SavivaldoS gidaS Mokinių savivaldos organizaviMas ir vadyba ...

Jaunimo reikalų departamentasprie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijosAgnė BukavickaitėGirvydas DuoblysSavivaldos gidasMokinių savivaldos organizavimasir vadyba mokyklojeVilnius2009

UDKUž pastabas dėkojame darbo grupės nariams:Simai Balčiūtei, Živilei Drutienei, Astai Lesauskienei, Arnui Marcinkui, Rimvydui Mockevičiui,Astai Morkūnienei, Algminui Pakalniškiui, Vidai Stokienei, Donatai Šablinienei, Giedriui VaideliuiISBN

Turinys4 •7 •10 •15 •24 •34 •47 •ĮvadasMokinių savivaldos institucijų padėties apžvalgaPilietiŠkumo ir demokratiŠkumo pagrindai mokyklojeMokiniŲ savivaldos institucijŲ modeliaiMokinių savivaldos institucijos vadybaSavivaldos institucijos veiklaPriedai

ĮvadasPilietinė visuomenė savivaldos sąvoką sieja su vienaiš socialinės organizacijos formų – socialinių procesųvaldymu. Ši sąvoka apima įvairias veiklos sritis, susijusiassu profesijomis, pramonės institucijomis, religijomis,politiniais vienetais, vietos savivalda, autonominiais regionaisir kt. Savivalda yra vienas iš neatsiejamų mūsųkasdienio gyvenimo realijų, o kaip socialinis politinisreiškinys ji reikšminga dėl piliečių įstatymais pagrįstosteisės laisvai organizuoti savo kasdienį gyvenimą, priimtibendruomenei reikšmingus sprendimus.Savivalda svarbi ir švietimo sistemoje: turbūt neįsivaizduojamešiuolaikinės demokratijos pagrindus diegiančiosmokyklos be savivaldos institucijų – pedagogųtarybos, mokinių parlamento, mokyklos tarybos ir t. t.Šiame leidinyje aprašoma mokinių savivaldos institucijos,kaip vienos iš mokyklos savivaldos institucinio mechanizmosudedamųjų dalių, esmė, reikšmė, vadybos irdarbo su ja metodika. Ši knygelė bus naudinga pedagogamsir savivaldybių darbuotojams, besirūpinantiemsmokinių savivalda arba ją inicijuojantiems ir organizuojantiems.Kas yra mokyklos savivalda?Mokyklos savivalda yra mokyklos savivaldos institucijųvisuma, kurios veiklos pagrindai ir kompetencijayra apibrėžiami LR švietimo įstatymu: 62 straipsnis. Mokyklos savivalda1. Mokyklos savivalda grindžiama švietimo tikslais,mokykloje vykdomomis švietimo programomis irsusiklosčiusiomis tradicijomis.2. Mokyklos savivaldos institucijos kolegialiaisvarsto mokyklos veiklos bei finansavimo klausimus irpagal kompetenciją, apibrėžtą mokyklos nuostatuose(statute), priima sprendimus bei daro įtaką vadovopriimamiems sprendimams, atlieka visuomeninę mokyklosvaldymo priežiūrą. Savivaldos institucijų įvairovę,jų kompetencijas ir sudarymo principus įteisinamokyklos nuostatai (statutas). Mokinių savivalda yra institucinė mokyklos savivaldosdalis, kolegialiai (kartu, glaudžiai bendradarbiaudama)veikianti su kitomis mokyklos savivaldos institucijomis(mokyklos taryba, mokytojų taryba).LR švietimo įstatymo 62 str. 5 dalyje nurodoma, kad:„Mokykloje gali veikti mokyklos savivaldos kitos institucijos(mokinių, tėvų (globėjų, rūpintojų).“ Tai reiškia,kad šiuo įstatymu numatyta galimybė kurti ir mokiniųsavivaldos institucijas; kartu tai – pagrindinė šio leidiniotema.Kas yra mokinių savivalda?Yra gana daug mokinių savivaldos apibrėžimų, t. y.mokinių savivalda yra suprantama įvairiai, tačiau siekiantišskirti pagrindinius savivaldos sąvokos aspektusir mokinių savivaldos institucijos veiklos bruožus, galimasuformuluoti ir jos sąvoką:Mokinių savivalda yra mokinių teisė ir laisvė savanoriškaipriimti mokinių bendruomenei reikšmingussprendimus, spręsti aktualius klausimus, organizuotimokinių veiklą ugdymo įstaigoje. Mokinių savivaldosplėtra mokykloje yra viena iš būtinų sąlygų įgyvendintidemokratinį mokyklos valdymą.Mokinių savivaldą galima nagrinėti dviem aspektais:I. Kaip tiesioginę mokinių savivaldą. Tiesioginėmokinių savivalda – tai mokinių teisė ir laisvė spręstibendruomenei aktualias problemas, priimti sprendimustiesiogiai, ne per jų interesams atstovaujančiasinstitucijas (pavyzdžiui, 8e klasės mokiniai sprendžia, įkokią ekskursiją vykti; pasitardami su matematikos mokytojanumato, kurią dieną rašyti matematikos kontrolinįdarbą, ir kt.);II. Kaip netiesioginę mokinių savivaldą. Netiesioginėsmokinių savivaldos sąvoka siejama su mokiniųsavivaldos (kaip teisės ir laisvės) įgyvendinimu permokinių išrinktos savivaldos instituciją.Kas yra mokiniųsavivaldos institucija?Mokinių savivaldos institucija – tai demokratiniųrinkimų būdu išrinktų aktyvių, socialiai atsakingųmokinių komanda, kuri atstovauja mokinių interesams,sprendžia mokiniams aktualias problemas, kartu formuojajaunimo politiką, taip pat kuria jaukią mokyklosaplinką, skatina ir ugdo pilietiškumą. Mokinys, dalyvaudamasmokinių savivaldos institucijos veikloje, galidaryti įtaką mokyklos bendruomenės gyvenimui – nustatytijos poreikius, siekius, galimybes ir prisidėti prieproblemų sprendimo bei veiksmingo bendruomenės

poreikių tenkinimo. Mokinių savivaldos institucija stengiasi,kad mokinių balsas būtų ir išklausytas, ir išgirstas.Mokinių savivaldos formos – tai mokinių parlamentas,seniūnų taryba ar kitokio pavadinimo ar struktūrosmokinių interesams oficialiai atstovaujanti komanda.Kuo mokinių savivaldos institucijareikšminga mokiniui, mokyklai,visuomenei?Neretai pasitaiko, kad mokinių savivaldos institucijamokykloje yra tik formali ir įsteigiama tik todėl, kad tairekomenduoja įvairūs teisės aktai. Todėl savaime kylaklausimas – kokia mokinių savivaldos ir jos institucijosprasmė ir ką ji suteikia mokiniui, mokyklai ir šaliai? Dažnaimanoma, kad mokinių savivaldos institucijos yraneveiklios, todėl ir nereikalingos. Bet ar taip yra iš tikrųjų?Todėl šiame skyrelyje trumpai aptarsime mokiniųsavivaldos ir jos institucijų reikšmę.Svarbu pridurti, kad nepaisant institucijos vykdomosįvairios veiklos, mokiniai, dalyvaujantys joje, vienaip arkitaip veikia ir savęs ugdymo procesą: įgyja reikšmingospatirties, pilietiškumo įgūdžių, tampa aktyviais visuomeniniogyvenimo veikėjais, o kartu praturtina tiekmokyklą, tiek savo šalį.Kuo ypatinga mokinių savivaldair jos institucijos?• Skatinamas pilietinis aktyvumas. Pirmiausia mokiniųsavivalda yra pilietinio aktyvumo skatinimopriemonė, nes mokiniai, tiesiogiai atstovaudamimokinių interesams ar dalyvaudami mokinių savivaldosinstitucijų veikloje, sprendžia aktualias problemas,taip prisidėdami prie savo pačių ir bendraamžiųaplinkos gerinimo.• Ugdoma kolektyvinė atsakomybė. Mokinys išmokstadirbti komandoje, jausti atsakomybę už savoelgesį, jam patikėtus darbus, priemones, taip pat užkomandos draugų veiksmus, o prireikus – jiems pagelbėti,kartu taisyti klaidas, džiaugtis teigiamaisrezultatais ir spręsti iškylančias problemas.• Skatinama socialinė atsakomybė. Mokinių savivaldosinstitucijos narys išsiugdo socialinę atsakomybęne tik už save ar savo komandos draugus, bet ir užmokinių, kurių interesams jis atstovauja, mokyklos,miesto, šalies gerovę.• Ugdomi ateities lyderiai. Aktyviai dalyvaudami visuomeninėjeveikloje neretai mokiniai atsiskleidžiakaip būsimi lyderiai. Darbas komandoje visuometsiejasi su lyderių atradimu, jų lyderystės savybiųtobulinimu, o mokinių savivaldos institucijos veiklayra viena iš veiksmingiausių lyderio bruožų ugdymopriemonių.• Tai galimybė prisidėti prie mokyklos mikroklimatokūrimo. Sudaromos sąlygos mokiniams jaustislygiaverčiais mokyklos šeimininkais: mokiniaikartu su kitomis mokyklos savivaldos institucijomisrūpinasi mokyklos mikroklimatu, priima sprendimusdėl jo gerinimo. Kartu išmoksta derinti nuomones,priimti geriausius sprendimus.• Dedami pagrindai karjerai. Darbas mokinių savivaldosinstitucijoje ar kitoje jaunimo organizacijoje padedamokiniams ugdytis socialinius gebėjimus. Mokinysišmoksta tinkamai spręsti kylančias problemas,įgyja komandinio darbo patirties, lyderystės įgūdžių,taip pat išmoksta tinkamai planuoti savo laiką, darbus,įgyja pažinčių ir motyvacijos siekti užsibrėžtųtikslų. Visi šie įgūdžiai praverčia ateities karjerai.• Mokinių savivalda suteikia mokiniams galimybępaįvairinti mokyklos gyvenimą. Į mokinių savivaldosinstitucijų komandas buriasi išradingi, iniciatyvūsjauni žmonės, turintys įvairių idėjų ir gebantysjomis uždegti bendraamžius. Mokinių savivaldosinstitucijų atstovai dalyvauja rengiant mokyklos veiklosprogramą, planuojant mokyklos renginius. Mokiniaiaktyviau dalyvauja renginiuose, kai patys juosinicijuoja, dalyvauja juos rengiant.• Išugdomas gebėjimas konstruktyviai spręstiproblemas. Mokinys išmoksta tiksliai nustatytiproblemas, jas spręsti. Taip pat išmoksta pateiktisvarbius klausimus, ieško tinkamiausių būdų sunkumamsspręsti, derina juos su kitomis savivaldos institucijomis,ugdosi gebėjimą išklausyti bendraamžius.• Turiningai praleidžiamas laikas. Mokiniai burdamiesiįvairiai veiklai susipažįsta su panašių pomėgiųturinčiais bendraamžiais. Aktyviai ir sumaniai organizuojaįvairius renginius, akcijas, projektus, kuriųmetu patiria teigiamų emocijų. Turiningai leidžiantlaisvalaikį kartu su bendraminčiais neretai kyla irnaujų idėjų.• Išmokstama planuoti laiką. Mokinių savivaldosinstitucijų nariai yra aktyvūs mokiniai, dažnai daly­

vaujantys ir popamokinėje veikloje, todėl jiems tenkaišmokti planuoti savo darbus, kad suspėtų dalyvautijiems patinkančioje veikloje.• Užmezgami ryšiai. Mokiniai užmezga partneriškusryšius su kitų mokyklų mokiniais ar kitais tos pačiosmokyklos bendruomenės nariais.• Įgyjama bendravimo ir bendradarbiavimo patirties.Bendraudami tarpusavyje ar kartu veikdamisu kitomis savivaldos institucijomis, mokyklos bendruomenėspartneriais mokiniai įgyja bendradarbiavimopatirties, kuri yra svarbi numatant tolesnęsavo karjerą.• Galimybė dalyvauti įvairiuose projektuose. Mokiniųsavivaldos institucijos nariai yra aktyvūs įvairiųprojektų, mokymų dalyviai. Turėdami dalyvavimoprojektuose patirties, patys inicijuoja mokyklos, rajono,šalies projektus ugdymo įstaigose, be to, aktyviaidalyvauja ir tarptautiniuose projektuose.• Ugdomi demokratinio gyvenimo pagrindai.Mokykla – tai vieta, kur mokiniai gali ir turi įgyti demokratijospagrindus. Mokiniai nusako santykiussu mokytojais, mokyklos administracija kaip demokratiškus,jeigu jie gali aktyviai reikštis planuojantmokyklos veiklą, priimant svarbius sprendimus, jeiatsižvelgiama į jų nuomonę. Šitaip ne tik ugdomamokinio motyvacija, bet ir formuojamas teigiamaspožiūris į mokyklą.• Dedami tobulėjimo, pilietiško lavinimosi ir socialiniobrendimo pagrindai. Mokinių savivaldosinstitucija sudaro sąlygas jaunam žmogui lavintis,visapusiškai ugdytis socialinius gebėjimus, bręstikaip socialiai orientuotai asmenybei.Kaip jau minėta, mokinių savivaldos plėtra yra vienaiš būtinų sąlygų įgyvendinti demokratinį mokyklosvaldymą. Žodis „demokratija“ šiuolaikinėje pilietinėjevisuomenėje siejamas su tautos valdymu, o šiuo atvejumokyklą galime įsivaizduoti kaip mažą valstybę, kuriosbendruomenė turi teisę lygiomis dalimis daryti įtakąmokyklos valdymo strategijai, priimti bendruomeneireikšmingus sprendimus. Mokiniai – viena svarbiausiųmokyklos bendruomenės sudedamųjų dalių, todėlgalime daryti išvadą, kad dera jiems sudaryti palankiassąlygas lygiomis dalimis prisidėti prie savo mokyklaireikšmingų sprendimų priėmimo, mokyklos priežiūros,tvarkymo, pozityvios atmosferos kūrimo, bendros tvarkosnustatymo ir diegimo.Mokinių savivalda dabar ir anksčiauLietuvos mokyklose jau sovietmečiu vyko organizuotaužklasinė veikla, tačiau atkūrus Nepriklausomybępasikeitė šios veiklos turinys ir formos. Mokykla ir mokiniųsavivalda praturtėjo naujais impulsais, siejamaissu demokratinio valdymo įgyvendinimu tiek šalyje, tiekmokykloje. Mokyklose nebeliko komjaunimo, pionieriųir spaliukų organizacijų, atsirado mokinių savivaldosinstitucijos: mokinių parlamentai, mokinių tarybos, klasiųtarybos, kurios aktyviai įsitraukė į naują mokyklų gyvenimokūrimo procesą, skatindamos mąstyti ir veiktipatį jaunimą. Mokinių interesų atstovavimas, taip pat irnacionaliniu mastu, nors dar nesenas reiškinys, tačiaujo istorija peržengė dešimtmetį – pirmoji Nacionalinėmokinių konferencija įvyko dar 1996 m. Kūrėsi skautų,kudirkaičių ir panašios jaunimo organizacijos, tačiau josnetapo masinės.Mokinių savivaldos institucijossėkmėsŠiuo metu mokinių savivaldos institucijų padėtisvis gerėja: sparčiai mažėja formaliai įsteigtų mokiniųsavivaldos institucijų, nes jų nariai, moksleiviai, tampavis aktyvesni ir labiau motyvuoti. Todėl noras dirbtitokioje institucijoje stiprėja; tai mokiniai laiko garbėsreikalu, o aktyvūs mokinių savivaldos institucijų nariaiir vėliau sėkmingai dalyvauja visuomeninėje veikloje,yra pilietiškai orientuoti. Mokinių savivalda jaunamžmogui tampa viena pagrindinių priemonių įvairiapusiškaitobulėti ir dėti pagrindus savo sėkmingaikarjerai.

Mokinių savivaldos institucijųpadėties apžvalgaŠiame skyrelyje pateikiami Jaunimo reikalų departamentoprie LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos2008 m. lapkričio mėn. atliktos savivaldybių atstovų(jaunimo reikalų arba mokinių savivaldos institucijųkoordinatorių) apklausos rezultatai (užpildytos anketosgautos iš 38 savivaldybių) ir forumo „Mokinių savivalda“,vykusio 2008 m. lapkričio 25 d. Kaune, darbo grupėserezultatai (dalyviai – jaunimo reikalų arba mokinių savivaldosinstitucijų koordinatoriai).SėkmėsMokinių aktyvumas• Dalyvavimą mokinių savivaldos institucijos veiklojemokiniai laiko „garbės reikalu“.• Aktyvūs mokinių savivaldos institucijų nariai vėliauaktyviai ir labai sėkmingai dalyvauja visuomeninėjeveikloje.• Mokinių savivalda yra tinkama forma mokiniamsįsitraukti į pozityvios aplinkos kūrimo bei socialiniųgebėjimų ugdymosi procesus.Mokinių savivaldos institucijų aktyvumorodikliai• Nuolat kas nors reikšminga vyksta!• Plačiai vykdoma projektinė mokinių savivaldos institucijųveikla, kuri dažnai turi tęstinumą (pavyzdžiui,muzikos festivaliai ir kitokie renginiai tampa tradiciniaiir reikšmingi miestui/savivaldybei).Mokinių savivaldos institucijos ir mokyklųadministracijos santykiai• Kai kurių mokyklų administracija itin palankiai vertinamokinių savivaldos institucijos veiklą, suvokiateigiamą jos reikšmę mokyklai ir teikia visapusęparamą jai plėtojant veiklą ir sprendžiant mokyklosbendruomenei svarbius klausimus.• Kai kurių mokyklų vadovai aktyviai veikiančią mokiniųsavivaldos instituciją vertina kaip savo paties irvadovaujamos mokyklos garbės reikalą.Mokinių savivaldos institucijos ir savivaldybiųadministracijos santykiai• Kai kuriose savivaldybėse mokinių savivaldos institucijųnariai, baigę mokyklą, išsaugojo ryšį su savivaldybiųšvietimo skyriais ar jaunimo reikalų koordinatoriais.• Daugelyje savivaldybių jaunimo reikalų koordinatoriusir švietimo skyriaus darbuotojas sklandžiai bendraujair bendradarbiauja tarpusavyje, dalydamiesiturima informacija, patirtimi.• Dalyje savivaldybių mokinių savivaldos institucijasuvokiama kaip svarbi savivaldybės jaunimo politikosdalis.NesėkmėsMokinių aktyvumas• Pastebima, kad dalis mokinių stokoja atsakomybėsuž savo aplinką ir motyvacijos ją tobulinti, šių mokiniųiniciatyvumas mažėja.• Aktyvūs mokiniai dažnai „perkraunami“ įvairiomiskitokiomis veiklomis (per dideliu mokymosi krūviu,popamokine veikla ir kt.).• Mokinių savivaldos institucijos aktyviau veikia gimnazijose,o pagrindinių mokyklų mokinių savivaldųinstitucijos pasyvesnės: trūksta aktyvių ir sąmoningaijos veikloje dalyvaujančių mokinių. Priežastis,kaip manoma, slypi pagrindinių mokyklų aukštesniųjųklasių mokinių kaitoje: aktyvūs mokiniai dažniausiaiišeina iš pagrindinių mokyklų ir tęsia mokslągimnazijose. Todėl sudėtinga formuoti mokinių savivaldosinstitucijos tradicijas.Mokinių savivaldos institucijų veikloskokybiniai parametrai• Dažnai mokinių savivaldos institucijos formuojamossavanorišku pagrindu: nerengiami demokratiniairinkimai, pasigendama tiesioginio atstovavimo mokiniųinteresams.• Kai kurios mokinių savivaldos institucijos yra neaktyviosir nesavarankiškos.• Į mokinių savivaldos institucijų veiklą įtraukiamitik aktyviausi mokiniai, kurie dažniausiai priimasprendimus, organizuoja ir įgyvendina įvairias veiklas.• Neišvengiama mokinių kaita, stokojama mokinių savivaldosinstitucijos vykdomos veiklos tęstinumo.• Mokinių savivaldos veiklos procese praleista grandis– klasių seniūnai.

• Mokinių savivaldos institucijos įgyvendina pavienesiniciatyvas, akcijas, organizuoja renginius ir kitasveiklas, menkai susijusias su atstovavimu mokiniųinteresams.• Mokinių savivaldos institucijos veiklos mastai labaiskiriasi lyginant didmiesčių, miestelių ir kaimo mokyklas.• Įvairiose savivaldybėse mokinių savivaldos institucijųveiklos kryptys gerokai skiriasi.Mokinių savivaldos ir mokyklų administracijossantykiai• Mokinių savivaldos institucijų aktyvumas labai dažnaipriklauso nuo jas koordinuojančio suaugusiožmogaus entuziazmo, ypač mažose (kaimo) mokyklose.• Mokytojai dažnai nėra suinteresuoti mokinių savivaldostikslų ir uždavinių įgyvendinimu ar pačiosinstitucijos buvimu. Pasitaiko atvejų, kai į mokiniųsavivaldos instituciją žvelgiama kaip į nerimtą žaidimą,papildomą darbą suaugusiam žmogui.• Mokytojai, mokyklų vadovai dažnai nesupranta mokiniųsavivaldos esmės ir prasmės, todėl mokiniųsavivaldos institucijos veikla imituojama arba yra tikformali.• Pasitaiko, kad mokyklų administracijos ir patys mokiniainusivilia mokinių savivaldos institucijos vykdomaveikla ir jos nebepalaiko.• Mokyklose mokinių savivaldos institucijos neretainesulaukia kvalifikuotos pagalbos iš mokytojų,administracijos darbuotojų. Tyrimo rengėjai mano,kad mokiniams turėtų būti sudaryta galimybė patiemsrinktis juos kuruojantį asmenį.Mokinių savivaldos narių kompetencija• Koncentruotos informacijos apie mokinių savivaldosvadybą stoka.• Trūksta užsienio šalių patirties. Mokiniai ne visadažino, ką ir kaip reikia daryti, t. y. nuo ko pradėti, kaiporganizuoti darbą, spręsti konfliktus, kaip rengti paraiškaskonkursams ir pan.• Mokiniams stinga supratimo apie savivaldos prasmęir svarbą, jie nerengiami tokiai veiklai. Taip patstokojama suvokimo apie tai, kas yra atstovavimas,dalyvaujamoji demokratija.Fiziniai, finansiniai, juridiniai trukdžiai• Mokinių savivaldos institucijos dažnai neturi oficialausjuridinio statuso, yra neregistruotos, todėlnegali dalyvauti konkursuose ir įgyvendinti kitokiųveiklų.• Trūkstant viešojo transporto ar esant menkam jotinklui, dėl laiko sąnaudų, kelionių išlaidų kompensavimoproblemų, ypač kaimo vietovėse, mokiniamssudėtinga atvykti į susitikimus ir aktyviai įsitraukti įveiklą.• Trūksta lėšų mokinių savivaldos veiklai finansuotiarba nepakanka informacijos apie finansavimo galimybęiš savivaldybės ar nacionaliniu lygmeniu paskelbtųprogramų.• Savivaldybių švietimo skyriai dažnai neturi darbuotojųveiklai su mokinių savivaldos institucijomis ir jųkoordinatoriais mokyklose.• Mokinių savivaldos institucijos mokyklose ir savivaldybėsedažnai neturi savo erdvės (patalpų, kabinetoir pan.) susirinkimams ir kitokiai veiklai.Informacijos sklaida, bendradarbiavimas• Ne visada mokinių savivaldos institucijas kuruojančiųasmenų ir suinteresuotų institucijų (mokyklosadministracijos, mokytojų, savivaldybės švietimoskyriaus ir kt.) požiūris į mokinių savivaldą būna teigiamasar bent palankus. Pastebima, kad dažnai neatsakingaielgiamasi pateikiant informaciją mokiniųsavivaldos institucijai.• Nacionaliniu lygmeniu nėra parengtos aiškios bendradarbiavimomokinių savivaldos įgyvendinimoklausimais sistemos.• Nėra mokinių savivaldos institucijų sistemos, kokybiniųvykdomos veiklos kriterijų.Rekomendacijos ir pasiūlymai,kaip skatinti mokinių savivaldosinstitucijų aktyvumąMokinių aktyvumo didinimas• Skatinti socialinę mokyklų/savivaldybių/valstybiniųinstitucijų ir mokinių, jaunimo ir su jaunimu dirbančiųorganizacijų partnerystę.• Daugiau dėmesio turi būti skiriama mokinių savivaldaiįgyvendinti klasės lygmeniu.• Teigiamas permainas paskatintų:1) darbas su atsakingais asmenimis mokyklose;2) informacijos skaidos ir bendravimo kanalų beipriemonių peržiūra;3) palaikomi ryšiai tarp visų sistemos dalyvių.Mokymai ir kompetencijų ugdymas• Būtina formuoti palankų mokyklos administracijos,kitų suinteresuotų asmenų bei institucijų požiūrį įmokinių savivaldą ir jos institucijas.

