lëliø kovà prieð caro valdþià, o galvojiapie kovà prieð tarybø valdþià. Ir kurstai!”.Kà gi – tai buvo tiesa.Sovietinës okupacijos metais buvoprasminga prisiminti Antano Mackevièiauskovà <strong>ir</strong> aukà. Jo kovø prasmë ypaèbuvo suaktualinta, kai á jo pamëgtà Paberþæbuvo pask<strong>ir</strong>tas buvæs disidentas,politinis kalinys kunigas Mykolas Dobrovolskis– Tëvas Stanislovas. Jis tam tikraprasme, tiesa, taikiomis priemonëmis, tæsëA.Mackevièiaus kovà uþ þmogaus teises,uþ Lietuvos laisvæ <strong>ir</strong> nepriklausomybæ.Paberþëje netrukus iðkilo paminklassukilimo vadui <strong>ir</strong> jo bendraþygiams. Tada,1978 m., á ekspedicijos metraðtá TëvasStanislovas áraðë: „Prie to altoriaus,kur Jis meldësi, praðau Vieðpaties, kadávyktø Jo pranaðystë – „kils kitas Mackevièius“.Matau, ji ávyko – kilo ne vienas, betdaug daug Mackevièiø…”Ekspedicijoje, ieðkodamas A.Mackevièiaus<strong>ir</strong> jo sukilëliø bûrio pëdsakø, atvykau<strong>ir</strong> á Vilkijos apylinkes. Ið istorinësmedþiagos þinojau, kad A.Mackevièius,sus<strong>ir</strong>uoðæs vykti pas sukilimo vadovybæVarðuvoje, su já lydinèiais adjutantu <strong>ir</strong> iþdininkuatëjo prie Nemuno, taèiau, numatytojevietoje persikelti per upæ neradæsvalties, uþëjo suðilti á pakelës trobà.Èia já uþklupo rusø kareiviai. Iðtrûkæs iðtrobos, jis pasislëpë miðke, taèiau po keliøvalandø buvo suimtas. Norëjau tà trobà,jeigu ji iðlikusi, surasti. Ringovës kaimosenbuviai patarë apie tai pasikalbëtisu panemunëje prie kelio gyvenanèiaJuzefa Ignatavièiene.J.Ignatavièienë man ið karto pareiðkë,jog pagal jos tëvo <strong>ir</strong> senelio atsiminimuskunigas A.Mackevièius buvo uþkluptasðioje XIX a. p<strong>ir</strong>moje pusëje statytoje jostroboje. „Man tas kunigas vis sapnuojasi.Atsistoja va ðitaip tarpduryje <strong>ir</strong> sako: „Kodëlmane visi uþm<strong>ir</strong>ðo? Að uþ Lietuvà, uþlaisvæ galvà padëjau, o niekas manæs nenoriprisiminti net èia, kur mane maskoliaiuþklupo. Kodël mane visi uþm<strong>ir</strong>ðo?“ Stovivis taip tarpduryje tas kunigas Mackevièius<strong>ir</strong> kalba“, –- porino senutë Juzefa.Istoriniuose šaltiniuose teigiama, kadtroba, kurioje buvo uþkluptas A.Mackevièius,stovëjo netoli smuklës. Apraðomumetu jokios smuklës jau nebuvo, taèiauá vakarus nuo J.Ignatavièienës trobosprie kelio pavyko rasti pastato pamatøliekanø – ten, matyt, <strong>ir</strong> stovëjusitoji minima smuklë.Po ekspedicijos kilo mintis áamþintiA.Mackevièiaus suëmimo vietà – prieJ.Ignatavièienës namo A.Mackevièiausatminimui pastatyti koplytstulpá. Gautiðiam sumanymui komunistinës valdþiosleidimà buvo beviltiðka: tai bûtø buvæprieðiðka komunistinei ideologijai, o bevaldþios leidimo pastatyti kryþiai, koplytstulpiai<strong>ir</strong> kitokie