2012 m. - Tautinių bendrijų namai

TAUTINIŲbendrijųnaujienos2012Nr. 3 (42)Lietuvos tautinės bendrijos fotografijose. Totorė.Dmitrijaus Radlinsko nuotr.

Liepos 9-20 d. Trakuose vyko tradicinė tarptautinėkaraimų kalbos stovykla. Šiemet ji šventė dešimties metųjubiliejų. Stovyklą rengia Karaimų kultūros bendrijakartu su Upsalos universiteto (Švedija) profesore EvaCsato Johanson. Per praėjusį dešimtmetį stovykla tapostipriu tarptautiniu karaimiškos vienybės bei moderniostapatybės simboliu.p. 10Rugsėjo 1-2 dienomis Lietuvoje vyko tradicinės Europosžydų kultūros dienos. Tai sudėtinė Europos Tarybos remiamosprogramos „Žydų kultūros paveldo kelias Europoje“dalis. Pirmąjį rugsėjo savaitgalį besidomintieji žydų kultūra27 Europos šalyse kviečiami į parodas, koncertus, seminarus,paskaitas. Lietuva šioje programoje dalyvauja nuo 2004-ųjųmetų.p. 3Sostinės Karoliniškių mikrorajone buvusiame vaikųdarželyje įsikūrusi Pranciškaus Skorinos vidurinė mokyklaįsteigė baltarusių švietimo muziejų ir šiais, Muziejų metais,puoselėja planus toliau jį plėsti.p. 4Birželio 30 d. Trakuosevyko Sabantujus– tradicinė totoriųpavasario darbųpabaigos šventė.Piešinyje - Lietuvostotorių bendruomeniųsąjungos herbas.p. 16Jurijaus Antonovo nuotr.Birželio 16 d. Palangoje buvo surengtas antrasistarptautinis festivalis „Baltijos aušros“. Improvizuotojescenoje prie pat Baltijos jūros kranto vykoLietuvos tautinių kultūrų šventė.p. 12

Informacinis leidinysLeidžia Tautinių bendrijų namaiLeidžiamas nuo 2001 m.Leidinį spaudai parengėRedakcinė komisijaAdresas: Tautinių bendrijų namai,Raugyklos g. 25, LT-01140 Vilnius.Tel./faksas (8~5) 216 04 08el.paštas. tbn@takas.ltISSN 2029-7394Tiražas: 200 vnt.Redakcinės komisijos nuomonėnebūtinai sutampasu autorių nuomoneMaketavoMindaugas MarkevičiusTurinysTautiniųbendrijųnaujienos2012Nr. 3 (42)AKTUALIJOSJ. Rumša. Etninė politika – nuolatinis valstybės rūpestis..........................................2Europos žydų kultūros dienos: ekskursijos, koncertai, parodos..............................3J. Rumša. P. Skorinos mokykloje – baltarusių švietimo muziejus............................4Du valstybinės kalbos kursų dešimtmečiai: patirtis ir perspektyvos ......................5Tautinių bendrijų namų sveikinimas šeštadieninėms-sekmadieninėmsmokykloms.......................................................................................................................5J. Rumša. Šiaulių krašto tautinės mažumos: istorija ir dabartis................................6Tautinės bendrijos siekia, kad apie jas daugiau žinotų visuomenė..........................9J. Rumša. Pamaryje lenkai jaučiasi gerai.......................................................................15ŠVIETIMASA. Zajančkauskas. Jubiliejinė karaimų kalbos stovykla Trakuose.............................10KULTŪRA.......................................................................................................................Paveiksluose – širdies padiktuoti vaizdai.....................................................................11Tarptautinis festivalis „Baltijos aušros“ Palangoje.....................................................12Kaune – paroda „Tautinės mažumos laikinojoje sostinėje“.....................................14NAUJIENOS, ĮVYKIAI, FAKTAIVilniaus žydų viešajai bibliotekai padovanota knygų kolekcija iš JAV....................13Pagerbė dainininko atminimą .......................................................................................13Lenkijos mokslininkai analizuoja Lietuvos lenkų padėtį...........................................17Bukovinos Karuzo koncertavo ir Lietuvoje................................................................18Lietuvoje mažėja tautinių mažumų atstovų.................................................................18Siekiama mažinti diskriminaciją ir ugdyti toleranciją ................................................18TRADICIJOS IR PAPROČIAISalam aleikum, Sabantujau!............................................................................................16Žolinę kartu šventė įvairių tautų atstovai....................................................................17NAUJOS KNYGOSReikšmingas leidinys apie Holokaustą Lietuvoje........................................................19Išleistas rusų – karaimų kalbų žodynas........................................................................19Menine kalba – apie tai kas jaudina..............................................................................19TAUTINĖS MAŽUMOS UŽSIENYJE....................................................................Tautinės mažumos Suomijoje.......................................................................................20Summary...........................................................................................................................20Tautinių bendrijų naujienos 2012 Nr.3 (42)1

AKTUALIJOSEtninė politika – nuolatinis valstybės rūpestisLiepos 19 d. Tautiniųbendrijų namuose įvykoTautinių mažumų reikalųkoordinavimo komisijosposėdis, kuriampirmininkavo MinistrasPirmininkas Andrius Kubilius.Posėdyje dalyvavotautinių bendrijų atstovai,ministrai: kultūros – ArūnasGelūnas, socialinėsapsaugos ir darbo – DonatasJankauskas, švietimo irmokslo – Gintaras Steponavičius,užsienio reika-Posėdžio metu.lų – Audronius Ažubalis, vidaus reikalų – Artūras Melianas. Posėdyjebuvo aptarta dabartinė etninė situacija Lietuvoje, apsvarstytos aktualiostautinėms bendrijoms problemos. Vėliau A. Kubilius su posėdyjedalyvavusiais Vyriausybės nariais apžiūrėjo Tautinių bendrijų namųpatalpas, susipažino su jų veikla, bendravo su tautinių bendrijų atstovais.Jonas RUMŠAReikalinga atskira institucijaTautinių bendrijų tarybos pirmininkasMahiras Gamzajevas posėdyjekalbėjo, kad „valstybės etninės politikosformavimas ir jos koordinavimasneturėtų apsiriboti vien tik tautiniųmažumų organizacijų kultūrinių projektųfinansavimu. Etnopolitika nėratiktai šokiai ir dainos“.Jo nuomone, panaikinus Tautiniųmažumų ir išeivijos departamentą,šalyje neliko institucijos, kuri užsiimtųetnopolitika ir aprėptų visas tautiniųmažumų problemas, koordinuotų kitųįstaigų darbą šioje srityje.„Mūsų nuomonė nesikeičia – turibūti įsteigta atskira valstybinė institucija.Ji privalėtų nuolat vykdytietnopolitinės situacijos šalyje ir atskiruosejos regionuose monitoringą,atlikti gaunamos informacijos analizęir siūlyti problemų sprendimo būdus,o šiuo metu esamos jėgos yra išskaidytos,veikia neefektyviai ir vertikaliai, irhorizontaliai,“ - teigė M. Gamzajevas.Jis kalbėjo, kad sunku paaiškinti,kodėl taip stringa naujo Tautinių mažumųįstatymo rengimas.Kartu M. Gamzajevas pažymėjo,kad jokie įstatymai ir institucijos savaimeneišspręs etnopolitikos problemų.„Etnopolitikos gairės turi būtigrindžiamos pilietiškumu ir lojalumumūsų valstybei. Finansuojami projektaiturėtų būti vertinami ne skambiaisjoje išdėstytais tikslais, bet, pirmiausia,juos pateikusių organizacijų veiklosatitikimo visuomenės ir valstybėsinteresams kriterijais. Kitaip tariantturime prisiminti ne tik savo teises,bet ir pareigas. Valstybės ir jos piliečių,nepriklausomai nuo jų tautybės,dialogas turi vykti geranoriškumopagrindu. Ne viskas turi būti matuojamafinansais, svarbu turėti pilietinępoziciją, o valstybės požiūris į savopiliečius turi būti kaip į jos ateitieskūrėjus“, - teigė jis.Laukia didesnės paramosUkrainiečių bendruomenės atstovėNatalija Šertvytienė pažymėjo, kadmažai kalbama apie tautinių mažumų2 Tautinių bendrijų naujienos 2012 Nr.3 (42)Vlado Uznevičiaus nuotr.indėlį atkuriant Lietuvos nepriklausomybę,nutylimas bendrijų dalyvavimasSąjūdyje, daugiau reikia rūpintis, kaipišsaugoti tautinių mažumų kultūrospaveldą.N. Šertvytienės nuomone, daugproblemų turi mažai skaitlingosbendrijos. „Mes negauname finansinėsparamos iš Ukrainos, neturimepakankamai lėšų kultūrinei veiklai.Labai gerai, kad yra lenkiškos, rusiškosmokyklos, bet mums, mažomsbendruomenėms, sunku išlaikytisekmadienines mokyklas“, - sakė ji.Mažų bendrijų problemas pabrėžėir M. Gamzajevas.„Iš dalies neskaitlingos tautinėsbendrijos jaučiamės paimtos įkaitaisdidelių bendruomenių. Jaučiamės jųreikalavimų įkaitais. Mes neskubinamVyriausybės daryti tokių žingsnių, kuriųreikalauja didelės bendruomenės.Mes suprantame, kad Lietuvos etnopolitikos,geopolitikos situacija skiriasinuo Vakarų Europos šalių“, - teigė jis.Rūpi visos bendrijosPremjeras A. Kubilius pabrėžėracionalaus dialogo tarp tautiniųbendrijų ir valdžios institucijų svarbą.„Mes tikrai rūpinamės visomisbendrijomis ir šiandien atėjome pastas bendrijas, kurios tikrai, kaip pačiosįvardijo, tyliai dirba. Mums tikrai rūpi

