patvirtinta chemijos brandos egzaminų programa 1. įvadas 2 ...

PATVIRTINTALR švietimo ir mokslo ministro2003 m. balandžio 14 d.įsakymu Nr. ISAK-496CHEMIJOS BRANDOS EGZAMINŲ PROGRAMA1. ĮVADAS2004 m. brandos egzaminus laikys moksleiviai, kurie mokėsi pagal Bendrąsias programas ir išsilavinimostandartus XI–XII klasėms (Bendrojo lavinimo mokyklos bendrosios programos ir išsilavinimo standartai XI–XIIklasei. V.: Švietimo aprūpinimo centras, 2002). Šios programos ir išsilavinimo standartai yra patvirtinti LietuvosRespublikos švietimo ir mokslo ministro 2002 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. 1465. Todėl 2004 m. chemijosbrandos egzaminų programa koreguota pagal bendrąsias programas ir išsilavinimo standartus, taip pat buvoatsižvelgta į chemijos mokytojų, ekspertų bei egzamino vertinimo komisijos narių pateiktus pasiūlymus ir pastabas.2004 m. Chemijos brandos egzaminų programą rengė chemikų darbo grupė. Programai pritarė gamtos mokslųekspertų komisija.Ši chemijos brandos egzamino programa nusako chemijos dalyko tikslus, uždavinius, formą, turinį, paaiškinavertinimą. Joje siekiama parodyti:• ką reikia išmokti;• kokius gebėjimus išsiugdyti;• kuo skiriasi mokyklinio ir valstybinio brandos egzaminų reikalavimai;• kaip bus vertinami žinios ir gebėjimai.2. CHEMIJOS MOKYMOSI TIKSLAI IR UŽDAVINIAI2.1. Chemijos mokymosi tikslaiŠiuolaikinėje mokykloje chemija yra integrali gamtamokslinio ugdymo dalis. Chemijos mokymosi tikslai yra:• pažinti ir suprasti svarbiausius cheminius reiškinius bei dėsningumus;• susiformuoti moksliškai pagrįstą pasaulėvaizdį;• įgyti mokslinio mąstymo ir tyrimo gebėjimų;• kompetentingai ir atsakingai taikyti chemijos žinias ir gebėjimus asmeninėms, profesinėms, aplinkos irvisuomenės problemoms spręsti, siejant jas su kitų sričių žiniomis ir gebėjimais;• siekti, kad moksleivis išvystytų savo gabumus chemijai, apsispręstų dėl profesinės orientacijos, pasirengtųtolesniam mokymuisi ir praktinei veiklai.2.2. Chemijos mokymosi uždaviniaiBaigę chemijos kursą, moksleiviai turėtų:• įgyti žinių irsupratimogebėjimų• įgyti problemųsprendimogebėjimų• įgyti praktinėsveiklosgebėjimų• susiformuotivertybinesnuostatasnurodyti, apibūdinti ir paaiškinti svarbiausius chemijos faktus, reiškinius, dėsningumus,sąvokas ir teorijas, suprasti chemijos panaudojimą technologijose ir kasdieniniame gyvenime,aplinkosauginių problemų cheminius aspektus;gebėti panaudoti įgytas chemijos žinias ir tyrimų duomenis spręsdami problemas ir priimdamisprendimus; gebėti susieti gamtos mokslų įvairių temų bei sričių žinias; gebėti efektyviai irracionaliai pasirinkti problemų sprendimui tinkamus informacijos šaltinius, kritiškai juosįvertinti, kompetentingai bei kūrybiškai analizuoti ir naudoti; gebėti glaustai ir aiškiai reikštimintis, pagrįsti savo nuomonę, diskutuoti mokslo, technologijų ir aplinkosaugos temomis;formuoti hipotezes, gebėti planuoti ir atlikti nesudėtingus bandymus joms patikrinti, saugiainaudotis laboratorine įranga, indais ir cheminėmis medžiagomis, analizuoti ir apibendrintibandymų duomenis, vertinti jų tikslumą ir patikimumą, juos vaizdžiai pateikti, formuluotiargumentuotas išvadas;būti valingi, savarankiški ir kūrybingi, gerbiantys kiekvieną žmogų, gebantys bendrauti irbendradarbiauti, gebantys kritiškai mąstyti, mokantys dirbti savarankiškai ir komandoje, atvirinaujoms idėjoms ir tikrovės kaitai, besidomintys mokslo ir technologijų laimėjimais, nusiteikęatsakingai veikti, mokytis visą gyvenimą; jausti pagarbą gamtai, atsakomybę už aplinką ir jostausojimą.1

.2 lentelė. Reikalavimai moksleivių žinioms ir supratimui iš kiekvienos temos ir potemioMOKYKLINIO EGZAMINO REIKALAVIMAIVALSTYBINIO EGZAMINO REIKALAVIMAII tema. CHEMINIS EKSPERIMENTAS. BENDRIEJI CHEMINIAI SKAIČIAVIMAI1.1. Pavadinti ir tinkamai naudoti šiuos cheminiusindus ir prietaisus: mėgintuvėlis, cheminė stiklinė,matavimo cilindras, pipetė, kūginė, plokščiadugnė,apvaliadugnė, Viurco, matavimo kolbos, piltuvėlis,šaldytuvas, dalijamasis piltuvas, garinimo lėkštelė,kamštis su dujų nuvedamuoju vamzdeliu, laboratorinisstovas, spiritinė lemputė.+ + 2+1.2. Praktiškai atpažinti jonus H , Ag , Ba ,− − 2− 2−OH , Cl , SO 4 , CO 3 ir užrašyti jų atpažinimoreakcijų lygtis.1.3. Praktiškai gauti, surinkti ir atpažinti O2, H 2 ,CO 2 dujas ir užrašyti atitinkamų reakcijų lygtis.1.4. Atpažinti eteno dujas ir užrašyti jų atpažinimoreakcijos subromo vandeniniu tirpalu lygtį.1.7. Praktiškai paruošti tirpalą, kai nurodyta tirpiniomasės dalis.1.8. Praktiškai išskirti mišinius garinant, filtruojant,distiliuojant, kristalinant.1.9. Nubraižyti paprastą grafiką pagal pateiktusduomenis.1. Cheminis eksperimentas−I+ + 2+1.2V. Praktiškai atpažinti jonus NH 4 , Na , Ca ,ir užrašyti jų atpažinimo reakcijų lygtis.1.4V. Praktiškai gauti, surinktiir atpažinti NH 3 , eteno dujas.Užrašyti eteno atpažinimo reakcijossu KMnO 4 tirpalu schemą.1.5V. Praktiškai atpažinti glicerolį, metanalį, gliukozę(kaip aldehidą ir kaip daugiahidroksilį alkoholį),krakmolą.1.6V. Praktiškai gauti esterį.1.7V. Praktiškai paruošti reikiamos molinėskoncentracijos tirpalą.1.9V. Pavaizduoti eksperimentinius duomenisgrafiniu būdu.2. Cheminiai skaičiavimai2.1. Atlikti skaičiavimus taikant formules:2.1V. Atlikti skaičiavimus taikant formules:m Nρ = ; n =n m praktin ė;c = ; η = ⋅ 100%,V N AV m teorin ėm VVpraktinisn = ; n = ; η = ⋅100% ,M V MVteorinisω (komponento) =npraktinisη = ⋅100 % .mkomponentonteorinis= ⋅ 100%.mvisomišinio2.2. Apskaičiuoti santykinį dujų tankį kitų dujųatžvilgiu.2.3. Pagal duotą reakcijos lygtį apskaičiuotireaguojančių arba susidarančių medžiagų kiekį, masę,tūrį, kai žinomas kurios nors reakcijoje dalyvaujančiosmedžiagos kiekis, masė, tūris.2.2V. Taikyti dujų tūrių santykių dėsnį sprendžiantuždavinius.2.3V. Pagal duotą reakcijos lygtį apskaičiuotiprodukto kiekį, masę, tūrį, kai yra duoti abiejų pradiniųmedžiagų kiekiai, masės, tūriai.2.4V. Atlikti skaičiavimus pagal reakcijos lygtį, kaiyra duotas kurios nors iš reaguojančių medžiagų arbareakcijos produktų masės ar tūrio pokytis; apskaičiuoti5

