Astronomijos ir astronautikos naujienos - Vilniaus universitetas

LietuvosgamtosidentitetasAtkelta ið 21 p.Tyrinëjant akmeniniø pastatø sienøakmenis krinta á akis mûrijimo technologija.Sienos sumûrytos ið 50x65 cm irsmulkesniø 30x25 cm skaldytø lauko akmenø.Tarpai tarp stambiø rieduliø uþpildytitokiø pat akmenø skalda. Akmenyssprogdinti. Matyti skylës sprogstamajaimedþiagai padëti.Kai kurie rieduliai Baisogalos apylinkëseyra paskelbti geologiniais paminklais.Prie Baisogalos 2 km á rytus Valatkoniømiðke guli du rieduliai: velnio (ValatkoniøI) ir angelo (Valatkoniø II). Velnioakmuo, dar vadinamas Valatkoniø akmeniuarba Valatkoniø I akmeniu, yra perskilæs.Jo ilgis 5,65 m., plotis ~ 4,05 m, aukðtis2,5 m. Didþiausia apimtis ~ 15,56 m.Riedulys atplëðtas nuo mikroklininio granitosu biotitu uolos Fenoskandijoje ir atvilktasprie Baisogalos paskutiniojo Nemunoapledëjimo Baltijos stadijos Vidurio Lietuvosfazës metu prieð 14 000 metø. Jissu ledynu keliavo daugiau kaip 600 km,kol pasiekë dabartinæ vietà. Apie ðá rieduláyra pasakojamos legendos. Viena legen-da tvirtina, kad akmená perskëlë velnias.Pastarasis taip paþymëjo dviejø ponø þemësvaldas, dël kuriø ribos jie ginèijosi.Ðiaurryèiau Baisogalos prie Vileikiø,Vabaliø, Vainiûnø ir Piepaliø yra keturi mitologiniaikulto aukø akmenys su dubenëliais.Ðie akmenys yra ne tik geologiniai,bet ir ir etninës kultûros bei archeologiniaipaminklai, petrografiniai eksponatai.Prie tokiø akmens archeologiniø radiniøpriklauso akmens amþiaus pabaigosakmeniniai árankiai, daþniausiai akmenskirviai ir kirvukai. Jie pagaminti ið atspariø8 pav. Alandø salø granitas Valatkoniø buvusiochemikalø sandëlio sienojemechaniniam poveikiui uolienø gargþdoir smulkiø rieduliø, pasitaikiusiø èia pat,laukuose, tarp ledyniniø rieduliø, atneðtøið Fenoskandijos. Akmens amþiaus þmonësmokëjo atskirti tinkamus riedulius kirvukamsgaminti. Jie daþniausiai pagamintiið uralitiniø porfyritø ir diabazø, kurie yrasunkûs ir atsparûs. Uralitiniai porfyritai, iðkuriø rieduliø pagaminti kirviai, ledyno buvoatneðti ið Pietinës Suomijos vidurio, odiabazai - ið Pietvakariø Suomijos. Ið laukoakmenø padarytø árankiø gausiai randamavisoje Lietuvoje.Akmens kirvukø ir aukø akmenø galimatikëtis surasti pas privaèius asmenis irasmeninëse kolekcijose. Jø galima surastidirbant laukø darbus,todël reikëtø á juos atkreiptidëmesá, kad neprapultøpraeities materialinëskultûros paminklai.Saugiausia irderama vieta tokiemsarcheologiniams radiniamsyra muziejai, ákuriuos derëtø radiniusatiduoti. Jie ten bus prieinamityrimams ir studijoms,tik bûtina suraðytitokio radinio paprastàinventorizacijosaktà: kur surastas, kokiojepadëtyje, kas surado,kada surado ir kitasaplinkybes.Lietuvoje ið rieduliøpadarytø kulto arbaaukø akmenø taip patiðliko daug kur. Juostyrinëjant krito á akis suteiktapenkiakampëforma su plokðèiameakmens pavirðiuje kûgioformos dubenëliu.Tokiø aukø akmenøpaplitimo arealas yragrieþtai ribotas. Kitosformos dubeniuoti ak-7 pav. Alandø salø smulkiagrûdis rapakyvisValatkoniø buvusio chemikalø sandëliosienoje. Riedulys susprogdintas iðkaltojeskylëje padëjus sprogstamosios medþiagos9 pav. Perniogranitas Valatkoniøbuvusiochemikalø sandëliosienoje10 pav. Feldðpatinisgranitinisgneisas su þëruèiø(biotito) tamsiomisjuostelëmisBaisogalos Komarodvaro ûkiniopastato sienojeAlgirdoGAIGALOnuotr.38 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 3