FINANSAI IR MOKES IAI - Tax.lt

VISAGINO VERSLO KOMPETENCIJOSCENTRAS____________________________________________________________PHARE 2000 PROJEKTAS„VERSLO KOMPETENCIJOS CENTRO VISAGINE KŪRIMAS“LT0009-03-01-0080FINANSAI IR MOKESČIAIMOKYMO PRIEMONĖParengė:VILNIAUS KOOPERACIJOS KOLEGIJAJuozas Albrechtas

Vilnius 20032

Vykdant finansavimą ypatingą dėmesį reikia skirti nuomai ir išperkamajai nuomai (lizingui).Ekonominėje literatūroje nuomą dažnai priskiria ypatingai finansavimo formai. Firma gali įsigyti(valdyti) pagrindines priemones, perkant arba nuomojant, tame tarpe lizingo pagalba. Skirtumastarp šių dviejų turto valdymo būdų visų pirma glūdi teisiniu požiūriu ir tai atvaizduojama firmosbalanse. Pirktos pagalbinės priemonės atvaizduojamos jų pilnąja verte, o nuomojamos –apskaitomos nuomuotojo balanse. Ekonomine prasme verslo vienetas (įmonė ar fizinis asmuo)pasirenka naudingesnį pagrindinių priemonių valdymo būdą.Jeigu pagrindinės priemonės įsigyjamos, tuomet jų atsipirkimas skaičiuojamas, atsižvelgiantį nusidėvėjimą, palūkanas už kreditą ir jų vertė turi būti padengta iš realizuotų produktų.Jeigu pagrindinės priemonės nuomojamos arba įgyjamos išperkamosios nuomos (lizingo)būdu, tuomet nuomininkas nuomotojui moka sutartyje aptarto dydžio mokestį.Jeigu pagrindinės priemonės perkamos kreditan, tuomet skaičiuojama metinė kreditopadengimo suma, plius metinio nusidėvėjimo dalis, plius palūkanos už kreditą. Šiuo atvejufinansavimo įtemptumas mažai skiriasi, lyginant su nuoma.Pagrindinės priemonės, perkant vienkartiniu mokėjimo būdu (cash – carry) kapitalo poreikisdidesnis negu jų nuomos atveju. Nuomojant, būtina turėti sumą, atitinkančią mėnesiniam arbametiniam nuomos mokesčio dydžiui, nustatytam sutartyje, kuri gali būti uždirbta, vykstant įmonėskapitalo apyvartai.Sprendimą pagrindines priemones pirkti, nuomuoti ar įsigyti išperkamosios nuomos būduįtakoja kapitalo poreikis ir įmonės likvidumo laipsnis. Ši problema investuotojui kyla kiekvienukonkrečiu atveju.Verslo įmonės ekonominis gyvenimas siejamas su nuolatiniu investavimo procesu. Rinkosaplinkybės skatina įmonę investuoti resursus į pagrindines priemones arba į apyvartinį kapitalą arbatuo pat metu į abi kapitalo sudedamąsias dalis. Pavyzdžiui, steigiant naują įmonę, plečiant gamybą,rinką ar verslo vienetų susiliejimo atveju.Jeigu steigiama nauja įmonė ar numanomas veikiančios įmonės techninis perginklavimasįsigyjant naujus arba naudotus technologinius įrengimus, numatoma padidinti gamybos ar paslaugųteikimo apimtis, bet kuriuo atveju būtina atlikti analitinius skaičiavimus. Todėl tuo tikslu reikiapagrįsti sprendimus, studijuoti projektinę ir techninę dokumentaciją, sudaryti sąmatas, nustatytiprioritetus, etapus ir t.t. Bet kurių investicijų planavimo pagrindas yra rinkos analizė, realizacijosgalimybių nustatymas, konkurencijos sąlygų ir perspektyvų vertinimas, ūkinės konjunktūrostendencijų numatymas. Gamybos apimčių pagrindu finansuojamas pagrindinių priemonių irapyvartinio kapitalo poreikio būtinumas. Tokiu būdu reikia didinti žaliavų, medžiagų, atsarginiųdalių atsargas ir kt. Numatytų investicijų poreikio planavimas turi sutapti su būtinų finansavimolėšų poreikiu ir jų formavimo šaltiniaisInvesticijų ir jų finansavimo planavimo procesas labai konkretus. Negalima jo painioti suinvesticijų poreikio nustatymu. Nors šis procesas ir įvykdomas iki planavimo. Todėl kartais kylaatotrūkio regimybė tarp investicijų planavimo ir jų finansavimo, kai investicijos nustatytoskonkrečiu pavidalu, tačiau nesant finansavimui, negali būti įgyvendintos.Esant tokiai situacijai nustatytas investicijų poreikis tampa vien prognoze ateičiai. Kai tikatsiranda jų finansavimo galimybė, investicijų planavimo procesas vėl įgyja konkrečią formą ir tuopat metu atliekami planiniai skaičiavimai, kurių pagalba pasiekiamas atitikimas tarp investicijų irfinansinių resursų apimčių. Kiekvienu konkrečiu atveju (naujos statybos, gamybos plėtimo įpasenusių įrengimų pakeitimo ir kt.) investuotojas turi rinkti technines naujoves ir technologijas.Vienų ar kitų techninių ar technologinių priemonių kiekybinis pranašumas nepakankamassprendimams priimti. Lemiamu tampa investicijų atsiperkamumas, kuriam esant realizavimoįplaukos užtikrina investicinių lėšų grąžinimą. Investicijų atsipirkimo skaičiavimas yra svarbuspagalbinis faktorius, kurio dėka galima pasirinkti investicinių galimybių įvairius variantus.6

Investicijų atsipirkimo skaičiavimas taip pat suteikia galimybę nustatyti planuojamųinvesticijų ekonominį efektyvumą. Jeigu įmonė vykdo investicijas, kurių suma didesnė, negupritrauktas paskolinis kapitalas, ji rizikuoja savo likvidumu ir tokių investicijų pajamos turi būtididesnės, negu palūkanos už kreditą.Visumoje investicijos prasmingos tik tuomet, kai jų grąžintinumas aukštesnis, neguinvestuotojo apskaičiuota pajamų norma. Kita vertus, investicijos naudingos tuomet, kai investicijųobjekto pelnas aukštesnis, negu einamųjų išlaidų suma ir kai pasiekiamas pajamų perviršis, lyginantsu išlaidomis, įskaitant nusidėvėjimą. Šis nusidėvėjimas neturi būti mažesnis už kapitalo rinkospalūkanų normą.Atsipirkimo skaičiavimas gali būti atliktas izoliuotam objektui, arba, esant būtinumui,atrenkant ekonomiškai labiausiai naudingą variantą, nagrinėjant keletą objektų. Todėl vykdomos netik optimalaus objekto, bet ir optimalaus investicinio biudžeto paieškos. Pirmuoju atveju nustatomaslaukiamas pajamingumas, o antruoju, lyginant galimus variantus, reikia surasti optimalų,ekonomiškai labiausiai priimtiną skaičiavimo variantą.Remiantis investicijų planavimo ir finansavimo teorija ir praktika, parengta investicijųekonominio efektyvumo skaičiavimo daug variantų. Būtini duomenys, atliekant šiuos skaičiavimus,yra sąnaudos ir pajamos, palūkanos už kreditą ir investicijų atsipirkimo laikas. Sąnaudos atspindilikvidžių lėšų išlaidas, įsigyjant investicinį objektą bet kuria forma. Pajamos – likvidžių lėšųįplaukos, gautos dėka gamybos, kitos veiklos ar investicijų objektą pardavus.Investicijų apimčių skaičiavimai verslo praktikoje dažnai atliekami ne pajamų ir sąnaudųpagrindu. Tokie skaičiavimai turi prasmę vien tuomet, kai norima turėti investicinių sąnaudųglobalinį vaizdą savifinansavimo arba atsisakymo pritraukti kreditavimo lėšas sąlygomis.Daugelis verslininkų investicijas skaičiuoja, atsižvelgiant į būsimą pelną, kurį žadainvestuotojui. Šis metodas apima savyje bendrųjų įplaukų ir sąnaudų skaičiavimą. Palyginusįvairius variantus, orientyru, priimant sprendimą, tarnauja būsimas metinis pelnas. Tačiauprognozuojant būsimas sąnaudas, pajamas, gamybos pajėgumų apimtis daroma eilė prielaidų,kurios keičiasi kartu su rinkos konjunktūros svyravimais.Progresyviu laikomas JAV ir kitose šalyse paplitęs investicijų efektyvumo skaičiavimas,grindžiamas investicijų rentabilumu (return on investment). Supaprastinta forma jis parodolaukiamo metinio pelno ir investuoto kapitalo santykį.Investicijų rentabilumas =Metinis pelnasKapitalasJeigu atsižvelgsime į realizavimo apimtis:Investicijų rentabilumas =PelnasRealizavimo apimtisxRealizavimo apimtisKapitalas7