.MOKYKLINIO EGZAMINO REIKALAVIMAI2.7. Nustatyti medžiagų, sudarytų iš dviejų elementų,formules, kai žinomos abiejų jas sudarančių elementųmasės dalys ir atvirkščiai.VALSTYBINIO EGZAMINO REIKALAVIMAIreakcijos metu įvykusį medžiagos masės ar tūrio pokytį.2.5V. Apskaičiuoti procentais mišinio sudėtį, kaireakcijoje dalyvauja tik viena medžiaga ir kai reakcijosedalyvauja abi medžiagos.2.6V. Pagal pateiktas reakcijų lygtis apskaičiuotipradinės medžiagos, turinčios priemaišų, kiekį, masę,tūrį, kai žinomas produkto kiekis, masė, tūris iratvirkščiai.2.7V. Nustatyti medžiagų formules, kai žinomi šiųmedžiagų degimo produktų kiekis, masė, tūris irmedžiagų tankiai arba santykiniai tankiai.II tema. ATOMO SANDARA. PERIODINIS DĖSNIS, PERIODINĖ ELEMENTŲ LENTELĖ.CHEMINIS RYŠYS1. Atomo sandara1.1. Apibūdinti atomo sandarą, nurodyti protonų,neutronų ir elektronų skaičių, jų krūvius ir vietą atome.1.2. Parašyti pirmų trijų periodų cheminių elementųatomų elektronų išsidėstymą lygmenyse.1.3. Tinkamai vartoti sąvokas atomas, molekulė, jonas,oksidacijos laipsnis, atominis skaičius, masės skaičius,molis, molinė masė.1.1V. Apibūdinti izotopus kaip to paties elementoatomų rūšis, turinčias vienodą protonų ir elektronų skaičių,bet skirtingą neutronų skaičių branduolyje.1.2V. Parašyti ketvirto periodo cheminių elementųatomų elektronų išsidėstymą lygmenyse.1.3V. Nurodyti atomų ir jonų panašumus beiskirtumus.2. Periodinis dėsnis, periodinė elementų lentelė2.1. Apibūdinti periodinės elementų lentelės struktūrą:žinoti grupes, periodus.2.2. Apibūdinti periodinį dėsnį. 2.2V. Paaiškinti periodinės elementų lentelės sandarą,siejant ją su periodiniu dėsniu, atomo sandara irperiodiškumu.2.3. Apibūdinti metalų ir nemetalų išsidėstymą periodinėjelentelėje.2.4. Apibūdinti šias elementų šeimas: šarminių metalų,šarminių žemių metalų, halogenų ir inertinių dujų.3.1. Apibūdinti elektrinio neigiamumo sąvoką ir jątaikyti aiškinant joninį bei kovalentinį ryšius.3.2. Apibūdinti joninį ryšį, pateikti joninio ryšiosusidarymo pavyzdžių.3.3. Apibūdinti kovalentinį nepolinį ryšį H 2 , O 2 , Cl 2 ,N 2 molekulėse. Užrašyti šių molekulių elektronines(Luiso) ir struktūrines formules.3.4. Apibūdinti kovalentinį polinį ryšį HCl, H 2 O, NH 3 ,CH 4 molekulėse. Užrašyti šių molekulių elektronines(Luiso) ir struktūrines formules.2.3V. Paaiškinti, kaip kinta metališkosios irnemetališkosios elementų savybės, atomų dydžiai,elementų junginių (oksidų ir nemetalų hidridų) bazinėsir rūgštinės savybės perioduose ir A grupėse. Apibūdintipereinamųjų metalų išsidėstymą periodinėje lentelėje.3. Cheminis ryšys3.1V. Apibūdinti cheminio ryšio tipą organiniuose irneorganiniuose junginiuose ir jo priklausomybę nuoelektrinio neigiamumo.3.2V. Palyginti tipiškų joninių ir kovalentiniųjunginių fizikines savybes.3.4V. Paaiškinti vandenilinį ryšį tarp HF, H 2 O, NH 3 ,alkoholių, karboksirūgščių, aminų molekulių, taip patbaltymo molekulėje.3.5V. Paaiškinti koordinacinįryšį remiantis jonų NH 4 + ir H 3 O + pavyzdžiu.6

.MOKYKLINIO EGZAMINO REIKALAVIMAIVALSTYBINIO EGZAMINO REIKALAVIMAI3.6V. Apibūdinti metališkąjį ryšį.III tema. NEORGANINIŲ MEDŽIAGŲ SUDĖTIS IR SAVYBĖS, GAVIMAS IR PANAUDOJIMAS1.1. Suskirstyti medžiagas į vienines ir sudėtines.1.2. Suskirstyti sudėtines medžiagas į oksidus,hidroksidus, rūgštis ir druskas, pateikti jų pavyzdžių.1. Neorganinių medžiagų grupės1.2V. Apibrėžti, kas yra hidridai, klasifikuoti juos įmetalų ir nemetalų hidridus, palyginti jų savybes,pateikti pavyzdžių.2. Rūgštys2.1. Nurodyti, jog rūgščių tirpalų pH7.3.3. Paaiškinti, kad šarmai ir jų tirpalai yra ėdžios,slidžios, tirpinančios riebalus medžiagos.3. Bazės. Hidroksidai3.1V. Nurodyti, kad bazėms priskiriami junginiai,−kuriuos tirpinant vandenyje susidaro OH jonai.Reakcijų lygtimis pagrįsti, kad NH 3 ir karbonatų−vandeniniuose tirpaluose susidaro OH jonai.3.4. Užrašyti reakcijų lygtimis šarmų sąveiką su: 3.4V. Užrašyti šarmų sąveikos su tirpiomisdruskomis, kai susidaro– rūgštimis (HCl, HNO 3 , H 2 SO 4 );netirpūs junginiai, reakcijų lygtis.– rūgštiniais oksidais (CO 2 , SO 2 , SO 3 ).3.9. Nurodyti, kad amfoteriniai hidroksidai reaguoja irsu rūgštimis, ir su šarmais.3.5V. Užrašyti šarmų sąveikos su H 2 SO 4 , kai susidarosulfato ir vandenilio sulfato druska, reakcijų lygtis.3.6V. Užrašyti NaOH tirpalo sąveikos su metalais(Zn, Al) reakcijų lygtis.3.7V. Užrašyti netirpių hidroksidų sąveikos su HCl,HNO 3 , H 2 SO 4 reakcijų lygtis.3.8V. Užrašyti netirpių hidroksidų skilimo kaitinantreakcijų lygtis.3.9V. Užrašyti amfoterinių hidroksidų Zn(OH) 2 ,Al(OH) 3 sąveikos su NaOH tirpalu reakcijų lygtis.7