• Tobulinti mokinių savivaldos koordinatorių praktiniusvadybos įgūdžius.Asmenų, koordinuojančių mokinių savivaldosinstitucijas, darbo tobulinimas• Dirbant su mokinių savivaldos institucijomis ir organizuojantsusitikimus laikytis šių taisyklių:1) susitikimams parinkti konkrečią ir nesikeičiančiąvietą bei laiką;2) veikla ir svarstomi klausimai mokiniams turi būtiaktualūs;3) svarbu numatyti galimą veiklai įgyvendinti reikalingųišteklių poreikį ir šaltinius (pavyzdžiui, arfinansavimą būtų galima gauti iš įvairių fondų, arlaimėjus konkursus ir t. t.);4) iš anksto numatyti metines mokinių kelionių išlaidasir būdus joms kompensuoti.

PilietiŠkumo ir demokratiŠkumopagrindai mokyklojeMokinių integravimas į mokyklaireikšmingų sprendimų priėmimąMokinių savivaldos institucija atstovaujamuojubūdu mokykloje įgyvendina mokinių savivaldos teisę.Neretai mokinių savivaldos (kaip teisės ir laisvės) ir mokiniųsavivaldos institucijos sąvokos yra tapatinamos,tačiau jų esmė ir įgyvendinimo būdai yra skirtingi.Atskirti mokinių savivaldą nuo ją įgyvendinančiosinstitucijos reikėtų dar ir dėl to, kad veiksmingos mokiniųsavivaldos institucijos pagrindas yra tvirtos mokiniųsavivaldos tradicijos mokykloje.Kas yra mokinių savivalda?Mokinių savivalda – tai mokinių bendruomenėsturimos teisės ir laisvės įgyvendinimas, susijęs su atstovavimumokinių interesams: reikšmingų sprendimųpriėmimu, įtakos darymu nagrinėjant aktualius klausimus.Mokinių savivaldos teisė gali būti įgyvendinamatiesiogiai arba netiesiogiai. Netiesiogiai mokinių savivaldosteisė yra įgyvendinama per mokinių savivaldosinstitucijas: mokinių tarybą, seniūnų tarybą ir kt.Kas yra mokinių savivaldos institucija?Mokinių savivaldos institucija – tai mokinių savivaldosteisės netiesioginė įgyvendinimo forma,priemonė, dažniausiai vykdoma per demokratiškaiišrinktus atstovus (pavyzdžiui, mokinių parlamentas,senatas ir t. t.).Kuo tiesioginė mokinių savivalda skiriasi nuomokinių savivaldos institucijos?Nors tiesioginės mokinių savivaldos ir netiesioginėsmokinių savivaldos (institucijos) tikslai yra tapatūs, tačiaujos skiriasi tikslų įgyvendinimo forma.Tiesioginė mokinių savivalda įgyvendinama tiesiogiai(pavyzdžiui, mokiniai sprendžia, kaip paskirstytiklasės iždo lėšas), o netiesioginė mokinių savivaldaįgyvendinama per tam tikrą instituciją: mokinių parlamentą,seniūnų tarybą ir kt.Mokinių savivalda(Teisė ir laisvė)Įgyvendinama TIESIOGIAIĮgyvendinama NETIESIOGIAIMokiniai savivaldos teisę įgyvendina tiesiogiai,ne per jų interesams atstovaujančią instituciją(pavyzdžiui, mokinių parlamentą). Pavyzdžiui:9a klasės mokiniai sprendžia, kaip paskirstytiklasės iždo lėšas; mokyklos mokiniai organizuojareferendumą dėl mokyklinių uniformųdėvėjimo.Savivaldos teisė įgyvendinama per instituciją(pavyzdžiui, mokinių tarybą).Pavyzdžiui: mokinių tarybos nariai kartu sumokyklos administracija sprendžia, kaip paskirstytimokyklos biudžeto lėšas.10

Kuo svarbi tiesioginė mokinių savivalda?Šio skyrelio tikslas – aptarti tiesioginės mokiniųsavivaldos reikšmę, įgyvendinimo būdus ir sąsajas sumokinių savivaldos institucija.Kaip jau minėta, mokinių savivaldos teisė gali būtiįgyvendinama per mokinių savivaldos instituciją (demokratiškaiišrinktus atstovus), tačiau dažnai nepelnytaiužmirštama tiesioginės mokinių savivaldos įgyvendinimoreikšmė, įtaka mokykloje vykstantiems procesams,demokratijos ir pilietiškumo pagrindų ugdymui.Mokinių savivaldos institucijos poreikis natūraliaikyla iš teigiamo požiūrio į tiesioginę mokinių savivaldąir kartu – iš mokinių pasirengimo savo interesus gintine tik patiems tiesiogiai, bet ir per demokratiškai išrinktusatstovus. Todėl prieš steigiant mokinių savivaldosinstituciją labai svarbu atkreipti dėmesį ir į tiesioginėsmokinių savivaldos įgyvendinimo priemones, jų veiksmingumą.Pagrindiniai tiesioginės mokinių savivaldosįgyvendinimo pranašumai• Visi mokyklos mokiniai (ir klasių bendruomenės)bendrai priima sprendimus.• Ugdomi mokinių socialinės atsakomybės pagrindai,t. y. mokiniai, tapdami lygiaverčiais savo mokyklosšeimininkais, kartu įgyja atsakomybę už mokyklos irjos bendruomenės gerovę.• Mokiniams sudaromos sąlygos visapusiškai ugdytisgebėjimus nustatyti problemas, jas suvokti ir tinkamaispręsti.• Tiesioginė mokinių savivalda – viena veiksmingiausiųdemokratijos ir pilietiškumo pagrindų ugdymopriemonių.• Tiesioginė mokinių savivalda – viena iš priemonių,padedančių įgyvendinti demokratinį mokyklos valdymą.• Tiesioginė mokinių savivalda – tai pagrindas tvirtai,stabiliai ir veikliai mokinių savivaldos institucijai.Kaip įgyvendinti tiesioginę mokinių savivaldą?Pati tiesioginės mokinių savivaldos sąvoka suponuojatai, kad savivaldos teisę mokiniai įgyvendina tiesiogiai– ne per išrinktus atstovus. Tiesioginės mokiniųsavivaldos pranašumas – į veiklą įtraukiamas maksimalusmokinių skaičius, skirtingai negu mokinių savivaldosinstitucijos atveju. Tai reiškia, kad tiesioginė mokinių savivaldayra ir gali būti įgyvendinama:• ir klasės lygmeniu, pavyzdžiui, mokiniams sudaromagalimybė spręsti, kur vykti ekskursijos metu,kaip panaudoti iždo lėšas, kaip žymėti klasės draugųlankomumą ir kt.;• ir mokyklos lygmeniu, pavyzdžiui, referendumo dėlmokyklinių uniformų dėvėjimo organizavimas;• taip pat skatinamos ir pavienės iniciatyvos, pavyzdžiui,mokinių grupė inicijuoja Kalėdinę gerumo akciją.Sprendimo/balso ir iniciatyvos teisę turi visi mokyklos(klasės) mokiniai. Dėl visų minėtų aplinkybių mokyklosadministracija, klasių auklėtojai turėtų mokiniamssudaryti sąlygas, palankią terpę įgyvendinti savivaldosteisę ir taip ugdyti(s) įvairius gebėjimus, taip pat tiesiogiaiprisidėti prie savo aplinkos, mokyklos mikroklimatogerinimo, problemų sprendimo, bendrų tvarkos taisykliųnustatymo.Mokinių savivaldos institucijostikslų nustatymasMokinių savivaldos institucija – viena iš būtinų sąlygųįgyvendinti demokratinį mokyklos valdymą, opagrindinis jos tikslas – sudaryti sąlygas ir užtikrinti galimybęmokinių bendruomenei išreikšti savo pozicijąįvairiais klausimais per mokinių savivaldos instituciją,teisėtai atstovaujančią jų interesams. Šis tikslas yra fundamentalusir atskleidžiantis pagrindinę mokinių savivaldosidėją bei misiją.Tačiau iš tikrųjų susiduriame su tuo, kad nerandameaiškių kriterijų, kuriais remdamiesi galėtume įvertinti,ar mokinių savivaldos institucijos veikla pateisina lūkesčius,ir ką reikėtų keisti, siekiant veiklą nukreipti reikiamaar norima linkme. Šiuos kriterijus galime rasti tikaiškiai suformulavę mokinių savivaldos institucijos ir josvykdomos veiklos tikslus bei uždavinius.Kokie yra mokinių savivaldos institucijos tikslaiir uždaviniai?Tai visos mokyklos bendruomenės (mokinių, mokytojų,mokyklos administracijos, tėvų) bendru sutarimusuformuluoti mokinių savivaldos institucijos veiklosorientyrai, siekiamybės, numatyti laukiami rezultatai.11

Kodėl būtina numatyti tikslus ir uždavinius?Apibrėžti mokinių savivaldos institucijos tikslus iruždavinius labai svarbu dėl kelių priežasčių:• mokinių savivaldos institucijos nariai supranta iržino, kokie yra jų tikslinių auditorijų (mokinių, mokytojų,mokyklos administracijų, tėvų) lūkesčiai, kojie tikisi iš jų vykdomos veiklos;• mokinių savivaldos institucija lengviau nubrėžiasavo veiklos gaires ir numato veiklos strategiją;• išryškėja objektyvūs kriterijai, kuriais remiantis galimaįvertinti mokinių savivaldos institucijos vykdomąveiklą, jos kokybę ir veiksmingumą.Kaip numatyti tikslus ir uždavinius?Mokinių savivaldos institucijos tikslus ir uždaviniusgalima nustatyti taikant įvairią metodiką, tačiau svarbiausiaspektai, kurie turi atsispindėti numatytuosetiksluose, turi būti šie:• esminė mokinių savivaldos institucijos paskirtis irreikšmė;• mokinių savivaldos institucijos vieta mokykloje, t. y.kokią reikšmę jai teikia mokyklos bendruomenė irkokią kompetenciją jai priskiria;• tikslinių auditorijų (mokinių, mokytojų, mokyklosadministracijų, tėvų) lūkesčiai, norai;• veiklos galimybės ir perspektyvos, priklausančiosnuo įvairių aplinkybių (pavyzdžiui, vietos, gyventojųskaičiaus, vietos valdžios institucijų požiūrio ir kt.);• turimi žmonių (narių skaičius, gebėjimai, kompetencija,amžius, galimybės ir kt.) ir materialieji (finansinėsgalimybės, priemonės, inventorius ir kt.)ištekliai;• mokyklos tradicijos, socialinė aplinka;• mokinių savivaldos institucijos narių asmeniniaitikslai, poreikiai, pasiūlymai.• Taip pat būtina atsižvelgti ir į kitų mokyklų mokiniųsavivaldos institucijų gerąją ir blogąją patirtis.Įvertinus visus minėtus aspektus, galimas perspektyvasir numačius mokinių savivaldos institucijos tikslus,pravartu sudaryti planą, kaip tuos tikslus pasiekti irįgyvendinti paskirtus uždavinius.Kas yra uždavinių įgyvendinimo planas?Mokinių savivaldos institucijos uždavinių įgyvendinimoplanas – tai suformuluota veiklos strategijair gairės, kryptys, skirtos optimaliai įgyvendinti keliamustikslus ir prisiimtus įsipareigojimus. Tai yra planas,kuriame išvardyti konkretūs veiksmai.Mokinių savivaldos institucijos uždavinių įgyvendinimoplaną pravartu kurti drauge su mokiniais, mokytojais,mokyklos administracija, tėvais, konsultuojantis,atsižvelgiant į jų išsakytą nuomonę ir t. t.Svarbu paminėti, kad susidarius veiklos planą mokiniųsavivaldos institucijai lengviau orientuotis ir įvertintipasiektus rezultatus, padarytą pažangą, nes veiklosplanas yra lyg savotiškas orientyras. Taip pat tai padedaįgyvendinti ir atsiskaitomumo principą (apie tai rašomatolesniuose šio leidinio skyreliuose).Uždavinių įgyvendinimo planas pagal laiką irapimtį gali būti įvairaus pobūdžio:• Ilgalaikis. Tai yra bendra mokinių savivaldos institucijosveiklos strategija, numatyta ilgesniam periodui– pavyzdžiui, kadencijos laikotarpiui.• Trumpalaikis. Tai gali būti mėnesio veiklos planas.• Kazuistinis. Šis planas skirtas konkretiems projektamsir jų uždaviniams įgyvendinti. Pavyzdžiui, mokiniųparlamentas ketina surengti olimpinių sportošakų turnyrą, kuriam įgyvendinti sukurtas planas.Mokinių savivaldos institucija juo vadovaujasi atlikdamaįvairius veiksmus ir planuodama savo veikląbei panaudodama turimus išteklius.Pavyzdinis planasToliau pateikiamas galimas projekto įgyvendinimoplanas (sudėtingo uždavinio įgyvendinimo planas),tačiau svarbu pridurti, kad panašiu principu galima sudarytiir ilgalaikių bei trumpalaikių uždavinių įgyvendinimoplanus. Plano dalys pagal poreikį gali būti skaidomosį smulkesnes dalis: kuo detalesnis planas, tuo daugiauaiškumo suteikia komandai, vykdančiai numatytustikslus.Šakių „Vyturio“ vidurinės mokyklos mokinių tarybosorganizuojamo „Olimpinių sporto šakų turnyro“įgyvendinimo planasVeiksmas: „Olimpinių sporto šakų turnyras“.12

Tikslai:• Paskatinti mokinius aktyviai sportuoti.• Supažindinti mokinius su olimpinėmis sporto šakomis.• Į mokyklos renginius įtraukti daugiau tikslinių auditorijų(tėvus, senelius, mokytojus ir kt.).Uždaviniai:• Surengti olimpinių sporto šakų turnyrą.• Surengti pristatymą apie olimpines žaidynes.• Surengti daugiausiai išmanančio apie Olimpinesžaidynes mokinio rinkimus.• Suorganizuoti mokytojų ir tėvų krepšinio rungtynes.Data Veiksmas Tikslai Uždaviniai*Kovo 7–12 d.Kovo 12 d.Viešai paskelbiamas„Olimpinių sportošakų turnyras“Dalyvių registracija• Informuoti;• Sudominti;• Paskatintiužsiregistruotidalyvauti ir kt.• Išplatinti skrajutes;• Iškabinti plakatus;• Mokyklos radijujetransliuoti informaciniusreportažusReikalingiištekliai**AtsakingiasmenysVardenisPavardenis.* Arba vykdymo etapai, nustatantys, kokius veiksmus (uždavinius) reikia įvykdyti norint pasiekti užsibrėžtus tikslus.** Komandos narių, organizuojančių įvairias veiklas, skaičius, inventorius, priemonės ir kt.Situacijos analizė, pagal kuriąpritaikomas savivaldos institucijosmodelis ir vadybos mechanizmasPrieš steigiant mokinių savivaldos instituciją ir kuriantjos organizacinę (vadybos) sistemą, pravartu apsvarstyti,koks mokinių savivaldos institucijos modelisir kokia vadybos schema įgalintų mokinių savivaldosinstituciją veiksmingiausiai siekti savo tikslų, kuo labiaupanaudoti turimus išteklius.Dažnai pasitaikanti klaida – mokinių savivaldos institucijosmodelio diegimas neatsižvelgus į:• mokyklos bendruomenės lūkesčius, ko ji tikisi iš mokiniųsavivaldos institucijos;• turimus žmonių išteklius;• komandos narių amžių;• komandos narių kompetenciją;• mokykloje susiformavusias tradicijas;• mokinių savivaldos institucijos vietą mokyklos savivaldosinstitucijų kontekste (pavyzdžiui, santykį sumokyklos taryba, veiklos ir įtakos sferų pasiskirstymą);• ir kt.Svarbu prisiminti, kad mokinių savivaldos institucijosir jos modelio poreikis turi natūraliai kilti iš mokyklosbendruomenei priimtinų vertybių, tradicijų, pažangos,perspektyvų ir siekių. Vadinasi, vargu, ar mokinių savivaldosinstitucijos veikla visiškai tenkins mokyklosbendruomenės poreikius, jeigu pati mokykla dar nebuspasirengusi visapusiškai diegti demokratijos pagrindus,ne tik teoriškai, bet ir realiai prisiimti įsipareigojimąsudaryti sąlygas mokinių balsui būti išgirstambei skatinti juos reikšti savo nuomonę. Jeigu mokiniųsavivaldos institucijai tarp kitų mokyklos savivaldos organųbus iš anksto priskirta tik fiktyvi patariamoji ar reprezentacinėfunkcija, tokia mokinių savivalda merdės.Mokinių savivaldos institucijos įsteigimas mokyklojeyra savotiškas lūžio taškas, bylojantis apie demokratiniomokyklos valdymo požymius. Tai gali iš esmės keistinusistovėjusias mokyklos tradicijas, mokyklos administravimometodus ir principus, todėl labai svarbu pasirinktitinkamą mokinių savivaldos institucijos modelį irpritaikyti tinkamiausią vadybos mechanizmą.Kas yra situacijos analizė, pagal kurią pritaikomasmokinių savivaldos institucijos modelis ir vadybosmechanizmas?Situacijos analizė – tai aplinkybių, mokyklos situacijos,jos tradicijų ir socialinės terpės įvertinimas,nagrinėjimas, siekiant pritaikyti tinkamiausią mokiniųsavivaldos institucijos modelį. Tinkamai parinktas modelislaiduos tolygią ir veiksmingą mokinių savivaldosinstitucijos veiklą.13

Kodėl reikia parengti situacijos analizę?Situacijos analizė būtina dėl šių priežasčių:• mokinių savivaldos institucijai parenkamas tinkamasvadybos modelis (apie juos kalbėsime tolesniuoseskyreliuose);• tinkamai parinktas mokinių savivaldos modelis užtikrinaveiksmingą veiklą, optimalų išteklių panaudojimą,priimamus tikslingus sprendimus;• įvertinus situaciją galima numatyti mokinių savivaldosinstitucijos veiklos tikslus ir uždavinius, sužinotimokyklos bendruomenės lūkesčius.Kaip parengti situacijos analizę?Padėtis analizuojama gali būti įvairiausiomis formomisir metodais, pavyzdžiui, tai gali būti tikslinių auditorijųanketinė apklausa, vieša diskusija, konferencija,referendumas ir kt. Svarbu tai, kad pasirinktas metodasbūtų rezultatyvus ir galėtų suteikti kuo išsamesnę irtikslesnę informaciją.Analizuojant padėtį būtina išnagrinėti irįvertinti šiuos aspektus:• Mokyklos bendruomenės (mokinių, mokytojų, mokyklosadministracijos, tėvų) poreikiai ir lūkesčiai,ko jie tikisi iš mokinių savivaldos institucijos. Pavyzdžiui,galbūt pasigendama kultūrinių renginių,neformaliojo ugdymo užsiėmimų, gal yra kita niša,kurią galėtų užpildyti mokinių savivaldos institucijosveikla.• Tam tikri mokyklos ir jos bendruomenės dydžiai,pavyzdžiui, mokinių skaičius, mokinių amžius, mokyklostipas (pagrindinė, vidurinė ar gimnazija), vietovė(miestas, rajonas) ir kt.• Mokinių iniciatyvumo rodikliai, pavyzdžiui, įvairiųmokinių iniciatyvų mastas, t. y. jų inicijuoti renginiai,spektakliai, sporto šventės.• Mokyklos administracijos požiūris į mokinių savivaldosinstituciją ir vieta tarp kitų mokyklos savivaldosinstitucijų.• Mokinių savivaldos institucijos veikla pagal jos kompetenciją.• Mokinių noras burtis į komandą, atstovausiančiąkitų mokinių interesams.• Turimi ištekliai ir jų kokybė arba kiekybė:1. materialieji (finansiniai) ištekliai;2. žmonių ištekliai (pavyzdžiui, ar yra galimybėskirti mokinių savivaldos instituciją kuruojantįasmenį).• Ir kt.Kaip įvertinti analizės rezultatus?Suprantama, kad situacijos analizė bus bevertė, jeisurinkti duomenys liks neišnagrinėti ir nebus atsižvelgtaį gautus rezultatus, todėl labai svarbu tinkamai įvertintigautus rezultatus ir jiems skirti itin daug dėmesiorenkantis mokinių savivaldos institucijos modelį ir vadybosmechanizmą.Tolesniuose skyreliuose aptariami populiariausiarba dažniausiai sutinkami mokinių savivaldos institucijosmodeliai, tačiau, kaip minėta, išsirinkti vieną iš jųyra ne lengviau, negu jį pritaikyti. Kodėl taip yra? Netinkamaipasirinktas modelis gali varžyti ar net trukdyti komandaidirbti, stabdyti jos pažangą, o rezultatais nuviltitikslines auditorijas.Kaip pasirinkti savivaldos modelį?Modelį reikėtų pasirinkti, atsižvelgiant į visus aspektus,aptartus skyrelyje apie situacijos analizės parengimą.Pavyzdžiui, jeigu mokykla yra pagrindinė, suprantama,kad joje mokosi įvairaus, tačiau jaunesnio amžiausvaikai, todėl pasirinkus kokį nors modelį, kai mokiniųsavivaldos teisę įgyvendina sudaryta iš kelių mokiniųkomanda, vargu, ar sulauksime lūkesčius atitinkančiorezultato, nes mokinių amžius ir skaičius suponuoja tai,kad mokiniams veikiausiai dar trūksta patirties, gebėjimoprisiimti atsakomybę už didelės auditorijos interesųatstovavimą, taip pat lieka rizikos, kad į mokinių savivaldosinstitucijos veiklą bus įtraukiami tik aukštesniųjųklasių mokiniai. Šiuo atveju labiau tiktų pasirinkti klasiųatstovų (seniūnų tarybos) modelį, taip į mokinių savivaldosinstitucijos veiklą įtraukiant daugiau įvairausamžiaus mokinių.Svarbu prisiminti, kad:1. Mokinių savivaldos institucijos modelis (toliau – modelis)ir jo galimybės turi visapusiškai atitikti esamąsituaciją mokykloje ir jos bendruomenės lūkesčius.2. Pasirinktas modelis turi ne trukdyti ar varžyti, betpadėti vykdyti veiklą.3. Modelis neturi varžyti mokinių iniciatyvos.4. Modelis turi būti renkamas ir įgyvendinamas tik demokratiniaispagrindais bei remiantis pliuralizmu,t. y. tėvų, mokytojų, mokyklos administracijos irsvarbiausia – mokinių nuomone.5. Vadybos sistema turi būti tokia, kad komandai galėtųkuo tinkamiau vykdyti veiklą, organizuoti darbąbei veiksmingai pasiskirstyti kompetencijas ir atsakomybes.14