atminimo þenklai buvogriaunami, naikinami, jø statytojai persekiojami.Reikëjo rizikuoti – viskà darytislapta, nebûnant tikriems, ar pastatytaskoplytstulpis nebus nugriautas.Nuvaþiavæs pas J.Ignatavièienæ, gavaujos sutikimà A.Mackevièiaus atminimuidarþelyje prie namo pastatyti paminklà.Vilniuje gyvenantis áþymus liaudiesmeistras Ipolitas Uþkurnys uþ simbolináuþmokestá sutiko iðkalti koplytstulpá. Antjo pasiûliau iðkalti <strong>ir</strong> tuometinei Lietuvaitinkanèius þodþius: „Antanui Mackevièiui,þuvusiam uþ savo <strong>ir</strong> mûsø laisvæ“.Mûsø ekspedicijos dalyviø, þygeiviø grupelësuaukojo pinigø. I.Uþkurnys 1981 m.iðkalë monumentalø, daugiau kaip 4 metrøaukðèio àþuoliná koplytstulpá. Bendraþygisvilnietis Jonas Burkvydas Kaluðkevièiusparûpino automobiliná kranà <strong>ir</strong>sunkveþimá, koplytstulpá pakrovë <strong>ir</strong> atveþëprie J.Ignatavièienës trobos.Statyti koplytstulpio mûsø þygeiviøbûrys pas J.Ignatavièienæ atvyko 1981 m.b<strong>ir</strong>þelio 6 dienà. Þinojome: jei statant kop-Koplytstulpio A.Mackevièiaus atminimui statybos dalyviai (ið ka<strong>ir</strong>ës): Ugnë Ilgûnaitë, Juozas Kaziukonis, Angelë Juðkevièiûtë, Milda Ilgûnaitë,B<strong>ir</strong>utë Ilgûnienë, Leonas Staskevièius, Gediminas Ilgûnas, Kaziukonytë, Danguolë Kaziukonienë, Juzefa Ignatavièienë, Gintarë Kaluðkevièiûtë,Lina Kaluðkevièiûtë, Paulina Balèikonytë, Ignatavièius16 Mokslas <strong>ir</strong> gyvenimas 2006 Nr. 3
Straipsnio autorius þygyjelytstulpá mus uþkluptøkomunistinë valdþia,milicija ar KGB – geruojumums nesibaigtø.Kalëjiman gal <strong>ir</strong> nepasodintø,taèiau nemalonumø,tardymøneiðvengtume. Kas visàðià akcijà organizasakojo,kad jai vis sapnuodavosi tas sukilëlis,tas kunigas, tai ji dþiaugiasi, kadjam èia paminklà geri þmonës pastatë.„,Prisisapnavo dabar vël man tas kunigas.Atsistojo tarpduryje <strong>ir</strong> sako: „Taiaèiû Lietuvai, kad mane, mano aukà prisiminë,man paminklà pastatë. Dabarjau ramiai galësiu ilsëtis…” Tegul stovi,vaikeliai, tas paminklas… Man ramiaubus gyventi, ramiau num<strong>ir</strong>ti“.Neþinau, kokie „valdþios þmonës“buvo pas J.Ignatavièienæ <strong>ir</strong> „kokiu lygiu“sprendë koplytstulpio likimà, bet jis likostovëti.Jau gerokai po Lietuvos nepriklausomybësatkûrimo, 1998 m. rugsëjo 19 d.,Kauno rajono valdþios „pastangomis“A.Mackevièiaus suëmimo vieta buvo „atrasta“ið naujo <strong>ir</strong> prie J.Ignatavièienës na-Þurnalo skaitytojø pamëgtàdaugelio nepam<strong>ir</strong>ðtamøpublikacijø <strong>ir</strong> knygø autoriøistorikà, þurnalistà, keliautojàGEDIMINÀ ILGÛNÀ aplankë70-asis gimtadienis. NepriklausomybësAkto signatarui su pagarba <strong>ir</strong> dëkingumuuþ paramà þurnalui linkime