.MOKYKLINIO EGZAMINO REIKALAVIMAIVALSTYBINIO EGZAMINO REIKALAVIMAI3.10. Užrašyti Ca(OH) 2 gavimo iš CaO reakcijos lygtį. 3.10V. Užrašyti šarmų gavimo iš metalų (Na ir Ca)reakcijų lygtis.4.1. Apibrėžti, kas yra oksidai, ir sudaryti jų formules.4.2. Klasifikuoti oksidus į bazinius, rūgštinius,amfoterinius.4.3. Užrašyti reakcijų lygtimis bazinių IIA grupėsmetalų oksidų sąveiką su:– rūgštimis (HCl, HNO 3 , H 2 SO 4 ),– rūgštiniais oksidais (CO 2 , SO 2 , SO 3 ),– vandeniu.4.4. Užrašyti reakcijų lygtimis rūgštinių oksidų (CO 2 ,SO 2 , SO 3 ) sąveiką su:– šarmais,– vandeniu.4. Oksidai4.3V. Užrašyti reakcijų lygtimis bazinių oksidųsąveiką su:– rūgštimis,– rūgštiniais oksidais,– vandeniu.4.4V. Užrašyti reakcijų lygtimis rūgštinių oksidų sąveikąsu:– šarmais,– baziniais oksidais,– vandeniu.4.5. Nurodyti, kad amfoteriniai oksidai ZnO , Al 2O 3 4.5V. Užrašyti ZnO , Al 2O 3 sąveikos su HCl irreaguoja ir su rūgštimis, ir su šarmais.NaOH tirpalais reakcijų lygtis.4.6. Užrašyti oksidų gavimo reakcijų lygtis:metalas+O 2 ,nemetalas+O 2 .4.6V. Užrašyti CO 2 , SO 2 , SO 3 sąveikos su NaOH irCa(OH) 2 , kai susidaro dviejų tipų druskos, reakcijųlygtis.5.1. Apibrėžti druskas kaip joninius junginius, sudarytusiš metalo arba amonio katijonų ir rūgšties liekanos anijonų.5.2. Sudaryti druskų formules ir pavadinimus, kaiduoti metalo arba amonio katijonas ir žinomos rūgštiesanijonas.5.3. Užrašyti druskų tirpalų sąveikos su druskomis, kaiįvyksta jonų mainai, reakcijų lygtis.5.6. Užrašyti neutralizacijos reakcijos lygtį, kaisąveikaujant rūgščiai (HCl, HNO 3 , H 2 SO 4 ) ir šarmuigaunama druska.85. Druskos5.3V. Užrašyti reakcijų lygtimis druskų sąveiką su:– rūgštimis (HCl, HNO 3 , H2SO 4 ),– šarmais.5.4V. Užrašyti druskų tirpalų sąveikos su metalaisreakcijų lygtis.5.5V. Užrašyti karbonatų (CaCO 3 , MgCO 3 ) irvandenilio karbonatų (Ca(HCO 3 ) 2 , Mg(HCO 3 ),NaHCO 3 ) terminio skilimo reakcijų lygtis.5.6V. Užrašyti druskų gavimo reakcijų lygtis:– metalas+nemetalas,– metalas+rūgštis (praskiestosHCl ir H 2 SO 4 ),– metalas+druska,– bazinis oksidas+rūgštis,– šarmas+rūgštis,– bazinis oksidas+– rūgštinis oksidas,– šarmas+rūgštinis– oksidas,– šarmas+druska,– rūgštis+druska,

.MOKYKLINIO EGZAMINO REIKALAVIMAI6.1. Apibūdinti metalų fizikines savybes (agregatinębūseną, elektrinį ir šilumos laidumą, kalumą, plastiškumą,blizgesį, tankį).7.1. Naudojantis metalų įtampų eile, užrašyti metalųsąveikos su O 2 , Cl 2 , S, praskiestų druskos ir sierosrūgščių tirpalais reakcijų lygtis.8.1. Nurodyti, kokie metalų junginiai įeina į rūdųsudėtį (oksidai, sulfidai, sulfatai, karbonatai).8.2. Apibūdinti, kas yra lydinys, pateikti ketaus,plieno, bronzos, duraliuminio panaudojimo pavyzdžių.9.1. Užrašyti Na ir Ca sąveikos su O 2 susidarantoksidams, su Cl 2 reakcijų lygtis.9.2. Nurodyti, kad šarminiai metalai ir šarminių žemiųmetalai aktyviai reaguoja su vandeniu.9.3. Nurodyti IA grupės metalų junginių (Na 2 CO 3 ,NaCl, NaOH, NaHCO 3 , NaNO 3 , KNO 3, K 2 CO 3 )svarbiausias panaudojimo sritis.9.4. Nurodyti IIA grupės metalų junginių (MgO, CaO,Ca(OH) 2 , CaCO 3 , CaSO 4 ⋅2H 2 O) panaudojimo sritis.9.5. Apibūdinti vandens kietumą ir nurodyti būdus,kaip jį galima pašalinti.10.1. Apibūdinti koroziją kaip metalų dirbinių iraplinkos sąveiką, nurodyti korozijos daromą žalą irsvarbiausius apsaugos nuo korozijos būdus.11.1. Nurodyti bendruosius išorinius nemetalųpožymius (fizikines savybes).11.2. Apibūdinti bendrąsiasdujų savybes, molinį dujų tūrį,Avogadro dėsnį.12.1. Apibūdinti H 2 fizikines savybes.6. MetalaiVALSTYBINIO EGZAMINO REIKALAVIMAI– druska+druska.6.1V. Susieti metališkąsias savybes su metališkuojuryšiu.7. Bendrosios metalų savybės6.2V. Apibūdinti metalus kaip reduktorius.7.1V. Naudojantis metalų įtampų eile, užrašyti metalųsąveikos su H 2 O ir druskų tirpalais reakcijų lygtis.8. Metalų gavimo būdai ir panaudojimas8.1V. Užrašyti geležies, cinko ir vario gavimoatitinkamai iš Fe 2 O 3 , ZnO ir CuO reakcijų lygtis, kaireduktorius yra C, CO arba H 2 .9. IA ir IIA grupių metalai9.1V. Užrašyti IA ir IIA grupių metalų sąveikos su O 2susidarant oksidams, H 2 , S, halogenais, H 2 O reakcijųlygtis.9.5V. Užrašyti lygtis reakcijų, kurioms vykstantpašalinamas laikinas ir pastovus vandens kietumas.10. Metalų korozija ir svarbiausi apsaugos nuo korozijos būdai12.2. Užrašyti H 2 sąveikos su O 2 , Cl 2 , N 2 reakcijųlygtis.10.1V. Apibūdinti koroziją kaip oksidacijosredukcijosprocesą. Nurodyti, kad koroziją sukelia:– ore esantys vandens garai ir O 2 ,– CO 2 , SO 2 ir kiti ištirpę vandenyje junginiai,veikiantys kaip elektrolitai.11. Nemetalai12. Vandenilis11.1V. Apibūdinti nemetalus kaip oksidatorius.12.3. Nurodyti H 2 gavimo pramonėje šaltinius 12.4V. Užrašyti reakcijos lygtį, kai H 2 gaunamas iš9