Pirmasis faktorius parodo realizavimo rezultatą, o antrasis jo kapitalo imlumą. Šių atvejų,faktorių sandauga yra investuoto kapitalo metinio rentabilumo koeficientas. Jeigu verslininkuireikia rinktis kelis investicijų objektus, tuomet kiekvienam iš jų skaičiuojamas rentabilumokoeficientas. Tačiau šie skaičiavimai negali apimti sąnaudų ir pajamų būsimų pasikeitimų.Praktikų tarpe ypač paplitęs kapitalo nusidėvėjimo skaičiavimo metodas, taip vadinamas“pay-off-period”. Šis skaičiavimas būtinas, norint atsakyti į klausimą, kaip greitai gali nusidėvėtikapitalas.Pavyzdžiui, jeigu į objektą reikia investuoti 100 000 Lt ir metinis pelnas investicijųdengimui, remiantis skaičiavimais, sudaro 20 000 Lt. Tuomet nusidėvėjimo periodas tęsis 5 metus.Jeigu investicijų objekto naudojimo laikotarpis ilgesnis kaip 5 metai, investicija laikomaekonomiškai tikslinga. Akivaizdu, kad pateiktas skaičiavimas grindžiamas į jį perkeltų sąnaudų irpajamų. Tačiau šiuo atveju atsiranda galimybė skaičiuoti pajamas atskirai kiekvienam objektui.Kitaip sakant, nusidėvėjimo laikotarpio skaičiavimas nėra specialus metodas ir kaip taisyklė,ekonominėje literatūroje figūruoja vien “kritinio nusidėvėjimo periodo” skaičiavimas. Kapitalonusidėvėjimo kritinis periodas nustato ribas, kuriose investicijų suma gali augti arba mažėti.3. Investicijų finansavimas ir kapitalo poreikisInvesticijų finansavimu vadinamas nuosavo ar paskolinio kapitalo, skirto gamybos plėtimui,sudarymas ir panaudojimas. Kapitalas – verslininko turtas, išreikštas pinigais. Dalis jo išjungiama išūkinės apyvartos atlaisvintų piniginių lėšų forma ir tampa investicijų finansavimo nuosavu šaltiniu.Trūkstant piniginių lėšų pritraukiami bankų kreditai ir kiti kreditoriai. Ekonominėje literatūroje įfinansavimo sąvoką įjungiamos lėšos, skirtos ilgalaikiams įdėjimams. Tačiau rasti kriterijų,nustatant ilgalaikius įdėjimus, ypač kreditinius – pakankamai sudėtinga. Nacionalinės ekonomikospožiūriu, ilgalaikiai kreditai skiriami nuo trumpalaikių pagal jų tikslinę paskirtį. Pirmieji skirtiinvesticijoms, o antrieji – apyvartinio kapitalo sudarymui ar papildymui, nors investicijos į atsargastaip pat laikomos investicijomis.Būtina pažymėti, kad ne kiekviena investicija, atrodanti naudinga, duodanti pelną, gali būtiiš karto įgyvendinta. Ji dar turi būti finansuojama. Tai reiškia, kad praktikoje turi būti sudarytaskapitalas. Be to, būtina, kad įmonės mokumas, pasibaigus investicijoms nepablogėtų. Kapitaloporeikio skaičiavimai ir įmonės mokumo įrodymai yra finansinio planavimo uždaviniai, o šiosveiklos produktas vadinamas sąmata, finansiniu planu, kapitalinių įdėjimų planu. Apimtys,kurių pagrindu sudarytas finansinis planas yra lėšų įplaukos ir išlaidos. Lėšas sudaro šie šaltiniai:kasa, sąskaitos bankuose, tiekėjų kreditai ir t.t. Išlaidos atspindi visas investicijų išlaidas, įskaitantpalūkanų išmokas ir skolų padengimą. Stambiose įmonėse tikslinga investicijų finansinio planoduomenis susieti su kitų planų rodikliais.Siekiant vykdyti investicijas būtina apskaičiuoti jų apimtis. Į investicijų apimtį paprastaiįjungiamos šios išlaidos:a) žemės sklypo įrengimas ir komunikacijų prijungimas;b) projektinės sąmatinės dokumentacijos parengimas;c) įrengimų, inventoriaus, mašinų, transporto priemonių, skaičiavimo technikos,instrumentų ir t.t. įsigijimas;d) nematerialios gamybos priemonės (patentai, licenzijos, prekių ženklai ir t.t.);8

