Astronomijos ir astronautikos naujienos - Vilniaus universitetas

menys yra randami Vakarø Lietuvoje.Jiems gaminti daþniausiai buvo naudojamasrausvas Suomiðkas rapakyvis. Jøforma suapvalinta, o plokðèiame pavirðiujeiðkalti dubenëliai – plokðèiadugniai.Iðtyrinëjæ Lietuvoje rieduliø akmens dirbinius,galime kalbëti apie specifiðkà ledyninëseratinës srities paskutiniojo Nemunoapledëjimo archeologinæ kultûrà.Gaila, kad neliko laukuose rieduliø,dar labiau gaila, kai matome griûvanèiusakmeninius pastatus, sumûrytus ið tøskaldytø rieduliø. Tokie pastatai yra unikaliosmûsø laukø akmenø petrografinëskolekcijos. Gaila, kad tokie pastatai apleisti,seniai be stogo, griûvantys. Juk taistatybos, architektûros, etninës kultûrosir petrografijos paveldo paminklas. Reikëtøjiems gràþinti funkcinæ reikðmæ, galimabûtø árengti patalpas, kurios atitiktøðiø dienø poreikius. Gaila, kad nedaug irbaþnyèiø Lietuvoje yra sumûrytø ið laukoakmenø, pvz., Salako, Gelvonø, Uþuguosèioir kt. Norëtøsi daugiau, nes baþnyèiømûruose didesnë tikimybë iðlikti visaiðiai gamtinio paveldo elementø ávairovei.Sakysite, yra rieduliai – geologiniaipaminklai. Paskelbtø geologiniais paminklaisrieduliø sàraðas yra ilgas – daugiaukaip ðimtas. Jie tikriausiai ilgiau iðliks, taèiaujie atspindi pavieniø rieduliø atmainøegzempliorius.Ne taip labai gaila, kad griûva ið moliosuplûkti ûkiniai pastatai – gyvuliø tvartai,nes molis juose nëra autentiðkas, iðjo jau padaryta statybinë medþiaga, beto, molio sluoksniai lieka þemëje, jø visøneiðkasi, o rieduliai ið pavirðiaus jau surinkti.Jø ið þemës tiek neiðkasi, kiek buvogamtos jëgø ið ledyno sànaðø sutelktaþemës paviršiuje.Lietuvoje laukø akmenys pritraukiadaugelio dëmesá, tokia yra jø prigimtinëtrauka. Mano profesiná pasirinkimà taippat ið dalies nulëmë laukø akmenys. Iðvisø akmenø gerbëjø labiausiai pasisekëMosëdþio gydytojui Vaclovui Intui, kuriampadëjome apiforminti unikalø Lietuvosakmenø muziejø po atviru dangumi.Tai turëtø ateityje bûti akmenø muziejusparkas. Nepalikime be dëmesio kitø unikaliøakmenø rinkëjø ir jø kolekcijø. Lietuvojestokojame mûsø kraðto universalausmuziejaus. Aplinkiniuose ir atitolusiuosekraðtuose visur tokie muziejai seniai ásteigtiir gyvuoja. Lietuvos gamtos identitetui –rieduliams turëtume skirti deramà dëmesáir iðsaugoti dar likusias jø apraiðkas. Bûtinaávertinti jø istoriná palikimà – kulto akmenis,akmeninius árankius, kûlgrindas,akmenø þiedus pilkapiuose, piliø rieduliusir akmenis didinguose akmenø pastatuoseir kt. Daug netekome neatsakingai, galimasakyti, barbariðkai, naikindami savoidentiteto poþymius.Ðiais metais Lenkijoje leidykla „Muza sa“ iðleido knygà sunuostabiomis iliustracijomis „Gintaro istorijos“. Knygos autorë –Lenkijos mokslø akademijos Þemës muziejaus Gintaro skyriausvadovë prof. habil. dr. Barbara Kosmowska-Ceranovicz.Knyga apie gintaràKnyga lenkø ir anglø kalbomisreprezentuoja Lenkijoje saugomus gintaroegzempliorius. Daug jø yra sukauptaLenkijos mokslø akademijos Þemësmuziejaus saugyklose. Áregistruota daugiaunegu 24 000. Vienu numeriu áraðytiá registracijos knygas saugomi kartaiskeli ar net keliolika gintaro gabalø. Taigijø skaièius gerokai virðija 100 000.Þurnale pristatoma knyga – originalusautorës tyrinëjimø ir darbo muziejujerezultatas. Joje labai vaizdþiai pasakojamaapie gintaro kilmæ, ið ko jissusidaræs, pateiktos ávairiø formø gintarosakø laðø nuotraukos. Charakterizuojamospasaulyje pasitaikanèios gintaromineralinës atmainos. Pasirodo,gintaro daug kur randama mezozojauskreidos sistemos ir kainozojaus terciarogintaringose nuogulose.Man pasirodë originali nuotraukasu gastropodo sraigës kamerø gintarouþpildais.Kaip pasakojo autorë, jos ádomusatradimas yra tai, kad gintaro intarpuose,uþpildytuose dujomis ir skysèiais,pasitaiko naujo mineralo kristaliukø, kuriøcheminëje sudëtyje nëra gintaruibûdingø cheminiø elementø. AptariamosSambijos, Ukrainos Klesovo gintarokasyklos.Iðsamus knygos skyriusskirtas inkliuzijoms gintare irjø kilmei. Niekur kitur nemaèiautiek daug ávairiø vabzdþiøir vabalø intarpø gintarekaip ðioje knygoje. Gerai yraiðlikæs drieþas gintare, kurisbuvo surastas prieš 107 metusSambijoje. Jo fotografijataip pat pateikta knygoje.Gintaro juvelyriniødirbiniø istorijaBaltijos regionenuðviesta nuoseniausiø neolitolaikø iki ðiø dienø.Tai ne vien lietuvaièiøkaroliai, betir kulto bei buitiesdirbiniai. Popieþiaus Jono Pauliaus IIiniciatyva gintaro suknele papuoðtaMadona su kûdikëliu rankose (autoriusMarius Drapikovskis) Jasnos Gurosðventovëje.Ðios knygos autorei, kaip tûkstantmeèiogintaro tyrinëtojai, 2001 m. buvoáteiktas nuostabus meniðkas natûralusgintaro gabalas, átaisytas stove. Tokiosstatulëlës, ásteigtos tarptautinës gintarodraugijos, yra áteiktos vos dviem gintaristams.Gintarine lakðtingalaapdovanojamiSopoto festivalio dainininkai.Mums taip pat reikëtøapdovanojant ávairiuslaureatus áteikti gintaraispapuoðtus prizus.Prof. habil. dr.Algirdas GAIGALAS