Astronomijos ir astronautikos naujienos - Vilniaus universitetas

Istorinë savimonë – pilietiðkogyvenimo pagrindasProf. habil. dr.Juozas AlgimantasKRIKŠÐTOPAITISSveikinameilgametá þurnalobendradarbá,lietuviðkø vardøkalnø þemëlapiuoseieðkojusáLietuvos alpiniadospropaguotojà,moksloistorikà profesoriøJUOZÀALGIMANTÀKRIKÐTOPAITÁ75-ojo gimtadienioproga.Stiprybës,iðtvermës dardaug daugmetø!Mokslas ir gyvenimasVirginijos VALUCKIENËS nuotr.mingø klausimø turinyje glûdiávykiø, jø trukmës ir vietovësvaizdiniai, kuriø esmesnusako fundamentinës laiko irerdvës sàvokos. Jos taip patir atraminës filosofinio màstymokategorijos.Paþinimas vyksta pagaltam tikras taisykles, turinèiassavo logikà bei sintaksæ. Sukauptopaþinimo tekstai fiksuojaprasmes, reikðmes, kuriossavo ruoþtu sudaro kultûrossemantikos sluoksná. Pasauliopaþinimo turinys atsispindiþmogaus veiklos rezultatuose:mokslo, inþinerijos, literatûros,meno srièiø kûryboje. Tai galingaintelektinë sfera, formuojanticivilizacijos gërybiø vartotojøpasaulëjautà, tikslus ir vertybinesorientacijas.Kvieèiu atkreipti dëmesá ávienà aplinkybæ: nors gamtosir techniðkieji mokslai yra racionalûs,grieþtai argumentuojamidalykai, taèiau jie gimstaieðkojimø, kûrybinës kanèiosir dþiaugsmø sraute, t.y. jiegimsta suþadinti emocijø irjausmø painiavos. Apie tai bylojadramatiniai mokslo istorijosepizodai. Gamtos mokslaikaip ir humanitariniai yra dvasinioþmogaus pasaulio dalis,atspindinti sieká suvokti Visatosir savo paties sandarà, reiðkiniøharmonijà, pasaulio vieningumàir galop priartëti prie DidþiosiosTiesos – prie tos amþinaiviliojanèios Iliuzijos.Intelektinëje veikloje, kûrybinëjesaviraiðkoje atsiveriaþmogus bei jo santykis su tikrove,su dviejomis jos dalimis –su visuomene ir gamta. Paþindamassave, savo aplinkà þmogussuþmogina (humanizuoja)pasaulá, nes nëra kito kelio á pasaulákaip pats Homo sapiens.Per save, per savo psichikà jisþvelgia á pasaulá. Jis pats yra tasinstrumentas, kuriuo kuriamastikrovës vaizdinys.Regëdamas aplinkà, girdëdamassklindanèius balsus,liesdamas ávairius daiktusþmogus nuolatos fiksuoja savyjeaplinkos teikiamà informacijà,kuri kaupiasi jo sàmonëje.Èia atsiranda taip pat ir kitaispojûèiø kanalais patekusiosþinios. Sukauptas þiniømasyvas, apmàstant, analizuojantir já apibendrinant, tampatolesnio paþinimo pagrindu.Tad galima sakyti, kad paþinimasyra labai humanizuotasprocesas, kuriame iðryðkëjajo antropocentrinë esmë.Þmogus kaip individas egzistuoja– apie tai jau buvo minëta– dviejose terpëse: gamtojeir þmoniø bendrijoje – visuomenëje.Svarbu paþymëti,kad þmogus yra neatsiejamadalis tø terpiø: ir gamtos,ir visuomenës. Jis atsiradokaip Gamtos kûrinys, o kaipmàstantis subjektas susiformavoVisuomenëje. Humanitarine,etine prasme jis yra atsakingasir gamtos pasauliui,ir savo gentainiams. Bûtenttaip gimsta tas individo ásipareigojimas,ta jo dviguba naðta,kurios sandus mes galimesàlyginai pavadinti pilietiškumuir ekologine sàmone. Deja,ir pilietiðkumas, ir ekologinësavimonë yra labai paþeisti.Bet tai jau kita tema.Subrendusiam ir intelektualiaipasirengusiam individui,jei jis ádëmiai þvelgia á save ir ápasaulá, neiðvengiamai kylaklausimai: Kas aš esu ir Kodëlesu?Ieškodamas atsakymo áklausimà kas esu? þmogusþvelgia á savo paties praeitá, ásavo genties, tautos, valstybësistorijà. Ðioje màstymokryptyje istoriškumas tampa josavimonës pagrindu.Atsakymo á antràjá klausimàkodël esu? protas ieškosukauptame þmonijos patyrime,pasaulio reiðkiniø apibendrinime,jo analizëje. Kitaip tariant,istorinëje ir filosofinëjerefleksijoje. Koks mano ðaliesraidos kelias? – istorikas klausiasavæs ir aplinkiniø. Filosofiðkainusiteikusiam asmeniuirûpi kitokie klausimai; jis siekiaiðsiaiðkinti, kokia jo egzistencijosprasmë, kodël já slegiagyvenimo Þemës planetojerûpesèiai.Istorinis ir filosofinis màstymai,nagrinëdami ðiø klausimøtematikà, vienas kità remia. Filosofijaireikia konkreèiø atramostaðkø, reikia istorijos, nesbe faktø filosofija tampa spekuliacijøarena, kurioje þongliruojaávairaus plauko iðmintiesmistifikatoriai. Istorija, jos faktaibe filosofinio, be teorinioapibendrinimo praranda turiningumà,reikðmingumà kultûrospavelde. Istorija tuomet liekatik faktø lentele, tik apraðomuojutekstu, tinkamu muziejøinventorizacijai.Lygiai taip pat bet kurigamtos ar kitø mokslø sritis,jos istorija be filosofinio þiniøapmàstymo lieka duomenø arreceptø rinkiniu, naudinguvien tik amatininkø reikalams.Liudwigas Wittgensteinasyra pareiðkæs tokià mintá: filosofija– ne mokslas, o gyvenimobûdas. Að esu linkæs pasiûlytikitokià minties parafrazæ:istorija, istorinë savimonëyra pilietiðko gyvenimo pagrindas.Apibendrinus tai, kas èiabuvo aptarta, galima teigti: istorijair filosofija, áprasmindamospasaulio paþinimà kultûroje,tampa humanitariniaismokslo pagrindais. Èia – ávairiøþiniø sintezëje mokslas ágyjakultûros vertybës turiná.Prieð deðimtmetá Vilniujeapsilankæs prof. TimothyRadcliffe’as iðtarë iðmintingusþodþius. Jø turinys: universitetasturëtø iðmokyti mussuvokti, kiek daug reiðkia bûtiþmogumi.Màstant toliau ryðkëja teiginys:kad þmogus netaptøvien tik vartotoju, o jo dvasinisturinys nepavirstø vien pasiûlørinkos preke, mûsø universitetaiprivalëtø gamtos irtechniðkøjø mokslø studijøprogramose skirti deramà vietàhumanitariniams pagrindams.O jei humanitariniømokslø programose atsirastøvietos paskaitø kursams, atskleidþiantiemsesminiusgamtos mokslø þiniø turinius,susiklostytø galimybës naikintiprieþastis, kelianèias nesusikalbëjimoproblemà tarp humanitarøir grieþtesniø moksløatstovø.Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 3 37