e) einamosios gamybos ir realizavimo išlaidos (iki įplaukų gavimo už realizuotąprodukciją) – darbo užmokestis, mokesčiai, palūkanos ir kt.;f) reklama;g) rezervų sudarymas pirkėjų komerciniam kreditui;h) steigėjų išimamos lėšos laikotarpiu tarp gamybos pradžios ir lėšų grąžinimo.Planuojant investicijas būtina numatyti komercinio kredito gavimo galimybę iš statybosformų, energijos realizavimo įmonių, transporto organizacijų, reklamos agentūrų, gauti mokestinępaskolą iš mokesčių administratoriaus. Tarp visų nurodytųjų išlaidų sudėtingiausiai skaičiuojamosgrupės “e” išlaidos. Tai paaiškinama tuo, kad statybos ir technologinio įvedimo terminai nesutampa.Kita vertus, gali būti patirtos papildomos išlaidos, nenumatytos finansiniame plane. Todėl būtinavisuomet planuoti nustatytą lėšų rezervą nenumatytai atvejais.Patirtis liudija, kad bankai nenoriai kredituoja naujas įmones.Naujos įmonės, dažniau nei įsitvirtinę, rinkoje gali padaryti klaidų planavime: verslooperacijų nedafinansuoti ar jas perfinansuoti. Perfinansavimas turi būti tuoj pat atreguliuotas,siekiant išvengti beprasmiško palūkanų už perviršinį kreditą mokėjimo. Įmonėje, kaip taisyklė,atliekamas trumpalaikio ir ilgalaikio kredito poreikio skaičiavimas. Ilgalaikis poreikis apima įmonėssteigimo finansines išlaidas, kapitalo formavimą, didinimą ir jo struktūrinius pokyčius.Trumpalaikį kredito poreikį lemia gamybos sąnaudos. Akivaizdu, kad skaičiuojantfinansavimo arba kapitalo apimti, svarbią reikšmę turi investicinio objekto apimtis. Nedidelisobjektas pareikalauja vienkartinių išlaidų, o stambūs išsiskiria statybos etapais ir didelėmisapimtimis. Šiuo atveju finansavimo apimties skaičiavimą būtina sudaryti, atsižvelgiant į statybosetapus, jų rūšis ir apimtis. Problemų kyla savalaikiai apsirūpinant kapitalo būtinu poreikiu.Nustačius kapitalo poreikį kyla klausimas apie jo šaltinius, gavimo terminus, užtikrinantnepertraukiamą finansavimą. Lemiamas vaidmuo šiame procese tenka kapitalo įsisavinimoterminams. Daugelis įmonių sudaro kapitalo šaltinių planus. Planas, kaip taisyklė, susideda iš dviejųdalių:I dalis. Nuosavos lėšos:a) piniginės lėšos: grynieji, negrynieji pinigai, akcijos, obligacijos ir kiti vertybiniaipopieriai; b) įsisavintos lėšos: pastatai, žemė, statiniai, mašinos, medžiagos ir t.t.; c) kitos lėšos:patentai, licenzijos, dalis lėšų kitose įmonėse (kitų įmonių akcijos ir t.t.).II dalis. Paskolinis kapitalas:a) kreditai, užstačius nekilnojamąjį turtą; b) kreditai už duotus vekselius; c) kreditai,užstačius apyvartinį kapitalą; d) kreditai, gavus vyriausybės garantijas.Priimant sprendimą dėl kapitalo finansavimo šaltinių, svarbiausias vaidmuo tenkafinansavimo dydžiui ir finansavimo objektui. Smulkūs objektai finansuojasi iš nuosavų šaltinių.Tačiau yra objektų, kurie iš smulkių įmonių, vėliau laipsniškai pereina į gigantų kategoriją. Tokiaisatvejais išeities taškas yra ne būsimos, o einamosios investicijos, remiantis nuosavomis lėšomis.Kiti objektai jau turi nustatytas apimtis ir jiems finansuoti būtinų finansinių lėšų,priklausomai nuo taikomų technologijų ir techninio įsisavinimo ypatumų.Statant stambius objektus kapitalo finansavimas neturi būti grindžiamas vien turimomisnuosavomis lėšomis. Šiuo atveju nustatyti išlaidas iš anksto ir pritraukti paskolines lėšas – būtina.Be to, daugelio šalių įstatymai reguliuoja santykį tarp nuosavo ir paskolinio kapitalo steigiantbankus, draudimo bendroves, lizingo formas, kalnakasybos įmones ir kt.9

Parenkant finansavimo šaltinius, svarbią reikšmę turi išlaidų apimtys, rinkos konjunktūra,palūkanų normos lygis, dividendų dydis. Bankams taikant žemas palūkanų normas ir kreditą,naudingiau pritraukti ilgalaikes paskolas, negu naudoti nuosavas lėšas.Finansuojant investicijas nuosavo kapitalo formavime gali dalyvauti verslo steigėjai ar kitosįmonės. Dalyvavimas yra lėšų investavimas iš šalies. Šių lėšų dydžiai ir formos priklauso nuoįmonės teisinės formos. Personalinės įmonės, fiziniai asmenys lėšas skolina iš privačių šaltinių,kredito unijų, ūkinių bendrijų, smulkaus verslo rėmimo fondų. Kiekvienas steigėjas įneša nustatytąnuosavų lėšų dalį. Šaltiniai šiuo atveju neturi reikšmės. Nėra jokių apribojimų, nustatantinvestuojamų lėšų viršutinę ribą, gali būti aptariama vien žemutinė investicijų apimčių riba.Plačiai paplitusi dalyvavimo investuojant forma – akcijų įsigijimas. Akcija – įmonės arfizinio asmens kapitalo dalis, investuota į akcinės bendrovės kapitalą ir patvirtinanti jos savininkoturtinės ir neturtinės teises į šią dalį, tame tarpe gauti dalį pelno – dividendą. Akcija – vertybinispopierius, kuris yra dalyvavimo finansavime instrumentas, kuris nominalios vertės neturi, tačiaumažiausia jo reikšmė parodo dalyvavimo finansavime dalį.Akcinė bendrovė nekontroliuoja savo steigėjų ir kitų akcininkų sudėties pokyčius. Akciniskapitalas bendrovei pastovus dydis tol, kol ji nenusprendė padidinti jo apimties.4. Turto samprata ir klasifikavimasTurtas yra vertę ir savininką turintys ekonominiai ištekliai, kuriais disponuoja ekonominissubjektas. Turtą sudaro materialūs ir nematerialūs objektai. Įmonių turtas pagal savo paskirtį galibūti kilnojamas, nekilnojamas, ilgalaikis, trumpalaikis. Ilgalaikis turtas įmonės veikloje naudojamasilgiau, nei 1 ūkinius metus. Trumpalaikis turtas – atsargos, kurios suvartojamos per jų apyvartosciklą ir savo vertę pilnai perkelia į pagamintos produkcijos (teikiamų paslaugų) vertę. Trumpalaikisturtas yra nefinansinio turto sudėtinė dalis.Ilgalaikis įmonių turtas skirstomas į materialųjį, nematerialųjį ir finansinį turtą. Materialusisturtas savo ruožtu dar skirstomas į nekilnojamąjį turtą (žemė, gamtos ištekliai, pastatai, statiniai) irkilnojamąjį turtą (įrengimai, įranga, transporto priemonės). Ilgalaikis materialus turtas darskirstomas į sukurtą ir nesukurtą. Sukurtas ilgalaikis materialus turtas yra gyvenamieji pastatai,negyvenamieji pastatai, kiti statiniai. Šiai turto grupei taip pat priskiriama mašinos ir įrengimai(transporto priemonės, kitos mašinos ir įrengimai), biologiniai ištekliai (gyvuliai – veisimui,įvairiems darbams ir t.t., vaisių sodai ir kiti derlių duodantys plotai). Nesukurtam materialiam turtuipriskiriama: žemė (žemė po pastatais ir statiniais, kilnojamų išteklių žemė, žemės naudojimas,susijęs su pramogų sfera, kita žemė); žemės gelmių ištekliai (anglis, naftos ir gamtinių dujų, metalorūdų, nematerialių mineralų ištekliai); nekultivuojami biologiniai ištekliai; vandens ištekliai.Trumpalaikiam turtui priskiriama: žaliavų medžiagos, komplektavimo gaminiai; nebaigta gamyba(kultivuojamų biologinių išteklių gamyba, kita gamyba); pagaminta produkcija; pirkto prekės,skirtos perpardavimui.5. Apyvartinis kapitalas5.1. Apyvartinio kapitalo samprata ir valdymasApyvartinis kapitalas kartu su pagrindiniais fondais ir darbo jėga yra svarbiausieji gamyboselementai. Apyvartinio kapitalo trūkumas sutrikdo įmonės veiklą, pablogina jos finansinę būklę.Skiriamos dvi sąvokos: apyvartinės lėšos ir apyvartiniai fondai.Apyvartiniai fondai – tai yra žaliavos, pagrindinės ir pagalbinės medžiagos,komplektuojantys gaminiai, nebaigta gamyba, kuras, tara ir kiti darbo objektai.Apyvartinis kapitalas – kasos ekonominė kategorija platesnė negu apyvartiniai fondai.Apyvartinės lėšos susideda iš apyvartinių fondų ir cirkuliacijų fondų.10