.MOKYKLINIO EGZAMINO REIKALAVIMAI(gamtines dujas, vandenį).12.4. Nurodyti svarbiausias H 2 panaudojimo sritis.VALSTYBINIO EGZAMINO REIKALAVIMAImetano konversijos būdu.1013.1. Apibūdinti O 2 fizikines savybes.13.2. Apibūdinti deguonies alotropines atmainas.13.3. Užrašyti O 2 sąveikos su H 2 , S, C, Ca, Cureakcijų lygtis.13.4. Nurodyti O 2 gavimo šaltinius (orą, vandenį).13.5. Nurodyti svarbiausias O 2 panaudojimo sritis.13.6. Apibūdinti oro sudėtį tūrio procentais.13.7. Apibūdinti O 2 apytaką gamtoje.14.1. Žinoti, kad halogenų molekulės yra dviatomės.14.2. Apibūdinti F 2 , Cl 2 , Br 2 , I 2 fizikines savybes(spalvą, agregatinę būseną).14.3. Užrašyti Cl 2 sąveikos su H 2 , metalais reakcijųlygtis.14.4. Nurodyti, kad HCl yra dujos, kurios tirpdamosvandenyje sudaro druskos rūgštį.14.6. Nurodyti svarbiausias Cl 2 ir jo junginiųpanaudojimo sritis, jodo ir jo junginių biologinę reikšmę.15.1. Apibūdinti S, SO 2 , H 2 SO 4 fizikines savybes.15.2. Užrašyti S sąveikos su O 2 , H 2 , metalaisreakcijų lygtis.15.3. Užrašyti SO 2 ir SO 3 sąveikos su H 2 O reakcijųlygtis.15.5. Nurodyti ir praktiškai taikyti saugaus darbo susieros rūgštimi taisykles.15.6. Apibūdinti sieros oksidų žalą sveikatai iraplinkai.15.7. Nurodyti svarbiausias H 2 SO 4 panaudojimo sritis13. Deguonis14. Halogenai14.3V. Užrašyti Cl 2 sąveikos su vandeniu reakcijoslygtį.14.5V. Palyginti halogenų cheminį aktyvumą grupėjeir užrašyti reakcijų pavyzdžių.14.6V. Nurodyti fluoro, chloro ir jų junginiųbiologinę reikšmę.15. Siera ir jos junginiai15.4V. Užrašyti H 2 SO 4 pramoninio gavimoS→SO 2 →SO 3 →H 2 SO 4 reakcijų lygtis.15.5V. Paaiškinti remiantis koncentruotos H 2 SO 4sąveika su Cu, jog ši rūgštis yra stiprus oksidatorius.15.6V. Nurodyti svarbiausias H 2 SO 4 panaudojimosritis.16. Azotas ir jo junginiai16.1. Apibūdinti azoto fizikines savybes. 16.1V. Susieti N 2 molekulės sandarą su joinertiškumu.16.2. Užrašyti N 2 sąveikos su H 2 , O 2 reakcijų lygtis.16.3. Apibūdinti azoto oksidų žalą sveikatai iraplinkai.16.4. Apibūdinti NH 3 fizikines savybes.

.MOKYKLINIO EGZAMINO REIKALAVIMAIVALSTYBINIO EGZAMINO REIKALAVIMAI16.5. Nurodyti svarbiausias NH 3 panaudojimo sritis.16.6V. Užrašyti HNO 3 pramoninio gavimoN 2 →NH 3 → NO→ →NO 2 →HNO 3 reakcijų lygtis.16.7V. Paaiškinti remiantis koncentruotos irpraskiestos HNO 3 sąveika su Cu, jog ši rūgštis yrastiprus oksidatorius.16.8V. Nurodyti svarbiausias HNO 3 panaudojimosritis.16.9. Nurodyti augalams svarbiausiusmakroelementus, pateikti paprasčiausių trąšų pavyzdžių.16.9V. Užrašyti dažniausiai naudojamų trąšųformules, apskaičiuoti ir palyginti trąšas pagal maistoelementų masės dalis.17.1. Apibūdinti anglies alotropines atmainas:deimantą ir grafitą.17.3. Apibūdinti anglies (II) oksido ir anglies (IV)oksido fizikines savybes.17. Anglis ir jos junginiai17.1V. Apibūdinti deimanto ir grafito sandarą.17.2V. Apibūdinti adsorbcijos reiškinį.17.4. Užrašyti CO gavimo reakcijos lygtį, kai anglisdega trūkstant deguonies.17.4V. Užrašyti CO susidarymo iš CO 2 reakcijoslygtį.17.5. Apibūdinti CO poveikį žmogaus organizmui. 17.5V. Susieti CO redukcines savybes su jopritaikymu metalurgijoje.17.6. Užrašyti reakcijų lygtimis CO 2 sąveiką su:– H 2 O,– NaOH ir Ca(OH) 2 ,– baziniais IIA grupės metalų oksidais.17.7. Pateikti CO 2 panaudojimo pavyzdžių.IV tema. ORGANINIŲ JUNGINIŲ SANDARA IR SAVYBĖS, GAVIMAS IR PANAUDOJIMAS1.1. Nurodyti, kad anglis yra pagrindinis organiniųjunginių elementas.1.2. Apibūdinti angliavandenilius kaip junginius,sudarytus tik iš anglies ir vandenilio.1. Organinių junginių struktūra1.3. Pateikti sočiųjų angliavandenilių (alkanų)pavyzdžių, užrašyti jų molekulines, pilnas struktūrinesir sutrumpintas struktūrines formules.1.3V. Paaiškinti iliustruojant pavyzdžiais, kadstruktūrinės formulės rodo, kokia tvarka ir kokiaisryšiais atomai yra sujungti į molekules.1.4. Apibūdinti homologinę eilę, pateikti pavyzdžių.Tinkamai vartoti sąvokas homologas, homologinisskirtumas, homologinė eilė.1.5. Užrašyti ir mokėti naudotis sočiųjųangliavandenilių homologinės eilės bendrąja formule.1.6. Pavadinti sočiuosius nešakotos grandinėsangliavandenilius (nuo metano iki heksano imtinai).Pagalpavadinimą užrašyti struktūrines ir sutrumpintasstruktūrines nešakotos grandinės angliavandenilių nuo C 111

