Astronomijos ir astronautikos naujienos - Vilniaus universitetas

„Raskime lietuvius Lietuvos istorijoje“Istoriko Adolfo Šapokos šimtmeèiui (1906–1961)Ðiuos þodþius 1932 m. jaunas VDUdëstytojas A.Ðapoka tarë pradëdamasraðyti istorines studijas. Ðiemet sukako70 metø garsiajai „Lietuvos istorijai“ ir 100metø iðkiliam jos redaktoriui.Lietuvos mokslø akademijos bibliotekojepaþymint garbingà sukaktá, ðiø metøvasario 8 d. atidaryta paroda „IðkiliamLietuvos istorikui Adolfui Ðapokai – 100“,atskleidusi mokslininko darbus, jo dinamiðkàgyvenimà, darbðtaus, veiklaus, nepailstanèioþmogaus asmenybæ.Gyvenimas A.Ðapokos nelepino –anksti neteko motinos, mokslus pradëjoeiti sudëtingais 1918 m. toli nuo gimtøjøGrybeliø (Utenos r.) – pirmojoje lietuviðkojeprogimnazijoje Vilniuje. Vëliau – Utenosprogimnazija, Panevëþio gimnazija,Lietuvos universiteto Humanitarinio fakultetoistorijos specialybë. Istorijà dar gimnazijojedëstë J.Yèas, galbût tai paskatinogilintis á ðià sritá. Staþuotës Èekoslovakijoje,Ðvedijoje, Vilniaus archyvuose plëtëmokslininko akiratá. Jø rezultatas – studijosir straipsniai apie senovës lietuviøsantykius su èekais, sudëtingos XVII a.Lietuvos istorijos aktualijos bei Vilniausmiesto istorijos tyrimai. A.Ðapokos veiklaneatsiejama nuo Vytauto Didþiojo universiteto,kuriame dëstë nuo 1932 m. ikiperkëlimo á Vilniø ir uþdarymo 1943 metais.Èia istorikas subrendo kaip pedagogasir mokslininkas. Lietuvos MA bibliotekosRankraðèiø skyriaus fonde saugomiA.Ðapokos skaitytø paskaitø ávairiomisLietuvos istorijos temomis rankraðèiai,ranka raðytos disertacijos. Fonde182 saugojimo vienetai (857 lapai). Apþvelguspublikacijø gausà matyti, kaipA.Ðapoka stengësi „rasti lietuvius Lietuvosistorijoje“. Jis kritiðkai vertino ir analizavoðaltinius, remdamasis faktais lauþënusistovëjusius stereotipus, pagrástai polemizavosu Lietuvos ir Lenkijos profesoriaisdël daugelio faktø vertinimo ir interpretavimo.Jo moksliniø publikacijø tematika– socialinë, ekonominë, kultûrinë, politinë,atskirø miestø istorija, o chronologinëstyrinëjimø ribos – nuo seniausiø laikøiki pat savo laikotarpio. Plaèiajai visuomeneiA.Ðapoka neatsiejamas nuo ,,Lietuvosistorijos“, taèiau jo darbø bibliografijasudarytø keletà ðimtø pozicijø.A.Ðapoka paliko ryðkø pëdsakà tiekVilniuje, tiek Vokietijoje, tiek Kanadoje –visur, kur gyvenimas nubloðkë. Jis buvopuikus pedagogas, istorikas, visuomenininkas.Jo redaguoti „Tëviðkës þiburiai“(Toronte) atliko didþiulá vaidmená palaikantlietuvybæ uþ Atlanto. Taèiau ankstyvamirtis nutraukë pradëtus darbus.Istorikas nëra uþmirðtas, nors ir palaidotastoli nuo savo gimtøjø namø –1993 m. jo gimtinæ skulptorius P.Kaziûnasáamþino koplytstulpiu, 1996 m. Utenojejo garbei pavadinta mokykla, kuriosvardo suteikimo iðkilmëse dalyvavoir anûkë Liana Ðipelis, joje veikia istorikoatminimo kambarys-muziejus.2003 m. Vilniaus pedagoginio universitetoIstorijos fakulteto viena auditorijapavadinta jo vardu. Istorikai tyrinëjaA.Ðapokos veiklà, pristato plaèiajai visuomenei.Tarp istoriko 100-meèiui skirtørenginiø – paroda Lietuvos MA bibliotekoje,dokumentø ir senøjø þemëlapiøparoda Lietuvos nacionalinëjeM.Maþvydo bibliotekoje, parodos Panevëþio,Alytaus ir Ðilutës vieðosiose bibliotekose,konferencija Utenoje „AdolfasÐapoka Lietuvos istorijos edukacijoje“,konferencija Kaune „Lietuvos prieðkarioistoriografija: Adolfo Ðapokos karta“ir paroda, paskaita Vilniaus Rotuðëjeapie A.Ðapokà kaip Vilniaus miesto istorijostyrëjà. Kaune nutarta gatvæ pavadintijo vardu, taip pat VDU atidarytaAdolfo Ðapokos vardo auditorija. Lietuvospaðtas iðleido A.Ðapokai skirtà vokàir paðto þenklà. Lietuvos istorijos institutasnumatæs iðleisti rinktinius raðtus.Belieka pridurti bendramokslio irdraugo Z.Ivinskio pasakytus þodþius:„Jo (A.Ðapokos) vieta tikrai kapinëseGedimino sostinëje, kurios istorijai jistiek daug dëmesio skyrë“.EGLË PAÐKEVIÈIÛTË-KUNDROTIENËLietuvos mokslø akademijos bibliotekaParodos atidarymo proga kalba Vilniaus pedagoginiouniversiteto prorektorius istorikas Aivas Ragauskas9 770134 308013ISSN 0134-3084, ,,Mokslas ir gyvenimas” 2006 Nr.3, 1-40, Indeksas 5052, 3,95 Lt