Astronomijos ir astronautikos naujienos - Vilniaus universitetas

Astronomijos irastronautikosAtkelta ið 19 p.Bus tyrinëjama Veneros atmosfera,jos cheminë sudëtis, oro sroviø judëjimas,temperatûra ir kiti parametrai. Erdvëlaivispaleistas Rusijos raketa Sojuz-Fregat iš Baikonuro kosmodromo Kazachstane.naujienos2005 metaiMarsomobiliai tæsia tyrinëjimusDu marsomobiliai – Spirit ir Opportunitysutiko Naujuosius metus darbingi irpilni energijos. Spirit sausio 4 d., o Opportunity– sausio 25 d. atðventë pirmuosiusdarbo Marse metus. Tuo metu Spirittoliau sunkiai kopë á virðø Kolumbijosaukðtumø ðlaitais, o Opportunity artëjoprie erdvëlaivio apsauginio skydo, kurisnukrito netoliese, erdvëlaiviui besileidþiantant Marso.Kolumbijos kalvos iškilusios maþdaug100 m virš jas supanèiø Gusevo krateriolygumø. Ðios aukðtumos buvo matomospirmojoje Marso pavirðiaus panoramojerytø horizonte uþ 3 km nuo erdvëlaivio nutûpimovietos. Tada atrodë, kad tai tolimair nepasiekiama vietovë, kurià galbût pavyksiðtyrinëti tik po daugelio metø kitøekspedicijø metu. Taèiau tikrovë aplenkësvajones. Marsomobilis jau 2004 m. rugpjûtápasiekë aukðtumø papëdæ ir pradëjokopti aukðtyn, pakeliui paveiksluodamasaplinkà ir tyrinëdamas aptiktus ádomiusakmenis. Kuo aukðèiau, tuo daugiauatradimø. Lygumoje didþioji dalis akmenøbuvo vulkaninës kilmës, o aukðèiau visdaþniau buvo aptinkamos nuosëdinës uolienos,kaþkada susidariusios po vandeniu,o po to iðsvaidytos po apylinkes krintanèiømeteoritø. Kai kurie plokðti akmenysbuvo sudaryti ið vulkaniniø uolienø (olivino,pirokseno ir magnetito) gabaliukø,kuriuos á sluoksniuotà pyragà po vandeniusucementavo magnio sulfato druska.Dar aukðèiau pasirodë ir labai senos buvusioeþero ar jûros dugno nuosëdiniø uolienøatodangos. Kiekviena atodanga rodëskirtingà cheminæ sudëtá, bet visur buvorasta vandens pëdsakø. Rugpjûèio mënesáSpirit pasiekë aukðèiausià Kolumbijosaukðtumø taðkà, pavadintà Hasbandokalva. NASA taip pavadino ðià vietovæpagerbdama astronautà Rikà Hasbandà,2003 m. sudegusio atmosferoje erdvëlaivioColumbia vadà. Nuo Hasbando kalvosatsivërë niekieno nematytas vaizdas árytus ir pietus. Marsomobilio perduotojepanoramoje kitoje aukðtumø pusëje matytinuosëdiniø uolienø sluoksniai ir uþ jøplytinti plokðtikalnë. Iðtyrinëjæs Hasbandokalvà, Spirit leisis á kelionæ þemyn pietøkryptimi. Kelias þada bûti pavojingas, nesðlaitas gana status ir pilnas akmenø.Tuo tarpu marsomobilis Opportunity kitojeMarso pusëje, Meridiano lygumoje,taip pat dirbo labai sëkmingai. 2004-øjø pabaigojeOpportunity iðsiropðtë ið Endurancekraterio dugno ir atvaþiavo prie erdvëlaivioapsauginio skydo, kuris nukrito antpavirðiaus erdvëlaiviui leidþiantis. Jo mikroskopinësnuotraukos leis kitø skrydþiø áplanetas konstruktoriams atsiþvelgti á ðioskydo trûkumus ir silpnàsias vietas. Ypaèsvarbu buvo patirti, kaip giliai skydo apsauginásluoksná paveikë ákaitimas skriejantMarso atmosferoje. Uþ keliø metrø nuo skydorastas futbolo dydþio geleþinis meteoritas.Tai pirmas meteoritas, atrastas svetimojeplanetoje. Palikæs skydà, marsomobilisleidosi á pietuose plytinèià lygumà, pavadintà„Raiþyta teritorija“, nuriedëdamasper dienà po 150 metrø ir daugiau. Marsopavirðiuje, kur pilna ávairaus dydþio akmenø,marsomobilis juda labai atsargiai, apeidamasávairias kliûtis. „Raiþytoje teritorijoje“buvo tikimasi aptikti kitokio pobûdþiouolienø, paveiktø ilgalaikës vëjo erozijos.Deja, balandþio 26 dienà greitas Opportunityvaþiavimas baigësi – jis áklimpo á smulkaussmëlio kopà. Marsomobilio operatoriaikapstësi smëlyje daugiau nei mënesá,kol pavyko iðsiropðti ið spàstø. Liepos pradþiojeOpportunity vël leidosi á pietus link300 m skersmens Erebo kraterio. Buvovaþiuojama per lomas tarp vëjo supustytøkopø, saugantis vël uþklimpti. Rugpjûèioviduryje marsomobilis priartëjo prieErebo kraterá supanèiø akmeniniø atodangø,pradëti jø tyrinëjimai. Kaip ir anksèiautyrinëtose Erelio ir Endurance krateriø atodangose,èia daug mineralo hematitomelsvø þirneliø, pavadintø „mëlynëmis“.Taèiau ties Erebo krateriu „mëlynës“ ðiektiek maþesnës ir ne tokios apvalios. Spalioviduryje Opportunity nuvaþiuotø kilometrøskaitiklis rodë 6 kilometrus. Spirit kilometrøskaitiklis rodë 1 km maþiau.Ilgà abiejø marsomobiliø darbingàgyvavimà ið dalies lemia ádomus faktas– kaþkas kartkartëmis nuvalo dulkes nuoSaulës baterijø plokðèiø, ir jø srovë vëlpadidëja. Manoma, kad tai daro ne marsieèiai,o vëjo gûsiai ar sûkuriai. Taip patpasitaisë deðinysis Spirit priekinis ratas,kuris 2004-øjø pabaigoje buvo pradëjæsstrigti. 2006 m. sausá abu marsomobiliai,ko gero, sulaukë dvejø metø sukakties.Tai iðties nuostabus ávykis, nesmarsomobiliø darbo trukmë buvo numatytatik trys mënesiai.Marso þvalgas2005 m. rugpjûèio 12 d. á Marsà iðskriejodar vienas NASA erdvëlaivis – “Marsoþvalgas” (Mars Reconnaisence Observer,trumpai MRO). Paleidimui buvo panaudotagalinga Atlas-5 raketa, 1968–1975 m. skraidinusi Apollo astronomus áMënulá. 2006 m. kovo mënesá MRO turitapti Marso palydovu. Nuo kovo iki lapkrièiotruks MRO stabdymas Marso atmosferoje,kol bus pasiekta numatyta orbita.Ið þemos orbitos bus perduodamos labaidetalios Marso pavirðiaus nuotraukos.Bus ypaè atidþiai tyrinëjamos tos Marsosritys, kur praeityje buvo vandens telkiniaiir dabar slûgso poþemio ledas. Erdvëlaivyjeyra teleskopas, kuriuo bus galima stebëtiant Marso metro dydþio objektus.Spektrometras bandys identifikuoti mineralus,kurie kaþkada susidarë po vandeniu.Italø specialistø pagamintas radaras32 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 3