.iki C 6 formules.12MOKYKLINIO EGZAMINO REIKALAVIMAI1.7. Apibūdinti izomerus kaiptos pačios cheminės sudėties, bet skirtingos struktūrosjunginius, pateikti pavyzdžių.1.8. Nurodyti svarbiausias organinių junginiųpavadinimų sudarymo taisykles (ilgiausios grandinėsradimas, jos numeravimas, atšakų pavadinimo ir vietosnustatymas), svarbiausių funkcinių grupių: alkoholių,aldehidų, karboksirūgščių pavadinimus.1.9. Užrašyti struktūrines formules ir pavadinti sočiųjųangliavandenilių nuo C 4 iki C 5 izomerus.1.10. Pagal duotas struktūrines formules atpažinti irpavadinti sočiųjų angliavandenilių iki C 5 izomerus.2.1. Užrašyti metano degimo ir reakcijos su chlorulygtis. Nurodyti pagrindinius metano gavimo šaltinius(gamtinės dujos, nafta),panaudojimą (kuras, chlorinti metano produktai).2.2. Užrašyti ir išlyginti sočiųjų angliavandenilių ikiC 5 visiško degimo reakcijų lygtis.2.3. Paaiškinti, kad naftą distiliavimo būdu galimasuskirstyti į įvairaus kuro frakcijas (benziną, žibalą,gazolį, mazutą) arba naudoti kaip žaliavą įvairiemsangliavandeniliams gauti. Apibūdinti naftos ir josperdirbimo produktų vartojimą.2.5. Užrašyti ir naudotis alkenų bendrosiomis formulėmis,apibūdinti juos kaip nesočiuosius angliavandenilius,turinčius dvigubąjį ryšį.2.7. Apibūdinti eteno fizikines ir chemines savybes(užrašyti eteno degimo, reakcijų su H 2 , Br 2 , HBr lygtis).2.8. Paaiškinti eteno polimerizaciją tinkamai vartojantsąvokas monomeras, polimeras, polimerizacijos laipsnis.2.9. Apibūdinti fizikines benzeno savybes, taikymąbuityje ir pramonėje.VALSTYBINIO EGZAMINO REIKALAVIMAI1.8V. Taikyti pagrindines IUPAC nomenklatūrostaisykles (kelių atšakų numeravimo ir išvardijimotvarka, funkcinių grupių, alkoholių, aldehidų, ketonų,karboksirūgščių, esterių, halogenintų angliavandeniliųpavadinimai).1.9V. Užrašyti struktūrines formules ir pavadintisočiųjų angliavandenilių nuo C 4 iki C 6 izomerus.1.10V. Pagal duotas struktūrines formules atpažinti irpavadinti sočiųjų angliavandenilių iki C 6 izomerus.1.11V. Užrašyti ir naudotis cikloalkanų formulėmisiki C 6 .1.12V. Užrašyti organinių junginių degimo reakcijųlygtis.2. Organinių junginių savybės ir panaudojimas2.1V. Apibūdinti fizikines ir chemines metanosavybes, užrašyti metano skilimo ir konversijos vandensgarais reakcijų lygtis.2.2V. Užrašyti ir paaiškinti paprasčiausių alkanųradikalinio pakeitimo reakcijos mechanizmą.2.3V. Nurodyti, kokius būdingiausiusangliavandenilius galima išskirti iš gamtinių dujų,naftos.2.4V. Paaiškinti, kaip skyla sotieji angliavandeniliainaftos ir jos frakcijų krekingo metu, užrašyti tokiosreakcijos pavyzdžių.2.5V. Paaiškinti dvigubojo ryšio susidarymąnaudojantis σ ir π ryšių sąvokomis.2.6V.Užrašyti, atpažinti ir pavadinti alkenų nuo C 2 ikiC 6 struktūriniusizomerus, paaiškinti geometrinės izomerijosreiškinį alkenuose, pateikti cis – izomerų ir trans –izomerų pavyzdžių.2.7V. Pritaikyti prisijungimo prie alkenų reakcijomsMarkovnikovo taisyklę remiantis propeno pavyzdžiu.Užrašyti reakcijos mechanizmą. Užrašyti eteno hidratacijosreakcijos lygtį. Užrašyti eteno gavimo iš etanolioir iš metano reakcijų lygtis.2.8V. Nurodyti svarbiausias eteno panaudojimo sritis,iliustruoti reakcijų pavyzdžiais.2.9V. Apibūdinti benzeno molekulės elektroninęsandarą. Pateikti aromatinių angliavandenilių pavyzdžių.2.10V. Užrašyti benzeno ir metilbenzeno degimo bei

