Astronomijos ir astronautikos naujienos - Vilniaus universitetas

Straipsnio autorius þygyjelytstulpá mus uþkluptøkomunistinë valdþia,milicija ar KGB – geruojumums nesibaigtø.Kalëjiman gal ir nepasodintø,taèiau nemalonumø,tardymøneiðvengtume. Kas visàðià akcijà organizasakojo,kad jai vis sapnuodavosi tas sukilëlis,tas kunigas, tai ji dþiaugiasi, kadjam èia paminklà geri þmonës pastatë.„,Prisisapnavo dabar vël man tas kunigas.Atsistojo tarpduryje ir sako: „Taiaèiû Lietuvai, kad mane, mano aukà prisiminë,man paminklà pastatë. Dabarjau ramiai galësiu ilsëtis…” Tegul stovi,vaikeliai, tas paminklas… Man ramiaubus gyventi, ramiau numirti“.Neþinau, kokie „valdþios þmonës“buvo pas J.Ignatavièienæ ir „kokiu lygiu“sprendë koplytstulpio likimà, bet jis likostovëti.Jau gerokai po Lietuvos nepriklausomybësatkûrimo, 1998 m. rugsëjo 19 d.,Kauno rajono valdþios „pastangomis“A.Mackevièiaus suëmimo vieta buvo „atrasta“ið naujo ir prie J.Ignatavièienës na-Þurnalo skaitytojø pamëgtàdaugelio nepamirðtamøpublikacijø ir knygø autoriøistorikà, þurnalistà, keliautojàGEDIMINÀ ILGÛNÀ aplankë70-asis gimtadienis. NepriklausomybësAkto signatarui su pagarba ir dëkingumuuþ paramà þurnalui linkime sëkmëságyvendinant dràsias svajones!Mokslas ir gyvenimasvo? Kas koplytstulpá kalë? Kas, kokiomistransporto priemonëmis atveþë? Kas jástatë? Ir t.t., ir t.t. Svarbiausia – niekaisnueitø visas sumanymas, I.Uþkurnio darbas.Todël savo automobilius palikomegerokai toliau nuo J.Ignatavièienës namo,prie kurio, kaip ir A.Mackevièiaus laikais,augo miðkas. Jeigu kas – buvomepasirengæ pasinaudoti jo prieglobsèiu.Darþelyje prie namo iðkasëme duobæ.Atvilkæ koplytstulpá, pariðæ virvëmis, pradëjomekelti, pastatæ uþpylëme iðkastasþemes, sutvirtinome. Baigæ darbà, priekoplytstulpio nusifotografavome, susikaupæpaskaitëme A.Mackevièiaus prieðmirtiniolaiðko iðtraukas. Ant paminklo ið toloðvietë iðkalti A.Mackevièiaus atminimuiskirti þodþiai. Trobos ðeimininkës J.Ignatavièienëspapraðëme apie mus niekamnepasakoti ir atsisveikinæ, palinkëjæ sëkmësiðsivaþinëjome á namus.Valdþios atstovai, pas J.Ignatavièienæatvaþiavæ po poros dienø, aiðkinosi,kaip èia atsirado tas paminklas, kas jápastatë. J.Ignatavièienë jiems sakë, kad„atvaþiavo ponai ið Vilniaus ir pastatë“.Kokie ponai? J.Ignatavièienë tvirtino:„Geri ponai. Ponas Jonas, ponas Petras…Pinigø uþ paminklo pastatymà nepraðë“.Daugiau nieko neþinanti… Pamosu didelëmis iðkilmëmis atidengtaspaminklinis akmuo. Gaila, kad lëðø namo,menanèio A.Mackevièiaus suëmimà,remontui nebuvo rasta. Pusë jo dabar jaunugriauta.Lietuvos istorinëje literatûroje 1863 m.sukilimas buvo vertinamas ávairiai. Tautinioatgimimo metais po sukilimo ir nepriklausomojeLietuvoje 1918–1940 m.buvo teigiama ir tai, kad ðis sukilimas buvolenkiðkas ir mûsø tautai nieko geronedavë. Nagrinëjant ðio sukilimo prieþastis,eigà bei pasekmes kyla klausimas,ar tikrai jis buvo reikalingas, ar Lietuvaiatneðë daugiau naudos ar þalos, ar