksniai gali būti svarbūs ne tik žiemavietėse, bet irperimvietėse ar migracijų metu, todėl į tai reikia atsižvelgti vertinant žiemojančių jūros paukščiųpopuliacijų gausumo pokyčius.Kadangi žiemojančios jūros paukščių rūšys šiek tiek skiriasi savo ekologija ir elgsena, jųpopuliacijos skirtingų veiksnių gali būti veikiamos skirtingai. Todėl kiekvienai žiemojančių jūrospaukščių rūšiai populiacijos gausumo rodikliai turi būti vertinami atskirai. Vėliau jie gali būtiapibendrinami atskiroms jūros paukščių funkcinėms grupėms ar ir visoms rūšims kartu paėmus.Tyrimų duomenysLietuvoje detalūs ir sistemingi žiemojančių jūros paukščių tyrimai Baltijos jūroje irKuršių mariose pradėti 1987–1988 metais. Ankstesni tyrimai buvo susiję su atskiromis rūšimis(pvz., sibirine gaga) ar buvo ne sistemingi. Nuo 1987 metų žiemojančių jūros paukščių apskaitosįvairių tyrimų, programų ir projektų metu buvo atliekamos beveik kasmet, tačiau ir šiuolaikotarpiu šiek tiek skyrėsi tyrimų metodikos, tyrimų teritorijos ir periodiškumas (žr.apibendrinimą Žydelis, 2002). Išsamiausi žiemojančių jūros paukščių tyrimai Lietuvoje buvoatliekami Baltijos jūros priekrantėje, vykdant paukščių apskaitas nuo kranto bei iš lėktuvų. Nuo1992 metų pradėti jūros paukščių tyrimai toliau nuo kranto dažniausiai vyko tik Lietuvosteritorinėje jūroje, o išskirtinėje ekonominėje zonoje buvo atliktos tik pavienės jūros paukščiųapskaitos (Durinck et al., 1994, Vaitkus, 1999).Indikatorinės jūros paukščių rūšysLietuvos Baltijos jūros vandenyse žiemojimo laikotarpiu sutinkama iki 30 jūros paukščiųrūšių, priklausiančių skirtingoms funkcinėms jūros paukščių grupėms grupėms. 7-4 lent. yraišvardintos HELCOM CORESET projekto siūlomos indikatorinės jūros paukščių rūšys Baltijosjūrai (HELGOM, 2011). Dauguma šių rūšių reguliariai sutinkamos migracijų ir žiemojimolaikotarpiais Lietuvos Baltijos jūros vandenyse, tačiau tik dalis jų čia formuoja reguliarias irskaitlingas sankaupas ir yra tinkamos geros jūros būklės vertinimui Lietuvos vandenyse.Pastarosios jūros paukščių rūšys sąraše pažymėtos (*). Apie šias rūšis taip pat yra surinktapakankamai duomenų ankstesnių tyrimų metu, kas įgalina joms nustatyti geros aplinkos būklėsvertinimo slenkstines vertes. Papildomai į šį sąrašą Lietuvai yra siūloma sibirinė gaga. Nors šiosrūšies gausmas pastaraisiais metais Lietuvos vandenyse dramatiškai sumažėjo, žiemavietė tiesLietuvos krantais iki šiol buvo viena iš nedaugelio šios rūšies žiemaviečių Baltijos jūroje irtoliausiai į pietus nutolusi šios rūšies žiemavietė Europoje. Duomenų apie atviros jūrospelaginius paukščius kol kas yra surinkta mažai, nes duomenys apie šias rūšis, sąraše pažymėtas(**), buvo rinkti tik kelių tyrimų priekrantėje metu. Tuo tarpu jų sankaupos, tikėtinai, gali būtipaplitę visoje Lietuvos išskirtinėje ekonominėje zonoje, kurios ornitologiniai tyrimai dar tikpradedami. Todėl ateityje iš šių rūšių turės būti atrinktos labiausiai tinkamos rūšys geros Baltijosjūros aplinkos būklės nustatymui. Likusios 1 lentelėje paminėtos jūros paukščių rūšys Lietuvosjūriniuose vandenyse žiemojimo laikotarpiu sutinkamos nereguliariai arba labai negausiai, todėlnėra tinkamos kaip indikatorinės rūšys. Taip pat būtina paminėti, kad žiemojančių jūrospaukščių apskaitų metu rudakaklis ir juodakaklis narai dažniausiai nėra identifikuojami ikiJŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 380

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13rūšies, nes jų apibūdinimas lauko sąlygomis, ypač atliekant apskaitas iš lėktuvų ar laivų, yraproblematiškas. Todėl šių dviejų rūšių paplitimas ir gausumas yra analizuojami bendrai.7-4 lent. Potencialios indikatorinės jūros paukščių rūšys ir jūros paukščių funkcinės grupės (pagalHELCOM, 2011).Priekrantės pelaginiai ichtiofagaiRudakaklis naras (Gavia stellata)*Juodakaklis naras (Gavia arctica)*Ausuotasis kragas (Podiceps cristatus)*Didysis dančiasnapis (Megus merganser)*Vidutinis dančiasnapis (Mergus serrator)Atviros jūros pelaginiai ichtiofagaiAlka (Alca torda)**Laibasnapis narūnėlis (Uria aalge)**Taistė (Cepphus grylle)**Sublitoralėje toli nuo kranto besimaitinantys bentofagaiNuodėgulė (Melanitta fusca)*Juodoji antis (Melanitta nigra)Ledinė antis (Clangula hyemalis)*Paprastoji gaga (Somateria molissima)Sublitoralėje arti kranto besimaitinantys bentofagaiSibirinė gaga (Polysticta stelleri)*Klykuolė (Bucephala clangula)*Kuoduotoji antis (Aythya fuligula)Žiloji antis (Aythya marila)Sublitoralės žolėdžiai bentofagaiGulbė nebylė (Cygnus olor)Didžioji antis (Anas platyrchynchos)Laukys (Fulica atra)Geros aplinkos būklės nustatymasNustatant žiemojančių jūros paukščių populiacijų gausumo rodiklio GAB slenkstinėsreikšmės būtina atsižvelgti į jūros paukščių mobilumą ir jų žiemaviečių naudojimo ypatumus.Tyrimais nustatyta, kad daugelis jūros paukščių rūšių pasirenka žiemavietes ne tik pagal jųatitikimą paukščių mitybiniams poreikiams, bet žiemaviečių pasirinkimas yra reikšmingaiįtakojamas ir oro sąlygų. Pavyzdžiui, dažnai stebimas reiškinys yra masinis jūros paukščiųpasitraukimas iš užšąlančios Rygos įlankos į piečiau esančias jūros akvatorijas, tame tarpeLietuvos Baltijos jūros vandenis, todėl itin gausiai jūros paukščiai stebimi ties Lietuvos krantaisatšiauriomis žiemomis ar itin šaltais žiemos laikotarpiais (Vaitkus, 1999). Remiantis HELCOMCORESET projekto rekomendacijomis, žiemojančių jūros paukščių populiacijų gausumorodiklio geros aplinkos būklės preliminarios slenkstinės reikšmės turėtų būti nustatomos Baltijosjūros pabaseinių lygiu (HELCOM, 2011). Regioninėms slenkstinėms žiemojančių jūros paukščiųgausumo rodiklio GAB reikšmėms nustatyti rekomenduojama naudoti 10 % nuokrypį nuo 2007–2011 metais stebėtų paukščių gausumų vidurkio, išskyrus sublitoralėje toli nuo krantobesimaitinančias bentofages rūšis, šiuo atveju – nuodėgulę ir ledinę antį, kuriomsrekomenduojama atskaitos laikotarpiu laikyti 1992–1993 metus ir taikyti 50 % nuokrypį nuo tadastebėtos gausos vidurkių (HELCOM, 2011). Deja, šio rodiklio vystymas tarptautiniu mastu dartik pradedamas, todėl šiuo metu galima nustatyti tik laikinas jūros paukščių populiacijų gausumorodiklio GAB slenkstinės reikšmės, remiantis tik Lietuvos duomenimis ir tik aukščiauišvardintoms aštuonioms paukščių rūšims, rudakaklius ir juodakaklius narus nagrinėjant bendrai.Todėl iki bus nustatytos regionines GAB slenkstinės reikšmės bei atlikti išsamūs Lietuvos IEZJŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 381

19871989199119931995199719992001200320052007200920111987198919911993199519971999200120032005200720092011Žiemojančių individų skaičiusŽiemojančių individų skaičiusLIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13ornitologiniai tyrimai, siūloma Lietuvos priekrantėje žiemojančių jūros paukščių populiacijųgausumo rodiklio GAB slenkstines reikšmes nustatyti pagal 2002–2011 metais vykdytųžiemojančių jūros paukščių populiacijų gausumo apskaitų vidurkius, taikant 20 % nuokrypį.Pagal šią metodiką apskaičiuotos žiemojančių jūros paukščių populiacijų gausumo rodiklio gerosaplinkos būklės slenkstinės vertės pateikiamos 7-5 lent.7-5 lent. Siūlomos žiemojančių jūros paukščių populiacijų gausumo rodiklio geros aplinkos būklėsslenkstinės vertės.Funkcinė grupė ir rūšisSlenkstinė vertėPriekrantės pelaginiai ichtiofagaiRudakaklis ir juodakaklis narai (Gavia stellata, G. arctica) 250Ausuotasis kragas (Podiceps cristatus) 1400Didysis dančiasnapis (Megus merganser) 4700Atviros jūros pelaginiai ichtiofagaiAlka (Alca torda) *Laibasnapis narūnėlis (Uria aalge) *Taistė (Cepphus grylle) *Sublitoralėje toli nuo kranto besimaitinantys bentofagaiNuodėgulė (Melanitta fusca) 13700Ledinė antis (Clangula hyemalis) 2800Sublitoralėje arti kranto besimaitinantys bentofagaiSibirinė gaga (Polysticta stelleri) 125Klykuolė (Bucephala clangula) 1000* – bus nustatyta atlikus tyrimus Lietuvos IEZ.7.1.4 Žiemojančių jūros paukščių populiacijų gausumasŽemiau pateikiama informacija apie indikatorinių jūros paukščių rūšių žiemojančiųpopuliacijų gausumo pokyčius Lietuvos Baltijos jūros priekrantėje ir Kuršių mariose nuo 1987metų (sibirinės gagos – nuo 1969 metų) (7-5 pav. - 7-8 pav.). Pateikiami duomenys surinktiatliekant vidurio žiemos apskaitas bei atskirų projektų tyrimų metu (Petraitis, 1991, Švažas et al.,2001, Raudonikis, Sorokaitė, 2010, Šniaukšta, 2011).10009008007006005004003002001000400035003000250020001500100050007-5 pav. Žiemojančių rudakaklių ir juodakaklių narų (Gavia stellata, G. arctica) gausumo pokyčiaiLietuvos Baltijos jūros priekrantėje 1987–2011 metais (kairėje) ir žiemojančių ausuotųjų kragų (Podicepscristatus) gausumo pokyčiai Lietuvos Baltijos jūros priekrantėje ir Kuršių mariose 1987–2011 metais.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 382

1987198919911993199519971999200120032005200720092011Žiemojančių klykuolių skaičius1987198919911993199519971999200120032005200720092011196919721974197619781980198219841986198819901992199419961998200020022004200620082010Žiemojančių individų skaičiusŽiemojančių individų skaičius19871989199119931995199719992001200320052007200920111987198919911993199519971999200120032005200720092011Žiemojančių individų skaičiusŽiemojančių individų skaičiusLIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13300002500020000150001000050000800007000060000500004000030000200001000007-6 pav. Žiemojančių didžiųjų dančiasnapių (Mergus merganser) gausumo pokyčiai Lietuvos Baltijosjūros priekrantėje ir Kuršių mariose (kairėje) ir nuodėgulių (Melanitta fusca) gausumo pokyčiai LietuvosBaltijos jūros priekrantėje (dešinėje) 1987–2011 metais.4000035000300002500020000150001000050000250020001500100050007-7 pav. Žiemojančių ledinių ančių (Clangula hyemalis) (kairėje) ir sibirinių gagų (Polysticta stelleri)(dešinėje) gausumo pokyčiai Lietuvos Baltijos jūros priekrantėje atitinkamai 1987–2011 ir 1969–2011metais.250020001500100050007-8 pav. Žiemojančių klykuolių (Bucephala clangula) gausumo pokyčiai Lietuvos Baltijos jūrospriekrantėje ir Kuršių mariose 1987–2011 metais.LiteratūraDurinck J., Skov H., Jensen F.P., Pihl S., 1994. Important marine areas for wintering birds in theBaltic Sea. EU DG XI research contract no. 2242/90-09-01 Ornis Consult report 1994, 110 p.HELCOM, 2011. Proposals for core indicators with associated GAB boundaries. A technicalsupplement to the CORESET background document. RengiamasPetraitis, A.,1991. Steller‘s Eider (Polysticta stelleri) at Lithuanian Baltic coast from 1969 till1991. Acta Ornithologica Lituanica, 4: 96–106.Raudonikis L., Sorokaitė J., 2010. Žiemojančių vandens paukščių apskaitų rezultatai Lietuvoje2010 metais. Paukščiai, 5(1): 28–30.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 383

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Skov H., Heinänen S., Žydelis R., Bellebaum J., Bzoma S., Dagys M., Durinck J., Garthe S.,Grishanov G., Hario M., Kieckbusch J.J., Kube J., Kuresoo A., Larison K., Luigujoe L.,Meissner W., Nehls H.W., Nilsson L., Petersen I.K., Roos M.M., Pihl S., Sonntag N., Stock A.,Stipniece A., Wahl J., 2011. Waterbird Populations and Pressures in the Baltic Sea. Copenhagen:Nordic Council of Ministers. 201 p.Šniaukšta L., 2011. Žiemojančių vandens paukščių apskaitų rezultatai Lietuvoje 2011 metais.Paukščiai, 9 (1): 16–19.Švažas S., Dagys, M., Žydelis, R., Raudonikis, L., 2001. Chantes in nubers and distribution ofwintering waterfowl populations in the 20th mentury. Acta Zoologija Lituanika, 11 (3): 243–254.Vaitkus G., 1999. Studies of spatial structure and dynamics of seabird populations in EasternBaltic. Doctoral Dissertation. Institute of Ecology, Vilnius: 168 p.Žydelis R., 2002. Habitat selection of waterbirds wintering in Lithuanian coastal zone of theBaltic Sea. Doctoral Dssertation. Institute of Ecology, Vilnius: 140 p.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 384

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 137.1.5 Naftos produktais susitepusių jūros paukščių dalisTarša naftos produktais yra viena iš didžiausių grėsmių jūros paukščiams, migracijų iržiemojimo laikotarpiais susitelkiančių į dideles ir tankias santalkas Baltijos jūroje, kur didelislaivybos intensyvumas, vykdoma naftos gavyba, naftos produktų transportavimas jūra. Norspastaraisiais metais dedamos didelės pastangos sumažinti taršą naftos produktais Baltijos jūroje,tarša naftos produktais išlieka svarbiu veiksniu, galinčiu įtakoti tiek jūros paukščių, tiek ir visosBaltijos jūros ekosistemos būklę.Naftos taršos poveikis žiemojantiems jūros paukščiams gali būti įvairus – tai ir tiesioginissmarkiai nafta susitepusių paukščių mirtingumas, sukeltas hipotermijos ar ūmaus apsinuodijimonaftos produktais, o kraštutiniais atvejais itin smarkiai susitepusių paukščių skendimas (Hartung,1965; Clark, 1984; Vauk et al., 1989; Khan, Ryan, 1991; Hartung, 1995). Taip pat naftosproduktais susitepusiems jūros paukščiams gali pasireikšti visa eilė subletalių ilgalaikių poveikių– įvairių organų pažeidimai, vislumo sumažėjimas, dauginimosi elgsenos sutrikimai, nulemiantyspaukščių išgyvenamumo bei produktyvumo sumažėjimą (Clark, 1984; Khan, Ryan, 1991).Atsižvelgiant į taršos naftos produktais keliamą pavojų jūros paukščiams, naftosproduktais susitepusių jūros paukščių dalis yra labai svarbus tiesioginio poveikio indikatorius,nusakantis jūros paukščių žiemavietės kokybę bei jūros aplinkos būklę.Naftos produktais susitepusių jūros paukščių dalis Lietuvos Baltijos jūros pakrantėjebuvo nustatoma ant kranto rastų žuvusių jūros paukščių apskaitų metu, kurios buvo atliekamos1992–2003 metais. Nustatytas jūros paukščių susitepimo naftos produktais lygis buvo ganadidelis – vidutiniškai siekė 27 % visų ant kranto rastų žuvusių jūros paukščių (Žydelis et al.,2006). Susitepimo lygis skyrėsi skirtingos Lietuvos pakrantės atkarpose – didžiausia naftosproduktais išsitepusių paukščių santykinė dalis buvo nustatyta Klaipėdos jūrų uosto apylinkėse(38 %), kas greičiausiai atspindi su laivyba susijusios chroniškos taršos naftos produktaispoveikį, kiek mažesnė – žemyninėje Baltijos jūros pakrantėje (23 %), o mažiausia – Kuršiųnerijos pakrantėje (14 %). Po didesnių naftos išsiliejimų 1995 ir 1997 metais Lietuvos Baltijosjūros pakrantėje buvo rasta šimtai žuvusių jūros paukščių, kurių 85–100 % buvo išsitepę naftosproduktais (Žydelis et al., 2006).Skirtingos jūros paukščių rūšys bei jų grupės, skiriasi savo jautrumu jūros taršai naftosproduktais. Šiuos skirtumus pirmiausiai nulemia jų elgsena – maitinimosi elgsenos ypatumai,sąlytyje su jūros paviršiumi praleidžiamo laiko dalis. Tokiu būdu, daug sklandantys ir jūrospaviršiuje besimaitinantys paukščiai, kaip kad įvairių rūšių kirai, yra mažiau jautrūs jūrosužterštumui naftos produktais nei daug plūdantys ir nardantys paukščiai – jūrinės antys, kragai,alkiniai. Todėl atliekant naftos produktais susitepusių jūros paukščių dalies vertinimą ant jūroskranto rastų žuvusių jūros paukščių apskaitų metu, naftos produktais susitepusių paukščių dalįbūtina vertinti atskirai rūšims, o jei imtis yra nepakankama – anksčiau paiminėtoms paukščiugrupėms.Šiam indikatoriui siūlomas geros aplinkos būklės nustatymo kriterijus, parengtas OSPAREcoQO naftos produktais išsitepusių laibasnapių narūnėlių indikatoriaus pagrindu (Camphuysen,2005), yra ne daugiau kaip 10% naftos produktais išsitepusių ant kranto rastų žuvusių paukščių,vertinant naftos taršai jautresnes paukščių rūšis ar jų grupes. Indikatoriaus vertinimas turi būtiparemtas ant kranto rastų žuvusių paukščių apskaitomis, atliekamomis lapkričio – balandžiomėnesiais, ne rečiau kaip kartą į mėnesį. Tikslinga vertinti penkių metų slenkantį indikatoriausvidurkį, siekiant išvengti per didelės atsitiktinių naftos taršos incidentų įtakos indikatoriausreikšmei. Taip pat indikatoriaus reikšmę tikslinga vertinti atskiriems pakrantėms ruožams – šiuoatveju indikatoriaus reikšmė neturėtų viršyti geros aplinkos būklės ribinės reikšmės nei vienametyrimų ruože.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 385

Susitepusių paukščių dalis, %LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 1360504030201001993 1994 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 20037-9 pav. Naftos produktais susitepusių jūros paukščių dalis Lietuvos Baltijos jūros pakrantėje 1993–2003metų žiemos laikotarpiais (Žydelis et al., 2006) ir siūloma geros aplinkos būklės ribinė reikšmė,pažymėta raudona punktyrine linija.LiteratūraCamphuysen C.J. 2005. North Sea Pilot Project on Ecological Quality Objectives, Issue 4.Seabirds, EcoQO element (f): Oiled-guillemot-EcoQO. Final version, January 2005. CSRConsultancy, Oosterend, Texel.Clark R.B., 1984. Impact of oil pollution on seabirds. Environmental Pollution (Series A), 33: 1–22.Hartung R., 1965. Some effects of oiling on reproduction of ducks. Journal of WildlifeManagement, 29 (4): 872–874.Hartung R., 1995. Assessment of the potential for long-term toxicological effects of the ExxonValdez oil spill on birds and mammals. In: Wells, P.G., Butler, J.N. & Hughes, J.S. (Eds.),Exxon Valdez Oil Spill: Fate and Effects in Alaskan Waters. American Society for Testing andMaterials, Philadelphia: 693–725.Khan R.A., Ryan P., 1991. Long term effects of crude oil on Common Murres (Uria aalge)following rehabilitation. Bulletin of Environmental Contamination and Toxicology, 46: 216–222.Vauk G., Hartwig E., Reineking B., Vauk-Hentzelt E., 1989. Losses of seabirds by oil pollutionat the German North Sea coast. Topics in Marine Biology, 53(2–3): 749–759.Žydelis R., Dagys M., Vaitkus G., 2006. Beached bird surveys in Lithuania reflect marine oilpollution and bird mortality in fishing nets. Marine Ornithology, 34: 161–166.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 386

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 137.1.6 Copepoda grupės biomasėIrklakojų vėžiagyvių (Copepoda) biomasė (CB; mg/m 3 ) yra mitybos sąlygų indikatorius,apskaičiuojamas iš gausumo bei individualių svorių. Alternatyviai arba papildomai gali būtianalizuojama irklakojų vėžiagyvių santykinė biomasė viso zooplanktono bendrijoje (CB%).Baltijos jūroje irklakojai vėžiagyviai yra svarbus planktofagių žuvų, tokių kaip bretlingis beistrimelių jaunikliai, maistas, dėl to žuvų svorio indeksas bei įmitimas (weight-at-age, WAA)gerai koreliuoja su irklakojų vėžiagyvių gausumu ir biomase (Cardinale et al., 2002; Ronkkonenet al., 2004). Daugelis irklakojų vėžiagyvių yra augalėdžiai, selektyviai mintantys tam tikromisfitoplanktono grupėmis, todėl indikatorius yra ir eutrofikacijos padarinių mitybos tinkle rodiklis.Gali būti netiesiogiai veikiamas per komercinę žvejybą, kuri keičia pelaginių mitybinių tinklųstruktūrą. Tiesiogiai indikatorių gali įtakoti su klimatu susiję druskingumo ir terminio režimopokyčiai, plėšrūnai, invazinės rūšys (per plėšrūnų poveikį).MetodaiIrklakojų vėžiagyvių biomasės analizei naudoti zooplanktono 1996-2010 m. lieposrugpjūčiomėn. gausumo keturiose valstybinio monitoringo stotyse duomenys. Analizei naudotaJD vandenų klasifikacija. Atviros jūros stotyse (6B, 46, 65, 66) gylis yra ≥50 m, vienoje (2Cstotyje) - apie 30 m, stotys priskiriamos atvirai jūrai. 6B bei 65 stotyse matavimai atlikti kasmet,kitose stotyse kai kuriais metais matavimų nėra. Atviros jūros stotyse naudoti tik paviršiniohorizonto zooplanktono duomenys, iki 25-30 m t.y. vasaros termoklino ribos, nes gilesniuosehorizontuose stebėjimai nereguliarūs. Priekrantės vandenų stotyse (1, 2, 6, 7, 20, 64, N-6, 1B,20A, 4C, B-1, B-4, N-3, N-4, N-5, N-6, N-7, N-8, S-1, S-3) gylis varijuoja nuo 12 iki 46m,vidutinis gylis 26 ± 11m. Analizei naudoti paviršinio horizonto duomenys. Monitoringas 1996-2010 m laikotarpyje reguliariai vykdomas 2, 6, 7, 20, 64, 1B, ir 20A stotyse, kitose stotysestebėjimai nereguliarūs. Tranzitiniams vandenims priskiriamose stotyse (3, 4, 5) stebėjimaireguliarūs. Paviršinio horizonto gylis visose stotyse varijuoja nuo 7 iki 30 m.Zooplanktono gausumo duomenys perskaičiuoti į biomasę, pagal HELCOMrekomendacijas dominuojančioms rūšims, bei panaudojant alometrines ilgio svoriopriklausomybės formules (Arbačiauskas, Gasiūnaitė, 2009 ir ten esančios nuorodos)gėlavandenėms rūšims. Kadangi valstybinio monitoringo metu zooplanktono individualūsdydžiai nematuojami, panaudojome zooplanktono rūšių vidutinius dydžius, kurie buvo nustatytimėginiuose, surinktuose Būtingės naftos terminalo monitoringo metu 2011 birželio 1 d.Analizei naudoti kiti parametrai:integruota paviršinio sluoksnio iki 10 m chlorofilo a koncentracija (valstybiniomonitoringo JTD duomenys);vidutinė vandens temperatūra ir druskingumas iki 25-30 m (valstybinio monitoringo JTDduomenys);bretlingių svorio (WAA, Weight at age, g) duomenys (1997-2011 m. Žuvininkystėstarnybos prie LR Žemės ūkio ministerijos, Žuvininkystės tyrimų ir mokslo skyriausmonitoringo duomenys). Pasirinkti 2 m. amžiaus bretlingių individai, kadangi jų augimasvis dar intensyvus ir labiau priklauso nuo maisto kiekio, nei vyresnių amžinių grupių;silkiažuvių (bretlingių ir strimelių) biomasės, tūkst. t, visoje Baltijos jūroje (ICESžvejybos kvadratai 22-32), ICES duomenų bazė.Daugiametėms tendencijoms įvertinti naudotos 2 m. slenkančių vidurkių kreivės. CBryšiai su aplinkos faktoriais (druskingumu, temperatūra ir chlorofilu a) bei bretlingių svorioJŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 387

CB% (Priekrantė)CB% (Atvira jūra)LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13ryšiai su zooplanktono indikatoriais ir aplinkos parametrais nustatyti naudojant Pirsonokoreliacinę analizę.Zooplanktono indikatorių reikšmių kaita ir jų ryšiai su aplinkos veiksniaisApskaičiuota bendra zooplanktono biomasė per tyrimų laikotarpį svyravo nuo 0,1 iki 4,2g/m 3 , mediana 0,6 g/m 3 . Šios reikšmės yra būdingos tiriamam jūros regionui (rytiniam Gotlandobaseinui, Strake et al., 2011; Rusijos Federacijos Kaliningrado srities teritoriniai vandenys,Aleksandrov et al., 2009). Didžiausia irklakojų vėžiagyvių ir mesozooplanktono mikrofagųbiomasė aptinkama priekrantės vandenyse, tačiau indikatorių reikšmės atviroje jūroje panašios(7-10 lent.). Mažiausia CB Kuršių marių vandens įtakos zonoje priekrantėje.7-10 lent. Zooplanktono parametrų vidutinės reikšmės skirtinguose vandenų tipuose vasarą. CB irklakojųvėžiagyvių biomasė (mg/m 3 ), skliaustuose 95 % pasikliautinio intervalo apatinė ir viršutinė ribos.Parametras Kuršių marių vandenų Priekrantės Atvira jūraįtakos zona priekrantėje vandenysCB 160 (53 - 490 ) 252 (114 - 559) 225 (89 - 575)CB% 42 (26 - 59) 54 (40 - 68) 55 (39 - 71)Vasaros zooplanktono bendrijoje nuo 1999 m. stebima irklakojų vėžiagyvių absoliučiosir santykinės biomasės mažėjimo tendencija tiek priekrantės vandenyse tiek atviroje jūroje(7.1-11 pav.). Reikšmingi, tačiau silpni koreliaciniai CB% ryšiai su aplinkos kintamaisiaispateikti 77.1-10 pav. Nereikšmingi ryšiai nepateikiami.1009080706050403020100y = -9,1869x + 93,806R 2 = 0,38480 2 4 6 8Chl a1009080706050403020100y = -12,309x + 249,03R 2 = 0,313410 12 14 16 18 20T, C°77.1-10 pav. Irklakojų vėžiagyvių biomasės ryšiai su chlorofilo a koncentracija (Chl a) ir temperatūra(T).Po menkės populiacijos sumažėjimo, nuo 1990 iki 1997-1998 m. silkiažuvių svoris(WAA) nukrito apie 40 % (ICES, 2009), ir po to svyravo priklausomai nuo įvairių aplinkosfaktorių, iš kurių svarbiausi du - silkiažuvių tankis ir jo nulemta vidinė konkurencija, temperatūrabei maisto resursų t.y. zooplanktono dinamika.Pagal Žuvininkystės tarnybos prie LR Žemės ūkio ministerijos, Žuvininkystės tyrimų irmokslo skyriaus duomenis, bei ICES bretlingių gausumo duomenis stebima reikšminganeigiama koreliacija tarp 2 m. amžiaus bretlingių svorio bei jų populiacijos biomasės (7-12pav.). Nustatytas reikšmingas teigiamas bretlingių įmitimo ryšys su temperatūra.Monitoringo laikotarpiu reikšmingų ryšių tarp bretlingio svorio ir CB bei CB% nėragalimai dėl (1) pernelyg trumpo stebėjimų kiekio, (2) zooplanktonas vertinamas tik paviršiniamehorizonte, kai tuo tarpu bretlingiai maitinasi visame vandens stulpe, ypač stambiais neritiniaisJŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 388

Bretlingių biomasė, tūkst.tBretlingių (2+) svoris, gCB, mg/m 3CB%LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13irklakojais vėžiagyviais; (3) bretlingio įmitimas labiau priklauso nuo populiacijos tankiosvyravimų bei vandens temperatūros.10090807060504030201001994 1999 2004 2009160014001200100080060040020001994 1996 1998 2000 2002 2004 2006 2008 2010 20123000102500200015001000500987601994 1996 1998 2000 2002 2004 2006 2008 2010 201257.1-11 pav. Irklakojų vėžiagyvių biomasės daugiametės kaitos tendencija atviroje jūroje balti taškai irlinija (2 metų slenkantis vidurkis), priekrantėje juodi taškai ir linija. Bretlingio biomasė, tūkst. t, (■)visoje Baltijos jūroje (ICES žvejybos kvadratai 22-32, ICES duomenų bazė), bretlingio 2m amžinėsgrupės svorio (□) (Žuvininkystės tarnybos prie LR Žemės ūkio ministerijos, Žuvininkystės tyrimų irmokslo skyriaus duomenys) daugiametė dinamika.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 389

Bretlingių (2+) svoris, gBretlingių (2+) svoris, gLIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 131012910887665y = -0,0015x + 10,51R 2 = 0,301442y = 0,5172x - 0,4179R 2 = 0,489641000 1500 2000 2500 3000Bretlingių biomasė, tūkst.t010 12 14 16 18 20T, C°7-12 pav. Bretlingių (2+) svorio ryšys su populiacijos tankiu ir temperatūra.Geros aplinkos būklės nustatymasŠiame skyriuje pateikiama tik santykinės biomasės rodiklių analizė. GAB slenkstinesreikšmes CB% >73 % siūlo CORESET ekspertai, išanalizavę Šiaurinės Baltijos, TrosaArchipelago (Švedija) duomenis. Santykinės biomasės rodikliai mažiau jautrūs metodikosskirtumams, kurie gali atsirasti per ilgą stebėjimų laikotarpį, taip pat tarp skirtingų ekspertų iršalių. Kadangi valstybinio monitoringo zooplanktono stebėjimų laikotarpis nuo 1997 m. neapimaGAB sąlygų Baltijos jūroje pagal planktofagių žuvų augimo sąlygas, t.y. 1983-1990 m, CB%GAB nustatymui naudotos indikatorių vidutinės reikšmės (su 95 % pasikliautiniais intervalais)per visą stebėjimų laikotarpį kaip rekomenduojama CORESET ekspertų (Wikner, J. pers. pran.CORESET susitikimas Rygoje, pagal Manley, F.J.M. 2001. Statistics for environmental scienceand management, 1th ed. Chapman and Hall/CRC, New York: McGraw-Hill Book Company).Dėl to ateityje būtina GAB rodiklius peržiūrėti. GAB nustatymui (vidurkių ir pasikliautiniųintervalų apskaičiavimui) naudoti procentiniai duomenys buvo transformuoti naudojant arcsintransformaciją ir vėl perskaičiuojami į procentines reikšmes.Atskirai analizuojant atviros jūros ir priekrantės vandenų reikšmes žymių skirtumų nėra.Gautos panašios vidutinės reikšmės bei 95 % pasikliautinių intervalų ribos, todėl galima nustatytivienodas GAB sąlygas atviroje jūroje ir priekrantės vandenims, šiek tiek mažesnė riba turėtų būtileidžiama tranzitiniams vandenims.Gautos CB% GAB ribos pagal daugiamečius stebėjimus per visą monitoringo laikotarpįyra mažesnės nei siūlo CORESET ekspertai t.y. 39, 40 ir 26 % atviroje jūroje, priekrantėsvandenyse ir tranzitiniuose vandenyse atitinkamai (7-13 pav.). Žymus skirtumas yra dėl to kadanalizuoti tik paviršinio horizonto zooplanktono duomenys, tokiu būdu prarandamos neritinėsirklakojų vėžiagyvių rūšys labai svarbios žuvų mitybai. Skirtumai nuo Trosa Archipelaguinustatytų GAB reikšmių yra normalus reiškinys dėl gamtinių sąlygų skirtumų ir dėl to jogŠvedijos monitoringo stotyje mėginiai reguliariai imami iš viso vandens stulpo, apimant irgilesnius vandens sluoksnius kuriuose vyrauja irklakojai, o ne šakotaūsiai vėžiagyviai. Atvirosjūros stotyse reikėtų atlikti zooplanktono bendrijos analizę visame vandens stulpe. Esami JTDmonitoringo duomenys tam tikslui netinka dėl mėginių ėmimo metodikos nepastovumo (skiriasihorizontų gyliai, kai kuriais metais mėginiai imti tik paviršiuje).Stebima gana didelė CB% variacija, dėl to sunku spęsti, ar paskutinių 5 metų reikšmių mažėjimotendencija yra dėsninga (7-13 pav.).JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 390

CB%, (Tranzitiniai vandenys)CB% (Priekrantės vandenys)CB%, (Atvira jūra)LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 131008060402001994 1999 2004 20091008060402001994 1999 2004 20091008060402001994 1999 2004 20097-13 pav. CB% kaitos tendencijos (2 m. slenkančių vidurkių kreivė), vidutinė daugiametė reikšmė (juodaištisinė linija), GAB sritis pažymėta žaliai pagal 95 % pasikliautinių intervalų (punktyrinė linija) ribą.LiteratūraAleksandrov S.V., Zhigalova N.N. and Zezera A.S., 2009. Long-term dynamics of zooplanktonin the southeastern Baltic Sea. Russian Journal of Marine Biology, 35 (4): 296–304 p.Cardinale M., Casini M., Arrhenius F., 2002. The influence of biotic and abiotic factors on thegrowth of sprat (Sprattus sprattus) in the Baltic Sea. Aquat. Liv. Res.: 273-281.Gasiūnaitė Z.R. ir Arbačiauskas K., 2009. Zooplanktono tyrimų pagrindai. Klaipėdosuniversitetas, Klaipėda.Ronkkonen S., Ojaveer E., Raid T., Viitasalo M., 2004. Long-term changes in Baltic herring(Clupea harengus membras) growth in the Gulf of Finland. Canadian Journal of Fisheries andAquatic Sciences, 61: 219-229.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 391

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Strake S., Kornilovs G., and Rubene G., 2011. Site 22: Eastern Gotland Basin (central BalticSea) O’Brien, T. D., Wiebe, P. H., and Hay, S. (Eds). 2011. ICES Zooplankton Status Report2008/2009. ICES Cooperative Research Report, 307: 152 p.ICES, Stock Assessment Summary/Standard Graph Databasehttp://www.ices.dk/datacentre/StdGraphDB.aspICES. 2009. Report of the Baltic Fisheries Assessment Working Group (WGBFAS), 22 -28April 2009, ICES Headquarters, Copenhagen. ICES CM 2009\ACOM:07. 626 p.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 392

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 137.1.7 Zooplanktono mikrofagų biomasėMezozooplantono mikrofagų biomasė (MMB; mg/m 3 ) yra eutrofikacijos padariniųmitybos tinkle indikatorius; apskaičiuojamas iš gausumo bei individualių svorių duomenų.Alternatyviai arba papildomai gali būti analizuojama mikrofagų santykinė biomasė visomezozooplanktono bendrijoje (MMB%). Eutrofikacija didina smulkaus fitoplanktono irbakterioplanktono gausumą ir produkciją, kuri stimuliuoja mikrofagų produkciją ir gausumą.Mikrofagų gausumo padidėjimas reiškia pablogėjusias planktofagių žuvų mitybos sąlygas. Jųgausumo kitimo tendencijos yra priešingos irklakojų vėžiagyvių kurie nėra efektyvūs smulkausfitoplanktono filtratoriai. Indikatorius tiesiogiai priklauso nuo druskingumo ir terminio režimo,sintetinių junginių išmetimo iš sutelktų taršos šaltinių, invazinių rūšių (per plėšrūnų poveikį), taippat gali būti netiesiogiai veikiamas per komercinę žvejybą, kuri keičia pelaginių mitybinių tinklųstruktūrą.MetodaiMesozooplanktono mikrofagų biomasės analizei naudoti zooplanktono 1996-2010 m.liepos-rugpjūčio mėn. gausumo duomenys atviros jūros, priekrantės ir tranzitinių vandenųvalstybinio monitoringo stotyse (7.1.5 skyrius). MMB apskaičiavimo bei statistinės analizėsmetodika pateikta 7.1.5 skyriuje.Analizei taip pat naudoti kiti parametrai:integruota paviršinio sluoksnio iki 10 m chlorofilo a koncentracija (JTD monitoringoduomenys);vidutinė vandens temperatūra ir druskingumas iki 25-30 m (JTD monitoringo duomenys).Zooplanktono indikatorių reikšmių kaita ir jų ryšiai su aplinkos veiksniaisDidžiausia irklakojų vėžiagyvių ir mesozooplanktono mikrofagų biomasė aptinkamapriekrantės vandenyse, tačiau indikatorių reikšmės tranzitiniuose vandenyse ir atviroje jūrojepanašios (7-11 lent.).7-11 lent. Zooplanktono parametrų vidutinės reikšmės skirtinguose vandenų tipuose vasarą. MMBmesozooplanktono mikrofagų biomasė (mg/m 3 ), skliaustuose 95 % pasikliautinio intervalo apatinė irviršutinė ribos.Parametras Kuršių marių vandenų Priekrantės vandenys Atvira jūraįtakos zona priekrantėjeMMB 122 (48 - 314) 94 (35 - 252) 70 (28 -173)MMB% 29 (18 - 41) 22 (14 - 31) 26 (15 - 38)Mesozooplanktono mikrofagų didžiausia biomasės buvo stebima 2000-2002 m. Tuopačiu metu užfiksuotos chlorofilo a koncentracijos atitiko vidutinės ir blogos vandens kokybėsklases pakrantės vandenims (7-14 pav.). Nustatytos statistiškai reikšmingos teigiamoskoreliacijos tarp MMB ir chlorofilo a bei MMB ir temperatūros (7-15 pav.). Atviroje jūrojeryšiai tarp MMB ir aplinkos faktorių statistiškai nereikšmingi.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 393

log MMB (mg/m 3 ) (Priekrantė)MMB% (Priekrantė)Chl a, μg/lMMB, mg/m 3LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 1380070060050040030020010001994 1996 1998 2000 2002 2004 2006 2008 2010 201287Vidutinė-bloga VKK6543Gera-labai geraVKK2101994 1996 1998 2000 2002 2004 2006 2008 2010 20127-14 pav. Viršuje mezozooplanktono mikrofagų biomasės (MMB, mg m -3 ) vasaros reikšmių daugiametėkaita Lietuvos priekrantėje (●) ir atviroje jūroje (○), atitinkamai juoda ir balta 2 m slenkančių vidurkiųkreivės. Chlorofilo a vidutinės vasaros koncentracijos pakrantės vandenyse (■) ir atviroje jūroje (□),atitinkamai juoda ir balta 2 m slenkančių vidurkių kreivės. Punktyrine linija pažymėta riba tarp geros irvidutinės vandens kokybės klasės pagal chlorofilo a koncentraciją (t.y. 4,8 μg/l).3,56032,521,510,5y = 0,1546x + 1,2847R 2 = 0,34195040302010y = 3,8313x - 35,075R 2 = 0,205400 2 4 6 8Chl a, μg/l010 12 14 16 18 20T, C°7-15 pav. Mesozooplanktono mikrofagų biomasės (MMB) ryšiai su chlorofilo a koncentracija (Chl a) irtemperatūra (T).JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 394