.MOKYKLINIO EGZAMINO REIKALAVIMAI2.12. Organinių junginių struktūrinėse formulėseatpažinti hidroksigrupę ir priskirti junginį alkoholiųklasei.VALSTYBINIO EGZAMINO REIKALAVIMAIkatalizinių pavadavimo reakcijų su Br 2 ir su azotorūgštimi lygtis.2.11V. Pateikti benzeno dalyvavimo prijungimoreakcijose pavyzdžių (su H 2 ir Cl 2 ).2.12V. Apibūdinti monohidroksilių sočiųjų nešakotosgrandinės alkoholių homologinę eilę iki C 6 , suteiktijiems pavadinimus pagal IUPAC nomenklatūrą. Pateiktipirminių, antrinių ir tretinių alkoholių pavyzdžių.2.13. Apibūdinti fizikines ir chemines metanolio iretanolio savybes (užrašyti degimo, oksidacijos ikiatitinkamų aldehido bei karboksirūgšties ir esterifikacijosreakcijų lygtis).2.14. Užrašyti 1,2,3-propantriolio (glicerolio)struktūrinę formulę ir nurodyti, kad jis priklausodaugiahidroksilių alkoholių klasei.2.15. Nurodyti etanolio gavimo būdus (etenohidrataciją, gliukozės fermentaciją).2.16. Apibūdinti metanolio ir etanolio svarbiausiaspanaudojimo sritis ir poveikį organizmui.2.13V. Apibūdinti būdingiausias hidroksigrupėschemines savybes (užrašyti reakcijų su Na, HCl,dehidratacijos reakcijų lygtis).2.14V. Apibūdinti fizikines ir chemines 1,2-etandiolio, 1,2,3-propanolio (glicerolio) ir fenoliosavybes. Užrašyti reakcijų lygtimis 1,2,3-propantriolio(glicerolio)sąveiką su Cu(OH ) 2 ; fenolio sąveiką su Na, NaOH irbromo vandeniniu tirpalu.2.15V. Apibūdinti etanolio gamybos iš krakmoloturinčių medžiagų fermentacijos būdu ir iš celiuliozėshidrolizės būdu procesus.2.17. Organinių junginių struktūrinėse formulėseatpažinti aldehido ir karboksigrupes ir priskirti junginiusaldehidų, karboksirūgščių klasėms.2.19. Apibūdinti fizikines ir chemines metanaliosavybes, užrašyti jo sąveikos su Ag 2 O reakcijos lygtį.2.20. Apibūdinti metanalio ir etanalio svarbiausiaspanaudojimosritis.2.21. Apibūdinti fizikines ir chemines etano rūgštiessavybes,užrašyti jos neutralizacijos ir esterifikacijos reakcijųlygtis.2.22. Nurodyti etano rūgšties panaudojimo sritis.2.23. Struktūrinėse organinių junginių formulėseatpažinti esterio grupę, nurodyti, kokiai karboksirūgščiaiir kokiam alkoholiui sureagavus susidarė esteris.2.24. Nurodyti, kad esteriai dėl malonaus kvaponaudojami maisto pramonėje, parfumerijoje, kaip2.17V. Apibūdinti sočiųjų nešakotos grandinėsaldehidų, ketonų ir sočiųjų monokarboksirūgščiųhomologines eiles iki C 6 , pavadinti jų narius pagalIUPAC nomenklatūrą.Nurodyti trivialiuosius metano, etano ir oktadekanorūgščių bei propanono pavadinimus.2.18V. Pagal pateiktą bendrąją formulę priskirtijunginį sočiosioms ar nesočiosioms karboksirūgštims.2.19V. Apibūdinti būdingiausias aldehido funkcinėsgrupės chemines savybes, užrašyti aldehidų oksidacijosCu(OH) 2 ir hidrinimo reakcijų lygtis.2.20V. Apibūdinti propanonosvarbiausias panaudojimo sritis.2.21V. Apibūdinti būdingiausias karboksigrupėschemines savybes(jonizacija vandenyje, druskų sudarymas, esterifikacijosreakcija, užrašyti šių reakcijų lygtis).2.23V. Užrašyti esterių susidarymo ir jų hidrolizėsreakcijų lygtis, pavadinti reaguojančias ir susidarančiasmedžiagas pagal IUPAC nomenklatūrą.13

.tirpikliai.MOKYKLINIO EGZAMINO REIKALAVIMAI2.25. Apibūdinti riebalus kaip 1, 2, 3-propantriolio(glicerolio) ir karboksirūgščių esterius. Nurodyti riebalųgamtinius šaltinius. Paaiškinti riebalų biologinę reikšmę.2.27. Atpažinti amino grupę organinių junginiųstruktūrinėse formulėse ir priskirti junginį aminų klasei.2.29. Užrašyti bent vienos aminorūgšties struktūrinęformulę.2.30. Naudojantis schemomis paaiškinti, kad baltymaiyra įvairių aminorūgščių polimerai. Paaiškinti baltymųbiologinę reikšmę.2.33. Apibūdinti gliukozės susidarymą fotosintezėsmetu, užrašyti bendrąją šios reakcijos lygtį. Apibūdintigliukozės biologinę reikšmę.2.34. Paaiškinti, kad sacharozė yra disacharidas,sudarytas iš gliukozės ir fruktozės.2.35. Apibūdinti krakmolą ir celiuliozę kaip gliukozėsgamtinius polimerus ir jų biologinę reikšmę.2.36. Apibūdinti polieteno ir polipropeno savybes(lengvumą, termoplastiškumą, mechaninį stiprumą,atsparumą rūgštims ir šarmams).2.38. Nurodyti svarbiausias polieteno ir polipropenopolimerų panaudojimo sritis.VALSTYBINIO EGZAMINO REIKALAVIMAI2.25V. Užrašyti riebalų hidrolizės reakcijos lygtį,pavadinti pagal IUPAC nomenklatūrą gaunamusproduktus. Apibūdinti skirtumą tarp gyvulinių iraugalinių riebalų.2.26V. Nurodyti ryšį tarp riebalų sunaudojimo maistuiir organizmo polinkio susirgti širdies ir kraujagysliųligomis.2.27V. Užrašyti pirminių, antrinių, tretinių aminų iranilino struktūrines formules. Palyginti pirminių irantrinių aminų bei amoniako bazines savybes.2.28V. Apibūdinti fizikines ir chemines paprasčiausiųaminų savybes, užrašyti jų sąveikos su vandeniu ir surūgštimis reakcijų lygtis.2.29V. Apibūdinti fizikines ir chemines aminorūgščiųsavybes(užrašyti reakcijų su bazėmis, su rūgštimis lygtis, dipeptidosusidarymo reakcijos lygtį).2.30V. Atpažinti peptidinį ryšį baltymų struktūrinėseformulėse. Apibūdinti pirminę ir antrinę baltymųstruktūras.2.31V. Užrašyti baltymų hidrolizės reakcijos lygtį,apibūdinti gaunamus produktus. Bendrais bruožaisaptarti baltymų hidrolizę ir sintezę organizme.2.32V. Naudojantis schemomis aptarti nukleinorūgščių sudėtį ir biologinę reikšmę.2.33V. Užrašyti bendrąsias gliukozės susidarymofotosintezės metu ir gliukozės alkoholinio rūgimoreakcijų lygtis.2.35V. Užrašyti krakmolo hidrolizės reakcijos lygtį irapibūdinti hidrolizės reikšmę organizmui.2.36V. Užrašyti polimerizacijos reakcijos lygčiųpavyzdžių. Naudojantis polimerų struktūrinėmisformulėmis nurodyti, iš kokių monomerų sudarytipolitetrafluoretenas, polichloretenas (polivinilchloridas),polifeniletenas (polistirenas).Apibūdinti šių polimerų būdingąsias savybes, lemiančiasjų panaudojimo sritis.2.37V. Apibūdinti polikondensacijos reakciją.Užrašyti nailono susidarymo reakcijos lygtį.14V tema. CHEMINĖS REAKCIJOS. CHEMINĖ PUSIAUSVYRA. TIRPALAI1. Cheminės reakcijos1.1. Pagal parašytą reakcijos lygtį atpažintioksidacijos-redukcijos reakcijas. Apskaičiuoti elementųoksidacijos laipsnius, kai duota junginio formulė.1.1V. Apskaičiuoti elementų oksidacijos laipsniusjonuose.1.2. Nustatyti oksidatorių ir reduktorių bei išlyginti 1.2V. Išlyginti pateiktas sudėtingesnes oksidacijos-

