FINANSAI IR MOKES IAI - Tax.lt

e) einamosios gamybos ir realizavimo išlaidos (iki įplaukų gavimo už realizuotąprodukciją) – darbo užmokestis, mokesčiai, palūkanos ir kt.;f) reklama;g) rezervų sudarymas pirkėjų komerciniam kreditui;h) steigėjų išimamos lėšos laikotarpiu tarp gamybos pradžios ir lėšų grąžinimo.Planuojant investicijas būtina numatyti komercinio kredito gavimo galimybę iš statybosformų, energijos realizavimo įmonių, transporto organizacijų, reklamos agentūrų, gauti mokestinępaskolą iš mokesčių administratoriaus. Tarp visų nurodytųjų išlaidų sudėtingiausiai skaičiuojamosgrupės “e” išlaidos. Tai paaiškinama tuo, kad statybos ir technologinio įvedimo terminai nesutampa.Kita vertus, gali būti patirtos papildomos išlaidos, nenumatytos finansiniame plane. Todėl būtinavisuomet planuoti nustatytą lėšų rezervą nenumatytai atvejais.Patirtis liudija, kad bankai nenoriai kredituoja naujas įmones.Naujos įmonės, dažniau nei įsitvirtinę, rinkoje gali padaryti klaidų planavime: verslooperacijų nedafinansuoti ar jas perfinansuoti. Perfinansavimas turi būti tuoj pat atreguliuotas,siekiant išvengti beprasmiško palūkanų už perviršinį kreditą mokėjimo. Įmonėje, kaip taisyklė,atliekamas trumpalaikio ir ilgalaikio kredito poreikio skaičiavimas. Ilgalaikis poreikis apima įmonėssteigimo finansines išlaidas, kapitalo formavimą, didinimą ir jo struktūrinius pokyčius.Trumpalaikį kredito poreikį lemia gamybos sąnaudos. Akivaizdu, kad skaičiuojantfinansavimo arba kapitalo apimti, svarbią reikšmę turi investicinio objekto apimtis. Nedidelisobjektas pareikalauja vienkartinių išlaidų, o stambūs išsiskiria statybos etapais ir didelėmisapimtimis. Šiuo atveju finansavimo apimties skaičiavimą būtina sudaryti, atsižvelgiant į statybosetapus, jų rūšis ir apimtis. Problemų kyla savalaikiai apsirūpinant kapitalo būtinu poreikiu.Nustačius kapitalo poreikį kyla klausimas apie jo šaltinius, gavimo terminus, užtikrinantnepertraukiamą finansavimą. Lemiamas vaidmuo šiame procese tenka kapitalo įsisavinimoterminams. Daugelis įmonių sudaro kapitalo šaltinių planus. Planas, kaip taisyklė, susideda iš dviejųdalių:I dalis. Nuosavos lėšos:a) piniginės lėšos: grynieji, negrynieji pinigai, akcijos, obligacijos ir kiti vertybiniaipopieriai; b) įsisavintos lėšos: pastatai, žemė, statiniai, mašinos, medžiagos ir t.t.; c) kitos lėšos:patentai, licenzijos, dalis lėšų kitose įmonėse (kitų įmonių akcijos ir t.t.).II dalis. Paskolinis kapitalas:a) kreditai, užstačius nekilnojamąjį turtą; b) kreditai už duotus vekselius; c) kreditai,užstačius apyvartinį kapitalą; d) kreditai, gavus vyriausybės garantijas.Priimant sprendimą dėl kapitalo finansavimo šaltinių, svarbiausias vaidmuo tenkafinansavimo dydžiui ir finansavimo objektui. Smulkūs objektai finansuojasi iš nuosavų šaltinių.Tačiau yra objektų, kurie iš smulkių įmonių, vėliau laipsniškai pereina į gigantų kategoriją. Tokiaisatvejais išeities taškas yra ne būsimos, o einamosios investicijos, remiantis nuosavomis lėšomis.Kiti objektai jau turi nustatytas apimtis ir jiems finansuoti būtinų finansinių lėšų,priklausomai nuo taikomų technologijų ir techninio įsisavinimo ypatumų.Statant stambius objektus kapitalo finansavimas neturi būti grindžiamas vien turimomisnuosavomis lėšomis. Šiuo atveju nustatyti išlaidas iš anksto ir pritraukti paskolines lėšas – būtina.Be to, daugelio šalių įstatymai reguliuoja santykį tarp nuosavo ir paskolinio kapitalo steigiantbankus, draudimo bendroves, lizingo formas, kalnakasybos įmones ir kt.9