jų reikalai ir, kaip rodo mūsų patirtis,siekiant rasti tinkamus sprendimusvienokioms ar kitokioms problemomsreikalingas dialogas. O dialogasreikalauja tylaus racionalumo“, - sakėA. Kubilius.„Kai pradedama kurias nors problemasgarsiai emocionaliai bandytipateikti, tai dažniausiai yra taip, kadtie, kurie bando taip problemas pateikti,nenori, kad tos problemos būtųišspręstos“, – teigė jis.Dėmesys neformaliamšvietimuiŠvietimo ir mokslo ministrasG. Steponavičius teigė, kad pastaruojumetu suaktyvėjo įvairių tautinių mažumųiniciatyvos steigti sekmadieninesmokyklas ir žadėjo joms paramą.„Mes norėtume kartu ir su savivaldaatrasti būdus, kad būtų vieta kurrinktis, kad atsirastų metodinė pagalbatiems, kurie dirbs su vaikais – ar pedagogai,ar tie, kurie nėra pedagogai, betentuziastai, jeigu reikės, ir tas poreikisbus identifikuotas, įvairi mokomojimedžiaga. Tos iniciatyvos dabar kaipgrybai po lietaus kyla ir mes jas tikrainorime paremti“, - sakė ministras.Jo nuomone, tokios iniciatyvosmokyti tautinių kalbų kyla ir mažose,ir didesnėse bendrijose.„Lietuviškuose miestuose kaipKaune ar Alytuje rusų bendruomenėkelia klausimus, kad jie norėtų turėtidaugiau vaikų, einančių į lietuviškasmokyklas, bet iš mišrių ar rusiškųšeimų savaitgalį besimokančių savogimtosios kalbos. Tikrai į tokias iniciatyvasmes reaguosime ir net labainedidelių bendrijų – štai girdime, kadbaltarusių bendruomenė Vilniujenorėtų atidaryti galbūt darželį irpradines klases ne tik Karoliniškėseesančioje mokykloje, bet ir NaujojojeVilnioje. Tokie sprendimai yra girdimiiš totorių – iniciatyva dėl vaikųdarželio grupės atidarymo“, - teigėG. Steponavičius.Namai bus suremontuotiDėl lėšų trūkumo užsitęsė Tautiniųbendrijų namų remontas. Prieš keletąmetų darbus teko nutraukti.AKTUALIJOSTautinių bendrijų namai pernaiminėjo savo veiklos 20-metį. Čia yraįsikūrusios vienuolika tautinių mažumųorganizacijų, veikia Valstybinėskalbos mokymo, Informacijos centrai,vyksta daugybė kultūrinių renginių.„Šio projekto biudžetą sudaro apietrys milijonai litų. Aš pats stebiu situaciją,lankausi čia ir tai kas padarytayra puiku. Padaryti lieka visai nedaug.Darbams užbaigti reikia apie 1,9 mln.litų. Vienintelis diskusijų klausimas –darbų baigties terminai. Jie bus baigti2013 m. ar 2014 m. – priklausys nuomūsų biudžeto. Kol kas didesniooptimizmo neturime, jeigu rudenįbus aiškesnė padėtis, tada svarstysimegalimybę darbus baigti 2013 m.“, - pažymėjokultūros ministras A. Gelūnas.Jis taip pat informavo, kad paskutiniumetu buvo susitikęs su rusų,lenkų, baltarusių ir ukrainiečių bendruomeniųatstovais, kas leido „įsigilintiį specifines kiekvienos bendruomenėsproblemas“. Artimiausiu metuministras susitiks su žydų, totorių irkaraimų bendruomenėmis.Europos žydų kultūros dienos: ekskursijos, koncertai, parodosRugsėjo 1-2 dienomis Lietuvoje vyko tradicinės Europos žydų kultūrosdienos. Tai sudėtinė Europos Tarybos remiamos programos „Žydųkultūros paveldo kelias Europoje“ dalis. Pirmąjį rugsėjo savaitgalįbesidomintieji žydų kultūra 27 Europos šalyse kviečiami į parodas,koncertus, seminarus, paskaitas. Lietuva šioje programoje dalyvaujanuo 2004-ųjų metų.Šių metų Europos žydų kultūrosrenginiai pristatė žydų kasdienio gyvenimokultūrą: gyvensenos ypatumus,kasdienes tradicijas, amatus, būdobruožus, humorą.Vilniečiams buvo surengtos dviekskursijos po sostinę. Vienoje josdalyviai susipažino su istorinio žydųkvartalo Senamiestyje kasdienybe, joužstatymo savitumais bei svarbiausiomisvietomis, XX amžiaus pradžiosžydų inteligentiškosios, miestietiškosiosgyvensenos kultūra, žymiomis to metoasmenybėmis bei jų nuopelnais.Kita ekskursija – „Netikėti Vilniausžydų pasivaikščiojimai“ – prasidėjo Lu-kiškių aikštėje, tęsėsi Gedimino prospektu,pro Katedros aikštę, Vilniausuniversitetą ir baigėsi Rotušės aikštėje,kurioje buvo kalbama apie žydų istoriją,garsių žmonių, tarp jų kompozitoriausBenjamino Gorbulskio, poeto Nobeliopremijos laureato Josifo Brodskio,pėdsakus šiose vietose.Popietę Žydų kultūros ir informacijoscentre lektorė dr. Larisa Lempertienėskaitė paskaitą „Nuo lopšio iki kapo:humoras žydų dvasiniame gyvenime“.Su žydų humoru galėjo susipažintiir Joniškio gyventojai. Šio miesteliosinagogoje vyko renginys „Per humorą– į praeities tradicijas“. Joniškiečiaibuvo pakviesti paklausyti dailininko,karikatūristo, animatoriaus, režisieriausIljos Bereznicko pasakojimo apie žydųtautos tradicijas, pasižiūrėti jo karikatūrųparodos.Šiaulių „Aušros“ muziejaus ChaimoFrenkelio vilos parke Rafailas Karpis,Darius Mažintas, Arkadijus Gotesmanas,Petras Vyšniauskas atliko žydųkompozitorių bei žydų liaudies dainųjidiš ir hebrajų kalbomis su džiazointerpretacijomis. Klausytojai galėjopamatyti parodą, kurioje atspindimažymiausio visų laikų Šiaulių fabrikantoCh. Frenkelio fabriko istorija.Įvairūs renginiai, skirti Europosžydų kultūros dienoms, kurias organizavoKultūros paveldo departamentasprie Kultūros ministerijos, vyko irkituose Lietuvos miestuose bei rajonuose.TBN inf.Tautinių bendrijų naujienos 2012 Nr.3 (42)3

AKTUALIJOSP. Skorinos mokykloje – baltarusiųšvietimo muziejusSostinės Karoliniškių mikrorajone buvusiamevaikų darželyje įsikūrusi Pranciškaus Skorinosvidurinė mokykla įsteigė baltarusių švietimo muziejųir puoselėja planus toliau jį plėsti.Jonas RUMŠAIdėja neužgesoIdėja įkurti Vilniaus P. Skorinosmokykloje muziejų priklausoa. a. Leonidui Muraškai, žymiamLietuvos operos artistui, baltarusiųbendruomenės veikėjui.Literatūriniame A. Puškino muziejujeVilniuje buvo daug medžiagosapie baltarusių poetą Janką Kupalą.Ji nesiderino su šio muziejauspaskirtimi ir lankytojams nebuvorodoma. Eksponatai, dūlėję saugyklose,buvo perduoti baltarusiams.L. Muraška pasiūlė P. Skorinos mokyklojeįsteigti baltarusių literatūrosklasiko muziejų. Tačiau pradėtidarbai vėliau sustojo, o eksponataiperduoti mokyklai.Prieš porą metų mokyklą renovavus,atsirado vietos muziejui, aiškitapo jo koncepcija. „Tai bus baltarusiųšvietimo istorijos muziejus. Jįsudarys trys skyriai. Viename buseksponuojama medžiaga, pasakojantiapie Vilniuje veikusią baltarusiųgimnaziją ir jos tęsėją šiandien – P.Skorinos mokyklą. Kitas skyriusbus pašvęstas baltarusių rašytojams,kurių biografijos vienaip ar kitaip susijusiossu Vilniumi. Trečias muziejausskyrius skirtas P. Skorinai ir M.Mažvydui“, - apie muziejų pasakojamokyklos direktorė Galina Sivolova.Paliko ryškų pėdsakąDirektorė džiaugiasi, kad eksponatųyra labai daug. Apie kiekvienąjų galima būtų pasakoti ne vieną valandą.Daug įdomios medžiagos yraskyriuje apiebaltarusių gimnaziją,kuri Vilniujeveikė nuo1919 m. iki1944 m. Ši mokymoįstaigadavė pasauliuinemažai ryškiųasmenybių.Daugelisvėliau žinomųbaltarusių – rašytojų,poetų,Daug ką muziejuje turi aptarti mokyklos direktorė G. Sivolova (k.) ir mokytojaJ. Starkuvienė.Autoriaus nuotr.mokslininkų, menininkų, medikųbaigė Vilniaus baltarusių gimnazijąarba joje dirbo. Čia dėstė baltarusiųliteratūros klasikai Maksimas Tankasir Maksimas Hareckis.Gimnazijos direktoriumi vienumetu dirbo Borisas Kitas. Tokiužmogumi didžiuotųsi bet kuris pasauliomiestas. B. Kitas – pasauliniogarso mokslininkas astronautikossrityje, fizikas, chemikas, Merlendouniversiteto (JAV) profesorius, dirbęsNASA centre, daugelio tarptautiniųakademijų narys, tarptautinių premijųlaureatas. Muziejuje eksponuojamaB. Kito prisiminimų knyga, kuriojejis pasakoja apie savo ilgą ir turiningągyvenimą, mokslinę veiklą, žmones.Šiemet buvusiam vilniečiui sukakošimtas dveji metai.Muziejuje yra ir daugiau baltarusiųemigrantų knygų, išleistų Kanadoje,Australijoje, Vakarų Vokietijoje.Įdomu paimti į rankas tarpukariuišleistus vadovėlius, iš kurių mokėsibaltarusių gimnazijos gimnazistai.Po dviejų metų švęsianti dvidešimtmetįP. Skorinos vidurinė mokyklayra baltarusių gimnazijos tęsėja,rašo naujus istorijos puslapius, kurieirgi atspindėti muziejuje.Pagerbė knygą ir jos kūrėjusKaip teigia G. Sivolova, penkiolikabaltarusių rašytojų, poetų vardai vienaipar kitaip yra susiję su Vilniumi.Tai Janka Kupala, Maksimas Tankas,Jakubas Kolosas, Maksimas Bohdanovičius,Pranciškus Boguševičius,Vladimiras Korotkevičius, JanasČečotas, Alojiza Paškevič-Ciotka ir kt.Muziejuje bus galima susipažinti sujų biografijomis, kūryba, knygomis,to meto fotografijomis.Vienas muziejaus skyrius, kaipminėjo direktorė, skirtas P. Skorinaiir M. Mažvydui. Baltarusių spaustuvininkas,pirmosios knygos baltarusiųkalba leidėjas ir pirmosios lietuviškosknygos autorius tarsi susitiks muziejausstenduose.Jame taip yra nedidelė etnografinėdalis. Eksponatus jai sunešė patysmokiniai. Čia ir lygintuvai, ir įvairūsnamų rakandai, kuriais naudojosi jųseneliai ir proseneliai ir kuriuos vaikairado kaimuose Vilniaus krašte irBaltarusijoje.4 Tautinių bendrijų naujienos 2012 Nr.3 (42)

Padės MinskasTačiau eksponatų gausa kelia irrūpesčių. Kaip turimą medžiagą išdėstyti,kad ji būtų ne tik informatyvi,bet ir estetiškai pateikta. G. Sivolovaapgailestauja, kad nei Lietuvoje, neiBaltarusijoje nėra mokymo įstaigos,kurioje būtų galima įgyti muziejininkystėsžinių. Paramą pažadėjo Minskodailės kolegija, kurios specialistai padėspagaminti stendus, dizaineriai parinksšriftus, konsultuos.Nuo šių mokslo metų muziejusAKTUALIJOSturi globėją. Juo „puse etato“ rūpinasimokytoja Jelena Starkuvienė.Kaip sakė mokyklos vadovė, muziejusnėra kažkokia atskira salelė, atskirtanuo šiandieninio aktyvaus mokyklosgyvenimo. Muziejaus medžiaga panaudojamamokymo ir auklėjimo procese.Du valstybinės kalbos kursųdešimtmečiai: patirtis ir perspektyvosBirželio 14 d. Tautinių bendrijų namuose vyko Apskritojo stalodiskusija „Valstybinės kalbos kursų organizavimas: patirtis ir perspektyvos“.Joje dalyvavo Kultūros ministerijos, Valstybinės lietuvių kalboskomisijos, kai kurių tautinių bendrijų atstovai.Valstybinės kalbos kursus Tautiniųbendrijų namai rengia jau dvidešimtmetų. Apie sukauptą šio darbo patirtį,išvadas kalbėjo Tautinių bendrijųnamų direktorė Alvida Gedaminskienė.Per šį laiką kursuose mokėsi per dutūkstančius įvairių tautybių žmonių.Buvo formuojamos ir atskirų tautybiųatstovų grupės: ukrainiečių, armėnų,graikų, baltarusių, romų. Nuo 2005-ųjų metų veikia Valstybinės kalbos mokymocentras, kuriame lietuvių kalbosmokėsi 40 klausytojų grupių. Kito jųkontingentas. Kaip rodo tyrimai, jeiguprieš 10-12 metų daugiausia kursuslankė vietos gyventojai, tai dabarišmokti valstybinę kalbą vis daugiaupageidauja neseniai į Lietuvą gyventiatvykę žmonės iš kitų šalių, daugiausiaiš Rusijos, Baltarusijos, Kazachstano,Ukrainos, Estijos.„Esame dėkingi Valstybinei lietuviųkalbos komisijai, su kuria produk-tyviai bendradarbiaujame daug metųir kuri finansuoja kursų darbą“, - sakėA. Gedaminskienė.Labai svarbu kursų lankytojų motyvacija.„Jeigu anksčiau dauguma jųteigė, kad nori išmokti kalbos dėl darbo,tai dabartiniu metu kaip mokymosimotyvas dažniau įvardijamas tikslasbendrauti, geriau pažinti Lietuvosistoriją, geografiją, tradicijas“, - teigėA. Gedaminskienė.Ką kursai duoda klausytojams,buvo galima įsitikinti iš Apskritojostalo diskusijoje dalyvavusių buvusiųklausytojų pasisakymų. Marija mažiaukaip prieš metus iš Rusijos atvykogyventi į Lietuvą. Šiemet lankė Valstybinėskalbos kursus. Ji jau kalbalietuviškai. Marija sakė, kad jai buvolabai svarbu išmokti lietuvių kalbą.Kursų klausytoja Elena sakė, kadkalbą geriau galima išmokti, kai mažesnėsklausytojų grupės.Apskritojo stalo dalyviai diskutavodėl kursų trukmės, aprūpinimomokymo priemonėmis. Dabartiniumetu kursų trukmė – 52 akademinėsvalandos. „Kad mokymas būtų integralus,teoriją reikia susieti su praktika.Valandų mažoka“, - sakė kursų mokytojametodininkė Aušra Pakalkienė.Jos nuomone, sunku gauti naujausiųmokymo priemonių.Daiva Vaišnienė, neseniai pradėjusieiti Valstybinės lietuvių kalbos komisijospirmininkės pareigas, pažymėjo,kad vienas iš jos vadovaujamos institucijosprioritetų – siekti, kad kitataučiaimokėtų valstybinę kalbą. Dėl to reikiapanaudoti įvairias mokymo formas.Kaip vieną tokių, D. Vaišnienė paminėjoir nuotolinio mokymo programas.Kultūros viceministras StanislavVidtmann pabrėžė, kad tautinių mažumųintegracija turi būti visapusiška.„Valstybinės kalbos mokymas čia turibūti prioritetas. Tačiau negalima apsiribotitik kalbos mokymu. Labai svarbuį kalbos mokymą integruoti Lietuvosistoriją, kultūrą, geografiją. Manau, kadtai bendras valstybės reikalas“, - teigėviceministras.TBN inf.Atėjo Rugsėjo 1-oji – Moksloir žinių diena.Mūsų šalyje, be įprastų mokyklų,jau daug metų gyvuoja neformalausugdymo įstaigos – šeštadieninėssekmadieninėsmokyklos. Jose tautiniųbendrijų vaikai, jaunimas mokosigimtosios kalbos, etnokultūros,savo tautos istorijos, susipažįsta sujos tradicijomis, papročiais. Tokiubūdu sudaromos sąlygos puoselėtitautinių bendrijų nacionalinį identitetą,siekiama išsaugoti kultūrinę irkalbinę įvairovę, kuri yra didelis mūsųvalstybės turtas. Kad visa tai nėratušti žodžiai liudija kasmet vykstantystautinių mažumų šeštadieninių-sekmadieniniųmokyklų festivaliai, kuriuosemokiniai deklamuoja eiles, dainuoja,vaidina gimtąja kalba, šoka tautiniusšokius, groja nacionaliniais muzikosinstrumentais.Gilios pagarbos ir padėkos nusipelnokuratoriai, mokytojai, kurie,aukodami savo laisvalaikį, negailėdamijėgų, dirba šiose ugdymo įstaigose.Naujųjų mokslo metų proga nuoširdžiaisveikiname Jus, šeštadieniniųsekmadieniniųmokyklų mokinius,mokytojus, kuratorius, rėmėjus, linkimeJums gražaus, sutartino darboir visokeriopos sėkmės.Tautinių bendrijų namaiTautinių bendrijų naujienos 2012 Nr.3 (42)5