.MOKYKLINIO EGZAMINO REIKALAVIMAIpaprasčiausias oksidacijos-redukcijos reakcijų lygtis.1.4. Apibūdinti egzotermines ir endoterminesreakcijas.VALSTYBINIO EGZAMINO REIKALAVIMAIredukcijos reakcijų lygtis.1.3V. Apibūdinti elektrolizę kaip oksidacijosredukcijosreakcijas, vykstančias NaCl ir CuCl 2 tirpaluosebei NaCl lydale. Užrašyti atitinkamų reakcijųlygtis.1.4V. Pagal užrašytas termochemines reakcijų lygtisskirti egzotermines ir endotermines reakcijas. Atliktiskaičiavimus pagal duotą termocheminę lygtį, susiejantišsiskiriančios arba suvartojamos šilumos kiekį sureakcijojedalyvaujančios medžiagos kiekiu, mase, tūriu iratvirkščiai.1.5. Apibrėžti, kas yra katalizatorius. 1.5V. Apibrėžti cheminių reakcijų greičio sąvoką irnurodyti jį lemiančius veiksnius: reagentų prigimtį,koncentraciją, temperatūrą, katalizatorių poveikį.Įvertinti, kaip pakis reakcijos greitis pakėlustemperatūrą, kai duotas temperatūrinis reakcijos greičiokoeficientas.2.1. Apibūdinti grįžtamąsias ir negrįžtamąsiasreakcijas.3.1. Apibūdinti vandens molekulės sandarą ir fizikinessavybes.3.3. Tinkamai vartoti sąvokas nesotus, sotus,persotintas tirpalas.3.4. Apibūdinti medžiagų tirpumo priklausomybę nuotemperatūros.3.5. Apibūdinti tirpalų koncentracijos raišką tirpiniomasės dalimi. Spręsti uždavinius naudojantis šiuo tirpalųkoncentracijos raiškos būdu.3.8. Apibūdinti ir tinkamai vartoti sąvokas2. Cheminė pusiausvyra2.1V. Apibūdinti cheminę pusiausvyrą kaip dinaminębūseną, kai dvi priešingos viena kitai reakcijos vykstavienodais greičiais.2.2V. Parašyti pusiausvyros konstantos išraišką pateiktaigrįžtamosios reakcijos lygčiai.2.3V. Numatyti pusiausvyros poslinkį pagalpusiausvyros konstantos skaitinę vertę.2.4V. Apibūdinti reakcijos pusiausvyros poslinkį (LeŠateljė principas) keičiantis slėgiui, koncentracijai,temperatūrai.3. Tirpalai3.1V. Paaiškinti vandens molekulių jonizacijosprocesą.3.2V. Apibūdinti vandenilinį ryšį tarp vandensmolekulių ir jo įtaką vandens savybėms.3.4V. Naudojantis tirpumo kreivėmis apskaičiuoti,kokia masė medžiagos ištirps arba išsiskirs iš tirpalopakeitus tirpalo temperatūrą.3.5V. Apibūdinti tirpalų koncentracijos raišką molinekoncentracija. Spręsti uždavinius, kaip pereiti nuomolinės koncentracijos prie tirpinio masės dalies, iratvirkščiai (kai duotas tirpalo tankis).3.6V. Apskaičiuoti tirpalo koncentraciją, kaisumaišomi du tirpalai, turintys skirtingas tirpinio masėsdalis.3.7V. Apskaičiuoti tirpalo koncentraciją, kai tirpalasskiedžiamas.15

.MOKYKLINIO EGZAMINO REIKALAVIMAIneelektrolitas, stiprusis ir silpnasis elektrolitas.3.9. Nurodyti, kad stipriesiems elektrolitamspriskiriami:– tirpios druskos,– tirpūs metalų hidroksidai,– stipriosios rūgštys.3.10. Nurodyti, kad silpniesiems elektrolitamspriskiriami:– silpnosios rūgštys,– amoniakas,– vanduo.3.11. Rašyti bendrąsias, jonines ir sutrumpintasjonines reakcijų tirpaluose lygtis, nurodant medžiagųagregatines būsenas.3.12. Praktiškai taikyti indikatorius rūgščių ir baziųtirpalams atpažinti.3.13. Susieti tirpalų rūgštingumą ir bazingumą suvandenilio jonų rodiklio pH reikšmėmis.VALSTYBINIO EGZAMINO REIKALAVIMAI3.10V. Nurodyti, kad silpnesniesiems elektrolitamspriskiriami aminai.+ −3.13V. Apskaičiuoti H aq ir OH aq jonų molinękoncentraciją tirpale, kai duotas stipriosios rūgšties arbastipriosios bazės kiekis, masė, tūris, koncentracija arbatirpalo pH.3.14V. Apskaičiuoti tirpalo pH, kai duota−OH aqmolinė koncentracija ir atvirkščiai.+H aq ir1.1. Nurodyti, kad kurui degant susidaro anglies,sieros ir azoto oksidai, pateikti pavyzdžių, kaip šiaisoksidais teršia aplinką energetikos ir pramonės įmonėsbei transportas.1.2. Paaiškinti reakcijų lygtimis „rūgščių lietų“susidarymą. Apibūdinti jų daromą žalą aplinkai ir organizmams.1.3. Apibūdinti „šiltnamio“ reiškinį, jo priežastis beigalimas pasekmes.VI tema. CHEMIJA IR APLINKA1. Oro tarša16