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Geros aplinkos būklės nustatymasPateikiama tik santykinės biomasės rodiklių analizė. GAB ribines reikšmes siūlomosCORESET ekspertų MMB%

MMB%, (Tranzitiniai vandenys)MMB%, (Priekrantė)MMB% (Atvira jūra)LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 131008060402001994 1999 2004 2009807060504030201001994 1999 2004 2009807060504030201001994 1999 2004 20097-16 pav. MMB% kaitos tendencijos (2 metų slenkančių vidurkių kreivė), vidutinė daugiametė reikšmė(juoda ištisinė linija), GAB sritis pažymėta žaliai pagal 95 % pasikliautinių intervalų (punktyrinė linija)ribą.7.1.8 Bentoso kokybės indeksas.Vienas svarbiausių dugno buveinės elementų yra dugno gyvūnai, kurie dėl savo sėslausgyvenimo būdo ir paplitimo yra universalus būklės indikatorius. Bentoso kokybės indeksas (ang.,benthic quality index, toliau tekste – BQI), sukurtas ir išvystytas Rosenberg ir bendraautorių(2004) vertina bentoso kokybę pagal bestuburės dugno faunos gausumą, rūšių skaičių irtaksonomonių grupių jautrumą (BQI skaičiavimas pagal Fleischer ir Zettler (2009)):BQI ES =(∑ ni= 1( A iA tot⋅ ES50 0.05i)) ⋅ log(ES50+ 1)⋅ ( 1− 55+ A tot)JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 396

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13kur: n žymi rūšių skaičių, A i – i-os rūšies gausumą; A tot – bendrą gausumą (ind m -2 );ES50 0.05 – jautrumo reikšmę i-ai rūšiai; ES50 – tikėtiną rūšių skaičių esant 50 ind m -2 gausumui(Hurlberto indeksas).BQI indeksas pastaraisiais metais tapo vienu dažniausiai jūros dugno būklei vertintitaikomų rodiklių, tačiau iki šiol jo skaičiavimams visose šalyse buvo naudota vakarinės Baltijosjūros dalies bentoso rūšių jautrumo klasifikacija (Blomqvist et al., 2006; Osowiecki et al., 2008;Fleischer, Zettler, 2009).Tyrimų duomenysIndekso vystymui ir būklės vertinimui Lietuvos išskirtinė ekonominė zona dėl ekologiniųsąlygų ir dugno faunos bendrijų struktūros skirtumų buvo padalinta į dvi dalis– priekrantę (< 20m gylis) ir giluminę dalį (> 20 m gylis).Priekrantės vertinimui rūšių jautrumas ir BQI indekso slenkstinė vertė buvo nustatytinaudojant 1982-2009 metais rudenį surinktų 94 mėginių duomenis iš 5 priekrantės stebėsenosstočių. Pakartotinų imčių gausumams ir rūšių skaičiui buvo naudojamos vidutinės vertės.BQI vystymui giluminėje dalyje buvo naudoti 4 duomenų masyvai: 1) 1981-1994 m.laikotarpyje keturiose Nacionalinio monitoringo tyrimo vietose (20, 46, 64, 65) surinkti 173mėginiai; 2) 1998 metais 33 tyrimo vietose dampingo rajone surinkti 34 mėginiai; 3) 2002 –2010 metais Klaipėdos valstybinio jūrų uosto monitoringo metu dampingo rajone surinktų 167mėginių 12-oje tyrimo stočių duomenys; 4) 2010-2011 m. 40 tyrimo vietų surinkti 102 mėginiai( „Lietuvos jūrų išteklių darniojo valdymo sistema taikant naujoviškas stebėjimo, modeliavimopriemones ir ekosistemų metodą” projekto rezultatai). Visi mėginiai rinkti naudojant Van Veentipo gruntotraukį (apimamas plotas – 0,1 m 2 ) ir analizuoti laikantis standartinės procedūros(HELCOM, 1988). Pakartotinių imčių gausumai ir rūšių skaičius vidurkinti nebuvo. Analizeinaudotos tik tos rūšys, kurių sutinkamumo dažnis ≥20 % (Rosenberg et al., 2004).Dugno faunos rūšių jautrumo grupės ir geros aplinkos būklės nustatymasPagal jautrumą poveikiui dugno fauna tradiciškai skirstoma į jautrumo klases, tačiauvieno standartinio metodo jautrumo klasifikavimui nėra. Priimta, jog atsparios rūšys dominuojanepalankiose aplinkos sąlygose (Rosenberg et al., 2004) ir sutinkamos vietose, kuriose tikėtinasmažas rūšių skaičius esant 50 ind m -2 gausumui, t.y. esant mažoms ES50 vertėmis. Jautriosrūšys, priešingai, yra aptinkamos teritorijose, kur poveikis yra mažas arba jo nėra, todėl vietos sušiomis rūšimis turi didelį tikėtiną rūšių skaičių, kuris esant 50 ind m -2 gausumui (ES50).Jautrumui įvertinti naudotas 5-as gausumo procentilis didėjimo tvarka ranguotoms ES50(ES50 0.05 ) vertėms. Tokiu būdu rūšies jautrumas vertinamas kaip tikėtinas mažiausias rūšiųskaičius tarp 50 dugno faunos individų, kai rūšis pasiekia 5 procentus jos maksimalaus stebimogausumo. Šis dydis yra specifinis skirtingose gamtinėse sąlygose, todėl konkrečioms teritorijomsturi būti nustatomas atskirai. Lietuvos priekrantės vandenims jautrumo reikšmės buvoapskaičiuotos 15 dugno makrofaunos rūšių ar aukštesnio rango taksonų, o giluminei daliai– 16(7-12 lent.).JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 397

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 137-12 lent. Dugno makrofaunos jautrumas (ES50 0.05 ) priekrantėje (20 mgyliuose). * Fleischer, Zettler (2009), ** Leonardsson et al. (2009) – ekspertiniu vertinimu nustatytijautrumo rangai.RūšisLietuvos vandenys Vokietijos vandenys* Švedijos< 20 m > 20 m 20 mvertinimas**Diastylis rathkei - 2,0 7,7 5,9Pygospio elegans 2,8 3,9 5,7 4,9 5Oligochaeta undet. 3,4 4,1 6,4 4,3 3 1Saduria entomon 3,4 4,1 - 4,4 10Macoma balthica 3,4 3,1 6,0 5,0 5Bylgides sarsi 3,5 3,0 6,8 3,7 15Marenzelleria neglecta 4,1 3,0 1,3 4,2Corophium volutator 4,3 3,0 6,5 4,8Hediste diversicolor 4,3 4,6 5,8 5,1Hydrobia spp. 4,4 5,5 5,8-7,1 5,9Mya arenaria 4,4 5,1 5,8 5,4Bathyporeia pilosa 4,5 - 6,8 5,5 3Cerastoderma glaucum 4,8 5,5 5,8 -Halicryptus spinulosus 5,1 4,2 6,6 1 5,4Nemertini undet. 5,6 - 6,4 2 7,3 1Ostracoda undet. - 3,4 - -Monoporeia affinis - 3,4 - 1,5 15Pontoporeia femorata - 5,3 - 3,1 15Streblospio shrubsolii 5,8 - 8,5 -1 - 15-20 psu druskingume2 - 10-15 psu druskingume3 - nepatikslintas pagal druskingumąDugno makrofaunos rūšys ekspertiniu vertinimu buvo suskirstytos į 4 klases pagalES50 0.05 vertes, kurios nurodo tikėtiną dugno makrofaunos rūšių skaičių kai duotos rūšiesgausumas tarp 50 individų siekia bent 5 % rūšies maksimalaus gausumo vertės:labai tolerantiškos rūšys ES50 0.05 ≤ 3tolerantiškos rūšys 3 < ES50 0.05 ≤ 4jautrios rūšys 4 < ES50 0.05 ≤ 5labai jautrios rūšys ES50 0.05 > 5Priekrantės buveinių geros būklės slenkstinė vertė buvo nustatyta remiantis keturiųjautrumo klasių santykinio gausumo kreivėmis keičiantis BQI reikšmėms (7-17 pav.). Gerąaplinkos būklę priekrantės vandenyse žymi BQI vertė 3,15, t.y. jautrių rūšių dominavimasbendrijoje, didesnis nei tolerantiškų rūšių vidutinis jautrių rūšių santykinis gausumas ir bent 50% labai jautrių rūšių pasirodymo dažnis (sutinkamumas).Kadangi priekrantei taikyta rūšių jautrumo klasifikacijos metodologija netinka dėl ribiniųjautrumo verčių keletai rūšių (B. sarsi, M. neglecta ir C. volutator jautrumas lygus 3), kuriųskaičius iš esmės keičia atitinkamos jautrumo klasės bendrą gausumą, todėl rūšių jautrumoklasifikacija ir geros aplinkos būklės slenkstinė vertė giliavandenei daliai dar rengiama testuojantkitas slenkstinių verčių nustatymo metodologijas.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 398

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 137-17 pav. Ryšiai tarp dugno makrofaunos jautrumo klasių santykinio gausumo ir BQI indekso verčiųgiluminėje dalyje (viršuje) ir priekrantėje (apačioje). Raudona spalva – labai atsparios rūšys, geltona –atsparios, žalia – jautrios, mėlyna – labai jautrios (rūšių jautrumas pagal 7-12 lent.).Dugno buveinių būklės vertinimas pagal BQI indeksąBQI verčių priklausomybės nuo gamtinių veiksnių analizė rodo reikšmingą BQI ryšį sugyliu ir galimą bangų poveikį priekrantėje (tarp gylio ir bangų poveikio yra labai stipri neigiamakoreliacija: r= −0,82, p< 0,001) (7-18 pav.). Dėl šios priežasties būklės vertinimas iki 11-12 mgylio nerekomenduotinas. Reikšmingo ryšio tarp BQI reikšmių ir druskingumo nustatyta nebuvo:(r= 0,18, p>0,05) dėl matomai santykinai nedidelės druskingumo kaitos, tačiau druskingumosvarba ir su juo susiję BQI taikymo apribojimai bus papildomai analizuojami uosto vartųakvatorijoje.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 399

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 137-18 pav. BQI ryšys su stebėjimo vietos gyliu ir vidutiniu druskingumu (atitinkamai r= 0,37, p< 0,001 irr= 0,18, p> 0,05).Analizuojant BQI ryšį su poveikio rodikliais 4, 5 ir 6 valstybinio monitoringo stotysereikšmingo ryšio tarp BQI ir nitratų koncentracijų žiemą nebuvo nustatyta, tačiau reikšminganeigiama koreliacija toliausiai nuo Kuršių marių žiočių esančioje 7 stotyje (7-19 pav.) rodo šiosakvatorijos dalies buveinių būklės priklausomybę nuo bendro centrinės Baltijos eutrofikacijoslygio.Aštuonių metų stebėsenos rezultatai priekrantės tyrimų stotyse (7-13 lent.: BT1, BT2, J5,J6, J7) rodo, jog iki 2007 metų (išskyrus 2004 m) bent vienoje stotyje BQI reikšmė buvomažesnė nei 3, o nuo 2009 m visose stebėsenos vietose buvo stebima gera būklė. Kita vertus,piečiau Kuršių marių žiočių ir Klaipėdos uosto vartų (J6, J7) gera būklė stebėta 14 iš 16 atvejų(87 %) ir su BQI didėjimo tendencija, tuo tarpu ties vartais (J5) gera būklė stebėta tik 4 iš 8 (50%) be pastebimos BQI kaitos tendencijos.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 400

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 137-19 pav. Ryšiai tarp dugno buveinės būklės pagal BQI ir nitratų koncentracijos žiemą (apatiniamekairiame kampe nurodyta stebėsenos vieta).7-13 lent. Dugno buveinių būklės pagal BQI indekso reikšmes penkiose stebėsenos vietose 2003 – 2010metais (vietų žymėjimai kaip 7-20 pav.). Pilkai pažymėti gerą būklė tenkinantys stebėsenos metai.Vertinant priekrantės smėlėto dugno buveinių būklę 2002-2010 m. laikotarpyje 87 tyrimųstotyse gera būklė nustatyta 10 % atvejų (7-20 pav.). Gera būklė nenustatyta į šiaurę nuo Kuršiųmarių žiočių, tačiau didžioji dalis tyrimo vietų šioje akvatorijos dalyje yra seklioje dalyje kurBQI vertės mažos dėl gamtinių veiksnių.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 401

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 137-20 pav. BQI vystymui naudotų mėginių surinkimo vietos (trikampiai – giliajai daliai, kvadratai –priekrantei) ir priekrantės buveinių būklės vertinimo rezultatai (juodi apskritimai – gera būklė, baltiapskritimai – gera būklė netenkinama).LiteratūraBlomqvist M., Cederwall H., Leonardsson K., Rosenberg R., 2006. Bedömningsgrunder för kustoch hav. Bentiska evertebrater 2006. Rapport ttill Naturvårdsverket 2006-03-14: 70 p. (inSwedish with English summary).Clark K.R., Warwick R.M., 1994. Change in marine communities: An approach to statisticalanalysis and interpretation. Plymouth Marine Laboratory.Fleischer D., Grémare A., Labrune C., Rumohr H., Vanden Berghe E., Zettler M.L., 2007.Performance comparison of two biotic indices measuring the ecological status of water bodies inthe Southern Baltic and Gulf of Lions. Marine Pollution Bulletin, 54: 1598–1606.Fleischer D., Zettler M.L., 2009. An adjustment of benthic ecological quality assessment toeffects of salinity. Marine Pollution Bulletin, 58: 351–357.HELCOM,1988. Guidelines for the Baltic monitoring programme for the third stage. Part D.Biological determinants: 23-87.Leonardsson K., Blomqvist M., Rosenberg R. 2009. Theoretical and practical aspects on benthicquality assessment according to the EU-Water Framework Directive – examples from Swedishwaters. Marine pollution bulleti, 58: 1286-1296Leonardsson K., Blomqvist M., Rosenberg R., 2009. Theoretical and practical aspects on benthicquality assessment according to the EU-Water Framework Directive – examples from Swedishwaters. Marine Pollution Bulletin, 58: 1286–1296.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 402

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Osowiecki A., Lysiak-Pastuszak E., Piatkowska Z., 2008. Testing biotic indices for marinezoobenthos quality assessment in the Polish sector of the Baltic Sea. Journal of Marine Systems,74: S124–S132.Rosenberg R., Blomqvist M., Nilsson H.C., Cederwall H., Dimming A., 2004. Marine qualityassessment by use of benthic species-abundance distributions: a proposed new protocol withinthe European Union Water Framework Directive. Marine Pollution Bulletin, 49: 728–739.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 403

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 137.1.9 Žuvų bendrijos įvairovės indeksas (Shanon indeksas)Žuvų bendrijos įvairovės indeksas (Shanon indeksas) žymi visos priekrantės žuvųbendrijos bioįvairovės lygį ir rodo ar priekrantės žuvų įvairovė užtikrina priekrantės ekosistemosfunkcionavimą ir atsparumą poveikiams. Didelės rodiklio reikšmės reiškia rūšinės įvairovėsturtingumą bei menką vienos rūšies dominavimą ir atvirkščiai. Labai aukštos rodiklio reikšmėstaip pat gali būti vertinamos neigiamai, kadangi potencialiai gali atspindėti natūraliaidominuojančių rūšių gausumo sumažėjimą.Rodiklis priklauso nuo vietos, todėl neturi vienos gerą aplinkos būklę rodančios reikšmėsir yra parenkamas kiekvienai akvatorijai individualiai.MetodikaRodiklis apskaičiuojamas remiantis visų rūšių sugavimu vienai standartizuotai žvejybospastangai (CPUE) 17-21.5-25-30-45-50-70 mm tinklų komplekto, kur kiekvieno akies dydžiotinklas yra 30 m ilgio. Žuvų bendrijos įvairovės indeksas skaičiuotas monitoringo duomenimsremiantis Shannon indeksu.Gera aplinkos būklėGera aplinkos būklė nustatoma tarp medianos 5 ir 95 procentilių ir apskaičiuojantremiantis monitoringo duomenimis. Lietuvos priekrantėje Shannon indekso reikšmės rodančiosgerą aplinkos būklę yra tarp 1,16 ir 1,55 CPUE. Intervalai apskaičiuoti remiantis žuvųmonitoringo Lietuvos Baltijos jūros priekrantėje duomenimis 1994-2011 m. pagal atitinkamasHELCOM (HELCOM, 2011a, 2011b) rekomendacijas (7-21 pav.). Rodiklio reikšmėssumažėjimas žemiau geros žuvų bendrijos būklės ribos 2002 m. buvo įtakotas plekšniųdominavimu bendrijoje ir nedidelio skaičiaus gėlavandenių žuvų monitoringo metu Baltijos jūrospriekrantėje. 2001 m. aukštos rodiklio reikšmės viršijančios geros žuvų bendrijos būklės ribasbuvo apspręstos keturių jūrinių žuvų rūšių (plekšnė, otas, strimelė, žiobris) dominavimo irsantykinai nedidelio gėlavandenių žuvų rūšių gausumo.7-21 pav. Žuvų bendrijos įvairovės (Shanon) indeksas ir jo kaita pagal žuvų monitoringo duomenisBaltijos jūros priekrantėje (● – ties Būtinge, ○ – ties Monciškėm) 1994-2011 m. (gera aplinkos būklė –šviesi zona).JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 404

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 137.1.10 Žuvų bendrijos dydžio indeksasRodiklis atspindi bendrą žuvų bendrijos dydžio struktūrą ir pagrįstas visų didesnių nei 30cm žuvų pagautų viena standartizuotai žvejybos pastangai (CPUE, 17-21.5-25-30-45-50-70 mmakytumo tinklų rinkinio vienam tinklui, kurio ilgis yra 30 m) skaičiumi. Jei rodiklio reikšmės yradidelės, jis indikuoja gerą priekrantės bendrijos ekologinę būklę (Pauly ir kt. 1998). Rodiklistiesiogiai įtakojamas žvejybos ir atspindi žvejybinį mirtingumą bendrijos lygmenyje. Kairodiklio reikšmės yra mažos, jis rodo padidėjusį žvejybinį mirtingumą. Tačiau rodiklis gali būtiveikiamas ir temperatūros bei akvatorijos trofinio lygmens (maistmedžiagių patekimo). Veiksmaisiekiant rodiklio geros būklės turi būti orientuoti į žvejybos reguliavimą.Žuvų bendrijos dydžio indekso reikšmės atitinkančios gerą aplinkos būklę (GES)apskaičiuotos remiantis žuvų monitoringo Lietuvos Baltijos jūros priekrantėje duomenimis 1994-2011 m. ir pagal atitinkamas HELCOM rekomendacijas (HELCOM, 2011a, 2011b). Gerą būklęatitinka rodiklio reikšmės viršijančios medianos 5 % procentilį ir apskaičiuojama remiantismonitoringo duomenimis. Lietuvos priekrantėje šio rodiklio reikšmė, indikuojantis gerą aplinkosbūklę yra >0,41 (7-12 pav.).2000 m. aukštos rodiklio reikšmės buvo labiausiai įtakotos didelio žiobrių, didesnių nei30 cm, gausumo. Rodiklio reikšmės sumažėjimas žemiau geros žuvų bendrijos būklės ribos 2009m. nulėmė visų žuvų rūšių, didesnių nei 30 cm, individų ženklus skaičiaus sumažėjimas.7-12 pav. Žuvų bendrijos dydžio indeksas (žuvys >30 cm) ir jo kaita pagal žuvų monitoringo duomenisBaltijos jūros priekrantėje (● – ties Būtinge, ○ – ties Monciškėm) 1994-2011 m. (gera aplinkos būklė –šviesi zona).7.1.11 Žuvų bendrijos gausumo indeksasŽuvų bendrijos gausumo indekso (Plėšrių žuvų gausumo) rodiklis grindžiamas plėšriųžuvu gausumu ir atspindi išteklių pasipildymą jaunikliais bei mirtingumą. Pasipildymasjaunikliais yra įtakojamas tokių veiksnių kaip nerštaviečių prieinamumas ir būklė, klimatopokyčiai ir eutrofikacija. Mirtingumo rodiklį labiausiai veikia žvejyba, tačiau tam tikrą įtaką galidaryti įtaką ir kiti gyvūnai, tokie kaip ruoniai, kormoranai ar kiti žuvimis mintantys paukščiai.Rodiklio reikšmė rodo ar priekrantės žuvų gausumas ir įvairovė yra tokiame lygyje, kurisužtikrintų tinkamą priekrantės ekosistemos funkcionavimą ir atsparumą poveikiams, tame tarpepakankamą mitybinių resursų užtikrinimą žmogui ar jūriniams gyvūnams. Esant blogai rodiklioJŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 405

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13būklei, priemonės būklei pagerinti turėtų būti nukreiptos į nerštaviečių buveinių būklės gerinimą,mažinant žvejybos intensyvumą bei atitinkamai plėšrūnų mirtingumą.MetodikaRodiklio skaičiavimas pagrįstas žuvų bendrijų monitoringo duomenimis. Monitoringasvykdomas kasmet nuo 1994 m. (išskyrus 1995-1997 m.) priekrantės akvatorijos sekliose smėliobuveinėse ties Monciškėmis, o nuo 2003 m. ir akvatorijoje ties Būtinge. Monitoringas vykdomasrugpjūčio mėnesį ir atspindi žuvų bendrijos sudėtį jūros priekrantėje esančią šiltuoju metų laiku.Monitoringui naudojami statomieji žiauniniai tinklai, kurių akytumas yra: 17; 21,5; 25; 30; 45;50; 70 mm., bendras tinklų rinkinio ilgis – 210 m, kiekvieno atskiro tinklo ilgis yra 30 m, aukštis- 1,8 m. Tinklai statomi tarp 14.00 ir 16.00 val., o ištraukiami sekančią dieną tarp 7.00 ir 10.00val. Žuvys matuojamos individualiai kiekvieno tinklų rinkinio akytumui atskirai jas pasveriant,pamatuojant ilgį ir nustatant lytį. Papildomai matuojama vandens temperatūra, druskingumas,skaidrumas, įvertinamos oro sąlygos. Tyrimai geriausiai atspindi priedugnio ir bentopelaginesžuvų rūšių bendrijas, tačiau dalinai įvertinamos ir pelaginės rūšys (HELCOM 2008). Rodiklisapskaičiuojamas remiantis plėšrių žuvų rūšių sugavimu vienai standartizuotai žvejybos pastangai(CPUE, 17-21.5-25-30-45-50-70 mm akytumo tinklų rinkinio vienam tinklui, kurio ilgis yra 30m). Rodiklio reikšmės atitinkančios gerą aplinkos būklę (GAB) apskaičiuotos remiantis žuvųmonitoringo Lietuvos Baltijos jūros priekrantėje duomenimis 1994-2011 m. pagal atitinkamasHELCOM rekomendacijas (HELCOM 2011a ir 2011b). Dėl tinklų selektyvumo skaičiavimamsnenaudoti duomenys tų žuvų, kurių ilgis mažesnis nei 12 cm bei žuvų turinčių ungurišką kūnoformą (tobis, gyvavedė vėgėlė, jūrų yla) (HELCOM 2011a, 2011b).Geros būklės nustatymasGerą būklę atitinka rodiklio medianos 5 % procentilio reikšmė viršijanti šį skaičių.Lietuvos priekrantėje šio rodiklio apskaičiuota reikšmė, indikuojanti gerą aplinkos būklę yra>0,53 (7-23 pav.). Baltijos jūros priekrantėje šį rodiklį labiausiai įtakojo ešerinių žuvų gausumas.Kadangi gėlavandenių žuvų gausumas druskėtose priekrantės akvatorijose skirtingais metais galiskirtis dėl hidrologinių bei klimatinių sąlygų ar žvejybos poveikio gėluose vandenyse, vertinantplėšrių žuvų gausumą priekrantėje jos nėra tinkamiausias rodiklis. Todėl, vertinant plėšrių žuvųkaitą bendrijoje, reikalinga įtraukti ir tipiškas jūrines žuvų rūšis. tokias kaip menkė ar uotas, oklausimą dėl trofinio plėšrūnų lygmens nustatymo ribos spręsti derinant su Helsinkio komisijosekspertais.HELCOM (2011a) siūlo plėšrioms žuvims priskirti visas rūšis, kurių trofinis lygmuo yralygus ar didesnis nei 4.0 remiantis Fish Base duomenimis (www.fishbase.org). Šis trofiniolygmens rodiklis turėtų būti ekspertų įvertintas papildomai, kadangi tokios žuvų rūšys kaip uotas(Scophthalmus maximus) ar menkė (Gadus morhua) nepatenka į plėšrių žuvų sąrašą (trofinislygmuo pagal Fish Base atitinkamai 3,96 ir 3,73).JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 406

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 137-23 pav. Žuvų bendrijos gausumo indeksas (Plėšrių žuvų gausumas) ir jo kaita pagal žuvų monitoringoduomenis Baltijos jūros priekrantėje (● – ties Būtinge, ○ – ties Monciškėm) 1994-2011 m. (gera aplinkosbūklė – šviesi zona).7.1.12 Žuvų bendrijos trofinis indeksasŽuvų bendrijos trofinio indekso rodiklis atspindi bendrą mitybinę žuvų bendrijosstruktūrą bei bendriją veikiančius aplinkos veiksnius ir grindžiamas skirtingo trofinio lygmensžuvų proporcijų bendrijoje apskaičiavimu. Paprastai mažos rodiklio reikšmės indikuoja didelįplėšrių žuvų mirtingumą dėl žvejybos (Pauly et al., 1998) ir/arba dėl didėjančios eutrofikacijosdidėjantį dominavimą tų rūšių, kurias šis veiksnys veikia teigiamai (planktofagės ir bentofagėsžuvys). Aukštos šio rodiklio reikšmės indikuoja didelį plėšrių žuvų kiekį bendrijoje (HELCOM,2006). Kadangi rodiklis gali būti įtakotas natūraliai dominuojančių neplėšrių žuvų sumažėjimo,rodiklis turi viršutinę ir apatinę geros būklės reikšmes. Rodiklio reikšmė rodo ar priekrantės žuvųbendrijos trofinis lygmuo yra tokiame lygyje, kuris užtikrintų priekrantės ekosistemosfunkcionavimą ir atsparumą poveikiams. Veiksmai siekiant rodiklio geros būklės turi būtiorientuoti į priemones rūšių lygmenyje.MetodikaRodiklio skaičiavimas pagrįstas žuvų bendrijų monitoringo duomenimis. Monitoringasvykdomas kasmet nuo 1994 m. (išskyrus 1995-1997 m.) priekrantės akvatorijos sekliose smėliobuveinėse ties Monciškėmis, o nuo 2003 m. ir akvatorijoje ties Būtinge. Monitoringas vykdomasrugpjūčio mėnesį ir atspindi žuvų bendrijos sudėtį jūros priekrantėje esančią šiltuoju metų laiku.Monitoringui naudojami statomieji žiauniniai tinklai, kurių akytumas yra: 17; 21,5; 25; 30; 45;50; 70 mm., bendras tinklų rinkinio ilgis – 210 m, kiekvieno atskiro tinklo ilgis yra 30 m, aukštis- 1,8 m. Tinklai statomi tarp 14.00 ir 16.00 val., o ištraukiami sekančią dieną tarp 7.00 ir 10.00val. Žuvys matuojamos individualiai kiekvieno tinklų rinkinio akytumui atskirai jas pasveriant,pamatuojant ilgį ir nustatant lytį. Papildomai matuojama vandens temperatūra, druskingumas,skaidrumas, įvertinamos oro sąlygos. Tyrimai geriausiai atspindi priedugnio ir bentopelaginesžuvų rūšių bendrijas, tačiau dalinai įvertinamos ir pelaginės rūšys (HELCOM 2008). Rodiklisapskaičiuojamas remiantis visų rūšių sugavimu vienai standartizuotai žvejybos pastangai((CPUE) 17-21.5-25-30-45-50-70 mm tinklų, kurio kiekvienas 30 m ilgio, komplektui) bei jųsuminiu trofiniu lygmeniu apskaičiuotu pagal Fish Base (www.fishbase.org). Kiekvienos rūšiesrodiklis apskaičiuojamas trofinį lygmenį dauginant iš santykinio gausumo: (Trofinis rūšiesJŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 407

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13lygmuo * santykinis gausumas). Dėl tinklų selektyvumo skaičiavimams nenaudoti unguriškąkūno formą turinčių arba mažesnio nei 12 cm ilgio žuvų duomenys (tobis, gyvavedė vėgėlė, jūrųyla) (HELCOM 2011a, 2011b).Geros būklės nustatymasRodiklio reikšmės atitinkančios gerą aplinkos būklę apskaičiuotos remiantis žuvųmonitoringo Lietuvos Baltijos jūros priekrantėje duomenimis 1994-2011 m. pagal atitinkamasHELCOM rekomendacijas (HELCOM 2011a, 2011b). Gerą būklę atitinka rodiklio medianosprocentilių tarp 5 % reikšmės. Lietuvos priekrantėje šio rodiklio apskaičiuotosreikšmės, indikuojančios gerą aplinkos būklę yra 3.23 (7-2 pav.). Labiausiai šiorodiklio reikšmių didėjimą įtakojo ešerinių žuvų gausumas monitoringo metu Baltijos jūrospriekrantėje (pvz., 2010 m.). Kadangi gėlavandenių žuvų gausumas druskėtose priekrantėsakvatorijose skirtingais metais gali skirtis dėl hidrologinių bei klimatinių sąlygų ar žvejybospoveikio gėluose vandenyse, indekso reikšmės gali būti ženkliai įtakotos antropogeniniųpoveikių gėlavandenėse ekosistemose. Kita vertus, dėl į priekrantę atmigruojančių gėlavandeniųkarpinių žuvų indekso reikšmes mažėja. Taigi, gėlavandenių ekosistemų žuvų rūšys indeksoreikšmes jūros priekrantės žuvų bendrijose įtakoja ženkliai.7-2 pav.Žuvų bendrijos trofinis indeksas ir jo kaita pagal žuvų monitoringo duomenis Baltijos jūrospriekrantėje (● – ties Būtinge, ○ – ties Monciškėm) 1994-2011 m. (gera aplinkos būklė – šviesi zona).JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 408

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 137.2 Nevietinės rūšys2 deskriptorius „Nevietinių rūšių poveikis introdukuotų dėl žmogaus veiklos yra tokio lygio,kuris neigiamai nekeičia ekosistemų pobūdžio“Nevietinių rūšių vertinimui siūlomi 2 rodikliai, priklausantys „Nevietinių, visų pirmainvazinių, rūšių gausos ir būklės apibūdinimo“ (2.1) ir „Invazinių nevietinių rūšių poveikioaplinkai“ (2.2) grupėms (7.2-13 lent.).7.2-13 lent. Nevietinių rūšių deskriptoriaus rodiklių geros aplinkos būklės nustatymo charakteristika.Geros aplinkos būklės nustatymo Geros aplinkos būklės aprašymas irRodiklismetodasslenkstinė vertė2.1 Nevietinių, visų pirma invazinių, rūšių gausos ir būklės apibūdinimas2.1.1 Naujųnevietinių rūšiųskaičiaus kaitostendencijaKriterijus nustatytas ekspertiniuvertinimu atsižvelgiant į naujų rūšiųpasirodymo metų tikslumą ir dažnį.2.2 Invazinių nevietinių rūšių poveikis aplinkai2.2.1 BiotaršosindeksasKriterijus nustatytas ekspertiniuvertinimu remiantis prielaida, jognevietinių rūšių gausumas, paplitimasir poveikiai vietinėms populiacijoms,buveinėms bei ekosistemai ne visadagali būti mažinami valdymopriemonėmis.Ekosistemoje per stebimą laikotarpį(siūlomas vertinimo laikotarpis yradešimtmetis) neatsiranda naujų nevietiniųorganizmų, t.y. naujų nevietinių rūšiųskaičius per vertinamą laikotarpį yralygus nuliui.Vertinamos teritorijos ir atskirų invaziniųrūšių biotaršos indekso nedidėjančiosreikšmės (angl. biopollution index)lyginant su pradiniu (2000-2010 m.laikotarpio) vertinimu.7.2.1 Naujų nevietinių rūšių skaičiaus kaitos tendencijaNaujų nevietinių rūšių skaičiaus (NRS) kaitos tendencija yra vienas iš dviejų HELCOMCORESET projekto pasiūlytų nevietinių rūšių deskriptoriaus rodiklių, priskiriamų būklės irpoveikio kriterijams. Šis rodiklis yra susijęs su rūšių plitimo keliais ir vektoriais, kuriaisnevietiniai vandens organizmai patenka į Lietuvos jūrinę ekosistemą. Iš jų svarbiausi Lietuvai,tai: 1) atsitiktinės introdukcijos su laivais ir/arba vandens kanalais, 2) savaiminis rūšių plitimas iškaimyninių šalių bei 3) tikslinės introdukcijos (BINLIT, 2010). Taigi, tiesiogiai šį rodiklį galipaveikti antropogeninės veiklos, susijusios su introdukcijų vektoriais, plitimas regione, beinepakankamas jų valdymas ir reguliavimas. Šiuo metu yra tarptautinės priemonės, skirtos naujųrūšių introdukcijų rizikos mažinimui, svarbiausios jų: 1) Tarptautinės jūrų organizacijosBalastinių vandenų valdymo konvencija (IMO, 2004) su laivų balastinių vandenų tvarkymu; 2)Tarptautinės jūrų tyrimų tarybos Jūrinių rūšių introdukcijų taisyklės (ICES, 2004), kuriosreglamentuoja gyvų organizmų tikslines introdukcijas. Tačiau vienas iš svarbiausių naujų rūšiųatsiradimo Baltijos jūroje vektorių – rūšių pernaša vidiniais vandens keliais ir kanalais iš Ponto-Kaspijos regiono kol kas nėra reguliuojamas.Taip pat yra žinoma, kad invaziniai organizmai, savo buvimu ar gyvybine veiklakeisdami aplinkos sąlygas, gali padidinti buveinių imlumą invazijoms, sudarydami palankiassąlygas naujoms nevietinėms rūšims įsikurti (Vitousek, 1990; Simberloff, Von Holle, 1999;Cuddington, Hastings, 2004; Zaiko et al., 2007). Tokių būdų NRS gali būti netiesiogiaiįtakojamas jau įsikūrusių nevietinių organizmų plitimu.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 409

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13MetodaiDaugiametei NRS kaitos tendencijai įvertinti buvo analizuota visa prieinama informacijaapie nevietinių rūšių pasirodymą Baltijos jūros Lietuvos akvatorijoje. Kadangi dažnai nustatytitikslių rūšies pasirodymo metų neįmanoma, NRS kaita vertinta ilgesniams laiko tarpams. Šiuoatveju, suvestiniai (kumuliaciniai) nevietinių rūšių skaičiai buvo vertinami kiekvienamdešimtmečiui nuo XX a. pradžios iki 2010 metų. Ankstesnės introdukcijos (Balanus improvisus,Cordylophora caspia ir Mya arenaria) šioje analizėje nebuvo vertinamos, nes šių rūšių nustatytaspasirodymo laikas nėra tiksliai žinomas, taip pat yra ginčytini ir šių rūšių plitimo keliai.Naujų nevietinių rūšių skaičiaus kaitos tendencija 1901-2010 metais ir jų ryšiai suaplinkos veiksniaisPer 1901-2010 metų laikotarpį Lietuvos Baltijos jūros vandenyse buvo registruota 11naujų nevietinių rūšių (7-25 pav.). Galima išskirti 2 intensyvaus nevietinių rūšių skaičiausaugimo laikotarpius – trečias-ketvirtas XX a. dešimtmečiai ir periodas nuo 1991 iki 2010 metų.Greičiausiai tai yra susiję su nacionalinės laivybos plėtra pirmoje praėjusio amžiaus pusėje(Klaipėdos uostui atitekus Lietuvai) bei sparčiai didėjančiu laivų apsilankymų skaičiumiKlaipėdos uoste pastaraisiais dešimtmečiais (remiantis Klaipėdos valstybinio jūrų uostostatistikos duomenimis). Būtent per šį laikotarpį (1991-2010 m.) yra stebimas ryškiausias NRSpadidėjimas per visą analizuotą periodą – buvo aptiktos net 6 naujos rūšys. Tačiau, kita priežastisgali būti ir padidėjusios pastangos SR inventorizacijai.7-25 pav. Nevietinių rūšių skaičiaus (NRS) kaita Lietuvai priklausančioje Baltijos jūros dalyje 1901-2010metais (sudaryta remiantis: Arbačiauskas, 2002; Gasiūnaitė, Didžiulis, 2002; Olenin et al., 2002;Bacevičius 2004, 2008; Olenina 2004; Daunys, Zettler, 2006; BINLIT ataskaita 2010; Baltic Sea AlienSpecies Database, 2010; DAISIE database, 2011; neskelbti VECTORS projekto rezultatai).Pažymėtina, kad iš Lietuvai priklausančioje Baltijos jūros akvatorijoje žinomų 14nevietinių rūšių, tik vienos – mizidės Hemimysis anomala pirminė introdukcija įvyko Lietuvosteritorijoje. Rūšis buvo tikslingai introdukuota į Lietuvos vidaus vandenis žuvų mitybinės bazėsgerinimui 1962 metais (Arbačiauskas, 2002), iš kur vėliau paplito į Lietuvos ir kaimyninių šaliųpriekrantės rajonus. Visos kitos nevietinės rūšys Lietuvos Baltijos jūros vandenyse XX amžiujepaplito iš kitų, ankščiau kolonizuotų Baltijos jūros rajonų dėl savaiminio plitimo ar antriniųintrodukcijų su laivais. Pavyzdžiui, spygliuotoji vandens blusa Cercopagis pengoi, buvo aptiktamūsų vandenyse 1999 m., tačiau Baltijos jūroje ją pirmą kartą pastebėjo 1992 m. netoli Parnuuosto Rygos įlankoje ir netoli Talino uosto Suomijos įlankoje iš kur palaipsniui rūšis paplito įcentrinę Baltijos jūros dalį ir didžiausias įlankas (BINLIT, 2010). Natūralus C. pengoi paplitimoJŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 410

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13regionas – Ponto-Kaspijos baseinas (Kaspijos, Aralo, Azovo bei Juodoji jūros ir jų baseinai)(Mordukhai-Boltovskoi, Rivier, 1987). Tikėtina, kad rūšis buvo atvežta laivų balastiniuosevandenyse per vandens kelią, jungiantį Baltiją su Kaspijos ar Juodąja jūromis.Geros aplinkos būklės nustatymasNRS rodiklio kriterijus, žymintis gerą aplinkos būklę žymi tokias sąlygas, kaiekosistemoje per stebimą laikotarpį (siūlomas vertinimo laikotarpis yra dešimtmetis) neatsirandanaujų nevietinių organizmų. Remiantis šiuo kriterijumi, GAB sąlygas atitiko 1901-1920, 1941-1960 bei 1971-1980 laikotarpiai. Spartus NRS padidėjimas 1991-2010 metais rodo aplinkosbūklės blogėjimą nevietinių organizmų plitimo atžvilgiu.LiteratūraArbačiauskas K., 2002. Ponto-Caspian amphipods and mysids in the inland waters of Lithuania:history of introduction, current distribution and relations with native Malacostracans. In:Leppakoski E., Gollasch S. and Olenin S.(ed-s). Invasive Aquatic species of Europe -distribution impacts and management. Kluwer Academic Publishers, Dordrecht, Boston,London: 104-115.Bacevičius E., 2004. The new data on ecology of alien fish species and fish metazoan parasitesin the Curonian lagoon and Lithuanian coastal zone. Baltic - the sea of aliens, Gdynia, Poland25-27.08.2004, Book of Abstracts: 17-18.Bacevičius E., 2008. Grundalas rubuilis (Neogobius melanostomus, Pallas 1814) – naujakūrėrūšis Lietuvos priekrantėje ir Kuršių mariose. Baltijos jūra ir jos problemos. Klaipėda. Aplinkosministerijos Jūrinių tyrimų centras, 148-159.Baltic Sea Alien Species Database, 2010. http://www.corpi.ku.lt/nemo/BINLIT, 2010. Biologinės invazijos Lietuvos ekosistemose klimato kaitos sąlygomis: priežastys,poveikis, prognoses. Baigiamoji ataskaita. Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas.Projekto vadovas: S. Olenin. Klaipėda. 293 p.Cuddington K ., Hastings A., 2004. Invasive engineers. Ecological Modelling, 178:335-347DAISIE, 2011. DAISIE European Invasive Alien Species Gateway . www.europe-aliens.orgDaunys D., Zettler M.L., 2006. Occurrence of the North-American amphipod Gammarustigrinus Sexton, 1939 in the Lithuanian part of the Curonian lagoon. Acta Zoologica Lithuanica,16 (1): 20-26.Gasiūnaite Z.R., Didžiulis V., 2002. Ponto-Caspian Invader Cercopagis pengoi (Ostroumov,1891) in the Lithuanian Coastal Waters. Sea & Environment, 2: 97-101.ICES, 2004. ICES Code of Practice on the Introductions and Transfers of Marine Organisms.http://www.ices.dk/reports/general/2004/icescop2004.pdfIMO, 2004. International Maritime Organization. International Convention for the Control andManagement of Ships’ Ballast Water and Sediments. http://www.imo.orgMordukhai-Boltovskoi F. D, Rivier I. K., 1987. Khishchnye vetvistousye (Podonidae,Polyphemidae, Cercopagidae i Leptodoridae) fauny mira, Nauka, Leningrad: 184 pp.(inRussian). [The predatory Cladocera (Podonidae, Polyphemidae, Cercopagidae and Leptodoridae)of the world]JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 411