AKTUALIJOSŠiaulių krašto tautinės mažumos:istorija ir dabartisGegužės 16 d. Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji bibliotekasurengė konferenciją „Šiaulių regiono tautinių mažumų kultūrų savitumaiir bendrumai“. Pranešimą „Šiaulių miesto gyventojų tautinėssudėties kaita iki 1940 m.“ skaitė vyriausioji bibliotekininkė, Amerikosskaityklos koordinatorė Roma Baristaitė. Ji atsakė į „Tautinių bendrijųnaujienų“ klausimus.Jonas RUMŠA- Kokia buvo Šiaulių miestogyventojų tautinė sudėtis ir kaipji kito Jūsų pranešime nagrinėjamulaikotarpiu?- Pranešime nagrinėta Šiauliųmiesto gyventojų tautinės sudėtieskaita apėmė laikotarpį nuo XV-ojo a.iki 1940 m. sovietinės okupacijos.Iki XVIII-ojo a. pradžios pokyčiųŠiaulių miesto gyventojų tautinė sudėtisbuvo vienalytė, lietuviai sudarėdaugiau kaip 90 proc. gyventojų. TikXVIII-ojo a. 2-4-ajame dešimtmečiuosenulėmus ekonominiams motyvams,kai reikėjo rūpintis Šiauliųatgaivinimu, čia pradėta kviesti naujusgyventojus. 1731 m. buvo duotasleidimas mieste kurtis žydams,XVIII a. antroje pusėje jie sudarėapie 5 proc. Šiaulių gyventojų. Tuopačiu laikotarpiu LDK rūmų iždininkoir ekonomijų administratoriausAntano Tyzenhauzo reformos,skatinusios Šiaulių miesto augimą,numatė steigti manufaktūras, plėtotiamatus, sudaryti palankesnesprekybos sąlygas. Tuo pagrindu išužsienio buvo kviečiami amatininkai,padaugėjo vokiškai kalbančiųasmenų.XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžiojepadaugėjo rusų tautybės gyventojų.Tai buvo susiję su carizmovykdoma rusinimo politika.Tuo laikotarpiu taip pat padidėjožydų ir sumažėjo lenkų. Lenkų tautybėsžmonių sumažėjimas daugiausiamieste sietinas su besiplečiančiulietuvių tautiniu judėjimu bei jo sukeltaistautinės savimonės pokyčiais.1923 m. gyventojų surašymoduomenimis, pagal tautybę buvo:lietuvių – 70,4 proc., žydų – 25proc., rusų – 1,4 proc. Kitų tautybiųgyventojai (vokiečiai, lenkai, latviaiir kt.) sudarė mažiau kaip po vienąprocentą.Komplikuota yra romų apsigyvenimoŠiauliuose tema. Konferencijojeji net nebuvo nagrinėjama. Beveiknėra informacijos, leidžiančiostyrinėti šios bendruomenės kaitąir įtaką mieste. To priežastis – klajokliškasromų gyvenimo būdas,atsiribojimas nuo kitų tautų kultūriniųįtakų, gyvenimas uždarosebendruomenėse, vietos teisės irtradicijų nepaisymas.Bibliotekininkė Roma Baristaitė yra surinkusivertingos medžiagos apie Šiaulių krašto tautiniųmažumų istoriją.- Konferencijoje buvo nagrinėjamitautinių mažumų kultūrųsavitumai ir bendrumai. Galpirmiausia prašyčiau aptartisavitumus.- Istoriniame kontekste pirmiausiabūtent ir išryškėjo tautinių mažumų,kurios tuo metu nebuvo taipįvardintos, savitumai. Svarbiausiasveiksnys, nulėmęs visus kitus, buvopriklausymas tam tikrai religineibendruomenei. Kiekviena naujaimieste apsigyvenusi gyventojų grupėsavo sėslumą pradėjo nuo kultopastato statybos ir kapinių įkūrimo.Pirmoji sinagoga buvo pastatyta irpradėjo veikti 1748 m., evangelikųliuteronųbendruomenė susikūrė1773 m., tačiau savo maldos namųiš karto neturėjo, glaudėsi, kur galėjo.1854 m. vokiečių barono vonRoppo pastangomis ir lėšomis grafoN. Zubovo dovanotame sklype buvopastatyta liuteronų kirchė, kuriojepamaldos vykdavo vokiečių beilatvių kalbomis. 1841 m. pradėjoveikti stačiatikių cerkvė. Iš to sekėįvairių švenčių, papročių, tradicijųbei kalbos puoselėjimas ir saugojimastos bendruomenės viduje.Netgi carinė valdžia statistiniusgyventojų duomenis teikė pagalreligijos išpažinimą.- Kokia buvo tautinių mažumųkultūrinė veikla tarpukariu?- Du nepriklausomos Lietuvosdešimtmečiai Šiaulių tautinėms mažumomsbuvo aktyvios kultūrinės,švietėjiškos veiklos metais.Žydų kultūros sąjungos Šiauliųskyrius siekė suvienyti žydų visuomenėsjėgas, pripažįstančias jidiškalbą. Didelis dėmesys buvo skiriamasžydų jaunimui, jo švietimui.Veikė žydų gimnazija, vidurinė mokykla,du vaikų darželiai, organizaci-6 Tautinių bendrijų naujienos 2012 Nr.3 (42)

jos, kurių tikslas buvo sujungti žydųjaunuomenę ir tautišku auklėjimulavinti jos kūną bei sielą. Miestebuvo net kelios žydų bibliotekos,instrumentinės muzikos ansamblis,suaugusiųjų ir vaikų chorai..Vokiečiai turėjo savo progimnazijąsu dėstomąja jų gimtąja kalba.Progimnaziją išlaikė vokiečių draugija.1920 m. Šiauliuose įregistruotakultūrinė vokiečių bendrija Kulturverband.Veikė vokiečių choras,dramos būrelis, šokių ansamblis.Latvius apie save telkė latviųsusivienijimo Šiaulių skyrius.Lenkai būrėsi apie draugiją„Oswiata“.- O kokie buvo kultūrų bendrumai?- Kultūrų bendrumai išplaukiaiš jų savitumų. Kitataučius jungėporeikis išsaugoti savo tradicijas irtuo pačiu išlikti tolerantiškiems vienikitų bei vietinių gyventojų atžvilgiu.Nebuvo tai paprasta įgyvendinti, oir šiandien dar mokomės, kaip gerbtikitatautį mūsų visuomenės narį.Kai kurios tautinės grupės neišvengiamaiturėjo tam tikrų tarpusavioar su vietiniais bendrų ar panašiųreliginių, kalbinių, paprotinių beigyvenimo būdo sąlyčio taškų, kuriekaip bendrumai siejo juos ir skatinotarpusavio bendravimą. Lenkai lankėsikatalikiškoje lietuvių bažnyčioje,savo artimuosius laidojo tose pačiosekatalikų kapinėse, šventė tas pačiasreligines šventes. Latviai ir vokiečiaibuvo liuteronai, turėjo savo kapines.Latviai galėjo susikalbėti su lietuviais,rusai su baltarusiais ar ukrainiečiais,juos jungė ir bendra religija bei gyvenimobūdas. Tiesa, tarp pačių rusųbuvo religinė prieštara, atsižvelgiantį tai, kam jie priklausė – sentikiamsar stačiatikiams.buvo neišvengiamas. Tautinį savitumąšios grupės galėjo puoselėtibendruomenės viduje, tačiau pagrindinėjų veikla ir pragyvenimošaltinis buvo susietas su ekonominiugyvenimu. Tokiu būdu jie turėjogana glaudų kontaktą su vietiniaislietuviais, tuo pačiu susipažino sujų kultūra, kuri, žinoma, darė įtakątautinių mažumų kultūroms. Vienasiš labiausiai akivaizdžių kultūrosmainų procesų buvo ir yra mišriossantuokos. Gražus kultūrų poveikiopavyzdys Šiauliuose ir jų regioneyra grafų Zubovų giminė. GrafasPlatonas Zubovas XVIII a. pabaigojegavęs dovanų šias žemes, jasaplankė vos kartą, o jo palikuonysSpaudos draudimo laikotarpiu jausteigė slaptas lietuviškas mokyklas.1891 m. įkurtos „Šiaulių gimnazijosbeturčiams šelpti“ draugijospagrindiniai šelpėjai buvo grafasN. Zubovas, V. Cumftas, Ch. Frenkelis,P. Rogalinas ir kt. XIX a.pabaigoje ir ypač XX a. pradžiojelenkiškai kalbanti miesto bajorijaparemdavo lėšomis lietuviškus kultūriniusrenginius, o kai kurie iš jųir patys aktyviai juose dalyvaudavo.Tarpukariu kai kurie žydų vaikaimokėsi Šiaulių miesto berniukų irmergaičių gimnazijose arba kartusu lietuviais lankė savivaldybės išlaikomaspradžios mokyklas.AKTUALIJOS- Kokių tautybių bendrijosšiandien veikia Šiauliuose? Armieste pastebima jų veikla?- Šiauliuose savo tradicijas tęsiatos pačios istoriškai susiformavusiostautinės mažumos, prie jų jungiasi irnaujai atsiradusios. Apie savo veikląjų atstovai pasakojo konferencijoje.- Konferencijoje buvo tariamasidėl tautinių mažumų kultūrųdienų mieste...- Vienas iš konferencijos tikslųbuvo apjungti kiek įmanoma daugiauŠiaulių regione gyvuojančiųtautinių bendruomenių ir pasiūlytijoms bendradarbiauti su biblioteka.Kadangi mūsų krašto bendruomenėsneturi savo Tautų namų,biblioteka pasiūlė laikinai jiems čiaprisiglausti ir puoselėti savo veiklas.Rudenį planuojame organizuotiŠiaulių regiono tautinių mažumųkultūrų dienas. Tai būtų pirmas toksrenginys, apjungiantis visas bendruomenes.Atskirų bendruomeniųrenginiai yra vykę mūsų bibliotekoje,tačiau šis turėtų būti kompleksinis,didesnės apimties ir galbūt tęstinis.Kaip pasiseks, nemaža dalimi priklausysnuo pačių bendruomeniųaktyvumo ir geranoriškumo.- Minėtą konferenciją parėmėJAV ambasada Lietuvoje. Kaip- Kokį poveikį tautinių mažumųkultūrai turėjo lietuviųkultūra ir atvirkščiai?- Etninių grupių asimiliacijosprocesas su vietiniais gyventojaisTautinių bendrijų atstovai konferencijoje. Giedriaus Baranausko („Šiaulių kraštas“) nuotraukosTautinių bendrijų naujienos 2012 Nr.3 (42)7