Cirkuliacijos fondams priskiriama produkcijos realizavimo procesą aptarnaujančios lėšos(vertybės): gatava produkcija sandėlyje, užsakovams atkrautos, tačiau dar neapmokėtos prekės,atsiskaitymų lėšos, piniginės lėšos įmonės kasoje ir banko sąskaitose. Tokiu būdu apyvartinės lėšos– įmonės piniginės lėšos, skirtos formuoti apyvartiniams gamybiniams fondams ir cirkuliacijųfondams.Pagal savo sudėtį ir struktūrą apyvartinis kapitalas grupuojamos pagal šiuos požymius: 1)apyvartos sferas; 2) elementus; 3) finansavimo šaltinius.Pagal apyvartos sferas apyvartinės lėšos klasifikuojamos į apyvartinius gamybinius fondus(gamybos sfera) ir cirkuliacijos fondus (cirkuliacijos sfera).Apyvartinis kapitalas vienu metu funkcionuoja gamybos ir cirkuliacijos sferose nuosekliaipraeidamos tris apytakos stadijas: 1) tiekimas; 2)gamyba; 3) realizavimas.Apyvartinių lėšų apytaką galima pavaizduoti pagal jų piniginės ir daiktinės formospokyčius:P → GA → G → Pr → P 1pinigai gamybos gamyba gatava pinigaiatsargosprodukcijaApyvartinio kapitalo valdymas siejamas su jo apyvartos ciklo vidutinės trukmės kontrole.Apyvartinio kapitalo valdymo tikslas – nustatyti piniginių lėšų optimalią sumą, investuojamąkiekviename apyvartos ciklo etape.Pastangas sumažinti apyvartinio kapitalo sumą, kaip taisyklė, skatina santykinai didelesgautų sąskaitų apmokėjimui sumas ir santykinai mažas materialinių vertybių bei pateiktųapmokėjimui sąskaitų sumas. Tačiau svarbiausias momentas šiame procese būtent optimizavimas.Jeigu pasiektas trumpalaikio turto padidėjimas, o ilgalaikėje perspektyvoje numatytas pardavimosumažėjimas, tuomet Jūsų sprendimas neteisingas. Todėl būtina išmokti palaikyti trumpalaikių irilgalaikių įplaukų balansą.Balansinėje apyskaitoje apyvartinis kapitalas apima einamuosius aktyvus ir einamuosiusįsipareigojimus. Kita vertus, apyvartinio kapitalo apibūdinimas – tai einamieji aktyvai minuseinamieji įsipareigojimai. Pagrindinės apyvartinės kapitalo sudėtinės dalys – sąskaitos, gautosapmokėjimui, sąskaitos, pateiktos apmokėjimui, prekinės materialinės atsargos, kapitaliniaiįdėjimai, vekseliai ir ilgalaikių paskolų, kurias reikia padengti apyvartiniais metais.Kapitaliniai įdėjimai, vekseliai ir ilgalaikių paskolų dalies, kurią reikia padengtiapyvartiniais metais, planavimas ypatingų sunkumų nekelia. Prognozuoti būsimą balansą, kaiptaisyklė galima, remiantis paskolos sutarties priedais, kuriuose aptariamas mokėjimų grafikas.Prognozuojant prekinių materialinių vertybių atsargas, sąskaitas, gautas apmokėjimui irsąskaitas, pateiktas apmokėjimui, reikia atsižvelgti į verslo aktyvumo lygį ir turimus ankstesnėsveiklos ryšius.5.2. Prekinių materialinių vertybių atsargosTinkamai valdomoje firmoje prekinių materialinių vertybių atsargų balansas lyginamas subūsimais pardavimais. Tačiau kiekvienoje firmoje šis santykis bus skirtingas. Jeigu firma pirkoprekių perpardavimui kitą mėnesį einamojo mėnesio pabaigai, prekinių materialinių vertybiųatsargos yra skirtos kito mėnesio pardavimo apimčių dalis.11

Kita vertus, prekių paskirstymo tarpininkas gali sudaryti prekių atsargas metams į priekį.Tokiu atveju prekinių materialinių vertybių atsargos bus metinės pardavimo apimties dalis, o likutiskiekvieno mėnesio pabaigai atspindės prekinių materialinių vertybių atsargų sumažėjimą kiekvienomėnesio pardavimo apimčių sąskaita. Siekiant nustatyti šiuos ryšius, būtina kruopščiai išstudijuotipraėjusių metų finansines apyskaitas.Jeigu prekių buvo parduodama pernelyg mažai, taineatmetama galimybė, kad prekinių materialinių vertybių likutis buvo nelauktai didelis, o jeiguparduodama pernelyg daug, tuomet likutis – nelauktai mažas. Nustatant minėtų nukrypimųpriežastis, reikia atsižvelgti į Jūsų firmos ir tiekėjų kainų pokyčius.Bandant nustatyti santykį tarp pardavimo apimčių ir prekinių materialinių vertybių likučių,praėjusių periodų rodiklius būtina koreguoti. Taip pat, būtina atsižvelgti į galimą progresą, valdantmaterialinį techninį tiekimą. Pavyzdžiui, Jūsų firma prekių atsargų visuomet turėjo 45 dienoms.Tačiau ar negalima šiuos likučius sumažinti iki 40 dienų, patobulinant jų valdymą?Jūsų tikslas yra nustatyti santykį tarp būsimų pardavimo apimčių ir prekinių materialiniųvertybių lūkesčio mėnesio pabaigai. Paprasčiausiu atveju likutis skaičiuojamas kaip tam tikraprocento dalis nuo pardavimo sumos, planuojamos gauti ateinantį mėnesį.6. Kreditavimas6.1. Kreditų paskirtis ir klasifikavimasKreditas – kreditoriaus (juridinio ar fizinio asmens) kitam asmeniui (skolininkui)suteikiama paskola, kuri turi būti grąžinta kredito sutartyje nustatytu laiku, paskolos gavėjuisumokant procentus už naudojimąsi paskola bei kitomis kredito sutartyje nustatytomis sąlygomis.Priklausomai nuo kreditoriaus tikslų ir terminų kreditai gali būti trumpalaikiai (iki vienerių metų),kurie naudojami įmonių, įstaigų, organizacijų likvidumo problemoms spręsti, apyvartinių lėšųpapildymui, vidutinės trukmės (nuo 1 iki 3 metų), išduodami žaliavų, medžiagų stambiomispartijomis pirkti ir kt., ilgalaikiai (virš 3 metų) kreditai išduodami įrengimų ir technologijųmodernizavimui, rekonstrukcijai, gamybos plėtimui ir naujai statybai.Priklausomai nuo kreditoriaus rūšies kreditai skirstomi į:tarptautinius, kuriuos išduoda užsienio kredito finansų įstaigos;vyriausybės, kurie suteikiami kaip taisyklė lengvatinėmis sąlygomis vyriausybėspatvirtintoms programoms vykdyti;privatūs, suteikiamu nacionalinių bankų;mišrios, suteikiami jungtinėms kelių kreditorių pastangomis (keleto bankų, vyriausybių irt.t.).Pagal kreditavimo tikslus ir sąlygas skiriamos šios kredito rūšys: aprūpintas, atnaujinamas,akceptinis rambursinis, akceptinis, blankinis, eksporto, garantuotas, hipotekos, kontokorentinis,lombardinis, komercinis, neatšaukiamas, kompensacinis, tikslinis, indikuotas, “standby”, išeiginėmsdienoms (“overnight”), vartojimo.Išduodant kreditą atliekamas kliento kreditingumo įvertinimas (credit rating), atliekamaskredito sutarties tarp kredito įstaigos ir jos kliento sudarymo metu, nustatant paskolos grąžinimogalimybes sutartyje numatytomis sąlygomis.12