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Olenin S., Leppäkoski E., Gollasch S., Gruszka P., Skora K., Hoppe K., Ojaveer H., Orlova M.,2002. Recently introduced non-indigenous species. Environment of the Baltic Sea area, 1994-1998. HELCOM. Baltic Sea Environment Proceedings, 82B: 173-175.Simberloff D. , Von Holle B., 1999. Positive Interactions of Nonindigenous Species: InvasionalMeltdown? Biological Invasions, 1(1): 21-32.Vitousek P.M., 1990. Biological invasions and ecosystem processes: towards an integration ofpopulation biology and ecosystem studies. Oikos, 57: 7-13.Zaiko A., Olenin S., Daunys D., Nalepa T., 2007. Vulnerability of benthic habitats to the aquaticinvasive species. Biological invasions, 9: 703–714.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 412

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 137.2.2 Biotaršos indeksas (BPL)NRS ir BPL rodikliai nėra tiesiogiai tarpusavyje susiję, kadangi BPL pokyčiai gali būtisusiję su jau esančių invazinių rūšių plitimu ar pokyčiais vietinės ekosistemos funkcionavime(Olenin et al., 2007, 2010; Zaiko et al., 2011). Tačiau tikėtina, kad didėjant naujų nevietinių rūšiųskaičiui ekosistemoje didėja ir naujų invazinių rūšių, galinčių sukelti neigiamas pasekmes(Williamson, 1996).BPL nėra tiesiogiai įtakojamas žmogaus veiklos, tačiau gali būti susijęs suantropogeniniu poveikiu netiesiogiai, nes jau įsikūrusių nevietinių rūšių gausumas, išplitimoarealas bei poveikiai gali padidėti dėl įvairios prigimties pokyčių ekosistemoje. Tokie pokyčiaigali būti natūralių buveinių pažeidimas, naujų buveinių atsiradimas (pvz., dirbtinio kietosubstrato atsiradimą smėlėtame dugne), vietinių rūšių išnykimas, naujų aplinką keičiančiųinvazinių rūšių atsiradimas ir kiti. Yra žinoma, kad didesniu imlumu invazijoms pasižymieutrofikuotos priekrantės ekosistemos, lagūnos ir estuarijos, patiriančios didesnį žmogaus ūkinėsveiklos poveikį (Gruszka, 1999; Zaiko et al., 2007, 2011; Leppäkoski et al., 2009). Tokiu būdu,norint užtikrinti, kad nevietinės rūšys neišplistų tiek, kad galėtų neigiamai paveikti ekosistemas,ir sušvelninti bet kokį jų poveikį, reikėtų imtis priemonių bendros ekosistemos būklei(„sveikatai“) gerinti, kiek įmanoma sumažinant neigiamą žmogaus poveikį atskiriemsekosistemos komponentams (Williamson, 1996).MetodaiBiologinės taršos vertinimo metodas apima žemiau aptariamus septynius etapus (Oleninet al. 2007).1 etapas. Vertinamos teritorijos ir laiko periodo pasirinkimas. Vertinama teritorijair periodas gali būti bet kokio dydžio ir trukmės, tačiau tiksliai apibrėžti. Kita vertus, pasirinktaiteritorijai ir laiko periodui turi būti sukaupti pakankami duomenys ir ekspertinės žinios įvertintisvetimų rūšių (visų arba pasirinktų) kiekį, paplitimą ir poveikį.2 etapas. Nevietinių rūšių kiekio įvertinimas. Svetimos rūšies kiekio vertinimuinaudojamas ekologinei grupei įprastas parametras (gausumas, padengimas ir kt.) bendroatitinkamos ekologinės grupės organizmų kiekio kontekste: mažas kiekis – svetimos rūšies kiekis nereikšmingas lyginant su atitinkamos ekologinėsgrupės vietinių organizmų kiekiu; vidutinis kiekis – svetimos rūšies kiekis sudaro mažiau nei pusę atitinkamos ekologinėsgrupės vietinių organizmų kiekio; didelis kiekis – svetima rūšis dominuoja atitinkamoje vietinių organizmų ekologinėjegrupėje ir sudaro daugiau nei pusę.3 etapas. Nevietinių rūšių paplitimo įvertinimas. Svetimos rūšies paplitimasvertinamas naudojant santykinę ranginę skalę visos vertinimui pasirinktos teritorijos kontekste.Naudojamos sekantys paplitimo rangai: vienoje vietovėje – svetima rūšis randama tik lokaliai, vienoje vietoje; keliose vietovėse – svetima rūšis randama; daugelyje vietovių; visose vietovėse.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 413

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 134 etapas. Paplitimo ir kiekio integravimas. Nevietinės rūšies kiekio ir paplitimo rangaiatitinka vieną iš 12 galimų kombinacijų, kurios priskirtos 5 kategorijoms. Kategorijųinterpretacija sudaryta remiantis kiekio ir paplitimo rangais. Plačiąja prasme, šios kategorijosatitinka skirtingas svetimos rūšies invazijos stadijas: atsiradimo (A), įsikūrimo (B), plitimo (C, Dir išskirtiniais atvejais D) bei prisitaikymo.5 etapas. Poveikio rūšims/bendrijoms, buveinėms ir ekosistemoms vertinimas.Nevietinės rūšies poveikio vietinėms rūšims ir bendrijoms stiprumas vertinamas pagal bendrijųstruktūrinius pokyčius, bendrijų dominuojančių rūšių pokyčius, vietinių rūšių išstūmimą, tipiškųvietinių bendrijų arba svarbių rūšių išnykimą. Atlikus poveikio rūšims/bendrijoms vertinimąrūšiai priskiriama viena iš C0-C4 kategorijų: 0 – nėra poveikio, 1 – silpnas, 2 – vidutinis, 3 –stiprus, 4 – ekstremalus poveikis.Nevietinės rūšies poveikio buveinėms stiprumas vertinamas naudojant buveinėspakeitimo, fragmentacijos ir išnykimo sąvokas, o taip pat ir svarbių buveinių sampratą. Buveinėspakeitimas suprantamas kaip buveinės kokybės pokytis, kuris pasireiškia esamo buveinėspožymio pasikeitimu arba naujo požymio atsiradimu. Buveinės fragmentacija aprašo erdviniusbuveinės arealo pokyčius, kai vientisas buveinės arealas yra transformuojamas į keletą arbadaugelį buveinės fragmentų, tačiau arealo dydis kinta nežymiai. Buveinės nykimas yra glaudžiaisusijęs su ženkliais buveinės arealo dydžio pokyčiai. Atlikus poveikio buveinėms vertinimąrūšiai priskiriama viena iš H0-H4 kategorijų, 0 – nėra poveikio, 1 – silpnas, 2 – vidutinis, 3 –stiprus, 4 – didelis (ekstremalus) poveikis.Svetimos rūšies poveikio ekosistemoms stiprumas vertinamas naudojant funkciniųgrupių ir ekosistemos funkcijų sąvokas. Funkcine grupe vadinama grupė organizmų,pasižyminčių panašiomis funkcinėmis savybėmis (judrumu, mityba, reprodukcija ir kt.) ir tuopačiu vaidmeniu ekosistemos funkcionavime. Tai pačiai funkcinei grupei priklausantysorganizmai pasižymi panašiomis funkcijomis, tačiau jų funkcinė svarba (pvz., perskirstomasenergijos kiekis) gali ženkliai skirtis. Atlikus poveikio ekosistemai vertinimą rūšiai priskiriamaviena iš E0-E4 kategorijų: 0 – nėra poveikio, 1 – silpnas, 2 – vidutinis, 3 – stiprus, 4 – didelis(ekstremalus) poveikis.6. Nevietinės rūšies poveikio ir paplitimo/kiekio integravimas. Nustatyta svetimos rūšieskiekio ir paplitimo kategorija integruojama su įvertintais poveikiais rūšims/bendrijoms,buveinėms ir ekosistemoms. Teoriškai gaunamos 75 poveikių ir kiekio/paplitimo kombinacijos,iš kurių analizuojant įvairius atvejus 25 kombinacijų tikimybė labai maža arba jos negalimos,pvz.: esant mažam rūšies gausumui ir paplitimui (A klasė) neįmanomas ekstremalus poveikisbendrijoms arba buveinėms. Likusios 50 kombinacijų sugrupuotos į 5 klases, pagal kurias irnustatomas svetimos rūšies keliamos biologinės taršos laipsnis: BPL = 0 (nėra); BPL = 1(silpnas); BPL = 2 (vidutinis), BPL = 3 (stiprus), BPL = 4 (ekstremalus).7. Bendro poveikio (“taršos”) vertinimas. Bendras poveikio vertinimas rūšiai nustatomasremiantis maksimumo taisykle – išrenkama didžiausia rūšies poveikio reikšme iš poveikiobendrijoms, buveinėms ir ekosistemų funkcionavimui. Tokiu pačiu principu nustatomas tiriamosvietovės bendras biologinės taršos lygis.Išsamus metodikos aprašymas yra pateiktas Olenin et al. (2007) publikacijoje.Biologinės taršos vertinimas atliktas Baltijos jūros Lietuvos priekrantei 1990-2010 metųlaikotarpiui. Lietuvos IEZ nebuvo įtraukta į šį vertinimą dėl duomenų apie nevietinių rūšiųpaplitimą ir gausumą stokos. Vertinimas buvo atliktas remiantis informacija, paskelbtamokslinėse publikacijose per analizuojamą periodą bei neskelbtais mokslinių tyrimų irmonitoringo duomenimis. Visoms nevietinių rūšių poveikio kategorijoms (gausumo irpasiskirstymo, poveikio bendrijoms, buveinėms bei ekosistemos funkcionavimui) vertinimasbuvo pagrįstas duomenimis iš dalies arba viso analizuojamo rajono studijų buvo taikytasJŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 414

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13vidutinis-aukštas vertinimo patikimumo lygmuo. Remiantis metodika buvo atsižvelgiama įdidžiausią poveikį, fiksuotą per analizuojamą laikotarpį.Geros aplinkos būklės nustatymasBPL rodiklio GAB kriterijus - nedidėjantis bendras rajono bei atskirų invazinių rūšiųBPL lyginant su pradiniu vertinimu. Šioje ataskaitoje pateiktas vertinimas yra pradinis LietuvosBaltijos jūros priekrantės rajonui ir pagal siūlomą metodiką toliau turėtų būti naudojamaspalyginamajai analizei ir geros aplinkos būklės nustatymui sekančiais periodais.Biotaršos lygio Lietuvos priekrantėje vertinimas 1990-2010 metų laikotarpiuiVertinimas buvo atliktas 13-ai iš 14-os Lietuvos priekrantėje žinomų nevietinių rūšių(7-14 lent.). Į vertinimą nebuvo įtraukta nevietinė mizidė Hemimysis anomala, nes nebuvoduomenų apie šios rūšies gausumą ir paplitimą analizuojamam laikotarpiui (kas yra būtinasvertinimo atributas).Pagal atliktos analizės rezultatus, vienai rūšiai (P. minimum) buvo priskirtas stiprusbiotaršos lygis, šešioms (B. improvisus, C. pengoi, Ch. curvispinum, G. tigrinus, M. neglecta irM. arenaria) – vidutinis, trims (A. tonsa, C. caspia ir N. melanostomus) – žemas, ir trims (A.crassus, E. sinensis ir Rh. harrisii) – jokiu poveikiu nepasižymėjo. Tačiau, žemo ir nuliniopoveikio vertinimui galėjo turėti įtakos nepakankamas šių rūšių ištirtumas Lietuvos priekrantėje.Trys rūšys (B. improvisus, C. pengoi ir M. neglecta) yra gausios ir plačiai paplitusiosLietuvos Baltijos jūros priekrantėje. Jos dominuoja dugno bestuburių bendrijose daugelyjeanalizuojamo rajono buveinių (Baltic MPA projektų neskelbti duomenys; JTD monitoringoduomenys). Todėl šioms rūšims buvo priskirta gausumo ir paplitimo (ADR) klasė D beividutinio stiprumo poveikis bendrijoms (C2). Kitos trys vidutiniu BPL įvertintos rūšys (Ch.curvispinum, G. tigrinus ir M. arenaria) analizuojamu laikotarpiu buvo aptinkamos vidutiniaisgausumais daugelyje tyriamo rajono buveinių ir aukštais gausumais – keliese (Bubinas, Repečka,2003; Bubinas, Vaitonis, 2003; Daunys, Zettler, 2006; Baltic MPA projektų neskelbti duomenys;JTD monitoringo duomenys). Todėl joms buvo priskirta ADR klasė C. Šios rūšys sukėlėnežymius pokyčius vietinėse dugno faunos bendrijose – mažo stiprumo poveikis.7-14 lent. Lietuvos priekrantės zonos Biotaršos vertinimo rezultatai 1990-2010 m. laikotarpiui. ADR –rūšies gausumo ir paplitimo vertinimas, C – poveikio vietinėms bendrijoms vertinimas, H – poveikiovietinėms buveinėms vertinimas, E – poveikio ekosistemos funkcionavimui vertinimas, BPL – biotaršosindeksas.Rūšis ADR C H E BPL Duomenų šaltiniai*Acartia tonsa B C1 H0 E0 1 20Anguillicola crassus A C0 H0 E0 0 1, 21Balanus improvisus D C2 H1 E2 2 17, 19, 20Cercopagis pengoi D C2 H1 E1 2 10, 12, 18Chelicorophium curvispinum C C1 H1 E1 2 9, 19, 20Cordylophora caspia B C1 H1 E0 1 13,14, 17, 19, 20Eriocheir sinensis A C0 H0 E0 0 3, 21Gammarus tigrinus C C1 H0 E1 2 9, 19, 20Marenzelleria neglecta D C2 H1 E2 2 8, 9, 17, 19, 20Mya arenaria C C1 H1 E1 2 6, 7, 11, 19, 20Neogobius melanostomus B C0 H0 E1 1 2, 4, 16, 21Prorocentrum minimum E C3 H2 E2 3 5, 15Rhitropanopeus harrisii A C0 H0 EN 0 3, 21* Vertinimui panaudoti duomenų šaltiniai: [1] Bacevičius, 2004; [2] Bacevičius, 2008; [3] Bacevičius,Gasiūnaitė, 2008; [4] Bacevičius, Petrėnaitė, 2010; [5] BINLIT, 2010; [6] Bubinas, Repečka, 2003; [7]JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 415

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Bubinas, Vaitonis, 2003; [8] Daunys et al., 2000; [9] Daunys, Zettler, 2006; [10] Gasiūnaitė, Didžiulis,2002; [11] Leppäkoski, Olenin, 1999; [12] Olenin et al., 2002; [13] Olenin, Daunys, 2005; [14] Olenin,Leppäkoski, 1999; [15] Olenina et al., 2010; [16] Rakauskas et al., 2008; [17] Zaiko et al., 2007; [18]Zolubas, 2006; [19] Baltic MPA projektų neskelbti duomenys; [20] JTD monitoringo duomenys; [21]Žuvininkystės tyrimų ir mokslo skyriaus neskelbti žuvų stebėsenos duomenys.Visos vidutiniu BPL įvertintos rūšys (išskirus šoniplauką G. tigrinus) pasižymi mažupoveikiu buveinėms. Pavyzdžiui, B. improvisus formuoja apaugas ant kieto dugno bei kitųhidrobiontų (Zaiko et al., 2007; Baltic MPA projektų neskelbti duomenys); C. pengoi „žydėjimometu“, stebimu XI a. pirmame dešimtmetyje, formuodavo į vatą panašios masės gniužulusvandenyje (Zolubas, 2006); M. neglecta giliai įsirausia į dugną, tokiu būdu reikšmingaipadidinant grunto ir vandens sąlyčio paviršių, įtakojant viršutinio nuosėdų sluoksnio struktūrą irbiogeochemines charakteristikas (Daunys et al., 2000; Daunys, Zettler, 2006); ir panašiai. Taippat šios šešios rūšys pasižymėjo mažu (C. pengoi, Ch. curvispinum, G. tigrinus ir M. arenaria)arba vidutiniu (B. improvisus ir M. neglecta) poveikiu ekosistemos funkcionavimui, sukeldamipokyčius trofinėje grandinėje, funkcinėse grupėse ir panašiai.Tačiau, remiantis BPL vertinimo metodiką, integruotas rajono biotaršos lygis tam tikramperiodui nustatomas pagal didžiausią BPL vertę (Olenin et al., 2007). Reiškia, pagal atliktosanalizės rezultatus 1990-2010 metų Baltijos jūros Lietuvos priekrantė pasižymėjo aukšta biotarša– pagal šarvadumblio P. minimum vertinimo rezultatą. Stiprus biotaršos lygis nustatytas P.minimum žydėjimo metu, kai šios rūšies santykinė biomasė viršydavo 60 %. Poveikisfitoplanktono bendrijai buvo akivaizdus – rūšis smarkiai pakeisdavo fitoplanktono struktūrąsudarydama 60-98 % bendros fitoplanktono biomasės. Nors P. minimum žydėjimo metu vietinėsdominuojančios rūšys neišnykdavo, jų reikšmė bendrijoje žymiai sumažėdavo. Poveikispelaginei buveinei pasireiškė P. minimum sukelto vandens žydėjimo metu, šio šarvadumbliogausumui viršijant 0,5 mln. ląstelių litre. Tuo metu vanduo įgaudavo šviesiai-rudą arba rudąspalvą bei sumažėdavo jo skaidrumas ir buvo stebimas vandens šarmingumo padidėjimas (pH iki9,02). Kryptingų tyrimų, įrodančių P. minimum poveikį Baltijos jūros mitybos tinklams irpelagialės ekosistemai nėra atlikta. Tačiau šios rūšies žydėjimas galėjo ženkliai padidintimiksotrofų funkcinės grupės reikšmę vasaros – rudens fitoplanktone, kuriame paprastai vyraujaautotrofinės rūšys (melsvabakterės ir titnagdumbliai) (BINLIT, 2010; Olenina et al., 2010).LiteratūraBacevičius E., 2004. The new data on ecology of alien fish species and fish metazoan parasitesin the Curonian lagoon and Lithuanian coastal zone. Baltic - the sea of aliens, Gdynia, Poland25-27.08.2004, Book of Abstracts: 17-18.Bacevičius E., 2008. Grundalas rubuilis (Neogobius melanostomus, Pallas 1814) – naujakūrėrūšis Lietuvos priekrantėje ir Kuršių mariose. Baltijos jūra ir jos problemos. Klaipėda. Aplinkosministerijos Jūrinių tyrimų centras, 148-159.Bacevičius E., Gasiūnaitė Z. R., 2008. Two crab species- Chinese mitten crab (Eriocheir sinensisEdw.) and mud crab (Rhithropanopeus harrisii (Gould) ssp. tridentatus (Maitland) in theLithuanian coastal waters, Baltic Sea. Transitional Waters Bulletin, 2 (2): 63-68.Bacevičius E., Petrėnaitė D., 2010, First decade after expansion: biology, feeding habits andmetazoan parasites of the round goby (Neogobius melanostomus Pallas, 1814) in the Lithuaniancoastal zone and Curonian lagoon (South-eastern Baltic Sea). 5th student’s conference:Biodiversity and functioning of aquatic systems in the Baltic Sea Region, spalio 6-8 d. Palanga.p. 16-18.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 416

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13BINLIT, 2010. Biologinės invazijos Lietuvos ekosistemose klimato kaitos sąlygomis: priežastys,poveikis, prognoses. Baigiamoji ataskaita. Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas.Projekto vadovas: S. Olenin. Klaipėda. 293 p.Bubinas A., Repečka M., 2003. Distribution of zoobenthos in the bottom sediment of the nearshorezone of the Baltic Sea in Nida-Klaipeda stretch. Acta Zoologica Litanica, 13(2): 125-134.Bubinas A., Vaitonis G., 2003. The analysis of the structure, productivity, and distribution ofzoobenthocenoses in the Lithuanian economic zone of the Baltic Sea and importance of somebenthos species to fish diet. Acta Zoologica Litanica, 13(2): 114-124.Daunys D., Schiedek D., Olenin S., 2000. Species strategy near its boundary: the Marenzelleriacf. viridis (Polychaeta, Spionidae) case in the South-Eastern Baltic Sea. Internat. Rev.Hydrobiol., 85(5-6): 639-651.Daunys D., Zettler M.L., 2006. Occurrence of the North-American amphipod Gammarus tigrinusSexton, 1939 in the Lithuanian part of the Curonian lagoon. Acta Zoologica Lithuanica, 16 (1):20-26.Gasiūnaite Z.R., Didžiulis V., 2002. Ponto-Caspian Invader Cercopagis pengoi (Ostroumov,1891) in the Lithuanian Coastal Waters. Sea & Environment, 2: 97-101.Gruszka P., 1999. The river odra estuary as a gateway for alien species immigratio n to the BalticSea basin. Acta Hydrochimica et Hydrobiologica, 27(5): 374–382.Leppakoski E., Olenin S., 1999. Xenodiversity of the European brackish water seas: the NorthAmerican contribution. In: Pederson J. (ed.) Marine Bioinvasions. Proceedings of the FirstNational Congress, January 24-27, 1999, Massachusetts Institute of Technology: 107-119Leppäkoski E., Shiganova T., Alexandrov B., 2009. European enclosed and semi-enclosed Seas.In: Rilov G., Crooks J.A. (ed-s). Biological invasions in marine ecosystems. Springer, Berlin,Heidelberg, 529–548Olenin S., Leppäkoski E., 1999. Non-native animals in the Baltic Sea: alteration of benthichabitats in coastal inlets and lagoons. Hydrobiologia, 393: 233-243.Olenin S., Leppäkoski E., Gollasch S., Gruszka P., Skora K., Hoppe K., Ojaveer H., Orlova M.,2002. Recently introduced non-indigenous species. Environment of the Baltic Sea area, 1994-1998. HELCOM. Baltic Sea Environment Proceedings, 82B: 173-175.Olenin S., Alemany F., A. Cardoso C., Gollasch S., Goulletquer P., Lehtiniemi M., McCollin T.,Minchin D., Miossec L., Occhipinti Ambrogi A., Ojaveer H., Jensen K.R., Stankiewicz M.,Wallentinus I. & Aleksandrov B., 2010. Marine Strategy Framework Directive - Task Group 2Report. Non-indigenous species. EUR 24342 EN. ISBN 978-92-79-15655-7. ISSN 1018-5593.DOI 10.2788/87092. Luxembourg: Office for Official Publications of the EuropeanCommunities: 44 pp.Olenin S., Daunys D., 2005. Invaders in suspension-feeder systems: variations along the regionalenvironmental gradient and similarities between large basins. In: Dame R., Olenin S. (ed-s). TheComparative Roles of Suspension-Feeders in Ecosystems. NATO Science Series. Earth andEnvironmental Series, 47: 221-237Olenin S., Minchin D., Daunys D., 2007. Assessment of biopollution in aquatic ecosystems.Marine pollution bulletin, 55 (7-9): 379-394.Olenina I., 2004. Abiotic factors controlling abundance of the invasive dinoflagellateProrocentrum minimum (Pavillard) Schiller in the coastal waters of Lithuania, Baltic Sea. Baltic- the sea of aliens, Gdynia, Poland 25-27.08.2004, Book of Abstracts: 39-40.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 417

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Olenina I., Wasmun, N., Hajdu S., Jurgensone I., Gromisz S., Kownacka J., Toming K., VaiciuteD., Olenin S., 2010. Assessing impacts of invasive phytoplankton: The Baltic Sea case. MarinePollution Bulletin, 60: 1691–1700.Rakauskas V., Bacevičius E., Pūtys Ž., Ložys L., Arbačiauskas K., 2008. Expansion, feeding andparasites of the round goby, Neogobius melanostomus (Pallas, 1811), a recent invader in theCuronian Lagoon, Lithuania. Acta Zoologica Lituanica, 18(3): 180-190.Williamson M., 1996. Biological Invasions. Chapman Hall, London: 256 pp.Zaiko A., Lehtiniemi M., Narščius A., Olenin S., 2011. Assessment of bioinvasion impacts on aregional scale: a comparative approach. Biological Invasions, 13: 1739-1765.Zaiko A., Olenin S., Daunys D., Nalepa T., 2007. Vulnerability of benthic habitats to the aquaticinvasive species. Biological invasions, 9: 703–714.Zolubas T., 2006. Invazinio vėžiagyvio Cercopagis pengoi (Ostroumov, 1891) poveikispriekrantės žvejybos verslui. Žuvininkystė Lietuvoje, VI: 84-94.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 418

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 137.3 Komerciniams tikslams naudojamos žuvys3 deskriptorius „Komerciniams tikslams naudojamos žuvų, moliuskų ir vėžiagyvių populiacijosneviršija saugių biologinių ribų ir jų pasiskirstymas pagal amžių ir dydį parodo gerą ištekliųbūklę“Šis deskriptorius taikomas visoms išteklių grupėms, kurios patenka į Reglamento (EB)Nr. 199/2008 (atsižvelgiant į Direktyvos 2008/56/EB geografinę aprėptį) ir panašių bendrosiosžuvininkystės politikos reikalavimų taikymo sritį. Jo taikymas šioms ir kitoms išteklių grupėmspriklauso nuo prieinamų duomenų (atsižvelgiant į Reglamento (EB) Nr. 199/2008 nuostatas dėlduomenų rinkimo), pagal kuriuos bus pasirenkami tinkamiausi naudotini rodikliai. Trys šiodeskriptoriaus kriterijai, pagal kuriuos vertinama pažanga, padaryta siekiant užtikrinti gerąaplinkos būklę, ir su kiekvienu iš jų susiję rodikliai yra tokie:žvejybos veiklos poveikio mastas- pagrindinis rodiklis - Mirtingumo dėl žvejyboskoeficientas (F) (3.1.1);išteklių reprodukcinis pajėgumas – pagrindinis rodiklis - Neršiančių išteklių biomasė (SSB)(3.2.1).Populiacijos pasiskirstymas pagal amžių ir dydį - pagrindiniai rodikliai: didesnių už vidutinę pirmos lytinės brandos normą žuvų proporcija (3.3.1);vidutinis didžiausias visų rūšių, minimų mokslinių tyrimų laivų įrašuose, žuvų ilgis(3.3.2);95-asis žuvų ilgio pasiskirstymo procentilis remiantis mokslinių tyrimų laivų įrašais(3.3.3).Pagal Lietuvos nacionalinės žuvininkystės duomenų rinkimo programą (ES duomenųrinkimo programos, DCF) duomenys reikalingi rodikliams apskaičiuoti renkami pagrindinėmstrims verslinėms žuvų rūšims: menkei, strimelei, brėtlingiui bei plekšnei.3.1 ir 3.2 rodikliai: Mirtingumo dėl žvejybos koeficientas (F) ir Neršiančių ištekliųbiomasė (SSB)MenkėICES darbo grupės apskaičiuoja menkių žvejybinį mirtingumą 22-24 ir 25-32 Baltijosjūros pakvadračiuose atskirai (ICES, 2012). Toks vakarų (22-24 pakvadračiai) ir rytų Baltijos(25-32 pakvadračiai) menkių išteklių grupių atskyrimas yra pagrįstas menkių genetiniaisskirtumais (Nielsen et al., 2001), kurie, nepaisant dalies arealų persidengimo, yra palaikomiskirtingų nerštaviečių, skirtingo neršto laiko bei ikrų ypatybių. Taigi šioms dviem menkiųišteklių grupėms taikytinas skirtingas išteklių valdymo režimas. Lietuvos ekonominė zona, esanti26-ajame pakvadratyje, priklauso rytų Baltijos menkių išteklių grupei ir, dėl menkių populiacijosvientisumo, negali būti išskirta kaip atskiras, savarankiškas menkių išteklių grupės vienetas,todėl mirtingumo dėl žvejybos koeficiento (F), neršiančių išteklių biomasės (SSB)paskaičiavimas tik Lietuvos zonai nėra prasmingas, t.y. skaičiavimai turi būti atliekami visai rytųBaltijos išteklių grupei (25-32 pakvadračiams).Pagal ICES (2010) paskaičiavimus F ir SSB rodiklių reikšmės rytų Baltijos menkiųišteklių grupei 1966 – 2011 m. laikotarpiui pateiktos 7-26 ir 7.3-17 pav. Menkių išteklių SSBatitinkanti gerą aplinkos būklę nėra apskaičiuota, o žvejybinio mirtingumo F atitinka F MSY .Galima manyti, jog F sumažinimas iki F MSY ir yra pagrindinė priežastis lemianti dabartiniu metustebimą menkių išteklių gausėjimą Baltijos jūroje.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 419

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Siekiant geros aplinkos būklės arba siekiant ją tokią išlaikyti, F vertės turi arba prilygtiF MSY vertei (mirtingumo dėl žvejybos lygis, kuris palaipsniui užtikrina didžiausią tausią žvejybąužtikrinantį sužvejotų žuvų kiekį, angl. MSY), arba būti už F MSY vertę mažesnės. Tai reiškia, kadmišrios žuvininkystės srityje ir tais atvejais, kai svarbi ekosistemų sąveika, ilgalaikiai valdymoplanai gali sudaryti sąlygas kai kuriuos išteklius naudoti nesiekiant F MSY lygių, kad nebūtųapribota galimybė naudoti kitų rūšių išteklius sulig F MSY lygiu (Komisijos sprendimas,2010/477/ES).7-26 pav. Menkių neršiančių išteklių biomasė (SSB) pagal ICES (2010).7.3-17 pav. Menkių žvejybinis mirtingumas 1966-2011m. pagal ICES (2010)*.*F lim – žvejybinio mirtingumo lygis, kurį viršijus, ilgalaikėje perspektyvoje ištekliaisumažės dėl ženkliai sumažėjusio reprodukcinio populiacijos pajėgumo. F pa - dėl neapibrėžtumųvertinimo procese, F pa yra apibūdinamas kaip „žvejybinis mirtingumas su tam tikra atsarga“,sukurtas išvengti Flim viršijimo, kai apskaičiuojamas F, kuris turi būti žemiau F pa . F msy –žvejybinio mirtingumo lygis, kuriam esant užtikrinamas didžiausias sugaunamų žuvų kiekisilgalaikėje perspektyvoje, atsižvelgiant į žuvų augimo greitį ir naturalų mirtingumą.StrimelėLietuvos ekonominė zona patenka į 25-29+32 Baltijos jūros pakvadračius - ICES išskirtąsilkių išteklių valdymo vienetą (ICES, 2012). Nors į šį regioną patenka lėtai (šiaurinė dalis) irgreitai (pietinė dalis) augančių individų grupės, bei pavasarį ir rudenį neršiančios populiacijos,dėl intensyvios silkių migracijos šiuose pakvadračiuose netikslinga išskirti smulkesnius ištekliųvaldymo vienetus. ICES darbo grupės apskaičiuojamas strimelių žvejybinis mirtingumas 25-JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 420

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 1329+32 pakvadračiuose gali būti sėkmingai taikomas strimelių išteklių būklės ar poveikioištekliams vertinimui Lietuvos ekonominėje zonoje. Neršiančių išteklių biomasės (SSB)skaičiavimas tik Lietuvos ekonominei zonai taip pat nėra tikslingas, t.y. turi būti skaičiuojamas25-29+32 Baltijos jūros pakvadračių strimelių ištekliams.Pagal ICES (2010) paskaičiavimus F ir SSB rodiklių reikšmės 25-29+32 Baltijos jūrospakvadračių strimelių ištekliams 1974 – 2011 m. laikotarpiui pateiktos 7-28 pav. ir 7-29 pav.Strimelių išteklių SSB atitinkanti GAB nėra apskaičiuota, o žvejybinio mirtingumo F atitinkaF MSY . Atsižvelgiant į tai, jog strimelių ištekliai eksploatuojami didesniu nei F MSY .režimu bei tai,jog menkių ištekliai didėja sumažinus jų žvejybos intensyvumą ir F, galima daryti prielaidą, jogperspektyvoje strimelių ištekliai ir jų SSB mažės.7-28 pav. Strimelių neršiančių išteklių biomasė (SSB) pagal ICES (2010).7-29 pav. Strimelių žvejybinis mirtingumas 1974-2011m. pagal ICES (2010).BrėtlingisRemiantis ICES darbo grupių rekomendacijomis, mirtingumo dėl žvejybos koeficientasbei neršiančių individų biomasė skaičiuojami 22-32 pakvadračiams kaip vientisam ištekliųvaldymo vienetui, kadangi patikimų įrodymų dėl brėtlingio populiacijų Baltijos jūrojeheterogeniškumo nėra. Tad tiek žvejybinio mirtingumo, tiek neršiančių išteklių biomasėsskaičiavimas tik Lietuvos ekonominei zonai yra netikslingas, t.y. skaičiavimai turi būti atliekamivisos populiacijos mastu (ICES, 2012).Pagal ICES (2010) paskaičiavimus F ir SSB rodiklių reikšmės Baltijos jūros brėtlingiųištekliams 1974 – 2011 m. laikotarpiui pateiktos 7-30 pav. ir 7-31 pav. Brėtlingių išteklių SSBatitinkanti gerą aplinkos būklę nėra apskaičiuota, o žvejybinio mirtingumo F atitinka F MSY .JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 421

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Atsižvelgiant į tai, jog brėtlingių ištekliai eksploatuojami didesniu nei F MSY .režimu bei tai, jogmenkių ištekliai didėja sumažinus jų žvejybos intensyvumą ir F, galima daryti prielaidą, jogperspektyvoje brėtlingių ištekliai ir jų SSB mažės.7-30 pav. Brėtlingių neršiančių išteklių biomasė (SSB) pagal ICES (2010).7-31 pav. Brėtlingių žvejybinis mirtingumas 1974-2011m. pagal ICES (2010).3.3 rodiklis: Populiacijos pasiskirstymas pagal amžių ir dydįŠie rodikliai nėra skaičiuojami ICES darbo grupėse, todėl skaičiavimai padaryti remiantisnacionaliniais duomenimis. Nežiūrint to, tarptautinis bendradarbiavimas bei derinimas,apskaičiojant šiuos, kaip ir F bei SSB rodiklius, bei parenkant GAB indikuojančias rodikliųreikšmes ateityje yra būtinas.Didesnių už vidutinę pirmos lytinės brandos normą žuvų proporcija (3.3.1)Šis rodiklis skaičiuojamas populiacijos lygmenyje kaip biomasės, didesnės už pirmąlytinę brandą, proporcija. Rodiklio reikšmės menkėms, strimelėms, brėtlingiams ir plekšnėmsapskaičiuotos remiantis mokslinių tyrimų laivų įrašais (Žuvininkystės tarnyba prie ŽŪM) irpateiktos 7-32 – 7-35 pav.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 422

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 1310.90.80.70.60.50.40.30.20.102005 2006 2007 2008 20097-32 pav. Didesnių už vidutinę pirmos lytinės brandos normą menkių (>35 cm) proporcija moksliniųtyrimų laivų įrašuose 2005-2009 m.1.110.90.80.70.60.52003 2004 2005 2006 2007 2008 20097-33 pav. Didesnių už vidutinę pirmos lytinės brandos normą strimelių (>16 cm) proporcija moksliniųtyrimų laivų įrašuose 2003-2009 m.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 423

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 1310.90.80.70.60.50.40.30.20.101996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 20097.3-34 pav. Didesnių už vidutinę pirmos lytinės brandos normą brėtlingių (>12 cm) proporcija moksliniųtyrimų laivų įrašuose 1996-2009 m.10.950.90.850.80.750.72005 2006 2007 2008 20097.3-2 pav. Didesnių už vidutinę pirmos lytinės brandos normą plekšnių (>21,5 cm) proporcija moksliniųtyrimų laivų įrašuose 2003-2009 m.Vidutinis didžiausias visų rūšių, minimų mokslinių tyrimų laivų įrašuose, žuvų ilgis(3.3.2)Vidutinio didžiausio ilgio indikatorius naudojamas skaičiuoti visai žuvų bendrijaipagautai tam tikro tipo įrankiu arba bendrijos daliai išskirtai pagal morfologiją, elgseną arbuveinių pasirinkimą (pvz., dugninės žuvys). Indikatorius atspindi bendrijos rūšinę sudėtį beianalizuojamos bedrijos dalies dydžio pasiskirstymą, tačiau neatspindi dydžio pokyčiųindividualiose populiacijose (ICES, 2012). Atsižvelgiant į tai, jog Lietuvoje moksliniuose laivųJŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 424

L, cmL, cmLIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13tyrimuose renkami tik tikslinių žuvų rūšių (menkė, strimelė, brėtlingis ir plekšnė) duomenys iratliekama pilna šių rūšių pagautų žuvų analizė, kuri leidžia apskaičiuoti 3.3.1 ir 3.3.3 idikatorius,susijusisu su atskirų žuvų rūšių subrendusių individų biomasės proporcija ir populiacijų ilgiųpasiskirstymu bei atspindinčius žvejybos poveikį šio rodiklio skaičiavimas neturi prasmės.95-asis žuvų ilgio pasiskirstymo procentilis remiantis mokslinių tyrimų laivų įrašais(3.3.3)Šis indikatorius gerai apibūdina žuvų ilgių pasiskirstymą bei atspindi didelių žuvų gausąbendrijoje, todėl yra labai jautrus žvejybos ar kitam antropogeniniam poveikiui (ICES, 2012).Rodiklis, kuris yra ilgių pasiskirstymo 95-asis procentilis, skaičuojamas atskiroms komerciškaieksploatuojamoms žuvų rūšims (ICES, 2012). Rodiklio reikšmės menkėms, strimelėms,brėtlingiams ir plekšnėms apskaičiuotos remiantis mokslinių tyrimų laivų įrašais (Žuvininkystėstarnyba prie ŽŪM) ir pateiktos 7-36 – 7-39 pav.80757065605550454035302005 2006 2007 2008 20097.3-3 pav. 95-asis menkių ilgio pasiskirstymo procentilis remiantis mokslinių tyrimų laivų duomenimis.2826242220181614122000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 20097-37 pav. 95-asis strimelių ilgio pasiskirstymo procentilis remiantis mokslinių tyrimų laivų duomenimis.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 425

L, cmL, cmLIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 1315141312111091996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 20097-38 pav. 95-asis brėtlingių ilgio pasiskirstymo procentilis remiantis mokslinių tyrimų laivų duomenimis.413937353331292005 2006 2007 2008 20097.3-39 pav. 95 -asis upinių plekšnių ilgio pasiskirstymo procentilis remiantis mokslinių tyrimų laivųduomenimis.Literatūros sąrašasICES, 2010. Report of the ICES Advisory Committee, 2010. ICES Advice, 2010. Book 8, 119pp.ICES, 2012. Marine Strategy Framework Directive - Descriptor 3+ , ICES CM 2012/ACOM:62.173 pp.Nielsen E.E., Hansen M.M., Schmidt C., Meldrup D., Grønkjær P., 2001. Determining thepopulation of origin of individual cod in the Northeast Atlantic. Nature 413: 272.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 426