AKTUALIJOSatsirado ryšys būtent su JAV ambasada?- Šiaulių apskrities Povilo Višinskioviešojoje bibliotekoje 2005 m. JAVambasados Lietuvoje ir bibliotekossusitarimu buvo įsteigta Amerikosskaitykla. Jos tikslas – supažindintibendruomenę su Amerikos kultūra,ekonomika, literatūra, istorija beiskatinti abiejų šalių kultūrinį bendradarbiavimą.JAV ambasada yrane tik skaityklos steigėja, bet ir josveiklos rėmėja.Amerikiečių nacija susiformavoiš viso pasaulio tautų ir rasių. Taišalis, kuri nuėjo ilgą ir sudėtingątautos sukūrimo kelią ir sugebėjo išspręstidaug keblių rasinių ir tautiniųproblemų. Kai kurie jos pavyzdžiaiyra puikiai priimtini ir mūsų tautiniųmažumų įsiliejimui į krašto bendruomenę.2009 m. teko lankytisPitsburgo universitete (Pensilvanijosvalstija, JAV), kuriame yra atskirųbendruomenių pastangomis ir lėšomisįrengtos dvidešimt devynių tautųauditorijos (Nationality Rooms).Kas labai džiugu mums, lietuviams,kad čia yra ir Lietuvos auditorija.Pitsburge savo metu telkėsi sunkiojipramonė, tad gausi imigrantų banga,ypatingai iš Rytų Europos, užplūdo šįmiestą, ieškodama sau pragyvenimošaltinio. Iki šių dienų išlikusios įvairiosetninės grupės, kurių priskaičiuojamaarti 80, yra susibūrusios į savobendruomenes ir stengiasi išsaugotisavo tautiškumą bei tradicijas. Deja,savo metu gan stipri buvusi lietuviųbendruomenė šiandien savo veiklosjau nebetęsia.Konferencijoje apie savo gyvenimąir veiklą kalbėjo Šiauliųtautinių bendrijų atstovai. Štaikai kurios jų mintys.Rafikas Kazarianas, Šiauliųapskrities armėnų bendruomenėspirmininkas:- Šiaulių apskrityje gyvena apie30 armėnų šeimų. Dalis yra mišrios,dalis – vienatautės. Ne visi vaikaibemoka armėniškai, bet, kad ir gimęčia, širdyje išlaikė Armėniją.Mūsų bendruomenės tikslas –siekti, kad jaunimas, gimęs Lietuvoje,neužmirštų armėnų papročių,tradicijų. Esame sudarę armėnųlietuviųkalbų žodyną, švenčiamešventes, organizuojame parodas.Aš pats Lietuvoje gyvenu per 30metų, bet niekada nė nepagalvojau,kad man čia sunku ir reikia kiturvažiuoti.Liuda Stankienė, Šiaulių vokiečiųbendrijos pirmininkė:- Vokiečių Šiauliuose ir apskrityjeyra nemažai, bet bendrijai priklausoapie keturiasdešimt žmonių.Prasidėjus Antrajam pasauliniamkarui, vokiečiai repatrijavo į Vokietiją.Karui baigiantis, su mama patekome įsovietų zoną. Sužinoję, kad mano tėtisbuvo karys, įsodino mus į traukinįir pasakė, kad važiuosime namo. Priesienos sužinojome, kad veža į Sibirą.Mus išgelbėjo dvi rusės moterys, paraginusios:„Tvoroje yra skylė, bėkite.Tik nesirodykite savo krašte“.Po karo bijojome pasakyti esą vokiečiai.Mama į Vokietiją repatrijavo1959 m. Aš jau buvau ištekėjusi užlietuvio, taip ir likau Lietuvoje.Bendriją įkūrėme 1993 m. Mūsųbendrijos narių dabar labai sumažėjo.Vokiškai kalba tik penkiosmoterys.Dzintra Elga Staniulienė, Lietuvosliteratūros vertėjų sąjungosnarė:- Kiek šiame krašte gyvena latvių,nėra suskaičiuota, bet apie 300 šeimųtikrai bus.Ar latvių vaikai moka gimtąją kalbą,priklauso nuo šeimos. Mišrioješeimoje dažniausiai vyrauja mama,todėl mamos gimtąja kalba vaikasdažniausiai ir kalba.Latviai yra įkūrę bendruomenesVilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Biržuose,Pasvalyje. Šiaulių apskrityjegausios Akmenės, Joniškio latviųbendrijos. Šiauliuose latvių yra daug,bet į bendriją kažkodėl nesijungia.Valentina Šimkuvienė, Šiauliųrusų kultūros centro pirmininkė:- Pagal 2001-ųjų metų duomenis,Šiauliuose gyveno 6,5 tūkst. rusų. Betjau tada vienas tūkstantis iš jų savogimtąja kalba laikė lietuvių kalbą.Manau, kad dabar rusų yra apietris tūkstančius. Vienintelėje miesterusų mokykloje mokosi 150 vaikų.Tačiau į Šiaulius rusų ir dabaratvažiuoja nuolatinai gyventi. Manskambina ir klausia, kaip integruotis.Patariu pirmiausia mokytis lietuviųkalbos, o tada kviečiu į mūsų renginius.Labai ilgu žmonėms, kurieką tik atvažiavo. Mes adaptavomės,asimiliavomės, o jiems dar viskasprieš akis.Milda Jakulytė-Vasil, ValstybinioVilniaus Gaono žydų muziejausdarbuotoja:Šiaulių žydų bendruomenėje šiuometu yra apie 200 žmonių. Jie kartušvenčia žydiškas šventes, mini žydųtautai reikšmingas datas, vykdo kultūrosprogramas, bendradarbiauja suŠiaulių universitetu, teikia ir skirstosocialinę paramą.Su Šiauliais yra susijęs ne vienasžydų tautybės asmuo, daug nusipelnęsLietuvai. Šiaulių gimnazijoje dirbožymus lingvistas, Jono Jablonskiomokinys Chackelis Lemchenas,sudaręs keturių tomų rusų-lietuviųkalbų žodyną.Tarpukariu Šiauliuose gyveno6-7 tūkstančiai žydų. Prasidedantkarui, iš miesto spėjo pasitrauktiapie vieną tūkstantį žmonių, betatvyko pabėgėlių iš Pietų Lietuvos,Klaipėdos krašto. Naciams užėjus,mieste buvo apie keturiolika tūkstančiųžydų.Prasidėjo areštai, vėliau buvovykdomos masinės žudynės. Manoma,kad karą išgyveno 350-500Šiaulių žydų.8 Tautinių bendrijų naujienos 2012 Nr.3 (42)

Rugpjūčio 24 d. Vilniaus kultūros, pramogų ir sporto rūmuosetautinių bendrijų atstovai susitiko su Lietuvos pagyvenusių žmoniųasociacijos ir Vilniaus Naujamiesčio bendruomenės nariais.sąjungos pirmininkas, K. Sakalauskienė,Lietuvos armėnųsąjungos narė, V. Charitonov,asociacijos „Ruskij dom“ pirmininkas,E. M. Peteraitis, Vilniausvokiečių bendruomenėspirmininkas, V. Jemeljanovas,Lietuvos rusų bendruomenėsatstovas.Jie papasakojo apie savobendruomenių veiklą, siekįišsaugoti tautinę tapatybę,tradicijas, papročius, supažindintisu jais visuomenę ir būtivisaverčiais jos nariais.Vakare koncertavo Lietuvoskaraimų folkloro ansamblis„Birlik“, Kauno armėnųbendruomenės ansamblis,Vilniaus vokiečių bendruomenėschoras, Grigiškių kultūroscentro ansamblis „Šaltinėlis“,AKTUALIJOSTautinės bendrijos siekia, kad apie jasdaugiau žinotų visuomenėSusitikimą pradėjo ir vedė Lietuvospagyvenusių žmonių asociacijosprezidentė Grasilda Makaravičienė.Renginio dalyvius sveikino RomasAdomavičius, Vilniaus miesto vicemeras,Jūratė Paulionienė, Vilniausmiesto Naujamiesčio seniūnijosseniūnė, Simen Vihard-Zeltinis, Vokietijosparamos ir labdaros fondoprezidentė.Tautinių bendrijų namų direktorėAlvida Gedaminskienė kalbėjo apiedaugiakultūrę mūsų šalies sanklodą,tautinių bendrijų veiklą, tarpkultūriniodialogo svarbą, Lietuvos pagyvenusiųžmonių asociacijos ir Tautiniųbendrijų namų siekius prisidėti prietarpetninės santarvės stiprinimo,šalies tautų kultūrų gilesnio pažinimo.Savo tautines bendruomenespristatė: dr. doc. A. Jakubauskas,Lietuvos totorių bendruomeniųSalė buvo pilnutėlė.Tautinių bendrijų namų nuotraukosTuri ką apie savo gentainius papasakoti Lietuvos totoriųbendruomenių sąjungos pirmininkas dr. AdasJakubauskas.Lietuvos moldavų bendruomenėsatstovas dainininkasS.Moldavan.Koncerte dainavo Lietuvosliaudies artistė, Nacionalinėspremijos laureatė, profesorėIrena Milkevičiūtė.Pasibaigus renginiui vykotautinių bendrijų nacionaliniųpatiekalų degustacija.Panašius susitikimus ketinamarengti ir ateityje. „Jais siekiamasupažindinti visuomenę su įvairiųtautų, gyvenančių Lietuvoje,kultūra, papročiais, tradicijomis,skatinti skirtingų tautų atstovųdialogą, ugdyti tarpusavio supratimąbei toleranciją,“ – sakėviena iš renginio organizatoriųTautinių bendrijų namų direktorėA. Gedaminskienė.TBN inf.Tautinių bendrijų naujienos 2012 Nr.3 (42)9

ŠVIETIMASJubiliejinė karaimų kalbos stovykla TrakuoseLiepos 9-20 d. Trakuose vyko tradicinė tarptautinė karaimų kalbosstovykla. Šiemet ji šventė dešimties metų jubiliejų. Stovyklą rengia Karaimųkultūros bendrija kartu su Upsalos universiteto (Švedija) profesoreEva Csato Johanson. Per praėjusį dešimtmetį stovykla tapo stipriutarptautiniu karaimiškos vienybės bei modernios tapatybės simboliu.Aleksandras ZAJANČKAUSKASSukvietė tautiečiusKaraimų kalbos šįmet mokėsine tik Trakų karaimai, bet ir mūsųtautiečiai iš Lenkijos, Prancūzijos,Rusijos, Ukrainos, iš viso atvyko80 dalyvių, o taip pat gausi svečiųdelegacija iš Turkijos.Mokyklos dalyvių amžius buvolabai įvairus – nuo trejų iki septyniasdešimtpenkerių metų. Jiems buvoparengta įvairi ir turininga programa.Be kalbos, taip pat vyko rytietiškųšokių pamokos, kurias vedė choreografėiš Turkijos Jašam Balkodža(Yasam Balkoca).Tradiciškai buvo surengta sportodiena, karaimų kulinarinio paveldopamokos.Kitas svarbus šių metų mokyklosbruožas buvo tas, kad vakarinėspaskaitos buvo skirtos karaimams,profesionaliems orientalistams irtiurkologams.Karaimų kalba priklauso tiurkųkalbų grupei. Ji yra viena seniausiųkalbų, o taip pat viena svarbiausiųkaraimų kultūros vertybių, kuriišliko gyva iki šių dienų tik Lietuvoje.UNESCO šią kalbą priskirianykstančių kalbų grupei. Kai kuriaisduomenimis, Lietuvoje ja kalba apie50 žmonių.Tai, kad karaimų kalba neišnyko,yra didelis Lietuvos ir Trakų karaimųnuopelnas.Karaimai jo nepamiršoTrakų kultūros rūmų salėje vykokaraimų kalbos mokyklos uždarymokoncertas. Į jį atvyko ne tik karaimai,bet ir daug kitų tautybių Trakų gyventojų.Tarp svečių buvo HelsinkioKaraimų kalbos stovyklos vaizdai.Romualdo Tinfavičiaus nuotraukos10 Tautinių bendrijų naujienos 2012 Nr.3 (42)

