Astronomijos ir astronautikos naujienos - Vilniaus universitetas

Suprantama, kad sàmonë yra visøsmegenø sistemø veiklos rezultatas. Otai daro ðio ádomaus reiðkinio tyrimuslabai komplikuotus. Neurovizualiniai tyrimometodai leido stebëti neuroniniøtelkiniø veiklà sensorinio iðorinio pasauliosupratimo ir valingo minèiø bei jausmøvaldymo metu.Yra siûlomi du sàmonës reprezentacijøtyrimo bûdai: tirti, kokie neuroniniaielementai dalyvauja keièiantis vienodøstimulø suvokimui bei kaip keièiasineuroniniai atsakai, atsakingi uþ skirtingøstimulø suvokimà. Thomo Albrightoir Gene’o Stonerio darbai pateikë árodymø,kad regimøjø stimulø apdorojimohierarchijoje yra svarbus kontekstas. Jistarsi sukuria ið làsteliniø fizikiniø stimulosavybiø reprezentacijø vizualinës scenoslàstelines reprezentacijas, kurios vedaá suvokimà.Norint ásivaizduoti, kaip smegenys iðrenkastimulà, galima pabandyti atlikti ðtaikà: ásivaizduokite, kad ieðkote rinkmenossavo kompiuterio darbalaukyje. Kai darbalaukyjeyra daug rinkmenø, jûsø paieðkagali pareikalauti akiø judesiø arba galibûti vykdoma ir be jø. Vizualinë sekimouþduotis (ta, kai jûsø akys aktyviai judajums ieðkant) reikalauja dviejø dideliøsmegenø tinklø bendradarbiavimo. Pirma,veiks tinklas, atsakingas uþ kiekvienos darbalaukyjeesanèios rinkmenos identifikacijà.Antra, veiks tinklas, padësiantis nustatyti,kur galëtø bûti jûsø rinkmena.Yra suprantama, kad jûs suvokiaterinkmenø savo darbalaukyje buvimà. Taèiautyrimais parodyta, kad kai dëmesysyra sukoncentruotas á tam tikrà objektà,kitø objektø, esanèiø toje paèioje erdvëje,pokytis gali bûti nepastebëtas. Tai leidþiaiðskirti dëmesio centrà ir aplinkiná dëmesá.Nors jie abu yra svarbûs sàmonësaspektai, taèiau jø mechanizmai gali labaiskirtis. Smegenyse yra daugybë vietø,kur gali bûti parodyta dëmesio átaka.Taèiau tokiø efektø ðaltinis, atrodo, yragana maþas, sudarytas ið nedaugelioskirtingas funkcijas atliekanèiø neuroniniøtinklø. Kai beþdþionei yra pateikiamidu signalai, vienas pasirengimo, o kitasnukreipimo, naudojant farmakologiniuspreparatus galima atskirti du tinklus. Vienas,kur dominuoja noradrenerginë sistema,atsakingas uþ pasirengimà. Ir kitas,kur dominuoja cholinerginë sistema,atsakingas uþ nukreipimo procesus.Straipsnis parengtas remiantis apþvalgaNeural Science: Review A Century ofProgress and the Mysteries that RemainThomas D. Albright, Thomas M. Jessell,Eric R. Kandel, and Michael I. PosnerNeuron Vol. 25, S1–S55, February, 2000Myliu savo Lietuvà, jai aðatidaviau savo silpnas jëgas...Mano veiksmams vadovavoteisybës ir mano tautos meilë.AntanoMackevièiausGediminas ILGÛNASLaikas ið þmoniø atminties iðdildopraeities ávykius ir þmones. Iðdildone tik budeliø, bet ir jø aukø, kovotojøuþ laisvæ ir nepriklausomybæatminimà. Taèiau nevalia pamirðti tø,kurie savo jëgas ir gyvybæ atidavë,kad mûsø visø gyvenimas bûtø laisvesnis,teisingesnis, turtingesnis.Lietuviø tautinio atgimimo pradþiatapatinama su 1863–1864 m. sukilimu.Po sukilimo prasidëjusi knygneðiøgadynë ir daraktoriø, mokiusiø lietuviðkoraðto, veikla iðugdë tautinæ savimonæir pagaliau atvedë tautà á nepriklausomosdemokratinës Lietuvosvalstybës sukûrimà.Sukilime dalyvavo daug idealistiðkainusiteikusiø þmoniø, taèiau ið jøypaè iðsiskiria vienas þymiausiø sukilimovadø – kunigas Antanas Mackevièius.Jis ið XIX a. sukilimø vadøpirmasis siekë lietuviø tautai iðkovotipilietiniø teisiø pripaþinimà, nemokamàþemës suteikimà, iðreiðkë tautosapsisprendimo teisæ, nurodydamas,kad á sukilimà ëjo trokðdamas þmonëmsgero ir tai davë jam jëgø ir galimybës„sukelti liaudá, kad ji ásisàmonintøir pasisakytø, ar su Rusija, ar suLenkija ji nori bûti susijungusi. Ði teisëjau egzistuoja Europoje, o ji negalëjobûti pareikðta kitaip, kaip tik periðsivadavimà“. Ði, pasak istorikoV.Merkio, lietuviø liaudies iðvadavimoir pilietiniø teisiø iðkovojimo programa„laikoma radikaliausia socialineprasme ir lietuviðkiausia tautine prasme.Nieko daugiau lietuviø tauta ið ðiosukilimo, kuris siekë pratæsti senàjàvalstybinæ Abiejø Tautø Respublikostradicijà, tikëtis negalëjo. Dar neatëjolaikas jai paèiai tapti moderniosios savovalstybës subjektu”.Gimë A.Mackevièius maþaþemiøbajorø ðeimoje. Pasimokæs namuose,jis toliau mokësi Vilniaus gimnazijoje,studijavo Kijevo universitete, jo nebaigæsstojo á Varniø kunigø seminarijà.Baigæs seminarijà, kunigavo Krekenavoje,Kriklënuose, o nuo 1855 m. – PaatminimuiAntanas MackevièiusAntanas Mackevièiusnevëþio apskrities Paberþës baþnytkaimyje.Kunigaudamas jis visais ámanomaisbûdais devynerius metusskleidë socialinio teisingumo ir tautinioiðsivadavimo idëjas. 1863 m. kovo20(8) d. suorganizavo sukilëliø bûráir ið Paberþës pradëjo ginkluotà kovà,dalyvavo 22 kautynëse su rusø kariuomene.1863 m. gruodþio 17 (5)d. rusø kariuomenë já suëmë ir po deðimtiesdienø tardymo Kaune pakorë.Sukilimo metu jam buvo 35 metai.Savo kova ir þûtimi jis nusipelnomûsø dëmesio ir atminimo.1978 m. nuo A.Mackevièiaus gimimosukako 150 metø. Tada sukilimovado atminimui surengiau ekspedicijàjo gyvenimo vietø ir jo vadovaujamøsukilëliø kovø vietø paieðkai. Didþiojijø dalis buvo pamirðta, niekuonepaþymëta ir jau sunkiai surandama.Ávairiomis priemonëmis – dviraèiu,motociklu, automobiliu – pakartojomeapie dviejø tûkstanèiø kilometrøA.Mackevièiaus sukilëliø bûrio þygiøkelià. Ekspedicijoje pavyko surasti,nufotografuoti ir apraðyti jo kautyniøsu caro kariuomene vietas.1978 m. ekspedicija labai nepatikotuometiniam saugumui, populiariaivadinamam KGB. Buvau tardomas,„auklëjamas“, KGB darbuotojaipadarë iðvadas: „Kalbi apie suki- Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 3 15