sëkmëságyvendinant dràsias svajones!Mokslas <strong>ir</strong> gyvenimasvo? Kas koplytstulpá kalë? Kas, kokiomistransporto priemonëmis atveþë? Kas jástatë? Ir t.t., <strong>ir</strong> t.t. Svarbiausia – niekaisnueitø visas sumanymas, I.Uþkurnio darbas.Todël savo automobilius palikomegerokai toliau nuo J.Ignatavièienës namo,prie kurio, kaip <strong>ir</strong> A.Mackevièiaus laikais,augo miðkas. Jeigu kas – buvomepas<strong>ir</strong>engæ pasinaudoti jo prieglobsèiu.Darþelyje prie namo iðkasëme duobæ.Atvilkæ koplytstulpá, pariðæ v<strong>ir</strong>vëmis, pradëjomekelti, pastatæ uþpylëme iðkastasþemes, sutv<strong>ir</strong>tinome. Baigæ darbà, priekoplytstulpio nusifotografavome, susikaupæpaskaitëme A.Mackevièiaus prieðm<strong>ir</strong>tiniolaiðko iðtraukas. Ant paminklo ið toloðvietë iðkalti A.Mackevièiaus atminimuisk<strong>ir</strong>ti þodþiai. Trobos ðeimininkës J.Ignatavièienëspapraðëme apie mus niekamnepasakoti <strong>ir</strong> atsisveikinæ, palinkëjæ sëkmësiðsivaþinëjome á namus.Valdþios atstovai, pas J.Ignatavièienæatvaþiavæ po poros dienø, aiðkinosi,kaip èia ats<strong>ir</strong>ado tas paminklas, kas jápastatë. J.Ignatavièienë jiems sakë, kad„atvaþiavo ponai ið <strong>Vilniaus</strong> <strong>ir</strong> pastatë“.Kokie ponai? J.Ignatavièienë tv<strong>ir</strong>tino:„Geri ponai. Ponas Jonas, ponas Petras…Pinigø uþ paminklo pastatymà nepraðë“.Daugiau nieko neþinanti… Pamosu didelëmis iðkilmëmis atidengtaspaminklinis akmuo. Gaila, kad lëðø namo,menanèio A.Mackevièiaus suëmimà,remontui nebuvo rasta. Pusë jo dabar jaunugriauta.Lietuvos istorinëje literatûroje 1863 m.sukilimas buvo vertinamas áva<strong>ir</strong>iai. Tautinioatgimimo metais po sukilimo <strong>ir</strong> nepriklausomojeLietuvoje 1918–1940 m.buvo teigiama <strong>ir</strong> tai, kad ðis sukilimas buvolenkiðkas <strong>ir</strong> mûsø tautai nieko geronedavë. Nagrinëjant ðio sukilimo prieþastis,eigà bei pasekmes kyla klausimas,ar tikrai jis buvo reikalingas, ar Lietuvaiatneðë daugiau naudos ar þalos, ar buvoprasminga Antano Mackevièiaus <strong>ir</strong> jobendraþygiø kova <strong>ir</strong> auka?Prasidëjus sukilimui Lietuvoje carovaldþia, siekdama nuo sukilimo atitrauktivalstieèius, ágyti jø palankumà, valstietijaidarë nuolaidas, stengësi valstietijàsuprieðinti su nuolatiniu Rusijos imperializmoprieðu – bajorija. Sukilimo vadovybë1863 m. sausio 22 d manifestuvalstieèiams þadëjo duoti þemës <strong>ir</strong> panaikintiprievoles dvarui – laþà. Valdþia1863 m. kovo 13 (1) d. caro ásaku panaikinobuvusiø baudþiauninkø prievolesdvarininkams, sumaþino iðperkamuosiusmokesèius uþ þemæ <strong>ir</strong> padidinoþemës sklypus. Taèiau ðios lengvatosnegaliojo Rusijos valstieèiams, taigiLietuvos