Astronomijos ir astronautikos naujienos - Vilniaus universitetas

naudingøstudijø vertëProf. habil. dr. Jonas GRIGASLordas Kelvinasvyzdys bene geriausiai parodo, kad þiniosir atkaklus darbas atneða ir maþos tautosþmogui pagarbà, ðlovæ, malonø gyvenimàir padëtá visuomenëje.Viljamo tëvas buvo matematikos mokytojasBelfaste. Vëliau su ðeima persikëlëá Ðkotijà ir tapo Glazgo universitetomatematikos katedros vedëju. Jis ankstisûnø iðmokë matematikos. Dar mokydamasismokykloje Viljamas lankë matematikospaskaitas universitete (ar dabar kaslanko?). Kai bûdamas 16 metø ástojo áKembridþo universitetà, Viljamas jau buvoiðstudijavæs to laiko Furjë analitinæ ðilumosteorijà bei Laplaso dangaus mechanikàir buvo geriausias studentas.Studijø metais jis paskelbë 20 moksliniøstraipsniø, o baigæs matematikos studijasbuvo iðrinktas Glazgo universitetogamtos filosofijos profesoriumi. Kelvinasbuvo matematikas, bet „jo matematikabuvo skirta ne matematikos, o rezultatolabui“, – sakë minëtasis G.F.Fidþeraldas.O pats Kelvinas manë, kad niekas negalibûti fataliðkiau nei per didelis pasitikëjimasmatematiniais simboliais. Studentusjis mokë formulëse matyti daiktø irreiðkiniø fizinæ realybæ. Jis sukûrë putøkamerà kaip eterio erdviná modelá. Visussavo modelius jis pirmiausia pademonstruodavoþmonai. Jis pirmasis pasaulyjesukûrë namø elektros apðvietimà.Pagal britø gamtos filosofijos tradicijasfizika yra tai, kà galima paèiupinëtirankomis. Todël ir Kelvinui modeliai buvofizikiniø reiðkiniø iliustracija ir matematinësteorijos iðbandymai. Kurdamas modeliusjis pamaþu nuo matematikos perëjoprie fizikos, kurios nebuvo studijavæs.Gal todël jis nesutiko su Maksvelo elektromagnetinebangø teorija (Maksvelolygtis paraðë ne Maksvelas, o Oliveris Hevisaidas(Heaviside), kuris dël atsiskyrëliðkogyvenimo bûdo yra maþai þinomas)ir iki pat mirties buvo ásitikinæs, kad eterisegzistuoja. Eterá jis ásivaizdavo kaip drebuèiusarba putas (gal todël Lietuvojeeterá kai kas ir dabar dalija?).Taigi Kelvinas buvo matematikas, pamaþutapæs fiziku, o vëliau inþinieriumi. Jisdomëjosi visa fizika, tiek fundamentaliàja,tiek taikomàja, pradedant termodinamika,optika, mechanika, elektra ir magnetizmu,hidrodinamika, navigacija, geofizikair baigiant medþiagotyra. Jis paraðë600 moksliniø straipsniø, po keletà jaunystëje,daugiau nei po deðimtá karjerosviduryje ir vël po keletà per metus senatvëje,ir gavo 70 patentø, kurie labai prisidëjoprie technologijø plëtros. Bûdamastoks universalus, jis ne viskà suprato pakankamaigiliai. Jis buvo ásitikinæs, kad lëktuvainiekada neskraidys, kovojo prieðelektromagnetinæ ðviesos teorijà, netikëjoradioaktyviøjø atomø skilimu, o kartu iratomine energija ir jos panaudojimu. Mokydamistudentus antrojo termodinamikosdësnio, besiremianèio entropijos sàvoka,negalime neprisiminti, kad Kelvinas neigëðià vienà svarbiausiø termodinamikossàvokø, nes negalëjo jos paèiupinëti. Nepaisantto, jis iðrado ðilumos siurblá, orokondicionieriø ir kitus termodinamikosdësniais besiremianèius árenginius.Bet reikðmingiausia Kelvino