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 137.4 Mitybos tinklai4 deskriptorius „Visų žinomų jūrinių mitybos tinklų elementų gausumas ir įvairovė normalūs, ojų lygis gali užtikrinti ilgalaikę rūšių gausą ir visišką jų reprodukcinio pajėgumo išsaugojimą“Visų jūrinių mitybos tinklų elementų gausos ir įvairovės lygiai yra normalūs ir galiužtikrinti ilgalaikę rūšių gausą ir visiškai išsaugoti jų reprodukcinį pajėgumą.Mitybos tinklų vertinimui siūlomi 6 rodikliai, priklausantys „Pasirinktų rūšių proporcijosmitybos tinklo viršuje“ (4.2) ir „Pagrindinių trofinių grupių ir (arba) rūšių gausa ir (arba)pasiskirstymas“ (4.3) grupėms (7-7.4-15 lent.). Dėl duomenų stokos bei pagrindinių populiacijųarba trofinių grupių savybių (pvz., ruoniai, pagrindinės arba jūrinių paukščių rūšys Lietuvosvandenyse neformuoja stabilių populiacijų ir priklausomos nuo gretimų teritorijų) šiame etapedeskriptorius nevertinamas pagal produktyvumo (4.1) rodiklius. Visi siūlomi rodikliai yragrindžiami informacija apie mitybos tinklų aukštesnio lygio elementus (žuvis ir paukščius) arbatampriai su jais susijusius objektais (zooplanktoną). Šiame etape mitybos tinklų deskriptoriuineturi tik šiam deskriptoriui parengtų rodiklių, visi siūlomi rodikliai yra „bioįvairovės“deskriptoriaus rodiklių sudėtyje.7-7.4-15 lent. Mitybos tinklų deskriptoriaus rodiklių geros aplinkos būklės nustatymo charakteristika.RodiklisGeros aplinkos būklės nustatymometodas4.1 Pagrindinių rūšių arba trofinių grupių produktyvumasGeros aplinkos būklės aprašymas irslenkstinė vertė4.2 Pasirinktų rūšių proporcija mitybos tinklo viršuje4.2.1 Žuvųbendrijos dydžioindeksasDidesnių kaip 30 cm žuvų sugavimųvienai standartizuotai žvejybospastangai medianos 5 % procentilis.Gerą aplinkos būklę Lietuvos priekrantėježymi rodiklio reikšmė didesnė nei 0,56vienai standartizuotai žvejybos pastangai.4.2.2 Žuvųbendrijosgausumoindeksas (Plėšriųžuvų gausumas)4.2.3 Žuvųbendrijos trofinisindeksasRodiklio reikšmės atitinkančios GABapskaičiuotos remiantis žuvųmonitoringo Lietuvos Baltijos jūrospriekrantėje duomenimis 1994-2011m. pagal HELCOM rekomendacijas(HELCOM 2011a ir 2011b). Rodiklisapskaičiuojamas remiantis plėšriųžuvų rūšių sugavimu vienai CPUE(vienam tinklų rinkinio tinklui). GABatitinka rodiklio reikšmės viršijančiosmedianos 5 % procentilį.Rodiklis skaičiuojamas pagal formulę:(Trofinis rūšies lygmuo * santykinisgausumas). GAB atitinka rodikliomedianos procentilių tarp 5 %reikšmės.Žuvų bendrijos gausumo indekso (Plėšriųžuvų gausumo) rodiklis pagrįstas plėšriųžuvu gausumu ir atspindi ištekliųpasipildymą jaunikliais bei mirtingumą.Rodiklio reikšmė rodo ar priekrantės žuvųgausumas ir įvairovė užtikrina tinkamąpriekrantės ekosistemos funkcionavimą iratsparumą poveikiams. Lietuvospriekrantėje šio rodiklio apskaičiuotareikšmė, atitinkanti GAB yra >0,53 vienaižvejybos pastangai.Žuvų bendrijos trofinio indekso rodiklisatspindi bendrą mitybinę žuvų bendrijosstruktūrą ir grindžiamas skirtingo trofiniolygmens žuvų proporcijų bendrijojeapskaičiavimu. Rodiklis apskaičiuojamasremiantis visų rūšių sugavimu vienaiCPUE bei jų suminiu trofiniu lygmeniuapskaičiuotu pagal Fish Base(www.fishbase.org). Lietuvos priekrantėješio rodiklio apskaičiuotos reikšmės,atitinkančios GAB yra: 3.49 < GAB >JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 427

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13RodiklisGeros aplinkos būklės nustatymometodasGeros aplinkos būklės aprašymas ir3.23 CPUE.slenkstinė vertė4.3 Pagrindinių trofinių grupių ir (arba) rūšių gausa ir (arba) pasiskirstymas4.3.1 Copepodagrupės biomasė4.3.2 Zooplanktonomikrofagų biomasė4.3.3 Žiemojančiųjūrinių paukščiųpopuliacijosgausumas1997-2010m. Copepoda grupėssantykinės biomasėsmesozooplanktone vidurkio 95 %pasikliautinio intervalo apatinė riba.1997-2010m. zooplanktono mikrofagųsantykinės biomasėsmesozooplanktone vidurkio 95 %pasikliautinio intervalo viršutinė riba.Palyginimas su 2002–2011 metaisvykdytų žiemojančių jūros paukščiųpopuliacijų gausumo apskaitųLietuvos priekrantėje vidurkiais,taikant 20 % nuokrypįGera aplinkos būklė yra kuomet CB% yraaukštesnė nei 54 %.Gera aplinkos būklė yra kuomet MMB%yra žemesnė nei 34 %.Gera aplinkos būklė yra kuometrudakaklių narų (Gavia stellata),juodakaklių narų (Gavia arctica),ausuotųjų kragų (Podiceps cristatus),didysis dančiasnapių (Megus merganser),nuodėgulių (Melanitta fusca), lediniųantis (Clangula hyemalis), sibirinių gagų(Polysticta stelleri) ir klykuolių(Bucephala clangula) gausumasnukrypsta nuo daugiamečio 2002–2011metais registruoto gausumo vidurkio nedaugiau kaip 20 %.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 428

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 137.5 Eutrofizacija5 deskriptorius „Žmogaus sukelta eutrofizacija yra sumažinta, ypač jos neigiamas poveikis, pvz.,biologinės įvairovės praradimas, ekosistemos nykimas, žalingas dumblių žydėjimas ir deguoniestrūkumas dugno vandenyse“Eutrofikacijos vertinimui siūlomi 3 rodikliai, priklausantys „Maisto medžiagų lygio“(5.1) ir „Tiesioginis maisto medžiagų gausėjimo poveikio“ (5.2) grupėms (7-7.5-16 lent.). Šiameetape deskriptorius nevertinamas pagal „Maisto medžiagų (SiO 2 , N ir P) santykis“ (5.1.2) ir„Netiesioginio maisto medžiagų gausėjimo poveikio“ (5.3) rodiklius. Lietuvos IEZ vandenųbūklės vertinimui rekomenduojama naudoti regioninio vertinimo metu nustatytas gerosekologinės būklės vertes.7-7.5-16 lent. Eutrofikacijos deskriptoriaus rodiklių geros aplinkos būklės nustatymo charakteristika.Geros aplinkos būklės nustatymo Geros aplinkos būklės aprašymas irRodiklismetodasslenkstinė vertė5.1 Maisto medžiagų lygiai5.1.1 Maistomedžiagųkoncentracijavandens storymėjePriekrantėje geros aplinkos būklėsvertės apskaičiuotos remiantis ryšiaissu vasaros vidutinėmis chlorofilo avertėmis (žiūr. žemiau „Chlorofilokoncentracijos vandens storymėjerodiklį“).Atvirai jūrai geros aplinkos būklėsslenkstinės vertė žymi 50 %maksimalų nuokrypį nuo etaloninessąlygas aprašančios vertės.5.2 Tiesioginis maisto medžiagų gausėjimo poveikis5.2.1 Chlorofilokoncentracijavandens storymėje5.2.2 Vandensskaidrumas, susijęssu padidėjusiuskendinčiųjųdumblių kiekiu33 % nuokrypis nuo modeliuotosetaloninės Chl a vertės Lietuvospriekrantei (esant etaloninėmssąlygoms būdingai maistiniųmedžiagų prietakai upėmis).Atvirai jūrai geros aplinkos būklėsslenkstinės vertės yra modeliuotosremiantis ekspertinėmis prielaidomisapie maistinių medžiagų prietaką suupių nuotėkiais, žemdirbystėsintensyvumą ir kt. procesusetaloninėse sąlygose (HELCOM,2007, HELCOM, 2011b).25 % nuokrypis nuo etaloniniųsąlygų, nustatytų remiantis pastarojošimtmečio matavimų duomenimisPriekrantėje gerą aplinkos būklę žymivasaros vidutinė bendro azotokoncentracija ≤250 µg N/l ir vasarosvidutinė bendro fosforo koncentracija≤26 µg P/l, o Kuršių marių vandenųįtakos zonoje mažesnės vidutinėskoncentracijos nei 0,4 mg N/l ir 0,026mg P/l.Atviroje Baltijos jūros dalyje žiemąištirpusio azoto vidutinė koncentracija(be NH 4 ) yra mažesnė nei 0,041 mg N/l,o ištirpusio fosoforo vidutinėkoncentracija mažesnė nei 0,011 mgP/l.Priekrantės gera aplinkos būklė žymimažesnes vidutines chlorofilo a vasaroskoncentracijas nei 4,9 μg/l.Atviroje Baltijos jūros dalyje vidutinėschlorofilo a vasaros koncentracijos yramažesnės nei 1,9 µg/l.Atviroje Baltijos jūros dalyje vidutinėvasaros vandens skaidrumo (matuojamoSecchi disku) rodiklio vertės yra didesnėnei 7 metraiJŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 429

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMAS7.5.1 Maisto medžiagų koncentracija vandens storymėjeIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Nemuno upės nuotėkis sudaro virš 85 % visо upės kilmės azoto ir 84 % viso upės kilmėsfosforo patenkančių į Lietuvos Baltijos jūros akvatoriją. Pagal daugiamečius tyrimų duomenisvidutiniškai per metus į Baltijos jūrą Nemunu patenka iki 40,5 tūkst. t bendro azoto ir 1,8 tūkst. tbendro fosforo. Nemuno pritakos palyginimas su momentiniais bendrojo azoto ir bendrojofosforo kiekiais visoje Lietuvos Baltijos jūros rajono akvatorijoje (94,3 tūkst. t N ir 8,5 tūkst. t Patitinkamai) rodo, kad N prietaka yra reikšminga ir sudaro apie 43 % viso esančio kiekio, tuotarpu P prietakai tenka tik penktadalis (apie 21 %) viso kiekio. Nors prietakos ir esančių kiekiųsantykis atspindini abiotinių ir biotinių veiksnių tarpusavio sąveikos procesus ir jų santykinępusiausvyrą vandens storymėje, tikėtina, jog esant ženkliai prietakai daugiametė maistiniųmedžiagų koncentracijų kaita turėtų priklausyti nuo upių prietakos svyravimų. Koreliacinėanalizė iš dalies patvirtina šią prielaidą: reikšmingas koreliacinis ryšys nustatytas tarp azotometinės prietakos ir vidutinių metinių koncentracijų vandenyje visame jūros rajone r= 0,734 beiatskirose jos dalyse (r= 0,690 – Kuršių marių vandenų įtakos zonoje; r= 0,617 – pietinėjesmėlėtoje priekrantėje; r= 0,828 – šiaurinėje akmenuotoje priekrantėje r= 0,728 – teritorinėjejūroje už priekrantės zonų; r= 0,632 LIEZ) (7-40 pav.). Tuo tarpu santykinai nežymi P prietakasutampa su koreliacinės analizės rezultatais - patikimo ryšio tarp fosforo prietakos ir kasmetiniųfosforo koncentracijų pokyčių skirtingose Baltijos rajono zonose nebuvo nustatyta (7-40 pav.),todėl tikėtina, jog P dinamikai svarbesni yra kiti veiksniai, tokie kaip apvelingas, Šiaurės jūrosvandens prietaka ir P dinamika kitose Baltijos jūros teritorijose.7-40 pav. Vidutinių bendrojo azoto koncentracijų (mg N/L) daugiametė kaita Baltijos jūros rajone (PL –Kuršių marių vandenų įtakos zona; PSP – pietinė smėlėta priekrantė; SAP – šiaurinė akmenuotapriekrantė; TV – teritoriniai vandenys už BVPD tipologinių priekrantės rajonų; LIEZ – išskirtinėekonominė zona) ir vidutinės daugiametės azoto prietaka (N load) Nemuno upe.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 430

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 137-41 pav. Vidutinių bendrojo fosforo koncentracijų (mg P/L) daugiametė kaita Baltijos jūros rajone (PL –Kuršių marių vandenų įtakos zona; PSP – pietinė smėlėta priekrantė; SAP – šiaurinė akmenuotapriekrantė; TV – teritoriniai vandenys be priekrantės zonų; LIEZ – išskirtinė ekonominė zona) ) irvidutinės daugiametės fosforo prietaka (P load) Nemuno upe.7-42 pav. Vidutinių chorofilo koncentracijų (µg/L) daugiametė kaita Baltijos jūros rajone (PL – Kuršiųmarių vandenų įtakos zona; PSP – pietinė smėlėta priekrantė; SAP – šiaurinė akmenuota priekrantė; TV –teritoriniai vandenys be priekrantės zonų; LIEZ – išskirtinė ekonominė zona) ) ir vidutinės azoto prietaka(N load) Nemuno upe.Įvertinus tai, jog P limitavimas yra aktualus atmosferinį N fiksuojančiomscianobakterijoms, kurios ir formuoja didžiausią chlorofilo dalį vasarą, o N vaidmuo pirminėsprodukcijos ženkliai priklauso nuo P prieinamumo (7.5-13 pav.), būklės valdymo galimybėsypač atviroje jūros dalyje yra ribotos.Pagal turimus stebėsenos duomenis ryšiais tarp vidutinių žiemos PO 4 ir NO 3koncentracijų ir biologinių kokybės elementų rodiklių vasarą negalima remtis (7-44 pav.), todėlpriekrantės ir tarpinių vandenų būklės vertinimui naudotinos BVPD įgyvendinimo metunustatytos (Daunys et al., 2007) bendro azoto ir bendro fosforo vasaros slenkstinės vertės tarpJŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 431

Fitopl. Biomase vasara, µg/lFitopl. Biomase vasara, µg/lChla (μg/l)Chla (μg/lLIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13vidutinės ir geros vandens kokybės klasių: ≤250 µg N/l ir ≤26 µg P/l Baltijos priekrantėje ir ≤0,4mg N/l bei ≤0,24 mg P/l Kuršių marių vandenų įtakos zonoje.12108y = 0,1207x + 0,7518R 2 = 0,47551210864200 20 40 60 80TP (μg/l)64200 500 1000 1500TN (μg/l)7.5-13 pav. Ryšiai tarp chlorofilo a vidutinės vasaros koncentracijos ir bendro azoto ir bendro fosforopriekrantėje pagal 1993-2007 metų (bendram azotui nuo 1997 m) birželio-rugsėjo mėn. valstybiniomonitoringo stotyse 1, 1B, 2, 6 ir 7 Baltijos jūroje (JTD duomenys).60005000y = 13,852x - 62,191R 2 = 0,365960005000y = -65,99x + 2790,5R 2 = 0,1875400030002000100000 50 100 150 200 250 300NO3 ziema, µg/l400030002000100000 10 20 30 40PO4 ziema, µg/l7-44 pav. Vasaros fitoplanktono biomasės ryšiai su vidutinėmis žiemos nitratų (kairėje) ir fosfatų(dešinėje) koncentracijomis priekrantėje (1, 1B, 2, 6, 7 stotys 2001-2007 m.).Kadangi Lietuvos išskirtinės ekonominės zonos dalyje būklė iš esmės priklauso nuobendros situacijos centrinėje Baltijos jūroje, geros aplinkos būklės kriterijų siūloma naudoti GABsąlygoms HELCOM (2007) nurodytas žiemos neorganinių azoto (DIN be NH 4 ) ir fosforojunginių (DIP) vidutines koncentracijas 0,041 mg N/l DIN (be NH 4 ) ir 0,011 mg P/l DIP. Šiųslenkstinių verčių kontekste Lietuvos Baltijos jūros IEZ vidutinės daugiametės DIN (NOx +NH 4 )ir DIP reikšmės (atitinkamai 0,101 mg N/l ir 0,021 mg P/l) yra ženkliai didesnės.7.5.2 Maisto medžiagų (silicio dioksido, azoto ir fosforo) santykisMaisto medžiagų koncentracijų santykio vandens masėje (paviršiuje) rodiklio aktualumasdeklaruojamas daugumos autorių įvairiose studijose (Moisander et al., 2003; Wan, 2011).Baltijos jūroje, pasižyminčioje išskirtiniu cianoprokariotų vystymosi intensyvumu ir papildomo(atmosferos) azoto prietaka, tradiciškai rekomenduojama (HELCOM, 2007) orientuotis į azoto irfosforo santykį žiemos laikotarpyje bei jo ryšius su tokiais eutrofikacijos rodikliais, kaipchlorofilo a koncentracija ar fitoplanktono biomasė.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 432

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Nors ištirpusių medžiagų santykis žiemą yra didžiausias Kuršių marių įtakos zonoje irpriekrantės vandenyse ties žemyninių krantu, ryšiai su fitoplanktono biomase gana silpni (7-44pav.) ir nenaudotini geros aplinkos kriterijaus išvedimui. Teritoriniuose vandenyse tolstant nuokranto ir Kuršių marių žiočių šis santykis mažėja (daugiametis vidurkis apie 23-28) ir pasiekiaminimalias reikšmes išskirtinės ekonominės zonos vandenyse (daugiametis vidurkis apie 10).Apie 3-5 kartus mažesnis N:P santykis atviroje jūroje lyginant su priekrante (atitinkamairegistruotos ir mažiausios chlorofilo a reikšmės, kurių daugiametis vidurkis apie 2,5 µg/l) įrodokitą dinaminių procesų prigimtį ir tikėtina, giluminio fosforo vaidmenį. Todėl atviros jūrosbūklės vertinimui ateityje rekomenduotina orientuotis į bendrą regiono lygmenyje centrineiBaltijai nustatytą geros aplinkos būklės N/P kriterijų.7.5.3 Chlorofilo koncentracija vandens storymėjeChlorofilo koncentracijų Baltijos jūros vandenyje daugiametė dinamika geraidokumentuota ir yra pakankamai reprezentatyvi, atspindinti fitoplanktono vystymosi ypatumus.Priekrantės vandenims chlorofilo a rodiklio naudojimas būklės vertinimui išsamiai išnagrinėtas(Daunys et al., 2007), todėl siūloma taikyti priekrantės vandenims geros-vidutinės būklėsslenkstines vertes vasaros vegetacijos laikotarpiu: mažesnes 4,9 µg/l priekrantės rajonuose irKuršių marių vandenų įtakos zonoje esant didesniam nei 4 psu druskingumui. Maksimalūschlorofilo a kiekiai Lietuvos Baltijos jūros rajono vandens paviršiniuose sluoksniuose pastarųjųdešimtmečių laikotarpiu vidutiniškai siekdavo nuo 8,5 µg/l atokiose LIEZ zonose iki 21,8 µg/LKuršių marių vandenų įtakos zonoje. Atviroje jūroje siektinos chlorofilo a reikšmės yra 1,5-1,9µg/l (HELCOM, 2007; HELCOM, 2011a). Pastarojo dešimtmečio laikotarpyje skirtingoseLietuvos akvatorijos dalyse vidutinės koncentracijos (2,6 – 7,5 µg/l) buvo ženkliai didesnės užHELCOM rekomenduojamas slenkstines geros būklės vertes.7.5.4 Vandens skaidrumas, susijęs su padidėjusiu skendinčiųjų dumblių kiekiuVandens skaidrumo duomenų masyvas yra pakankamas pokyčių tendencijoms vertinti,tačiau vandens spalvą sąlygojančios tanininės ir humininės medžiagos, kaip ir mineralinėsdalelės, ženkliai keičia ryšį tarp eutrofikacijos ir vandens skaidrumo (HELCOM, 2011a). Norstiesioginiais matavimais pagrįstų duomenų apie šį reiškinį nėra, Kuršių marių vandenų įtakoszonoje ir priekrantės vandenyse toks poveikis vandens skaidrumui gali būti pakankamai stiprus,todėl gali iškreipti eutrofikacijos rodiklio reikšmę. Netiesiogiai apie tai galima spręsti išduomenų apie maksimalų banguolio paplitimą iki 15-16 m, kuris stebimas apytiksliai ties 3,5 mSecchi rodiklio verte (7-4 pav.). Jūriniams vandenims taikant tradicinį koeficientą apytiksliailygų 3, fotinės zonos gylis šiuo atveju turėtų būti apie 10-11 m., o tai prieštarauja stebimammaksimaliam makrofitų augimo gyliui ir nurodo mažiausiai 4-5 m nesuderinamumą tarp stebimoir tikėtino fotinės zonos gylio naudojant jūrinių vandenų optinėms savybėms pritaikytąkonversijos faktorių. Dėl šios priežasties priekrantės vandenims, kur taninių ir huminių medžiagųmedžiagų poveikis vandens skaidrumui nėra tirtas, šio rodiklio būklės vertinimui naudotinerekomenduotina be papildomų bio-optinių vandens tyrimų.Už priekrantės ir tiesioginių Kuršių marių vandenų poveikio zonos ribų fitoplanktonosvarba vandens skaidrumui santykinai didėja. Nors daugiametės kaitos duomenys rodo, jogBaltijos jūros skaidrumo rodiklio reikšmės reikšmingai sumažėjo, tačiau pagal turimus duomenispastaraisiais metais Lietuvos Baltijos jūros rajone vandens skaidrumas pastebimai padidėjo (7-45pav.). Atsižvelgus į spalvos pokyčio efektus dėl organinių medžiagų priemaišųrekomenduojamos siektinos vasaros vandens skaidrumo (matuojamo Secchi disku) rodikliovertės, atspindinčios gerą aplinkos būklę centrinėje Baltijos jūros dalyje, yra didesnės nei 7JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 433

19601962196419661968197019721974197619781980198219841986198819901992199419961998200020022004200620082010Secchi gylis (m)LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13metrai (HELCOM, 2007; HELCOM, 2011a). Ši vertė atitinka 25 % nuokrypį nuo etaloniniųsąlygų, nustatytų remiantis pastarojo šimtmečio matavimų duomenimis.18,016,014,0atvira jūrapriekrantės vandenys12,010,08,06,04,02,00,07-45 pav. Secchi gylio kaita nuo 1960 iki 2010 m Baltijos jūros Lietuvos akvatorijoje (JTD, neskelbtiduomenys).7.5.5 Deguonies tirpimas, t.y. pokyčiai dėl padidėjusios organinės medžiagos skaidymo iratitinkamo ploto dydžioPirminiame vertinimo etape buvo konstatuota, jog pagal stebėsenos tyrimų duomenisLietuva disponuoja pakankamai gausia informacija apie hipoksijos ir deguonies stygiauspriedugniniuose sluoksniuose giluminėse stotyse reiškinius. Baltijos jūra – sąlyginai labaiuždaras vandens baseinas – neišvengiamai susiduria su deguonies stygiaus problemomis.Haloklino stagnuojantis poveikis giliems (žemiau 80 m) sluoksniam giluminėje dalyje, nesantnereguliariai vykstančio Šiaurės jūros vandens proveržio, sudaro palankias sąlygas deguoniesištekliams išsekti. Susidarius anaerobinėms sąlygoms iš dugno nuosėdų atsipalaiduoja fosforojunginiai, vėlgi savo ruožtu skatinantys eutrofikacijos procesą. Į vandens masę patenka taip pat iraplinką teršiančių sunkiųjų metalų bei redukuotų produktų (NH 4 , H 2 S, CH 4 , etc.), kuriųoksidacija taip pat spartina deguonies suvartojimą.Baltijos jūroje taip pat formuojasi ir tam tikros laikinos hipoksijos zonos, kuriosedeguonies deficitas juntamas tam tikrais vegetacinio sezono laikotarpiais ir yra tampriai susijęssu pirminės produkcijos mastais atitinkamose zonose. Tokiu atveju tiesioginis eutrofikacijospoveikis yra akivaizdus ir betarpiškas. Kiek kitaip poveikis bedeguonių zonų susidarymuiformuojasi giluminiuose sluoksniuose, kur nėra tiesioginės sąveikos su paviršiniais vandenimis ireutrofikacijos padariniai pasireiškia tam tikra ekosistemos atminties forma. Priedugnyjeskaidoma organinė medžiaga galėjo būti susintetinta kitur ne betarpiškai šalies teritorijoje,besiribojančioje su susidariusiomis bedeguoninėmis zonomis.Lietuvos akvatorijoje yra trys gilūs rajonai: Gdansko įdauboje ir įsiterpiančiame Nemunoproslėnyje gylis viršija arba artimas 80 m, ir Gotlando įdaubos pakraštyje gylis didesnis negu110 m. Pastaroji zona yra bedeguonių zonų susidarymo židinys, kur svarbiausią vaidmenįJŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 434

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13deguonies deficito ir sunaudojimo procesams lemia reiškiniai, esantys už Lietuvos Baltijos jūrosrajono ribų.Kita vertus, norint detaliai ir nuosekliai stebėti deguonies suvartojimo pokyčius, būtina netik registruoti deguonies koncentracijų pokyčius, bet ir įvertinti kai kurias papildomas rodikliocharakteristikas – anoksinės zonos susidarymo viršutinę ribą, deguonies mažėjimo ir/arvandenilio sulfido koncentracijos vertikalųjį profilį ir kt. Atsižvelgiant į kompleksinį įvairiųfaktorių poveikį deguonies koncentracijoms giliavandenėje akvatorijos dalyje šio rodikliotaikymas būklės vertinimui šiame etape nerekomenduotinas.LiteratūraDaunys D., Olenin S., Paškauskas R., Zemlys P., Olenina I., Bučas M., 2007. Typology andClassification of Ecological Status of Lithuanian Coastal and Transitional Waters: an Update ofExisting System. Technical Report for Transition Facility project No. 2004/016-925-04-06:Procurement of services for the Institutional building for the Nemunas River Basin management:66.HELCOM, 2007. Towards a Baltic Sea unaffected by eutrophication helcom overviewMinisterial Meeting Krakow, Poland, 15 November 2007.Kuznetsov I., Neumann T., Burchard H., 2008. Model study on the ecosystem effect of a variableC:N:P ratio for cyanobacteria in the Baltic Proper. Ecol. Model., 219: 107–114.HELCOM, 2011a. HELCOM CORE EUTRO Workshop on development of core eutrophicationindicators fourth meeting. Helsinki, Finland, 15-16 September, 2011.HELCOM, 2011b. HELSINKI COMMISSION HELCOM CORESET/TARGREV JAB 5/2011Joint Advisory Board for the HELCOM CORESET and TARGREV Projects Fifth MeetingHelsinki, Finland, 16-17 November 2011.Moisander P.H., Steppe T.F., Hall N.S., Kuparinen J., Paerl H.W., 2003. Variability in nitrogenand phosphorus limitation for Baltic Sea phytoplankton during nitrogen-fixing cyanobacterialblooms. Marine Ecology Progress Series, 262: 81-95.Ptacnik R., Andersen T., Tamminen T., 2010. Performance of the Redfield ratio and a family ofnutrient limitation indicators as thresholds for phytoplankton N vs. P limitation. Ecosystems, 13:1201–1214. DOI: 10.1007/s10021-010-9380-z.Redfield A.C., 1934. On the proportions of organic derivations in sea water and their relation to thecomposition of plankton, in: James Johnson Memorial Volume, edited by: Daniel, R. J., University Pressof Liverpool: 177–192.Wan Z., Jonasson L., Bi H., 2011. N/P ratio of nutrient uptake in the Baltic Sea. Ocean Sci., 7:693–704,doi:10.5194/os-7-693-2011.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 435

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 137.6 Jūros dugno vientisumas6 deskriptorius „Jūros dugno vientisumas yra tokio lygio, kad užtikrinamas ekosistemųstruktūros ir funkcijų išsaugojimas, o ypač nėra neigiamo poveikio bentoso ekosistemoms“Atsižvelgiant į ekosistemų gebėjimą atsikurti siekiama, kad žmogaus veikla jūros dugnenetrukdytų išsaugoti natūralios ekosistemų komponentų įvairovės, produktyvumo ir dinaminiųekologinių procesų. Įvertinti šį deskriptorių yra sunku, nes informacijos apie kai kurias jūrosdugno ekosistemos savybes ir apie kai kurių žmogaus veiklos rūšių poveikį yra nedaug.Vertinimą ir stebėseną tikslinga atlikti po to, kai bus atlikta pradinė biologinės įvairovėssavybėms daromo poveikio ir keliamos grėsmės, taip pat žmogaus veiklos poveikio analizė, oatlikto mažo masto vertinimo rezultatai bus panaudoti rengiant didesnio masto vertinimą. Jūrosdugno vientisumui vertinti šiuo metu HELCOM CORESET specifinių Baltijos regiono rodikliųnesiūlo. Iš Komisijos siūlomo kriterijaus „6.1. Fizinė žala atsižvelgiant į substrato ypatybes“geros būklės vertinimui tinkamas rodiklis „Žmogaus veiklos gerokai paveikto jūros dugno plotaspagal skirtingas substrato rūšis“. Šis rodiklis yra aktualus vertinant žmogaus veiklos (tralavimotrasos, dampingo rajonai, dugno kasimo vietos) poveikį jūros dugno fizinėms savybėms, kurios,kaip buveinių substratas, turi tiesioginę įtaką dugno biotopams.7.6-17 lent. Būklės vertinimo rodiklių geros aplinkos būklės nustatymo charakteristika.RodiklisGeros aplinkos būklės nustatymo Geros aplinkos būklės aprašymas irmetodasslenkstinė vertė6.1. Fizinė žala atsižvelgiant į substrato ypatybes6.1.2. Žmogaus Reguliarių stebėjimų apie žmogaus Dėl įvairios žmogaus veiklos galiveiklos gerokai veikiamą jūros dugną ir dugno pasikeisti jūros dugno fizinės savybės:paveikto jūros dugno nuosėdų litologinę sudėtį nėra. reljefas, dugno nuosėdų sudėtis.plotas pagal Duomenys yra gaunami ūkio Priklausomai nuo poveikio masto irskirtingas substrato subjektų monitoringo lygmenyje, konkrečių jūros rajono savybių šierūšisvertinant gruntų gramzdinimo irsmėlio kasimo poveikį. Taikomipokyčiai gali daryti arba nedarytineigiamą poveikį biotopams ir bendraidistanciniai ir tiesioginiai dugno ekosistemos būklei. GEB vertinimuinuosėdų tyrimų metodai. Naujos svarbu fiksuoti žmogaus fiziniojūrinių tyrimų technologijos, taikant poveikio jūros dugnui plotus ir jųdaugiaspindulinį echolotavimą, santykį su nepaveiktu dugnu.šoninį skenavimą, povandeninesvideo sistemas, įgalina gauti naujoskokybės duomenis.Dėl pasikeitusių sedimentacinių sąlygųar nuosėdinės medžiagos šaltinių galipasikeisti dugno nuosėdų litologinėsudėtis ir nuosėdų tipų paplitimo ribos.Tokie pokyčiai turi tiesioginį poveikįbiotopų būklei. GEB vertinimuisiūloma nustatyti dugno nuosėdųlitologinių tipų plotų pokyčius.Jūros dugno charakterizuoja batimetrija, reljefas, nuosėdų (substrato) tipai. Šios savybėskartu su hidrologinėmis sąlygomis nulemia biotopų struktūrą. Rodiklio vertinimui yra siūlomaišskirti 4 substrato tipus (Rice et al., 2012): 1) minkštas substratas - smulkus smėlis ir dumblas(dalelių dydis < 2 mm); 2) žvyro substratas – žvirgždas ir gargždas (dalelių dydis nuo 2 iki 256mm); kietas substratas – rieduliai, pagrindinės uolienos ir kt. (dalelių dydis >256 mm);biogeninis substratas – kriauklainis ir kt. Lietuvos akvatorijoje galima išskirti tik tris pirmuosiusterigeninio substrato tipus, biogeninės nuosėdos jūroje nėra sutinkamos. Lietuvos jūrosakvatorijoje paplitusios dugno nuosėdos yra pavaizduotos II.2 priedas.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 436

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Pagal siūlomą substrato skirstymą, į minkšto substrato tipą patenka - smulkus smėlis,aleuritas ir dumblas; į žvyro – žvirgždas, gargždas ir įvairus smėlis; o į kieto substrato -rieduliai, morena ir molis. Minkšto substrato tipą formuoja šiuolaikinės dugno nuosėdos, tuotarpu kiti substrato tipai – tai daugiausia ankstesniais geologiniais laikotarpiais ar ankstesnėmisBaltijos jūros raidos stadijomis susiformavę geologiniai dariniai. Pateiktame paveikslepavaizduotos „Nugramzdintos nuosėdos“ parodo, kad jau šiandien jūros dugne yra žmogausveiklos paveiktų dugno plotų su tai sedimentaciniai aplinkai nebūdingomis dugno nuosėdųfizinėmis savybėmis.Lietuvos akvatorijoje fiksuojami jūros dugno fizinių savybių pokyčiai vyksta dėlKlaipėdos uoste iškasamų gruntų gramzdinimo, smėlio kasimo Palangos paplūdimių papildymuiir tralavimo, naudojant dugninius tralus. Tralavimo poveikis jūros dugnui nėra tirtas, tačiaugalima išskirti tik vietas, kuriose tokia veikla vykdoma. Intensyvėjant jūros naudojimui ateityježmogaus poveikis jūros dugnui didės. Jau yra suplanuotas elektros kabelio tiesimas iš Lietuvos įŠvediją, numatoma Šventosios, Klaipėdos, Giliavandenio uostų plėtra, svarstomos galimybėsjūroje vystyti vėjo energetiką. Todėl žmogaus veikiamų jūros dugno plotų fiksavimas yra vienasiš GAB vertinimo parametrų.Gruntų gramzdinimasStipriausiai jūros dugną Lietuvos akvatorijoje veikia Klaipėdos uoste iškasamo gruntogramzdinimas (šalinimas). Reikia konstatuoti, kad uostas yra gilinamas ir gruntas jūroješalinimas jau daugiau kaip 100 metų, tačiau per tą laiką keitėsi grunto gramzdinimo vietos.Dabartinė pagrindinio giliavandenio dampingo vieta yra naudojama nuo 1986 m. Per tąlaikotarpį čia yra nugramzdinta virš 20 mln. m³ grunto.Giliavandenis dampingo rajonas yra tarp 45 ir 49 m gylio izobatų (7-46 pav.). Dugnoreljefe išryškėja teigiamos reljefo formos susijusios su grunto gramzdinimu. Didžiausi reljefopokyčiai nustatyti dampingo kvadrato centre ir rytinėje dalyje, kur fiksuojami 2 supiltinio gruntokauburiai, kurių viršūnės yra iškilusios virš dugno 3-4 m. Bendras supiltinio grunto gūbrysištysęs PV-ŠR kryptimi nuo 48 m ir 44 m izobatų. Mažiausias gylis dampingo rajone yra apie 43m. Sprendžiant pagal dugno reljefo pobūdį ir izobatų eigą, dalis grunto yra už dampingokvadrato rytinės ribos.Šiame dampingo rajone išsiskiria trys dugno nuosėdų tipai: aleuritingas smėlis,aleuritinis smėlis ir aleuritinis dumblas. Aleuritingas smėlis labiausiai paplitęs dugno nuosėdųtipas, kuris aptinkamas tiek pačiame dampingo rajone, tiek ir už jo ribų. Tai yra šiam jūrosrajonui būdingos dugno nuosėdos atitinkančios sedimentacinėje aplinkoje vyraujančiaslitodinamines sąlygas. Aleuritinis smėlis ir aleuritinis dumblas yra nuosėdų tipai susiję su gruntųgramzdinimu. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nugramzdintų gruntų sudėtis jūros dugnekeičiasi. Iš dampingo rajono išplaunamos molio ir aleurito dalėlės perklostomos plačiame dugnoplote ne tik dampingo rajone, bet ir už jo ribų. Apie dampingo poveikį dugno nuosėdųgranuliometrinės sudėties kaitai galima spręsti pagal nuosėdų medianinį diametrą irišrūšiuotumą (7-47 pav.).Taigi gruntų gramzdinimas giliavandenio dampingo rajone turi didelį dugno nuosėdųpokyčiams ne tik pačiame dampingo kvadrate, bet ir už jo ribų. Kadangi gramzdinamų gruntųsudėtis neatitinka šio jūros litodinaminei situacijai, jau po grunto gramzdinimo vykstanuosėdinės medžiagos perklostimas ir išnešimas iš pylimo vietų.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 437

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 137-46 pav. Giliavandenio dampingo rajono dugno reljefas (matavimai atlikti 2011 m.).7-47 pav. Dugno nuosėdų medianinis diametras (Md, mm) ir išrūšiuotumas (So) giliavandeniodampingo rajone.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 438

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Smėlio kasimasDugno morfologijos pokyčiai stebimi dviejų metodų pagalba – paviršiaus reljefopokyčiai matuojami daugiaspinduliniu echolotu; paviršinių nuogulų pasiskirstymas ir kasimopėdsakų monitoringas vykdomas naudojant šoninės apžvalgos sonagramas.Smėlio kasimo rajone prieš kasimo darbus vyraujantys gyliai kito nuo 19 iki 25 metrų.Patį kasimo rajoną sudaro virš dugno apie 4-5 metrus iškilusi pakiluma, besitęsianti Š – ŠVkryptimi. Pakilumoje išryškėja 4 kauburiai, tarpusavyje atskirti siauromis iki 2-3 m gyliogriovomis, skersai suskaidančiomis pakilumą. Tokie P-Š, PV-ŠR krypties reljefo pažemėjimaiišsiskiria visame tirto rajono dugno paviršiuje. Pagal šoninės lokacijos duomenis visas rajonasbuvo padengtas smėlingomis nuosėdomis, dugno paviršiuje neaptikta jokių didesnių arnuskendusių objektų.Sprendžiant pagal dugno reljefo pokyčius po atliktų darbų, grunto kasimas buvovykdomas plaukiant išilgai gūbrio ir jo paviršiuje kasant siaurus iki 1 m gylio griovius. Šiosiškasos gerai matomos birželio mėn. sudarytoje batimetrinėje schemoje (7.6-18 pav.) irsonograminėje paviršiaus nuotraukoje (7.6-49 pav.). Visos pagrindinės dugno reljefo formosišlaikė savo pirminį pobūdį, o dugno pažeidimai (gylių pokyčiai) nustatyti tik pačiose kasimovietose.Praėjus keturiems mėnesiams po kasimo darbų atlikti reljefo tyrimai, parodė, kad kasimovietose vyksta reljefo niveliacija. Tokiu būdu yra užnešamos išilginės iškasos ir dugnopaviršiaus reljefas įgauna savo pirmykštį vaizdą buvusį prieš kasimą. Stebimi smėlio kasimorajono dugno morfologijos pokyčiai rodo, kad atlikti darbai kol kas neturi poveikio jūros dugnoreljefui. Esant tokiam kasimo intensyvumui, kai per vieną paplūdimių papildymo ciklą buvoiškasta apie 130000-150000 m³ smėlio, dugno reljefas pilnai atsistato dėka nuosėdinėsmedžiagos migracijos.LiteratūraBorja A., Galparsoro I., Irigoien X., Iriondo A, Menchaca I., Muxika I., Pascual M., QuincocesI., Revilla M, Rodríguez J.G., Santurtún M., Solaun O., Uriarte A., Valencia V., Zorita I. 2011.Implementation of the European Marine Strategy Framework Directive: A methodologicalapproach for the assessment of environmental status, from the Basque Country (Bay of Biscay).Marine Pollution Bulletin 62. 889–904KU BPATPI. 2011. III ir IV dampingo rajonų asimiliacinės talpos vertinimas. Ataskaita,Užsakovas VĮ KVJUD. 47 p.KU BPATPI. 2011. Palangos paplūdimio papildymo smėliu aplinkos tyrimai ir monitoringas. IIetapas, tarpinė ataskaita. Užsakovas LR aplinkos ministerija. 56 p.Ricea J., Arvanitidisb C., Borjac A., Fridd C., Hiddinke J.G., Krausef J., Loranceg P.,Ragnarssonh S.A., Skoldi M., Trabuccoj B., Enserinkk L., Norkkol A. 2012. Indicators forSea-floor Integrity under the European Marine Strategy Framework Directive. EcologicalIndicators 12. 174–184.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 439

