Astronomijos ir astronautikos naujienos - Vilniaus universitetas

Biomedicinos mokslø premijos laureataiTechnologijos mokslø premijos laureataiAtkelta ið 3 p.2005 metø Lietuvos mouþ fundamentinius ir taikomuosius moksliniø tyrimø bei taikomosios mokslinësAntroji premija suteikta uþdarbø ciklà „Puslaidininkiø dariniøtyrimai radiacijai atspariaielektronikai (1997–2004 m.)“,kurá pateikë Vilniaus universitetosenatas, Medþiagotyros irtaikomøjø mokslø instituto siûlymuðiems mokslininkams:VU MTMI vyresn. mokslo darbuotojuihabil. dr. EUGENIJUIGAUBUI; VU Puslaidininkiø fizikoskatedros profesoriui habil.dr. VAIDOTUI KAÞUKAUS-KUI; VU mokslo prorektoriuiprof. habil. dr., Lietuvos MAn. k. JUOZUI VIDMANÈIUIVAITKUI; Puslaidininkiø fizikosinstituto mokslo darbuotojams– prof. habil. dr., Lietuvos MAakademikui JURUI POÞELAI,dr. KAROLIUI POÞELAI ir dr. AL-DÞIUI ÐILËNUI.Ðio tyrimø ciklo darbuosebuvo plëtojama defektø inþinerijossritis, nagrinëjant defektøvaldymo mikroelektronikostechnologijoje problemas.Svarbiausi ðio darbø ciklotikslai turi didelæ reikðmæmedþiagø mokslui ir pasaulinësreikðmës eksperimentinëstechnikos kûrimui. Jie yrasusieti su Lietuvos Vyriausybëssuformuluota prioritetinekryptimi „1.5. Moksliniai tyrimaiir eksperimentinë plëtra,skirti Lietuvos pramonës tarptautiniamkonkurencingumuididinti: biotechnologijos, mechatronikos,lazeriniø, informacijosir kitø aukðtøjø tech-nologijø kûrimas“. Taip patðiame tyrimø cikle atlikti darbaiglaudþiai siejasi su Europoskomisijos 6BP programojepaskelbtomis prioritetinëmismokslo plëtros kryptimis:„Nanotechnologijos ir nanomokslai,naujø galimybiø daugiafunkcinësmedþiagos,naujos technologijos ir prietaisai“bei „Informacinës visuomenëstechnologijos“.Darbai atlikti bendradarbiaujantsu áþymiais pasauliomokslo centrais. Ðio darbøciklo rezultatai yra apibendrintidaugiau kaip 100-te moksliniøpublikacijø. Didelë jø dalisbuvo paskelbta tarptautinësekonferencijose ir iðspausdintatarptautiniuose þurnaluose,turinèiuose ISI citavimokoeficientà.Biomedicinos mokslaiBiomedicinos mokslø srityjepremija skirta vertingammokslui ir praktikai darbø ciklui„Dirvoþemiø ekologinës bûklësbioindikaciniai zoocenoziniaityrimai (1990–2004 m.)“, kurá atlikoVU Ekologijos institute prof.habil. dr., Lietuvos MA n. e. IRE-NA EITMINAVIÈIÛTË.Premijuotame darbe išstudijuotosir apraðytos zoocenozës,kuriø viena plaèiausiaipaplitusiø ir gausiausiø yradirvoþemiø erkës. Pateiktasðios faunos katalogas, kuriameapraðyta 600 rûðiø, nustatytosjø buveinës (238), iðsidësèiusiosbeveik visuoseLietuvos rajonuose plaèiausiaipaplitusiø ekosistemø dirvoþemiuose.Darbø ciklas – vieningaserija tyrimø, kuriø dëka Lietuvosdirvoþemiai yra vieni geriausiaipedobiologiðkai iðtirtøEuropoje dirvoþemiø. Sudarytamekataloge apibûdinamosplaèiausiai paplitusiosir turinèios didþiausià rûðiøávairovæ dirvoþemiø erkës.Pateikta naujø duomenøapie erkiø evoliucijà. Tyrimaivykdyti bendradarbiaujant suuþsienio (Rusijos, Lenkijos,Suomijos) ir Lietuvos mokslocentrais (LÞI, BI, LMI, LÞÛUVUI) bei su gamybinëmis organizacijomis.Darbø autorëyra plaèiai þinoma ðios sritiesspecialistë.Antrasis biomedicinosmokslø srityje premijuotas darbas„Genomo ávairovë: lietuviaiEuropoje (1987–2004 m.)“. Ðiodarbø ciklo autorius VU Þmogausir medicininës genetikoskatedros vedëjas, VU ligoninësSantariðkiø klinikø Medicininësgenetikos centro direktoriusprof. habil. dr. LietuvosMA n. e. VAIDUTIS KU-ÈINSKAS.Lietuvos mokslo premijoslaureatas 1987–2004 m. iðtyrëdidelæ Lietuvos populiacijosgrupæ (ið viso tirta apie 1220 000 asmenø) pagal dermatoglifiniuspoþymius, dvylikakraujo grupiø sistemø, aðtuoniaskraujo serumo baltymøsistemas, branduolio ir mitochondrijøgenomus (Alu sekos,Y chromosomos DNR sekos,mitochondrijø DNR sekos).Nustatyti pagrindiniai lietuviøpopuliacijos struktûrosypatumai, ðià struktûrà formavæsvarbiausi evoliuciniaiveiksniai ir lietuviø genomovieta Europos genetiniamekraðtovaizdyje. Prof. V.Kuèinskasglaudþiai bendradarbiaujasu pasaulio mokslo centrais,dalyvauja tarptautinëseprogramose, daug dëmesioskiria mokslo laimëjimø genetikojesklaidai.Technologijos mokslaiLietuvos mokslo premijapaskirta uþ darbø ciklà „Naujosfunkciniø oksidiniø sluoksniøir daugiasluoksniø sandarøauginimo ið garø fazëstechnologijos struktûros savybiøir taikomieji tyrimai (1992–2004 m.)“ VU Chemijos fakultetoBendrosios ir neorganinëschemijos katedros vyriaus.mokslo darbuotojui,profesoriui habil. dr. ADULFUIABRUÈIUI.Premijos laureato didelisindëlis, kad Lietuvoje sukurtanauja moksliniø tyrimø kryptis,apimanti visà kompleksà tyrimøðiuolaikiniø medþiagømokslo srityje: technologiniai22 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 3