MokiniŲ savivaldosinstitucijŲ modeliaiŠiame skyrelyje aptariamos populiariausios arbadažniausios mokinių savivaldos institucijų organizavimoformos, t. y. mokinių savivaldos institucijos modeliai.Kiekvienos mokinių savivaldos institucijos organizacinėstruktūra ir veiklos pagrindai yra unikalūs, todėl jigali turėti įvairių, šiame skyriuje aptariamų, modeliųbruožų. Šioje potemėje pateikti tik pagrindiniai mokiniųsavivaldos institucijos modelių bruožai, o jų veikimoprincipai ir vadyba išsamiau bus aptariama tolesniuosešio leidinio skyreliuose.Kas yra mokinių savivaldosinstitucijos modelis?Mokinių savivaldos institucijos modelis – taimokinių savivaldos institucijos organizavimo forma,kurioje apibrėžiama atsakomybių ir funkcijųpasiskirstymo būdai.Jau minėta, kad mokinių savivalda pagalįgyvendinimo formą gali būti tiesioginė arbanetiesioginė. Šiame leidinyje aptarsime dažniausiusnetiesioginės mokinių savivaldos įgyvendinimomodelius. Susipažinus su jais bus lengviau suprastimokinių savivaldos veikimo principus ir nustatytiveiksmingiausią darbo su savivaldos institucijametodiką.1. Renkamoji mokinių savivaldos institucijaRenkamosios mokinių savivaldos institucijos ryškiausiasir esminis bruožas, skiriantis ją nuo kitų mokiniųsavivaldos organizacijos formų, yra rinkimai. Visuotiniųdemokratinių rinkimų būdu mokiniai renka tarybą,parlamentą ar kitokią mokinių savivaldos instituciją,atstovausiančią juos rinkusių mokinių interesams. Šiosinstitucijos vadovas gali būti renkamas dviem būdais:1. vidiniais rinkimais: vadovas renkamas pačių mokinių– savivaldos institucijos narių;2. išoriniais rinkimais: vadovas renkamas visos mokyklosbendruomenės visuotinių demokratinių rinkimųbūdu.Renkamoji mokinių savivaldos institucija labiausiaiatspindi ir įtvirtina demokratijos pagrindus mokykloje,todėl šis modelis rekomenduotinas kaip tinkamiausianetiesioginės mokinių savivaldos įgyvendinimo forma.Jau žinome, kad mokinių savivalda iš esmės yra pilietiškumąskatinanti ir demokratijos pagrindus ugdantipriemonė. Tačiau šis instrumentas neretai tampa tik pačiųmokinių – savivaldos institucijos narių – „privilegija“,nes kiti mokyklos mokiniai vangiai įtraukiami į bendrųmokyklos sprendimų priėmimą. Todėl demokratiniai irvisuotiniai mokinių savivaldos institucijos rinkimai neabejotinaisustiprintų demokratiškumo idėjas mokyklojeir taptų gražia tradicija, kuriančia pozityvią atmosferą.Juk kiekvienas mokinys, turėdamas teisę ir galią išsirinktisavo atstovus, pats prisiima atsakomybę už savo balsą,o kartu ir už mokyklos vidaus politikos gaires.Neverta nerimauti, kad rinkimai gali būti neefektyvūs,t. y. kad balsavimas vyks vangiai ir mokiniai bus neaktyvūs.Naujovės, iš esmės keičiančios mokykloje nusistovėjusiastradicijas, ne visada prigyja iškart ar labai staiga– tam reikia laiko ir įdirbio. Kad ir kaip būtų, už galimainepavykusius rinkimus daug svarbesnė yra mokiniamsrinkimų faktu nešama „žinia‘, kad jie turi teisę ir galią prisidėtiprie mokyklai reikšmingų sprendimų priėmimo. Taiilgainiui lemia įsitikinimą, kad kiekvienas yra ir gali būtipats atsakingas už savo aplinkos kūrimą, jos gerinimą.MOKINIAIVADOVASvadovaujaMOKINIŲ SAVIVALDAKomitetasKomitetas15

Demokratiniai rinkimai ar referendumai visais mokyklosbendruomenei reikšmingais klausimais neabejotinaisustiprina demokratijos pagrindus. Šitaip mokyklojesukuriama terpė ugdyti socialiai atsakingą irpilietiškai aktyvią asmenybę, skatinti jos raidą, todėl šismokinių savivaldos institucijos modelis gali labiausiaiprisidėti įtvirtinant demokratinio šiuolaikinės mokyklosvaldymo principus.Stiprybės1. Veiksmingiausiai įtvirtina demokratijos principus.2. Visi mokiniai įtraukiami į bendrų sprendimųpriėmimą (rinkimai).3. Išrenkami geriausi iš geriausių (gebantys tinkamiausiaiatstovauti mokinių interesams).4. Tiesioginis rinkėjų ir išrinktų atstovų ryšys.Silpnybės1. Kandidatų baimė prisiimti atsakomybę dėl jįrinkusių mokinių interesų atstovavimo.2. Galimas mokinių pasyvumas balsuojant.3. Galimas neatsakingų asmenų išrinkimas.Galimybės1. Mažinamas mokinių apolitiškumas.2. Mokiniai kaip lygiaverčiai partneriai dalyvaujamokyklos valdyme.Grėsmės1. Nenašus išrinktųjų darbas.2. Nepakankamas atsakomybės jausmas.3. Atstovaujamų mokinių poreikių tenkinimo stoka.Kitos mokinių savivaldos institucijųorganizavimo formosŠiame skyriuje glaustai aptariamos kitos mokiniųsavivaldos institucijų organizavimo formos. Reikia paminėtitai, kad šie mokinių savivaldos institucijų modeliaiyra vieni iš dažniausių Lietuvos bendrojo lavinimomokyklose, tačiau juos derėtų atskirti nuo renkamojomokinių savivaldos institucijos modelio, nes mokiniųsavivaldos misija ir demokratinis mokyklos valdymasrezultatyviausiai įgyvendinami per demokratiškai išrinktusatstovus.Savanoriškoji mokinių savivaldos institucijaPagrindinis šio modelio bruožas – mokinių savivaldosinstitucijos nariai mokykloje nėra renkami, ojos įsteigimas ir vykdoma veikla pagrįsta išskirtinaitik savanoriška iniciatyva. Šioje schemoje matyti, kadmokiniai nerenka „savanorių“, t. y. mokinių, kurie savoiniciatyva buriasi į komandą. Šis modelis nuo paprastomokinių susibūrimo skiriasi tuo, kad šis savanoriškasmokinių susibūrimas į bendrą komandą yra legitimusarba kitaip tariant – mokyklos bendruomenės pripažįstamaskaip teisėtas ir orientuotas į mokyklos mokiniųinteresų atstovavimą. Būtent todėl šį modelį taip patMOKINIAISAVANORIAIVADOVASvadovaujaMOKINIŲ SAVIVALDAKomitetasKomitetas16

galime laikyti tam tikra mokinių savivaldos institucijosorganizavimo forma.Iš schemos taip pat matyti, kad mokiniai, organizuodamisavo veiklą, pasiskirsto, kas už ką atsako ir funkcijas:tuo tikslu formuojami komitetai (tam tikros grupės,kurios turi išskirtines atsakomybes ir funkcijas) arba paprasčiausiaijas pasiskirstant, pasidalijant tarp savivaldosinstitucijos narių.Savanoriškosios mokinių savivaldos institucijos vadovaspaprastai yra renkamas. Šiuo atveju taikomi duvadovo rinkimo būdai:1. vidiniais rinkimais: vadovas renkamas pačių mokinių– savivaldos institucijos narių;2. išoriniais rinkimais: vadovas renkamas visos mokyklosbendruomenės visuotinių demokratinių rinkimųbūdu.Stiprybės1. Nėra trukdžių patekti į mokinių savivaldosinstituciją.2. Iš savanorio nereikalaujama patirties.3. Norint patekti į mokinių savivaldos institucijąnereikia būti žinomam tarp mokyklos mokinių arpasižymėti kokioje nors srityje.Silpnybės1. Mokyklos bendruomenei savivaldos institucijatampa mažiau matoma.2. Savanoriai nepakankamai suvokia savoatsakomybę ir pareigas komandoje.Galimybės1. Kiekvienas norintysis gali būti mokinių savivaldosinstitucijos nariu.2. Skatinama savanoriška iniciatyva ir veiklos vykdymas.Grėsmės1. Narių pasyvumas.2. Nepakankamas atstovavimas mokinių interesams.3. Savivaldos institucija mokyklos bendruomenei galitapti neaktuali.Atstovaujamoji mokinių savivaldos institucijaŠi mokinių savivaldos institucijos organizavimoforma labai panaši į renkamosios ir savanoriškosiosmokinių savivaldos institucijų modelius, nes atliekatą pačią – atstovavimo mokinių interesams – funkciją.Tačiau nuo minėtų modelių skiriasi tuo, kad atstovaujamojimokinių savivalda paprastai yra sietina su privalomuojudelegavimu (pavyzdžiui, į seniūnų tarybąkiekviena klasė privalo deleguoti savo atstovą).MOKINIAIKLASIŲ ATSTOVAIMOKINIŲ SAVIVALDAKomitetasKomitetasVADOVAS17

Teoriškai šis modelis gali būti vertinamas pozityviai,nes renkant atstovą į mokinių savivaldos instituciją(pavyzdžiui, seniūnų tarybą), klasėje paprastai vykstarinkimai. Tačiau iš tikro susiduriame su pagrindiniušio modelio trūkumu – per dideliu atstovaujamų socialiniųvienetų (klasių ir jose besimokančių mokinių)skaičiumi, todėl ganėtinai sunku, o gal net apskritaineįmanoma suderinti tokio kiekio skirtingų atstovaujamųinteresų. Todėl rinkimų klasėje metu rinkiminėsprogramos arba klasės lūkesčiai paprastai lieka neįgyvendinamiarba nepatenkinami. Seniūnų tarybosir visos kitos institucijos, suformuotos atstovauti mokiniųinteresams delegavimo būdu, paprastai arbanevykdo pagrindinės savo funkcijos (atstovauti delegavusiosbendruomenės interesams) ir sprendžia visuotinioreikšmingumo klausimus arba veikia tik kaippatariamasis kitos mokinių savivaldos institucijos balsas(neretai vienoje mokykloje atsiranda dvi mokiniųsavivaldos institucijos, pavyzdžiui, mokinių taryba irseniūnų taryba).Stiprybės1. Tiesiogiai atstovaujami visų klasių mokiniai.2. Mokiniams, rinkėjams atstovauja jų klasės draugas.Silpnybės1. Santykinai priverstinė narystė.2. Neproduktyvus mokinių savivaldos institucijosdarbas.3. Ribotas skaičius klasės delegatų, nepaisant to, kadyra daugiau norinčiųjų tapti mokinių savivaldos institucijosnariais.Galimybės1. Išaugęs pasitikėjimas deleguotais atstovais.2. Rinkimuose iš esmės dalyvauja visi klasės mokiniai.Grėsmės1. Chaotiškas problemų sprendimas.2. Aktyvesni kitų klasių nariai negali pakeisti pasyviųjų.3. Klasės auklėtojas gali daryti įtaką lyderio rinkimams.Klubai, būreliaiŠios mokinių organizacijos formos negalime laikytimokinių savivaldos institucija, nes paprastai šis modelisyra sietinas su pačių mokinių iniciatyva suburtais kolektyvais,kurių veiklos pagrindai ir pati veikla iš esmės ne­susiję su mokinių interesų atstovavimo funkcija. Tačiaujų vykdoma veikla daugiau ar mažiau daro ar gali darytiįtaką mokyklos gyvenimui. Klubuose ir būreliuosemokiniai gali įgyvendinti mokinių savivaldos teisę irtiesiogiai, ir netiesiogiai.MOKINIAISAVANORIAIKLUBASKLUBASVADOVASVADOVAS18

Pavyzdžiui, žurnalistų būrelis inicijavo viešą diskusiją,kurios metu mokyklos administracija ir mokyklosbendruomenė aptarė ir parengė lėšų, gaunamų iš2 proc. paramos, skirstymo planą. Mokiniai, būdamiklubo nariais, įgyvendino savivaldos teisę netiesiogiai,t. y. šiuo atveju kaip klubas, atstovavęs mokiniųinteresams, ir tiesiogiai, t. y. įgyvendinę iniciatyvąpatys tiesiogiai, ne per oficialią instituciją. Į klubus(būrelius) mokiniai buriasi savanoriškais pagrindais,klubai paprastai nėra atskaitingi vienas kitam, nesklubo nariai nėra renkami, todėl klubai tiesiogiai neatsiskaitoir mokiniams. Klubai gali turėti vadovą arbaveikti be jo. Klubo vadovas renkamas iš klubo nariųtarpo.Stiprybės1. Tiesioginė mokinių savivaldos įgyvendinimo forma.2. Skatinama neapibrėžta, savanoriška jaunimo veikla.3. Platus pasirinkimas klubų, vykdančių įvairauspobūdžio veiklą.4. Neribojamas narių skaičius.5. Nėra narių atrankos, todėl gali patekti visi norintys.Silpnybės1. Galimai nekompetentingas vadovas ir pasyvūsnariai.2. Atstovavimas mokinių interesams nėra pagrindinėfunkcija.3. Mokinių interesams atstovaujama stichiškai.4. Santykinai nekontroliuojama veikla.Galimybės1. Veikloje dalyvauja kiekvienas norintysis.2. Galimybė apimti daugiau veiklos sričių.3. Klubo veikloje gali dalyvauti maksimalus mokiniųskaičius.Grėsmės1. Netikslinga, mokyklos bendruomenės poreikiųnetenkinanti veikla.2. Netinkamos veiklos kryptys.Stiprybės1. Savanoriškai pasirenkama pageidaujama mokiniųsavivaldos institucijos veikla.2. Atstovaujama didelės dalies mokinių interesams.Mišrioji mokinių savivaldaTurbūt daugeliui iš tikrųjų yra tekę patirti, kad mokyklojeegzistuoja ir kelios mokinių savivaldos institucijos,pavyzdžiui, mokinių taryba, renkama demokratiniųrinkimų būdu, seniūnų taryba, kurią sudaro klasiųdelegatai, įvairūs klubai bei būreliai. Mišri mokinių savivaldaneišskiriama kaip savarankiškas organizacinismodelis. Tai sąvoka, apibūdinanti mokykloje veikiančiųmokinių savivaldos institucijų visumą. Vienas išpozityviausių jos bruožų – visuomeniniais pagrindaisgrindžiamoje veikloje gali dalyvauti maksimalus mokiniųskaičius.Silpnybės1. Menkokas įvairių mokinių savivaldos institucijųbendradarbiavimas.2. Sunkiau organizuoti darbą dėl didelio nariųskaičiaus.3. Institucijų interesų susikirtimas.4. Veiklos ir įtakos sferų nepasidalijimas.Galimybės1. Rezultatyvesnis mokyklos administracijos irmokinių bendradarbiavimas.2. Demokratijos tradicijų įtvirtinimas.3. Galimybė rinktis.Grėsmės1. Nevieningas mokinių atstovavimas.2. Mažėjantis pasitikėjimas mokinių savivaldos institucija.3. Veiklų vykdymas priešingomis kryptimis.19

Rinkimų organizavimas mokyklojeJau minėta, kad viena veiksmingiausių demokratijospagrindus mokykloje įtvirtinančių priemonių – demokratiniairinkimai ar referendumai mokyklai reikšmingaisklausimais. Šiame skyrelyje išsamiau nagrinėjamasrinkimų organizavimas mokykloje, kuris, tikimės, padėslengviau jiems pasiruošti.Ko reikia mokyklos rinkimams vykdyti?• Rinkimų organizatorių. Tam, kad mokykloje įvyktųrinkimai, turi būti sudaryta rinkimų komisija, organizuosiantirinkimus.• Norinčių būti išrinktais.• Aktyvių rinkėjų. Tik aktyvūs rinkėjai gali nuspręsti,kurio kandidato ar kandidatės programa yra geriausia,t. y. labiausiai atitinkanti rinkėjų lūkesčius.• „Ketvirtosios valdžios“. „Ketvirtosios valdžios“/žiniasklaidos(arba viešųjų ryšių kampanijos) paskirtis– informuoti apie rinkimų eigą, iškeltus kandidatus,analizuoti ir kritiškai vertinti kandidatų programas,taigi – padėti rinkėjams orientuotis rinkimų metu.Kas yra mokyklos rinkimų komisija?Mokyklos rinkimų komisija yra komanda, atsakingauž rinkimų organizavimą mokykloje. Rinkimų komisijailabai svarbu suburti darnų kolektyvą ir pasiskirstytipareigomis.Kokie yra mokyklos rinkimų komisijosįgaliojimai?Mokyklos rinkimų komisija:• sudaro mokyklos rinkėjų sąrašus, juos tikslina ir tvirtina;• priima kandidatų į renkamas pareigas prašymus irjuos registruoja;• organizuoja rinkimų kampaniją mokykloje;• nagrinėja skundus dėl rinkėjų sąraše padarytų klaidų;• garantuoja, kad būtų parengtos balsavimo patalposir balsadėžės, būtų laiku pagaminti balsavimo biuleteniai;• rinkimų dieną organizuoja balsavimą;• suskaičiuoja balsus, surašo mokyklos balsų skaičiavimoprotokolą;• svarsto mokyklos rinkėjų ir stebėtojų skundus rinkimųrengimo, balsavimo organizavimo, balsųskaičiavimo, balsų skaičiavimo protokolų surašymoklausimais ir priima dėl jų atitinkamus sprendimus.Kaip sudaryti mokyklos rinkimų komisiją?Mokyklos rinkimų komisiją turėtų sudaryti mokiniųsavivaldos institucija. Kiekvienoje mokykloje yramokinių taryba ar seniūnų taryba, ar keletas mokiniųsavivaldos institucijų, kai kurios mokyklos galbūt turimokyklos prezidentą su savo komanda. Tuomet bendrusutarimu turėtumėte pasiūlyti tuos, kurie galėtųdirbti mokyklos rinkimų komisijoje. Būtina nuspręsti,ar klasės, ar mokinių savivaldos institucijos deleguossavo atstovus į rinkimų komisiją, galbūt numatysite irkitų būdų.Svarbu pabrėžti, kad mokyklos rinkimų komisijosnariai negali būti kandidatais į renkamas pareigas arkandidatų patikėtiniais, jie taip pat negali agituoti rinkimųkampanijos metu.Kiek narių turėtų sudaryti mokyklos rinkimųkomisiją?Mokyklos rinkimų komisijos dydis turėtų priklausytinuo balsavimo teisę turinčių mokinių skaičiaus (vienosemokyklose balsuoti gali visi mokiniai, o kai kuriose – tik5–12 kl. mokiniai). Atkreipkite dėmesį į darbus, kuriuosturės atlikti rinkimų komisija mokykloje. Norime priminti,kad tikslus mokyklos rinkimų komisijos narių skaičiuspriklauso nuo Jūsų apsisprendimo. Rinkimų komisijosskaičius turi būti nelyginis, nes taip lengviau priimtisprendimus.Mokyklos rinkimų komisijos pareigosMokyklos rinkimų komisija turėtų išsirinkti:Mokyklos rinkimų komisijos pirmininką. Jis atsakouž visos rinkimų komisijos darbą, kviečia rinkimų komisijosposėdžius, jiems pirmininkauja, stebi, kad nebūtųpažeidinėjama rinkimų tvarka.Pirmininko pavaduotoją. Jis ne tik padeda rinkimųkomisijos pirmininkui, bet prireikus (pavyzdžiui, pirmininkuisusirgus) jį pavaduoja.Sekretorių. Jis tvarko rinkimų komisijos dokumentaciją.Atsakingąjį už rinkėjų sąrašo sudarymą. Šis asmuoatsako už rinkėjų sąrašo sudarymą, užtikrina šio sąrašoviešumą.Atsakingąjį už kandidatų registravimą. Tai asmuo,atsakingas už dokumentus, kuriuos pildo kandidatai. Jisinformuoja apie kandidatų kėlimo terminus ir taisykles,parengia skelbimą apie įregistruotus kandidatus.Atsakingąjį už rinkimų agitaciją. Šis asmuo turėsparengti oficialią medžiagą apie iškeltus kandidatus,stebėti ir kontroliuoti, ar rinkimų kampanija vyksta pagaltaisykles.20