6.2. Kredito suteikimas ir padengimasKreditas – grąžintinių lėšų suteikimas laikinam naudojimui, sumokant sutarto dydžioprocentą. Jeigu kreditą parduoda bankas ar finansų bendrovė, tuomet ši operacija vadinamabankiniu kreditu. Paprastai išduodamas trumpalaikis kreditas, siekiant padidinti įmonės apyvartinįkapitalą, palaikyti įmonės mokumą iki debitorinio įsiskolinimo padengimo, sumokėti mokesčius,išmokėti atlyginimus ir t.t.Norėdama pirkti kreditą, įmonė su banku sudaro kredito sutartį, kurioje aptariama kreditoišdavimo ir jo grąžinimo sąlygos, kredito suma ir palūkanų sąlygos, kredito suma ir palūkanos,sumokamos, taikant vieną iš šių variantų:- kreditavimo laikotarpio pabaigoje;- procentai dalimis kredito dengimo laikotarpiui, o kreditas – kreditavimo laikotarpiopabaigoje.Jeigu bankinį kreditą pirkti nebeapsimoka, tuomet kreditą gali suteikti finansų bendrovė,taikydama aukštesnę palūkanų normą, esant kredito aprūpinimui.Bankas iki kredito sutarties sudarymo patikrina kliento veiklos teisėtumą ir mokumą. Tuotikslu analizuojami įmonės veiklos balansai, ataskaitos, kapitalo struktūra, įvertinamas ekonominisefektyvumas.Kredito sutartyje nurodoma kredito suma ir kredito grąžinimo terminas, kredito perdavimoforma. Jeigu firma gerai žinoma ir patikima, kredito aprūpinimu gali būti firmos vardas irreputacija. Kredito aprūpinimu gali būti ir kredito draudimas. Jeigu įmonė kredito negrąžins, bankasmainais gaus draudimo sumą.Kredito padengimo aprūpinimu gali būti ir įmonės ilgalaikis turtas – pastatai ir įrengimai.Šiuo atveju bankas gauna nekilnojamojo turto įkaitinį raštą. Jeigu įmonė negali atsiskaityti subanku, įmonės nekilnojamasis turtas pereina banko nuosavybėn.Išduodamas garantinį kreditą, bankas reikalauja iš kliento pateikti kitų įmonių arba valstybėsgarantiją, kai skolininko finansinė būklė nepatikima, o veikla rinkoje rizikinga.Kartais bankas ar finansų bendrovė, išduodant kreditą reikalauja įnešti kredito aprūpinimą(užstatą) pagal banko nustatytą palūkanų aprūpinimą nuo kredito nominalios vertės. Jeigu būtinaužstatas ir palūkanos už kreditą išmokami, išduodant kreditą, tai padidina realią palūkanų normą užnaudojimąsi kreditu.Palūkanų normos dydis priklauso nuo daugelio faktorių: infliacijos lygio ir tempų, pinigųpaklausos, kredito trukmės ir dydžio, konkurencijos finansų rinkoje aštrumo, apmokestinimo sąlygųir kt..Komercinį kreditą gali teikti viena įmonė kitai įmonei. Paprastai tai susieta su prekiųtiekimu. Apmokėjimas vykdomas prekę pardavus arba suteikus paslaugas. Ši kredito rūšisįforminama sąskaitos-faktūros pagalba ir pardavėjo ir pirkėjo apskaitos registruose įrašomasdebitorinis ir kreditorinis įsiskolinimas. Pirkėjas išduoda pardavėjui liudijimą. Pavyzdžiui,parduotuvė gavo iš gamybinės firmos partiją avalynės su 1 mėnesio mokėjimo atidėjimu. Pomėnesio parduotuvė turi atsikaityti su firma už pateiktą avalynę ir sumokėti nustatyto dydžioprocentą už kreditą. Išduodant komercinį kreditą taikoma žemesnė procento norma.Ilgalaikius kreditus įsigyti nekilnojamajam turtui, įrengimams, žemei išduoda komerciniaibankai, draudimo ir finansų bendrovės, pensijiniai fondai, valstybinės organizacijos.Brangioms prekėms įsigyti gyventojams teikiamas vartotojų kreditas. Paprastai jį teikiaprekybos firma, bankas arba finansų bendrovė. Paplitusi vartotojų kredito forma – prekiųpardavimas, išdėstant mokėjimą.13

Laikinai trūkstant lėšų, įvairios vyriausybinės įstaigos gali teikti taip vadinamą valstybinįkreditą. Visuomeninę reikšmę turinčių projektų vykdymui gali būti skiriamos valstybinėssubsidijos, savivaldybėms – subvencijos. Subsidijuoti gali ne tik valstybė, bet ir privataus versloatstovai. Subsidijas teikiančios firmos ir kiti asmenys valstybės atveju lėšas perduoda nemokamai irnegrąžintinai ir kreditai už tai nemokami. Pavyzdžiui, dalinis privačių mokyklų finansavimas.Lengvatinis kreditasTam tikrais atvejais įmonei ar fiziniam asmeniui išduodamas lengvatinis kreditas, taikantmažesnius procentus, todėl kreditoriui tenkanti pelno suma – sumažėja. Tarptautiniuosefinansiniuose santykiuose tai grindžiama politiniais sumetimais. Lengvatinio kredito suteikimasšalies viduje gali būti grindžiamas, vykdant reikšmingus socialinius projektus (būstų statybagyventojams, studijų kreditavimas, buitinių atliekų perdirbimo įmonių statyba ir t.t.). šio kreditoforma gali būti kreditas, atidedant mokėjimus, procentus ar beprocentis lengvatinis kreditas.Praleistos naudos rodiklis yra absoliuti praleista nauda:M = S i – S e , kurS i - suma, kurią kreditorius gauna, taikydamas veikiančių procento normą;S e – suma, kurią kreditorius gauna, taikydamas lengvatinę procento normą.Santykinė praleista nauda:ω = M/D, kur D – kredito suma7. Piniginių lėšų judėjimo planasPinigai yra vienas svarbiausių faktorių, vystant verslą. Jų vaidmuo ypatingai svarbussmulkiam verslui. Turėdamas pakankamai lėšų bet kuriame savo plėtros etape, verslininkas galitenkinti tiek verslo, tiek ir savo asmeninius poreikius. Pinigai Jus išlaisvina, svaigina, išplečia betkurio pasirinkimo galimybes. Vieną bėda, kad jų ne visuomet pakanka. Mūsų leidinyje glaustaipateikiama piniginių lėšų judėjimo planas ilgesniam periodui. Jeigu Jums kils rimtų piniginiųproblemų savaitės ar net dienos mastu, ši metodika tokias problemas neapima. Tokiu atvejurekomenduojame pasikonsultuoti su finansų sferos profesionaliu darbuotoju. Nesugebėjimas valdytipiniginių lėšų pražudys bet kurią verslo įmonę. Toliau pateikiame tipines finansines problemas,būdingas smulkiam verslui.Lėšų trūkumas verslo veiklos pradiniame etape. Kai tik pradėsite savo verslą ar bandysitejį toliau plėtoti, kurį laiką gauti pelno Jums gali ir nepavykti. Jums reikės pakankamo lėšų rezervo,siekiant aprūpinti pradinius kapitalinius įdėjimus, padengti pradinius nuostolius, ištaisyti pirmąsiasklaidas. Kartais viskas pakimba ant plauko. Verslo sėkmė ar nesėkmė priklausys nuo sugebėjimoišsilaikyti rinkoje dar vieną mėnesį.Griežtos kredito grąžinimo sąlygos. Naujai įsteigtoms firmoms kreditoriai vengia teikti betkokių nuolaidų. Todėl Jums reikės mokėti “gyvais” pinigais glaustais terminais. Tačiau kai tikfirmai pavyks įgyti nors ir menką pasitikėjimą, pasistenkite pasiekti palankesnių komerciniokreditavimo sąlygų. Kuo didesnis šis kreditas ir kuo ilgesnis mokėjimo už gautas prekes irpaslaugas periodas, tuo mažiau reikės banko kredito. Dargi stabiliai dirbančios firmos siekiasušvelninti kreditų grąžinimo sąlygas.Prekinių materialinių vertybių atsargų perviršius. Pardavimų sumažėjimo atveju, Jūsųpinigai įšaldomi prekinių materialinių vertybių atsargose. Todėl reikia stengtis iki minimumosumažinti prekinių materialinių vertybių atsargas, kurios būtų pakankamos tenkinti pirkėjų paklausąir sudaryti palankias sąlygas racionaliam pirkimui.Delsimas apmokėti sąskaitas. Praleisto termino sąskaitų pateikimas apmokėjimui – nelabaimalonus užsiėmimas, lygiai kaip ir atsisakymas duoti kreditą padidintos paskolinės rizikos atvejais.Tačiau jeigu Jūs pernelyg mažai dėmesio skirsite kredito politikai, tuomet patys pradėsite praleistimokėjimus. Nereikia plačiau aiškinti, kokių pasekmių galima tikėtis tokiu atveju.Atvejai, kai savininkas pernelygs daug lėšų išima iš verslo apyvartos asmeninėmsreikmėm. Kiekvienam verslui būdinga minimali investicijų apimtis, kurią sumažinus verslasnebegali funkcionuot. Kiekvienas euras aukščiau šios ribos gali varžytis su pinigų poreikiu14

