Astronomijos ir astronautikos naujienos - Vilniaus universitetas

talø paveikslà „Burliokai prie Volgos“(1870–1873), gali ásivaizduoti, kad panaðiaibuvo tempiami baidokai ir Nemunu.Prieð pat 1940 m. okupacijà turtingesnisavininkai stengësi ásigyti nedideliø motorlaiviø,galinèiø stumti vienà baidokà. IðVokietijos pradëjo rodytis baidokø su vidausdegimo varikliais. Tokiø baidokø nënegalëtum vadinti tradiciðkai baidokais:tai jau tam tikra motorlaiviø rûðis.Plokðèiadugniø baidokø grimzlë (t.y.panirimas vandenyje) buvo tolygi. Dëlmaþo ir nevienodo, netgi kupstuoto Nemunogylio ði savybë baidokams buvolabai pravarti. Baidokø dydis buvo ganaávairus. Paprastai jø dydá nusakydavo galimaskroviniø krûvis tonomis. Bûta visaimaþø baidokëliø, kaip antai: „Nemunëlis“ástengë gabenti iki 71 t, „Dubysa“ –Baidokas su burëmisKlaipëdos (KaraliausVilhelmo) kanale.Po 1939 m.Atvirukas. Fotografija A.Henigo (Henning)Baidoko,,Marijampolë”águla pozuojaprie ðturvalo.Deðinëjestraipsnioautorius.1939 m.Baidokas,,Marijampolë”Kaune. 1939 m.Ið ArnoldoPiroèkinoalbumojø, lietø, o vasarà ir nuo karðtø saulësspinduliø, daugumas baidokø turëdavovairinæ (kas ne kas sakydavo „styrbûdë“).Tada baidoko aukðtis padidëdavo. Baidokogale, ant medinio vairo, bûdavo bûtinaiiðkeliama plaukimo metu valstybinëvëliava.Dalis baidokø turëdavo dengtà triumà,kuris apimdavo beveik visà plotà nuo vadinamosios„kajytës“ iki laivo priekyje,smailumoje, árengtos belangës patalpos.Triumà dengdavo taip pat paaukðtinimassu kilnojamaisiais dangèiais, kurie, sudurtiant tam tikros atramos, sudarydavo á abipuses þemëjantá stogà. Já skaidydavo didesniuosebaidokuose tilteliai, jungiantysabu bortus. Priekiniame tiltelyje stovëjosignalinis stiebas – aukðèiausias baidokoantstatas. Prie jo kabindavo þibintusar vëliavëles. Plaukiant pro þemus tiltustoká stiebà buvo paprasta nuleisti.Dengtame triume kraudavo prekes,kurioms bûtø galëjæ pakenkti lietûs, pavyzdþiui:cementas, javai, cukrus, druska,kopra (kokoso palmiø rieðutø þievës),drëgmei jautrûs pramonës gaminiai. Baidokaibe dengtø triumø gabendavo krovinius,kuriems drëgmë neturëjo reikð-Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 3 35tis bûdavo kur kas didesnis. Visø pirmatà aukðtá didindavo paskuigalyje árengtapaaukðtinta gyvenamoji patalpa (daugumasjà vadindavo „kajyte“), kur gyvendavobaidoko vadas („ðiporius“) su ðeima.Tame paaukðtinime ið abiejø ðonøbûdavo bent po porà langeliø, apðvieèianèiønedidelá kambarëlá ir virtuvaitæ,kurioje stovëjo koklinë krosnelë valgiuigaminti ir patalpai ðildyti. Ið krosnelës ávirðø ëjo kaminëlis.Lauke virðum paaukðtinimo stovëjo„ðturvalas“, kuriuo sukinëjamas paèiamebaidoko gale medinis vairas. Beje, netekogirdëti, kad upeiviai bûtø vartojæ þodášturvalas: sakydavo tiesiog vairas, ir tiek.Kad vairininkas bûtø apsaugotas nuo vë-34 t, „Laimë I“ – 80 t ir t.t. Vidutiniokaisvadintume baidokus nuo 100 iki 300 t,pavyzdþiui: „Bitë“ – 110 t, „Vaiguva“ –140 t, „Merûnas“ – 201 t, „Marijampolë“– 293 t ir kt. Paskutiniame nepriklausomosLietuvos penkmetyje, prieð 1940metus, imta statyti didelius baidokus. Tailëmë kelios aplinkybës: eksploatacijospranaðumas ir, svarbiausia, atsirado finansiðkaipajëgiø uþsakovø. Antai akcinëbendrovë „Lietuvos Baltijos Lloydas“1938 ir 1939 metais pasistatydino 6 baidokus,kuriø keliamoji galia virðijo 600 t:„ Dþiugë“ pajëgë krauti 657 t prekiø, „Pajauta“– 655 t, o „Irvë“ ir „Auksë“ – po650 t kiekviena. Suprantama, baidoko tonaþasbetarpiðkai susijæs su laivo gabaritais– jo ilgio, ploèio ir ðonø (bortø) aukðèiodydþiais. Minëtoji „Dubysa“ buvo vos15,76 m ilgio, 3,57 m ploèio ir 1,15 maukðèio. „Marijampolës“ duomenys atitinkamaitokie: 39,40 m ilgio, 7,00 m ploèioir 1,85 m aukðèio. Ðeðiaðimtiniø baidokømatmenys buvo dar didesni: „Dþiugë“turëjo 55,16 m ilgio, 8,06 m ploèio ir2,00 m aukðèio.Jeigu pridësime visokius antstatus, iðkylanèiusvirðum bortø, tai baidokø aukð-