Atsakingąjį už balsavimą. Šis asmuo organizuosbalsavimo patalpos įrengimą, balsadėžės gaminimą,rūpinsis balsavimo biuletenių spausdinimu.Prireikus galima turėti ir kitokių pareigybių. Rinkimųkomisijos narys gali būti atsakingas už kelis darbus.Kodėl mokyklos rinkimų komisija privaloparengti darbotvarkę ir jos laikytis?Darbotvarkės laikymasis padės išvengti nereikalingostreso. Siūlome pavyzdinę darbotvarkę (lentelėjesurašykite kitus darbus):Likus 14 dienų ikirinkimų mokykloje• Sudaroma mokyklos rinkimų komisija.• Pasiskirstoma pareigomis.• Parengiami kandidatų parašų rinkimo lapai.13 dienų Pradedamas kandidatų į renkamas pareigas kėlimas12 dienų Paskelbiami rinkėjų sąrašai11 dienų10 dienų Paskutinė diena pareikšti norą tapti kandidatu į renkamas pareigas9 dienos Kandidatai į renkamas pareigas privalo pateikti mokyklos rinkimų komisijai josišduotus rinkėjų parašų rinkimo lapus8 dienos Rinkimų komisija paskelbia visų į renkamas pareigas įregistruotų kandidatųpavardes. Oficialiai pradedama rinkimų agitacija7 dienos6 dienos5 dienos4 dienos3 dienos • Baigiami gaminti rinkimų biuleteniai.• Paskelbiama rinkimų vieta ir laikas.2 dienos Baigiama rinkimų agitacija1 diena • Agituoti draudžiama.• Baigiama įrengti balsavimo vieta.Rinkimų dienaR i n k i m a i1 diena po rinkimų Paskelbiami rinkimų rezultataiViešai paskelbiama rinkimų tvarkaLabai svarbu mokyklos bendruomenę tinkamaiinformuoti apie vykstančius rinkimus. Taip pat informuokiteapie visus savo darbus ir numatomus renginius,susijusius su rinkimais (pavyzdžiui, kandidatųdebatus).Rinkėjų sąrašo sudarymasSurašykite visus, turinčius teisę balsuoti, ir paskelbkiterinkėjų sąrašą visiems matomoje vietoje. Paprašykiterinkėjų, kad jie pasitikrintų, ar yra įtraukti į rinkėjųsąrašą. Įtraukite tuos, kurie dėl kokių nors priežasčių nebuvoįtraukti. Prisiminkite, kad tiksliai sudarytas rinkėjų21

sąrašas rinkimų dieną padės išvengti nesusipratimų.Užtikrinkite, kad rinkimų dieną rinkimų apylinkėje būtųtikslus rinkėjų sąrašas.Kandidatų kėlimas ir registravimasKandidatui keliamus reikalavimus paprastai nustatomokyklos mokinių savivaldos institucija (pavyzdžiui,kandidatuoti į mokinių parlamentą nuspręsta leisti7–12 kl. mokiniams). Norintiesiems būti kandidataisišduodami parašų rinkimo lapai (žr. priedą). Šis veiksmasgali veiksmingai prisidėti prie informacijos apierinkimus mokykloje sklaidos. Tikslinga sugalvoti ir apskaičiuoti,kiek rinkėjų parašų turi surinkti kiekvienaskandidatas, kad galėtų būti įregistruotas kandidatu įrenkamas pareigas. Būsimiems kandidatams primenama,kad renkant rinkėjų parašus draudžiama naudotiprievartą, gąsdinti ir papirkinėti.Gavę lapus su kandidatų surinktais rinkėjų parašais,patikrinkite juos ir, jei nėra pažeidimų, įregistruokite.Rinkimų agitacijaParenkite ir paskelbkite medžiagą apie rinkimuosedalyvaujančius kandidatus. Rinkimų kampanijos metustebėkite, ar kandidatai nenusižengia rinkimų tvarkai.Balsavimas• Paskelbkite balsavimo vietą ir laiką. Balsavimasvyksta rinkimų dieną. Balsavimo laiką ir vietą nustatomokyklos rinkimų komisija ir ne vėliau kaip likus3 dienoms iki rinkimų dienos apie tai viešai paskelbia.Kad nebūtų trukdomos pamokos, balsavimą patartinaorganizuoti pertraukų metu.• Įrenkite balsavimo kabinas balsavimo slaptumuiužtikrinti. Balsavimo kabina turi būti įrengta taip,kad rinkėjas galėtų slapta užpildyti rinkimų biuletenį.Rinkimų tvarkos tekstas kiekvienam rinkėjui turibūti matomas ir suprantamas. Balsavimo patalpojenegalima rengti jokių kitų renginių, išskyrus rinkimųorganizavimą ir balsavimą.• Pagaminkite balsadėžes. Tam tinka ir kartoninės dėžės.Svarbu balsadėžes užantspauduoti.• Pagaminkite reikiamą skaičių biuletenių. Nepamirškiteapie atsarginius.• Tikrinkite, ar kiekvienas ateinantis balsuoti rinkėjasyra įrašytas į sąrašą.• Rinkėjas turėtų pateikti savo tapatybę patvirtinantįdokumentą (mokinio pažymėjimą, pasą ir pan.). JeiguJūs jį pažįstate, balsavimo biuletenį galite išduotibe pažymėjimo. Jeigu Jūs jo nepažįstate ir jis neturijokio savo tapatybę patvirtinančio dokumento, užtenka,kad du rinkėjai paliudytų, kad tai tikrai tasasmuo. Kiekvienam rinkėjui duokite po vieną biuletenį.• Rinkėjui sugadinus biuletenį, pakeiskite jį nauju.• Užtikrinkite balsadėžių saugumą. Paprastai balsavimasvyksta pertraukų metu. Reikia pasirūpinti apietai, kas balsadėžes saugos pamokų metu.Balsų skaičiavimasUždarius rinkimų apylinkę, balsuoti nebeleidžiama.Balsadėžė atidaroma tik tada, kai baigiamas balsavimasir atidarymo metu dalyvauja ne mažiau nei rinkimokomisijos nustatytas minimalus mokyklos rinkimųkomisijos narių skaičius (pavyzdžiui, 3/5 komisijosnarių).Balsus skaičiuoja tik rinkimų komisijos nariai.Stebėtojai balsų skaičiuoti negali. Jiems leidžiamapareikšti pastabų dėl balsų skaičiavimo mokyklos rinkimųkomisijos pirmininkui.• Balsai skaičiuojami taip, kad šią procedūrą – rinkėjųpažymėtus balsavimo biuletenius – galėtų stebėtivisi balsų skaičiavimo metu dalyvaujantys asmenys.• Pagal mokyklos rinkėjų sąrašus nustatomas mokyklosrinkėjų skaičius.• Rinkėjų, kuriems buvo išduoti biuleteniai, skaičiusnustatomas pagal rinkėjų parašus, liudijančius biuleteniogavimą.• Balsavusių rinkėjų skaičius nustatomas pagal mokyklosbalsadėžėje rastų biuletenių skaičių.• Balsų skaičiavimo rezultatai įrašomi į balsų skaičiavimoprotokolą (žr. priedą).SuskaičiuokiteGaliojančius ir negaliojančius biuletenius bei kiekbalsų surinko kiekvienas kandidatas.Kas yra negaliojantys biuleteniai?Negaliojančiais biuleteniais paprastai yra laikomi:• nenustatyto pavyzdžio rinkimų biuleteniai;• antspauduoti ne mokyklos antspaudu;• tie, kuriuose rinkėjas pažymėjo balsavęs daugiaukaip už vieną kandidatą;• tie, kuriuose rinkėjas nepažymėjo, už kurį kandidatąbalsavo.Sprendimą dėl rinkimų biuletenio pripažinimo negaliojančiupriima mokyklos rinkimų komisija.Į balsų skaičiavimo protokolą turėtų būtiįrašyta:• rinkėjų skaičius rinkimų apylinkėje;• visų turėtų biuletenių skaičius;• kiekvienam komisijos nariui išduotų rinkimų biule­22

tenių skaičius, rinkėjams išduotų biuletenių skaičius,rinkėjų parašų skaičius, nepanaudotų biuleteniųskaičius;• balsavusių rinkėjų skaičius;• balsadėžės atidarymo laikas;• balsadėžėje rastų negaliojančių rinkimų biuleteniųskaičius;• balsadėžėje rastų galiojančių rinkimų biuleteniųskaičius;• balsadėžėje rastų rinkimų biuletenių skaičius atskiraiuž kiekvieną kandidatą į renkamas pareigas.Rinkimų rezultatų nustatymasRinkimų rezultatus nustato mokyklos rinkimų komisija.Nepamirškite dar prieš rinkimus apsvarstyti, kaipbus nustatomi rinkimų rezultatai, jeigu:• du ar daugiau kandidatų surinks po lygiai balsų;• rinkimuose dalyvaus labai mažas skaičius rinkėjų(pavyzdžiui, 23 iš 456 registruotų rinkėjų).Mokyklos rinkimų komisijos pirmininkas paskelbiarinkimų rezultatus.23

Mokinių savivaldosinstitucijos vadybaSėkminga mokinių savivaldos institucijos veikla labaipriklauso nuo gebėjimo tinkamai valdyti žmoniųišteklius, organizuoti darbą ir spręsti kylančias problemas,todėl šiame skyriuje supažindinsime su pagrindiniaismokinių savivaldos institucijos vadybos principaisir problematika.Komandos formavimasVertingiausias kiekvienos mokinių savivaldos institucijos,kaip ir kiekvienos kitos komandos, veiksnysyra jos žmonės, todėl ir skyrių apie mokinių savivaldosinstitucijos vadybą pradėsime tema apie komandos formavimą,arba kitaip tariant, žmonių sutelkimą bendramtikslui ir sėkmingam darbui drauge.Kas yra komandos žmonės?Kiekvieną komandą sudaro žmonės, kurie yra vertingiausiasjos turtas, todėl labai svarbu, kad komandosnariai dirbdami galėtų save realizuoti bei panaudotisavo turimą potencialą, nes tai ne tik didina asmensmotyvaciją, bet ir sukuria sąlygas veiksmingiau organizuotiir plėtoti mokinių savivaldos institucijos veiklą.Kas yra komanda?Komanda – tai žmonių grupė, suburta siekti tam tikrobendro, komandos narius vienijančio, tikslo ir pasirengusilaikyti grupės tikslus svarbesniais už savo asmeninius.Suprantama tam būtina sąlyga, kad dirbdamasgrupėje kiekvienas komandos narys turės galimybę jojeišreikšti save ir panaudoti savo potencialą. Reikia paminėti,kad komanda laikoma ne tik mokinių savivaldosinstitucija (tarkime, mokinių parlamentas), bet ir visimokinių kolektyviniai dariniai mokinių savivaldos institucijosviduje (pavyzdžiui, mokinių parlamento komitetai,darbo grupės ir t. t).Komanda gali būti formuojama trimis būdais:1. Pagal poreikį – atsiradus nenumatytai veiklai arkonkrečiai užduočiai įvykdyti, kuriai reikalingi papildomižmonių ištekliai. Tokiu atveju, tenka skirtižmones arba juos sukviesti, suburti tai veiklai (pavyzdžiui,mokinių savivaldos institucija nusprendžiasuburti naują komitetą, atsakingą už kultūrinių renginiųmokykloje organizavimą).2. Skiriant/renkant žmones – šis metodas taikytinastuomet, kai žinoma asmenų kompetencija ir gebėjimai.Skyrimo metodas plačiausiai taikomas perrinkimus, kai rinkėjai susipažįsta su kandidatais, irsituacijose, kai į tam tikras pareigas ar konkrečiai užduočiaiįvykdyti yra skiriami, t. y. išrenkami asmenys,kurių kompetencija pasitikima (pavyzdžiui, po rinkimųį mokyklos mokinių parlamentą į vieną komandąsusiburia mokiniai, kurie mokyklos mokinių buvoišrinkti rinkimuose).3. Suburiant bendraminčių būrelį – savanoriškas komandossusiformavimas, pagrįstas ne konkrečios užduotiesįgyvendinimo būtinybe, bet komandos nariųcharakterių, pomėgių ar kitų juos vienijančių aspektųiniciatyva (pavyzdžiui, mokinių parlamente keletasmokinių aktyviai domisi ekologinėmis idėjomis ir susiburiaį bendraminčių būrelį, kuriame dalijasi idėjomisar susibūrę nusprendžia planuoti veiksmus, kaip įžaliųjų judėjimą įtraukti ir daugiau bendraamžių).Kas yra komandinis darbas?Žmonių grupės kartu atliekamą darbą galime vadintikomandiniu darbu tik tuomet, kai ta žmoniųgrupė turi ne tik bendrą tikslą, bet ir sugeba tinkamaipasidalyti vaidmenimis bei funkcijomis, kad jį pasiektų.Komandos formavimas (angl.: teambuilding), siekiantsuburti darnią ir našiai dirbančią komandą, kaip viena išvadybos teorijų pas mus atkeliavo iš JAV. Nors anksčiaupati JAV garsėjo lozungu „kiekvienas už save“, dabarypač kreipia dėmesį į tai, kad veiksmingas darbas komandojeyra jos (komandos) sėkmės pamatas. Šiandienindividualus veiksmas, atliekamas pavienio individo,jau negali daryti didelės įtakos politiniams procesams,visuomeniniams, socialiniams reiškiniams. Žmoniųbendradarbiavimas tapo būtinybe, siekiant realizuoti irpaskatinti pilietines iniciatyvas.Ne išimtis ir komandinis darbas: sinergetinis (gr. synergia– bendras veikimas) efektas, kurį sukuria žmonės,siekiantys bendro tikslo, leidžia nuveikti daug daugiau,nei galėtų atlikti pavieniai asmenys, kurie neturi bendrosvizijos. Kiekvienas mokinys į mokinių savivaldosinstituciją atsineša talentus, įgūdžius, žinias, motyvacijąbei patirtį – visa tai, ką galima pritaikyti savivaldos institucijosveikloje ir taip padidinti jos našumą.24

KOMANDINIO DARBO PLIUSAIKOMANDINIO DARBO MINUSAI/RIZIKA1. Uždavinių įgyvendinimo procese paprastai vyraujastabilumas, net jeigu trūksta vieno nario.2. Dirbant komandoje greičiau pasiekiama rezultatų. 2. Kova dėl įtakos.3. Vienalytiškumo (nuoseklumo) ir įvairiapusiškumopusiausvyra.1. Atsiskyrėliai. (Labai svarbu žinoti, kad beveikvisuomet komandoje atsiranda žmonių, kurienetiesiogiai „atsiskiria“ nuo komandos: mažiaubendrauja su komandos draugais, sumažina darbotempą, neatlieka prisiimtų užduočių. Taip galinutikti tiek dėl asmeninių priežasčių, tiek ir dėlpačioje komandoje esančių problemų: nemaloniosatmosferos, per didelių krūvių ar netinkamokomandos darbo organizavimo).3. Konfliktinės situacijos.4. Darbas atliekamas geriau. 4. Vieno iš komandos narių dominavimas.5. Abipusė parama ir mokymasis iškilus sunkumams.5. Sudėtingas visus tenkinančio sprendimo priėmimoprocesas.6. Bendradarbiavimas. 6. Komandos nario nemotyvuojantys grupės siekiamitikslai.7. Derinamos žinios ir įgūdžiai. 7. Manymas, kad dirbant komandoje sumažėja patiesasmens atsakomybė už savo darbą ir poelgius.8. Geriausiai pritaikomi asmens gebėjimai, potencialas,kompetencija ir pranašumai.9. Pasiskirstymas atsakomybėmis.10. Sumažėja apsirikimų ar dėl neatidumo padarytųklaidų rizika.11. Kūrybinių idėjų gausa.12. Puoselėjamas kolektyviškumo jausmas.8. Vieno žmogaus – „atpirkimo ožio“ – vertimas prisiimtiatsakomybę už nenusisekusius komandosdarbus.Kiekvienas mokinys į mokinių savivaldos institucijąatsineša unikalių kompetencijų, kurias galima pritaikytiįvairiais būdais dar įvairesnėse situacijose. Pavyzdžiui, įmokinių savivaldos instituciją išrenkamas mokinys, kurisjau keletą metų miesto mokinių taryboje dirbo nacionaliniųprojektų srityje. Jis į komandą gali atsineštiprojektų rengimo ir valdymo patirties, kurios stokoja jokomandos draugai. Asmenys, turintys įvairių kompetencijųir dirbantys vienoje komandoje, yra teigiamasreiškinys, tačiau jis gali įgauti ir destruktyvų atspalvį,jeigu kiekvieno mokinio gebėjimams atsiskleisti ir realizuotinebus sudarytos tinkamos sąlygos.Paprastai kiekvienas asmuo komandoje prisiimatam tikrą vaidmenį, kurį atlikdamas geriausiai gali panaudotisavo gebėjimus.Pavyzdžiui, Jonas yra labai kruopštus, atidus smulkmenoms,turi daug projektų rengimo patirties ir nemėgstanekokybiškai atliktų darbų, todėl Jonas komandojeprisiima darbų vertintojo arba ‚užbaigėjo“vaidmenį.Vaidmenų komandoje sąvokos nereikėtų painioti supareigybėmis, nors skirstantis pareigybes vertėtų įsigilintiį kiekvieno komandos nario prisiimamą vaidmenį,nes tai gali padidinti asmens motyvaciją ir užtikrinti komandosstabilumą.Pavyzdžiui, Moniką komandos draugai apibūdinakaip labai komunikabilią, kūrybingą ir svajoti linkusiąmerginą, kuri visuomet pirmoji pažeria šūsnis idėjųprojektams. Monika labai mėgsta kultūrinius renginiusir jos galvoje knibždėte knibžda naujų sumanymų, todėlji jaučiasi prastai, kai mokinių parlamento vadovasSimas paskyrė ją protokoluoti susirinkimus ir tvarkytimokinių parlamento iždą.Ko gero, kyla natūralus klausimas – o kaipgi sužinoti,kokį vaidmenį mokinys prisiima komandoje?25

Vaidmenys komandoje – kas tai?Vaidmenys komandoje – tai individualūs komandosnarių vaidmenys grupėje. Tinkamai atskirti vaidmenisgali padėti bendra veikla arba pokalbiai, kurių metugalima geriau susipažinti ir išsiaiškinti visų komandosnarių poreikius. Paprasčiausias būdas – visiems draugepažaisti kokį nors žaidimą, kurio metu galėtų atsiskleistivaidmenys ir asmenys, kurie tuos vaidmenis prisiima.Teoriškai nagrinėjant vaidmenis komandoje reikšmingądarbą atliko M. Belbinas, tyrinėdamas individualiusvaidmenis, kuriuos prisiima komandos nariai.M. Belbinas suskirstė „komandoms naudingus žmones“ įaštuonis tipus, kurie pateikti žemiau esančioje lentelėje.Kiekvienas iš šių vaidmenų turi ir silpnybių, ir teigiamųsavybių kaip ir kiekvienas komandos narys. Supratimasir adekvatus įvertinimas padės pastebėti komandosstruktūroje esančias spragas. Vaidmenys, kuriuos komandųnariai prisiima, yra dinamiški ir lankstūs, ir dažnaikeičiasi tobulėjant komandai ar tiesiog keičiantis situacijai.Būtina pridurti, kad to paties asmens vaidmuoskirtingose komandose gali ir neretai būna skirtingas.Praktinė užduotisŽaidimas. DetektyvasŠio paprasto žaidimo esmė – per 20–30 min.,naudojantis kiekvienam žaidžiančiajam įteiktu lapeliusu ištrauka iš istorijos (istoriją rasite leidiniopriede), atsakyti į klausimus:• Kas buvo pavogta?• Kada buvo pavogta?• Kas pavogė?• Kaip pavogė?Šio žaidimo metu puikiai atsiskleidžia visi vaidmenyskomandoje: mokiniai, kurie prisiima lyderiovaidmenį – t. y. stengiasi visus „išjudinti“, taippat atsiskleidžia ir vertintojai bei skeptikai, kurie sugalvojašūsnis argumentų, prieštaraujančių grupėsveiklos krypčiai ir kt.Baigus žaidimą būtina surengti jo aptarimą suvisais žaidimo dalyviais, drauge aptariant tai, kokievaidmenys komandoje yra būtini ir kokie asmenysnoriai tuos vaidmenis prisiima.Tipas Tipiški bruožai Teigiamos savybės Leistinos silpnybėsKompanijosdarbuotojasKonservatyvus,pareigingas ir nuspėjamasOrganizaciniai gebėjimai,praktiškas protas, daug dirbantis irdisciplinuotasTrūksta lankstumo irneįsileidžia abejotinųidėjųPirmininkasRamus, kontroliuojantissave ir pasitikintis savimiGebėjimas tinkamai bendrauti suvisais potencialiais pagalbininkaisbe išankstinio nusistatymo, labaiobjektyvusNe daugiau nei įprastasintelektas ir kūrybinėsgaliosModeliuotojasLabai įsitempęs,mėgstantis bendrauti irdinamiškasVeržlumas ir pareigingumas,nepasiduodantis inertiškumui,ramybei ar saviapgauleiPolinkis į nekantrumą,susierzinimą irprovokacijasAugalasIndividualistas, rimtas irnetradicinisGenialumas, puiki vaizduotė,intelektas ir žiniosSkrajoja padebesiaisLeistinosIštekliųtyrinėtojasEkstravertas, entuziastas,smalsus ir bendraujantisGebėjimas bendrauti su žmonėmisir tyrinėti naujus dalykus. Gebėjimasreaguoti į iššūkiusLinkęs prarastisusidomėjimą praėjuspirmajam susižavėjimuiStebėtojasvertintojasBlaivus, be emocijų irapdairusNuovokumas, diskretiškumas iružsispyrimasTrūksta įkvėpimo argebėjimo motyvuoti kitusKomandosdarbuotojasSocialus, gana švelnus irjautrusGebėjimas reaguoti į iššūkius irsituacijas bei palaikyti komandosdvasiąNeryžtingumas kriziniaismomentaisAtliekantisapdailąKruopštus, tvarkingas,neramus ir sąžiningasGebėjimas padaryti viską iki galo,perfekcionizmasPolinkis jaudintis dėlniekų. Nenoras palikti visataip, kaip yra26

Komandos formavimo procesasPotemę apie komandos formavimo procesus, kogero, verta būtų pradėti aptariant komandos raidosetapus, nes komanda, atsižvelgiant į įdirbį ir praleistąkartu laiką, skirtingu etapu turi skirtingus bruožus. Juosatidžiai išnagrinėjus galima tobulinti mokinių savivaldosinstitucijos darbą ir aiškintis vienokių ar kitokių komandaikylančių problemų priežastis.KOMANDOS RAIDAB. W. Tuckmanas išskyrė pagrindinius komandos raidosetapus. Anot jo, komanda startuoja kaip darbo grupėir tik vėliau perauga į tarpusavyje bendradarbiaujančiąkomandą.KOMANDŲ RAIDOS ETAPAI(pagal B. W. Tuckmaną):1. Formavimasis. Nariai nelabai žino savo vaidmenis,taisykles ir ko jie tikisi. Nariai sužino, koks elgesyskomandoje yra priimtinas, nustato esmines ir neesmines(pagrindines ir šalutines) darbo taisykles. Šisetapas – orientacijos ir aklimitizacijos (prisitaikymo)laikotarpis.2. Audra. Nariai nesutaria dėl tikslų ir asmenybių. Nariaidažnai priešiškai nusiteikę ir stengiasi pasipriešintipagrindinėms taisyklėms, nustatytoms pirmojo– formavimosi – etapo metu.3. Normalizavimasis. Sutariama dėl darbo stiliaus,sukuriamas darbo mechanizmas. Šiame etape yrasprendžiami konfliktai, pradeda atsirasti vienybė.Dalyvauja visa grupė, o ne keletas balsingesnių narių.Nariai pradeda reikšti asmeninę nuomonę, klostosiartimesni santykiai.4. Veikla. Įsivyrauja pozityvus, kūrybiškas ir našus komandinisdarbas. Nariai orientuoti į veiklą.5. Užbaigimas. Vyksta darbo rezultatų įvertinimas.IDĖJŲ PAVERTIMAS DARBAISŠiame skyrelyje pateiksime keletą patarimų, kaipsuburti darnią komandą, joje sukurti gerą atmosferą ir,žinoma, nuo ko pradėti darbą.Priemonės, padedančios sudaryti gerą komandąPrieš pradedant bet kokį darbą svarbu nepamiršti,kad norint kuo sėkmingiau startuoti, tam tikslui būtinadarni komanda, o kad mokiniai pažintų vienas kitą artimiauar atnaujintų bei sustiprintų vidinius komandosryšius, galima panaudoti įvairias priemones.Keletas jų:• susipažinimo sesijos;• bendro tikslo suformulavimas ir nuoseklus konkrečiųveiksmų planavimas;• pagalba vienas kitam atliekant tam tikras užduotis;• bendrų sėkmės akimirkų patyrimas ir pasidalijimasjomis;• nuolatiniai susitikimai ir grįžtamasis ryšys;• bendri socialiniai užsiėmimai, kurie nėra tiesiogiaisusiję su veikla ar darbu;• komunikaciniai mokymai ar komandos valdymopraktiniai užsiėmimai;• kolektyvinis problemų sprendimas;• laisvalaikio leidimas drauge.Darbo pradžia mokinių savivaldos institucijoje siejamasu naujų idėjų regeneravimu, tačiau kaip tas idėjaspradėti įgyvendinti?1. Naujų idėjų aptarimo komandoje pagrindinis tikslasyra surinkti visus, kad ir nerealiausius pasiūlymus, irsusumavus visus argumentus „už“ ir „prieš“ priimtisprendimus. Tačiau, jeigu siekiama, kad kolektyvinisidėjų svarstymas duotų naudos, svarbu, kad svarstantbūtų gera atmosfera.2. Kolektyvinis idėjų svarstymas dar vadinamas komandosaktyviuoju mąstymu. Priklausymas komandai,anot J. Osbome, gali skatinti kūrybos procesą,arba jau minėto aktyviojo mąstymo procesus, tačiaubūtina laikytis tam tikrų principų ir taisyklių:• kiekviena, nors ir keisčiausia mintis, gali būti„perliuku“, neslopinkime jos;• nepagrįstai nekritikuokime savo kolegų minčių;• kuo daugiau minčių, tuo geriau: paskui galimaišsiaiškinti, kuri yra ko verta;• galima pratęsti arba papildyti kolegos mintį;• kalbėkime, kai turime ką pasakyti, nelaukdami,kol prabils kiti;• gerbkime komandos draugų pastangas, laikąir, žinoma, vienas kitą.Kokie yra teigiami ir neigiami komandos nariobruožai?27