verslininko asmeninėms reikmėms. Jeigu savininkas pradės iš apyvartos išiminėti pernelyg stambiassumas asmeninėms reikmėms, tai neišvengiamai pakenks verslo augimui ir sumažės firmosatsparumas nepalankiems rinkos konjunktūros atvejams.Netinkamas investicijų planavimas.Verslui labai svarbu protinga kapitalinių įdėjimų politika. Pajamos iš kapitalinių įdėjimų turibūti ne tik pakankamai aukštos, bet ir operatyviai gaunamos, kad nepablogėtų firmos finansinėbūklė. Kapitaliniai įdėjimai turi būti pakankamai įvairūs, siekiant, kad pasitaikančios klaidosnetaptų lemiančiomis. Kita vertus, jie turi būti ir pakankamai stambūs, siekiant palaikyti normaliąpagrindinę firmos veiklą. Todėl investicijų planavimui turi būti skiriamas didžiausias dėmesys.Komercinių finansinių operacijų problemos.Piniginių lėšų judėjimas – gamybinės ir komercinės finansinės veiklos pamatas. Lėšųįplaukos mažina ne tik mažas pardavimo apimtis, bet ir aukštas išlaidas. Jeigu Jums trūksta lėšų,pirmiausiai išanalizuokite ar Jūsų firmos išlaidos racionalios ir ekonomiškai pagrįstos.Tuo tikslu panagrinėkime piniginių lėšų judėjimo ataskaitą. Šioje ataskaitoje parodyti jųgavimo šaltiniai ir kaip jų buvo panaudoti apyskaitiniu laikotarpiu. Tačiau svarbiausia – nustatytipokyčius, t.y. minėtų rodiklių apimčių skirtumus tarp dviejų apyskaitinių dalių. Tokiu būdunustatysime piniginių lėšų prieaugį arba sumažėjimą iš viso, tame tarpe pagal atskirus straipsnius.Pavyzdžiui, jeigu kurio nors nepiniginio aktyvo, tarkim, įrengimų dydis per apyskaitinį laikotarpįišaugo, liudija pastebimas piniginių lėšų mažėjimas, nes jos buvo išleistos šių aktyvų įsigijimui.Kita vertus, tarp dviejų balansinių apyskaitų gali būti pastebimas įsipareigojimas arba nuosavokapitalo prieaugis.Piniginės lėšos išaugs, jeigu firma padidins finansavimo apimtis. Planuojant piniginių lėšųjudėjimą rekomenduojame vadovautis šiomis balansinių ryšių taisyklėmis:aktyvų prieaugis = lėšų sąnaudos;įsipareigojimų arba nuosavo kapitalo prieaugis = lėšų šaltiniai(ir atvirkščiai).Finansininkai šį ryšį naudoja sudarydami piniginių lėšų judėjimo atskaitą. Patogia laikomatokia ataskaitos forma, kai lėšos paskirstytos į dvi grupes: piniginių lėšų judėjimas, vykdantgamybinę ūkinę ar finansinę veiklą. Pastaruoju atveju, atsižvelgiant į savininko investicijas irkapitalo išėmimo atvejus.8. Kaip priimti finansinius sprendimusPriimant bet kurį sprendimą verslo srityje reikia atminti, kad jis turi finansines pasekmes.Pavyzdžiui, gali būti priimamas sprendimas pilnai patenkinti paklausą ar nutraukti produkcijosišleidimą. Vienas iš sprendimo elementų bus efektas, kurį pelno pavidalu gaus firma.Priimdamas finansinius sprendimus verslininkas turi:1) suprasti, kad sąnaudos ir pelnas priklauso nuo įmonės aktyvumo rinkoje;2) nustatyti aukščiausią veiklos rentabilumą ir mokesčių dydį;3) nustatyti ryšį tarp minėtų rodiklių ir pagrindinių verslo elementų.4) žinoti, kokia finansinė informacija gali padėti, priimant efektyvius valdymo sprendimus.15

Pelno dydį, kuris bus gautas pagaminus ir realizavus produkciją ar/ir paslaugas, reguliuojatrys faktoriai:- sąnaudos;- kaina;- pardavimo apimtys.Tačiau problema yra tame, kad visi šie faktoriai įtakoja vienas kitą šia tvarka: sąnaudosįtakoja kainą, kaina įtakoja pardavimo apimtis, o pastaroji – sąnaudas. Tokiu būdu gaunamas taipvadinamas verslo magiškasis ratas:KainaPardavimo apimtisSąnaudosDeja nėra magiškos formulės nustatyti teisingam santykiui tarp šių faktorių. Tačiau visi trysverslo rato faktoriai tiesiogiai įtakoja finansinį rezultatą – pelną. Todėl, bet kuriuo atveju priimantfinansiniu valdymo sprendimus, būtina atsižvelgti, kokį poveikį kiekvienas iš jų turės pelnui arnuostolių sumai.Daugeliu atveju, priimant finansų valdymo sprendimus galimi keli alternatyvūs variantai.Tokiais atvejais kiekviena alternatyva palyginama su politiniais įmonės ūkinės finansų veiklostikslais.Finansų valdymo sprendimo priėmimo procesas vyksta keliais etapais, kurie yra:- tikslų iškėlimas;- problemos nustatymas;- alternatyvių sprendimų suradimas;- alternatyvių sprendimų palyginimas su tikslais;- efektyviausio sprendimo atrinkimas ir vykdymas.Pavyzdžiui, sprendžiant kurio produkto parduoti daugiau (A ar B), jeigu paklausa rinkojeabiem produktams maždaug vienoda. Valdymo sprendimas priimamas šia tvarka:Tikslo iškėlimasProblemos nustatymasPasiekti kuo didesnį pelnąPatenkinti mokią paklausą rinkoje su minimaliomisresursų sąnaudomisAlternatyvių sprendimų suradimas Galima daugiau parduoti produkto A arba produkto B.Didinti abiejų produktų pardavimo apimtis yranetikslingaSprendimų įvertinimasNustatyti pelną, kuris būtų gautas, padidinus Aprodukto pardavimų apimtis ir produkto BSprendimo priėmimasPriklauso nuo pelno apimties, kuris bus gautas,realizavus produktą A ar B16