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 137.6-18 pav. Kasimo rajono batimetrinė schema užbaigus smėlio kasimo darbus 2011 m. birželis.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 440

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 137.6-49 pav. Smėlio kasimo rajono dugno paviršius po smėlio kasimo darbų, 2011 birželis.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 441

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 137.7 Hidrografinės sąlygos7 deskriptorius „Hidrografinių sąlygų negrįžtamas pakitimas neturi neigiamo poveikio jūrosekosistemoms“Dėl žmogaus veiklos įvykę negrįžtami hidrografinių sąlygų pakitimai yra, pavyzdžiui,nuosėdų ir gėlo vandens pernešimas, srovių ar bangų veikimas; dėl to pakinta fizinės ir cheminėssavybės, nurodytos Direktyvos 2008/56/EB III priedo 1 lentelėje. Tokie pokyčiai gali būti itinaktualūs tada, kai jie gali paveikti jūrų ekosistemas didesniu mastu, o pagal jų vertinimą galimaiš anksto sužinoti apie galimą poveikį ekosistemoms. Dėl priekrantės vandenų, Direktyvoje2000/60/EB nustatyti hidromorfologiniai tikslai, kurių reikia siekti naudojant priemones,numatytas upių baseinų valdymo planuose. Siekiant įvertinti konkrečios veiklos poveikį, reikiaišsiaiškinti kiekvieną atvejį atskirai. Tokios priemonės kaip poveikio aplinkai vertinimas,strateginis poveikio aplinkai vertinimas ir jūrų erdvės planavimas gali padėti nustatyti ir įvertintitokios veiklos poveikio mastą ir įvairius aspektus. Tačiau svarbu užtikrinti, kad visos tokiospriemonės leistų atsižvelgti į atitinkamus elementus, būtinus vertinant galimą poveikį jūrųaplinkai, įskaitant tarpvalstybinį lygmenį. ES mastu ir Baltijos jūros regione kol kas nėravieningo požiūrio dėl šio deskriptoriaus vystymo ir slenkstinių verčių nustatymo, todėlpateikiame deskriptoriaus aprašymą pagal Lietuvos akvatorijai aktualiausius poveikius.Kuršių marių vandenų išplitimo Baltijos jūroje zona apima apie 112,5 km 2 , o joserdvinės ribos yra maždaug 4,7 km pietuose ir 21 km šiaurėje nuo uosto vartų, vandensdruskingumas ties Klaipėdos uosto vartais kartais būna mažesnis nei 1 ‰, nors už keliolikosjūrmylių išmatuojamas 7 ‰ vanduo. Pavasarinių potvynių metu Kuršių marių vandenys išplintaiki 16-20 km atstumu nuo kranto, vasarą iki 5 km.Paviršinio vandens temperatūros pasiskirstymas priklauso nuo Kuršių marių vandensištekėjimo į Baltijos jūrą. Šiltesnis Kuršių marių vanduo, vyraujančių tėkmių yra nukreipiamasiš Klaipėdos sąsiaurio į šiaurę. Vandens temperatūra atviroje jūroje kinta nuo 2°C žiemą iki22°C vasarą.Pagilinus sąsiaurį, 2001-2009 m. jūros vandens prietaka į Kuršių marias padidėjo 0,076km 3 per metus. Druskingas vanduo net pasiekia Juodkrantę. Druskingo vandens paplitimasKuršių mariose yra apskaičiuojamas taikant skaitmeninius modelius, vykdant Klaipėdos uostoplėtros projektus (gilinant Klaipėdos sąsiaurį). Padidėjęs Kuršių marių druskingumas gali turėtiįtakos ekosistemos egzistavimo sąlygoms.2001-2002 m. vykdant Klaipėdos jūrų uosto rekonstrukcijos darbus buvo prailginti molai(šiaurinis 205 m, pietinis – 278 m), taip pat iki 14,5 m buvo išgilintas jūrinis įplaukos kanalas. Šiuosto rekonstrukcija turėjo įtakos gėlo Kuršių marių vandens pasiskirstymui Baltijos jūroje(7-50 pav.).Uosto rekonstrukcijos darbai turi įtakos gretimų uostui jūros krantų dinamikai. Vertinantmolų rekonstrukcijos įtaką buvo remtasi vykdomo Klaipėdos uosto krantų dinamikosmonitoringo duomenimis. Nustatyta, kad žemyne, arčiausiai molų esančioje kranto atkarpoje,kurioje krantas buvo santykinai stabilus, po rekonstrukcijos įsivyravo kranto ardos tendencijos.Kuršių nerijos krante, kur iki molų prailginimo arčiausioje molui kranto atkarpoje vyravointensyvios ardos procesai, po molų rekonstrukcijos pradėjo vyrauti sąnašų akumuliacijostendencijos. Šie kranto pokyčiai įvyko dėl bangų, hidrodinaminių ir nešmenų procesų pokyčiųpo uosto rekonstrukcijos.Tikėtina, kad uosto plėtra turės didelę įtaką Klaipėdos sąsiaurį supantiems krantams,todėl būtina pastoviai vykdyti krantų monitoringą, įtraukiant į jį ir hidro-litodinaminiusstebėjimus bei atlikti krantų pokyčių modeliavimą.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 442

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Šiuo metu svarstomos Šventosios uosto atstatymo alternatyvos. Pagal “1” alternatyvą(400 m ilgio molai) uosto rekonstrukcija tenkina minimalius uosto reikalavimus ir daromažiausią įtaką priekrantės litodinaminiams procesams. “2” uosto atstatymo alternatyva (800 milgio molai) taps krantų erozijos priežastimi uosto šiaurės pusėje. Galimi hidrodinaminių irnešmenų procesų pokyčiai yra nustatyti skaitmeninių modelių pagalba.7-7.7-18 lent. Hidrografinių sąlygų deskriptoriaus rodiklių geros aplinkos būklės nustatymocharakteristika.Geros aplinkos būklėsRodiklisnustatymo metodas7.1 Negrįžtamų pakitimų erdvinis apibūdinimas7.1.1 Ploto, Vandens temperatūrų irkuriame nustatyta druskingumų trendų analizėnegrįžtamų Kuršių mariose ir Baltijospakitimų dydis jūroje pagal monitoringoduomenis, temperatūrospokyčių ir druskingumosklaidos modeliavimas. Uostoplėtros projektų poveikioaplinkai vertinimas.Geros aplinkos būklės aprašymas irslenkstinė vertėDruskingumo ir vandens temperatūros pokyčiaiBaltijos jūroje dėl gėlo vandens prietakos išKuršių marių. Vykdant Klaipėdos uostogilinimą vis daugiau druskingo vandenspatenka į Kuršių marias. Didinant uostoprojektinius gylius, rekonstruojant ir statantnaujus hidrotechninius įrenginius keičiasi proKlaipėdos sąsiaurį ištekančio vandenspasiskirstymas. Pasikeitusios hidrologinėssąlygos gali turėti poveikį ekologinei būklei.Atliekant vertinimą turėtų būti nustatyti Kuršiųmarių vandens paplitimo ploto pokyčiai.Negrįžtamųhidrografiniųpokyčių poveikisBangų, srovių struktūros irnuosėdinės medžiagospernašos pokyčiairekonstruojant ar įrengiantnaujus uostus: bangų ir tėkmiųmatavimo stočių Baltijosjūroje duomenų kaupimas;bangų, hidrodinaminių irnešmenų migracijos procesųmodeliavimas skaitmeniniaismetodais; hidrotechniniųįrenginių poveikio aplinkaivertinimas.Klimato kaitos įtaka Baltijospriekrantės ekosistemoms dėlvandens lygio kilimo, vandenstemperatūros, tėkmiųstruktūros ir nešmenų pernašospokyčių: jūros vandens lygio irvandens temperatūrų trendųanalizė pagal monitoringoduomenis; vandens lygiokaitos, hidrodinaminių irnešmenų pernašos bei vandenstemperatūros prognozė pagalklimato kaitos scenarijus.Modeliavimas pagal globaliusklimato modelius ir emisijųscenarijus.Vystant Klaipėdos uostą yra ilginamiapsauginiai molai ir gilinamas įplaukos kanalas.Šie darbai turi įtakos bangų ir srovių dinamikai,nešmenų migracijai ir jūros krantų būklei.Hidrologiniams parametrams slenkstinės vertėsnenustatomos, reikalingas duomenų kaupimas iranalizė, išryškinant ekstremalių reiškiniųtendencijas. Krantų būklė vertinama stebintkranto linijos padėties (kranto linijoskoordinatės) ir smėlio tūrių paplūdimyje (m³ 1kranto linijos m) pokyčius.Prognozuojant oro temperatūros kaitą Lietuvojepagal ECHAM5 ir HadCM3 globalius klimatomodelius bei pagal A2, A1B, ir B1 šiltnamiodujų emisijų scenarijus nustatyta, kad per2071–2100 m. laikotarpį oro temperatūra pakilsvidutiniškai pagal visus scenarijus iki 10,1 °C,t.y. net 4,0 °C daugiau nei foninio laikotarpio(1961-1990) temperatūra. Tai galėtų padidintiBaltijos priekrantės vandens temperatūrą iki 2laipsnių. Tiksliau vandens temperatūros kaitąLietuvos Baltijos priekrantėje reikėtųmodeliuoti pagal klimato kaitos scenarijus.Didžiausi oro temperatūros pokyčiaiprognozuojami žiemos bei pavasario, o mažesnivasaros bei rudens sezonais.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 443

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 137-50 pav.Vidutiniai metiniai druskingumo pokyčiai po uosto rekonstrukcijos. Neigiamos reikšmės reiškiadruskingumo padidėjimą, teigiamos sumažėjimą. Modeliavimo rezultatai (Zemlys ir kt., 2011).Pastaraisiais dešimtmečiais Baltijos priekrantės vandens lygis ir vandens temperatūradidėjo. Nuo 1961 metų Lietuvos priekrantėje vidutinė vandens temperatūrą pakilo 0,7laipsniais, kai oro temperatūra padidėjo apie 1 laipsnį.Per 1961-2002 m. laikotarpį priekrantės vandens lygis ties Klaipėda padidėjo apie 16 cm.Pagal įvairius literatūros šaltinius Baltijos jūros lygis per XXI amžių gali keistis pagal šiuosscenarijus: a) 0,87 mm/m; b) 4,02 mm/m; c) 4,65 mm/m. Vandens lygio kilimas galėtų turėtiįtakos tiek tėkmių ir nešmenų režimui, tiek krantų būklei. Šie pokyčiai galėtų būti nustatytimodeliuojant nurodytus parametrus pagal klimato kaitos scenarijus. Atitinkamai didžiausivandens temperatūrų pokyčiai žiemos ir pavasario sezonais galėtų turėti ir biologiniamsrodikliams, priekrantėje pakeisti žuvų neršto sąlygas.LiteratūraBACC Author Team, 2008. Assessment of Climate Change for the Baltic Sea Basin. Berlin: Springer-Verlag. 474p.Dailidienė I., Davulienė L. 2008 Salinity trend and variation in the Baltic Sea near the Lithuanian coastand in the Curonian Lagoon in 1984-2005. Journal of Marine Systems, 74: 20-29.Gailiušis, Brunonas; Kriaučiūnienė, Jūratė. 2002. Baltijos jūros priekrantės hidrodinaminismodeliavimas. Aplinkos tyrimai, inžinerija ir vadyba, 3(21): 3-11.LEI, 2011. Šventosios valstybinio jūrų uosto Klaipėdos valstybino jūrų atstatymo PAV ataskaita.Užsakovas Klaipėdos uosto direkcija.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 444

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Zemlys P., Paškauskas R., Umgiesser G., Ferrarin Ch., 2011. Water quality modelling system. Project: Asystem for the sustainable management of Lithuanian marine resources using novel surveillance,modeling tools and ecosystem approach. 50 p.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 445

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 137.8 Teršalai aplinkoje8 deskriptorius „Teršalų koncentracijos lygis yra toks, kad nesukelia taršos poveikio“Norint išlaikyti esamą ar pagerinti jūros aplinkos būklę, pagal šį deskriptorių būtinasurasti tokius jo rodiklius, pagal kuriuos būtų nustatoma GAB. Tam reikia įvertinti medžiagų armedžiagų grupių, kurios įvardijamos kaip prioritetinėmis Direktyvos 200/60/EB ir dabarreglamentuojamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2008/105/EB, koncentracijų lygįįvairiose jūros aplinkos terpėse.Pagal medžiagų koncentracijų lygį, kuris vandenyje, dugno nuosėdose ar biotoje viršijaatitinkamus aplinkos kokybės standartus (AKS), nustatytus pagal Direktyvą (200/60/EB), yraišskiriamos medžiagos ar jų grupės, kaip indikatoriniai rodikliai, reikšmingi jūros aplinkoskokybei.Vertinant Baltijos jūros Lietuvos akvatorijos būklę pagal teršalų koncentracijų lygįvandenyje, yra naudojamos ribinės vertės (AKS), kurios nurodytos pagal Europos Parlamento irTarybos direktyvas (2000/60/EB; 2008/56/EB; 2008/105/EB) parengtame LR normatyviniamedokumente ,,Nuotekų tvarkymo reglamentas“ (Valstybės žinios, 2006, Nr. 59-2103; Žin., 2009,Nr.83-347; Žin., 2010, Nr. 59-2938). Vertinant jūros aplinkos būklę pagal dugno nuosėdųužterštumą, yra remiamasi pavojingų medžiagų ribinėmis vertėmis pateiktomis LR norminiamedokumente ,,Grunto kasimo jūrų ir jūrų uosto akvatorijose ir iškastų gruntų tvarkymo taisyklės“:LAND 46A-2002 (Žin., 2002, Nr. 27-976, Nr. 40-1516; 2003, Nr. 78-3586; 2008, Nr. 139-5521;Žin. , 2011, Nr. 43-2050), parengtame vadovaujantis 1992 m. Helsinkio konvencija dėl Baltijosbaseino jūrinės aplinkos apsaugos, Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisijos (HELCOM)rekomendacijomis ir Lietuvos Respublikos įstatymais. Jūros GAB nustatymo metodai beislenkstinės vertės pateiktos 7.8-19 lent. Pagal HELCOM CORESET projekte siūlomas ribinesvertes nuosėdoms, atlikome rekognostinį Baltijos jūros Lietuvos akvatorijos akvatorijos būklėsvertinimą.7.8-19 lent. Teršalų deskriptoriaus rodiklių geros aplinkos būklės nustatymo charakteristika.RodiklisGeros aplinkos būklės nustatymometodasGeros aplinkos būklės aprašymas irslenkstinė vertė8.1.1. Teršalai vandenyjeMetalai Geros aplinkos būklės vertės (CR i )apskaičiuotos remiantis teršalųvidutinėmis metinėmis koncentracijomis irjiems nustatytomis ribinėmis vertėmisvandenyje. Cheminės medžiagos (i) taršospoveikis (CR i ) vertintas kaip santykis tarpišmatuotos (Ci) ir nustatytos ribinės(aplinkos kokybės standartas - AKS, pagalNuotekų.., 2010) vertės (HELCOM, 2010;Nemerow, 1991).Kadmis (Cd) Geros būklės vertės (CR Cd ) apskaičiuotosremiantis Cd vidutinėmis metininėmiskoncentracijomis ir jam nustatyta ribine(MV-AKS: 0,2 µg/l) vertėmis (žr.: 2-4pav.).Jūros aplinkos būklė gera, jei CR i ≤1.Aplinkos būklė gera, jei apskaičiuotasCR Cd ≤1; t.y., kai vidutinė metinė Cdvertė ≤0,2 µg/l.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 446

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13RodiklisGeros aplinkos būklės nustatymometodasGeros aplinkos būklės aprašymas irslenkstinė vertėGyvsidabris(Hg)Švinas (Pb)Nikelis (Ni)Ftalatai:di(2-etilheksil)ftalatasLakiejiorganiniaijunginiai:TetrachlormetanasGeros būklės vertės (CR Hg ) apskaičiuotosremiantis Hg vidutinėmis metinėmiskoncentracijomis ir nustatyta ribine (MV-AKS: 0,05 µg/l) verte.Geros būklės vertės (CR Pb ) apskaičiuotosremiantis Pb vidutinėmis metinėmiskoncentracijomis ir nustatyta ribine (MV-AKS: 7,2 µg/l) verte.Geros būklės vertės (CR Ni ) apskaičiuotosremiantis Ni vidutinėmis metinėmis irnustatyta ribine (MV-AKS: 20 µg/l) verte.Geros būklės vertė (CR FT ) apskaičiuotaremiantis di(2-etilheksil)ftalato vidutinemetine koncentracija ir jam nustatyta ribine(MV-AKS: 1,3 µg/l).Geros būklės vertė (CR CCl4 ) apskaičiuotaremiantis tetrachlormetano vidutine metinekoncentracija ir jam nustatyta ribine (MV-AKS: 12 µg/l).Trichormetanas Geros būklės vertė (CR CHCl3 ) apskaičiuotaremiantis trichlormetano vidutine metinekoncentracija ir jam nustatyta ribine (MV-AKS: 2,5 µg/l).Prioritetinėspavojingosmedžiagos,pavojingosmedžiagos irLietuvojekontroliuojamos medžiagos(pagal Nuotekų…, 2010 1priede ie 2priedo A, B1dalis)8.1.2. Teršalai dugno nuosėdoseSunkiejimetalai – SM(Cu, Pb ,Zn, Ni,Cd. Cr, Hg, As)Geros aplinkos būklė vertės akvatorijospastovių stebėjimų stotyse apskaičiuotospagal daugiafaktorinį pavojingų medžiagųpoveikį aplinkai naudojantis integraliniu(CR) rodikliu. CR apskaičiuotassusumavus visus (CRi>1) atskiromsmedžiagoms (visoms analizuotoms 2008-2010 m. laikotarpiu) ir padalinus iškvadratinės šaknies tų medžiagų skaičiaus,kurių CRi>1.Geros aplinkos būklės vertės (CR SM )apskaičiuotos remiantis vidutinėmismetinėmis ir jiems nustatytomis ribinėmisvertėmis. Atskirų sunkiųjų metalų (SM)taršos poveikis (CR SM ) vertintas kaipsantykis tarp jo išmatuotos (C SM ) irnustatytos ribinės vertės.Aplinkos būklė gera, jei CR Hg ≤1; t.y.jei vidutinė metinė Hg vertė ≤0,05 µg/l.Aplinkos būklė gera, jei CR Pb ≤1; t.y.jei vidutinė metinė Pb vertė ≤7,2 µg/l.Aplinkos būklė gera, jei CR Ni ≤1; t.y. jeividutinė metinė Cr vertė ≤20 µg/l.Aplinkos būklė gera, kai CR i ≤1; t.y, jeidi(2-etilheksil)ftalato vidutinė metinėvertė ≤1,3 µg/l).Aplinkos būklė gera, kai CR i ≤1; t.y, jeiCCL 4 vidutinė metinė vertė ≤12 µg/l).Jūros aplinkos būklė gera, kai jei CR i≤1, t.y. kai trichlormetano vidutinėmetinė vertė ≤2,5 µg/l).Jūros aplinkos būklė gera, kai rodiklis:CR ≤1; neatinka geros būklės: CR >1-5(vidutinė); CR >5 (bloga).Aplinkos būklė gera, jei apskaičiuotimetalams (Cu, Pb, Ni, Cd. Cr, Hg, Asrodikliai) CR Me ≤1; t.y. jei vidutinėmetinė vertė: Cu ≤10 mg/kg*; Pb ≤20mg/kg*; Zn ≤60 mg/kg*; Ni ≤10mg/kg*; Cd ≤0,5 mg/kg*; Cr ≤30mg/kg*; Hg ≤0,1 mg/kg*.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 447

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13RodiklisGeros aplinkos būklės nustatymometodasGeros aplinkos būklės aprašymas irslenkstinė vertėNaftosangliavandeniliai (NA)Policikliniaiaromatiniaiangliavandeniliai (PAA)Polichlorintiejibifenilai (PCB)Organiniaialavo junginiai(TBA)Sunkiejimetalai – SM(Cu, Pb, Ni,Cd. Cr, Hg,As), PAA, PCBir TBA8.2 Teršalų poveikis8.2.1 Bendrostreso žuvimsrodiklis: žuvųligų indeksas8.2.2Genotoksiškumo rodiklis:mikrobranduolių indukcijaGeros būklės vertės (CR NA ) apskaičiuotosremiantis NA vidutinėmis metinėmis irnustatyta ribine (100 mg/kg) verte.Geros būklės vertės (CR PAA ) apskaičiuotosremiantis PAA sumos vidutinėmismetinėmis ir nustatyta ribine (1 mg/kg)verte.Geros būklės vertės (CR PCB ) apskaičiuotosremiantis PCB sumos vidutinėmismetinėmis ir nustatyta ribine (0,007mg/kg) verte.Geros būklės vertės (CR TBA ) apskaičiuotosremiantis TBT vidutinėmis metinėmis irnustatyta ribine (0,01 mg/kg) verte.Geros aplinkos būklė vertės akvatorijospastovių stebėjimų stotyse apskaičiuotospagal daugiafaktorinį pavojingų medžiagųpoveikį aplinkai naudojantis integraliniu(CR) rodikliu. CR apskaičiuotassusumavus visus (CRi>1)) atskiromsmedžiagoms (Cu, Pb, Ni, Cd. Cr, Hg, As,PAA, PCB ir TBA) ir padalinus iškvadratinės šaknies tų medžiagų skaičiaus,kurių CRi>1.Žuvų ligų indeksas (FDI) pagal išoriškaimatomas ligas: Ep – epiderminėhyperplazija/papilomos, Ly –Lymphocystis, Ul – odos oposMikrobranduolių (MB) dažnis dvigeldžiųmoliuskų žiaunų ląstelėse ir žuvų kraujoeritrocituose.Aplinkos būklė gera, jei CR NA ≤1; t.y. jeividutinė metinė NA vertė ≤100mg/kg*..Aplinkos būklė gera, jei CR PAA ≤1; t.y.jei vidutinė metinė PAA vertė ≤1mg/kg*.Aplinkos būklė gera, jei CR PCB ≤1; t.y.jei vidutinė metinė PCB vertė ≤0,007mg/kg*.Aplinkos būklė gera, jei CR TBA ≤1; t.y.jei vidutinė metinė TBA vertė ≤0,01mg/kg*(*- sauso svorio)Jūros aplinkos būklė gera, . kai rodiklis:CR ≤1; neatinka geros būklės: CR >1-5(vidutinė); CR >5 (bloga).Aplinkos būklė gera, kai pas žuvųpateles šių trijų ligų indeksas (FDI) yraiki slenkstinio (background) lygmens1,32, pas patinus – 0,96. Graduojantligas pagal sunkumą į tris kategorijas(lengvas, vidutinis ir sunkus) – FDI paspateles – 0,216, patinus – 0,232. Blogaaplinkos būklė, kai FDI viršija šiasreikšmes. Ypatingai bloga aplinkosbūklė, jei FDI graduojant ligas pagalsunkumą pas pateles pasiekia 54,0, paspatinus – 47,7Aplinkos būklė gera, kai MB dažnisdvigeldžių moliuskų žiaunų ląstelėse yrakaip kontrolinėse zonose ir neviršija1,0 ‰ (MB/1000 ląstelių), priekrantėsžuvyse neviršija 0,1‰ (MB/1000eritrocitų), giluminių zonų žuvyseneviršija 0,05 ‰.Didžiausią poveikį Lietuvos Baltijos jūros akvatorijai daro upių, ypač Nemuno, nuotėkis.Upių vanduo atneša dideliame sausumos plote natūraliai išplautų medžiagų, kurias papildo taršapatenkanti su miestų ir gyvenviečių nutekamaisiais vandenimis. Tiesiogiai į Baltijos jūrąnutekamasis vanduo srūva iš Palangos miesto nuotekų išleistuvo. Jūros aplinkos kokybinio fonoJŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 448

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13formavimą įtakoja laivyba, didžiųjų ūkio objektų (Klaipėdos uosto, Būtingės naftos terminalo)veikla. Kuršių marių vandenų išplitimo Baltijos jūros zonoje fiksuojamos, palyginus su likusiajūros akvatorijos dalimi, padidintos sunkiųjų metalų, naftos ir policiklinių aromatiniųangliavandenilių koncentracijos vandenyje ir lokaliai besikaupiančiose dugno nuosėdose(Garnaga et al., 2008; Jokšas et al., 2003). Lietuvos ekonominės zonos vakarinėje dalyjenuskandinto cheminio ginklo rajone, medžiagų, savo sudėtyje turinčių arseno, pasklidimasaplinkoje kol kas nepastebimas. Tačiau remiantis literatūriniais duomenimis (Katkova, 2010),ateityje galima prognozuoti didesnių As koncentracijų aptikimą priedugniniame vandenssluoksnyje. Didesnės arseno koncentracijos - 9,7 mg/kg (Garnaga, 2011) jau yra aptinkamosdugno nuosėdose cheminio ginklo nuskandinimo rajone Lietuvos ekonominėje zonoje, palygintisu fiksuojamomis maksimaliomis As koncentracijomis Klaipėdos uosto dugno nuosėdose - 7mg/kg (GGI, 2007-2009). Potencialus regioninės taršos naftos ir policikliniais aromatiniaisangliavandeniliais šaltinis jūroje yra Rusijos D-6 naftos platforma. Apskaičiuoti policikliniųaromatinių angliavandenilių indeksai netoli Rusijos D-6 naftos platformos dugno nuosėdoseparodė petrogeninę PAA kilmę (Garnaga, 2011).Vystantis pramonei ir žemės ūkiui, tobulėjant technologijoms kuriamos ir sintetinamosnaujos cheminės medžiagos, kurių net maži kiekiai gali turėti didžiulį neigiamą poveikį biotai irvisai jūrinei aplinkai. Pastaraisiais metais Baltijos jūros aplinkoje siūloma tirti miestų nuotekosear nuotekų dumble dažnai aptinkamus pavojingus junginius, tokius kaip: dioksinai, furanai,brominti difenileteriai, heksabromciklodekanas, perfluoroktano sulfonatai, organiniai alavojunginiai, nonilfenoliai ir jų etoksilatai; oktilfenoliai ir jų etoksilatai, chlorinti parafinai irpentachlorfenolis (HELCOM, 2009; HELCOM, 2010; COHIBA, 2009-2012). Tyrimų duomenųapie šių junginių koncentracijas Baltijos jūros Lietuvos akvatorijoje iš viso nėra arba yra labaimažai. Cohiba projekto metu gauti 11 prioritetinių pavojingų medžiagų/grupių (Hg ir Cd;organiniai alavo junginiai; 4-nonilfenolis ir oktilfenolis; endosulfanas; dioksinai, furanai ir PCB;chlorinti parafinai; penta-brominti difenileteriai, heksabromociklododekanai; perfluoruotijunginiai) tyrimų duomenys liečia ne tiesiogiai Baltijos jūros akvatoriją, o jos baseiną. Pavojingųmedžiagų tyrimai buvo atliekami Lietuvos nutekamųjų vandenų tikrinimo vietose, kuriosišdėstytos mažiau negu 50 km atstumu nuo Baltijos jūros: 2 miesto 2 gamybinio nuotekųvandens valymo įrenginiuose, taip pat liūties vandens bei užkasamo sąvartyno salvose. Išvalytinutekamieji yra išleidžiami į Kuršių marias. Cheminių tyrimų duomenys parodė, kad tirtoseLietuvos nutekamųjų vandenų vietose prioritetinių 11 pavojingų medžiagų / klasių koncentracijaneviršija kiekybinio įvertinimo ar netgi radimo lygio. Gauti Cohiba projekto rezultatai rodo, kadBaltijos jūros Lietuvos akvatorijos vandenyse bei nedideliu sorbciniu imlumu pasižyminčiosesmėlingose dugno nuosėdose išmatuoti minėtus pavojingus teršalus virš ribinių koncentracijųyra mažai tikėtina.Tyrimų duomenys. Vertinant įvairių objektų užterštumą svarbiausias rodiklis –teršiančių medžiagų kiekis natūralios aplinkos komponentėje. Pagal normatyvinį dokumentą(Paviršinių..., 2010), paviršinio vandens telkinys priskiriamas vienai iš dviejų cheminės būklėsklasių – gerai arba neatitinkančiai geros būklės. Pagal prastesniąją iš šių klasių yra nustatomavandens telkinio būklė. Paviršinio vandens telkinio cheminė būklė yra gera, jei visų pavojingųmedžiagų koncentracija neviršija didžiausių leidžiamų koncentracijų (Paviršinių..., 2010). Gerącheminę vandens būklę apibūdinti ir pavojingos medžiagos (i) taršos poveikį galima vertintisantykiu (CRi), apskaičiuotu tarp išmatuotos pavojingos medžiagos vertės (Ci) ir jai nustatytosribinės (AKSi) vertės aplinkoje (HELCOM, 2010; Nemerow, 1991). Šis koncentracijų santykisparodo kiek kartų tiriamoje aplinkoje pavojingos medžiagos koncentracija yra didesnė už jainustatytą ribinę vertę. Jei CRi >1, aplinkos būklė netenkina geros būklės slenkstinės vertės. Kuošio CRi rodiklio vertė didesnė, tuo teršiančios medžiagos poveikis aplinkai stipresnis ir aplinkosbūklė blogesnė.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 449

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Sinergetinis kelių medžiagų poveikis aplinkai mažai tyrinėtas, tačiau yra žinoma, kad netnedidelės pavojingų medžiagų koncentracijos kartu gali duoti stiprų pavojingą efektą aplinkai.Norint atskleisti daugiafaktorinį pavojingų medžiagų poveikį jūros aplinkai buvo panaudotasintegralinis CR rodiklis (HELCOM, 2010), apskaičiuojant jį vandens storymei ir dugnonuosėdoms. CR apskaičiuotas susumavus visus (CRi) atskiroms medžiagoms ir padalinus iškvadratinės šaknies tirtų medžiagų skaičiaus (HELCOM, 2010). Norint atskleisti cheminiųmedžiagų anomalijas aplinkoje, reikšmingos yra tos medžiagos ir tos jų vertės, kurių kiekiaiviršija tam tikrus nustatytus ar apskaičiuotus kiekius (tai gali būti AKS, lokali ar regioninė foninėreikšmė ir pan.) (Gregorauskienė et al., 2011). Siekiant išsiaiškinti, kurios būtent pavojingosmedžiagos ar jų grupės įtakoja aplinkos būklę akvatorijoje, skaičiuojant CR buvo sumuojamostos medžiagos, kurių CR i , reikšmės viršijo 1. Tokiu būdu, visos medžiagos, kurių koncentracijaviršijo AKS patenka į rodiklio reikšmę ir yra įvertinamos kaip problemiškos konkrečiam rajonui.Koks bebūtų tiriamų medžiagų skaičius, kurių koncentracija mažesnė nei ribinė vertė, CRrodiklio reikšmės neįtakoja. Jei CR < 1, reiškia visų tirtų cheminių medžiagų kiekis arealeneviršijo ribinių verčių, aplinkos būklė gera. Kuo daugiau cheminių medžiagų panaudotavertinimui, tuo geriau CR rodiklis atspindės tikrąją aplinkos būklę. Akivaizdu, kad aplinkosbūklės vertinimui labai svarbus yra vieningas duomenų surinkimo laikas, kiekis bei vieta.Baltijos jūros Lietuvos akvatorijos būklės vertinimui ir korektiškam jos palyginimui buvopanaudoti 2008-2010 m. Baltijos jūros ir Būtingės rajonų pastovių stebėjimų duomenys. Juospagal stebėjimo stočių gausumą, mėginių paėmimo dažnumą ir tiriamos vandens storymėsskirtumus turimos medžiagos analizei ir apibendrinimui suskirstėme į 2 grupes. Pirmą grupę išreglamentuojamo sąrašo (Nuotekų..., 2010) sudarė didžiausią duomenų eilę (matavimai paprastaiatliekami visose monitoringo stotyse, 4 kartus metuose keliuose vandens horizontuose) turintyssunkieji metalai (Hg, Pb, Cu, Cd, Zn, Cr ir Ni) ir naftos angliavandeniliai, kurie pagal pastarųjųmetų tyrimų rezultatus mūsų akvatorijoje tebėra aktualūs. Visų šių cheminių medžiagų, išskyrusNi (tyrimai tik nuo 2009 m.) viršijanti ribines vertes, koncentracija vandenyje buvo fiksuota.Antrąją grupę sudarė visi kiti specifiniai teršalai - pastoviai stebimas prioritetinių pavojingų,prioritetinių medžiagų kompleksas (Nuotekų..., 2010), kuris iki 2010 m. nebuvo pilnas,atliekamas kartą metuose ir ne visose stebėjimo stotyse. Paskutiniais metais šių prioritetiniųpavojingų cheminių junginių tyrimų spektras Baltijos jūros Lietuvos akvatorijos vandenysenuolat plečiasi.Pagal vidutinius metinius duomenis apskaičiuoti pavojingų aplinkai medžiagų užterštumorodikliai (CRi). Vidutinė metinė cheminės medžiagos koncentracija jūroje buvo apskaičiuota išvisos duomenų aibės (pagal monitoringų duomenis). Vidutinė metinė (2008 m. 2009 m. ir 2010m. tiriamos medžiagos koncentracija kiekvienoje stebimoje stotyje buvo apskaičiuota kaipmatematinis vidurkis, gautas iš visų pastovaus stebėjimo duomenų (Baltijos jūros ir Būtingėsnaftos monitoringai). Bendrai atskirų cheminių medžiagų technogeninei apkrovai ir jūrosaplinkos būklės tendencijai 2008-2010 m. laikotarpiu atskleisti apskaičiuoti metiniai (CRi) visaiBaltijos jūros Lietuvos akvatorijai (4.8-2 – 4.8-4 lent.). Problemiškų Lietuvos akvatorijaimedžiagų grupių ir jūros arealų išryškinimu, buvo pritaikytas bendras integralinis CR, įvertinantvisas I ir II grupės (4.8-3 lent.) chemines medžiagas ir jų vertes kiekvienoje monitoringinėjestotyje.Baltijos jūros aplinkos būklės vertinimas pagal dugno nuosėdų užterštumą buvoatliekamas naudojant 2008-20010 m. pastovių stebėjimų duomenis (Cu, Pb, Ni, Cd. Cr, Hg, Asbei naftos angliavandeniliai, policikliniai aromatiniai angliavandeniliai, polichlorintieji bifenilai,organiniai alavo junginiai), analogišku būdu kaip ir vandenyje, apskaičiuojant teršalųkoncentracijų poveikio aplinkai rodiklius. Tiriamoje jūros akvatorijoje vyrauja stambiagrūdėsdugno nuosėdos, todėl teršalų AKS naudotos smėliams nustatytos ribinės vertės (LAND 46A-2002; 2011).JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 450

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Geros būklės nustatymasGeros būklės vertinimas grindžiamas tomis teršiančiomis medžiagomis, apie kuriųkoncentracijas jūroje sukaupta daugiausia duomenų (NA ir SM) bei prioritetinėmis pavojingomismedžiagomis (Nuotekų..., 2010), kurių tyrimai kasmet plečiasi ir tampa vis aktualesni Baltijosjūrai.2008-2010 m. sunkiųjų metalų koncentracijų rodikliai (7.8-20 lent.) rodo, kadkiekvienais metais tik kadmio aptinkamos maksimalios koncentracijos viršija ribines MV-AKSvertes. Maksimali aptikta Cd koncentracija priekrantėje (St. 2) 2008 m. 6 kartus viršijusinustatytą DLK-AKS atsispindi ir padidėjusiame bendrame metiniame vidurkyje bei kadmiokoncentracijos pasiskirstyme 2008 m. (7.8-51 pav.). Kitų metalų, Hg, Pb, Cu, Zn ir Cr ribinesvertes viršijantys kiekiai fiksuojami tik epizodiškai. 2009 m. nustatytos Zn ir Cr maksimalioskoncentracijos lėmė jų metinį vidutinių reikšmių išaugimą. Visų metalų, išskyrus kadmį ir varįapskaičiuotos koncentracijų metinės medianos mažesnės už ribinę vertę. Tai rodo menką šiųmetalų poveikį bendrai akvatorijos aplinkos būklei ir kol kas nesukelianti ilgalaikių neigiamųpasekmių. 2010 m. didesnė metodo jautrumo riba, nei ankstesniais metais, leido aptiktimažesnius Cu kiekius vandenyje. Pagal metinius Cu vidurkius galima stebėti koncentracijosmažėjimo tendenciją. Nuo 2010 m. pasikeitus naftos angliavandenilių DLK ribinei vertei, kuridabar yra 0,2 mg/l (Nuotekų..., 2010), viršijantys šį dydį kiekiai Baltijos jūros Lietuvosakvatorijoje aptinkami retai, tačiau, rajone ties Būtinge tokių viršijančių DLK verčių fiksavimasrodo tolesnį NA tyrimų poreikį šių teršalų dinamikai prognozuoti. Remiantis jūros aplinkosgeros būklės analizės vertinimu, pagal sunkiųjų metalų ir naftos angliavandenilių koncentracijasvandenyje, galima teigti, kad geriausias indikatorius pagal 2008-2010 m. duomenis yraprioritetinės pavojingos medžiagos - Cd koncentracija vandenyje, kuri turi būti mažesnė neiMV- AKS: 0,2 μg/l.Vertinant visą jūros akvatorijos būklę pagal vidutinius sunkiųjų metalų ir naftosangliavandenilių rodiklius bei apskaičiuotas CR i reikšmes, kurios nesiekė 1 (7-20 lent.) aplinkosbūklė 2008-2010 m. laikotarpiu buvo gera.7.8-20 lent. Sunkiųjų metalų (SM) ir naftos angliavandenilių (NA) koncentracijų vertės bei aplinkosbūklės rodikliai (CR i ) 2008-2010 m. Baltijos jūros Lietuvos akvatorijoje (pagal Baltijos jūros ir Būtingėsmonitoringo duomenis).NA, mg/lSunkieji metalai (SM)Hg, μg/l Pb, μg/l Cu, μg/l Cd, μg/l Zn, μg/l Cr, μg/l Ni, μg/lRodiklis2008 m.Vidurkis 0,11

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13CR i - - - 0,12 0,45 0,07 - -AKS* 0,2 0,05 7,2 10 0,2 100 10 20CR i – užterštumo rodiklis, apskaičiuotas kaip vidutinės metinės koncentracijos ir ribinės vertės AKSsantykis, pagal norminį dokumentą (Nuotekų..., 2010).JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 452

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 137.8-51 pav. Baltijos jūros Lietuvos akvatorijos būklė pagal kadmio vidutines koncentracijas 2008-2010m.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 453