Teigiami komandos nario bruožaiNeigiami komandos nario bruožai1. Asmuo turi pakankamai kompetencijos, patirtiesir visa tai stengiasi panaudoti komandos labui.1. „Daryk taip, kaip sakau“.2. Siekia bendradarbiauti su komandos kolegomis. 2. „Apsidraudėlis“ (kai mato klaidas, tyliai apie jasmąsto, bet nepasako komandos draugams).3. Yra gerai informuotas apie komandos veiklą, strategiją,darbą.4. Komandos narys suvokia savo, kaip kolektyvo dalies,atsakomybę ir vaidmenį jame.5. Stengiasi nuolat mokytis ir padėti išmokti kitiems.3. „Neturintis nuomonės“.4. „Juokdarys“ (nenuorama, kuris nuolat trukdo darbąlaidydamas replikas ir blaškydamas komandosnarių dėmesį).5. „Blokuotojas“ (visada įžvelgiantis ką nors blogo).6. Žino ir suvokia komandos tikslus ir veiklos gaires. 6. „Klajoklis“, nuolat nukrypstantis nuo temos arbaneužbaigiantis pradėtų darbų.7. Susitikimams ruošiasi iš anksto. 7. Turintis per daug įsipareigojimų, nebaigtų darbųir dėl to negalintis kokybiškai bei iki galo atliktiužduoties.8. Geba tinkamai išsakyti pagyrimus ir pastabas.9. Džiaugiasi buvimu komandos nariu.10. Noriai dirba su kitais komandos nariais.Keturios auksinės taisyklės, padėsiančios sukurti pozityvią atmosferą komandoje:1. Žmonių įtraukimasKomandos viduje visi turi prisidėti bent prie menkiausiodarbo. Garsiausių krepšinio klubų sėkmės paslaptisyra tai, kad kiekvienos atakos metu (išskyrusgreitas atakas) kamuolį turi gauti visi žaidėjai, nes kituatveju jie praranda žaidimo ritmą ir motyvaciją. Kitaipsakant, komandos nariai nejučiomis praranda žaidimoskonį, o sugrąžinti jį yra labai sunku. Taip pat ir gyvenime:jeigu organizuojant projektą ar vykdant kokią norsveiklą dalis kolegų lieka nuošalyje („ant atsarginių suolelio“),dažniausiai jie ir iškrenta iš komandos.2. SusikalbėjimasKomandos viduje labai svarbus tarpusavio supratimasir susikalbėjimas. Komandos nariai turi suprastivieni kitus iš pusės žodžio. Visi komandos nariai turi žinoti,kas ką daro, kaip klostosi jo darbai, kas ir kuo galipadėti bei ką reikėtų keisti ar pakoreguoti. Tokį rezultatągali pasiekti tik ta komanda, kuri nuolat kalbasi, susikalbair kartu sprendžia visas iškilusias problemas.3. Grįžtamasis ryšysKiekvienam komandos nariui svarbu gauti atlygįuž darbą. Klaidingai manoma, kad atlygis gali turėtitik materialią išraišką – dažnai daug didesnę motyvacijąir ūpą dirbti kelia nuoširdus ir geras žodis ar laiku irvietoje išsakyta kritika, mokiniui tampanti tramplinu įtobulėjimą. Nuolatiniam tobulėjimui būtinas grįžtamasisryšys – savo ir aplinkinių žmonių veiksmų, rezultatųįvertinimas. Taip pat svarbu išmokti sakyti kritiką (arbatiksliau – pastebėjimus, kas galėjo būti geriau), kaip irpriimti ją. Komandoje privalu mokėti tiek priimti, tiekišsakyti pastabas.4. NuoširdumasAtmosfera komandoje turi būti draugiška ir nuoširdi.Jeigu žmonės gerai jaučiasi komandoje – puiku,tačiau dažnai pasitaiko, kad žmonės mėgsta apkalbėtikitus už akių. Jeigu žmogus ką nors apkalba mumsgirdint, tikėtina, kad taip pat apkalba ir mus, kai mūsųnėra. Kivirčai, intrigos ir apkalbos išderina komandą, jinetenka stabilumo ir blogiausia – nariai praranda pasitikėjimąvienas kitu. Todėl komandos draugams reikiasakyti, ką apie juos manome, jiems esant šalia ir galintpaaiškinti vienokio ar kitokio poelgio priežastis. Intrigosir apkalbos – didžiausias komandos ir visos žmonijospriešas!28

Vadovavimas. LyderystėKas yra ir kuo skiriasi lyderystė ir vadovavimas?Šiuolaikinės vadybos teorijos veikaluose ypač daugdėmesio skiriama vadovavimui ir lyderystei. Iš pirmožvilgsnio terminai „vadovavimas“ ir „lyderystė“ menkaiskiriasi vienas nuo kito ir dažnai vartojami kaip sinonimai.tačiau iš tikrųjų tai yra du nevienareikšmiai vaidmenyskomandoje ir po šiais pavadinimais glūdi skirtingaskomandos rezultatų siekimo pobūdis ir metodas.Vadovavimas – tai procesas, telkiantis žmones siektiir realizuoti tam tikrus tikslus. Kaip minėta, ši sąvokadažnai tapatinama su lyderiavimu (verčiant anglų kalbosžodį leadership), tačiau šių sąvokų skirtinga prasmė:„vadovavimas remiasi formalios jėgos pozicija, olyderiavimas kyla iš socialinės įtakos proceso“.Paprastai tariant, vadovavimas yra savotiški techniški,metodiški veiksmai, o lyderystė yra kūrybingumo,išskirtinio iniciatyvumo ir legitimumo (komandospripažinimo teisingu, teisėtu) reikalaujantis vaidmuokomandoje.Asmuo gali būti vadovas, lyderis arba ir vadovas, irlyderis. Lyderis taip pat gali būti formalus – paskirtasvadovauti grupei arba neformalus – iškilęs dėl grupėsnarių vertinimo bei pripažinimo. Lyderiavimas yra apibrėžiamasir kaip procesas, ir kaip savybė.Kaip procesas lyderiavimas yra nepriverstinės įtakosnaudojimas, bandant kreipti ar koordinuoti komandosnarių veiklą, kad būtų pasiektas tikslas.Lyderiavimas kaip savybė – tai rinkinys charakteristikų,priskiriamų tam, kuris suvokia galįs turimą įtakąsėkmingai panaudoti.Pageidaujama, kad šiuolaikinis vadovas būtų ir lyderis,o lyderis kartu būtų ir vadovas, tačiau realybėjesusiduriame su tuo, kad kai kurie atsakingi asmenys yrakompetentingesni lyderiai nei vadovai, ir atvirkščiai.Dažnai tikimasi, kad lyderiai bus geri vadovai, o iš vadovųdažnai reikalaujama būti lyderiais tiems, kuriemsjie vadovauja.Lyderystės ir vadovavimo skirtumą galime panagrinėtiir kitoje plotmėje. Dažnai vadovavimas yra netik vaidmuo komandoje, bet ir pareigybė, o lyderystėsuvokiama kaip situacinis vaidmuo ir šiandien mumsaktualiausia yra būtent situacinė lyderystė – ėmimasisiniciatyvos pagal situaciją, stichiškai, susiklosčius tamtikroms, ypatingo susitelkimo reikalaujančioms, aplinkybėms.Mokinių savivaldos institucijos kuriamos siekti tamtikrų tikslų, o didžiąją lyderystės dalį sudaro šių tikslųidentifikavimas, detalizavimas ir žmonių vienijimas įdarnią komandą jiems siekti. J. Adairas teigė, kad užduotiesatlikimo rezultatas priklauso nuo to, kiek dėmesiolyderis skiria tiek asmenų poreikiams, tiek komandosporeikiams. Tai būtų galima paaiškinti būtinybekalbėtis, diskutuoti ir tartis.Neįmanoma pasiekti, kad visi komandos nariai atmestųsavo asmeninius poreikius ir orientuotųsi tik į visoskomandos poreikius, kurie dažnai savo esme yra tolinuo žmogaus asmeninių poreikių. Todėl viena pagrindiniųtiek lyderiui, tiek vadovui keliamų užduočių – išlaikytipusiausvyrą tarp asmeninių ir komandos poreikių,taip komandoje įtvirtinant stabilumą. Jei mes susitelkiametik į užduoties atlikimą ir pamirštame, kad komandąsudaro gyvi žmonės, labai tikėtina, kad galime nukryptinuo komandos siekiamo tikslo ir ateityje bus labai sunkuišlaikyti pasiektus rezultatus bei laimėjimus.Kadangi situacijos, užduotys, strategijos, tikslai irpati komanda yra nestabilūs ir kintantys reiškiniai, lyderystėir vadovavimas taip pat turi būti lankstūs ir dinamiški.Svarbu prisiminti, kad geriausias lyderis/vadovas yratas asmuo, kuris geba suderinti ir pagal situaciją tinkamaipasirinkti lyderystės stilių, kuriam jis pats teikia pirmenybę,lyderystės stilių, kuriam pirmenybę teikia komanda,stilių, tinkamiausią atlikti konkrečiai užduočiaiir stilių, aktualiausią susiklosčiusiai situacijai. Lyderystėyra neišvengiama ir būtina, o visapusiškai atsiskleidęslyderis/vadovas komandą gali įkvėpti naujiems darbams.Vadovavimas – svarbiausioji vadybos funkcijaW. G. Bennis rašo, kad „vadovai yra žmonės, kuriedaro dalykus tinkamai, o lyderiai – tai tie, kurie daro tinkamus(reikiamus) dalykus“.Vadovavimas bus neefektyvus, jei nesirems lyderiavimu,pasireiškiančiu vadovo sugebėjimu sutelkti žmonessėkmingai įgyvendinti tikslus. Lyderiavimas – vienaiš vadovavimo poveikio priemonių.Kad išsamiau būtų galima suprasti vadovo veiklosturinį, pateikiamas H. Mitzenberg dešimties pagrindiniųvadovo vaidmenų apibūdinimas.1. Nominalus vadovas (be realios valdžios) – reprezentacinėfunkcija, iš vadovo reikalaujama atlikti simbolinespareigas.2. Vadovas (lyderis) – formuoja tikslus, organizuoja jųįgyvendinimą, motyvuoja, nukreipia, skatina komandosnarius.3. Bendrautojas – užmezga ir palaiko naujus išoriniusryšius, dalyvauja socialiniuose renginiuose, reprezentuojakomandą.4. Stebėtojas – renka naudingą informaciją iš įvairiųšaltinių.29

5. Platintojas – skleidžia informaciją komandos nariams,prižiūri informacijos sklaidos procesus.6. Atstovavimas – reikalavimas atlikti reprezentacinesfunkcijas, atstovauti komandai viešojoje erdvėje.7. Problemų sprendėjas – sprendžia komandos problemas,įveikia krizes.8. „Verslininko“ vaidmuo – inicijuoja ir organizuoja pokyčiuskomandoje.9. Išteklių skirstytojas – kontroliuoja materialiųjų iržmonių išteklių administravimą komandoje.10. Derybininkas – veda derybas, prisiima įsipareigojimusvisuomenei – kaip komandos atstovas, komandai– kaip jos vadovas.Vadovauti – reiškia organizuoti žmonių veikląkomandos tikslams pasiekti bei sukurti tos veiklossėkmės sąlygas.Sėkmingai vadovauti elgsenos požiūriu reiškia:• įgyvendinti tikslą;• siekti, kad kiekvienas komandos narys būtų aktyvus,laimingas ir patenkintas;• siekti suburti komandą ir palaikyti jos bendradarbiavimodvasią.Vadovo ir lyderio atsakomybėVadovui apsvarstant bei įvertinant prisiimtą atsakomybęir jos mastą neužtenka remtis vien mokinių savivaldosinstitucijos įstatais, komandos darbo taisyklėmisar moralės normomis.• Vadovas nustato darbo krūvį ir jį reguliuoja. Daugumojejaunimo organizacijų vyrauja klaidingas požiūris,kad komandos nariai paprasčiausiai susitaikys suvis didėjančiu darbo krūviu, tačiau, kad ir kaip būtų,tai paveikia jų sveikatą ir asmeninę gerovę, o ilgainiuiir motyvaciją dirbti. Todėl tai turėtų prisimintivadovai, kurie arba nekeičia darbotvarkės, arba darbuotojamsskiria vis daugiau darbo.• Vadovai turi apsvarstyti metodus, kaip užtikrintisavo ir komandos narių profesionalų (tinkamą) elgesį.Atlygio (turinčio tiek materialią, tiek nematerialiąišraiškas) nebuvimas negali būti neprofesionalaus(netinkamo) elgesio pasiteisinimas.• Vadovas privalo apsvarstyti komandos narių asmeniniųsantykių ribas, galimas išankstinio nusistatymoproblemas, kaip užtikrinti saugumą, nuoširdumąir vieningumą.• Vadovas turi įsipareigojimų ir už komandos ribų:jis atstovauja ir reprezentuoja komandą viešojojeerdvėje (mokykloje, mieste, kitose mokinių organizacijose).Nuveiktų darbų ir informacijos kokybėatspindi atsakomybę, su kuria atliekami darbai.Mokinių savivaldos institucijosvadybos sistemaKas yra mokinių savivaldos institucijos vadybossistema?Mokinių savivaldos institucijos vadybos sistemayra mokinių savivaldos institucijos vidinio valdymostruktūra. Trumpiau tariant, tai yra sistema arba metodaiir būdai, skirti institucijos veiklai organizuoti.Kodėl reikalinga mokinių savivaldos institucijosvadybos sistema?Vadybos sistema yra reikalinga mokinių savivaldosinstitucijos darbui organizuoti, jo veiksmingumui didintiir atsakomybėms tarp komandos narių pasiskirstyti.Kaip pasirinkti vadybos sistemą?Vadybos sistema yra pritaikoma pagal mokinių savivaldosinstitucijos modelį. Prieš pasirenkant vienokį arkitokį mokinių savivaldos institucijos vadybos mechanizmąreikia atsižvelgti į keletą svarbių aspektų:• Komandos narių skaičius. Pavyzdžiui, jeigu mokiniųparlamente yra 15 narių, akivaizdu, kad sprendimassusiskirstyti į 8 komitetus bus netinkamas, iratvirkščiai: pavyzdžiui, jeigu seniūnų tarybai priklauso64 seniūnai, vargu, ar susiskirsčius į tris komitetusar tris darbo grupes visi institucijos nariai bus maksimaliaiįtraukti į darbą, o pats darbas bus našus.• Komandos narių patirtis ir kompetencija. Formuojantvadybos mechanizmą būtina atsižvelgtiir į komandos narių patirtį bei kompetenciją: jeigukomandos nariai stokoja patirties, vertėtų kurį laikątarpusavyje pasiskirstyti tik kelias veiklos sritis, kadnaujokai turėtų pakankamai laiko įgyti reikiamospatirties bei kompetencijos ir ateityje patys galėtųsėkmingai prisiimti atsakomybę už tam tikras sritis.• Planuojamos veiklos mastas. Jeigu mokinių savivaldosinstitucija ketina vykdyti plataus masto veiklą,reikėtų įvertinti, kokias galimas sritis reikės koordinuotiir kokių bei kiek žmonių išteklių tam tiksluipasiekti reikės.• Sritys, į kurias yra orientuota mokinių savivaldosinstitucijos veikla. Šiuo atveju reikėtų įvertinti, kokiąveiklą daugiausia vykdo mokinių savivaldos institucija.Pavyzdžiui, jeigu mažo kaimelio mokyklosmokinių tarybos veikla labiausiai orientuota į kultūriniųrenginių organizavimą mokyklos bendruome­30

nei ir ji neketina rengti tarptautinio masto projektų,vargu ar mokinių taryboje atsiradusio tarptautiniųryšių komiteto veikla bus naudinga ir reikalinga.• Mokyklos bendruomenės poreikiai ir lūkesčiai.Neretai mokinių savivaldos institucijų nariai užmiršta,kad viena iš pagrindinių jų funkcijų – atstovautimokinių interesams, o atstovavimo būdai ir formosneapsiriboja vien kultūrinių renginių organizavimu.Prieš kuriant vadybos mechanizmą ir planuojant,kokie komitetai ar darbo grupės į jį turėtų būtiįtraukti, pravartu sužinoti ir įvertinti mokyklos bendruomenėsporeikius. Tarkim, galbūt mokiniai arjų tėvai jaučia neformalaus pobūdžio edukaciniųprojektų ar panašios veiklos stygių, todėl mokiniųparlamente galėtų atsirasti komitetas, nagrinėjantissu tuo susijusias klausimus ir teikiantis pasiūlymus.Mokyklos bendruomenės poreikius ir lūkesčiusgalima išsiaiškinti pačiais įvairiausiais būdais:pradedant anketomis ir baigiant atvira diskusija,atsižvelgiant į mokykloje susiklosčiusias tradicijasar kitas aplinkybes.Išnagrinėjus minėtus aspektus pravartu komandojeaptarti ir šiuos klausimus:• Kaip reikia paskirstyti užduotis tarp susijusių asmenų?• Kokia sprendimų priėmimo dalis turi būti pavestakiekvienam nariui ar nariams?Kokios gali būti vadybos sistemos?Kiekviena darniai veikianti komanda patvirtins, kadvadybos mechanizmas būtinas ne tik tinkamam pačioskomandos (šiuo atveju mokinių savivaldos institucijos)darbui organizuoti ir atsakomybėms pasiskirstyti, betir konkretiems projektams valdyti. Taigi, vadybos sistemospagal taikymo pobūdį yra skirstomi į dvi grupes:• komandos valdymo;• projektų valdymo (arba kitaip tariant – situacijųvaldymo).Kas yra komandos valdymo sisterma?Komandos valdymo sistema – tai komandos darboorganizavimo schema, pasiskirstant atsakomybes irkompetencijas. Komandos valdymo mechanizmas mokiniųsavivaldoje gali būti dviejų lygmenų:1. „Institucinis“ lygmuo – tai mokinių savivaldos institucijos(mokinių tarybos, mokinių parlamento irkt.) veiklos organizavimo sistema. Pagal ją paskirstomoskompetencijos ir atsakomybės tarp visų mokiniųsavivaldos institucijos narių.2. „Komitetinis“ lygmuo – tai mokinių savivaldos institucijos(mokinių tarybos, mokinių parlamento irkt.) darbo ir atsakomybių pasiskirstymo pagal schemojenumatytus komitetus ar darbo grupes vidinėveiklos organizavimo sistema. Šis lygmuo skirtas tiktos darbo grupės ar komiteto narių darbui organizuotiir gali turėti kitokių bruožų nei „institucinio“lygmens struktūra. Pavyzdžiui, mokinių parlamentoveiklos organizavimo schemoje nėra numatyta mokiniųparlamento pirmininko pavaduotojo pareigybė,tačiau renginių organizavimo komitetas nutarė,kad jiems savo veiklą vykdyti bus lengviau, jei jųkomiteto pirmininkas turės ir savo pavaduotoją.Kas yra projektų valdymo sistema?Projektų valdymo sistema – tai projektų, renginiųar tam tikrų konkrečių užduočių vykdymo organizavimuiskirtas vadybos modelis. Reikia pridurti, kadvienoks ar kitoks projektų valdymo mechanizmas, skirtingainegu komandos valdymo, paprastai yra naudojamastik vieną kartą konkrečiai užduočiai vykdyti, neskiekvienas projektas yra kitoks ir reikalingas nevienodoskaičiaus žmonių išteklių ir t. t., todėl vienam projektuivaldyti sukurtas modelis nebūtinai tiks kitam projektuivaldyti. Šios sistemos pranašumas yra tai, kad konkretiemsprojektams galima suburti komandą, o vėliau jąišformuoti, o pati sistema yra itin lengvai keičiama, atsižvelgiantį aplinkybes ir projekto pobūdį: ji yra lankstitam, kad tenkintų specifinius ir kartais trumpo laikotarpioporeikius.Kokios gali būti komandos darbo organizavimoschemos?Aukštosios hierarchijosŠis vadybos sistema yra sudėtinga ir daugiasluoksnė,naudojama komandos, kurią sudaro daug narių.Vienas pagrindinių šio modelio pranašumų – aiškus irkonkretus atsakomybių bei kompetencijų atskyrimas irgalimybė aprėpti daug sričių, nedarant neigiamos įtakosdarbo našumui ir veiksmingumui. Šis modelis yrapakankamai griežtas ir tikrovėje ganėtinai sunkiai įgyvendinamas,nes būtina labai tiksliai ir aiškiai atskirtikompetencijas. Viena vertus, tai suteikia komandai daugiauaiškumo, nes kiekvienas komandos narys žino, užką jis atsako ir gali tam sutelkti savo dėmesį, tačiau kitavertus, jis gali varžyti komandos narių poreikius imtisdaugiau veiklos sričių. Šį modelį patartina taikyti daugnarių vienijančioms ir aktyvią veiklą ketinančioms plėtotimokinių savivaldos institucijoms.31

Aukštosios hierarchijosPlokščiosios hierarchijosPlokščiosios hierarchijosPlokščiosios hierarchijos modelis struktūriškai yralabai panašus į aukštosios hierarchijos modelį, tačiaupagrindinis skirtumas yra tai, kad plokščiosios hierarchijosmodelyje numatyta mažiau kompetencijų ir jisyra susijęs su didesne kontroliuojama „teritorija“, arbakitaip tariant – kelių darbo grupių ar komitetų kompetencijaipriklauso daugiau įvairių sričių negu aukštosioshierarchijos modelyje. Plokščiosios hierarchijos modelįyra nesudėtinga įgyvendinti ir manoma, kad ši struktūralabiausiai tinka naujai susibūrusioms komandoms irjų narių mokymui.Būtina pabrėžti, kad kiekviena mokinių savivaldosinstitucija ir jos organizacijos forma yra unikali, todėl irveiklos mechanizmas negali šabloniškai tikti kiekvienaimokinių savivaldos institucijai. Svarbiausias kriterijus,nurodantis, ar darbo organizavimo sistema yra pasirinktatinkamai – darbo veiksmingumas ir atmosferakomandoje.Svarbu suvokti, kad pasirinkta sistema turi netrukdyti įgyvendinti tikslus, bet atvirkščiai – pagreitintiir paskatinti vykstančius pozityvius procesus.32