ir Bašketo Ankaroje universitetųprofesoriai Tapani Harviainen irNureddin Demir, Vilniaus universitetodocentė Galina Miškinienė.Šį kartą koncertas buvo skirtas karaimųvyresniojo dvasininko SimonoFirkovičiaus, visą gyvenimą dirbusioganytojo darbą Trakuose, 30-osiomsmirties metinėms paminėti. LR ambasadorėHalina Kobeckaitė supažindinosusirinkusius su jo gyvenimuir kūryba. Remdamasi jo apsakymu„Jalhan maldan onarmaz“ („Nesąžiningaiuždarbiaudamas nepralobsi“),atspausdintu žurnale „Karaj awazy“(„Karaimų balsas“, 1931 m., Luckas),H. Kobeckaitė parašė pjesę „Jalhanmal“ („Nesąžiningas uždarbis“),kurios tekstą mokiniai mokėsi dvisavaites. Pjesę režisavo SeverinaŠpakovskaja, Eugenija Ešvovič irArtūras Lepiochinas. Dekoracijaskūrė svečiai iš Krymo – Babadžanųšeima. Jiems tai buvo ypač įdomusdarbas, nes pjesės veiksmas vykstaBachčisarajuje ir Odesoje. Kadangipjesėje gausu mizanscenų, ją vaidinovisi karaimų mokyklos mokiniai. Jojebuvo kūrybiškai panaudotos karaimųkalbos žinios, įpinti tautiniai šokiai.Vakaro dalyviai žiūrėjo trumpametražįkino filmą apie S. Firkovičių.Visi koncerto dalyviai pirmą kartąTrakuose atliko garsaus tiurkologoN. Baskakovo (1905-1995) 1988 m.sukurtą „Tiurkologų himną“.Šokį keitė šokisRytietiškų šokių choreografėJ. Balkodža solo atliko kelis karaimiškusšokius. Po to mažiausi vaikai(vadovė Dovleta Špakovskaja) sušokoJ. Bolkodžos pastatytą šiuolaikinęšokio kompoziciją. Susirinkusiustaip pat sužavėjo šokių kolektyvai„Sanduhač“ („Lakštingala“), „Birlik“(„Vienybė“, choreografė DonataAndriūnaitė) iš Trakų bei „Dostlar“(„Draugai“, choreografė MalgožataBoroviec) iš Lenkijos, kurie parodėbendrą šokių programą. Įspūdingaiscenoje pasirodė vaikų šokių kolektyvassu šokiu „Tym-Tym“, taippat Michailas Kobeckis su šokiu„Raitelis“.Per karaimų kalbos mokyklosuždarymo koncertą žiūrovai išvydoir vyresnių vaikų grupės spektaklį„Kyzyl biork“ („Raudona kepurė“).Svarbi paramaKaip minėta, karaimų kalbos mokykląjau dešimtą kartą kasmet rengiaLietuvos karaimų kultūros bendrija,padedama ir remiama kitų institucijų.ŠVIETIMASŠįmet tai buvo LR kultūros ministerija,Švedijos institutas, Turkijos RespublikosVyriausybės Turkų išeivių irgiminingų bendruomenių komitetas,Yunus Emre institutas, Trakų rajonosavivaldybė.Organizatoriai dėkojo visiems,prisidėjusiems prie tarptautinės karaimųkalbos mokyklos darbo Trakuose.Turkijos ambasados Lietuvoje antrojisekretorė Miudžde Utku (MujdeUtku) patikino, jog Turkija ir ateityjematerialiai rems karaimų kalbosmokyklą.Ypatingos padėkos susilaukė prof.Eva Csato Johanson, nenuilstamaidalyvavusi mokyklos darbe ir organizavimevisus dešimt metų.Dalyviai ir žiūrovai dėkingi pagrindinėmsrenginio organizatorėmsir koncerto vedėjoms Severinai Špakovskajaiir Eugenijai Ešvovič.Pasibaigus koncertui svečiai,koncerto dalyviai, karaimų bendrijosnariai buvo pakviesti į atsisveikinimovakarą restorane „Kybynlar“,kur buvo vaišinami nacionaliniaiskaraimų valgiais. Per vakarienę buvopasakyta daug gražių padėkos žodžių.Karaimų kalbos mokyklos mokiniaigavo baigimo pažymėjimus, o visi dalyviaibuvo apdovanoti baltais marškinėliaissu Trakų pilies emblema.KULTŪRAPaveiksluose - širdies padiktuoti vaizdaiTautinių bendrijų namuose rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais veikėdailininkės Jelenos Klunker-Stepės tapybos darbų paroda. Joje eksponuotakeliolika paveikslų, kuriuose vaizduojami peizažai, portretai,gėlės. Teptuko pagalba autorė siekia atskleisti žmonių vidinį pasaulį,parodyti gamtos grožį.J. Klunker-Stepė gimė ir augoŠvenčionių rajone. Žingeidi mergaitėdaug kuo domėjosi, stebėdama aplinką,anksti pati ėmėsi kurti. „Vaikystėjeaš drožiau iš medžio ir lipdžiauiš plastilino, molio. Pirmoji manomokytoja buvo senelė, kuri šio menoišmoko taip pat ankstyvoje vaikystėjeiš savo pusbrolio, stebėdama jo darbą,įrankių gaminimą. Pusbrolis vėliautapo skulptoriumi, dirbo su marmuru“,- prisimena savo pirmuosiusbandymus kurti Jelena.Jos pirmieji darbai buvo švilpukai,žmonių figūrėlės, iš pušų šakų – įvairiosdekoratyvinės kompozicijos.„Piešti pradėjau savo mokytojavimometais: su vaikais leidome sienlaikraščius,iš plastilino lipdėme įvairiuspasakų personažus“, - teigia J. Klunker-Stepė.Ne vienam savo auklėtiniui ji padėjoatskleisti savo sugebėjimus.Baigusi vidurinę mokyklą, Jelenamokėsi Minsko užsienio kalbų institute.Vėliau įstojo į Maskvos liaudiesdailės institutą, kur studijavo tapybąir grafiką.Yra surengusi keletą personaliniųparodų. Dalyvauja Švenčionių rajonotautinių bendrijų veikloje. GyvenaŠvenčionėliuose.TBN inf.Tautinių bendrijų naujienos 2012 Nr.3 (42)11

KULTŪRATarptautinis festivalis „Baltijos aušros“ PalangojeBirželio 16 d. Palangoje buvo surengtas antrasis tarptautinis festivalis„Baltijos aušros“. Improvizuotoje scenoje prie pat Baltijos jūroskranto vyko Lietuvos tautinių kultūrų šventė.„Nežiūrint daugelio finansinių irkitų organizacinių sunkumų, kuriepaprastai lydi tokių didelių renginiųorganizavimą, antrasis festivalis„Baltijos aušros“ Palangoje praėjosu dideliu pasisekimu, - „Tautiniųbendrijų naujienoms“ sakė vieno išorganizatorių atstovė, asociacijos„New format“ prezidentė NinaŠesternikova. – Daugiau kaip 120festivalio dalyvių iš įvairių Lietuvosmiestų ir Baltarusijos sostinės Minskopademonstravo talentą, pagarbą savoetnokultūrai, tautinėms tradicijoms“.Daugelis žiūrovų, ko gero, pirmąkartą išgirdo savitas, daugiabalses dainas,kurias atliko armėnų ansamblis„Hajrenik“ iš Kauno, totorių folklorinisansamblis „Leisan“, baltarusiųansambliai „Kupalinka“ ir „Natiurma“iš Klaipėdos.Rusų liaudies dainų atliko ansambliai„Igraj, bajan“ ir „Zoriuška“ išVilniaus.Savo kūrybos eiles apie Lietuvąskaitė Greta Fedorčenko.Šokių kolektyvai „Nadežda“ išKlaipėdos, „Andre Dance“ ir „Fantazija“iš Vilniaus žiūrovų širdis pavergėprofesionalumu, nuostabiai atliktaisrusų, totorių, čigonų, gruzinų liaudiesšokiais.Žiūrovai šiltai sutiko festivaliosvečius – Baltarusijos liaudies dainųir šokių ansamblį „Viazanka“ išMinsko.„Esame dėkingi visiems, prisidėjusiemsrengiant šį festivalį, tarpjų Palangos savivaldybės atstovams,Lietuvos gudų visuomeninių organizacijųsusivienijimo prezidentuiRomanui Voinickiui, Baltarusijosdraugijos ryšiams su tėvynainiaisužsienyje „Radzima“ pirmininkuiMaksimui Dubianokui. Tikimės, kadšis festivalis, kuris dar kartą parodėlietuvių toleranciją kitoms tautomsir jų kultūrai, taps tradiciniu“, - sakėN. Šesternikova.TBN inf.Jurijaus Antonovo irNinos Šesternikovos nuotraukos12 Tautinių bendrijų naujienos 2012 Nr.3 (42)

Kolekciją sudaro 840 įvairių leidinių.Jų tematika – žydų istorija irkultūra, žymiausių jidiš literatūrosatstovų kūriniai, knygos apie Lietuvosžydų gyvenimą. Dalis knygųišleista Vilniuje ir Varšuvoje XX a.pradžioje.Knygų dovanotojai dr. Paul ir JudithBerg sakė, kad jie džiaugiasi, nesjų dovanotos knygos bus prasmingaipanaudojamos, skaitomos.Kaip pažymėjo JAV Jidiš centroPlėtros direktorė Maxine J. Stein,knygos turi savo likimus. Jos galikažkur gulėti nenaudojamos ir užmirštos.Tuo tarpu kitur jos gali būtilabai reikalingos ir skaitomos. Jidišcentras renka išbarstytas knygas irsuteikia joms naują gyvenimą, siunčiajas į tolimiausius pasaulio kraštus.Jo pastangomis Jidiš knygos pasiekėdaugiau nei septynis šimtus įvairiosešalyse veikiančių bibliotekų.Anne E. Derse, JAV ambasadorėLietuvoje, kalbėjo apie tai, kadįvairios kultūros praturtina žmones,padeda geriau suprasti vieni kitus,ugdo toleranciją, humaniškumą.NAUJIENOS, ĮVYKIAI, FAKTAIVilniaus žydų viešajai bibliotekaipadovanota knygų kolekcija iš JAVRugpjūčio 2 d. Vilniaus žydų viešojoje bibliotekoje vyravošventiška nuotaika – čia visuomenei buvo pristatytadidelė knygų iš JAV kolekcija, padovanota šiai bibliotekai.Vilniaus žydų viešosiosbibliotekos vedėjaDaiva Kiminaitė, šiosbibliotekos iniciatoriusWyman Brent, Lietuvosnacionalinės bibliotekosatstovė LarisaLempertienė dėkojoknygų kolekcijos dovanotojams,pažymėjobibliotekos svarbąPaul Berg.puoselėjant daugiakultūriškumąir dvasinesvertybes.Vilniaus žydų viešojibiblioteka atidaryta2011m. gruodžio16 d. sostinės centre,šalia Mažojo teatro. Jiyra Vilniaus apskritiesAdomo Mickevičiausviešosios bibliotekospadalinys. Bibliotekakaupia žydų kultūros,istorijos, mokslo beimeno literatūros ir dokumentųfondą. Ypač daug dėmesio skiriamanaujai žydų literatūrai, turinčiaiWyman Brent.Pagerbė dainininko atminimąRugpjūčio 29 d. Tautinių bendrijųnamuose rinkosi dainininko, Lietuvosnusipelniusio artisto Leonido Muraškos(1924-2009) kūrybos gerbėjai.Jie klausėsi koncerto „Jums skiriusavo dainą...“, kuriame skambėjoL. Muraškos atliekamų kūrinių audioįrašai: kompozitorių A. Raudonikio, J.Semeniako dainos, Boriso arija iš M.Musorgskio operos „Borisas Godunovas“ir kt.Vakaro metu buvo demonstruojamasžurnalistės Tatjanos Dubovecparengtas vienas iš paskutiniųjųinterviu su L. Muraška. Ši filmuotamedžiaga susirinkusiems priminėaktyvią artisto visuomeninę veiklą,jis ilgus metus vadovavo Lietuvosbaltarusių visuomeninių organizacijųsusivienijimui.Renginyje dalyvavusi Baltarusijosambasados Lietuvoje patarėja IrinaZubko pabrėžė L. Muraškos indėlįplėtojant Baltarusijos ir Lietuvoskultūrinius ryšius, jo didelį vaidmenįir autoritetą telkiant baltarusiųTomo Tichanavičiaus nuotraukossąsajų su litvakų kultūra ir tradicijomis.TBN inf.bendruomenę tiek Lietuvoje, tiekpasaulyje.Dainininko našlė Viktorija Muraškienėperdavė Tautinių bendrijųnamams audio įrašus su L. Muraškosatliekamais kūriniais.Šiais metais apie L. Murašką ji išleidoprisiminimų knygą „Aš negaliunemylėti tavęs...“.Koncerto dalyviai šiuo renginiupažymėjo L. Muraškos gimtadienį. Rugpjūčio27 d. jam būtų sukakę 88 metai.TBN inf.Tautinių bendrijų naujienos 2012 Nr.3 (42)13