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Dinamiškoje jūros aplinkoje teršalų koncentracija vandenyje itin priklauso nuo aplinkossąlygų (temperatūros, bangavimo, vėjo, srovių ir pan.). Akvatorijos vandenyje pastoviaiaptinkami tam tikrų teršalų kiekiai, viršijantys aplinkos kokybės standartus, kurie rodytųilgalaikes neigiamas pasekmes aplinkos būklei ir pastovų taršos šaltinį. Baltijos jūros Lietuvosakvatorijoje 2008-2010 m. tirtų įvairių prioritetinių pavojingų ir pavojingų medžiagų (II grupės)vandenyje tyrimai parodė (7.8-21 lent.), kad per visą laikotarpį buvo aptikti tik pesticidųlikučiai, lakieji organiniai junginiai: tetrachlormetanas – 0,72-2,0 μg/l (MV-AKS: 12 µg/l) irtrichlormetanas – 18,6 μg/l (MV-AKS: 2,5 µg/l) bei ftalatai: di(2-etilheksil)ftalatas 0,24-3,8 µg/l(MV-AKS: 1,3 µg/l), dibutilftalatas 0,08-13,5 µg/l (AKS - neturi). Visi šie junginiai aptiktipakrantės vandenyse, išskyrus tetrachlormetaną, kuris fiksuotas ir atviros jūros vandenyse 2009m. (St. 65: 2 µg/l). Kiekvienais metais aptiktos skirtingų medžiagų grupės: 2008 m.- pesticidųlikučiai; 2009 m.- lakieji organiniai junginiai 2010 m. – ftalatai patvirtina itin kaičią jūrosvandens storymės būklę bei taršos šaltinių nestabilumą. Nors ir epizodiškai aptikti pavojingiaplinkai junginiai atskleidžia dar mažai analizuotų Lietuvos jūros akvatorijoje pavojingųmedžiagų tyrimų būtinybę, norint įvertinti koncentracijas, jų šaltinius bei paplitimo mąstą.Pagal aptiktas koncentracijas bei paplitimo ribas, didžiausia neigiamą poveikį aplinkos būkleidaro lakieji organiniai junginiai: (tetrachormetanas ir trichormetanas) bei ftalatai, kurie ir yrasvarbūs indikatoriniai rodikliai Baltijos jūros Lietuvos akvatorijos būklei vertinti (7.8-22 lent.).Ftalatai itin plačiai naudojami: plastiko gamyboje bei chemijos pramonėje (dažų, klijų, dangųgamyboje bei kosmetikos, žaislų pramonėje). Dar 1997 m. vykdant projektą ,,Vandens aplinkaipavojingų medžiagų nustatymas” metu, buvo susirūpinta randamais ftalatų kiekiais Klaipėdossąsiaurio vandenyse. Nors kitose bei Lietuvos Baltijos jūros pakrantėse lakiųjų organiniųjunginių LOJ kiekiai nedideli ir retai viršija metodo nustatymo ribas (Orlikowska and Schulz-Bull, 2009; Garnaga...., 2008), bet daugiau kaip pusėje tirtų mėginių aptiktas tetracholrmetanasir 7 kartus viršijanti AKS trichlormetano koncentracija (dampingo rajone) demonstruoja šiųteršalų neigiamą poveikį aplinkos būklei.Remiantis daugiamečiais tyrimais pesticidų: DDT ir jo metabolitų DDE ir DDDkoncentracija Baltijos jūros Lietuvos akvatorijoje dažniausiai aptinkama žemiau metodonustatymo ribos, o jų suminė koncentracija kaip ir visoje Baltijos jūroje (HELCOM, 2009) –mažėja. 2008-2010 m. tyrimų laikotarpiu Baltijos jūros pastovaus stebėjimo duomenimis, šiejunginiai aptikti tik 1 kartą 2008 m. ir tik dampingo rajone (4,4-DDT - 5,7 ng/l), DDE -10,4 ng/lir DDD -13,3 ng/l), kurių suma nežymiai viršijo visam DDT nustatytą ribinę vertę (MV-AKS:25 ng/l). Be to, remiantis dugno nuosėdose aptinkamais pesticidų DDT kiekiais, kurie būnaartimi nustatytoms ribinėms vertėms (DDE – 0,3 µg/kg; DDE – 0,8 µg/kg; DDT – 0,4 µg/kg; α-HCH – 0.5 µg/kg; β-HCH – 0,7 µg/kg; γ-HCH – 0.4 µg/kg ), o jų suminė koncentracija mažėja(Garnaga..., 2008), galima daryti išvadą apie DDT ir jo metabolitų koncentracijų tik epizodiškąpoveikį jūros aplinkai.Vertinant visą jūros akvatorijos būklę pagal vidutinius prioritetinių pavojingų medžiagų(II grupės) rodiklius bei apskaičiuotas jiems CR i vertes, kurios 2009 m. (pagal CR CHCl3 ) ir 2010m. (pagal ftalatų CR FT ) buvo didesnės nei 1 – 2009-2010 m. aplinkos būklė neatitiko gerosbūklės kriterijaus. Nepaisant to, kad ir daugumos tirtų II grupės pavojingų medžiagųkoncentracija nesiekė metodo nustatymo ribos, o I-osios grupės (SM ir NA) koncentracijaneviršijo ribinių verčių, t.y. CR i buvo mažesni nei 1), nustatant aplinkos būklę pagal visus šiuosrodiklius – aplinkos būklė yra žemesnės klasės. Apibendrinant, pagal I-sios ir II–sios grupėspavojingų medžiagų vidutines metines koncentracijas bei apskaičiuotas CR i vertes, 2008 m. –aplinkos būklė buvo gera, o 2009-2010 m. laikotarpiu – neatitiko geros būklės.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 454

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 137.8-21 lent. Prioritetinės pavojingos, pavojingos ir Lietuvoje kontroliuojamos medžiagos tirtos 2008-2010 m. Lietuvos Baltijos jūros akvatorijoje (Baltijos jūros monitoringo duomenys).Cheminių medžiagų grupės, cheminė medžiagos bei jų aptiktos koncentracijosPolicikliniai aromatiniaiangliavandeniliai (PAA),organiniai alavo junginiai, Lakūs organiniaiftalataijunginiaiPesticidai4,4'-DDT (

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13CR i – užterštumo rodiklis, apskaičiuotas kaip vidutinės metinės koncentracijos ir ribinės vertės AKSsantykis, pagal norminį dokumentą (Nuotekų..., 2010). Iš ftalatų junginių grupės reglamentuojamas di(2-etilheksil)ftalatas.Akivaizdu, kad metinės teršalų CR i reikšmės visai Baltijos jūros Lietuvos akvatorijaiatspindi pačias bendriausias aplinkos būklės tendencijas. Erdvinis labiausiai neigiamą aplinkosbūklę įtakojančio metalo kadmio koncentracijos pasiskirstymas (7.8-51 pav.) išryškinaproblemiškus jūros arealus, kurie siejasi su technogenine apkrova priekrantėje bei dampingorajonu. Vertinant aplinkos būklę pagal blogiausius aplinkos rodiklius atspindinčius Cdparametrus, 2008-2010 m. pakrantės vandenų būklė – neatitiko geros būklės, tuo tarpu, atvirosjūros vandenys buvo geros būklės.Baltijos jūros Lietuvos akvatorijos būklę bei tirtų medžiagų pagrindinius taršos šaltiniusakivaizdžiai demonstruoja erdvinis integruoto CR rodiklio verčių pasiskirstymas (7-52pav.7.8-51 pav.). Didesnės už 1 CR vertės fiksuotos svarbiausių priekrantėje ir jūroje esančiųtaršos šaltinių poveikio arealuose (dampingas, Klaipėdos uostas ir Būtingės terminalas). 2008 m.visose priekrantės stotyse, išskyrus B7, kadmio koncentracija sąlygojo blogesnę akvatorijosbūklę. Ties Būtinge - naftos angliavandeniliai, o dampingo rajone Cd ir DDE, atitinkamai po 55%ir 45 %, lėmė neatitinkantį geros būklės arealų statusą. 2009 m. ir 2010 m. kadmio,trichlormetano bei di(2-etilheksil)ftalato viršijantys slenkstines vertes kiekiai priekrantės beidampingo stotyse lėmė CR >1 vertes. Visumoje pagal apskaičiuotas CR reikšmes jūrosakvatorija buvo geros būklės ir neatitinkanti geros būklės (vidutinės ir blogos). Tik pakrantėsvandenyse nustatyti vidutinės ir blogos aplinkos būklės arealai.Akivaizdu, kad tolimesni pastovūs ir platesnio spektro prioritetinių pavojingų, pavojingųir Lietuvoje kontroliuojamų medžiagų vandenyje stebėjimai gali išryškinti naujas aktualias jūrosaplinkos būklei medžiagas. Jūros aplinkos būklei vertinimui tikslinga būtų naudoti integralinįrodiklį atskleidžianti bendrą problemiškų medžiagų ar jų grupių apkrovą akvatorijoje,išryškinanti taršos šaltinius ir galimus pavojus.Bendras dugno nuosėdų klostymosi dėsningumas Baltijos jūros Lietuvos akvatorijoje yranuosėdas formuojančios mineralinės medžiagos grūdelių smulkėjimas ir organinės medžiagospriemaišų kiekio didėjimas tolstant nuo kranto ir augant gyliams. Paskutinį dešimtmetį Baltijosjūros sunkiųjų metalų ir naftos angliavandenilių koncentracija dugno nuosėdų paviršiniamesluoksnyje paprastai neviršija LR normatyviniuose dokumentuose pateikiamų ribinių reikšmių,išskyrus grunto gramzdinimo akvatoriją, kur įvairiais tyrimo atvejais fiksuojamas nežymus šiųteršalų koncentracijos padidėjimas.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 456

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 137-52 pav. Baltijos jūros Lietuvos akvatorijos būklė pagal CR vidutines koncentracijas 2008-2010 m.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 457

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 137.8-23 lent. Sunkiųjų metalų (SM) ir naftos (NA), policiklinių aromatinių (PAA) angliavandenilių,polichlorbifenilų (PCB) koncentracijos ir aplinkos būklės rodikliai CR i 2008-2010 m. Baltijos jūrosLietuvos akvatorijoje (pagal Baltijos jūros monitoringo duomenis). CR i – užterštumo rodiklis,apskaičiuotas kaip santykis vidutinės metinės koncentracijos ir ribinės vertės AKS, pagal norminįdokumentą LAND 46A-2002.RodiklisCheminės medžiagosNA Hg Pb Cu Cd Ni Cr Zn As PAA PCBmg/kgµg/kg2008 m.

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 137.8-51 pav. Baltijos jūros Lietuvos akvatorijos būklė pagal užterštumo rodiklį CR dugno nuosėdose2009-2010 m.Vertinimas pagal HELCOM CORESET projekto siūlomas ribines verte nuosėdoms.7-24 lent. Pagal CORESET projektą prioritetinės medžiagos, jų ribinės vertės nuosėdoms bei aptiktikiekiai 2009-2010 m. Baltijos jūros Lietuvos akvatorijoje (pagal Baltijos jūros monitoringo duomenis).Cheminių medžiagų grupės, cheminė medžiagos, jų ribinės vertės bei aptiktos koncentracijosHgCdPbMedžiagosRibinė vertė pagal CORESET(pagal LAND 46A-2002)150 µg/kg sauso svorio(100 µg/kg sauso svorio)230 µg/kg sauso svorio(500 µg/kg sauso svorio)53 400 µg/kg sauso svorio(20 000 µg/kg sauso svorio)Aptiktas kiekis(2010 m.)Vidurkinėreikšmė:15 µg/kg,max: 28 µg/kg sausosvorioVidurkinė reikšmė:60 µg/kg, max: 330µg/kg sauso svorioVidurkinė reikšmė:3710 µg/kg; max:11000 µg/kg sausosvorioAptiktas kiekis(2009 m.)Vidurkinė reikšmė: 20µg/kg, max: 59 µg/kgsauso svorioVidurkinė reikšmė: 50µg/kg, max: 130 µg/kgsauso svorio 0Vidurkinė reikšmė:3600 µg/kg; max: 8700µg/kg sauso svorioJŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 459

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13DDT (visas) 1,6 µg/kg sauso svorio Nėra duomenų Visose stotyse:

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13reikalingas sudėtingų medžiagų analizei. Kaip rodo literarūriniai duomenys, dažniausiai šiosmedžiagos aptinkamos nuotekose, nuotekų dumbluose, sąvartynuose.Heksabromciklododekanas (HBCD) – siūloma ribinė vertė vandeniui - 0,031 µg/l irnuosėdoms 170 µg/kg sauso svorio . HELCOM duomenimis HBCD kiekiai Baltijos jūrosbaseino zonoje yra labai maži. Lietuvoje – pavieniai matavimai Klaipėdos uosto vandenyje irnuosėdose, HBCD - kiekiai žemiau metodo jautrumo ribos. Ryšium su plačiu plastikonaudojimu visose gyvenimo sferose ateityje prognozuojamas HBCD kiekių išaugimas įvairiosesedimentacinėse aplinkose.Perfluoroktano sulfoninė rūgštis (PFOS) siūloma ribinė vertė vandeniui - 0,23 µg/l.HELCOM duomenimis, dėl didelio perfloroktano sulfoninės rūgšties darinių skaičiausnepakankamai ištirtos jų savybės, degradacija bei toksiškumo laipsnis. Vertinimui trūksta PFOStyrimų duomenų Baltijos jūros vandenyje, nuosėdose ir biotoje.Brominti difenileteriai (PBDEs) - siūloma ribinė vertė vandeniui 0,0049 µg/l irnuosėdoms 4,5 µg/kg sauso svorio. Dėl savo junginių gausumo ir skirtingų cheminių bei darnepakankamai ištirtų toksinių savybių – PBDEs tyrimai bei rezultatų vertinimas yra vystimosistadijoje. (HELCOM, 2009).Pentabromdifenileterio produktą sudaro 6 giminingi junginiai: (BDE-28, BDE-47, BDE-99, BDE-100, BDE-153 and BDE-154), kuriems MV-AKS (0,0002 µg/l.) patvirtintas irLietuvoje (Nuotekų..., 2010). Turima informacija, pastovūs tyrimai Lietuvoje nevykdomi.Diklofenakas ir 17 – alfathilesteradiolis- siūloma ribinė vertė vandeniui 7,5µg/l ir 3,5µg/l. Duomenų apie siūlomų rodiklių kiekius mažai; tyrimai vystimosi satdijoje. Literatūriniaiduomenys rodo, kad didžiausia farmaceptikų patekimo galimybė į paviršinius vandenis yra išnepilnai valymo įrenginiuose išvalytų nuotekų. Lietuvoje šiuo metu duomenų neaptikta.LiteratūraCOHIBA, 2009-2012. ,,Control of hazardous substances in the Baltic Sea region“ –COHIBA.V.2012-01-06. http://www.cohiba-project.netGarnaga G., 2011. Integruotos aplinkos taršos bei biožymenų atsako vertinimas Baltijos jūroje.Daktaro disertacijos santrauka. Vilnius. 40 p.Garnaga G., Jančauskienė V., Kondratjeva L., Mickuvienė K., 2008. Taršiosios medžiagosBaltijos jūros ir Kuršių marių vandenyje ir dugno nuosėdose. In: Baltijos jūra ir jos problemos,Utena: 77-93.GGI, 2007-2009. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto aplinkos monitoringas.geografijos institutas, Vilnius.Geologijos irHELCOM, 2010. Hazardous substances in the Baltic Sea – An integrated thematic assessment ofhazardous substances in the Baltic Sea. Balt. Sea Environ. Proc. No. 120B.HELCOM, 2009. Hazardous substances of specific concern to the Baltic Sea – Final report of theHAZARDOUS project. Balt. Sea Environ. Proc. No. 119.Jokšas K., A. Galkus A., Stakėnienė R., 2003. The only Lithuanian Seaport and its Environment.Monohgraphy, Kaunas, 314 p.LAND 46A-2002. Grunto kasimo jūrų ir jūrų uosto akvatorijose ir iškastų gruntų tvarkymotaisyklės. Valstybės žinios, 2002, Nr. 27-976, Nr. 40-1516; 2003, Nr. 78-3586; 2008, Nr. 139-5521; Žin., 2011, Nr. 43-2050.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 461

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Lietuvos aplinkos apsaugas agentūra, Suomijos aplinkos institutas, (SYKE), LR aplinkosministerija, 2007. Vandens aplinkai pavojingų medžiagų nustatymas Lietuvoje.Nemerov N.L., 1991. Stream, lake, estuary and ocean pollution, 2 nd . Environmental EngineeringSeries: New York, 472 p.Nuotekų tvarkymo reglamentas. Valstybės žinios, 2006, Nr. 59-2103; Žin., 2009, Nr.83-347;Žin., 2010; Nr. 59-2938.Orlikowska A., Schulz-Bull D.E., 2009. Seasonal variations of volatile compounds in the coastalBaltic sea. Environmental Chemistry 6(6): 495-507Paviršinių vandens telkinių būklės nustatymo metodika. Valstybės žinios, 2010, Nr. 29-1363.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 462

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 137.9 Teršalai žmogaus maistui skirtuose jūros produktuose (žuvyse)9 deskriptorius „Teršalai žmogaus maistui skirtoje žuvyje ir kituose jūros produktuose neviršijaBendrijos teisės aktuose nustatyto lygio ar kitų atitinkamų standartų“Didžiausios leistinos teršalų normos žmonėms vartoti skirtose žuvyse ir kituose jūrosmaisto produktuose koncentracijos nustatytos Europos komisijos reglamentu EB Nr. 1881/2006.Vertinant gerą jūros aplinkos būklę Lietuvoje reglamentu nustatytos didžiausios leistinos normos(DLK) yra aktualios jūros produktams ir teršalams nurodytiems 7.9-25 lent.7.9-25 lent. Didžiausios leistinos tam tikrų teršalų žmonėms vartoti skirtose žuvyse ir kituose jūrosmaisto produktuose koncentracijos, pagal reglamentą EB Nr. 1881/2006.Maisto produktaiDidžiausia leistina koncentracijaŠvinasŽuvų raumenų mėsa0,30 mg/kg drėgno produkto svorioKadmisŽuvų raumenų mėsa (išskyrus ungurių)0,050 mg/kg drėgno produkto svorioEuropinių ungurių (Anguilla anguilla) raumenų mėsa0,10 mg/kg drėgno produkto svorioGyvsidabrisŽuvininkystės produktai ir žuvų raumenų mėsa0,50 mg/kg drėgno produkto svorioEuropinių ungurių (Anguilla rūšys)1,0 mg/kg drėgno produkto svorioDioksinų suma (PSOPCDD/F-TEQ)Žuvų raumenų mėsa (taip pat ir Europinių ungurių), 4,0 pg/g drėgno svoriožuvininkystės produktai ir jų produktai.Dioksinų ir dioksinų tipo PCB suma (PSOPCDD/F-PCB-TEQ)Žuvų raumenų mėsa, žuvininkystės produktai ir jų produktai, 8,0 pg/g drėgno svorioišskyrus europinių upinių unguriųEuropinių ungurių (Anguilla anguilla) raumenų mėsa ir jų 12,0 pg/g drėgno svorioproduktaiNe dioksinų tipo PCB sumaŽuvų raumenų mėsa, žuvininkystės produktai ir jų produktai, 75 μg/kg drėgno produkto svorioišskyrus europinių upinių unguriųEuropinių ungurių (Anguilla anguilla) raumenų mėsa ir jų 300 μg/kg drėgno produkto svorioproduktaiŽuvų kepenys200 μg/kg drėgno produkto svorioPolicikliniai aromatiniai angliavandeniliai (Benzo(a)pirenas)Žuvies, išskyrus rūkytą žuvį, raumenų mėsa2,0 μg/kg drėgno svorioTeršalų jūros produktuose tyrimus atlieka Lietuvos Respublikos Valstybinė maisto irveterinarijos tarnyba (VMVT). Žuvų mėginių iš Lietuvai priklausančių jūros akvatorijų 2004-2011 m. atliktų tyrimų suvestinė pateikiama 7-7.9-16 lent.Švinas. Švino kiekis žuvų raumenų mėginiuose turi neviršyti 0,3 mg/kg drėgno svorio. 2007-2011 m. tyrimai, atlikti 1-2 (iki 4) pakartojimais, indikuoja gerą būklę, kadangi mėginiuose didžiausiasnustatytas kiekis yra 0,045 mg/kg drėgno svorio ir nesiekia DLK, kuris švinui yra 0,3 mg/kg (7-54 pav.)JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 463

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 137-54 pav. Didžiausios leistinos švino normos (šviesios zonos viršutinė riba) ir nustatyti kiekiai žuvųraumenyse 2007-2011 m. (* - 2008 ir 2011 m. nustatyti švino kiekiai buvo mažesni, nei tyrimamsnaudotos įrangos skiriamoji geba (atitinkamai

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 137-7.9-16 lent. Žuvų mėginių iš Lietuvai priklausančių jūros akvatorijų 2004-2011 m. atliktų tyrimųsuvestinė pagal VMVT pateiktus duomenis (žuvų rūšis ir skaičius reiškia kiek tyrimų per metus atlikta suatitinkama žuvų rūšimi).2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011Menkė -Strimelė1- 1Švinas - - - Menkė -3Plekšnė- 1Kadmis - - - Menkė -3Plekšnė- 1Gyvsidabris - - - Menkė -3Plekšnė- 1Dioksinų sumaDioksinaidioksinųPCB sumairtipoNe dioksinų tipoPCBPolicikliniaiaromatiniaiangliavandeniliai(Benzo(a)pirenas)Strimelė– 3Strimelė- 3Strimelė-10Brėtlingis- 10Lašiša - 3Strimelė-10Brėtlingis- 10Lašiša - 3Strimelė- 3Brėtlingis - 9Lašiša -1Strimelė- 3Brėtlingis - 9Lašiša -1Strimelė- 2Brėtlingis - 3Lašiša -1Strimelė- 2Brėtlingis - 3Lašiša -1- - - Plekšnė- 1Menkė -1Menkė -1Strimelė- 5Brėtlingis - 7Lašiša -1Strimelė- 5Brėtlingis - 7Plekšnė- 1Menkė -1Plekšnė- 1Menkė -1Plekšnė- 1Menkė -1Plekšnė- 1Strimelė- 3Brėtlingis - 1Strimelė- 3Brėtlingis - 1Plekšnė- 1Brėtlingis - 1Menkė -1Plekšnė– 1Menkė -1Plekšnė– 1Menkė -1Plekšnė– 1Strimelė- 5Brėtlingis - 3Lašiša -1Strimelė- 4Brėtlingis - 3Lašiša -1Plekšnė– 1Strimelė- 1Strimelė- 1Strimelė- 1Brėtlingis - 2Lašiša -3Brėtlingis - 2Lašiša -1Strimelė– 1Brėtlingis – 1- - - - - - - -Gyvsidabris. Gyvsidabrio kiekis žuvų raumenų mėginiuose turi neviršyti 0,5 mg/kg žuvųraumenų drėgno svorio. Europiniams unguriams DLK yra didesnė – 1,0 mg/kg, tačiau Lietuvojegyvsidabrio tyrimai unguriuose neatlikti. 2007-2011 m. tyrimai, atlikti 1-2 (iki 4) pakartojimais,indikuoja gerą būklę, kadangi mėginiuose didžiausias nustatytas gyvsidabrio kiekis yra 0,09mg/kg drėgno svorio ir nesiekia DLK, kuris gyvsidabriui yra 0, 5 mg/kg (7-56 pav.).JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 465

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 137-56 pav. Didžiausios leistinos gyvsidabrio normos (šviesios zonos viršutinė riba) ir nustatyti kiekiaižuvų raumenyse 2007-2011 m.Dioksinų suma. Dioksinų suma žuvų raumenų mėginiuose turi neviršyti 4,0 pg/g (arba4,0 ng/kg) žuvų raumenų drėgno svorio. Europiniams unguriams DLK yra tokia pati – 4,0 pg/g,tačiau Lietuvoje dioksinų tyrimai unguriuose neatlikti. 2004-2011 m. tyrimai, atlikti 3-23pakartojimais, indikuoja gerą būklę iki 2006 m., nuo 2006 m. kasmet atskiri mėginiai viršijaDLK, nors vidurkiai iki 2011 m. DLK neviršijo. 2011 m. atlikti tik 3 tyrimai, kurių vidurkisnežymiai viršijo DLK (7.9-57 pav.).7.9-57 pav. Didžiausios leistinos dioksinų sumos normos (šviesios zonos viršutinė riba) ir nustatytikiekiai žuvų raumenyse 2004-2011 m.Dioksinų ir dioksinų tipo PCB suma. Dioksinų ir dioksinų tipo PCB suma žuvųraumenų mėginiuose turi neviršyti 8,0 pg/g (arba 8,0 ng/kg) žuvų raumenų drėgno svorio.Europiniams unguriams DLK yra 12,0 pg/g, tačiau Lietuvoje dioksinų ir dioksinų tipo PCBtyrimai unguriuose neatlikti. 2004-2011 m. tyrimai, atlikti 3-23 pakartojimais, rodo, jog kasmetatskiri mėginiai viršija DLK. 2011 m. atlikti tik 3 tyrimai, vidurkis nežymiai viršijo DLK. DLKnežymiai viršyta (8,04 pg/g) ir 2007 m. (7.9-18 pav.).JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 466

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 137.9-18 pav. Didžiausios leistinos dioksinų ir dioksinų tipo PCB sumos normos (šviesios zonos viršutinėriba) ir nustatyti kiekiai žuvų raumenyse 2004-2011 m.Ne dioksinų tipo PCB suma. Ne dioksinų tipo PCB suma žuvų raumenų mėginiuose turineviršyti 75 μg/kg (arba 0,075 mg/kg) žuvų raumenų drėgno svorio (7-59 pav.). Europiniamsunguriams DLK yra 300 μg/kg, tačiau Lietuvoje ne dioksinų tipo PCB tyrimai unguriuoseneatlikti. Žuvų kepenyse DLK yra 200 μg/kg, tačiau tokie tyrimai taip pat neatlikti. Ne dioksinųtipo PCB yra: PCB 28, 52, 101, 138, 153 ir 180. Tyrimai atlikti vertinant atskirus PCB, bendrasuma nevertinta. Atskirų PCB (28, 52, 101, 138, 153 ir 180) vertinimų atvejais, jų kiekiai buvožemiau tyrimams naudotos įrangos skiriamosios gebos (

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Esami duomenys. Švino, kadmio ir gyvsidabrio tyrimai atlikti nuo 2007 m. nedideliupakartojimų skaičiumi. Nors gauti duomenys indikuoja, nedidelius šių teršalų kiekius, tyrimaiturėtų būti atliekami su daugiau pakartojimų, siekiant didesnio jų patikimumo.Dioksinų bei dioksinų ir dioksinų tipo PCB žuvų raumenyse tyrimai atliekami nevienoduintensyvumu atskirais metais, patikimiems duomenims gauti neužtenka 3 tyrimų per metus.Unguriuose tyrimai neatliekami, nors ši žuvis, atsižvelgiant į jų lėtą augimą, didelį žuviesnaudojamos maistui amžių bei didelį riebalų, kuriuose paprastai kaupiasi šie teršalai, kiekįraumenyse, gali būti sukaupusi itin didelius kiekius teršalų. Nežiūrint to, jog unguriai maistuipaprastai naudojami retai dėl sumenkusios šios rūšies populiacijos, jų vartojimas maistui galibūti ypač pavojingas tiek visai populiacijai, tiek atskiroms grupėms – vaikams, nėščiomsmoterims.Ne dioksinų tipo PCB tyrimai atliekami atskiriems šios grupės PCB: 28, 52, 101, 138,153 ir 180. Pagal tyrimų rezultatus matyti, jog atskirų junginių tikslaus kiekio turima įranganenustato, nes jų kiekiai yra žemiau skiriamosios gebos. Tuo tarpu remiantis Europos komisijosreglamentu EB Nr. 1881/2006, reikalinga naudoti sumines ne dioksinų tipo PCB reikšmes.Neatlikti ne dioksinų tipo PCB tyrimai ungurių raumenyse ir kitų žuvų kepenyse.Europos komisijos reglamentas EB Nr. 1881/2006 įpareigoja nustatyti policikliniųaromatinių angliavandenilių (Benzo(a)pireno) kiekius žuvų raumenyse, tačiau tokie tyrimaineatlikti.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 468

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 137.10 Šiukšlės10 deskriptorius „Jūrą teršiančios šiukšlės ir jų kiekis nedaro žalos pakrančių ir jūros aplinkai“Šiukšlių, kuriomis užteršta jūrų ir priekrantės aplinka, apibūdinimasĮ krantą išmetamų ir ties kranto linija besikaupiančių šiukšlių kiekio kitimo tendencijos,įskaitant jų sudėties analizę, erdvinį pasiskirstymą ir, kai įmanoma nustatyti, šaltinį.Baltijos jūros regione išsamių į krantą išmetamų ir ties kranto linija besikaupiančiųšiukšlių kiekių bei jų sudėties tyrimų atlikta nebuvo. Preliminarus ties kranto linijabesikaupiančių šiukšlių kiekis įvertinamas vadovaujantis nevyriausybinių organizacijų pateiktaisduomenimis apie atskirų iniciatyvų metu surinktus šiukšlių kiekius, taip pat naudojant duomenisapie organizuotai renkamas šiukšles iš savivaldybių.Vadovaujantis HELCOM inicijuoto „MARINE LITTER“ projekto rezultatais Baltijosšalyse 500 m kranto atkarpai tenka nuo 30 iki 50 vnt. šiukšlių (7-60 pav.), kurių didžiąją dalįsudaro plastmasiniai buteliai (31-43 %). Šis kiekis gali svyruoti priklausomai nuo sezono(padidėjęs poilsiautojų, o kartu ir šiukšlių kiekis vasaros metu) bei krantonaudos pobūdžio(didesni šiukšlių kiekiai rekreacinėse teritorijose).7-60 pav. Į krantą išmetamų ir ties kranto linija besikaupiančių šiukšlių kiekiai Vidutiniai Baltijos jūrospaplūdimiuose surinktų šiukšlių kiekiai pagal tipus (Šaltinis: WWF Naturewatch Baltic).Tyrimų duomenysLietuvoje detalūs ir sistemingi ties kranto linija besikaupiančių šiukšlių tyrimai iki šiolnebuvo atliekami. Duomenų rinkimas kol kas yra tik epizodinis, o pavieniai tyrimai dažniausiaiinicijuojami ir atliekami savanorių bei nevyriausybinių organizacijų. Informaciją apie atskiruskomunalinių atliekų srautus ir jų kitimo dinamiką visame Klaipėdos regione kaupia ir sisteminaUAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, tačiau duomenų apie atliekų kiekį,surenkamą iš miestų paplūdimių jie nepateikė (KRATC raštas Nr. 12-10 pateikiamas ataskaitosVII Priede). Organizuotą šiukšlių rinkimą iš paplūdimių organizuoja savivaldybių įstaigos irbendrovės, kurios betarpiškai atlieka pajūrio tvarkymo darbus arba yra sudariusios sutartis dėlpajūrio zonos tvarkymo. Tačiau tikslus jų kiekio įvertinimas apsunkinamas dėl to, kad rinkėjaisumaišo šiukšles, surinktas iš tam skirtų vietų (šiukšlių dėžių, konteinerių), ir tas, kuriossurinktos betarpiškai aplinkoje, paplūdimyje ir kopose.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 469

MetaiLIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Analizuojant indikatorių buvo vadovautasi Aplinkos apsaugos agentūros 2005-2009 m.duomenimis apie bendrus mišrių komunalinių šiukšlių kiekius, surinktus iš pakrantėssavivaldybių teritorijų bei komunalinių ūkių apklausos duomenimis (7.10-61 pav.).Klaipėdos m. sav. Klaipėdos r. sav. Kretingos r. sav. Neringos sav. Palangos m. sav.200920082007200620050 10000 20000 30000 40000 50000 60000 70000 80000 90000 100000 110000Kiekis, t7.10-61 pav. Mišrių komunalinių atliekų kiekis (t/metus) iš pakrantės savivaldybių teritorijų 2005-2009m. (Šaltinis: Aplinkos apsaugos agentūra).Iš pateiktų duomenų matosi, kad didžiausi mišrių komunalinių atliekų kiekiai yrasurenkami Klaipėdos mieste, kur jų kiekis svyruoja tarp 80 000 iki 101 000 t/metus. Kitosesavivaldybėse surenkami kiekiai yra gerokai mažesni. Didžiausias kiekis mišrių komunaliniųatliekų, surinktų per 2008 metus Palangos savivaldybėje siekė beveik 30 000 t, tuo tarpumažiausiai šiukšlių renkama Neringos ir Kretingos savivaldybėse. Reikėtų pažymėti, kad šiųduomenų naudojimas yra stipriai apribotas, kadangi neleidžia atlikti jų sudėties analizės beitiksliai nustatyti atliekų šaltinio.Dalis medžiagos apie Melnragės ir Smiltynės paplūdimiuose surinktas šiukšles buvogauta apklausius UAB „Švaros diena“ atstovus. Pagal jų pateiktą informaciją 2011 metais išMelnragės paplūdimių vasaros sezonų (5 mėnesiai) buvo surinkta apie 700 m 3 atliekų (~ 77 t),tuo tarpu žiemos sezonu (7 mėnesiai) dvigubai mažiau (~ 280 m 3 ). Iš viso per metus surinktųmišrių atliekų skaičius siekė 108 t. Smiltynėje surinktų šiukšlių kiekis buvo mažesnis, tačiau irčia daugiau šiukšlių buvo surinkta vasaros sezono metu (550 m 3 ), žiemos sezonu – 175 m 3 . Išviso per metus surinktų mišrių atliekų kiekis siekė 80 t.Vandens storymėje skendinčių (įskaitant plūduriuojančias paviršiuje) ir ant dugnobesikaupiančių šiukšlių kiekio kitimo tendencijos įskaitant jų sudėties analizę, erdvinįpasiskirstymą ir, kai įmanoma nustatyti, šaltinį.Duomenų apie vandens storymėje skendinčių ir ant dugno besikaupiančių šiukšlių kiekiusBaltijos jūroje nepakanka. Dalis mokslinės medžiagos buvo surinkta 1992-1998 perioduPrancūzijos Jūros Tyrimų Instituto organizuotų mokslinių ekspedicijų metu. Šiukšlės buvorenkamos tralavimo būdu, vėliau jos buvo rūšiuojamos pagal tipus (plastikas, plastikiniaiJŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 470

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13buteliai, stiklas, metalas, oda, drabužiai, žvejybos įrankiai). 1996 metais tyrimai buvo atliekamivakarinėje Baltijos jūros dalyje, traluojant 10 metrų ilgio tinklu iš anksto nustatytose vietose.Tyrimo metu surinktų šiukšlių kiekis siekė 1,26±0,82 vienetų per ha, iš kurių didžioji dalis (0,45)tenka plastikui (Galgani et al., 2000).Lietuvos Baltijos jūros dalyje tyrimų atlikta nebuvo. Bandomuosius tyrimussėkliavandenėje jūros dalyje būtų galima atlikti vykdant vizualinius stebėjimus iš laivų, gilesnėsevietose pasitelkus žvejų pagalba traluojant.Šiukšlių poveikis jūros gyvūnijai ir augalijaiBaltijos jūros mastu detali šiukšlių poveikio jūros gyvūnams studija atlikta nebuvo. 2005metais Jungtinių Tautų Aplinkos Apsaugos programos parengtoje ataskaitoje buvo paminėtipagrindiniai faktoriai, sukeliantys tiesioginį neigiamą poveikį jūros gyvūnams – šiukšliųnurijimas arba įsipainiojimas į žvejybos tinklus (UNEP, 2005).Tyrimai šiuo metu atliekami Šiaurės jūroje su audrapaukščiais, kurie maitinasi išskirtinaijūroje ir sugeba kaupti nurytus daiktus savo skrandžiuose. Tačiau šiame regione įgyta patirtimisudėtinga pasinaudoti dėl rūšies nebuvimo Baltijos jūroje.Geros aplinkos būklės nustatymasTikslus šiukšlių kiekis krante gali būti įvertintas tik atlikus detalius tyrimus jautriausiuosekranto ruožuose pagal HELCOM parengtas rekomendacijas šiukšlių monitoringui(Recommendation 29/2).7.10-27 lent. Būklės vertinimo rodiklių geros aplinkos būklės nustatymo charakteristika.Rodiklis Geros aplinkos būklės nustatymometodasGeros aplinkos būklės aprašymas irslenkstinė vertė10.1 Šiukšlių, kuriomis užteršta jūrų ir priekrantės aplinka, apibūdinimas10.1.1 Į krantąišmetamų ir tieskranto linijabesikaupiančiųšiukšlių kiekiokitimotendencijos,įskaitant jųsudėties analizę,erdvinįpasiskirstymą ir,kai įmanomanustatyti, šaltinį.Pakankamai patikimi šiukšlių kiekiaigali būti gauti atliekant pilotiniustyrimus parinktose kranto ruožuose(iki 1 km), vadovaujantis HELCOMparinktomis rekomendacijomisšiukšlių monitoringui(Recommendation 29/2). Ribotaskiekis duomenų apie šiukšlių rinkimąiš pakrantės savivaldybių teritorijųtaip pat yra prieinamas iš komūnaliniųūkių bei šiukšlių rinkimo akcijųorganizatorių.Siūloma detalius šiukšlių kiekiotyrimus atlikti 100 metrų ilgioatkarpoje, nustatant šiukšlių kiekius(vnt ir/arba kg) pagal tipus (plastikas,stiklas, popierius, mediena, guma,tekstilė, t.t.)Rodiklis taikomas dažniausiaisutinkamiems šiukšlių tipams (plastikobuteliai, plastikiniai maišeliai, stikliniaibuteliai, skardinės, popierius, kitosatliekos). Lietuvoje šį rodiklį siūlomataikyti atskiriems paplūdimio ruožams,kurie skiriasi pagal morfometriniusrodiklius, artumą potencialiems taršosšaltiniams, lankomumą, prieinamumą.Geros aplinkos būklės vertinimas gali būtiatliekamas lyginant šiukšlių kiekius,surinktus iš priekrantės zonos su visojesavivaldybėje surenkamais šiukšliųkiekiais.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 471

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Rodiklis10.1.2 Vandensstorymėjeskendinčių(įskaitantplūduriuojančiaspaviršiuje) ir antdugnobesikaupiančiųšiukšlių kiekiokitimotendencijosįskaitant jųsudėties analizę,erdvinįpasiskirstymą ir,kai įmanomanustatyti, šaltinį.10.1.3Mikrodaleliųkiekio,pasiskirstymo ir,kai įmanomanustatyti, sudėtieskitimotendencijos (ypačlabai mažųplastiko dalelių).Geros aplinkos būklės nustatymometodasPopuliariausi tyrimų metodai:vizualinis stebėjimas iš laivų arba išoro, tralavimas, povandeninisfilmavimas.Tyrimų metodai siūlomi priklausomainuo vandens paviršiuje skendinčiųobjektų dydžių:> 30-40 cm – aviaciniai stebėjimai2,5 – 40 cm – stebėjimai iš laivų< 2,5 cm – tralavimas tinklaisSiūlomas tiriamojo rajono dydis: 5 x 5kmMikrodalelės yra apibrėžiamos kaipdalelės mažesnės už 5 mm. Kiekisnustatomas atliekant vandens arbadugno nuosėdų mėginių laboratoriniustyrimus10.2 Šiukšlių poveikis jūrų gyvūnijai ir augalijai10.2.1 Šiukšlių,kurias praryja jūrųgyvūnai, kiekio irsudėties kitimotendencijosTyrimai galėtų būti atliekami sujūriniais paukščiai, kurie maitinasiišskirtinai jūroje ir sugeba kauptinurytus daiktus savo skrandžiuose(atliekant skrandžių analizę).Geros aplinkos būklės aprašymas irslenkstinė vertėVertinant Lietuvos Baltijos jūros regionobūklę rekomenduojama remtis kituoseregionuose įgyta patirtimi. Galimi siekiai:Sumažinti bendrą kiekį šiukšlių,skendinčių viename kvadratiniame metreapibrėžtos jūros akvatorijos iki 2020 m.Vertinant Lietuvos Baltijos jūros regionobūklę rekomenduojama remtis kituoseregionuose įgyta patirtimi. Šiuo metų dėlinformacijos stokos slenkstinė vertė nėrasukurta, todėl reikalingi detalūsmonitoringiniai stebėjimai.OSPAR sukurta slenkstinė vertėaudrapaukščiams Šiaurės jūroje: mažiaukaip 10% audrapaukščių gali turėtiskrandyje daugiau kaip 0,1 g plastiko.Gera aplinkos būklė kituose regionuosegalėtų būti: X % metinis prarytų šiukšliųkiekių sumažinimas.LiteratūraBorja A. et al., 2011. Implementation of the European Marine Strategy Framework Directive: Amethodological approach for the assessment of environmental status, from the Basque Country(Bay of Biscay). Marine Pollution Bulletin 62 (2011) 889–904.Galgani F., Leaute J.P., Moguedet P., Souplet A., Verin Y., Carpentier A., Goraguer H.,Latrouite D., Andral B., Cadiou Y., Mahe J.C., Poulard J.C., Nerisson P., 2000. Litter on the seafloor along European coasts. Marine Pollution Bulletin 40, 516–527.Galgan F., Fleet D., van Franeker J., Katsanevakis S., Maes T., Mouat J., Oosterbaan L., PoitouI., Hanke G., Thompson R., Amato E., Birkun A., Janssen C., 2010. Marine Strategy FrameworkJŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 472