iðradimøsritis buvo elektra. Jis ypaè pasiþymëjotelegrafijos srityje. Tada telegrafas buvotuo, kuo dabar yra internetas. Jau tadabuvo kalbama, kad telegrafas pavertë pasauláglobaliniu kaimu. Telegrafo specialistøatlyginimas buvo didþiausias, kiloátampa tarp privataus verslo ir vyriausybiniøreguliavimø, buvo rûpinamasi perduodamosinformacijos saugumu. Nutiesusbrangiai kainavusá pirmàjá transatlantiná kabelátarp Didþiosios Britanijos ir JAV, karalienësViktorijos pirmàjá 99 þodþiø sveikinimàJAV prezidentui telegrafistai siuntë16,5 valandos ir kabelis sudegë. Beje, didysisamerikieèiø iðradëjas Tomas Edisonasið viso netikëjo transatlantiniu telegraforyðiu ir laikraðèiuose iðspausdino tokápraneðimà: „Ðis sumanymas nieko nevertas.Elektros srovë, nubëgusi toká didelánuotolá, negalës nuneðti neiðkreiptosignalo“. Kelvinas manë kitaip. Jis greitaisuprato transatlantinio kabelio gedimoprieþastá ir davë rekomendacijas kito kabelio– maþesnës elektros átampos, lengvesnioir geresnës izoliacijos medþiagø –tiesimui. Tam jis iðrado jautrø veidrodinágalvanometrà silpnoms elektros srovëmsmatuoti. Tokiais galvanometrais ir að vykdþiausavo pirmuosius mokslinius tyrimus.Kelvino autoritetas nugalëjo skeptikus irjo 1866 metais sukurtas kabelis dirbo puikiaiir padarë já turtingu þmogumi. Jis galëjoramiai gyventi puoðniuose rûmuoseant vandenyno kranto, plaukioti savo jachtair ramiai apmàstyti savo nenaudingøuniversitetiniø matematikos studijø vertæ.Beje, jis buvo tikintis krikðèionis.Pats Kelvinas savo vaisingà veiklà vertinokaip nesëkmingà. Já ypaè paveikëklaidingas þemës amþiaus ávertinimas,nes dar buvo neþinomas atomø radioaktyvausskilimo efektas, kuriuo dabar irnustatomas þemës ir rastø daiktø amþius.Kelvinas buvo vienas pirmøjø, ávedæs studentamslaboratorinius darbus. Tokiopraktinio mokymo rezultatai buvo dideli.Kaip pavyzdá galima pateikti tai, kad jostudentas Gerardas Philipsas ákûrë garsiàjàPhilips firmà, kurios elektros prekëmisnaudojamës ir mes.Minëtasis G.F. Fidþeraldas taip apibûdinosavo tautietá: „Jei kas nors paklaustønurodyti intelekto pavyzdá, kuris taip pakeitëvisuomenës veidà, kad visa mûsø pramonëbuvo visiðkai revoliucionizuota ir todëltaip pagerëjo daugumos civilizuotø ðaliøgyvenimo sàlygos, pirmasis vardas bûtølordo Kelvino“. Kelvino iðradimai nesirëmëmatematinëmis teorijomis ir skaièiavimais.Jam jø nelabai reikëjo. Bet reikëjo iðlavintoproto. Taigi jo gyvenimas geriausiai parodo„nenaudingø“ studijø vertæ.Ir dabar yra daugybë pavyzdþiø, kaimatematikos ir fizikos studijø iðlavintas jaunimoprotas puikiai pritaikomas visiðkai kitosegyvenimo ir veiklos srityse, nei buvostudijuojama universitete. Svarbu, kad tasprotas bûtø iðlavintas. XXI a. labiau neikada nors anksèiau yra aktualûs amerikieèiøastronomo ir mokslo populiarintojoþodþiai: „Saviþudiðka kurti priklausanèiànuo mokslo ir technologijø visuomenæ,kurioje mokslà ir technologijas maþaikas iðmano“. Ið èia ir iðplaukia, kokios studijosyra naudingos ir nenaudingos.Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 3 31