Astronomijos ir astronautikos naujienos - Vilniaus universitetas

lendoriusros orø spëjimo diena. Geguþës mënesáiðskirtos tokios dienos: 5-oji, ðv.Arina, kadasodinami pasodai, ir 8-oji, kada pradedamakvieèiø sëja. Birþelio mënesá ratoþenklu sureikðminta 7-oji diena, skirtaðv.Fedotui, ðulniakasiø globëjui, taip pat15-oji – ðv.Tichono dienos iðvakarës bei23-ioji, liaudiðkai vadinama AgrafenaMauduole. Pastarosios ðventës siejamossu vasaros saulëgráþos apeigomis. Lieposmënesá þenkleliu, panaðiu á grëblá,paþymëta 2-oji diena, skirta ðv.Kuzmai irDemjanui, – tai ðienapjûtës pradþia. 7-oji yra Kazanës Dievo motinos dienos iðvakarës,ji paþymëta kryþeliu. 18-àjà, perðv.Makridà, spëjami rudens orai, o 25-àjà, per ðv.Anà, – þiemos orai. Rugpjûtis– miðko ir þemës gërybiø rinkimo metas.16-oji diena vadinama Duonos Spasu,tàdien iðskrendanèios ir gervës. 24-oji –ðv.Lupas Brukninis, apie tà laikà nutinkair pirmosios ðalnos. 30-oji – ðv.Joano diena,pats laikas ðakniavaisius nukasti.Rugsëjá labai svarbi yra Vosdviþenijos diena(ðv.Kryþiaus iðaukðtinimo), kai kopûstairaugiami þiemai, iðtraukiami ðilti rûbai,o gyvatës raiste susiburia á þiemojimo kamuolá.Èia taip pat paþymëta 28-oji, legendiniorusø bylinø didvyrio Iljos Muromecodiena. Spalá svarbios yra 1-oji, Pokrovodiena, laikoma þiemos pradþia, 12-oji paþymëta rato þenklu – nuo tos dienoslaikas ratus pakeisti rogëmis. Lapkrièio2-àjà prasideda rugiø kûlimas jaujoje,31-oji – ðv.Andriejaus diena, kai iðtekanèio po ledu vandens garsø spëjamiþiemos orai. Gruodá paþymëtos Kûèiosbei Tarpuðventis nuo 26-osios iki 31-osios dienos, metus uþbaigianèios Dosniuojuvakaru.Taigi kalendoriuje suþymëti populiarûsRusijoje vardadieniai, daþnas kuriøsiejamas su fenologiniais reiðkiniais arbakaimo darbø terminais. Keletas þenklaispaþymëtø dienø neatitinka tradiciniøliaudiðkøjø ar baþnytiniø ðvenèiø: taivasario 17-oji, balandþio 24-oji, lapkrièio5-oji, gruodþio 18-oji. Galima jas priskirtivietinëms ðventëms ar gamtos virsmams,neatmestina ir klaidø galimybë. Gaila,kad nëra galimybës ðio kalendoriausþenklus bei sudarymo principà palygintisu kitø Sibiro tautø kalendoriais – jø apraðymailabai pavirðutiniðki, o nuotraukospateikia tik bendrà vaizdà.2005 metø Lietuvosmokslo premijosuþ fundamentinius ir taikomuosius moksliniø tyrimø beitaikomosios mokslinës veiklos (eksperimentinës plëtros) darbusAtkelta ið 23 p.Lietuvos mokslo premija paskirtaVU ligoninës Santariðkiø klinikø ðirdieschirurgijos centro darbuotojams: doc.habil. dr. LORETAI IVAÐKEVIÈIENEI(vyr. mokslo darbuot., kardiologei), dr.GINTARUI KALINAUSKUI (vyr. ordinatoriui),doc. dr. EUGENIJUI KOSINS-KUI, dr. GEDIMINUI NORKÛNUI (vyr. ordinatoriui),prof. habil. dr., Lietuvos MAn. e. GIEDRIUI UÞDAVINIUI (Koronarøchirurgijos skyriaus vedëjui), JURGIUIVERIÞNIKOVUI (ðirdies chirurgui), dr.ARÛNUI VALAIKAI (ðirdies chirurgui) irAnesteziologijos, intensyvios terapijosir skausmo gydymo centro gydytojamsanesteziologams-reanimatologams –doc. dr. ALIUI BAUBLIUI (Centro vadovui)ir dr. ROBERTUI SAMALAVIÈIUI.Darbe nagrinëjami vienos ið klastingiausiøir pasaulyje labiausiai paplitusiosiðeminës ðirdies ligos diagnostikos ir chirurginiogydymo