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Directive – Task Group 10 Report Marine Litter. EUR 24340 EN – Joint Research Centre,Luxembourg: Office for Official Publications of the European Communities, p. 48.Hall K., 2000. Impacts of Marine Debris and Oil. Economic & Social Costs to CoastalCommunities. Publication of Kommunenes Internasjonale Milj¸organisasjon (KIMO).HELCOM, 2007. Assessment of the Marine Litter problem in the Baltic region and priorities forresponse. Helsinki: May.Larsson P-O., Valentinsson D., och Tschernij V., 2003. Försvunna torskgarn i Östersjön – vadhänder med dem? In: Tidlund, A., ÖSTERSJÖN 2003, 32-35. (In Swedish with Englishsummary: Ghost gillnets continue to fish).The Ocean Conservancy, 2004. 2004 International Coastal Cleanup Data Report.The Ocean Conservancy, 2005. 2005 International Coastal Cleanup Data Report.Tschernij V. and Larsson P-O., 2003. Ghost fishing by lost gill nets in the Baltic Sea. FisheriesResearch, 64 (2-3): 151-162.UNEP, 2005. Marine Litter. An analytical overview. Report of UNEP Regional SeasCoordinating Office, the Secretariat of the Mediterranean Action Plan (MAP), the Secretariat ofthe Basel Convention, the Coordination Office of the Global Programme of Action for theProtection of the Marine Environment from Land-Based Activities (GPA) of UNEP.WWF, 1998-2005. Naturewatch Baltic Yearly Reports.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 473

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 137.11 Energija ir povandeninis triukšmas11 deskriptorius „Energijos, įskaitant povandeninį triukšmą, patekimas yra tokio masto, kadneturi neigiamo poveikio jūros aplinkai“Povandeninio triukšmo tyrimo duomenų LR Baltijos jūros dalyje nėra. Iš užsieniovalstybėse atliktų tyrimų yra žinoma, jog gali būti paveiktos šios jūros biontų grupės – jūrosžinduoliai, žuvys, dugno bestuburiai bei jūros paukščiai. Poveikis, šiems gyvūnams priklausonuo triukšmo intensyvumo bei gali sukelti – sužeidimus, apkurtimą, laikinus klausospraradimus, komunikavimo trikdymą bei elgsenos pokyčius. EK sprendime 2010/477/EKpovandeninis triukšmas pagal savo charakteristikas yra suskirstytas į 2 dalis: ištisinis žemodažnio triukšmas bei gerokai galintis paveikti gyvūniją žemo bei vidutinio dažnio triukšmas(77.11-28 lent.). Gerokai galinčio paveikti triukšmo poveikiai yra nesudėtingai aptinkami, pvz.,delfininių šeimos gyvūnų išmetimai į krantą, žuvusios žuvys arba gyvūnų populiacijųsumažėjimas. Savo ruožtu ištisinio triukšmo poveikius yra sudėtinga nustatyti. EK ir HELCOMCORESET rodikliai LR Baltijos jūros daliai yra tinkami iš dalies, dėl duomenų apie žinduoliųsvarbias teritorijas nebuvimą bei duomenų apie žuvų svarbių migracijos kelių ir nerštaviečiųnebuvimą (yra tik HELCOM duomenys apie menkų migracijos kelius bei žinomi lašišų nerštomigracijos keliai). EK ir HELCOM CORESET rodikliai LR Baltijos jūros dalyje yra vertintini.Kadangi tikslios povandeninio triukšmo vertės nežinomos, GAB nustatymas šiame etape nėratikslingas, kadangi EK TG11 rekomenduoti povandeninio triukšmo slenksčiai siūlytini visojeES, pvz., Danijos Skagerako bei Kategato sąsiauriuose laivybai žymiai intensyvesnė negu LR.Šiuo atveju siūlytina neviršyti 100dB rms reikšmė gali būti per didelė LR, todėl rekomenduotinašio indikatoriaus vertinimui nustatyti realius triukšmo lygius esančius LR jūroje.77.11-28 lent. Rodiklių įvertinimo būdai bei galimybės.Rodiklis Rodiklio kilmė Matavimo jūroje būdas bei slenkstiniųverčių nustatymas11.1.1. Dienų, kai antropogeniniogarso šaltiniai viršija jūrų gyvūnijągalinčius gerokai paveikti lygius,kurie apskaičiuojami kaip garsoekspozicijos lygis (dB re 1μPa 2 .s)arba kaip garso slėgio piko lygis (dBre 1μPa peak ) viename metre ir 10Hz–10 kHz dažnių juostoje,proporcija ir pasiskirstymas perkalendorinius metus nustatytopaviršiaus teritorijose, taip pat jųerdvinis pasiskirstymas.11.2.1. Aplinkos triukšmo lygiokitimo tendencijos nuo 63 iki 125Hz 1/3 oktavos dažnių juostoje(centrinis dažnis) (re 1μΡa RMS;triukšmo lygio šiose oktavos dažniųjuostose metinis vidurkis), kuriosapskaičiuojamos naudojant2010/477/EK Žinomi du šio pobūdžio triukšmo šaltiniaiLR Baltijos jūroje. Sonarų impulsai beipovandeniniai sprogimai. Tyrimai bus atliktimobilaus hidrofono pagalba (H2A tipohidrofonu su ZOOM H1 garso fiksavimoįrenginiu) bei apdoroti MATLABprograminio paketo aplinkoje. Yra žinomajog povandeninis triukšmas dėl gerųsklidimo po vandeniu savybių, gali sklistiypač dideliais atstumais (pvz., kalant poliustriukšmas pasklinda >1000 km 2 ). Triukšmaspagal HELCOM rekomendacijas turi būtiišreikštas triukšmo ekspozijos lygiu L sel=L eq +(10 x log(laikas s ));L eq =10*Lg(1/T*∑ n 1 *t i *10 0,1*Li ). Gavusduomenis bus sudaryti triukšmingų teritorijųžemėlapiai.2010/477/EK Foninio triukšmo matavimus beipasiskirstymo modeliavimą ketinama atliktiBIAS projekto metu. Rekomenduotina GESTG11 fonininio –ištisinio triukšmo vertė

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13stebėjimo stotis ir (arba) prireikusremiantis modeliais.Povandenio triukšmo poveikis jūrosžinduoliamsKonfliktinių zonų nustatymasCORESETHELCOM CORESET rekomenduoja atliktitriukšmingų teritorijų kartografavimą, ypačkorinių sonarų, polių kalimo beisprogdinimų keliamus triukšmus. LRteritorijoje polių kalimo veiklos šiuo metunėra. Tačiau sprogdinimų ir karinių sonarųveikla vykdoma. Taip pat rekomenduojamaatlikti triukšmo poveikio žinduoliamsmodeliavimą. Toks modeliavimasįmanomas turint žinduolių svarbių teritorijųžemėlapius (SAMBAH projektas ir kt.).Žinoma, jog žinduolius trikdo povandeninistriukšmas, kurio vertė viršija 150dB-170dBesant impulsiniai arba galinčiam gerokaipaveikti jūros gyvūniją triukšmui beiviršijant 120 dB ištisinį triukšmo slenkstį.HELCOM CORESET darbo grupė pateikė papildomą indikatorių, nusakantįkonfliktinias zonas jūros žinduoliams. Konfliktinių zonų nustatymas galimas ir LR Baltijos jūrosverslinėms žuvų rūšims. HELCOM žemėlapių duomenų bazėje pateikiami menkių migracijoskeliai bei nerštavietės. Galimas ypač aukšto intensyvumo triukšmo erdvinio pasiskirstymo beikai kurių žuvų migracijos kelių bei nerštaviečių konfliktinių zonų nustatymas. Taip pat galimasjūros paukščių rūšių, kurios maitinasi vandens stulpe bei ant dugno esančiu maistu bei ypačaukšto triukšmo intensyvumo konfliktinių zonų nustatymas, atsižvelgiant į tai, jog kai kurioseužsienio šalių studijose atliktuose stebėjimuose su paukščiais, buvo stebimas povandeniniotriukšmo vengimas. Atsižvelgiant į turimus rūšių pasiskirstymo duomenis bei rūšių jautrumoduomenis, galimas konfliktinių zonų nustatymas šiems gyvūnams pateiktas 7-7.11-19 lent.7-7.11-19 lent. Žinios apie rūšių jautrumą triukšmui bei erdvinį pasiskirstymą.Gyvūnų rūšis Gyvūnai Žinios apie jautrumą Žinios apieteritorinį rūšiųpasiskirstymąJūros žinduoliai Jūrų kiaulės Jautrios povandeniniam SAMBAH projektastriukšmuiRuoniai Jautrūs povandeniniam Stebėjimų nuo krantotriukšmuiduomenysJūros paukščiai (Vandens Sibirinė gaga Jautrios povandeniniam Stebėjimų nuo krantostorymėje besimaitinantys(pelaginiai) atviros jūrospaukščiai)KlykuolėtriukšmuiJautrios povandeniniamtriukšmuiJūrinės žuvys Menkė Jautrios povandeniniamtriukšmuiBaltijos lašiša Jautrios povandeniniamtriukšmuiPriekrantėje Žinomas kai kurių žuvųneršiančios jautrumasbeimigruojančiosžuvysduomenysStebėjimų nuo krantoir BEF žinduoliųinventorizacijosduomenysHELCOM MAPSŽinoma migracijaneršto metuŽinomas biomasėspasiskirstymas beimigracija neršto metuJŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 475

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASLiteratūraIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13EK sprendimas 2010/477/EK Dėl geros jūrų vandenų aplinkos būklės kriterijų ir metodiniųstandartų.HELCOM, 2011. Proposals for core indicators with associated GES boundaries – a technicalsupplement to the coreset background.HELCOM MAPS, 2011. http://maps.helcom.fi/website/mapservice/index.htmlJussi I., 2009. Marine mammals iventory. Action A4 Final report.LR Hidroboilogų draugija, 1998. Žvejybos atlasas.Ross B.P., Lien J. and Furness R.W., 2001. Use of underwater playback to reduce the impact ofeiders on mussel farms ICES Journal of Marine Science, 58: 517–524.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 476

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 138 JŪROS APLINKOS VERTINIMO METODŲ TARPTAUTINISSUDERINIMASŠiame skyriuje pateikiama informacija apie jūros aplinkos būklės vertinimo metodųtarptautinį suderinimą dabartiniame projekto vykdymo etape (sutarties veiklos 1.1.14 ir 2.1.4).Ekspertų konsultacijos: vykstantis ir planuojamas darbasKonsultacijos dėl jūros aplinkos būklės vertinimo metodų vyksta regioniniu (HELCOM)ir europiniu (ICES) mastu. Baltijos jūros regione Lietuvos ekspertai dalyvauja HELCOMCORESET projekto veikloje, pateikiant savo pastabas dėl vertinimo metodų ir dalyvaujant šioprojekto darbo grupių posėdžiuose. Dr. M. Dagys dalyvavo darbo CORESET susitikime (2012m. sausio 31 – vasario 2 d.), skirtame vandens paukščių indikatorių aptarimui (VIII priedas); dr.Jūratė Lesutienė dalyvavo darbo grupėje dėl zooplanktono rodiklių (vasario 27-28 d.).Sausio 9 d. vyko virtualus Skype-susitikimas su Estijos, Suomijos ir Suomijos Alandųsalų ekspertais; šio susitikimo protokolą savo pastabomis e-paštu papildė ir Švedijos bei Latvijosdalyviai (IX priedas). Lietuvos ekspertus atstovavo prof. S. Olenin, dr. D. Daunys, dr. M. Bučasbei projekto priežiūros komiteto atstovė N. Remeikaitė-Nikienė. Susitikimo dalyvavai pasidalinoinformacija apie JSPD įgyvendinimo vykdymą. Sprendžiant pagal pokalbio rezultatus daugumašalių dar ruošia pradinį vertinimą, kurį Lietuvos ekspertai paruošė jau 2011 lapkritį (I-oji tarpinėataskaita), o darbas su GAB deskriptoriais tik prasideda. Su Lenkijos ekspertais kol kas susiektinepavyko. Sprendžiant iš HELCOM COREST/TARGREV 6-to susitikimo protokolo (Xpriedas), Lenkijoje 2010 m. pabaigoje startavo du JSPD įgyvendinimo projektai, jų rezultatųlaukiama 2012 birželį. Visose šalyse projektinė medžiaga šiame etape ruošiama nacionalinėmiskalbomis, todėl netgi gavus ataskaitas (pvz., Suomijos ir Estijos pradinius vertinimus pavykogauti iš autorių) sunku pasinaudoti informacija.Europiniu mastu GAB deskriptorių ir rodiklių svarstymas vyksta Tarptautinės jūrų tyrimųtarybos (ICES) darbo grupėse. JTK partneriai dalyvauja dvejose ICES grupėse:Prof. Sergej OleninDr. Linas LožysDarbo grupė dirbanti su introdukuotomis jūros rūšimis - ICES WorkingGroup on Introduction and transfers of Marine Organisms (WGITMO).Sekantys susitikimas vyks kovo 11-16 d.Darbo grupė dirbanti su komerciniams tikslams naudojamais žuvų,moliuskų bei kitais gyvaisiais ištekliais – ICES Workshop of the MarineStrategy Framework Directive Descriptor 3+ (WKMSFD1D3+).Susitikimai vyksta kasmet, kada sekantys dar neaišku.Šiose darbo grupėse svarstomi atitinkamų GAB deskriptorių nustatymo metodai, rodikliaiir jų slenkstinės vertės. Yra eilė kitų darbo grupių, kuriose vienaip ar kitaip svarstomi su JSPDįgyvendinimu susiję reikalai ir kuriose būtu verta dalyvauti Lietuvos ekspertams:ICES - IOC Working Group on Harmful Algal Bloom Dynamics (Nuodingų dumbliųžydėjimų dinamikos darbo grupė),ICES Marine Habitat Committee (Jūros buveinių komitetas),ICES Study Group on Baltic Ecosystem Model Issues in support of the BSRP (Tyrimųgrupė dėl Baltijos ekosistemos modelio reikalų, palaikanti Baltijos jūros regioninio plano(BSRP) įgyvendinimą),JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 477

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13ICES Study Group for the Development of Integrated Monitoring and Assessment ofEcosystem Health in the Baltic Sea (Tyrimų grupė integruotam monitoringui ir Baltijosjūros ekosistemos sveikatos vertinimui),ICES Working Group on Phytoplankton Ecology (Fitoplanktono ekologijos darbo grupė),ICES Working Group on Zooplankton Ecology (Zooplanktono ekologijos darbo grupė).Dalyvavimas šiose grupėse būtu pageidautinas, tačiau ne visada galimas dėl dvejųpriežasčių – ekspertų laiko stokos ir finansavimo nebuvimo.JSPD įgyvendinimui bus skirta specialioji sesija JAV – Baltijos tarptautiniamesimpoziume (Ocean: Past, Present and Future. Climate Change Research, Ocean Observation& Advanced Technologies for Regional Sustainability. IEEE/OES Baltic 2012 InternationalSymposium), kuris vyks š.m. gegužės 8-11 d. Klaipėdoje (http://corpi.ku.lt/ocean2012/).Planuojama kad šioje sesijoje dalyvaus dauguma Lietuvos ekspertų, dirbančių JSPDįgyvendinimo projekte, o taip pat ir specialistai iš kaimyninių šalių.Svarbi europinė konferencija, skirta JSPD įgyvendinimui (The first European Conferenceon Research and Ecosystem-Based Management Strategies in Support of the Marine StrategyFramework Directive), vyks Kopenhagoje š.m. gegužės 14-16 d.(http://marinestrategy2012.dmu.dk; XI priedas). Šioje konferencijoje bus aptarta GABdeskriptorių taikymo patirtis šalyse narėse ir darbai, susiję su pradiniu jūros būklės vertinimu.Planuojama, kad konferencijoje dalyvaus ir 3-5 Lietuvos ekspertai.GAB kriterijų ir rodiklių derinimas Baltijos jūros regioneGeros aplinkos būklės pasekimas Lietuvos Baltijos jūroje neįmanomas be glaudausregioninio bendradarbiavimo tiek vertinant aplinkos būklės rodiklius, tiek ir numatantaplinkosaugos tikslus bei jų pasiekimo būdus. Dabartinė padėtis GAB kriterijų ir rodikliųtarptautinio derinimo procese apibendrinta 7.11-1 lent.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 478

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 137.11-1 lent. Geros aplinkos būklės (GAB) rodiklių parengimo stadija, tarptautinio suderinimo poreikis ir GAB tikslams pasiekti (paaiškinimas tekste).Arnustatytas Ar nustatytaRodiklio rodiklio rodiklio Rodiklio ir GAB vertėsGAB deskriptorius Rodiklių grupė Rodikliskilmė 1 vertinimo GAB vertė tarptautinio derinimo poreikismetodas? Taip/NeTaip/Ne1. Bioįvairovė1. Bioįvairovė,5. Eutrofizacija1.1 Rūšies pasiskirstymas1. Bioįvairovė 1.2 Populiacijos dydis4.3 Pagrindinių trofinių1. Bioįvairovė,4. Mitybos tinklai1. Bioįvairovė,4. Mitybos tinklai,5. Eutrofizacija1. Bioįvairovė,5. Eutrofizacija1. Bioįvairovė,6. Jūros dugnovientisumas1. Bioįvairovė,4. Mitybos tinklai1. Bioįvairovė,4. Mitybos tinklaigrupių ir (arba) rūšių gausair (arba) pasiskirstymas1.2 Populiacijos dydis4.3 Pagrindinių trofiniųgrupių ir (arba) rūšių gausair (arba) pasiskirstymas1.5 Buveinės dydis1.6 Buveinės būklė1.6 Buveinės būklė4.2 Pasirinktų rūšiųproporcija mitybos tinkloviršuje1.6 Buveinės būklė4.2 Pasirinktų rūšiųproporcija mitybos tinklo1.1.1 Žiemojančių jūriniųpaukščių pasiskirstymas1.1.2 Didžiausiasmakrofitų pasiskirstymogylis1.2.1 Žiemojančių jūriniųpaukščių populiacijosgausumas1.2.2 Copepoda grupėsbiomasė1.2.3 Zooplanktonomikrofagų biomasėDidžiausias makrofitųpasiskirstymo gylisBentoso kokybės indeksas(BQI)Žuvų bendrijos įvairovėsindeksasDidelių žuvų gausumasCORESET Ne NeCORESET Taip TaipCORESET Ne NeCORESET Taip TaipCORESET Taip TaipCORESET Taip TaipCORESET Taip TaipCORESETCORESETPreliminarūs metodiniainurodymai ir GAB vertėsparengti, reikalingas regioninisderinimasGAB vertė derintina sukaimyninėmis šalimisPreliminarūs metodiniainurodymai ir GAB vertėsparengti, reikalingas regioninisderinimasGAB vertės regioninis derinimassvarstomasGAB vertės regioninis derinimassvarstomasGAB vertė derintina sukaimyninėmis šalimisGAB vertė derintina sukaimyninėmis šalimisSąlygospasiekti GAB 2PLATREGPLATREGPLATREGPLATREGPLATREGPLATREGPLATREGJŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 479TaipTaipTaipTaipGAB vertės derinimo poreikionėra nesant rodiklio kaitos trendoGAB vertės derinimo poreikionėra nesant rodiklio kaitos trendoLT, HELCOM,PLATREGLT, HELCOM,PLATREG

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13GAB deskriptorius Rodiklių grupė Rodiklis5. EutrofizacijaRodikliokilmė 1Arnustatytasrodikliovertinimometodas?Taip/NeAr nustatytarodiklioGAB vertėTaip/NeRodiklio ir GAB vertėstarptautinio derinimo poreikisSąlygospasiekti GAB 2viršuje1.6 Buveinės būklėCORESETŽuvų bendrijos gausumo1. Bioįvairovė, 4.2 Pasirinktų rūšiųGAB vertės derinimo poreikio LT, HELCOM,indeksas (Plėšrių žuvųTaip Taip4. Mitybos tinklai proporcija mitybos tinklonėra nesant rodiklio kaitos trendo PLATREGgausumas)viršuje1.7 Ekosistemos struktūraCORESET1. Bioįvairovė, 4.2 Pasirinktų rūšių Vidutinis žuvų trofinisGAB vertės derinimo poreikio LT, HELCOM,Taip Taip4. Mitybos tinklai proporcija mitybos tinklo lygmuonėra nesant rodiklio kaitos trendo PLATREGviršuje2.1 Nevietinių, visų pirma 2.1.1 Naujų nevietiniųReikalingas GAB vertės LT, HELCOM,invazinių, rūšių gausos ir rūšių skaičiaus kaitos CORESET Taip NederinimasPLATREG2. Nevietinės rūšys būklės apibūdinimas tendencija2.2 Invazinių nevietiniųReikalingas GAB vertės LT, HELCOM,2.2.1 Biotaršos indeksas CORESET Taip Taiprūšių poveikis aplinkaiderinimasPLATREG3.1. Žvejybos veiklos Mirtingumo dėl žvejybosReikalingas GAB vertėsEK Taip Nepoveikio mastaskoeficientasderinimasLT, HELCOM3.2. Išteklių reprodukcinis Neršiančių ištekliųReikalingas GAB vertėsEK Taip NepajėgumasbiomasėderinimasLT, HELCOM3. KomerciniamsDidesnių už vidutinęReikalingas GAB vertėstikslamspirmos lytinės brandos EK Taip Nederinimasnaudojamos žuvys 3.3. Populiacijosnormą žuvų proporcijaLT, HELCOMpasiskirstymas pagal amžių Vidutinis didžiausias žuvųReikalingas GAB vertėsEK Taip Neir dydįrūšių ilgisderinimasLT, HELCOM95-s žuvų ilgioReikalingas GAB vertėsEK Taip Nepasiskirstymo procentilisderinimasLT, HELCOM4. Mitybos tinklai Naudojami „Bioįvairovės“ deskriptoriaus rodikliai HELCOM5.1 Maisto medžiagų lygiai5.1.1 Maisto medžiagųReikalingas GAB vertės LT, HELCOM,koncentracija vandens TARGREV Taip TaipderinimasPLATREGstorymėje5.2 Tiesioginis maistomedžiagų gausėjimopoveikis5.2.1 Chlorofilokoncentracija vandensstorymėjeTARGREV Taip TaipReikalingas GAB vertėsderinimasLT, HELCOM,PLATREG5.2.2 Vandens TARGREV Taip Taip Reikalingas GAB vertės LT, HELCOM,JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 480

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13GAB deskriptorius Rodiklių grupė Rodiklis6. Jūros dugnovientisumas7. Hidrografinėssąlygos8. Teršalaiaplinkoje6.1. Fizinė žala atsižvelgiantį substrato ypatybes6.2. Bentoso bendrijų būklė7.1. Negrįžtamų pakitimųerdvinis apibūdinimas7.2. Negrįžtamųhidrografinių pokyčiųpoveikis8.1 Teršalų koncentracija8.2. Teršalų poveikisskaidrumas, susijęs supadidėjusiu skendinčiųjųdumblių kiekiu6.1.1 Žmogaus veiklosgerokai paveikto jūrosdugno plotas pagalskirtingas substrato rūšisBentoso kokybės indeksas(BQI)7.1.1 Ploto, kuriamenustatyta negrįžtamųpakitimų, dydis7.2.1 Buveinių, kuriosenustatyta negrįžtamųpakitimų, dydis erdviniupožiūriu7.2.2 Pakitusiųhidrografinių sąlygųnulemti pokyčiaibuveinėseTeršalai vandenyje 3Teršalai dugnonuosėdose 3Rodikliokilmė 1Arnustatytasrodikliovertinimometodas?Taip/NeAr nustatytarodiklioGAB vertėTaip/NeEK Ne NeCORESET Taip TaipEK Ne NeEK Ne NeEK Ne NeEK,HELCOM,LTEK,HELCOM,LTHidrobiontųmorfologiniai irHELCOM Taip Necitogenetiniai rodikliai 4Rodiklio ir GAB vertėstarptautinio derinimo poreikisderinimasReikalingas metodo ir GABvertės derinimasGAB vertė derintina sukaimyninėmis šalimisVertinimo metodo derinimoporeikis tikėtinasVertinimo metodo derinimoporeikis tikėtinasVertinimo metodo derinimoporeikis tikėtinasSąlygospasiekti GAB 2PLATREGLTLT, HELCOM,PLATREGTaip Taip Suderinta PLATREGTaip Taip Suderinta PLATREGReikalingas GAB vertėsderinimasLTLTLTLT, HELCOM9. TeršalaiDidžiausios leistinos9.1 Teršalų lygiai, skaičiusžmogaus maistuiteršalų normos 5 EK, LT Taip Taip Suderinta PLATREGir dažnumasskirtoje žuvyje10.1 Šiukšlių, kuriomis 10.1.1 Į krantą išmetamųBus reikalingas derinimas dėl10. ŠiukšlėsEK Ne NeLT, HELCOMužteršta jūrų ir priekrantės ir ties kranto linijametodo ir GAB vertėsJŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 481

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13GAB deskriptorius Rodiklių grupė Rodiklis11. Energijos,įskaitantpovandeninįtriukšmą,patekimas yratokio lygio, kadneigiamo poveikiojūrų aplinkai nėraaplinka, apibūdinimas10.2. Šiukšlių poveikis jūrųgyvūnijai ir augalijai11.1. Žemo, vidutinio iraukšto dažnio impulsiniųgarsų pasiskirstymas laiko irvietos atžvilgiubesikaupiančių šiukšliųkiekio kitimo tendencijos10.1.2 Vandens storymėjeskendinčių ir ant dugnobesikaupiančių šiukšliųkiekio kitimo tendencijos10.1.3 Mikrodaleliųkiekio, pasiskirstymo irsudėties kitimotendencijos10.2.1Šiukšlių, kuriaspraryja jūrų gyvūnai,kiekio ir sudėties kitimotendencijos11.1.1 Dienų, kaiantropogeninio garsošaltiniai viršija jūrųgyvūniją galinčius gerokaipaveikti lygiusRodikliokilmė 1Arnustatytasrodikliovertinimometodas?Taip/NeAr nustatytarodiklioGAB vertėTaip/NeEK Ne NeEK Ne NeEK Ne NeEK Ne NeRodiklio ir GAB vertėstarptautinio derinimo poreikisBus reikalingas derinimas dėlmetodo ir GAB vertėsBus reikalingas derinimas dėlmetodo ir GAB vertėsBus reikalingas derinimas dėlmetodo ir GAB vertėsBus reikalingas derinimas dėlmetodo ir GAB vertėsSąlygospasiekti GAB 2LT, HELCOMLT, HELCOMLT, HELCOMLT, HELCOM11.2. Ištisinis žemo dažnio 11.2.1. Aplinkos triukšmoBus reikalingas derinimas dėlEK Ne NeLT, HELCOMgarsaslygio kitimo tendencijosmetodo ir GAB vertės1 Rodiklio kilmė: BVPD – pasiūlytas vykdant Bendrąjį vandenų politikos direktyvą, HELCOM – pasiūlytas HELCOM CORESET, TARGREV projektų rėmuose arba kituoseHELCOM dokumentuose, EK – perkeltas iš EK sprendimo (2010/477/ES), LT – Lietuvos norminiai aktai.2 Sąlygos pasiekti GAB priklauso: LT – vien nuo Lietuvos institucijų veiksmų, HELCOM – nuo Baltijos jūros regiono šalių, įskaitant jūros baseiną, PLATREG – nuo veiksniųesančių ne tik, bet ir platesnėse kaimynėse regionuose.3 Sunkieji metalai, naftos angliavandeniliai, lakieji organiniai junginiai (išsamiau - 4.8 skyriuje).4Bendro streso ir genotoksiškumo rodikliai (išsamiau – 2.5 skyriuje).5 Rodikliai aprašyti 4.9 skyriujeJŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 482

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Iš viso šiame etape yra žinomi GAB 37 rodikliai. Jų kilmė, parengimo stadija irtarptautinio suderinimo lygis labai skiriasi. Pavyzdžiui, didžiausios leistinos teršalų normosžmogaus maistui skirtoje žuvyje ir kituose jūros produktuose yra nustatomi Lietuvos ir EK teisesaktais, šių rodiklių nustatymo metodai ir slenkstinės vertės yra žinomi ir tolimesnio svarstymo,bent jau šiame etape, nenumatoma. Teršalų rodikliai vandenyje ir dugno nuosėdose buvo aptartiankstesniuose HELCOM grupių projektuose, jų metodai nustatyti ir pateikti atitinkamuosedokumentuose.Pirminį regioninį vertinimą CORESET ir TARGREV projektų rėmuose 2010-2011 m.praėjo 15 rodiklių. Vienas rodiklis (Žiemojančių jūrinių paukščių populiacijos gausumas) yrasvarstomas ir tarp regioniniu (HELCOM – OSPAR) mastu, tačiau jam dar galutinai nenustatytivertinimo metodas bei GAB slenkstinė vertė. Tokioje pat būsenoje ir kitas „ornitologinis“rodiklis (Žiemojančių jūrinių paukščių pasiskirstymas). Dar dviem rodikliams (Maisto medžiagųsantykis ir Naujų nevietinių rūšių skaičiaus kaitos tendencija) nustatymo metodas yra žinomas,bet GAB vertė dar neapibrėžta. Dvylikai CORESET/TARGREV siūlomų rodiklių vertinimometodai yra suderinti regioniniu mastu ir GAB vertė yra nustatyta Lietuvos Baltijos jūrai.Keturiems su žuvų populiacijų būkle susijusiems rodikliams vertės derinimo poreikio nėranesant rodiklio kaitos trendo. Likusiems bus reikalingas tolimesnis GAB vertės derinimas arbaBaltijos jūros mastu (pvz., Chlorofilo koncentracija vandens storymėje, Biotaršos indeksas) arbasu kaimynėmis šalimis (pvz., Didžiausias makrofitų pasiskirstymo gylis - su Latvija).EK sprendime (2010/477/ES) pasiūlytų 10 rodiklių bus reikalingas tiek nustatymometodų, tiek GAB verčių tarptautinis derinimas. Daugumai iš šių rodiklių duomenų kol kas nėrane tik Lietuvos Baltijos jūroje, bet ir visame Baltijos jūros regione.Svarbus dar vienas aspektas apie GAB rodiklius ir vertes - sąlygos pasiekti GAB. Netgijeigu yra aiškus nustatymo metodas ir žinoma siektina GAB slenkstinė vertė, sąlygos pasiektiGAB ne visada priklausys vien tik nuo mūsų šalies. Iš pateiktos lentelės matome, kad teoriškaitik pagal 4 rodiklius galima pasiekti GAB nepriklausomai nuo kitų šalių, tai yra: 1) žmogausveiklos gerokai paveikto jūros dugno plotas pagal skirtingas substrato rūšis; 2) ploto, kuriamenustatyta negrįžtamų pakitimų, dydis; 3) buveinių, kuriose nustatyta negrįžtamų pakitimų, dydiserdviniu požiūriu ir 4) pakitusių hidrografinių sąlygų nulemti pokyčiai buveinėse. Šiuos, sudugno buveinių būkle susijusius, rodiklius įtakoja dugninis tralavimas, smėlio kasimas, gruntogramzdinimas jūroje, amunicijos sprogdinimas – t.y. tokia veikla, kurios reguliavimui LietuvosBaltijos jūros vandenyse užtenka vien tik nacionalinių institucijų veiksmų. Pavyzdžiui, galimauždrausti smėlio kasimą, sureguliuoti dugno tralavimą, perkelti į kitą vietą dampingą ir pan.Žymiai daugiau yra rodiklių, pagal kuriuos GAB gali būti pasiekiama tik suderinusveiksmus visu Baltijos jūros regiono mastu. Yra tokių rodiklių kur GAB pasiekimui neužtenka irviso Baltijos regiono, pavyzdžiui, žiemojančių jūrinių paukščių populiacijos gausumas labaipriklauso nuo sąlygų jų perimvietėse tolimuose Arkties rajonuose. Eutrofikacijos lygis Baltijosjūroje, kuris vienaip ar kitaip atsispindi daugelyje rodiklių (nuo Copepoda grupės biomasės ikivandens skaidrumo) priklauso ne tik nuo padėties Baltijos jūros baseine, bet ir už jo ribų – dėlmaistmedžiagų pernašos su atmosferiniais srautais iš atokesnių vakarų, Centrinės ir RytinėsEuropos kraštų, esančių už Baltijos jūros baseino ribų.Šioje ataskaitoje pateikta preliminari sąlygų GAB pasiekimui analizė. Tolimesniuoseprojekto vykdymo etapuose ši koncepcija bus vystoma išsamiau, atsižvelgiant į GAB rodikliųištirtumą ir priežastinių ryšių tarp poveikių ir rodiklių išaiškinimą.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 483

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASI PRIEDAS. Terminų žodynasIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Sąvoka / terminas Apibrėžimas ŠaltinisAbiotinė aplinkaAeracijaNebiologinės kilmės gamtos reiškiniai ir veiksniai. Fizinėcheminėaplinka, kuriai priklauso fiziniai veiksniai,neorganiniai elementai ir jų junginiai bei organinėmedžiaga.Vandens prisotinimas deguonimi dėl sezoninio vandensmaišymosi arba dėka epizodinių Šiaurės jūros vandensįtekėjimų.Baretta-Bekker etal., 1992BACC AuthorTeam, 2008Akvatorija Tam tikro dydžio vandens paviršiaus plotas. Gudelis, 1993AleuritasAnaerobinė aplinkaAnoksijaPuri 0,001-0,001 mm skersmens dugno nuosėdų daleliųsankaupaBedeguoninė aplinka. Formuojasi dugno nuosėdose ir(arba) vandens sluoksniuose mikroorganizmams pilnaiišeikvojus deguonį organinės medžiagos skaidymoprocese.Sąlygos, kai aplinkoje nėra deguonies. Tai galutinėdeguonies išeikvojimo stadija vandens telkiniuose (vykstapo hipoksijos).Apvelingas (išplūdis) Šalto giluminio vandens, kuriame gausų biogeniniųelementų, iškilimas į paviršių.Atvira jūraBankaBentalėVandenynų ir jūrų rajonai, esantys už kontinentinio šelforibų. Šioje ataskaitoje – atviri Baltijos jūros rajonai,esantys už priekrantės ribų.Didesnė ar mažesnė plokščiaviršūnė sekluma atvirojejūroje, sudaryta daugiausia iš smėlio, žvyro arba ledynosąnašų.Jūros dugnas, bentoso organizmų gyvenamoji aplinka.Vandens ekosistemos sudedamoji dalis kartu su pelagialė.Щукин,1980;Gudelis,1993Diaz, Rosenberg,1995Allaby, 1994;Diaz, Rosenberg,1995Baretta-Bekker etal., 1992;Aplinkosžodynas, 2000,LR Jūros aplinkosapsaugos įst.Europos aplinkosagentūra, 2011Gudelis, 1993Oleninas, 1996Bentofagas Organizmas, mintantis zoobentosu. Oleninas, 1996BentosasBiogenaiBiomasėVandens telkinio dugno organizmų visuma. Apimaorganizmus, gyvenančius dugno nuosėdų viduje (infauna)arba jų paviršiuje (epifauna).Biogeniniai elementai. Cheminiai elementai, būtinigyviems organizmams. Šioje ataskaitoje: neorganinėsmedžiagos, reikalingos fitoplanktono ir fitobentosoaugimui.Gyvos medžiagos (populiacijų, rūšių, rūšių grupių,bendrijų) kiekis tam tikru momentu tam tikroje vietoje;dažniausiai išreiškiama svorio vienetais per pločio ar tūriovienetą.Oleninas, 1996;Aplinkosžodynas, 2000Aplinkosžodynas, 2000Oleninas, 1996Biotopas Sin.: buveinė. Ekosistemos abiotinė dalis. Vandens baseino Oleninas, 1996;JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 484

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Sąvoka / terminas Apibrėžimas ŠaltinisCianoprakoriotaiDampingasDetritastam tikra dalis su panašiomis abiotinės aplinkos sąlygomis.Šioje ataskaitoje: jūros dugno dalis su panašiomisgeomorfologinėmis, litodinaminėmis ir hidrologinėmisaplinkos sąlygomis bei būdingais biologiniais požymiais.Sin.: cianobakterijos, melsvabakterės (lot. Cyanobacteria).Bakterijų karalystės bakterijų tipas.Sin.: sąvarta. Grunto pylimas jūroje, pvz., po uostogilinimo darbų.Negyva organinė medžiaga – augalų bei gyvūnųgyvybinės veiklos produktų liekanos, suskaidytos įneidentifikuojamas dalis.Olenin, Ducrotoy,2006Baretta-Bekker etal., 1992;Vikipedija, 2011Žaromskis,Gulbinskas, 2002.Enciklopedinisgeologijosterminų žodynas,2009Oleninas, 1996Detritofagai Dugno gyvūnai, mintantys detritu. Oleninas, 1996EdifikatoriaiEkmano sluoksnisEkmano spiralėEpifitaiEpilitaiEstuarijaEutrofikacijaAugalų rūšys, vaidinančios pagrindinį vaidmenį bendrijojeir lemiančios jos ypatybes. Šioje ataskaitoje: dugnobuveines formuojančios rūšys.Paviršinis vandens sluoksnis, kuriame stebimas Ekmanospiralės reiškinys.Hidrologinis reiškinys (aprašytas švedų okeanografo V.W.Ekmano), kai jūrose pučiant pastoviam vėjui formuojasipaviršinė srovė, sudaranti kampą su vėjo kryptimi (į dešinęšiaurės pusrutulyje, į kairę pietų pusrutulyje); didėjantgyliui srovė silpnėja, vis labiau nusisuka nuo vėjo kryptiesir tam tikrame gylyje įgauna priešingą kryptį.Vandens augalai, augantis ant kitų augalų, bet jaispasinaudojantis tik kaip atrama ir nesimaitinantis jųmedžiagomis.Vandens dumblai, augantys prisitvirtinę prie akmenų.Ištįsusi sekli įlanka, susidariusi jūrai užliejus upių žiotis,gėlo ir jūrinio vandens maišymosi zona.Vandens telkinio biologinio produktyvumo augimas dėlpadidėjusios biogeninių elementų (dažniausiai fosforo irazoto) prietakos arba kaupimosi.Aplinkosžodynas, 2000Щукин, 1980;Baretta-Bekker etal., 1992Щукин, 1980;Baretta-Bekker etal., 1992Baretta-Bekker etal., 1992Gudelis, 1993BACC AuthorTeam, 2008Fitobentosas Dugno augalija. Oleninas, 1996FitoplanktonasHaloklinasMikroskopiniai vienaląsčiai ar kolonijiniai planktonoaugalaiVandens sluoksnis, kuriame stebimas ryškus druskingumopokytis (rytų Baltijoje stebimas 60-80 m gylyje), dėl kurioformuojasi staigus vandens tankio šuolis.Oleninas, 1996Baretta-Bekker etal., 1992; BACCAuthor Team,2008Hipoksija Sąlygos, kai aplinkoje yra deguonies stygius (0 % < O 2 %Diaz, Rosenberg,JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 485