9. Mokesčių administravimas LietuvojeMokesčių administravimas yra mokesčio administratoriaus teisių ir pareigų bei mokesčiomokėtojo teisių ir pareigų įgyvendinimas, mokesčio apskaičiavimas, sumokėjimas ir išieškojimas,atsakomybės už netinkamą mokesčio apskaičiavimą ir mokėjimą taikymas, mokesčio paskirstymas,informacijos mokesčių mokėtojams teikimas. Mokesčio administratorius yra už mokesčioadministravimą atsakinga institucija. Pagal mokesčių administravimo įstatymą, administruojami 25mokesčiai, valstybės rinkliava ir nuompinigiai (užmokestis) už valstybines žemes ir valstybiniofondo vandens telkinių nuomą. Mokesčių politika vykdoma valstybiniame lygmenyje mokesčiųįstatymų pagrindu. Savivaldybei nesuteikta teisė imti mokesčius, išskyrus vietines rinkliavas.Pagrindiniai tiesioginiai mokesčiai yra: pelno mokestis (pagrindinis tarifas 15 % nuo mokesčiomokėtojų apmokestinamojo pelno), gyventojų pajamų mokestis (standartiniai 33 % ir 15 % tarifainuo nuolatinių ir nenuolatinių gyventojų gautų pajamų), socialinio draudimo įmokos – 33 % (31 %įmokų moka darbdavys, 2 % - darbuotojas iš uždirbtų pajamų), nekilnojamojo turto mokestis - 1%,nekilnojamojo turto mokestinės vertės žemės mokestis – 1,5 % žemės kainos (miško žemės kainos– be medynų vertės).Pagrindiniai netiesioginiai mokesčiai: PVM (standartiniai 18 % ir 0 % eksportuojamomsprekėms tarifai), akcizais apmokestinamos šios prekės: etilo alkoholis ir alkoholiniai gėrimai,apdorotas tabakas, kuras. Akcizų mokėtojai yra akcizais apmokestinamų prekių sandėlių savininkaiir šių prekių importuotojai. LRV įgyvendinama mokesčių įstatymus nustato atitinkamus metodusbei taisykles, užtikrinančias mokesčio administravimą, arba paveda tai padaryti finansų ministerijai.Apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką nustato tik atitinkamas mokesčio įstatymas arbajo pagrindu priimtas LRV nutarimas, arba jų pagrindu priimtas kitas teisės aktas.Valstybinė mokesčių inspekcija ir jos struktūraVMI yra valstybės institucija, įsteigta prie Finansų Ministerijos, finansuojama iš valstybėsbiudžeto ir kitų lėšų bei atskaitinga finansų ministrui. Ją sudaro VMI prie LR FM ir teritorinėsVMI, kurios yra juridiniai asmenys.Mokesčių administratoriaiMokesčių inspekcija administruoja 25 mokesčius ir kitas įmokas. Tačiau kai kuriuosmokesčius ir kitas įmokas dar administruoja LR muitinė, Aplinkos ministerija ar jų įgaliotainstitucija. LR muitinė administruoja PVM, akcizų, cukraus mokesčio ir prekių apyvartosmokesčius. Tačiau tik tiek, kiek muitinei pavesta pagal LR muitinės kodeksą, PVM, akcizų, cukrausmokesčio ir prekių apyvartos mokesčio įstatymus.Mokesčio administratoriaus pagrindinės teisės1) gauti iš įmonių, įstaigų bei gauti iš įmonių, įstaigų bei organizacijų ir kitų asmenų,tarp jų iš bankų ir kitų kredito bei finansų įstaigų, pareigoms atlikti reikalingus duomenisbei dokumentų nuorašus, kompiuterinių laikmenų duomenis (kopijas) apie juridinio arfizinio asmens turtą, pajamas, išlaidas ir veiklą;2) pateikęs tarnybinį pažymėjimą, be išankstinio įspėjimo įeiti į mokesčio mokėtojopatalpas (tarp jų ir nuomojamas, bei kai veiklai ir pajamoms gauti naudojamosgyvenamosios patalpos ir kiti objektai) arba teritoriją, tikrinti veiklai naudojamusmaterialinius techninius išteklius bei pagamintą produkciją;3) paimti laikinai (iki 30 dienų) iš mokesčio mokėtojo dokumentus, būtinus mokesčioapskaičiavimo teisingumui nustatyti, palikus jų poėmio aktą (mokesčio mokėtojuipaprašius, jam turi būti leidžiama pasidaryti paimamų dokumentų kopijas), darytidokumentų kopijas arba išrašus, žymas, kad būtų išvengta jų klastojimo, užantspauduotiir (ar) užplombuoti dokumentų, vertybinių popierių, pinigų ir materialinių vertybiųsaugojimo vietas, mokesčio mokėtojo patalpas, įrengimus, nustatyta tvarka paimtiprodukcijos (prekių) pavyzdžių apie tai surašius poėmio aktą, saugyklose, produkcijos17

laikymo vietose, veiklai naudojamuose įrenginiuose įrengti skaitiklius bei matavimoprietaisus; uždaryti teritoriją ar jos dalis;4) duoti mokesčio mokėtojui ir kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims privalomusvykdyti nurodymus atvykti pas mokesčio administratorių, taip pat nurodymus dėlmokesčio, kitų įmokų apskaičiavimo, deklaravimo ir mokėjimo, turto bei pajamųdeklaravimo bei apskaitos tvarkymo klausimais;5) išieškoti ne ginčo tvarka iš asmenų sąskaitų bankų įstaigose laiku nesumokėtusmokesčius, delspinigius, baudas ir kitas valstybės (savivaldybės) biudžetui bei fondamspriklausančias sumas, nustatytais atvejais duoti nurodymus banko įstaigoms nutrauktipinigų išdavimą bei pervedimą iš mokesčių mokėtojų sąskaitų, išskyrus privalomusmokėjimus į valstybės (savivaldybės) biudžetą bei fondus;6) pagal kompetenciją surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus ir atlikti kitusveiksmus, numatytus Administracinių teisės pažeidimų kodekse, skirti kitasadministracines sankcijas, baudas, numatytas mokesčių įstatymuose, taip pat apskaičiuotidelspinigius;7) atlikti arba pareikalauti iš kitų kompetentingų institucijų, kad atliktų faktinius tikrinimus;8) gauti iš mokesčio mokėtojo deklaracijas, paaiškinimus ir dokumentus apie turto įsigijimošaltinius, taip pat paaiškinimus apie kitas aplinkybes, jeigu to reikia mokesčioapskaičiavimo teisingumui nustatyti;9) kreiptis į įmonių, įstaigų, organizacijų vadovus ir duoti nurodymus, kad pašalintųaplinkybes ir sąlygas, trukdančias mokesčio administratoriui tinkamai atlikti pareigas;10) areštuoti mokesčio mokėtojo turtą Mokesčių administravimo įstatymo nustatytaispagrindais ir tvarka;11) nustatyta tvarka laikyti, nešioti ir panaudoti tarnybinį šaunamąjį ginklą;12) netiesiogiai nustatyti mokesčio bazę, pasirenkant patvirtintus metodus;13) nustatyta tvarka atidėti kreditorių reikalavimų, atsiradusių dėl mokesčių, baudų irdelspinigių nesumokėjimo, vykdymo terminus arba jų atsisakyti ar pakeisti piniginęprievolę kita prievole;14) nustatyta tvarka sustabdyti mokesčio permokos (visos ar jos dalies) arba mokesčioskirtumo (viso ar jo dalies) grąžinimą (įskaitymą);15) perduoti mokesčio mokėtojo (mokestį išskaičiuojančio asmens) mokestinių nepriemokųišieškojimą akcinei bendrovei Turto bankui.P.S. Mokesčio administratorius, įgyvendindamas jam suteiktas teises ir eidamas pareigas,savo atliekamus veiksmus įformina sprendimais, kurių formas (aktas, pažyma, nurodymas,raginimas, kt.) ir jų užpildymo tvarką nustato centrinis mokesčio administratorius.Informacijos apie mokesčio mokėtojo paslaptis (22 str.)Informacija apie mokesčio mokėtoją, mokestį išskaičiuojantį asmenį, pateikta mokesčioadministratoriui arba jo pareigūnui, turi būti laikoma paslaptyje ir naudojama tik mokesčio įstatymonustatytiems tikslams. Ši informacija turi būti laikoma paslaptyje ir mokesčio administratoriuinutraukus darbo sutartį su darbdaviu, išskyrus Mokesčių administravimo įstatyme numatytusatvejus.18