KULTŪRAKaune – paroda „Tautinės mažumoslaikinojoje sostinėje“Kauno apskrities archyve veikia paroda „Tautinės mažumos laikinojojesostinėje“. Dokumentų fondai parodo platų Kauno tautiniųmažumų veiklos spektrą miesto savivaldos, kultūros, švietimo, socialinėsapsaugos srityse.Miesto tautinės mažumos aktyviaidalyvavo rinkiminėse kampanijoseir savivaldos institucijų veikloje.Kandidatų į miestotarybą sąrašaibuvo sudaromi netik politiniu, betir tautiniu pagrindu.Pirmuosiuoserinkimuose, vykusiuose1918 m.,lenkų atstovai gavo30 vietų, žydų – 22,lietuvių – 12, vokiečių– 6, rusų – 1.Vėlesniuose rinkimuoselietuviai taippat nelaimėdavodaugumos. Tiktai1931 m. pakeitus savivaldybiųrinkimų įstatymą,rinkimuose į Kaunomiesto tarybą lietuviaigavo daugumą.Mieste plačiai veikėžydų politinės partijos,kultūros, švietimo, labdaros,sveikatos apsaugosorganizacijos. Dirbovaikų darželiai, pradinėsmokyklos, gimnazijos mokomosiomishebrajų arbajidiš kalbomis.Viena žydų gimnazijaveikė lietuvių mokomąja kalba. Daugelisžydų organizacijų Kaune statėsisavo pastatus.Gausiai leisti žydųperiodiniai leidiniai. Ketvirtajamedešimtmetyje laikinojoje sostinėje ėjonet keturi žydų dienraščiai, du turėjodar atskiras vakarines laidas.Nuo seno Kaune gyvenusi rusųtautinė mažuma, kurios didelę dalįsudarė sentikiai, taip pat įkūrė savolabdaros, kultūros, švietimo draugijas,turėjo pradinių mokyklų ir privačiągimnaziją. Laikinosios sostinės gyvenimąturtino rusųVienas iš parodos eksponatų – atsišaukimas, skirtas Nepriklausomybėsakto įtvirtinimo Steigiamajame seime 10-mečiui pažymėti (lietuvių, rusų,vokiečių ir žydų kalbomis). 1930 m.gegužės mėn.kultūros, mokslo veikėjai L. Karsavinas,I. Lappo, M. Dobužinskis,A. Timinskis ir kiti, emigravę į Lietuvąiš sovietinės Rusijos.Kaune veikė privati lenkų gimnazija,kai kurios visuomeninės organizacijos.Vokiečių mažuma Kaune įkūrėlabdaros ir kultūrines organizacijas,veikė vokiečių pradžios mokykla,privati gimnazija.14 Tautinių bendrijų naujienos 2012 Nr.3 (42)Parodoje demonstruojami rinkimųį Kauno miesto tarybą, tautiniųmokyklų, organizacijų dokumentai,tautinių mažumų statytų pastatųprojektai, Pasų skyriaus fonde esančiospasų kortelės ir kita archyvinėmedžiaga. Ji leidžia susidaryti vaizdąapie daugiatautį laikinosios sostinėsveidą.Laikinają LietuvosRespublikos sostine tapęsKaunas, kaip ir kitišalies miestai, pasižymėjoistoriškai susiklosčiusiuetniniu margumu.1923 m. gyventojų surašymoduomenimis, Kaunegyveno 59 proc. lietuvių,27 proc. žydų, 4,5proc. lenkų, 3,5proc. vokiečių, 3,2proc. rusų. Norsmiesto gyventojųskaičius augo,tautinė sudėtisper keliolika metųpakito nedaug:1937 m. duomenimis,mieste gyveno61,1 proc. lietuvių,25,5 proc. žydų,3,9 proc. lenkų, 3,3proc. vokiečių, 3,3proc. rusų.1922 m. ir 1928 m. LietuvosValstybės Konstitucijosne tik garantavo visiemspiliečiams lygybę prieš įstatymus irlygias teises, bet ir leido autonomiškaitvarkyti savo tautinės kultūrosreikalus, švietimą, labdarą, socialinęparamą, rinkti šiems reikalams tvarkytiatstovaujamuosius organus,apmokestinti savo narius, naudotisvalstybės ir savivaldybių skiriama paramašvietimo bei labdaros reikalams.TBN inf.

Pamaryje lenkai jaučiasi geraiĮprasta laikyti, kad lenkų tautybėsžmonių gyvenama PietryčiųLietuvoje. Tačiau kaip rodostatistika, Lenkų sąjungos skyriųgeografija, jie yra įleidę šaknis irkituose šalies regionuose, tarpjų – Vakarų Lietuvoje. Kaip jieten jaučiasi? Apie tai kalbamės suLietuvos lenkų sąjungos Šilutėsrajono skyriaus įkūrėja ir ilgametepirmininke Alina Judžentiene.AKTUALIJOSJonas RUMŠA- Pamarys nėra ta vieta Lietuvoje,kur tradiciškai gyvenama lenkųtautybės žmonių. Kokie keliaiJūsų gentainius atvedė į šį kraštą?- Kaip skelbia istoriniai šaltiniai irdar gyvi liudytojai, 1939 m., Antrojopasaulinio karo pradžioje, naciai išLenkijos į Šilutę atvežė žmonių darbamspas vietos ūkininkus. Pasibaiguskarui vieni iš jų grįžo atgal į tėvynę,kiti taip ir liko Mažojoje Lietuvoje,sukūrė šeimas, susilaukė vaikų, anūkų.Jau vėlesniais laikais lenkai potremties Sibire turėjo teisę apsigyventiŠilutės rajone. Daug jaunų specialistų,baigę mokslus, gavo paskyrimą dirbtimūsų krašte. O yra ir tokių lenkų,kurie sukūrė šeimas ir apsigyveno čia.- Ar seniai gyvuoja Lietuvoslenkų sąjungos Šilutės rajonoskyrius? Ar daug narių jame yra?- Lenkų sąjungos skyrius įsikūrėprieš dvylika metų. Šilutės rajonegyvena 38 lenkų tautybės piliečiai,prie jų mielai prisijungia šeimų nariai.Tad mūsų renginiuose dalyvauja apie60-70 žmonių.- Papasakokite apie skyriausveiklą.- Mūsų veikla yra aktyvi ir įvairi.Be kita ko mes pasirūpinome įamžintitragiško likimo lenkų atminimą. Poto, kai Lietuva tapo laisva ir nepriklausoma,prabilta apie Macikų karobelaisvių stovyklą Stalag Luft 6. Čiakalėjo lenkai, belgai, prancūzai, anglai,Alina Judžentienė.amerikiečiai, kanadiečiai, rusai. Iš liudytojųžinoma, kad pirmieji belaisviaibuvo lenkai.2005 m. lapkričio 6 d. su gerųžmonių pagalba Macikuose buvoiškilmingai atidengtas memorialas,skirtas įamžinti čia palaidotų Antrojopasaulinio karo lenkų belaisvių irGULAG‘o lageriuose žuvusių žmoniųatminimą. Ant nedidelės stelosiškalta keturiolika pavardžių. Tik tiekpavyko rasti archyvuose. Iškilmėsedalyvavo Lenkijos ambasadorius LietuvojeJanušas Skolimovskis (JanuszSkolimowski), kiti aukšti ambasadospareigūnai, kunigas iš Lenkijos, Šilutėsrajono meras Arvydas Jakas ir kitigarbingi svečiai. Džiugu buvo matytiatvykusius Lenkijos piliečius, kuriųtėvai ar seneliai yra palaiduoti Macikųkapinaitėse.- Šilutėje yra ir daugiau tautiniųbendrijų – vokiečių, rusų. Arpalaikote su jomis ryšius? Gal organizuojateir bendrus renginius?- Organizuodami savo renginiusmielai kviečiame įvairių visuomeniniųorganizacijų atstovus.- Ar turite patalpas renginiamsorganizuoti?- Renginius organizuojame įvairiosepatalpose – Šilutės muziejuje,mokyklose, konferencijų salėse.- Ar iš savivaldybės sulaukiatekokios nors paramos?- Kai reikalinga pagalba, tai kreipiamėspagalbos į savivaldybę ir visuometgauname vienokią ar kitokiąparamą. Esame globojami, kaip ir kitirajono piliečiai.- Ar dalyvaujate Lietuvos lenkųrengiamuose festivaliuose, šventėse,o taip pat tarptautiniuose lenkųdiasporos renginiuose Lenkijoje irkitose šalyse?- Mielai dalyvavome įvairiuoserenginiuose, kol buvo daug jaunųžmonių. Šiuo metu jaunimas išsivažinėjęs,o ir kelionei (iki Vilniaus 300km.) ne visada turime lėšų. Tai tik įKlaipėdos lenkų sąjungos renginiusnuvykstame.- Ar turite lenkų kalbos mokyklą?- Dešimt metų veikė sekmadieninėlenkų kalbos mokykla Vydūno gimnazijospatalpose. Šiais metais jos veikląteko pristabdyti dėl mokinių stygiaus.Bet tikimės ją atnaujinti. Kabinetas sumokymo priemonėmis, bibliotekėlelaukia naujų mokinių. Daug metųvaikai atostogavo Lenkijoje organizuotosevasaros stovyklose, kurtobulino savo lenkų kalbą, susipažinosu jaunimo gyvenimu, tautinėmistradicijomis ir papročiais.Tautinių bendrijų naujienos 2012 Nr.3 (42)Draugijos nuotr.15

TRADICIJOS IR PAPROČIAISalam aleikum, Sabantujau!Birželio 30 d. antrus metus iš eilės Trakuose vyko Sabantujus – tradicinėtotorių pavasario darbų pabaigos šventė.Šventės dalyviai buvo sutiktišūkiu „Totoriai sugrįžta į Trakus“.Trakai Lietuvos totoriams yra simbolinėvieta. Šis miestas nuo VytautoDidžiojo laikų buvo viena didžiausiųtotorių susitelkimo vietų Lietuvoje.Tačiau šiandien jų, pasak pačių totorių,likę visai nedaug. Trakuose iraplinkiniuose kaimuose gyvena apie30 totorių šeimų.Atvykusių į Sabantujų laukė didelėir įdomi programa. Visus sužavėjofolklorinio ansamblio iš Grigiškių„Alije“ merginų rytietiški šokiai,skambėjo dainos totorių, lietuvių,Šventinės Sabantujaus akimirkos.lenkų, rusų kalbomis. Koncertavogarsus akordeonistas iš TatarstanoRinatas Valejevas, meno kolektyvaiiš Lietuvos ir Baltarusijos.Buvo demonstruojami totoriųnacionaliniai amatai kaip, pavyzdžiui,kailiadirbystė, ornamentuotassiuvinėjimas ir kt. Tautodailininkai išKrymo siūlė pirkti tradicinių siuvinėtųkepuraičių ir kitų gaminių.Buvo galima išbandyti savo jėgastradicinėse totorių imtynėse Kureš,pasivažinėti ant totoriškos karuselės– dviejų vyrų ratu sukamo medinioįrenginio. Šventę vainikavo16 Tautinių bendrijų naujienos 2012 Nr.3 (42)būdingas totoriams virvės traukimas.O koks Sabantujus be nacionaliniųtotorių patiekalų – plovo iršimtalapio.Vienas iš renginio organizatorių– Lietuvos totorių bendruomeniųsąjungos pirmininkas dr. AdasJakubauskas sakė, kad Sabantujus– geriausias būdas atgaivinti primirštastradicijas, susitikti su senaispažįstamais, pabendrauti. „Džiugu,kad mes, atvežtų čionai totoriųainiai, Lietuvoje vėl laisvai švenčiamesavo Sabantujų, sveikinamės„Salam aleikum, bendraujame sutautiečiais iš viso pasaulio. Susirinkolabai daug svečių. Iš Baltarusijos,Lenkijos, Ukrainos,Rusijos, net tolimosiosBosnijos irHercogovinos. OLietuvos totoriųatvyko iš Vilniaus,Kauno, Klaipėdos,Visagino, Alytaus,Nemėžio“, - teigėA. Jakubauskas.Sabantujus išvertuspažodžiui reiškiaplūgo šventė. Pirminiaipapročių tikslai,matyt, buvo pamalonintiderlingumodvasias, kad jos būtųpalankios ir padėtųsulaukti gero derliaus.Keičiantis ūkinei sanklodai,magiški papročiaiprarado savoprasmę, o Sabantujusšvenčiamas kaiplinksma, nuotaikingaliaudies šventė.Tatarstano kaimuoseper Sabantujųsusirenka gausūsgiminaičiai, stalailūžta nuo nacionaliniųpatiekalų.TBN inf.Jono Paršeliūno nuotraukos