mokslinës raidos ir ádiegimoá praktikà klausimai. Tai 34 metønepertraukiamo darbo rezultatai. Per tàlaikà operuota per 7000 ligoniø. Darbeatsispindi kardiologø, ðirdies zondavimospecialistø, chirurgø ir anesteziologø –reanimatologø mokslinës paieðkos ir jøátaka praktiniams darbo rezultatams. Sukurtiir ádiegti á klinikinæ praktikà ðiuolaikiniaiiðeminës ligos diagnostikos, intervenciniøprocedûrø, medikamentinio paruoðimoprieð operacijà, ðiuolaikinësanesteziologijos ir dirbtinës kraujo apytakosbei chirurginio gydymo metodai.Naujausiø mokslo laimëjimø ádiegimasá praktikà leido sumaþinti komplikacijøir mirðtamumo daþná iki minimumo,ðie rezultatai prilygsta geriausiomsEuropos ir pasaulio klinikoms.Átemptas darbas, pareikalavæs premijoslaureatø labai gero profesinio pasirengimo,geleþinës drausmës ir pasiaukojimo,ðiandien gràþina gyvenimàtûkstanèiams Lietuvos þmoniø.Kitas darbø ciklas biomedicinosmokslø srityje taip pat labai svarbusmokslui ir ðalies ûkiui „Galvijø leukozësdiagnostika, likvidavimas ir prevencijaLietuvoje 1985–2004 metais“. Ðádarbà pateikë VU Imunologijos institutotaryba, Lietuvos Respublikos þemësûkio ministerijos kolegija, Lietuvos þemësûkio bendroviø asociacija.Lietuvos mokslo premija skirtaðiems VU Imunologijos instituto mokslininkams:prof. habil. dr., Lietuvos MAakademikui PRANUI SADAUSKUI, Ekologinësimunologijos laboratorijos vedëjaidr. JUZEFAI AÈAITEI, Imunotechnologijoslaboratorijos vyriaus. mokslodarbuotojui habil. dr. JUOZUI PIEÐ-KUI, instituto direktoriui, Lietuvos MABiologijos, medicinos ir geomoksløskyriaus pirmininkui prof. habil. dr., LietuvosMA n. k. VYTUI ANTANUI TAMO-ÐIÛNUI ir Lietuvos Respublikos Valstybinësmaisto ir veterinarijos tarnybosdirektoriui, l. e. profesoriaus pareigasLVA, doc. dr. KAZIMIERUI LUKAUSKUI.Konkursui pristatytame itin reikðmingameðalies ûkiui darbø cikle pateiktisvarbiausi mokslinës ir taikomosiosveiklos rezultatai tiriant bendrabiologinæ,socialinæ ir ekonominæ galvijøleukozës problemà. Sëkmingà (1985m. leukoze sergantys ir GLV-infekuotigalvijai sudarë 87,48 proc. visø tirtø galvijø,o 2004 m. – leukozës virusu infekuotøgalvijø skaièius sudarë tik 0,23proc. ið tirtø 485 tûkst. galvijø) ðios problemossprendimà lëmë efektyvusmoksliniø tyrimø rezultatø taikymas,nagrinëjant leukeminës transformacijosmolekulinius, làstelinius ir imunologiniusmechanizmus.Aprobuoti ir ádiegti nauji galvijø leukozësankstyvos diagnostikos metodai.Ðie moksliniai rezultatai paskelbtiper 200 publikacijø, kurios iðspausdintosLietuvos ir uþsienio spaudoje.Technologijos mokslaiUþ taikomosios mokslinës veiklosdarbø ciklà „Vibraciniø ir smûginiø sistemøtyrimai ir taikymai (1984–2004m.)“. Darbø ciklà konkursui pateikëKTU senatas ir Lietuvos pramonininkøkonfederacijos prezidiumas.Lietuvos mokslo premijos laureataistapo KTU mokslininkai: Mechanikosfakulteto dekanas, Gynybos technologijøinstituto direktorius, prof. habil.dr. ALGIMANTAS FEDARAVIÈIUSir KTU profesoriai habil. daktarai BRO-NIUS BAKÐYS bei MINVYDAS KAZYSRAGULSKIS.Darbø cikle pateikti kompleksiniaivibraciniø ir smûginiø sistemø tyrimaiMokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 3 29