PareigybėsTema apie pareigybes yra glaudžiai susijusi su vadybossistemos teorija ir praktika. Apskritai pareigybėssąvoką galima nagrinėti dviem aspektais: kaip funkciją,numatytą vadybos sistemoje mokinių savivaldos institucijai,ir kaip asmeniui suteiktą kompetenciją, už kuriąjis prisiima atsakomybę. Šiame skyrelyje taip pat nagrinėsimeir tinkamo pareigų paskirstymo metodus.Kas yra pareigybė?Pareigybė – tai mokinių savivaldos institucijos vadybossistemoje numatyta funkcija, kurią atlieka komandosvadovo arba narių išrinktas/paskirtas asmuo.Tam tikras pareigas įgijęs asmuo prisiima atsakomybęuž jam suteiktą kompetenciją.Kokios gali būti pareigos?Pareigybių rūšys ir skaičius labiausiai priklauso nuopasirinkto ir taikomo komandos vadybos mechanizmo.Paprastai kiekviena komanda turi vadovą, jei komandayra susiskirsčiusi į komitetus ar darbo grupes, dar yra irjų vadovai.Kaip paskirstyti pareigas?Tikriausiai daugeliui iš mūsų vienas aktualiausiųklausimų – ar asmenį reikia paskirti eiti tam tikras pareigas,ar išrinkti iš kandidatų, pretenduojančių tą vietąužimti? Ko gero, vienareikšmio atsakymo į šį klausimąnegali būti, nes kiekviena mokinių savivaldos institucijayra unikali, o ir įvairių mokyklų vidaus tradicijos nėratapačios. Aišku viena, kad demokratinis balsavimas užkandidatus užtikrina pareigų skyrimo skaidrumą ir sustiprinapasitikėjimą žmogaus, užimančio atitinkamaspareigas, kompetencija bei jo asmenybe. Be to, komandosnarių balsavimas sudaro motyvuotą prielaidą kiekvienamkomandos nariui jaustis atsakingam už savosprendimą ir komandos stabilumą.Kaip jau minėta ankstesniuose skyriuose, kiekvienaskomandos narys prisiima tam tikrą vaidmenį, todėl renkantis,kandidatuojant ar skiriant asmenį tam tikromspareigoms, vertėtų atsižvelgti ir į tai, kokį paprastai vaidmenįasmuo prisiima komandoje. Ne mažiau svarbūskriterijai yra:• Kandidato kompetencija ir turima patirtis.• Kandidato asmeninės charakterio savybės. Pavyzdžiui,Paulius yra labai išsiblaškęs ir neatidussmulkmenoms, todėl jam labai sunku atidžiai tvarkytimokinių tarybos iždą.• Komandos poreikiai. Pavyzdžiui, Saulė turi nemažaiprojektų rengimo ir dokumentų valdymo patirties,taip pat geriau už kitus komandos draugusgeba organizuoti kultūrinius renginius. Komandanusprendė, kad Saulę geriau reikėtų skirti renginiųorganizavimo komiteto vadove, nes Martynas kaipir Saulė turi panašios projektų rengimo patirties.• Mokyklos bendruomenės lūkesčiai.• Asmeniniai kandidato poreikiai. Kiekvienos mokiniųsavivaldos vienas iš tikslų yra sudaryti palankiassąlygas kuo geriau atskleisti asmens galimybesir sudaryti sąlygas asmenybei tobulėti, o visa tai yraglaudžiai susiję su asmeniniais komandos nario poreikiais,kuries labai skiriasi. Tačiau, kad ir kaip būtų,egzistuoja poreikiai, kurie, psichologo A. Maslowteigimu, yra būdingi kiekvienam žmogui ir į kuriuosbūtina atsižvelgti.1. Saviraiška:augimas, asmeninė raida, kvalifikacija.2. Savigarba:pripažinimas, statusas.3. Socialiniai poreikiai:priklausymas grupei, socialinė veikla,meilė, draugystė.4. Saugumas:saugumas, apsauga nuo pavojų.5. Fiziologiniai:alkis, troškulys, miegas ir pan.(Anot A. Maslow, kuo aukštesnę padėtį poreikių skalėjeužima poreikių rūšis, tuo sunkiau juos patenkinti.Pavyzdžiui, žmogus fiziologinius poreikius gali patenkintipats, tačiau, pavyzdžiui, pripažinimas ar statusasyra poreikiai, kuriuos patenkinti yra neįmanoma arbalabai sudėtinga.)33

Savivaldos institucijos veiklaKompetencijosIr galimos veiklos sritysŠis leidinio skyrelis skirtas išsamiau susipažinti sukompetencijos sąvoka, jos vaidmeniu vykdant, plėtojantmokinių savivaldos institucijos veiklą ir atstovaujanttikslinių grupių interesams bei pateikti keletą įvairiųveiklos rūšių pavyzdžių.KOMPETENCIJOSKas yra kompetencija?Šnekamojoje kalboje žodis „kompetentingas“ dažniausiaivartojamas kaip žodžių „kvalifikuotas, sugebantis“sinonimas. Paprastai mes nepajuntame ir nepastebimeskirtumo tarp šių žodžių, tačiau vadybos mokslopožiūriu, kompetencija ir įgūdžiai, gebėjimai nėra tapatūs.Kompetencija vadybos teorijoje, reiškia absoliutųgebėjimą atlikti konkretų darbą pagal nurodytus reikalavimus,standartus. Kompetencijos sąvoka literatūrojepaprastai yra aiškinama remiantis dviem aspektais:• Kompetencija – tai žinių ir įgūdžių derinys bei gebėjimasjį pritaikyti konkrečioje situacijoje. Tai vadybosfunkcijų atlikimas, atsižvelgiant į aplinką irsituaciją.• Jeigu pirmuoju atveju kompetencija yra suvokiamakaip vadybos funkcijos atlikimas, taikant žinias irįgūdžius, tai antruoju atveju kompetencija yra konkretusmokėjimas atlikti tam tikrą funkciją.Taigi, kompetencija iš esmės reiškia mokėjimų, įgūdžių,žinių ir gebėjimų derinį, reikalingą uždaviniui arvaidmeniui atlikti.Kompetencijos sąvoka taip pat nagrinėjama išskiriantdu matmenis – sritį ir kokybę:• Kompetencija pagal sritį nurodo, kurioje srityje komandosnarys (dirbantysis) yra kompetentingas. Tikrovėjetai matome iš asmeniui skirtų ir jo prisiimtųvaidmenų, užduočių, funkcijų atlikimą (pavyzdžiui,Simonas jau keletą metų mokinių parlamente yraatsakingas už viešuosius ryšius ir jų strategijos kūrimą.Komandos draugų nuomone, Simono darbo rezultataipranoksta komandos lūkesčius. Komandosnariai vieningai sutaria, kad Simonas neabejotinaiyra kompetentingas srityje, kurioje dirba).• Kompetencija pagal kokybę nusako darbo kokybętam tikroje skalėje, kuri varijuoja nuo pradedančiojodarbuotojo iki savo srities eksperto profesionalo, kuriodarbas yra visuotinai pripažįstamas ir gerbiamas.Žinios yra kompetencijos dalis, bet tam tikrų žiniųturėjimas dar nereiškia gebėjimo jas taikyti. Kiekvienasžmogus turi tam tikrą savo asmeninį požiūrį į užduotį,kurią jam reikia įvykdyti. Nuo to, ar šis požiūris yra pozityvus,ar klaidingas, labai priklauso užduoties atlikimorezultatas. Žmogus gali būti apibūdintas kaip nekompetentingas,jeigu jis nepademonstruoja teisingopožiūrio. Asmeninės savybės ir gebėjimai taip pat turilabai svarbūs darbo atlikimo kokybei ir rezultatams.Tačiau nuspręsti, ar žmogus yra kompetentingas, arne, yra labai sudėtinga, nes tai, ką laikome kompetencija,labai priklauso ir nuo socialinės aplinkos lūkesčių.Taigi kompetencija labai susijusi ir su aplinkybėmis arsituacija.Pavyzdžiui, mokinių parlamento vidinė kultūra, kuriąsudaro tam tikros nusistovėjusios normos, vertybės,santykiai ir t. t., yra pagrindas komandos nariams veiksmingaitaikyti turimą kompetenciją. Kitaip tariant, vidinėkomandos kultūra leidžia veiksmingai taikyti turimaskompetencijas, jeigu dirbančiųjų asmeninės vertybės,nuostatos, normos neprieštarauja komandos vertybiųskalei. Todėl būtina visuomet prisiminti, kad komandosnarių kompetencijos „naudingumą“ labiausiai lemia komandospožiūris, poreikiai ir puoselėjamos vertybės.Kasdieniame gyvenime kompetencija vadinama irsuteikta teisė vykdyti vienokią ar kitokią veiklą pagalsavo turimą ar įgytą kompetenciją. Pavyzdžiui, mokyklostaryba nusprendė, kad mokinių parlamentui reikiapatikėti parengti lėšų, gaunamų kaip 2 proc. paramą,naudojimo planą, nes tik patys mokiniai geriausiai pastebi,kurioms sritims reikia papildomo finansavimo.Taigi, mokyklos taryba mokinių parlamentui suteikėkompetenciją spręsti, kaip tikslingiau panaudoti lėšas.Kaip sužinoti, kuriose srityse mokinių savivaldosinstitucija yra kompetentinga?Kaip jau minėta, kompetencija – tai turimų žinių,gebėjimų ir mokėjimų derinys arba kito, atitinkamojesrityje kompetentingo, subjekto suteikta teisė ir laisvėatlikti veiksmus ar daryti sprendimus pagal įgytą kompetenciją.34

Taigi, šiame skyrelyje glaustai aptarsime sritis, kuriosemokinių savivaldos institucija yra kompetentingair turėtų vykdyti bei plėtoti veiklą. Pradėti reikėtų nuoatsakymo į klausimą – o ką apskritai gali mokinių savivaldosinstitucija? Kokios jos veiklos galimybės ir kompetencijosribos?Ką gali savivaldos institucijos atstovas?Dalyvaudamas mokinių savivaldos institucijos veiklojemokinys daro įtaką bendruomenės gyvenimui,šitaip suprasdamas jos poreikius, norus, galimybes.Savivaldos institucijos atstovas yra pajėgus daryti įtakąadministracijos sprendimams tose srityse, kur jis yrakompetentingas. Savivaldos institucijos atstovas atstovaujamokinių interesams, išreiškia bendrą mokiniųnuomonę, taigi gali siekti mokyklos mokiniams, vadinasi,ir sau, naudingų tikslų.Kokia gali būti savivaldos institucijos veikla?Pirmiausia reikėtų nustatyti, kokie tikslai yra keliamimokinių savivaldos institucijai (žr. IV skyrių). Skirtingosmokyklų bendruomenės mokinių savivaldos institucijomskelia skirtingus tikslus, kurie priklauso nuo mokyklosbendruomenės poreikių, mokyklos vidaus tradicijųir kitų aspektų. Išsiaiškinus, kokius tikslus kelia ir kokiųkonkrečių lūkesčių turi mokyklos bendruomenė, visainesudėtinga nubrėžti ir mokinių savivaldos institucijosfunkcijas.Kokios yra mokinių savivaldos institucijosfunkcijos?Mokinių savivaldos institucijos funkcijos – tai mokiniųsavivaldos institucijos veiklos pagrindai, gairės,siekiamybės ir tikslai, pagrįsti mokyklos bendruomenėslūkesčiais, kurių ji tikisi iš mokinių savivaldos.Kokios gali būti mokinių savivaldos veiklossritys?Tyrimais įrodyta, kad didžiąją dalį savo veiklos Lietuvosbendrojo lavinimo mokyklų mokinių savivaldos institucijosskiria renginių organizavimui. Taip pat pastebima,kad mokinių interesų atstovavimo funkcija tampaantraeile. Planuojant mokinių savivaldos institucijosveiklą derėtų numatyti pagrindines mokinių savivaldosinstitucijos funkcijas.Štai keletas pavyzdžių:• atstovauti mokinių interesams;• išsakyti mokinių poziciją;• vykdyti prevencinę veiklą mokykloje;• organizuoti neformaliąją edukacinę veiklą;• ir kt.Praktinė užduotisKomandoje padiskutuokite šiais klausimais:• Kokias sritis mūsų mokykloje galima būtų tobulinti?Ar mes galime išspręsti šias problemas?• Kas atsakingas už šias sritis ir kas turėtų imtisiniciatyvos spręsti su tuo kylančias problemas?• Kokie yra mokyklos administracijos, mokinių,tėvų ir mokytojų lūkesčiai, ko jie tikisi iš mokiniųsavivaldos?• Kokios yra arba turėtų būti pagrindinės mūsųmokinių savivaldos institucijos funkcijos?• Kokius veiksmus reikia atlikti, kad mokinių savivaldosinstitucijos funkcijos būtų vykdomos?• Kokių veiksmų turime imtis kiekvienas, kad mokiniųsavivaldos institucijoje mūsų pačių funkcijosbūtų atliekamos tinkamai?Jau minėta, kad funkcijų skaičius ir pobūdis priklausonuo mokyklos bendruomenės lūkesčių, mokykloje susiklosčiusiųtradicijų, mokyklos vidaus atmosferos ir t. t.Mokinių savivaldos institucijos veiklos pobūdis irsritys turėtų priklausyti nuo numatytų jos funkcijų. Pavyzdžiui,jeigu mokinių savivaldos institucija numato,kad viena jos funkcijų yra organizuoti neformaliąją edukacinęveiklą, ji turi numatyti ir priemones, kuriomis taveikla bus vykdoma, t.y.• projektai;• diskusijų popietės;• susitikimai su žymiais žmonėmis;• kultūrinių renginių lankymas;• ir kt.Šiame leidinyje pateiksime penkias visoms mokiniųsavivaldos institucijoms rekomenduotinasveiklos sritis:1. Mokyklos vidaus problemų (edukacinių, socialinių,finansinių ir kt.) sprendimas.2. Renginių organizavimas.3. Prevencinės veiklos vykdymas.4. Įvairaus pobūdžio ir masto projektų rengimas.5. Ryšių užmezgimas ir palaikymas.Įtraukus šias penkias kertines veiklos sritis į pagrindinįveiklos planą, susidaro sąlygos ir galimybės tinkamai irvisapusiškai įgyvendinti svarbiausią mokinių savivaldosinstitucijos funkciją – atstovauti mokinių interesams.35

VeiklaMokyklosvidausproblemųsprendimasRenginiųorganizavimasPrevencinėsveiklosvykdymasProjektųorganizavimasRyšiųužmezgimas irpalaikymasSituacijos analizėSprendimo būdaiAlternatyvūssprendimo būdaiLaukiami rezultataiIdėjaTikslasPoreikiaiIštekliaiDetalus veiksmųplanasSu mokyklaSu mokiniaisSu tėvaisSu kitomis jaunimoorganizacijomis armokiniųVeiklos pavyzdžiaiPramoginiai renginiai:• koncertai;• karnavaliniai renginiai;• netradicinių sporto šakų dienos;• pirmokų krikštynos;• pirmokų susipažinimo vakarai;• žygiai į gamtą;• ir kt.Supažindinimas su mokykla:• sveikinimo plakatų pakabinimas;• naujokų sutikimo šventės organizavimas;• būsimų naujokų lankymas jų senosiose mokyklose;• globėjų pirmokams paskyrimas;• ir kt.Konsultacijos:• profesinio orientavimo dienų organizavimas;• informacijos apie galimybę dirbti atostogų metukaupimas;• lankymasis jaunimo darbo biržos centruose;• ir kt.Darbas mokykloje:• budėjimas mokyklos koridoriuose;• dalyvavimas sudarant mokyklos valgyklos meniu;• pasiūlymų ir pageidavimų dėžutės įrengimas;• pagalba renkant pinigus mokyklos komandai, muzikiniamsklubams;• mokyklos nuostatų svarstymas.Pilietinės pareigos:• rinkimų įrangos parūpinimas mokyklos rinkimams;• paskaitų apie lyderystę vedimas;• įvairių rinkimų mokykloje stebėjimas;• dalyvavimas vietos savivaldos posėdžiuose;• kvietimas valstybės tarnautojams susitikti su mokiniais;• projektai, kurių metu susipažįstama su suaugusiųjųdarbu dirbant visą dieną.Mokinių interesų gynimas:• tvarkos palaikymo organizavimas renginių metu;• prizo įsteigimas „nežinomam“ didvyriui, kuris padedakurti gerą atmosferą mokykloje, tačiau yra neįvertinamas;• diskusijos tarp mokytojų ir mokinių;• derinimas su mokyklos administracija dėl mokiniųdalyvavimo renginiuose pamokų metu.Premijos, apdovanojimai, stipendijos:• premijų skyrimas už puikiai atliktus darbus;• stipendijų skyrimo susirinkimo organizavimas;• susitikimas su vietiniais verslininkais steigiant stipendijųfondą;• gabiųjų mokinių organizacijos sukūrimas.Kontaktai su mokiniais• atvirų susirinkimų organizavimas;• reguliarių ataskaitų rengimas ir viešas jų pristatymas;• mokinių nuomonių ir idėjų kaupimas;• mokinių forumų organizavimas.36

Kontaktai su mokytojais• sportinių varžybų tarp mokinių ir mokytojų organizavimas;• mokytojų sveikinimas gimimo dienos proga;• mokytojų dienos organizavimas;• sveikinimai švenčių progomis;• diskusijų klubų organizavimas;• debatų organizavimas.Kontaktai su tėvais• prašymas budėti mokinių renginių metu;• padėkos laiškų siuntimas tėvams, padėjusiems savivaldosinstitucijoms.Kontaktai su mokyklos administracija• mokinių savivaldos institucijos veiklos protokolųpateikimas;• administracijos ir jų šeimų narių kvietimas dalyvautisavivaldos institucijos organizuojamuose renginiuose.Kita veikla• tėvų vakaro organizavimas mokykloje;• darbo biržos organizavimas mokiniams;• radinių biuro organizavimas;• parašų rinkimas po peticijomis;• mokyklos reklamos skyriaus sukūrimas;• sveikinimų siuntimas sergantiems mokiniams.Mokinių savivaldosinstitucijų ryšių plėtraKasdienėje veikloje vis dažniau susiduriame su sąvokomis„ryšiai su visuomene“, „institucijos atstovas spaudai“ir kt., be kurių šiuolaikinis pasaulis nebeįsivaizduojakeitimosi informacija ir jos srautų valdymo. Ne išimtis irmokinių savivaldos institucijos: juk kasdien tenka suktigalvą, kaip informuoti mokinius apie greitai įvyksiančiusrenginius, kaip mokyklos administracijai pateiktitinkamai suformuluotą mokinių poziciją arba kaip užmegztiir plėtoti ryšius su kitomis mokinių ir jaunimo interesamsatstovaujančiomis organizacijomis. Nūdienospasaulis verčia mus aktyviai keistis informacija ir palaikytiabipusę komunikaciją. Šiame skyrelyje aptariamaryšių su visuomene sąvoka, modeliai ir galimos veiklos.Kas yra ryšiai su visuomene?Ryšiai su visuomene – viena iš vadybos funkcijų, kuripadeda sukurti ir išlaikyti abipusę informacijos sklaidą,pasitikėjimą ir bendradarbiavimą tarp institucijos ir visuomenės,o konkrečiai šiuo atveju – tarp mokinių savivaldosinstitucijos ir jos tikslinių auditorijų – mokinių,mokytojų, mokyklos administracijos, vietos valdžios,kitų mokyklų mokinių savivaldos institucijų ar jaunimoorganizacijų.Jau Senovės Graikijoje buvo stebimos pastangosįgyti valdžios palankumą ir gauti jos pritarimą sprendimams.Siekimas įtikinti buvo ir yra viena iš svarbiausiųryšių su visuomene priemonių, tikintis pasiekti konkrečiustikslus. Įsigalėjus demokratinei santvarkai, valstybėspiliečiai įgijo politinę jėgą, o tai neabejotinai skatinoatsižvelgti ir į visuomenės nuomonę, todėl buvo pripažinta,kad būtina vykdyti veiklą, kuri galėtų užtikrintinuolatinį visuomenės palankumą ir gerą institucijosįvaizdį visuomenėje.XX a. pradžioje susiformavo nuostata, padariusi didžiulęįtaką ryšių su visuomene principų raidai, – reikia„sakyti tiesą apie visus organizacijos veiksmus. Jei šitiesa yra žalinga organizacijai, tuomet reikia organizacijoselgesį keisti taip, kad tiesą būtų galima sakyti bebaimės“.Mūsų kasdieniame gyvenime yra daugybė dalykų,kuriuos tinkamai paaiškinus, žmonės geriau galėtų suvoktijų esmę ar reikalingumą. Tai labai svarbu ne tik valdžiosinstitucijoms, verslovėms, bet ir kiekvienam viešojojeerdvėje veikiančiam subjektui: nevyriausybinėmsorganizacijoms, jaunimo organizacijoms ir galiausiaimokinių savivaldos institucijoms. Nors įvairių subjektųveiklos apimtys skiriasi, tačiau poreikis tinkamai plėtotiryšius su savo tiksline auditorija (visuomene, mokyklosbendruomene) yra vienodas.Ryšiai su visuomene paprastai klasifikuojami remiantisdviem pagrindiniais praktiškai taikomais kriterijais– komunikacijos tikslu ir kryptimi, į kurią jis yra nukreiptas.Kryptį galima apibūdinti vienpusio ir abipusiokomunikacinio ryšio sąvokomis:• vienpusis komunikacinis ryšys pagrįstas informacijossklaida tik iš institucijos;• abipusiu komunikaciniu ryšiu vadiname tokį informacijoskeitimąsi tarp institucijos ir jos tikslinėsauditorijos, kai ne tik pateikiama informacija, bet irįsiklausoma į tikslinės auditorijos nuostatas ir poreikius.Institucija, organizuodama ryšių su visuomene veiklą,dažniausiai siekia dviejų tikslų:• keisti tikslinės auditorijos (publikos) požiūrį ar elgesį,pritaikant jį prie savo veiklos pobūdžio;• pagerinti bendradarbiavimą su tikslinėmis auditorijomis,padidinti tarpusavio supratimą ir pasitikėjimą.37

Kokia yra institucijos įvaizdžio visuomenėjereikšmė?Ne paslaptis, kad vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančiųvisuomenės požiūrį į konkrečią instituciją, yrajos įvaizdis, kurį galima sukurti įvairiomis komunikacinėmispriemonėmis. Tačiau įvaizdis neatsiranda savaime:tai nuolatinė planuojama, nuosekli, kryptinga irtikslinga veikla.Ryšių su visuomene tikslas – nežinojimą pakeistižinojimu, o neigiamą požiūrį – teigiamu. Informacijosapie instituciją žinojimas ir jos supratimas padeda pasiektipagrindinį ryšių su visuomene tikslą – visuomenėsir institucijos tarpusavio supratimą.Kokie yra ryšių su visuomene tikslai?Ryšiams su visuomene numatomi šie svarbiausi tikslai,kuriuos būtina įgyvendinti, vykdant daugumą projektų:• informuoti (patenkinti informacijos gavimo poreikius);• didinti visuomenės susidomėjimą institucijos vykdomaveikla;• įgyti supratimo apie institucijos veiklą ir gauti pritarimąjai;• kurti bei palaikyti komunikaciją ir bendradarbiavimąsu tikslinėmis auditorijomis;• kurti ir stiprinti tikslinių auditorijų pasitikėjimą institucijosveikla;• spręsti konfliktus ir rengti derybas;• plėtoti komunikacinius ryšius su kitomis institucijomis.Kokie yra pagrindiniai ryšių su visuomeneveiklos principai?1. Ryšiai su visuomene susiję tik su realia tikrove, konkrečiaisir neiškraipytais faktais.2. Institucijos ryšiuose su visuomene vyrauja visuomeninis(viešasis), o ne asmeninis interesas.Koks yra ryšių su visuomene procesas?Ryšiai su visuomene – tai nenutrūkstamas ciklinisprocesas, kuriame ypač pabrėžiama grįžtamojo (atgalinio)ryšio svarba.Paprastai procesas skirstomas į keturis pagrindiniusetapus, atspindinčius svarbiausias veiklos sferas:1. Tyrimas.2. Veikimas(programos planavimas).Kokia yra pagrindinėproblema ar situacijospriežastys?Ką ketinamadaryti?3. Komunikacija(valdymas).4. Įvertinimas.Kaip tai reikia pateiktiviešai?Ar pasiektas rezultatasir koks efektas?Kokios yra pagrindinės veiklos sritys?Ryšiai su visuomene apima daug įvairių veiklos sričių,kurios daugiausia priklauso nuo institucijos vykdomosveiklos ir tikslinių auditorijų poreikių, tačiau išskirsimekelias sritis, labiausiai reikalingas dėmesio ir darbo.1. Ryšiai su bendruomene ir tikslinėmis auditorijomis(siekti, kad institucija gebėtų patenkinti suinteresuotųgrupių lūkesčius).2. Plėtoti vidinės komunikacijos ryšius komandoje (vidineskomunikacijos valdymo modelio ir strategijųkūrimas).3. Ryšiai su žiniasklaida (teikti informaciją apie institucijąar patenkinti žiniasklaidos atstovų poreikiusinformacijai apie instituciją gauti).4. Tyrimų vykdymas (plėtojant ryšius su visuomene irkuriant jų strategijas, būtina žinoti tikslinių auditorijųpožiūrius ir nuomonę).5. Viešumo ir informacijos prieinamumo užtikrinimas.6. Rėmėjų paieška.7. Patarimų teikimas (teikti patarimų, susijusių su informacijossrautų vadyba, komunikacija).Kokie yra komunikacijos tikslai, keliami ryšiamssu visuomene?Veiksmingą ryšių su visuomene plėtojimą ir palaikymąužtikrina tinkamai pasirinkti komunikavimo būdai,metodai. Prieš pasirenkant, kokiu būdu vykdyti komunikaciją,verta apsvarstyti, kokius tikslus keliame komunikacineikampanijai. Įvairioje literatūroje komunikacijostikslai, keliami ryšiams su visuomene, paprastaiklasifikuojami į tris pagrindines kategorijas:1. Informaciniai tikslai. Tai siekis informuoti tikslinesauditorijas ir patenkinti jų informacijos gavimo poreikius.Šį tikslą galime pasiekti per institucijos, aktualijosar renginio pristatymą ir apibūdinimą atitinkamaitikslinei auditorijai;2. Įtikinimo tikslai. Šis tikslas yra nukreiptas į institucijosįvaizdžio ir reputacijos pakeitimą ar atitinkamoveiksmo skatinimą;3. Priminimo tikslai. Institucijai siekiant, kad teigiamasjos įvaizdis išliktų atmintyje ir skatintų pripažinimąbei atpažįstamumą, komunikacinei kampanijaikeliami ir priminimo apie instituciją tikslai – t. y.įvaizdžio palaikymo tikslai.38