TRADICIJOS IR PAPROČIAIŽolinę kartu šventė įvairių tautų atstovaiRugpjūčio 14 d. Tautinių bendrijųnamuose susirinkę tautiniųbendrijų atstovai pažymėjo Žolinėsšventę. Šis renginys – taivienas iš atvirų renginių ciklo„Prisiliesk“, skirtų Lietuvos visuomeneipristatyti tautinių bendrijųkultūrą, paveldą, papročius.Renginys rengiamas pagal projektą„C.A.F.E.: Keisk požiūrį –siek lygybės“, remiamą EuroposBendrijos bendrojo užimtumo irsocialinio solidarumo programos„Progres“.Lietuvos kaime Žolinė buvo svarbiausiavasaros pabaigos ir rudenspradžios šventė. Tai - pabaigtuvių,padėkos už visas vasaros gėrybes,derliaus paaukojimo ir pašventinimodiena. Senovėje ji buvo skirta padėkotiŽemei gimdytojai ir atiduoti jaiužaugusio ir subrendusio derliausaukas. Priėmus krikščionybę, šiosdeivės gimdytojos vieton stojoMotina-Mergelė Marija. Pavyzdžiui,Latvijoje ši Marijos diena buvo vadinamaDidžiosios Maros, arba Motinosdiena. Graikai šią dieną pažymiPanagija Sumela šventę.Lietuvoje gyvuoja paprotys perŽolinę giminėms susitikti, pasisve-rusijoje“.Konferencijoje svarstytų klausimųspektras buvo labai platus – nuo istoriškaisusiklosčiusių sąlygų iki šiuolaikiniųpolitinių, socialinių, kultūrinių irdemografinių realijų.Pranešimus skaitė šios aukštosiosLenkijos mokyklos mokslininkai,besispecializuojantys Rytų Europospolitologinių tyrimų srityje.Šalčininkų rajoną su šiuo uni-Prie šventinio Žolinės stalo.čiuoti vieni pas kitus. Būta pareigosbendruomenės šventėje dalyvauti,nes, pasak senolių, nedalyvavimasgali užtraukti negandas.„Džiugu, kad įvairių tautų atstovai,gyvenantys Lietuvoje, susirinkokartu pažymėti šią šventę, papasakotikaip ją švenčia jų tautos. Daugiaužinodami apie skirtingų tautų papročius,tradicijas, mes galėsimegeriau suprasti vieni kitus, būsimepakantesni ir tolerantiškesni vienikitiems“, – sakė Tautinių bendrijųnamų direktorė Alvida Gedaminskienė.Koncertavo šokių teatro AndreDance kolektyvas ir Lietuvosbaltarusių bendruomenės atstovė,Vilniaus P. Skorinos mokyklos mokytojaValentina Kovalčiuk.Graikų bendruomenės Lietuvoje„Pontos“ pirmininkas GeorgiosMacukatov pristatė iliustracinę parodą,skirtą Panagijai Sumela.Renginio dalyviai vaišinosi įvairiųtautų patiekalais, kurie patiekiamibūtent Žolinės stalui. Tarp jų buvobulgariško svogūnų pyrago, moldaviškųpatiekalų iš kukurūzų irmoldaviško medaus, naujo derliausLietuvoje vaisių.TBN inf.NAUJIENOS, ĮVYKIAI, FAKTAILenkijos mokslininkai analizuoja Lietuvos lenkų padėtįBirželio 12 d. Šalčininkų Jano Sniadeckio gimnazijoje vyko Lietuvoslenkų sąjungos ir Vroclavo universiteto (Lenkija) surengta konferencija„Šiuolaikinės lenkų tautinės mažumos problemos Lietuvoje ir Balta-versitetu sieja ne vienerių metųbendradarbiavimo ryšiai. 2010-2011 m. studentai iš Lenkijos atlikotyrimus šiame rajone. Tyrimųmedžiaga apibendrinta šiais metaisišleistoje monografijoje apie Šalčininkųrajoną ir čia gyvenančių lenkųtautinės mažumos padėtį. Vienas išknygos autorių – habilituotas daktarasZdislavas Julianas Vinickis (ZdislawVlado Uznevičiaus nuotr.Julian Winnicki) skaitė konferencijojepranešimą.Kitas pranešėjas – Vroclavo universitetoSociologijos instituto direktoriushabilituotas daktaras prof.Zbignevas Kurčas (Zbigniew Kurcz)yra knygos „Lenkų tautinė mažumaLietuvoje“ autorius.Pranešimą taip pat skaitė Lodzėsuniversiteto doktorantė BarbaraJundo-Kališevska (Barbara Jundo-Kaliszewska). Jos daktaro disertacijostema „Lenkų tautinė mažuma nepriklausomojeLietuvoje“.TBN inf.Tautinių bendrijų naujienos 2012 Nr.3 (42)17

NAUJIENOS, ĮVYKIAI, FAKTAIBukovinos Karuzo koncertavo ir LietuvojeGegužės 16 d. Tautinių bendrijų namuose surengtame vakare svečiasiš Maskvos dr. Leonidas Fleidermanas pristatė savo parengtą audiovideoprogramą „Bukovinos* Karuzo arba J. Šmidto sugrįžimas“, skirtągenialiam XX a. dainininkui Jozefui Šmidtui (1904-1942).J. Šmidtas – unikalus lyrinis dramatinistenoras, kantorius, kinoaktorius, deja, šiandien žinomas tiksiauram specialistų ratui. Jo repertuarasbuvo labai platus – arijos irduetai iš operų ir operečių, senovinėmuzika, neapoliečių, vokiečių, ispanų,dainos, dainos iš kino filmų. J. Šmidtokūrybinį palikimą sudaro per 200fonogramų, vaidmenys devyniuosemuzikiniuose filmuose. Dėl savo retogrožio balso tenoro jis buvo lyginamassu legendiniu italų dainininkuEnriko Karuzo (Enrico Caruso).Lietuvoje mažėja tautinių mažumų atstovųKaip skelbia Statistikos departamentas, 2012-ųjų metų pradžiojeLietuvoje gyveno 16,3 proc. nelietuvių tautybės žmonių. Pastebimakitataučių mažėjimo tendencija. Ji būdinga beveik visoms tautinėmsmažumoms.Skaitlingiausia tautinė mažumayra lenkai. Dabartiniu metu jų gyvena210 600 (6,6 proc.) ir per paskutiniusmetus jų skaičius nepakito. 2001 m.Lietuvoje gyveno 235 000 (6,7 proc.)lenkų, 1989 m. – 258 000 (7 proc.).Antros pagal skaitlingumą mažumos– rusų – 2012-ųjų pradžiojegyveno 171 000 (5,3 proc.), t. y. 0,1proc. mažiau negu 2011 m. 2007 m.J. Šmidtas gimė Černovcuose,tuometinėje Austrijos-Vengrijosimperijoje (dabar – Ukraina), tačiau,kaip teigė L. Fleidermanas,buvo Pasaulio žmogus.Per dešimt savo kaip artistogyvenimo metų (tiek laiko tęsėsijo muzikinė karjera) jis koncertavodaugelyje Europos, Amerikos šalių.Didelio vakaro dalyvių dėmesiosulaukė pasakojimo dalis, susijusisu Lietuva. J. Šmidtas 1935 m.koncertavo Vilniuje ir Kaune. Dargalima sutikti liudininkų, kurie,Lietuvoje gyveno 173 000 (5,1 proc.)rusų, 2001 m. – 219 000 (6,3 proc.),1989 m. – 344 000 (9,4 proc.).Kitų tautinių mažumų atstovųskaičius per metus pakito nežymiai.Šiandien Lietuvoje gyvena 40 300(1,3 proc.) baltarusių, 2011 m. –41100, 20 700 (0,6 proc.) ukrainiečių,2011 m. – 21 100.Lietuvoje taip pat gyvena 3400Siekiama mažinti diskriminacijąir ugdyti tolerancijąSavo veiklą pradėjo internetinėsvetainė www.pazink.org, kuriojepristatomos projekto „C.A.F.E.:Keisk požiūrį - siek lygybės“naujienos.Projektas skirtas mažinti diskriminaciją,ugdyti toleranciją. Jį įgyvendinaLygių galimybių kontrolieriaustarnyba.Vienas iš projekto partnerių yraTautinių bendrijų namai.Projektą remia Europos Komisijapagal Europos Bendrijos bendrojoužimtumo ir socialinio solidarumoprogramą PROGRESS (2007-2013).Projekto trukmė - vieneri metai,numatoma jį užbaigti iki 2012 m.gruodžio mėn.18 Tautinių bendrijų naujienos 2012 Nr.3 (42)būdami vaikais, klausėsi dainininko.Nacių persekiojimai, karo sunkumai,kilnojimasis iš vienos vietosį kitą pakirto J. Šmidto sveikatą.Būdamas 38-rių metų, jis mirė Šveicarijoje,internuotų asmenų lageryje.Programos autorius L. Fleidermanasyra medikas, naujų gydymopriemonių specialistas. Muzika yradidelė jo gyvenimo aistra. 2004-2006 m. jis dalyvavo Druskininkųkonferencijose „M. K. Čiurlionis irpasaulis“.TBN inf.*Bukovina – regionas šiaurės rytųKarpatuose, dabartinių Ukrainos (Černovcųsritis) ir Rumunijos teritorijose.žydų, per metus šis skaičius nepakito.Šiek tiek sumažėjo latvių (2300,2011 m. – 2400), totorių (3000,2011 m. – 3100, vokiečių (3100,2011 m. – 3000). Romų skaičiusnepakito – jų mūsų šalyje yra 2900.Be to, Lietuvoje gyvena 8500(0,3 proc.) kitų tautybių atstovų.Statistikos departamento duomenimis,2012-ųjų metų pradžiojeLietuvoje gyveno 3,199 mln.žmonių, iš jų – 83,7 proc. sudarėlietuviai.TBN inf.Projekto veiklas galima suskirstytiį tris grupes. Pirmoji skirta didintivisuomenės informuotumą ir supratimąapie diskriminaciją ir lygias galimybes,antroji - spręsti romų vaikųšvietimo problemas, trečioji - rinktiir kaupti informaciją, atlikti tyrimus,gerinti NVO įgūdžius siekiant lygybėsir įvairovės.TBN inf.