Mokesčio apskaičiavimas, sumokėjimas, išieškojimas ir grąžinimasJeigu mokesčio mokėtojas nesutinka su mokesčio administratoriaus apskaičiuota mokesčiosuma, jis privalo įrodyti, kad apskaičiuotoji suma yra neteisinga (26 str. 1 d.)Mokesčio mokėtojas (mokestį išskaičiuojantis asmuo) privalo mokesčio administratoriauspareigūnams sudaryti patikrinimui reikalingas sąlygas, pateikti visu dokumentus, kompiuterinėsapskaitos duomenis, reikalingus mokesčio apskaičiavimo ir sumokėjimo teisingumui patikrinti (27str. 3 d.)Jei patikrinimo metu nustatoma, kad mokesčio mokėtojo pateiktas dokumentas neturijuridinės galios, nes trūksta vieno ar kelių privalomų norminiuose aktuose nustatytų rekvizitų,mokesčio administratoriaus pareigūnas finansų ministro nustatyta tvarka leidžia dokumentąpapildyti. Per nustatytą terminą trūkstamais rekvizitais papildytas dokumentas laikomas turinčiujuridinę galią (27 str. 4 d.)Patikrinimo aktas, įvertinus mokesčio mokėtojo pateiktas rašytines pastabas, atsikirtimus,juos pagrindžiančius įrodymus (jeigu jų buvo pateikta) tvirtinamas mokesčio administratoriaussprendimu ir mokesčio mokėtoju yra privalomas vykdyti. Patikrinimo aktas turi būti patvirtinamasper 30 darbo dienų nuo jo sudarymo. Tuo atveju, jeigu dėl patikrinimo akto buvo pateikta rašytinėpastaba ar atsikirtimas šis terminas apskaičiuojamas nuo jo pateikimo mokesčio administratoriui. Jeipatikrinimo aktas buvo išsiųstas registruotu laišku ir dėl jo nebuvo pateikta rašytinių pastabų iratsikirtimų, jis turi būti patvirtinamas per 35 dienas, išskaičiuojant nuo išsiuntimo dienos (27 str. 8d.) Pajamos iš delspinigių arba baudų už pavėluotą, mažesnio mokesčio sumokėjimą arba visiškąnesumokėjimą kaupiamos tokia pat tvarka, kaip ir mokesčiai, už kurių netinkamą mokėjimądelspinigiai arba baudos buvo apskaičiuotos (28 str. 2 .)Mokesčio administratorius, prieš pasinaudodamas savo teise priverstine tvarka išieškotinesumokėtą mokestį, delspinigius, baudas ir kitas įmokas (išskyrus deklaruotą mokestį ir šiomokesčio delspinigius), nusiunčia mokesčio mokėtojui raginimą geruoju sumokėti mokestį,delspinigius, baudas ir kitas įmokas (30 str. 1 d. ištrauka)Mokesčio mokėtojo permokėtos mokesčių sumos centrinio mokesčio administratoriausnustatyta tvarka yra įskaitomos mokesčio mokėtojo mokestinei nepriemokai padengti (38 str. 1 d.)Delspinigiai nuo deklaruoto mokesčio arba mokesčio mokėtojo apskaičiuotonedeklaruojamo mokesčio pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai mokestis turėjo būtisumokėtas į valstybės (savivaldybės) biudžetą ar valstybės pinigų fondus (38 str. 2 d. ištrauka)Mokesčių mokėtojų apskaita ir atsakomybė už mokesčių įstatymų pažeidimusKiekvienas mokestį išskaičiuojantis asmuo privalo registruotis pas vietos mokesčioadministratorių ir pateikti mokesčio mokėtojų, iš kurių išskaito mokestį, sąrašą pagal nustatytąformą ir tvarką (43 str. 3 d.)Kiekvienas fizinis asmuo, dirbantis pagal darbo sutartį, mokesčio mokėtoju registruojasi persavo darbdavį.Mokestiniai ginčai ir bylinėjimasisMokesčio mokėtojas gali ginčyti kiekvieną mokesčio administratoriaus ir jo pareigūnoveiksmą dėl jo ir šio veiksmo pasekmes (54 str. 1 d.)Mokestinius ginčus nagrinėja centrinis mokesčio administratorius, mokestinių ginčųkomisija ir teismas (54 str. 2 d. ištrauka)Kiekviename mokestinio ginčo nagrinėjimo etape mokesčio mokėtojas turi teisę būtiišklausytas (54 str. 4 d.)19

Mokestiniai ginčai tarp mokesčio administratoriau ir mokestį išskaičiuojančio asmensnagrinėjami tokia pat tvarka kaip ir mokestiniai ginčai tarp mokesčio administratoriaus ir mokesčiomokėtojo (54 str. 6 d.)Centrinis mokesčio administratorius nagrinėja mokestinius ginčus, kurie kyla tarp mokesčiomokėtojo ir vietos mokesčio administratoriaus ar jo pareigūno. Skundas centriniam mokesčioadministratoriui dėl mokestinio ginčo, kilusio tarp mokesčio mokėtojo ir vietos mokesčioadministratoriaus ar jo pareigūno, paduodamas per vietos administratorių (56 str. 1 d. ištrauka)Mokestinių ginčų komisija nagrinėja tuos mokestinius ginčus, kuriuos išnagrinėja centrinismokesčio administratorius taip pat mokestinius ginčus, kilusius tarp mokesčio mokėtojo irmokesčio administratoriaus per šio įstatymo nustatytus terminus nepriėmė sprendimo beimokestinius ginčus (56 str. 1 d. ištrauka).Mokesčių administratorius ar mokestinių ginčų komisija išnagrinėjusi skundą apie priimtąsprendimą nedelsdama raštu informuoja mokesčio mokėtoją, nurodydama sprendimo priėmimopagrindus, o mokestinių ginčų komisija – kaip ir centrinis mokesčių administratorius (57 str. 1 d.)Mokesčio mokėtojas, nesutinkantis su mokestinių ginčų komisijos sprendimu, sprendimągali apskųsti teisme (59 str. 1 d. ištrauka).20