buvoprasminga Antano Mackevièiaus ir jobendraþygiø kova ir auka?Prasidëjus sukilimui Lietuvoje carovaldþia, siekdama nuo sukilimo atitrauktivalstieèius, ágyti jø palankumà, valstietijaidarë nuolaidas, stengësi valstietijàsuprieðinti su nuolatiniu Rusijos imperializmoprieðu – bajorija. Sukilimo vadovybë1863 m. sausio 22 d manifestuvalstieèiams þadëjo duoti þemës ir panaikintiprievoles dvarui – laþà. Valdþia1863 m. kovo 13 (1) d. caro ásaku panaikinobuvusiø baudþiauninkø prievolesdvarininkams, sumaþino iðperkamuosiusmokesèius uþ þemæ ir padidinoþemës sklypus. Taèiau ðios lengvatosnegaliojo Rusijos valstieèiams, taigiLietuvos valstieèiø ekonominæ bûklæsukilimas pagerino.Taèiau po 1863 m. sukilimo buvo uþdraustalietuviø spauda lotyniðkais raðmenimis,apribotos katalikø teisës, sustiprintasLietuvos rusinimas, atiminëjamisukilime dalyvavusiø bajorø dvarai dalijamirusø dvarininkams, á Lietuvà keliamirusø kolonistai.Bet tai paskatino „Aušros“ paþadintos,„Varpo“ prikeltos tautos pasiprieðinimà,knygneðystës fenomenà, daraktoriøgadynæ.Taèiau svarbiausia – 1863-iaisiais Lietuvosþmonës pradëjo jaustis esantysLietuviø Tauta! Ðis sukilimas pradëjo lietuviøtautinio iðsivadavimo gadynæ.Tad reikëjo ar nereikëjo 1863 m. Lietuvosþmonëms sukilti?Kiekvienas didþiàjà visuomenës dalásukrëtæs reiðkinys taip ávairiai palieèiaþmoniø gyvenimus, turi tiek daug ávairiøatspalviø, kad vienareikðmiðkai vertinti jonegalima. Nuo Didþiosios prancûzø revoliucijospraëjo daugiau kaip du ðimtaimetø, taèiau ir ðiandien tebesiginèijama,ar ji Prancûzijai ir Pasauliui atneðë daugiaugero ar blogo. Juk ji Þmonijai neðëne tik Laisvës, Lygybës ir Brolybës ðûká,ne tik paliko Þmogaus ir pilieèio teisiø deklaracijà,bet ir giljotinos siautëjimà, buvolydima smurto ir þiaurumø, daugeliobeprasmiø aukø. Taèiau demokratinëPrancûzija savo nacionaline ðvente tebelaikoBastilijos iðgriovimà – Didþiosiosprancûzø revoliucijos simbolá.Raðytojas V.Pietaris pastebi, kad1863 m. „mieganèià Lietuvà Muravjovaskirto rimbu, kad net kraujas tiðko, ir tojipradëjo busti ið miego“. Prof. M.Riomeris,nagrinëdamas ginkluoto pasiprieðinimopriespaudai aplinkybes, nurodo:„Niekas neprivers plakti bailia zuikio ðirdimbelaisvio ðirdá, kuri kà tik buvo suplazdëjusilaisvës siekimu ar ir paèioslaisvës pajautimu“.„Uþ jûsø ir mûsø laisvæ!“ – skelbë1863 m. sukilëliø vëliavos.Sukilimas suþadino laisvës ilgesá.Tas laisvës ilgesys virto sukilimu 1905-aisiais ir atvedë á Didájá Vilniaus seimà. Taslaisvës ilgesys suteikë jëgø 1918–1920 m.atkurti ir apginti ðalies nepriklausomybæ,po Antrojo pasaulinio karo deðimt metøprieðintis sovietinei okupacijai. Tas laisvësilgesys pakëlë tautà Laisvës Þygiui 1988-aisiais ir atvedë á 1990 m. kovo 11-àjà.Tad Antano Mackevièiaus ir jo bendraþygiøkova ir auka nebuvo beprasmës.Laiko dulkës teneuþgula mûsø ir mûsøvaikø atminties, teneiðblësta jo atminimas.Jis þuvo uþ savo ir mûsø laisvæ.Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 3 17