Išleistas rusų - karaimų kalbų žodynasDvikalbis rusų kalbos ir karaimųkalbos Trakų dialekto žodynas išleidžiamaspirmą kartą. Jį sudarant buvonaudotasi daugeliu leksikografiniųšaltinių. Žodyną sudaro 36597 rusųkalbos ir 13165 karaimų kalbosžodžiai.Karaimų kalbos Trakų dialektasyra unikalus tuo, kad jis išsaugojoarchaišką kalbos būseną ir archaiškustiurkų kalbų žodžius, kurie išnykokitose tiurkų kalbose. Šimtmečiustrukusi Trakų dialekto izoliacija nuokitų tiurkų kalbą vartojančių tautųleido susiformuoti tokiam dialektui,koks jis yra dabar. Dėl šios priežastiesLietuvos karaimų kalba nuolatospritraukia daugelio tiurkologų iretnografų dėmesį.Žodyną sudarė Hachanas –Lietuvos karaimų Aukščiausiasisdvasininkas, Lietuvos karaimųreliginės bendruomenės pirmininkastechnikos mokslų daktaras MarkasLavrinovičius (1938-2011).Tiurkų kalbomis pasaulyje kalbaapie 200 milijonų žmonių. Karaimųkalba priklauso tiurkų kalbų Altajausšeimos, vakarų-chunų šakos, kipčiakųgrupės kipčiakų-polovcų pogrupiui.Menine kalba – apie tai kas jaudinaIšėjo eilinis literatūrinio almanacho„Vingis“ numeris.* Jame spausdinamipoezijos ir prozos kūrinėliaiautorių, rašančių rusų ir lietuvių kalbomis.Kūrinėliai įvairūs savo branda,tačiau visus juos vienija bandymaisuprasti žmogaus vidinį pasaulį, tarpusaviosantykius, būties problemas,gamtos grožį. Iš viso pateikta keturiolikosautorių kūryba.Ateityje almanacho leidėjai ketinaplėsti autorių ratą ir spausdintiįvairių tautybių Lietuvojegyvenančių literatų kūrinėlius jųgimtąja kalba. „Tai padės integracijai– dvasiniam kultūrų suartėjimui,tolerancijai, tarpusavio supratimui.Kodėl turime ieškoti skirtumų tarpmūsų? Geriau ieškokime tai, kasmus suartina“, - rašo almanachoNaujos knygosReikšmingas leidinys apie Holokaustą LietuvojeValstybinis Vilniaus Gaono žydųmuziejus išleido knygą „HolokaustoLietuvoje atlasas“.* Tai bendras šiomuziejaus ir Austrijos atmintiestarnybos „Gedenkdienst“ projektas,skirtas edukacijai, informacijossklaidai, turizmui. Atlase pateiktasurinkta, struktūrizuota ir koncentruotaipateikta informacija apievisas Lietuvoje esančias masiniųžudynių vietas. Tokio pobūdžioišsamios informacijos, susietos sukiekviena konkrečia vieta, iki šiolnebuvo. Duomenys įvairiuose panašauspobūdžio leidiniuose buvoišsklaidyti ar vis dar yra nepublikuoti,esantys archyvų fonduose.Istorinių tyrimų Holokaustotema išleidžiama nemažai, tačiautyrinėjama bendroji Holokaustoistorija, vokiečių saugumo policijosir SD operatyvinių bei ypatingųjųbūrių veikla, lietuvių koloboravimassu naciais, dėmesys skiriamas getųistorijai, šiek tiek mažiau dėmesiosulaukia Holokausto provincijoje tyrimai.Iki šiol leidinio, kuriame būtųatskleistos masinės žydų žudynėsvisoje šalies teritorijoje, nebuvo. Vienintelėje– J. Levinsono „Skausmoknyga“ (Vilnius, 1997) – publikacijojebuvo išspausdintos paminklųnuotraukos iš maždaug 190 vietų,rodyklėje surašyti Lietuvos miestaiir miesteliai, kuriuose gyveno žydai,bei nurodytos jų nužudymo vietos.2001 m. Jungtinės Karalystės Holokaustošvietimo fondo pirmininkaslordas Grevill‘is Janneris inicijavoBaltijos šalių masinių kapaviečiųženklinimo projektą, buvo pastatyta180 granitinių memorialinių ženklų,atliekančių tiek kelio ženklo, tiekpaminklo funkcijas.Tęsdami britų iniciatyvą, 2007 m.Valstybinio Vilniaus Gaono žydųmuziejaus darbuotojai sudarė žinomųmasinių žudynių vietų duomenųbazę ir patalpino ją muziejaus internetinėjesvetainėje.Knyga „Holokausto Lietuvojeatlasas“ yra šių darbų tęsinys. Ji taippat išleista ir anglų kalba.Žydai etninės Lietuvos teritorijojeapsigyveno ir pasklido apie XVI a.II p. – XVII a. Po keleto šimtmečiųžydai tapo beveik kiekvieno Lietuvosmiestelio (štetlo) gyventojais, o jųkultūra, religija, tradicijos, jidiš kalba– Lietuvos kasdienybės dalimi.Antrojo pasaulinio karo metaisLietuva neteko per 90 proc. žydųtautybės savo piliečių.*Holokausto Lietuvoje atlasas. SudarytojaMilda Jakulytė-Vasil. Vilnius. ValstybinisVilniaus Gaono žydų muziejus.2011. 317 p., iliustr., žml. + 1 sulankst.žml. lap. Tiražas 500 egz.įžanginiame žodyje Levas Mesengiseris,Tarptautinės rašytojų ir publicistųasociacijos Lietuvos draugijosprezidentas.*Vingis. Поэзия и проза. Альманах.Составитель Кристина Куткинайте.Vilnius. BMK leidykla. 2012. 204 p.Tiražas 200 egz.TBN inf.Tautinių bendrijų naujienos 2012 Nr.3 (42)19

TAUTINĖS MAŽUMOS UŽSIENYJETautinės mažumos SuomijojeSkaitlingiausios tautinės mažumosSuomijoje yra švedai, saamiai, romaiir rusai.Pagal 1922 m. įstatymą švedų kalbaisuteiktos lygios teisės su suomiųkalba. Švedai turi galimybę ne tik įgytividurinį ir aukštąjį išsilavinimą gimtąjakalba, bet ir tarnauti atitinkamuoseSuomijos armijos daliniuose, kuriuoseįteisinta švedų kalba.Suomijoje išeina 15 laikraščiųšvedų kalba. Šalyje yra viena švediškapolitinė partija – liberali Svenskafolkpartiet (Švedų liaudies partija).2008 m. Suomijoje gyveno apieseptynis tūkstančius saamių, kaibendras šios tautos atstovų Norvegijoje,Rusijoje, Švedijoje ir Suomijojeskaičius siekia 70 tūkstančių. Jie taippat naudojasi plačiomis teisėmis. PagalSuomijos konstituciją saamiai jųgyvenamoje teritorijoje turi autonomijosteisę kalbos ir kultūros srityse.Saamių kalbos įstatymas (yra toksįstatymas) leidžia saamiams vartotisavo kalbą teismuose, valstybinėseir municipalinėse institucijose. Beto, per gyventojų surašymą saamiaigali saamių kalbą paskelbti kaip savogimtąją. Parlamento nutarimai, o taippat vyriausybės dekretai ir sprendimaisaamių gyvenimo klausimais turi būtiverčiami į saamių kalbą.Suomijoje gyvena apie 10 tūkst.romų. Jų galima sutikti įvairiuose šaliesrajonuose, bet daugiausia – Pietųir Vakarų Suomijos miestuose.1995 m. romų statusas buvo įteisintasįstatymu. 2000-aisiais atnaujintojekonstitucijoje buvo įrašytas specialusstraipsnis, kuris romams suteikė teisępuoselėti savo kalbą ir kultūrą.Nuo 1989 m. romų kalba dėstomabendrojo lavinimo mokyklose. 1998 m.jai buvo suteiktas tautinės mažumoskalbos statusas. Išeina laikraščiai,transliuojamos radijo naujienos romųkalba. Gimtųjų kalbų tyrimo centreveikia Romų kalbos komisija.Dar 1956 m. buvo įsteigta Romųkonsultacinė taryba, kuri skatina bendradarbiavimątarp romų ir valdžiosinstitucijų. Pusę šios Tarybos nariųsudaro romų atstovai, o kitą pusę– centrinės valdžios atstovai. Veikiaketuri regioniniai skyriai.Valstybė siekia šalinti diskriminacijąromų atžvilgiu. Pirmoji politinėprograma dėl romų buvo parengta2009 m.Rusų mažuma Suomijoje skirstomaį vadinamuosius senuosius irnaujuosius rusus. Priskaičiuojamostrys senųjų rusų protėvių bangos įSuomiją. Pirmieji rusai Suomijojebuvo baudžiauninkai, perkelti išcentrinių Rusijos gubernijų. Antrąjąbangą sudarė cariniai valdininkai,karininkai ir pirkliai. Trečiajai bangaipriklausė rusai, bėgę nuo revoliucijos.Šiandien „senųjų rusų“ skaičiųsunku nustatyti, nes didelė jų dalisasimiliavosi ir susiliejo su suomiųdauguma. Tačiau dėl emigracijos išbuvusios Sovietų Sąjungos teritorijosmanoma, kad šiuo metu Suomijojegyvena apie 20 tūkst. rusakalbių.Daugelyje Suomijos mokyklų rusųkalba dėstoma kaip pirmoji užsieniokalba. Kai kuriuose miestuose veikiarusiški vaikų darželiai.Suomijoje leidžiamas vienas laikraštisir vienas žurnalas, transliuojamosradijo laidos rusų kalba.S U M M A R YJ. Rumša. Ethnic Policy – A PermanentObject of Concern for the State.On 19 July, the House of NationalCommunities hosted a meeting ofEthnic Minorities CoordinationCommission chaired by PrimeMinister Andrius Kubilius. Participantsof the meeting discussedissues relevant for national communities.Representatives of the communitiesrequested restoration of agovernmental institution for takingcare of ethnic minorities, and moreattention for smaller communities,informal education, etc. A. Kubiliusemphasised a need for rationaldialogue between national communitiesand state institutions.J. Rumša. A Museum of BelarusianEducation in Pranciškus Skorina School.Secondary school of P. Skorina,established in premises of formerkindergarten in Karoliniškės Districtof Lithuanian capital, has foundeda museum of Belarusian education.Its exhibits tell us about Belarusiansecondary school, which operated inVilnius from 1919 to 1944, also aboutBelarusian writers, whose life andworks are linked with Vilnius, and,of course, about publisher of thefirst book in Belarusian and a printerP. Skorina, from whom the schoolreceived its name. The museum alsopresents the author of the first bookin Lithuanian Martynas Mažvydas.J. Rumša. Ethnic Minorities of ŠiauliaiRegion: the Past and the Present.Povilas Višinskis Public Library ofŠiauliai Region organised conferenceentitled ‘Unique and CommonFeatures in Cultures of ŠiauliaiRegion Ethnic Minorities. Variationof Ethnic Composition of the Populationuntil 1940’. Participants ofthe conference analysed historicalaspects of ethnic minorities in theregion.Aleksandras Zajančkauskas. AJubilee Camp of Karaim Language inTrakai. On 9-20 July, Trakai hostedtraditional international campof Karaim language. This year itcelebrated its tenth anniversary.The camp is organised by KaraimCultural Community and professorof Uppsala University (Sweden)Eva Csato Johanson.20 Tautinių bendrijų naujienos 2012 Nr.3 (42)

Naujos knygosVilnius: sites de la Memoire Juive. (Vilnius: Žydų istorijos ir kultūrosatmintinos vietos). Irina Guzenberg. Vertė Muriel Chochois, DalijaEpstein. Vilnius. Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus. 2012. 88 p.Gausiai iliustruotoje prancūzų kalba išleistoje knygoje trumpai aprašytaper šimtą vietų, susijusių su žydų istorija ir kultūra Vilniuje.Holokausto Lietuvoje atlasas.Sudarytoja Milda Jakulytė-Vasil.Vilnius. Valstybinis Vilniaus Gaonožydų muziejus. 2011. 317 p.,iliustr.,žml.+1 sulankst.žml. lap.Tiražas 500 egz.p. 19Selim Chazbijewicz, Slawomir Mockun.Totoriai Žalgirio mūšyje. Iš lenkųkalbos vertė Jan Dzilbo ir StanislavasJakutis. Dr. Ado Jakubausko įžanginisžodis. Žalgirio mūšio muziejus Stembarke(Lenkija). 2012. 64 p.Šios knygos herojai yra XIV ir XVamžių sankirtoje atvykę į Didžiąją LietuvosKunigaikštystę totorių kariai. Knygojeapžvelgiama totorių apsigyvenimoLietuvoje pradžia, karyba, ginkluotė,dalyvavimas Žalgirio mūšyje ir kt.Русско-караимский словарь. Uruskarajsiozliugiu. 36 597 слов. СоставительМаркас Лавриновичюс. Тракай.Vilnius. BMK leidykla. 2012. 459 p.Tiražas 100 egz.p. 19Totorių biografijos. Stanislaw Dumin,Adas Jakubauskas, Galim Sitdykov.Lenkijos ir Lietuvos totoriai istorijojeir kultūroje. Lenkijos Respublikos musulmonųsąjungos aukščiausioji religinėkolegija. (Lenkijos Respublikos muftiatas).Baltstogė. 2012. 232 p.Tai knygos „Lietuvos totoriai istorijojeir kultūroje“, išleistos 2009 m.Kaune, vertimas į lenkų kalbą. Apie šiąknygą buvo rašyta 2009 m. „Tautiniųbendrijų naujienų“ antrame numeryje.Vingis. Поэзия и проза. Альманах.Составитель КристинаКуткинайте. Vilnius. BMK leidykla.2012. 204 p. Tiražas 200 egz.p. 19

„Tautinių bendrijų naujienų“ galerijaDailininkė N. Riabčuk tapo ant stiklo. Natalijos kūrinių tematika –Vilniaus senamiesčio, kur prabėgo jos vaikystė, įvairių Lietuvos konfesijųšventovių vaizdai. Dailininkė baigė Vilniaus pedagoginio instituto (dabar –Lietuvos edukologijos universitetas) Vaizduojamojo meno skyrių, surengėdaugelį personalinių parodų. Jos darbai buvo eksponuojami ir Tautiniųbendrijų namuose. Spausdiname keletą N. Riabčuk paveikslų reprodukcijų.ISSN 2029-7394