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Sąvoka / terminas Apibrėžimas Šaltinis< 20 %). Tarpinė deguonies išeikvojimo stadija vandenstelkiniuose (vyksta prieš anoksija).Impulsinis garsas Garsas, susidedantis iš trumpų garso slėgio pliūpsnių. Lietuvos higienosnorma hn 33,2011Išskirtinė ekonominėzonaUž teritorinės jūros ribų esanti Baltijos jūros dalis, kuriojeLietuvos Respublika turi tam tikras suverenias teises,jurisdikciją ir pareigas, nustatytas pagal LietuvosRespublikos įstatymus ir tarptautinius susitarimus, irkurios ribas su kaimyninėmis valstybėmis nustato LietuvosRespublikos tarptautinės sutartys ir visuotinai pripažintitarptautinės teisės principai bei normos.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 4861995LR Jūros aplinkosapsaugosįstatymas, 2010Infauna Dugno nuosėdų viduje gyvenantys bentoso gyvūnai. Oleninas, 1996IzobataJūros paukščiaiKuršių marių šleifasKvazistacionariossrovėsLitoralėMakrozoobentosasMedianaŽemėlapio linija, jungianti vandens telkinių vienodo gyliovietas.Jūros paukščiais vadinami visi paukščiai, naudojantysjūros aplinką įvairiais savo gyvenimo etapais. Jūrospaukščiams priklauso tikrieji jūros paukščiai, kragai, narai,jūros antys, kai kurie tilvikai.Marių vandens paplitimo zonos jūroje.Santykinai pastovios tėkmės, susiformuojančios Ekmanosluoksnyje dėka jūros paviršiaus ir atmosferos terminės beidinaminės sąveikos.Jūros priekrantės potvynių-atoslūgių zona, viršutinė išjūros bentalės ekologinių zonų. Tikros litoralės potvyniųatoslūgiųneturinčioje Baltijos jūroje nėra. LietuvosBaltijos jūroje – tai siaura, kelių dešimčių metrų pločio,smėlio, žvyro ir gargždo juosta, nuolat skalaujama bangų iružliejama štormų metu.Sin.: dugno makrofauna. Bentoso gyvūnai, kurių dydis yranuo 1 iki 200 mmYra variacinės eilutės centras arba skaičius, kuris skiriavariacinę eilutę į dvi lygias dalisOleninas, 1996Žaromskis, 1996Oleninas ir kt.,1996; Olenin,1997Oleninas, 1996Daunys irDučinskas, 2007Mezozooplanktonas Planktono gyvūnai, kurių dydis yra nuo 0,2 iki 20mm Oleninas, 1996NektobentosasPasikliautinasintervalasPelagialėPelitasPriekrantėBentoso gyvūnai, kurie dalį laiko aktyviai plaukiojavandens storymėje, dažniausiai priedugniniamesluoksnyje.intervalas, kuriame, tikėtina, yra matuojamo dydžioparametras (pvz., aritmetinis vidurkis). Dažniausiaitaikomas 95 % pasikliovimo lygmuo.Vandens ekosistemos sudedamoji dalis, vandens masė viršbentalės.Puri smulkesnių už 0,001 mm skersmens dugno nuosėdųdalelių sankaupaPagal LR Vandens įstatymą (2009): „priekrantės vandenys– jūros dalis nuo kranto iki linijos, kurios kiekvienas taškasOleninas, 1996Daunys irDučinskas, 2007Oleninas, 1996Щукин, 1980Gudelis 1993

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Sąvoka / terminas Apibrėžimas ŠaltinisProcentilisStratifikacijaSublitoralėTeritorinė jūraTermoklinasnutolęs vieną jūrmylę jūros link nuo vidaus vandenis irteritorinę jūrą skiriančios linijos“. Šioje ataskaitojenaudojama platesnė, mokslinė sąvoka: įjūrio ruožas nuokranto linijos iki ribos, kur bangos ir srovės dar veikiajūros dugną, maždaug iki 25-30 m gylio.visus variacinės eilutės narius pagal jų dydį surikiuojaprocentinėje skalėje. Pavyzdžiui, eilės 0,75 procentilis yratoks realusis skaičius, už kurį mažesnės stebimos reikšmėssudaro 75 %; 0,50 procentilis atitinka medianą.Sin. Vandens sluoksniškumas. Vandens stulposuskirstymas į skirtingo tankio sluoksnius. Gėluosevandens telkiniuose priklauso tik nuo temperatūros(terminė stratifikacija), jūrinėse ekosistemose - dar ir nuodruskingumo; abu faktoriai dažnai veikia kartu(termohalininė stratifikacija).Bentalės ekologinė zona, kuriai būdinga aktyvihidrodinamika, bangų ir priekrantės srovių poveikisdugnui, didelė sezoninė vandens temperatūrų kaita irdugno nuosėdų įvairovė. Lietuvos Baltijos jūroje taipriekrantės povandeninis šlaitas iki maždaug 25-30 mgylio, esantis po litoralės.Lietuvos Respublikos priekrantės* 12 jūrmylių pločioBaltijos jūros vandenų juosta, kuri yra sudėtinė LietuvosRespublikos teritorijos dalis ir kurios ribas su gretimomisvalstybėmis nustato Lietuvos Respublikos tarptautinėssutartys ir visuotinai pripažinti tarptautinės teisės principaibei normos.*Nurodytame šaltinyje vartojamas „pakrantės“ terminas.Vandens sluoksnis su ryškiu vertikaliu neigiamutemperatūros gradientu, daug didesniu, negu viršuje irapačioje esančiuose sluoksniuose.Sokal and Rohlf,1997Oleninas, 1996Oleninas ir kt.,1996; Olenin,1997LR Valstybėssienos ir josapsaugosįstatymas, 2000Oleninas, 1996Terminų, pateiktų oficialių dokumentų (Jūrų strategijos pagrindų direktyva (JSPD), 2008ir EK sprendimas 2010/477/ES) vertimuose į lietuvių kalbą, patikslinimasŠiame priede pateikiamas terminų, pateiktų oficialių dokumentų (JSPD ir EK sprendime2010/477/ES) vertimuose į lietuvių kalbą, patikslinimas. Reikia pabrėžti, kad ataskaitos rengėjainekėlė tikslą išsamiai išanalizuoti šių oficialių dokumentų vertimo tikslumą, bet pateikė kai kuriųterminų vertimo variantus, labiau atitinkančius dokumento esmę, pvz.: anglišką terminą „benthiccommunity“ tiksliau būtu išversti kaip ”bentoso bendrija“ arba „dugno bendrija“, o ne „bentalėsbendruomenė“ kaip yra oficialiajame dokumente. Tikimasi, kad dirbant su minėtais dokumentaistokių netikslumų gali būti pastebėta ir daugiau.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 487

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13No. Tekstas lietuviųkalba*Nuoroda1. Bendruomenė EKsprendimas,L 232/22,6.1, 6.22. Itin pažeidžiamųir (arba) tvariųrūšių buvimas(6.2.1)* pabrauktą žodį siūloma keistiEKsprendimas,L 232/22,6.2** siūlomas keisti žodis originalo kalbaTerminasoriginalo kalba**SiūlomaspatikslinimasPagrindimasCommunity Bendrija Šis žodis naudojamaslietuviškojemokslinėjeliteratūroje, kalbantapie tam tikrojeaplinkoje gyvenančiųorganizmų visumą(dugno bendrija,planktono bendrija)Presence of atsparios rūšys Šiame konteksteparticularlykalbama apie rūšis,sensitive and/oratsparias įvairiemstolerant speciespoveikiams(6.2.1)JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 488

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Leksikografiniai literatūros šaltiniaiAllaby, M., 1994. The concise Oxford dictionary of Ecology. Oxford University Press.415 pp.BACC Author Team, 2008. Assessment of Climate Change for the Baltic Sea Basin.The. Regional Climate Studies. Springer, 474 pp.Baretta-Bekker J.G., E.K. Duursma, B.R. Kuipers (eds.), 1992. Encyclopedia of MarineScienes. New York Heidelberg Berlin, Springer-Verlag: 311 pp.Diaz, R.J. and R. Rosenberg, 1995. Marine benthic hypoxia: a review of its ecologicaleffects and the behavioral responses of benthic macrofauna. Oceanogr. Mar. Biol. Ann. Rev.,33: 245-303.Enciklopedinis geologijos terminų žodynas, 2009. J. Paškevičius (red.). Lietuvosgeologijos tarnyba. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 650 pp.Europos aplinkos agentūra, 2011. http://glossary.lt.eea.europa.eu/terminologyGudelis, V., 1993 Jūros krantotyros terminų žodynas Vilnius, Akademia 408 pp.Lietuvos Respublikos Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymas Nr. VIII-1666, 2010 -11-09, Žin., 2010, Nr. 137-7001 (2010-11-23)Lietuvos Respublikos Vandens įstatymas Nr.VIII-474, 2009-12-17, Žin., 2009 154-6955(2009-12-28)Lietuvos Respublikos Jūros aplinkos apsaugos įstatymas Nr. VIII-512, 2010-12-07, Žin.,2010, Nr. 153-7780 (2010-12-28)Lietuvos higienos norma hn 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuoseir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ nr. V-604, 2011-06-13, Žin., 2011 Nr.75-3638 (2011-11-01)Olenin, S. 1997. Benthic zonation of the Eastern Gotland Basin. Netherlands Journal ofAquatic Ecology, Vol. 30, No. 4: 265-282Olenin S., Ducrotoy J-P. 2006. The concept of biotope in marine ecology and coastalmanagement. Marine pollution bulletin, 53: 20-29Oleninas, S. 1996. Metodiniai nurodymai ekologijos kursiniam darbui. Hidrobiologijosspecializacija. Klaipėdos universitetas.Oleninas, S., D. Daunys, V. Labanauskas. Lietuvos priekrantės dugno biotopųklasifikacijos principai. Geografijos metraštis, 1996, 29: 218-231Parsons, T.R., M. Takahashi, B. Hargrave. Biological oceanographic processes. Oxford,England: Pergamon Press. 1984Žaromskis R. 1996, Okeanai, jūros, estuarijos (73) 293 pp.Щукин, 1980. Четырехъязычный энциклопедический словарь терминов пофизической географии. Москва. 703 с.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 489

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13II PRIEDAS. Ataskaitoje naudojamų veiklų pagal ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriųaprašymasLaivyba ir uostai52.22 Vandens transportui būdingų paslaugųveikla. Į šią klasę įeina:- veikla, susijusi su keleivių, gyvūnų ar kroviniųvežimu vandens transportu:• transporto terminalų, tokių kaip uostai ir krantinėseksploatavimas• vandens kelių šliuzų ir kt. eksploatavimas• navigacijos, laivų vedimo (locmanų veikla) iršvartavimo veikla• laivų pakrovimas ar iškrovimas baržomis (lichteriu),laivų gelbėjimo veikla• švyturių veiklaĮ šią klasę neįeina:- krovinių tvarkymas, žr. 52.24- valčių prieplaukų eksploatavimas, žr. 93.2950.10 Jūrų ir pakrančių keleivinis vandenstransportas. Į šią klasę įeina:- keleivių vežimas jūrų ir pakrančių vandenimis,pagal tvarkaraštį arba ne:• ekskursinių katerių, kruizinių arba apžvalgos laivųeksploatavimas• keltų, vandens taksi ir kt. eksploatavimasĮ šią klasę taip pat įeina:- pramoginių katerių nuoma su įgulos samdymu vežtijūrų ir pakrančių vandenimis (pvz., žvejybiniamskruizams)Į šią klasę neįeina:- restoranų ir barų veikla laivuose tuo atveju, jeigu šiąveiklą atlieka skirtingi gamybos vienetai, žr. 56.10,56.30- pramoginių katerių ir jachtų nuoma be įgulossamdymo, žr. 77.21- prekybinių laivų arba katerių nuoma be įgulossamdymo, žr. 77.34- plaukiojančių lošimo namų veikla, žr. 92.0050.20 Jūrų ir pakrančių krovininis vandenstransportas. Į šią klasę įeina:- krovinių vežimas jūrų ir pakrančių vandenimis,pagal tvarkaraštį arba be jo- transportavimas stumiamomis arba velkamomisbaržomis, naftos gręžinių platformų eksploatavimas irkt.Į šią klasę taip pat įeina:- krovininių jūrų ir pakrančių vandenų laivų nuoma suįgulos samdymuĮ šią klasę neįeina:- krovinių sandėliavimas ir saugojimas, žr. 52.10- uosto eksploatavimas ir kita pagalbinė veikla, tokiakaip laivų švartavimas doke, laivų vedimas (locmanųpaslaugos), laivų pakrovimas (iškrovimas) baržomis(lichteriu), laivų gelbėjimas, žr. 52.22- krovinių tvarkymas, žr. 52.24- prekybinių laivų arba katerių nuoma be įgulossamdymo, žr. 77.3442.91 Vandens statinių statyba. Į šią klasę įeina:- statyba:• vandens kelių, uostų ir upių statinių, pramoginiųlaivų uostų (valčių prieplaukų), šliuzų ir kt.• užtvankų ir pylimų- vandens kelių dugno gilinimasĮ šią klasę neįeina:- inžinerinių statinių projektų vadyba, žr. 71.1252.10 Sandėliavimas ir saugojimas. Į šią klasę įeina:- visų rūšių prekių saugyklų ir sandėliųeksploatavimas:• grūdų elevatorių, bendrosios paskirties prekiųsandėlių, sandėlių šaldytuvų, cisternų ir kt.eksploatavimasĮ šią klasę taip pat įeina:- prekių saugojimas užsienio prekybos zonose- sušaldymas intensyvioje oro srovėjeĮ šią klasę neįeina:- transporto priemonių stovėjimo aikštelių paslaugųteikimas, žr. 52.21- savitarnos sandėlių įrenginių eksploatavimas, žr.68.20- laisvo ploto nuomojimas, žr. 68.2052.21 Sausumos transportui būdingų paslaugųveikla. Į šią klasę įeina:- veikla, susijusi su keleivių, gyvūnų arba kroviniųvežimu sausumos keliais:• transporto terminalų, tokių kaip geležinkelio stotis,autobusų stotis, prekių tvarkymo stotiseksploatavimas• geležinkelių infrastruktūros eksploatavimas• kelių, tiltų, tunelių, automobilių stovėjimo aikšteliųar garažų, dviračių stovėjimo aikštelių, priekabiniųnamelių žiemojimo aikštelių eksploatavimas- manevravimas ir parengiamasis traukinioformavimas- vilkimas ir techninė pagalba kelyjeĮ šią klasę taip pat įeina:- dujų skystinimas transportavimo tikslaisĮ šią klasę neįeina:- krovinių tvarkymas, žr. 52.2452.24 Krovinių tvarkymas. Į šią klasę įeina:- krovinių ar bagažo pakrovimas ir iškrovimas,nepriklausomai nuo juos vežančio transporto rūšies- krovinių pakrovimas ir iškrovimas uoste- krovininių vagonų pakrovimas ir iškrovimasĮ šią klasę neįeina:- transporto terminalų eksploatavimas, žr. 52.21,52.22 ir 52.2352.29 Kita transportui būdingų paslaugų veikla. Įšią klasę įeina:- krovinių (važtų) persiuntimasJŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 490

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13- transporto geležinkeliu, keliu, jūra ar oru operacijųtvarkymas ar organizavimas- grupinių ir individualių siuntų formavimas (įskaitantprekių surinkimą ir pristatymą bei siuntų grupavimą)- vežimo dokumentų ir važtaraščių parengimas irišdavimas- muitinės tarpininkų (agentų) veikla- jūrų krovinių ekspeditorių ir oru vežamų kroviniųagentų veikla- brokerių tarpininkavimas, užsakant vietą kroviniuilaive arba orlaivyje- prekių tvarkymo operacijos, pvz., laikinasisįpakavimas siekiant apsaugoti prekes vežant, irišpakavimas, pavyzdžių atrinkimas, prekių svėrimasĮ šią klasę neįeina:- pasiuntinių veikla, žr. 53.20- automobilių, laivų, aviacijos ir transportodraudimas, žr. 65.12- kelionių agentūrų veikla, žr. 79.11- kelionių organizatorių veikla, žr. 79.12- pagalbos turistams veikla, žr. 79.90Laivų statyba ir remontas33.11 Metalo gaminių remontas. Į šią klasę įeina 25skyriuje pagamintų metalo gaminių remontas irtechninė priežiūra.Į šią klasę įeina:- metalinių cisternų, rezervuarų ir talpyklų remontas- vamzdžių ir vamzdynų remontas ir techninėpriežiūra- kilnojamos suvirinimo įrangos remontas- plieninių konteinerių remontas- vandens arba kitokių garų generatorių remontas irtechninė priežiūra- garų generatorių pagalbinės įrangos:• kondensatorių, ekonomaizerių, perkaitintuvų, garųrinktuvų ir akumuliatorių remontas ir techninėpriežiūra- branduolinių reaktorių, išskyrus izotopų skirtuvus,remontas ir techninė priežiūra- laivų garo katilų ar energetinių katilų dalių remontasir techninė priežiūra- centrinio šildymo katilų ir radiatorių lakštiniometalo darbų remontas- šaunamųjų ginklų ir amunicijos remontas ir techninėpriežiūra (įskaitant sportinių ir pramoginių šautuvųremontą)- prekių vežimėlių remontas ir techninė priežiūraĮ šią klasę neįeina:- geležčių ir pjūklų galandinimas, žr. 33.12- centrinių šildymo sistemų ir kt. remontas, žr. 43.22- mechaninių užraktų, seifų ir kt. remontas, žr. 80.2030.11 Laivų ir plūdriųjų konstrukcijų statyba. Į šiąklasę įeina laivų, išskyrus sportinius ar pramoginius,ir plūdriųjų statinių statyba:- komercinių laivų:• keleivinių laivų, keltų, krovininių laivų, tanklaivių irkt., statyba- karinių laivų statyba33.12 Mašinų remontas. Į šią klasę įeina pramoninių- žvejybos laivų ir žuvies apdorojimo laivų statyba mašinų ir įrangos remontas bei techninė priežiūra,Į šią klasę įeina:pvz., komercinių ir pramoninių mašinų geležčių ir- transporto priemonių su oro pagalvėmis gamyba pjūklų galandimas ir pakeitimas; suvirinimas (pvz.,(išskyrus pramogines transporto priemones su oro automobilių, bendrosios paskirties); žemės ūkio, kitųpagalvėmis)sunkiųjų bei pramoninių mašinų ir įrangos (pvz.,- plūdriųjų ar panardinamųjų gręžinių platformų šakinių krautuvų ir kitos medžiagų kėlimo įrangos,statybastaklių, komercinės šaldymo įrangos, statybos įrangos- plūdriųjų statinių:ir kasybos mašinų), įskaitant ir 28 skyriuje• plūdriųjų dokų, pontonų, kesonų, plūdriųjų pagamintas mašinas ir įrangą, remontas.prieplaukų, plūdurų, plūdriųjų rezervuarų, baržų, Į šią klasę įeina:lichterių, plūdriųjų kranų, nepramoginių pripučiamųjų - variklių, išskyrus variklinių transporto priemoniųplaustų ir kt., statybavariklius, remontas ir techninė priežiūra- laivų ir plūdriųjų statinių sekcijų gamyba- siurblių, kompresorių ir susijusios įrangos remontasĮ šią klasę neįeina:ir techninė priežiūra- gamyba laivų dalių, išskyrus stambiuosius korpusų - hidraulinių mašinų remontas ir techninė priežiūramazgus:- vožtuvų remontas• burių, žr. 13.92- pavarų ir vairo elementų remontas• laivų sraigtų, žr. 25.99- technologinių krosnių remontas ir techninė priežiūra• geležinių ir plieninių inkarų, žr. 25.99- medžiagų kėlimo ir tvarkymo įrangos remontas• laivų variklių, žr. 28.11- pramoninės šaldymo įrangos ir oro valymo įrangos- navigacijos prietaisų gamyba, žr. 26.51remontas ir techninė priežiūra- laivų apšvietimo įrangos gamyba, žr. 27.40- komercinių bendrosios paskirties mašinų remontas ir- amfibinių variklinių transporto priemonių gamyba, techninė priežiūražr. 29.10- variklinių rankinių įrankių remontas- pripučiamųjų pramoginių valčių ar plaustų gamyba, - metalo pjaustymo ir formavimo staklių ir pagalbiniųžr. 30.12reikmenų remontas ir techninė priežiūra- laivų ir plūdriųjų statinių specializuotas remontas ir - kitų staklių remontas ir techninė priežiūratechninė priežiūra, žr. 33.15- žemės ūkio traktorių remontas ir techninė priežiūra- laivų laužymas, žr. 38.31- žemės ir miškų ūkio ir medienos ruošos mašinų- laivų vidaus įrengimas, žr. 43.3remontas ir techninė priežiūra- metalurgijos mašinų remontas ir techninė priežiūraJŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 491

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13- kasybos, statybos, naftos ir dujų gavybos mašinųremontas ir techninė priežiūra- maisto, gėrimų ir tabako apdorojimo mašinųremontas ir techninė priežiūra- drabužių iš tekstilės ir odos gamybos mašinųremontas ir techninė priežiūra- popieriaus gamybos mašinų remontas ir techninėpriežiūra- plastiko ir gumos mašinų remontas ir techninėpriežiūra- kitų specialiųjų mašinų, pagamintų 28 skyriuje,remontas ir techninė priežiūra- svėrimo įrangos remontas ir techninė priežiūra- prekybos automatų remontas ir techninė priežiūra- kasos aparatų remontas ir techninė priežiūra- fotokopijavimo mašinų remontas ir techninėpriežiūra- elektroninių ir neelektroninių kalkuliatorių remontas- rašomųjų mašinėlių remontasĮ šią klasę neįeina:- krosnių ir kitos šildymo įrangos remontas ir techninėpriežiūra, žr. 43.22- liftų ir eskalatorių įrengimas, remontas ir techninėpriežiūra, žr. 43.29- kompiuterių remontas, žr. 95.1133.15 Įvairių tipų laivų remontas ir techninėpriežiūra. Į šią klasę įeina laivų ir katerių remontas irtechninė priežiūra. Tačiau gamyklinė laivųrekonstrukcija ar kapitalinis remontas klasifikuojami30 skyriuje.Į šią klasę įeina:- laivų remontas ir einamoji techninė priežiūra- pramoginių katerių remontas ir techninė priežiūraĮ šią klasę neįeina:- gamyklinis laivų perstatymas, žr. 30.1- laivų ir katerių variklių remontas, žr. 33.12- laivų pjaustymas, išmontavimas, žr. 38.31Žvejyba ir akvakultūra- pramoginių laivų nuoma su aptarnavimo komandavežti jūrų ir pakrančių vandenimis (pvz.,žvejybiniams kruizams), žr. 50.10- žvejybos inspekcijos, saugos ir policijos paslaugųveikla, žr. 84.24- sportinės arba pramoginės žvejybos organizavimasbei susijusių paslaugų teikimas, žr. 93.19- sportinės žvejybos draustinių veikla, žr. 93.1910.20 Žuvų, vėžiagyvių ir moliuskų perdirbimas irkonservavimas. Į šią klasę įeina:- žuvų, vėžiagyvių ir moliuskų paruošimas irkonservavimas: šaldymas, užšaldymas, džiovinimas,kepimas, rūkymas, sūdymas, mirkymas sūryme,konservavimas sandarioje taroje ir kt.- žuvų, vėžiagyvių ir moliuskų produktų, pvz., žuviesfilė, ikrų, sūdytų ikrų, ikrų pakaitalų ir kt., gamyba- žuvų miltų maistui ar gyvūnų pašarams gamyba- rupių miltų ir tirpiųjų medžiagų gamyba iš žuvų irkitų vandens gyvūnųĮ šią klasę taip pat įeina:- laivų, užsiimančių tik žuvų paruošimu, perdirbimu irkonservavimu, veikla- jūros dumblių perdirbimasĮ šią klasę neįeina:- žuvų perdirbimas ir konservavimas žvejybiniuoselaivuose, žr. 03.11- banginių perdirbimas sausumoje ar specializuotuoselaivuose, žr. 10.11- aliejaus ir taukų gamyba iš jūros produktų, žr. 10.41- paruoštų sušaldytų žuvies patiekalų gamyba, žr.10.85- žuvienių gamyba, žr. 10.89Jūrinė rekreacija ir turizmas55.10 Viešbučių ir panašių laikinų buveinių veikla.Į šią klasę įeina daugiausia trumpam laikotarpiui,paprastai dienai arba savaitei apsistojusių lankytojųapgyvendinimo veikla. Jiems yra teikiamos būtinusapgyvendinimo poreikius atitinkančios paslaugosatitinkamai įrengtuose (apstatytuose) kambariuose(numeriuose). Teikiamos kasdienės kambariųtvarkymo paslaugos. Gali būti teikiama taip pat daugpapildomų paslaugų, tokių kaip maisto ir gėrimųteikimas, stovėjimo aikštelių ir skalbyklų paslaugos,baseinai ir treniruoklių salės, priemonės poilsiui, taippat priemonės konferencijoms ir susirinkimamsrengti. Į šią klasę įeina apgyvendinimas:- viešbučiuose- kurortų viešbučiuose- svečių namuose- moteliuoseĮ šią klasę neįeina:- aprūpinimas namais ir butais su baldais ar be baldųarba prabangiais kambariais ilgesniam laikotarpiui,paprastai mėnesiui arba metams, žr. 68 skyrių.03.11 Jūrinė žvejyba. Į šią klasę įeina:- komercinė žvejyba vandenynuose ar pakrančiųvandenyse- jūrų vėžiagyvių ir moliuskų gaudymas- banginių gaudymas- jūros gyvūnų gaudymas: vėžlių, ascidijų, kitųgaubtagyvių, jūrų ežių ir kt.Į šią klasę taip pat įeina:- žvejybinių laivų, užsiimančių ir jūros žvejyba, iržuvies apdorojimu bei konservavimu žvejybos metu,veikla- jūrų organizmų ir produktų rinkimas: natūraliųjųperlų, pinčių, koralų ir jūrų dumbliųĮ šią klasę neįeina:- jūros žinduolių, pvz., jūrų vėplių, ruonių, išskyrusbanginius, gaudymas, žr. 01.70- banginių apdorojimas žuvų apdorojimo laivuose, žr.10.1155.20 Poilsiautojų ir kita trumpalaikio- žuvų, vėžiagyvių ir moliuskų apdorojimas žuvų apgyvendinimo veikla. Į šią klasę įeina daugiausiaapdorojimo laivuose ar įmonėse sausumoje, žr. 10.20 trumpam laikotarpiui, paprastai dienai arba savaiteiapsistojusių svečių apgyvendinimas atskirose erdvėse,JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 492

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13kurias sudaro visiškai baldais apstatyti kambariai arbazonos, skirti gyventi, valgyti ir miegoti, su maistogaminimo įrenginiais arba visiškai įrengtomisvirtuvėmis. Tai gali būti prabangūs kambariai arbabutai mažuose atskiruose daugiaaukščiuosepastatuose arba pastatų kompleksuose, arbavienaukščiuose namuose, vasarnamiuose, kotedžuosear trobelėse. Teikiamų papildomų paslaugų (jei josyra teikiamos) aprėptis yra minimali. Į šią klasę įeinaapgyvendinimo paslaugų teikimas:- vaikų ir kituose poilsio namuose- lankytojų butuose ir vienaukščiuose namuose- kotedžuose ir trobelėse, neteikiant namų priežiūrospaslaugų- jaunimo nakvynės namuose ir kalnų prieglaudoseĮ šią klasę neįeina:- trumpalaikio apgyvendinimo patalpose su baldaispaslaugų veikla, įskaitant kasdienes valymo ir lovųklojimo paslaugas bei maisto ir gėrimų teikimą, žr.55.10- aprūpinimas namais ir butais su baldais ar be baldųarba prabangiais kambariais ilgesniam laikotarpiui,paprastai mėnesiui arba metams, žr. 68 skyrių.55.30 Poilsinių transporto priemonių, priekabųaikštelių ir stovyklaviečių veikla. Į šią klasę įeina:- trumpalaikis svečių apgyvendinimasstovyklavietėse, priekabinių namelių parkuose,poilsio ir pasilinksminimo bei žvejybos ir medžioklėsstovyklose, kempinguose- vietos ir paslaugų teikimas rekreacinėms transportopriemonėmsĮ šią klasę taip pat įeina apgyvendinimo paslaugųteikimas:- slėptuvių ar lauko stovyklų teikiamos priemonėspalapinėms statyti ir (arba) patalpinti miego maišamsdėtiĮ šią klasę neįeina:- apgyvendinimas kalnų prieglaudose, trobelėse irnakvynės namuose, žr. 55.20Į šią klasę neįeina:- mažmeninė prekyba maistu iš automatų smulkiomsprekėms pardavinėti, žr. 47.99- išsinuomotų maitinimo patalpų eksploatavimas, žr.56.2956.21 Pagaminto valgio tiekimas renginiamsĮ šią klasę įeina maitinimo paslaugų teikimas tamtikram renginiui, vykdomas susitarimo su užsakovupagrindu, užsakovo nurodytoje vietoje.Į šią klasę neįeina:- gatavo greitai gendančio maisto gamybaperpardavimui, žr. 10.89- mažmeninė prekyba gatavu greitai gendančiumaistu, žr. 47 skyrių56.30 Gėrimų pardavimo vartoti vietoje veikla. Įšią klasę įeina gėrimų, tinkamų vartoti vietoje,paruošimas ir teikimas.Į šią klasę įeina veikla:- barų- smuklių- kokteilių barų- diskotekų (kur vyrauja gėrimų teikimas)- aludžių- kavinukių- sulčių barų- mobiliųjų gėrimų pardavėjųĮ šią klasę neįeina:- supakuotų arba paruoštų gėrimų perpardavimas, žr.47- mažmeninė prekyba gėrimais iš prekybos automatų,žr. 47.99- diskotekų ir šokių salių veikla, neteikiant gėrimų, žr.93.2979.11 Kelionių agentūrų veikla. Į šią klasę įeina:- agentūrų, pirmiausia susijusių su kelionių,ekskursijų, transporto ir apgyvendinimo paslaugųpardavimu plačiai visuomenei ir verslo klientamsdidmeniniu ar mažmeniniu pagrindu, veikla56.10 Restoranų ir pagaminto valgio teikimoveikla. Į šią klasę įeina maitinimo paslaugų teikimasvartotojams, nepriklausomai nuo to, ar maistaspateikiamas jiems sėdint ar jie patys save aptarnauja,pasirinkdami patiekalus iš pateikto maisto, ar jie 79.12. Ekskursijų organizatorių veikla. Į šią klasęvalgo paruoštą maistą vietoje, ar išsinešą jį, ar maistas įeina:yra pristatomas jiems į namus. Taip pat įeina - kelionių, parduodamų per kelionių agentūras arbaparuošimas ir pateikimas tinkamo vartoti vietoje tiesiogiai per kelionių vadovus, organizavimas irmaisto iš variklinių transporto priemonių ar rengimas. Kelionės gali apimti kai kurias arba visasnevariklinių vežimėlių. Į šią klasę įeina veikla:toliau išvardytas paslaugas:- restoranų• vežimą- savitarnos užkandinių• apgyvendinimą- greitojo maisto restoranų• maitinimą- vietų, kuriose prekiaujama maistu išsineštinai• muziejų, istorinių ir kultūrinių vietų, teatro, muzikos- ledų pardavėjų furgonųir sporto renginių lankymą- mobiliųjų maisto vežimėlių- maisto paruošimas turgaviečių kioskuose79.90 Kitų išankstinio užsakymo ir susijusiųĮ šią klasę taip pat įeina:paslaugų veikla. Į šią klasę įeina:- restoranų ir barų veikla, susijusi su transporto - kita, su kelionėmis susijusi, rezervavimo veikla:veikla, kai šias veiklos rūšis vykdo skirtingi gamybosvienetaiJŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 493

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13• transporto, viešbučių, restoranų, automobiliųnuomos, pramogų ir sporto renginių ir kt.rezervavimas- bendros nuosavybės laiko paskirstymo paslaugųveikla- bilietų į teatro, sporto ir kitus pramoginius renginiuspardavimas- pagalbos lankytojams paslaugų veikla:• informacijos apie keliones teikimas lankytojams• turistų gidų veikla- turizmo skatinimo, reklamos veiklaĮ šią klasę neįeina:- kelionių agentūrų ir kelionių organizatorių veikla,žr. 79.11 ir 79.12 klases- renginių, tokių kaip susitikimų, susirinkimų irkonferencijų organizavimas ir vadovavimas jiems, žr.82.30Taip pat patikrinti ir žemiau pateiktų veiklos grupiųrodikliai, tačiau šių veiklos grupių įmoniųanalizuojamame regione, nebuvo.Svarbu pabrėžti,kad statistikos departamentas analizuoja tik tasįmones, kurios daugiau nei 50 % veiklos finansuojasavo lėšomis.91.02 Muziejų veikla91.03 Istorinių vietų ir pastatų bei panašių turistųlankomų vietų eksploatavimas91.04 Botanikos ir zoologijos sodų bei gamtosrezervatų veikla92.00 Azartinių žaidimų ir lažybų organizavimoveikla93.21 Atrakcionų ir teminių parkų veikla. Į šiąklasę įeina atrakcionų ir teminių parkų veikla. Jiaprėpia įvairių atrakcionų, tokių kaip pasivažinėjimaimechaninėmis priemonėmis, pasivažinėjimaivandeniu, žaidimai, reginiai, teminės parodos iriškylų aikštelės, organizavimą.93.29 Kita pramogų ir poilsio organizavimo veikla.Į šią klasę įeina kita, niekur kitur nepriskirta, poilsioir pramogų organizavimo veikla (išskyrus atrakcionųir teminių parkų veiklą):- monetomis valdomų žaidimų automatųeksploatavimas- poilsio parkų veikla (be apgyvendinimo paslaugų)- poilsio transporto įrenginių eksploatavimas, pvz.,valčių prieplaukos- slidinėjimo kalvų eksploatavimas- laisvalaikio ir pramogų įrangos, kaip integruotospramogų paslaugų dalies, trumpalaikė nuoma- pramoginių mugių, parodų ir renginiųorganizavimas- paplūdimių veikla, įskaitant įrenginių, tokių kaippersirengimo kabinos, rakinamos spintelės, kėdės irkt., nuomą- šokių aikštelių eksploatavimasĮ šią klasę taip pat įeina tiesioginių renginių, kitokiųnei meno ar sporto įvykiai, prodiuserių ar rėmėjų,turinčių ar neturinčių nuosavų įrenginių, veikla.Į šią klasę neįeina:- kabamųjų lynų kelių, funikulierių, slidžių ir lynųkeltuvų eksploatavimas, žr. 49.39- žvejybiniai kruizai, žr. 50.10 ir 50.30- vietos ir priemonių suteikimas trumpaiapsistojantiems svečiams poilsio parkuose, miškuoseir stovyklavietėse, žr. 55.30- priekabinių namelių parkų, atgaivos stovyklų,medžioklės ir žvejybos stovyklų, stovyklaviečių irkempingų veikla, žr. 55.30- diskotekų veikla, žr. 56.30- teatro ir cirko trupių veikla, žr. 90.01JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 494

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13III PRIEDAS. Žuvininkystės sektoriaus rodikliaiFinansiniai žvejybos įmonių rodikliai, suskirstyti pagal laivų tipus, 2010 m. Šaltinis: Žemės ūkioinformacijos ir kaimo verslo centras; eksperto skaičiavimai.SegmentasPelaginiai traleriai irRodiklisPriekrantėsDugniniai traleriai pasyvia žvejybos įrangažvejybiniai laivai24-40 m. ilgio žvejojantys laivai 24-40 m.

ŠprotaiLašišosMenkėsPutasuSardinėlėsStauridėsSilkėsSkumbrėsJūrinės lydekosAnčiuviaiKitosLIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Žuvų perdirbimo pramonės įmonių pagamintos produkcijos ir sunaudotos žaliavos kiekiai ir vertėsŽuvininkystėsproduktųgamybaipanaudotažaliava /pagamintiproduktai2009 m.Žaliava (iš viso)ImportuotažaliavaVietinė žaliava(gyvuoju svoriu)Pagamintiproduktaiviso)2010 m.(išMat.vnt.Jūrinės žuvysJūriniųžuvųkiekis/vertė išviso t/tūkst. LtGėlavandenėsžuvysKiekis/vertė išviso t/tūkst. Ltt 1022.5 9447.6 8208.1 12.0 621.6 7.5 13766.3 3688.6 1359.7 0.0 22388.9 60522.8 1425.4 61948.2tūkst. Lt 1181.1 130396.8 42319.7 42.3 1443.9 32.3 46850.2 17539.0 8978.9 0.0 110213.6 358997.8 4748.8 363746.6t 842.2 9447.6 5629.0 12.0 621.6 7.5 13121.1 3688.6 1359.7 0.0 22388.9 57118.2 659.4 54591.5tūkst. Lt 1008.1 130396.8 32420.2 42.3 1443.9 32.3 45006.2 17539.0 8978.9 0.0 110391.8 347259.4 2443.9 339839.3t 180.3 0.0 2579.0 0.0 0.0 0.0 645.2 0.0 0.0 0.0 0.0 3404.6 766.0 7356.6tūkst. Lt 173.0 0.0 9899.4 0.0 0.0 0.0 1844.1 0.0 0.0 0.0 0.0 11916.5 2304.9 24085.5t874.2 12924.7 5968.9 12.5 562.2 1.2 17267.2 2679.2 1498.5 0.0 33527.1 75315.8 1171.3 76672.2tūkst. Lt 3248.3 179190.8 53133.1 74.9 3069.5 7.7 91239.4 22634.6 10823.6 0.0 215702.8 579124.6 7479.7 589717.7t 1033.8 16854.1 9184.1 2.9 690.9 12.1 14432.3 5060.3 1506.9 0.0 15107.6 63884.8 14.3 64918.9Žaliava (iš viso) tūkst. Lt 1415.2 285691.4 56749.1 8.3 1780.2 38.9 43751.2 23131.2 8630.7 0.0 83570.2 504766.4 132.8 509186.1t 742.8 16854.1 7227.5 2.9 690.9 12.1 14298.4 5060.3 1506.9 0.0 15107.6 61503.3 2.1 61060.4Importuotažaliavatūkst. Lt 1025.1 285691.4 47937.3 8.3 1780.2 38.9 43525.0 23131.2 8630.7 0.0 83570.2 495338.3 42.4 492291.1t 291.0 0.0 1956.6 0.0 0.0 0.0 133.9 0.0 0.0 0.0 0.0 2381.5 12.1 3858.5Vietinė žaliava(gyvuoju svoriu) tūkst. Lt 390.1 0.0 8811.8 0.0 0.0 0.0 226.2 0.0 0.0 0.0 0.0 9428.1 90.5 16895.0Pagaminti t 799.9 15219.9 6365.2 1.2 161.0 3.5 17160.4 4346.6 2194.4 316.0 33062.0 79630.2 803.5 81179.6produktai (išviso)tūkst. Lt 3746.7 358200.7 78490.3 6.1 786.7 26.3 87058.9 21261.8 10256.9 226.0 210757.1 770817.4 183.5 777193.1Šaltinis: Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrasJŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 496

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Žuvų perdirbimo pramonės įmonių rodikliai, 2010 m.PAJAMOS1.Bendra parduotos produkcijos ir suteiktų paslaugų apyvarta (1.1+1.2+1.3+1.4),mln.. Lt 862,61.1. Žuvų produktųApyvarta , mln.. Lt 761,5Parduotas kiekis, t 88,21.2. Suteiktų paslaugų, susijusių su žuvų produktų gamyba, apyvarta, mln. Lt 47,41.3. Suteiktų paslaugų, nesusijusių su žuvų produktų gamyba, apyvarta, mln. Lt 1,61.4. Apyvarta nesusijusi su žuvų produktais, mln. Lt 48,12. Subsidijos, susijusios su pajamomis, mln. Lt 0,03. Kitos pajamos (finansinės veiklos, nuomos ir t. t.), mln. Lt 41,1IŠLAIDOS4. Žaliavų vertė, mln. Lt 459,04.1. Žuvų žaliavų vertė, mln. Lt 344,84.2. Kitų žaliavų vertė, mln. Lt 114,25. Kuras ir energija, mln. Lt 19,26. Darbo užmokestis, mln. Lt 78,77. Socialinio draudimo mokestis, mln. Lt 25,38. Pakavimas, mln. Lt 43,19. Eksploatavimo išlaidos, mln. Lt 12,610. Nusidėvėjimas, mln. Lt 19,511. Palūkanos, mln. Lt 10,212. Mokesčiai, mln. Lt 6,613. Kitos įprastinės veiklos išlaidos, mln. Lt 41,414. Administracinės išlaidos, mln. Lt 24,415. Kitos netipinės išlaidos, mln. Lt 9,716. Nepaprastosios išlaidos (grynosios) 0,0DARBUOTOJAI28Iš viso 4 510Darbuotojų skaičius27. FTE iš viso 2 968JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 497