Kas yra ryšių su visuomene veiklos modelis?Ryšių su visuomene veiklos modelis – tai informacijoskeitimosi ir bendradarbiavimo tarp institucijos (šaltinio)ir tikslinių auditorijų (gavėjo) valdymo pobūdis.Atsižvelgiant į institucijos veiklą ir jos tikslus išskiriamikeli ryšių su visuomene veiklos modeliai.Šaltinis(institucija)1. Viešasis modelisGavėjas(tikslinės auditorijos)Iš schemos matyti, kad informacijos sklaida vykstatik iš institucijos ir tik viena kryptimi, o į visuomenės aratitinkamos auditorijos nuomonę, pageidavimus nėraatsižvelgiama, todėl nesukuriamas grįžtamasis komunikacinisryšys. Šioje situacijoje informacija gali būtiiškreipta, netiksli, pateikta tik išryškinant norimas detales.Praktikoje naudojamas retai.Šaltinis(institucija)2. Informacinis modelisGavėjas(tikslinės auditorijos)Šio modelio taikymo pagrindinis tikslas – informuoti,skleisti išsamią, teisingą informaciją. Viešasis ir informacinismodeliai iš pažiūros yra panašūs, tačiau informaciniamemodelyje ryšių su visuomene atstovai yraatsakingi už teisingos, išsamios, tikslingos informacijosapie instituciją pateikimą. Šį modelį plačiai taiko jaunimoorganizacijos, informuodamos tikslines auditorijasapie savo veiklą ir jos tikslus. Svarbu pažymėti, kad šiamemodelyje informacija pateikiama tik viena kryptimi.Šaltinis(institucija)3. Dvipusis asimetrinis modelisGavėjas(tikslinės auditorijos)Dvipusio asimetrinio modelio taikymo pagrindinistikslas yra įtikinti tikslines auditorijas. Nors komunikacijayra abipusė ir vykdoma dialogo principu, tačiau jiyra nepastovi ir stichiška. Šis modelis išsiskiria tuo, kadtyrimai orientuoti tik į institucijos reikmes: iš atitinkamosauditorijos priimama tik ta informacija, kuri parodoinstitucijos vykdomos veiklos poveikį auditorijai, todėltikrųjų auditorijos poreikių nėra paisoma.Šaltinis(institucija)4. Dvipusis simetrinis modelisGavėjas(tikslinės auditorijos)Dvipusis simetrinis modelis savo veikimo pobūdžiuyra giminiškas dvipusiam asimetriniam modeliui, tačiaupagrindinis skirtumas yra tai, kad institucijos, taikančiosšį modelį, siekia atsižvelgti į tikslinių auditorijų nuomonębei poreikius ir atsižvelgdamos į rezultatus – keisti arperformuoti savo veiklą. Šis ryšių su visuomene modelisgali labai prisidėti gerinant institucijos ir jos tiksliniųauditorijų tarpusavio ryšius, didinant tarpusavio pasitikėjimąir palankumą bei užtikrinant rezultatyvų dialogątarp šaltinio (institucijos) ir gavėjo (tikslinių auditorijų).Kas yra institucijos ryšiai?Institucijos ryšių sąvoka nurodo, kokiais ryšiais institucijayra susijusi su kitomis (ir kokiomis konkrečiai)institucijomis ar visuomenės grupėmis.Labai svarbu išsiaiškinti, kurios organizacijos ar visuomenėsgrupės savo veiklos pagrindais yra artimosarba svarbios institucijai. Pavyzdžiui, mokinių parlamentuiX svarbu bendradarbiauti su mokyklos administracijaY ir miesto mokinių taryba Z, nes jų veiklos tikslaiir kryptys yra panašūs.Kas yra ryšių su visuomene tikslinė auditorija?Ryšių su visuomene tikslinė auditorija – tai atskirosgrupės žmonių (mokiniai, mokytojai, tėvai ir kt.), sukuriomis įgyvendinant ryšių su visuomene programostikslus yra dirbama įvairiomis priemonėmis. Šios grupėsdar vadinamos publikomis.Publika:• tai visuomenės grupė, kurios interesai daro įtakąinstitucijos veiklai ir jos strategijai;• tai grupė, kurios nuomonė ir veiksmai veikia instituciją.Svarbu. Skleidžiant informaciją publikoms svarbuišlaikyti dvipusį bendravimą (geriausia taikyti dvipusį simetrinįmodelį), nes be grįžtamojo ryšio komunikacijosrezultatai nebus sėkmingi. Apskritai ryšiai su visuomenegali būti veiksmingi tik tuomet, kai vykdoma dvipusėkomunikacija ir kai grįžtamasis ryšys su publikomis yrastrateginės reikšmės komunikacijos proceso dalis. Institucijaturi siekti ne tik daryti įtaką publikoms, bet ir patiprisitaikyti prie jos poreikių ir vertybių.39

Ryšių su visuomene veiklos vadybaKaip jau minėta, ryšių su visuomene priemonės formuojaįvaizdžius, padedančius suprasti ir atpažinti institucijąar asmenį. Tai labai svarbu siekiant įsitvirtinti irįgyti teisėtą galią veikti publikas ir, žinoma, atstovauti jųinteresams. Skirtingos institucijos renkasi ir skirtingasbendravimo su publikomis priemones.Svarbiausi ryšių su visuomene tikslai ir būdai:• kurti pasitikėjimą institucija;• padėti tapti institucijai matomai ir atpažįstamai.Kas padeda sukurti pasitikėjimą institucija?Vienareikšmio atsakymo į šį klausimą nėra, tačiausvarbu pabrėžti, kad labiausiai visuomenės pasitikėjimasinstitucija priklauso nuo jos vykdomos veiklos,deklaruojamų vertybių ir vidaus darbo kultūros. Jeigukomanda turi vidinių problemų, kurios daro neigiamąįtaką ir darbų rezultatams bei yra viešai pastebimos,vargu, ar kokie nors komunikaciniai veiksmai gali padėtisustiprinti visuomenės pasitikėjimą. Kad ir kaip būtų,komunikacinių veiksmų taip pat nederėtų užmiršti. Taigi,kokie komunikaciniai veiksmai gali padėti sukurti arpadidinti pasitikėjimą institucija?• Ryšiai su komandos nariais (komandos narių bendravimastarpusavyje užtikrina, kad visi jos nariai yrasusipažinę su informacija, o tai sumažina tikimybęį viešą erdvę pasklisti netiksliai informacijai. Svarbudar ir dėl to, kad komandos nariai reprezentuoja komandą).• Ryšiai su tikslinėmis auditorijomis (su mokiniais, tėvais,mokytojais ir kt.).• Ryšiai su kitomis institucijomis.• Ryšiai su valdžios institucijomis (pavyzdžiui, vietosvaldžia, mokyklos administracija ir kt.).• Dalyvavimas bendruomenės veikloje.• Krizių valdymo gebėjimai.• Dėmesys institucijos etikai ir vidinei darbo kultūrai.Kokios priemonės institucijai padės taptimatomai ir atpažįstamai?Prieš numatant, kokiomis priemonėmis institucijasieks matomumo ir atpažįstamumo, pravartu dar kartąapsvarstyti, kokios yra jos tikslinės auditorijos ir kokiaiskomunikaciniais kanalais jas būtų galima lengviausiaipasiekti. Renkantis komunikacinius kanalus būtina atsižvelgtiį tikslinės auditorijos amžių, socialinį statusą,pomėgius, veiklą.(Pavyzdžiui, mokinių parlamentui svarbiausia tikslinėauditorija yra mokyklos mokiniai. Juos informacijamokykloje gali pasiekti plakatais, skelbimais, straipsniaismokyklos laikraštyje ir t. t., o už jos ribų – socialiniaistinklalapiais – facebook, frype.lt ir kt., internetinėmissvetainėmis ir t. t.Dažniausiai naudojamos priemonės:• viešumas žiniasklaidos priemonėse (pavyzdžiui,žiniasklaidos informavimas apie vykstančius renginius,skiltis mokyklos laikraštyje ir kt.);• informaciniai leidiniai;• internetas;• reklama;• ir kt.RYŠIAI1. Ryšiai su komandos nariaisRyšiai su komandos nariais yra viena iš svarbiausiųkomunikacijos strategijai keliamų užduočių. Ryšiai sukomandos nariais dar vadinami vidine komunikacija.Ne paslaptis, kad tikslinių auditorijų požiūrį į institucijądaugiausia lemia jos vadovai ar nariai, nes jie reprezentuojainstituciją ir kiekvienas prisiima atsakomybę užsavo elgesį ir jo įtaką institucijos įvaizdžiui.(Pavyzdžiui, jeigu mokinių parlamento narys rūkomokyklos teritorijoje, nors tai draudžia mokyklos vidaustaisyklės, šiuo faktu visai mokyklos bendruomenei yra„nešama žinia“, kad, ko gero, ir kiti mokinių parlamentonariai yra neatsakingi ir lengvai laužantys pačių sukurtasvidaus elgesio taisykles.)Reikia pripažinti, kad komandos nariai yra pirminė irsvarbiausia institucijos publika, todėl pirmiausia būtentkomanda turi susipažinti su informacija, ją suvokti ir gebėtiperteikti kitiems jos neiškraipant. Jie turi suprasti,pripažinti institucijos identitetą, jos statusą visuomenėje,o kartu ir prisiimamus įsipareigojimus. Komandosnarys yra institucijos įvaizdžio perteikėjas, todėl jis taippat turi būti išsamiai supažindintas su institucijos veikla,komandos draugų darbais, atsakomybių ir kompetencijųpasiskirstymo tvarka.Siūlomos komandos narių komunikacijos priemonės:• periodiniai informaciniai leidiniai;• veiklos ataskaitų rengimas;• elektroninės konferencijos;• skelbimų lentos;• laisvalaikio organizavimas;• ir kt.40

2. Ryšiai su mokyklos administracijaPravartu plėtoti draugiškus ir gerus ryšius su mokyklosadministracija, nes tai padeda sužinoti, kokiesprendimai numatomi institucijai aktualiais klausimais.Bendravimas ir bendradarbiavimas padės priimti optimaliussprendimus ir pasiekti geriausią rezultatą. Palaikytiryšius su mokyklos administracija pravartu darir todėl, kad mokinių savivaldos institucijai atsirandapotenciali galimybė vykdyti pozityvią lobistinę veiklą:išsakyti savo požiūrį, teikti pasiūlymų ir siekti darytipoveikį mokyklos bendruomenei reikšmingiemssprendimams.3. Ryšiai su mokyklos bendruomeneMokinių savivaldos pagrindinė veiklos sritis – mokykla,todėl ypač svarbu užmegzti, palaikyti ir plėtotiryšius su mokyklos bendruomene.Ryšiams su mokyklos bendruomene keliami uždaviniai:• reguliariai ir savo iniciatyva supažindinti mokyklosbendruomenę su mokinių savivaldos institucijosveikla;• siekti pašalinti bet kokį nepasitenkinimą;• tenkinti mokyklos bendruomenės informaciniusporeikius;• siekti palankios bendruomenės nuomonės, ypačnesusipratimų atvejais, išsiaiškinant jos poziciją aktualiuklausimu;• sužinoti, ką bendruomenės nariai galvoja apie mokiniųsavivaldą ir jos veiklą.Svarbu. Pateikiami keli esminiai ryšių su visuomeneprincipai.• Ryšiai su visuomene yra ilgalaikė vadybos strategija,o ne tik reakcinė veikla krizinėje situacijoje, todėllabai svarbu komunikuoti reguliariai, planuotai irkryptingai.• Ryšiai su visuomene neturi būti vien gynybinio pobūdžiokomunikacija, kurios paskirtis gintis, atsakantį tikslinių auditorijų išsakytą kritiką. Siekiantišvengti nemalonių situacijų, ryšių su visuomeneveikla turi būti suvokiama kaip ilgalaikė strategija,skirta numatyti ir prevenciškai įžvelgti galimusnesklandumus, kurie galėtų turėti įtakos neigiamaitikslinių auditorijų nuomonei atsirasti.• Komandos nariai, atsakingi už ryšius su visuomene,turi būti pasirengę ne tik „užgesinti gaisrą“, bet kartuir gebėti apsaugoti nuo jo instituciją.ATSISKAITOMUMO PRINCIPASKiekvienos mokinių savivaldos institucijos viena išpagrindinių funkcijų – prideramai atstovauti mokiniųinteresams, todėl mokinių savivalda kaip vieša, mokiniųpozicijas išreiškianti mokyklos institucija, turi būtigerai „matoma“. Mokinių savivaldos institucijai būtinareguliariai mokinius ir likusią mokyklos bendruomenęsupažindinti su per tam tikrą laikotarpį atliktais darbais,pasiektais rezultatais. Išsamus mokyklos bendruomenėssupažindinimas su savivaldos institucijos veiklaprisideda prie glaudesnių tarpusavio ryšių plėtojimo,pasitikėjimo ir palankumo augimo, todėl šiame skyriujeglaustai aptarsime atsiskaitymo sąvoką.Kas yra mokinių savivaldos institucijosatsiskaitymas?Mokinių savivaldos institucijos atsiskaitymas – taikiekvienos mokinių savivaldos institucijos funkcija irpareiga savo tikslines auditorijas (mokinius, mokytojus,mokyklos administraciją ir kt.) oficialiai ir visiems prieinamubūdu supažindinti su atlikta veikla ir pasiektaisrezultatais.Kodėl reikalingas atsiskaitymo principas?• Reguliarių ir išsamių nuveiktų darbų apžvalgų pateikimasviešam aptarimui sukuria palankias sąlygasdidinti pasitikėjimą mokinių savivaldos institucija irpalankumą jai.• Tai yra puikus akstinas mokinių savivaldos institucijaiatsakingai ir energingai plėtoti savo veiklą,nes pasibaigus tam tikram terminui mokyklosbendruomenei reikės pateikti pasiektų rezultatųapžvalgą.• Rengdami ataskaitas komandos nariai gali lengviausukontroliuoti informacijos srautus komandos viduje,išsamiau susipažinti su kolegų nuveiktais darbaisir juos vertinti.Kaip turėtų būti pateikiamos ataskaitos?1. Pirmiausia, ataskaitos turėtų būti pateikiamosreguliariai: pavyzdžiui, vieną kartą per du mėnesiusir pan. Taip pat plačiai taikomas ir situacijųatsiskaitymas – pavyzdžiui, pasibaigus projektuimokyklos bendruomenei pateikiama jo rezultatųapžvalga. Ataskaitų pateikimo tvarkaraštį pravartuparengti pasitarus su mokyklos bendruomeneir suderinus su mokinių savivaldos institucijosdarbo planu.2. Ataskaita turi būti išsami ir tenkinanti tikslinių auditorijųinformacinius poreikius.41

3. Ataskaita turi būti visiems suprantama ir lengvaiprieinama.4. Nuveiktų darbų apžvalga turėtų būti pateikiamaviešai, pavyzdžiui, pranešimas skelbiamas mokyklosinformaciniame stende ar interneto puslapyje.IŠTEKLIAISėkmingas mokinių savivaldos institucijos veiklosvykdymas lemia žmonių ir materialieji ištekliai bei tinkamasjų valdymas, todėl šis skyrelis skirtas išsamiaupanagrinėti būtent žmonių bei materialiųjų išteklių sąvokas,jų valdymo metodus.ŽMONIŲ IŠTEKLIAIKaip jau minėta ankstesniuose skyriuose, svarbiausiakiekvienoje komandoje yra žmonių ištekliai, todėllabai svarbu sudaryti palankias sąlygas kiekvieno nariogalimybėms visapusiškai ir tikslingai panaudoti ir plėtoti.Žmonių išteklių vadybos teorija atskleidžia, kaip valdytižmonių išteklius, kad kiekvienas komandos narysjaustųsi patenkintas ir kad padidėtų komandos darbonašumas.Kas yra žmonių ištekliai?Žmonių ištekliai – dirbančiųjų žinios, įgūdžiai, pastangosir darbo jėga, kuriuos jie panaudoja dirbdamikomandoje (organizacijoje, institucijoje ir kt.). Dar visaineseniai nagrinėjant žmonių vaidmenį komandoje,buvo vartojamas žodis „žmonės“, o paskutiniaisiais XX a.dešimtmečiais paplito terminas „žmonių išteklių valdymas“.Minėta sąvoka tik pabrėžia, kad žmonės – didžiausiasorganizacijos turtas.Ką reiškia sąvoka „žmonių išteklių valdymas“?Žmonių išteklių valdymas – komandai reikalingųžmonių išteklių numatymas ir užtikrinimas. Tai toksžmonių išteklių panaudojimas, kuris leidžia komandaisiekti savo strateginių tikslų.Žmonių išteklių valdymo bruožai(pagal R. B. Jewell):• Žmonių išteklių valdymas yra strateginis;• Žmonių išteklių valdymas yra esminė komandos(institucijos, organizacijos ir kt.) funkcija;• Visi vadovai valdo žmonių išteklius;• Žmonių išteklių valdyme pabrėžiamas lankstumas;• Suvokimas, kad dirbančiuosius reikia puoselėti, atsižvelgtiį jų poreikius ir sudaryti sąlygas tobulintis.Kokie yra žmonių išteklių valdymo tikslai?Žmonių išteklių valdymo tikslas – kryptingai panaudotiir ugdyti komandos darbuotojų potencialątam, kad, siekdama užsibrėžtų tikslų, komanda užtikrintųveiksmingą jos darbą. Žmonių išteklių valdymouždaviniai:• padėti vadovams siekti institucijos tikslų, pasitelkiantkomandos narius;• padėti komandai visapusiškai atskleisti savo galimybesir turimą potencialą;• skatinti atsidavimą komandai;• sukurti aplinką, skatinančią komandos narių kūrybingumąir energiją.Žmonių išteklių planavimasKas yra žmonių išteklių planavimas?Žmonių išteklių planavimas – tai institucijos (komandos)narių išlaikymo, jų gebėjimų taikymo ir ugdymostrateginis planavimas.Kodėl būtina planuoti žmonių išteklius?Pagrindinės priežastys, lemiančios būtinybę planuotižmonių išteklius, yra garantijos, kad komanda (organizacija,institucija):• gebės pritraukti ir išlaikyti reikiamą skaičių kompetentingųdirbančiųjų;• visapusiškai pritaikys turimą narių potencialą;• gebės užtikrinti komandos narių mokymo ir ugdymogalimybes, kad jie tinkamai atliktų dabartinespareigas ar tas, kurias gali tekti eiti ateityje;• gebės atsižvelgti į komandos narių reikmes;• visai komandai garantuos vienodas paaukštinimo irtobulinimosi galimybes;• kontroliuos faktines ir planuojamas žmonių ištekliųsąnaudas.Kas yra komandos nario orientavimas?Komandos nario orientavimu yra vadinamas procesas,asmeniui padedantis sklandžiai prisitaikyti priekomandos, o komandai – prie naujo nario. Labai svarbusukurti orientavimo programą, kuri asmeniui padėtųkuo greičiau įsilieti į komandą, suprasti savo pareigas,suvokti komandos tikslus ir operatyviai pradėti našiai irmotyvuotai dirbti bei patogiai jaustis.Jeigu naujiems komandos nariams nėra taikomastinkamas orientavimas, gali padidėti narių kaita: pirmomisdarbo savaitėmis blogai orientuotas asmuo iškomandos išeina dažniau nei tas, kuris dalyvavo gerojeorientavimo programoje. Gerai apgalvota orientavimoprograma sumažina komandos narių kaitą ir garantuo­42

ja, kad naujokai greičiau susidoros su užduotimis ir pradėsnašiai dirbti komandos labui.Komandos narių mokymasNuolatinis mokymasis sudaro sąlygas asmeniui tobulėti,kelti savo kompetenciją, bręsti kaip asmenybei.Komandai yra naudinga, kad jos nariai būtų mokomi,nes taip didėja narių motyvacija, o kartu ir darbo veiksmingumasbei našumas, mažėja sąnaudos, skatinamaslankstumas, lieka vis mažiau kvalifikacinių trūkumų.Mokymo poreikį galime pastebėti, jeigu komandosatliekamas darbas turi trūkumų, arba jeigu yra atotrūkisar problema, kuri neleidžia individui arba visai komandairezultatyviai siekti tikslų ir kuri gali būti pašalintaarba sumažinta mokantis.Nustačius mokymo poreikį, tolesni mokymo planavimoetapai yra šie:• nustatyti mokymo tikslus; parengti mokymo programas(jos numato mokymo metodus);• mokyti komandos narius;• įvertinti mokymo programų veiksmingumą.Kodėl verta investuoti į komandą?Kiekvienam vadovui svarbu atkreipti pakankamądėmesį į žmonių išteklių valdymo būtinybę, vadinasi,– investuoti į komandą savo laiką, pastangas ir žinias.Tačiau dėmesys žmonių išteklių valdymui grįžtasu kaupu, nes:• komandos nariai tampa kvalifikuotesni ir labiau motyvuoti,dirba geriau ir našiau;• gerėja darbų rezultatai;• didėja komandos narių motyvacija. Tai vyksta komandailabiau įsitraukiant, ugdantis ir pripažįstantsavo laimėjimus;• didėja visuomenės pripažinimas. Komandos nariaiyra savo komandos įvaizdžio perteikėjai tikslinėmsauditorijoms, todėl jeigu komanda yra patenkinta,o jos darbo rezultatai vis gerėja, tikslinės auditorijosinstituciją pradeda vertinti vis palankiau.MATERIALIEJI IŠTEKLIAIKas yra materialieji ištekliai?Materialieji ištekliai – tai visų ne žmonių ištekliųobjektų (finansų, inventoriaus ir kt.) visuma, kuria institucijanaudojasi siekdama savo tikslų, įgyvendindamaiškeltus uždavinius bei prisiimtus įsipareigojimus.Galime skirti du materialiųjų išteklių tipus:• finansinius išteklius (pinigus, vertybinius popieriusir kt.);• kitus materialiuosius išteklius (pavyzdžiui, inventorius,patalpos ir kt.).Mokinių savivaldos institucijoje paprastai aktualiausiasyra finansinių išteklių klausimas. Institucija,siekdama įgyvendinti savo tikslus, neretai susiduria susituacija, kai vien žmonių išteklių nebepakanka – būtinapasinaudoti ir atitinkamais materialiaisiais ištekliais.Pavyzdžiui, mokinių parlamentas planuoja kalėdinį karnavalą.Mokiniai susiduria su dviem keblumais – kuriojevietoje organizuoti karnavalą ir iš kur gauti lėšų dekoracijomspagaminti? Šiuo atveju mokiniai susiduria sumaterialiųjų išteklių stygiumi – patalpų ir piniginių lėšųstoka.Šiame skyrelyje plačiau apžvelgsime finansinių ištekliųpaieškos metodiką, kuri, kaip tikimės, Jums praversorganizuojant mokinių savivaldos institucijos veiklą.Kas yra finansinių išteklių paieška?Finansinių išteklių paieška yra procesas, kurio metuyra renkama piniginė arba kitokią išraišką turinti finansinėparama konkrečiam tikslui įgyvendinti.Kas gali suteikti finansinę paramą?Finansinę paramą, atsižvelgiant į tikslo (projekto)pobūdį, tikslus ir mastą, gali suteikti:• asmenys;• verslovės;• įvairūs fondai;• valstybinės institucijos;• įvairūs laimimi konkursai.Dažnai mokinių savivaldos institucijos užsiimaprojektine veikla, kurios finansavimas yra gaunamaslaimėjus įvairius valstybinių, savivaldybės institucijųpaskelbtus konkursus. Paraiškų teikimo, gautofinansavimo panaudojimo tvarka būna nustatytakonkurso nuostatuose. Dėl šios priežasties plačiaupanagrinėsime finansinių išteklių paiešką privačiamesektoriuje.Ko reikia norint sudominti potencialų rėmėją?• Norint sudominti potencialų rėmėją, pirmiausia reikialabai aiškiai numatyti projekto idėją, tikslus ir susidarytiišsamų veiksmų planą, skirtą idėjai įgyvendinti.• Prieš ieškant paramos, labai svarbu adekvačiai įvertintiturimus išteklius – tiek žmonių, tiek materialiuosius,– nes galbūt paaiškės, kad trūkstamų ištekliųmastas yra gerokai mažesnis arba atvirkščiai – atrasitenenumatytų sričių, kurioms taip pat reikia materialiųjųišteklių.43