valstieèiø ekonominæ bûklæsukilimas pagerino.Taèiau po 1863 m. sukilimo buvo uþdraustalietuviø spauda lotyniðkais raðmenimis,apribotos katalikø teisës, sustiprintasLietuvos rusinimas, atiminëjamisukilime dalyvavusiø bajorø dvarai dalijam<strong>ir</strong>usø dvarininkams, á Lietuvà keliam<strong>ir</strong>usø kolonistai.Bet tai paskatino „Aušros“ paþadintos,„Varpo“ prikeltos tautos pasiprieðinimà,knygneðystës fenomenà, daraktoriøgadynæ.Taèiau svarbiausia – 1863-iaisiais Lietuvosþmonës pradëjo jaustis esantysLietuviø Tauta! Ðis sukilimas pradëjo lietuviøtautinio iðsivadavimo gadynæ.Tad reikëjo ar nereikëjo 1863 m. Lietuvosþmonëms sukilti?Kiekvienas didþiàjà visuomenës dalásukrëtæs reiðkinys taip áva<strong>ir</strong>iai palieèiaþmoniø gyvenimus, turi tiek daug áva<strong>ir</strong>iøatspalviø, kad vienareikðmiðkai vertinti jonegalima. Nuo Didþiosios prancûzø revoliucijospraëjo daugiau kaip du ðimtaimetø, taèiau <strong>ir</strong> ðiandien tebesiginèijama,ar ji Prancûzijai <strong>ir</strong> Pasauliui atneðë daugiaugero ar blogo. Juk ji Þmonijai neðëne tik Laisvës, Lygybës <strong>ir</strong> Brolybës ðûká,ne tik paliko Þmogaus <strong>ir</strong> pilieèio teisiø deklaracijà,bet <strong>ir</strong> giljotinos siautëjimà, buvolydima smurto <strong>ir</strong> þiaurumø, daugeliobeprasmiø aukø. Taèiau demokratinëPrancûzija savo nacionaline ðvente tebelaikoBastilijos iðgriovimà – Didþiosiosprancûzø revoliucijos simbolá.Raðytojas V.Pietaris pastebi, kad1863 m. „mieganèià Lietuvà Muravjovask<strong>ir</strong>to rimbu, kad net kraujas tiðko, <strong>ir</strong> tojipradëjo busti ið miego“. Prof. M.Riomeris,nagrinëdamas ginkluoto pasiprieðinimopriespaudai aplinkybes, nurodo:„Niekas neprivers plakti bailia zuikio ð<strong>ir</strong>dimbelaisvio ð<strong>ir</strong>dá, kuri kà tik buvo suplazdëjusilaisvës siekimu ar <strong>ir</strong> paèioslaisvës pajautimu“.„Uþ jûsø <strong>ir</strong> mûsø laisvæ!“ – skelbë1863 m. sukilëliø vëliavos.Sukilimas suþadino laisvës ilgesá.Tas laisvës ilgesys v<strong>ir</strong>to sukilimu 1905-aisiais <strong>ir</strong> atvedë á Didájá <strong>Vilniaus</strong> seimà. Taslaisvës ilgesys suteikë jëgø 1918–1920 m.atkurti <strong>ir</strong> apginti ðalies nepriklausomybæ,po Antrojo pasaulinio karo deðimt metøprieðintis sovietinei okupacijai. Tas laisvësilgesys pakëlë tautà Laisvës Þygiui 1988-aisiais <strong>ir</strong> atvedë á 1990 m. kovo 11-àjà.Tad Antano Mackevièiaus <strong>ir</strong> jo bendraþygiøkova <strong>ir</strong> auka nebuvo beprasmës.Laiko dulkës teneuþgula mûsø <strong>ir</strong> mûsøvaikø atminties, teneiðblësta jo atminimas.Jis þuvo uþ savo <strong>ir</strong> mûsø laisvæ.Mokslas <strong>ir</strong> gyvenimas 2006 Nr. 3 17