.MOKYKLINIO EGZAMINO REIKALAVIMAI1.4. Apibūdinti „ozono sluoksnio“ sąvoką, paaiškintijo reikšmę aplinkai ir žmogui. Žinoti, kaip galimaapsisaugoti nuo perdidelio Saulės spindulių poveikio.1.5. Pasiūlyti būdus ir priemones, kaip būtų galimasumažinti orotaršą.3. Vandens tarša2.1. Nurodyti gamtinių vandenų taršos šaltinius(netinkamas trąšų vartojimas, tarša naftos produktais,buitinė tarša), pateikti pavyzdžių, kaip ši tarša gali būtisumažinta.3.1. Paaiškinti netinkamo atliekų tvarkymo keliamuspavojus ir pateikti pavyzdžių, kaip jas reiktų tvarkyti.3. Dirvožemio taršaVALSTYBINIO EGZAMINO REIKALAVIMAI1.4V. Paaiškinti, kad oro tarša (ypač halogenintiangliavandenilių dariniai) lemia „ozono sluoksnio“retėjimą. Pateikti pavyzdžių, kokių priemonių buvoimtasi siekiant sumažinti šią žalą.2.1V. Apibūdinti gamtinių vandenų taršos pasekmesir keliamus pavojus, pagrįsti nuotekų mechaninio ircheminio valymo būtinybę.3.1V. Apibūdinti dirvos taršą sunkiaisiais metalais,naftos produktais, pertręšimu, pesticidais ir kitomischeminėmis medžiagomis, pasiūlyti priemones padėčiaipagerinti.5. EGZAMINO MATRICAEgzamino matricos paskirtis – užtikrinti proporcingą egzamino klausimų pasiskirstymą pagal chemijos dalykotemas ir tikrinamus gebėjimus.Egzamino matricoje nurodomas taškų pasiskirstymas pagal turinio temas (proc., apytiksliai). Pavyzdžiui, užtemos „Neorganinių medžiagų sudėtis ir savybės, gavimas ir panaudojimas“ klausimus moksleivis galės surinktimaždaug 30 proc. visų mokyklinio chemijos brandos egzamino taškų ir maždaug 20 proc. visų valstybinio chemijosbrandos egzamino taškų.Matrica taip reglamentuoja klausimų pasiskirstymą pagal tikrinamus gebėjimus. Pavyzdžiui, chemijosmokyklinio brandos egzamino užduotyje klausimams, tikrinantiems žinių ir supratimo gebėjimus, skirta maždaug60 proc. visų taškų, o klausimams, tikrinantiems problemų sprendimo gebėjimus – 40 proc. visų taškų.Chemijos valstybinio ir mokyklinio brandos egzamino matricos pateiktos 3 lentelėje. Jos šiek tiek skiriasi tiekpagal klausimų pasiskirstymą pagal turinio temas, tiek ir pagal tikrinamus gebėjimus. Mokyklinio egzaminoužduotyje santykinai daugiau su gyvenimo praktika susijusių klausimų.17

Temos3 lentelė. Egzamino matricaGebėjimaižinių irsupratimo(ŽS)Klausimai %*problemų mokykliniosprendimo(PS) egzaminovalstybinioegzaminoCheminis eksperimentas. Bendriejicheminiai skaičiavimai.15 20Atomo sandara. Periodinis dėsnis,periodinė elementų lentelė. Cheminis10 10ryšys.Neorganinių medžiagų sudėtis irsavybės, gavimas ir panaudojimas.30 20Organinių junginių sandara ir savybės,gavimas ir panaudojimas.30 30Cheminės reakcijos. Cheminėpusiausvyra. Tirpalai.10 15Chemija ir aplinka. 5 5Iš viso egzamine:valstybiniame 50 50 100mokykliniame 60 40 100* Konkrečiose užduotyse galimi tam tikri nukrypimai nuo šių skaičių, tačiau jie neturi būti didesni kaip ± 1–2 taškai.6. EGZAMINO STRUKTŪRAMokyklinis brandos egzaminasEgzamino trukmė – 2 val. be pertraukos.Egzamino metu moksleivis gauna vieną užduotį, kurią sudaro dviejų dalių klausimų rinkinys:I dalis – 20 klausimų su pasirenkamaisiais atsakymais (20 taškų),II dalis – 6–9 sudėtiniai klausimai (40–50 taškų).Didžiausia taškų suma už atliktą užduotį – 60–70 taškų.Valstybinis brandos egzaminasEgzamino trukmė – 3 val. be pertraukos. Egzamino metu moksleivis gauna vieną užduotį, kurią sudaro dviejųdalių klausimų rinkinys:I dalis – 30 klausimų su pasirenkamaisiais atsakymais (30 taškų),II dalis – 8–12 sudėtinių klausimų (60–70 taškų).Didžiausia taškų suma už atliktą užduotį – 90–100 taškų.Papildoma informacija (periodinė elementų lentelė, tirpumo lentelė, pagrindinių grupių elementų elektriniaineigiamumai, metalų įtampų eilė) pateikta kiekvienoje užduotyje.Egzamino matrica pateikta 3 lentelėje.7. EGZAMINO VERTINIMASMokyklinis chemijos brandos egzaminas administruojamas ir vertinamas mokykloje. Vertintojaivadovaujasi vertinimo instrukcija ir joje pateikta vertinimo skale, kurioje nurodoma, koks pažymys rašomas už tamtikrą surinktų taškų skaičių. Mokyklinio egzamino darbams vertinti vartojama dešimtbalė pažymių skalė.Valstybinis chemijos brandos egzaminas administruojamas centruose, moksleivių darbai taisomicentralizuotai.Vertinimo komisija moksleivių darbus vertina taškais. Už kiekvieną teisingai atsakytą klausimą supasirenkamuoju atsakymu moksleivis gauna 1 tašką. Sudėtiniuose klausimuose šalia kiekvieno smulkesnioklausimo nurodomas jo vertinimas taškais.Vertintojai vadovaujasi vertinimo instrukcija. Joje nurodomi galimi teisingi atsakymai ir jų vertinimas taškais.Kiekvieno moksleivio surinktą taškų sumą Nacionalinis egzaminų centras konvertuoja į valstybinio brandosegzamino balus. Valstybinis egzaminas vertinamas pagal šimtabalę vertinimo skalę.Sprendžiant egzamino užduoties klausimus:• atsakymai rašomi egzamino užduotyje ir turi tilpti po sąlyga paliktoje vietoje;18

• atsakymus galima rašyti kalba, kuria mokytasi mokykloje. Kai kurie žodžiai ir žodžių junginiai yra išverstiį rusų ir lenkų kalbas. Šie žodžiai ir žodžių junginiai užduotyje pažymėti žvaigždute;• visoje egzamino užduotyje neturi būti užrašų ar kitokių ženklų, kurie leistų identifikuoti darbo autorių;• egzamino metu galima naudotis rašymo priemonėmis (parkeriu, tušinuku, pieštuku), liniuote, skaičiuokliube tekstinės atminties;• vertinami tik tie atsakymai, kurie parašyti parkeriu arba tušinuku; grafikai gali būti braižomipieštuku;• I dalies klausimuose su pasirenkamaisiais atsakymais reikia pažymėti tik vieną pasirinktą atsakymąžyminčią raidę ir įrašyti šią raidę lentelėje, esančioje paskutiniame užduoties puslapyje. Neįrašytilentelėje atsakymai nebus vertinami;• II dalies klausimuose šalia kiekvieno klausimo nurodomas didžiausias taškų skaičius, skiriamas užteisingus ir išsamius atsakymus. Netikslus ar neišsamus atsakymas vertinamas mažesniu taškų skaičiumi;• neaiškiai, neįskaitomai parašytas atsakymas vertinamas0 taškų;• jei šalia teisingo atsakymo parašyta papildoma neteisinga, prieštaraujanti informacija, tokiu atvejuatsakymas vertinamas 0 taškų.19