• Kalbantis su potencialiu rėmėju dėl paramos suteikimoypači svarbu žinoti, ko konkrečiai iš jo prašysite(finansinės paramos, informacijos sklaidos,gaminamos produkcijos ar kt.). Tai ypač reikšmingaprojektams, kuriems įgyvendinti reikia ypač daugįvairių materialiųjų išteklių (pavyzdžiui, koncertuiorganizuoti būtinos patalpos, muzikos aparatūra irfinansinė parama atlikėjų honorarams). Idealiausia,jei eidami pas rėmėją Jūs jau žinote, ko konkrečiaiir už kokią sumą prasysite. Protinga būtų įvertinti irrėmėjo vykdomą veiklą (pavyzdžiui, jeigu potencialusrėmėjas yra kepykla, paprasčiausia būtų prašytiparamos gaminama produkcija).• Suprantama, kad rėmėjas taip pat turi gauti naudos,todėl iš anksto numatykite, ką Jūs galite pasiūlytirėmėjui, pavyzdžiui, reklamuoti įmonę, sutvarkytiįstaigos aplinkos želdinius ir kt.• Tardamiesi su rėmėju dėl paramos gavimo, turėkiteprojekto aprašymą, projekto sąmatą ir komunikacijosplaną. Sudarysite solidų įspūdį, jeigu susitikimuivisapusiškai pasirengsite iš anksto.• Jeigu norite, kad Jūsų projektas rėmėjui padarytųgerą įspūdį, nepamirškite pateikti ir raštiškų projektorekomendacijų.• Prieš susidarydami potencialių rėmėjų sąrašą, adekvačiaiįvertinkite sąraše nurodytų subjektų galimybesparemti Jūsų iniciatyvą:– jeigu projektą dėl finansavimo teikiate fondui arvalstybinei institucijai, nepasidomėję jų vykdomaiskonkursais įvairaus pobūdžio projektamsparemti bei jų datomis, galimas daiktas, kad nepaskubėjępateikti projektą „pavėluosite į lėšųskirstymą“;– jeigu paramos ketinate prašyti stambios įmonės,apsvarstykite, kokiu metu įmonėse vyksta ateinančiųfinansinių metų biudžeto planavimas irasignavimų skirstymas.Susitikimas su potencialiu rėmėjuKaip pasiruošti susitikimui?• Parenkite namų darbus – surinkite išsamią informacijąapie potencialų rėmėją, rėmimo galimybes.• Parenkite projekto aprašymą, sąmatą ir komunikacijosplaną.• Nepamirškite rekomendacijų.• Pasvarstykite, ką konkrečiai Jūs galite pasiūlyti rėmėjuimainais už suteiktą paramą.• Numatykite, kokius klausimus Jums užduos rėmėjas,parenkite atsakymus į juos.• Nepamirškite reprezentatyviai apsirengti.Susitikime pas rėmėją:• pasitikėkite savimi ir pasistenkite atsipalaiduoti;• būkite iškalbingi – oratorijos menas – tiesiausias keliasį sėkmę;• nebijokite klausti ir teirautis;• stenkitės būti draugiški;• nevėluokite;• jei yra galimybė, palikite vizitinę kortelę;• neprižadėkite to, ko negalite įvykdyti.Jeigu paramą gavote:• reguliariai ir, atsižvelgdami į rėmėjo informacijosgavimo poreikius, teikite informaciją apie projektoeigą, būklę;• paskambinkite, parašykite laišką;• pasirašę paramos suteikimo sutartį pasitarkite su rėmėju,kaip Jūsų bendravimas ir bendradarbiavimasvyks toliau;• atidžiai tvarkykite dokumentaciją ir turimas lėšas.Jas naudokite tik pagal paskirtį (t. y. tiems dalykams,kuriems rėmėjas suteikė paramą);• reguliariai renkite finansines ataskaitas. Finansiniųišteklių naudojimo stebėjimą patikėkite mokinių savivaldosinstituciją kuruojančiam mokytojui;• laikykitės duoto žodžio ir vykdykite prisiimtus įsipareigojimus.Jūsų užduotis yra sudominti rėmėją, o jam susidomėjus– stengtis, kad nekiltų jokių nesklandumų, kuriegalėtų sukelti nepatogumų tiek Jums, tiek ir pačiamrėmėjui. Kad ir kaip būtų, nebijokite nesėkmių: juk neveltui Biblijoje parašyta: „Belskis ir bus atidaryta.“ Nepalūžkitepo pirmos nesėmės – susikaupkite ir drąsiaibandykite sėkmę vėl.Atmosferamokinių savivaldos institucijojePROBLEMŲ NUSTATYMAS, APROBAVIMAS,SPRENDIMŲ IEŠKOJIMASNe paslaptis, kad, ko gero, kiekvienai komandai yratekę išgyventi sudėtingų situacijų, kai komandos vidujetvyro slogi atmosfera, daranti įtaką darbo našumui ir jokokybei. Ko gero, taip pat nėra ir nė vienos komandos,kuri nebūtų susidūrusi su vienokiomis ar kitokiomis organizacinėmisproblemomis, todėl labai svarbu gebėtitinkamai ieškoti problemos priežasčių (identifikuotiproblemą), suvokti ir išanalizuoti ją (aprobuoti) bei surastitinkamiausią sprendimo būdą.44

Kas yra problema?Problema – tai susiklosčiusi situacija, aplinkybė,faktas, turintis neigiamą įtaką atmosferai komandoje,komandos narių savijautai, darbo kokybei, jo našumui.Problemos gali būti įvairios ir jas formuluoti taippat galime labai skirtingai. Pavyzdžiui, problema galimelaikyti ir slogią atmosferą komandoje, nes tai turineigiamos įtakos komandos narių darbui. Kita vertus,slogią atmosferą sukelianti priežastis – komandos nariųnepasitikėjimas vieni kitais – taip pat yra problema,kurios priežastys gali būti kitos, dar gilesnės, problemospadariniai. Tikrosios problemos priežastis neretai yraten, kur mažiausiai tikėjomės, todėl ypač svarbu gebėtitinkamai išanalizuoti problemą ir galiausiai rasti jossprendimo būdus.Kas yra problemos nustatymas?Problemos nustatymas – tai visuma priemonių, padedančiųįžvelgti problemą ir nustatyti ją sukeliančiaspriežastis.Kas yra problemos aprobavimas?Problemos aprobavimas – tai problemos ir jos priežasčiųišanalizavimas, padedantis geriau suvokti pačiąproblemą, jos įtaką komandai, jos atmosferai ir darbokokybei. Problemos aprobavimas taip pat labiausiai susijęssu problemos sprendimo plano formulavimu.Kas yra problemos sprendimas?Problemos sprendimas – tai planas, būdas, metodastinkamai panaikinti problemos sukeltus padarinius,siekiant pašalinti ir juos sukėlusias priežastis.Problemos nustatymo procesasTinkamai spręsti problemas, o pirmiausia – jas pastebėti– labai svarbu ne tik komandai ir jos vadovui,bet ir asmeniui, atsakingam už mokinių savivaldosinstituciją, nes laiku įvertinus padėtį ir pastebėjusvykstančius negatyvius procesus, galima užkirsti keliąkomandos išsiderinimui ir sudėtingesnių problemųatsiradimui.Siekti identifikuoti problemą galima pačiais įvairiausiaisbūdais, atsižvelgiant į komandos viduje nusistovėjusiastradicijas, vertybes, bendravimo ir informacijosdalijimosi būdus.Paprastai sudėtinga teoriškai išdėstyti teisingo problemossprendimo schemą, nes kiekvienai situacijaigalioja subjektyvūs kriterijai. Tačiau būtų galima išskirtišiuos problemos sprendimo etapus:• Negatyvių reiškinių ar procesų pastebėjimas. Taigali būti komandos narių motyvacijos sumažėjimas,darbo rezultatų pablogėjimas, organizacinių sunkumųatsiradimas, apkalbos, nepasitenkinimas ir kt.• Problemos suformulavimas. Svarbu ne tik pastebėtinegatyvius procesus, bet ir aiškiai suformuluotipačią problemą. Pavyzdžiui, Komandos narių motyvacijossumažėjimas.• Problemos analizavimas. Dažna klaida – problemospainiojimas su jos sukeltomis pasekmėmis. Paminėtina,kad problemos pasekmė taip pat yra problema,tačiau siekiant pašalinti neigiamus procesus keliančiusdalykus, tenka orientuotis į esminę problemą.Reikia įvertinti, ar mūsų suformuluota problema,kurią rengiamės spręsti, iš tikrųjų yra problema, ar tikneigiamas kitos problemos padarinys. Tai galime palygintisu bėgančiu puodu – užuot stengęsi išspręsti„problemą“ – išvalyti per puodo kraštus srūvantį vandenį,mes turėtume atkreipti dėmesį į tai, kodėl bėgapuodas – galbūt per stipri ugnis, nenukėlėme dangčioir t. t, nes panaikinus pasekmes, problemos esmė niekurnedingsta, todėl natūralu, kad tų pačių neigiamų padariniųgali kilti ir vėliau.• Problemos suvokimas. Nustačius tikrąją problemą,svarbu įsigilinti, ją suvokti ir numatyti galimas jospriežastis. Pavyzdžiui, problema – komandos nariųmotyvacijos sumažėjimas. Priežastys – per didelisdarbo krūvis, tobulinimosi galimybių stoka.• Problemos sprendimo plano susidarymas. Įvertinusproblemą, suvokus jos priežastis ir rengiantisją pašalinti, reikia susidaryti planą, kokiu būdu bussprendžiama problema: kas, kada, kaip ir ką darys.• Grįžtamasis ryšys. Sprendžiant problemą ir vykdantatitinkamus veiksmus, svarbu nuolat stebėti,kuria linkme ir kaip keičiasi procesai. Jeigu viskaskrypsta ne ta linkme, derėtų peržiūrėti problemossprendimo planą. Taip pat svarbu atsižvelgti į aplinkiniųnuomonę ir kitus objektyvius bei subjektyviusveiksnius.• Priežiūra ir stebėjimas. Svarbu suprasti, kad problemųsprendimas neturi būti stichiškas procesas.Viena jo sudedamųjų dalių – siekimas komandojesukurti terpę, kurioje paprasčiausiai neprasidėtų negatyvūsprocesai.Į problemų sprendimo procesus verta įtraukti visąkomandą, nes visapusiškai įvertinus aplinkybes ir problemospriežastis, galima pasiekti puikių rezultatų iružkirsti kelią joms kilti ir vėl. Komandos nariai įgaunapasitikėjimo savo ir komandos draugų jėgomis, spręsdamibendrus klausimus ir taip prisidėdami prie savoaplinkos gerinimo.45

INTEGRAVIMOSI PROBLEMŲ SPRENDIMASKiekviena komanda susiduria su įvairaus pobūdžioproblemomis, viena jų – integravimosi problema.Kas yra integravimosi problemos?Integravimosi problemos – tai komandos nariųarba pačios komandos negebėjimas prisitaikyti prieasmens ar komandos bei jos veiklos. Integravimosi problemospaprastai yra dvejopos:• vidinės – komandos viduje susiklosto padėtis, kainarys komandos kolegų yra „atstumiamas“ arba jispats negeba prisitaikyti prie komandos;• išorinės – sudėtingas naujoko integravimasis į komandosdarbą.Integravimosi problemos yra labai glaudžiai susijusiossu emocine komandos narių, naujokų būsena, charakterioypatybėmis, būdo bruožais, tikslais, poreikiais irlūkesčiais. Sudėtinga išlaikyti šiltą komandos atmosferą,jei joje daugybė įvairių žmonių – asmenybių – todėl suderintivisų lūkesčius, poreikius ir charakterio bruožusyra be galo sunku.Vidinio pobūdžio integravimosi problemas geriausiaspręsti kuo daugiau bendraujant su komanda ir, žinoma,jai bendraujant tarpusavyje. Taip pat labai svarbuatsižvelgti į visų komandos narių poreikius, stengtissudaryti galimybę komandos nariams tobulintis ar lūkesčiamsišsipildyti. Svarbu būti dėmesingiems ir pakantiems,drauge analizuoti problemas ir stengtis visusįtraukti į bendrų sprendimų priėmimą.Į komandą integruojantis naujokams svarbu:• sudaryti sąlygas kaip įmanoma geriau susipažinti sukomandos veikla, tikslais, vidaus taisyklėmis;• susipažinti tarpusavyje;• įtraukti naujoką į komandos veiklą, skiriant bent mažiausiusdarbelius, kad jis galėtų „apšilti kojas“;• stengtis neišskirti naujo nario iš kitų tarpo;• prieš priimant naujoką pasikalbėti apie tai su komandosnariais, parengti juos sutikti ir priimti naująnarį;• domėtis naujoko savijauta, pasiektais rezultatais irstengtis jam pagelbėti, jeigu to prireikia.KOMANDOS NARIŲ SKATINIMASKomandos darbas bus sėkmingas ir našus, jei jos nariaiyra patenkinti, motyvuoti ir atsidavę darbui, todėlkiekvienam vadovui ypači svarbu atkreipti dėmesį netik į komandos narių tobulinimąsi, bet ir į jų emocinęsavijautą. Kiekvienam žmogui malonu, kai jo darbas yraįvertinamas, nes tai jam suteikia naujų jėgų toliau siektiužsibrėžtų tikslų, o kartu ir prisidėti prie bendrų komandosdarbo rezultatų pagerinimo.Kodėl reikia skatinti komandą?Komandos narių skatinimas yra savotiškas atlygisuž jų sunkų darbą, ypač tuomet, kai darbas nėra atlyginamasfinansiškai. Neteisinga manyti, kad vienintelėkomandos skatinimo priemonė yra pinigai. Anaiptol,neretai didesnį akstiną ir motyvaciją suteikia puikiatmosfera komandoje. Svarbu nepamiršti, kad komandosskatinimas yra ne tik komandos vadovo pareiga,šiuo atveju tai labai svarbu ir kiekvienam komandosnariui – palaikyti ir paskatinti savo komandos draugus.Mokytojas ar kitas asmuo, atsakingas už mokinių savivaldosinstituciją, taip pat turėtų pasvarstyti, kokiubūdu galima paskatinti komandą, motyvuoti jos narius,taip sukuriant draugišką, palaikantį ir artimą ryšįsu ja.Skatinti už rezultatus komandos narius reikia,nes tai:• yra atlygis už nuveiktus darbus;• komandos narių motyvavimo priemonė;• padeda sukurti jaukią atmosferą komandoje;• didina komandos nario pasitikėjimą savimi, vadovu,komanda ir jos tikslais.Kokiomis priemonėmis galima skatintikomandą?Komandos narius reikia skatinti ne tik epizodiškai užpasiektus puikius rezultatus, bet ir tuomet, kai nepasiseka.Komandai yra svarbus tiek vadovo, tiek komandosdraugų palaikymas ir supratimas, todėl įvairias skatinimopriemones derėtų taikyti reguliariai.Kokios gali būti skatinimo priemonės?Skatinimo priemonių gali būti įvairių, tai priklausonuo komandos tikslų, susiformavusių tradicijų. Pateikiamekeletą pavyzdžių:• padėkojimas už nuveiktus darbus ar suteiktą pagalbą;• „šauniausio mėnesio parlamentaro“ rinkimai;• arbatos popietės, skirtos neformaliai pabendrauti;• iškylų rengimas;• ir kt.46

PriedasSKUODO „ŠALTINIO“ GIMNAZIJOS MOKINIŲ PARLAMENTO RINKIMAIPARAŠŲ RINKIMO LAPASAš patvirtinu, kad remiu(asmens vardas ir pavardė)pareiškimą dalyvauti ....(data)..... rinkimuose kandidatu į „Šaltinio“ gimnazijos mokinių parlamentą.Eil. Nr. Asmens vardas ir pavardė Klasė ParašasParašus rinko:47

PriedasSKUODO „ŠALTINIO“ GIMNAZIJOS MOKINIŲ PARLAMENTO RINKIMAI2008 m. lapkričio 20 d.BALSŲ SKAIČIAVIMO PROTOKOLAS1. Rinkėjų skaičius mokykloje2. Iš visų turėtų biuletenių skaičius3. Komisijos nariaiNr.1.2.3.4.5.6.7.8.....Komisijos nario vardas ir pavardė4. Nepanaudotų rinkimų biuletenių skaičius5. Rinkimų apylinkės patalpose balsavusių rinkėjų skaičius(šis skaičius nustatomas pagal balsadėžėse rastų biuletenių skaičių)6. Balsadėžės atidarymo laikas val. min.7. Balsadėžėje rastų negaliojančių biuletenių skaičius8. Balsadėžėje rastų galiojančių biuletenių skaičiusBalsadėžėje rasta biuletenių daugiau, negu jų buvo išduota rinkėjams9. Už kiekvieną kandidatą į „Šaltinio“ gimnazijos mokinių parlamentą paduotų balsų skaičius:Kandidato vardas, pavardėBalsų skaičiusIŠ VISO:48

Protokolo pasirašymo data ir laikasMokyklos rinkimų komisijos pirmininkasvardas, pavardė, parašasMokyklos rinkimų komisijos pirmininko pavaduotojasvardas, pavardė, parašasMokyklos rinkimų komisijos sekretoriusvardas, pavardė, parašasNariai:vardas, pavardė, parašasvardas, pavardė, parašasvardas, pavardė, parašasvardas, pavardė, parašasRinkimų stebėtojų pastabos:Eil.Nr.Stebėtojo vardas, pavardė Pastabas raštu teikiu, neteikiu Stebėtojo parašas1.2.3.4.5.6.Pastaba. Stebėtojų pastabos, pateiktos raštu, yra šio protokolo neatskiriami priedai, su kuriais turi susipažinti komisija. Pirmininkas ar sekretoriusjuos sunumeruoja ir pasirašo.vardas, pavardė, parašas49

PriedasSKUODO „ŠALTINIO“ GIMNAZIJOS MOKINIŲ PARLAMENTO RINKIMAI2008 m. lapkričio 20 d.BALSAVIMO BIULETENISPAŽYMĖKITE TIK VIENĄ KANDIDATĄ,UŽ KURĮ BALSUOJATEŽYMĖJIMOPAVYZDYSVardenis Pavardenis50

PriedasŽAIDIMAS „VAGYSTĖ“Sukarpykite korteles ir išdalykite žaidimo dalyviams po vieną ar keletą jų, atsižvelgdami į žaidėjų skaičių (vienumetu gali žaisti iki 33 žmonių).Užduotis: per 20–30 min. komandai reikia atsakyti į klausimus:• Kas buvo pavogta?• Kaip buvo pavogta?• Kas yra vagis?• Kokie buvo vagies motyvai?• Kada buvo įvykdytas nusikaltimas?Taip pat atsakykite ir į šiuos klausimus:• Kas atsitiko su kitais daiktais?• Kas dalyvavo pobūvyje?Pastaba. Išsamesnį žaidimo aprašymą rasite skyriuje apie komandos formavimą.Ponas Vagilis buvo labai susidomėjęs poniosNevėkšlienės brangiu žiedu su deimantu.Ponia Nevėkšlienė nuolatos pameta daiktus.Ponai Smitai surengė pobūvį vasaros saulėgrįžosproga.Artisimisso buvo XVI amžiaus italų dailininkas.Kažkas nugirdo poną Goduolį sakant, kad jispadarytų bet ką, kad tik gautų vertingą paveikslą.Ponui Nevėkšlai labai reikia pinigų, kad išvengtųbankroto.Manoma, kad ponas Goduolis yra labai turtingas.Ponia Nevėkšlienė beveik visą vakarą praleidotamsiame vidinio kiemo kampe su ponu Gražuoliu.Panelė Asmenybė, atvykusi į pobūvį, susižavėjopaveikslu.Panelė Asmenybė iš pobūvio išėjo 10 val. vakaro.Panelė Turtuolė negalėjo rasti to, kurį atsivedė įpobūvį.Ponai Nilai pasibaigus pobūviui savo kieme radoketuris šunis.Ponia Nevėkšlienė išėjo apie pusę dešimtos vakaro.Ponas Gražuolis išėjo iš pobūvio 20 min. vėliau neguponia Nevėkšlienė.Ponas Vagilis buvo brangenybių vagis.Panelė Gražuolė išėjo iš pobūvio su ponu Vagiliu.Panelė Turtuolė išėjo panašiu metu kaip ir ponasNevėkšla.Ponas Vagilis visą vakarą šoko su panele Gražuole.Išėjusi iš pobūvio Ponia Nevėkšlienė pasigedo savožiedo su deimantu.Ponai Smitai turėjo dailininko Artisimisso paveikslą.XVI amžiaus italų tapytojo paveikslai yra ganavertingi.Ponas Nevėkšla prekiauja meno kūriniais.Ponas Nevėkšla visada nešiojasi savo portfelį.Visi dailininko Artisimisso paveikslai yra nedideli.Panelė Asmenybė, išeidama iš pobūvio, matė kažkąžvilgant vidinio kiemo kampe.Panelė Asmenybė, išeidama iš pobūvio, pastebėjo,kad paveikslo, kuris jai taip patiko, nebėra.Panelė Turtuolė į pobūvį atsivedė savo šunį.Ponai Nilai turėjo tris šunis.Ponia Nevėkšlienė, išėjusi iš pobūvio, žavėjosiArtisimisso paveikslu.Ponas Gražuolis buvo kleptomanas.Ponas ir ponia Nevėkšlos iš pobūvio išėjo kartu.Panelė Gražuolė matė paveikslą, išeidama iš pobūvio9:45 val.Panelė Turtuolė ir ponas Goduolis iš pobūvio išėjokartu.51

Naudota literatūraKasiulis J., Barvydienė V. Vadovavimo psichologija. Kaunas: Technologija, 2001.Lietuvos mokinių parlamento žinynas. Vilnius, 2004.Organizacijų valdymas. Mokymo vadovas T-Kit , nr. 1.Panaudotos kai kurios Vaido Bacio skaidrės.Agnė BukavickaitėGirvydas DuoblysSavivaldos gidasMokinių savivaldos organizavimas ir vadyba mokyklojeRedagavoJustinas Šorys2009-12-15. Tiražas 1 000 egz.Išleido ir išspausdino UAB „Sapnų sala“, S. Moniuškos g. 21, LT-08113 Vilnius