Poveikio aplinkai vertinimo ataskaita LT 1 dalis - Visagino atominės ...

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 20Monitoringo aikštelės ir objektai bus laikomi nepakitę tiek, kiek bus įmanoma, kad būtųužtikrintas esamos IAE monitoringo duomenų palyginamumas su nauja sistema.TARPVALSTYBINIAI POVEIKIAITarpvalstybiniai poveikiai daugiausiai yra socioekonominiai arba susiję su įtakaDrūkšių ežerui. NAE normalios eksploatacijos metu radiologiniai tarpvalstybiniaipoveikiai ženkliai nepasireikš.Yra tikimasi reikšmingo teigiamo poveikio socioekonominei aplinkai NAE regionoužsienio dalyse, daugiausiai Latvijoje, dėl darbo jėgos paklausos, apgyvendinimo irpaslaugų. Nėra tikimasi jokių reikšmingų neigiamų socioekonominių poveikių, nesNAE bus statoma prie esamos AE, prie kurios aplinkinės vietovės jau prisitaikė.Vandens garavimas aušinant NAE sumažintų Drūkšių ežero vandens tūrį, tuo būdupaveikdamas vandens, išleidžiamo į Prorvos upę, kiekį. Vidutinio srauto susilpnėjimaspaveiktų apytiksliai 50 km Prorvos upės ilgio dalį prieš Dysnos įsiliejimą. Minimalusgamtosauginis debitas išleidimas į Prorvą liks dabartinio lygio (0,64 m 3 /s) visų aušinimoscenarijų atveju.Nėra tikimasi jokių tarpvalstybinių poveikių sausumos gyvūnijai, augalijai ir biologineiįvairovei bei varliagyviams.BRANDUOLINĖ SAUGA IR RIZIKOS ANALIZĖAukšta saugos kultūra ir ypatingi saugos principai bei taisyklės yra būtinos atominėselektrinės projektavime ir eksploatacijoje. Svarbiausias saugos principas yra apsaugotižmones ir aplinką nuo jonizuojančiosios spinduliuotės žalingų padarinių. Visi svarbiausibranduolinės saugos principai yra išsamiai pristatyti PAV ataskaitoje, kartu su visomisnusistovėjusiomis procedūromis, galinčiomis minimizuoti bet kokią avarijos riziką.Atominės elektrinės naudojimas Lietuvoje reikalauja licencijos, o eksploatacijavykdoma atsižvelgiant į teisės aktų ir normatyvinių dokumentų reikalavimus. Valdžiosįstaigos, įtrauktos į Lietuvos branduolinės energetikos objektų saugą, yra Valstybinėatominės energetikos saugos inspekcija (VATESI), Sveikatos apsaugos ministerija (perRadiacinės saugos centrą), Ūkio ministerija, Aplinkos ministerija ir Vidaus reikalųministerija.Galimų avarijų rizikos, kurią sąlygoja planuojama ūkinė veikla, analizė, kaip PAV dalis,buvo atlikta pagal normatyvinio dokumento „Planuojamos ūkinės veiklos galimųavarijų rizikos vertinimo rekomendacijos“, rekomendacijas. Avariniai išmetimai iš NAEir jų poveikis aplinkai bei visuomenei buvo svarstomas pagal du scenarijus: projektinėsavarijos (PA) ir sunkiosios avarijos atveju. Avarija su šilumnešio praradimu buvopasirinkta kaip PA, nes ji apima visų kitų PA padarinius. Sunkiosios avarijos atvejuibuvo apskaičiuotas jonizuojančios spinduliuotės ir radionuklidų išmetimas į aplinką,remiantis Cs-137 100 TBq išmetimų.Avarinių išmetų sklaida šiose situacijose buvo modeliuojama, naudojant Suomijosmeteorologijos instituto (SMI) Oro kokybės ir pavojingų sąlygų modeliavimo sistemąSILAM. Metodas, taikomas šiame darbe, paremtas tiesioginiais daugiaskaliais sklaidosskaičiavimais, naudojant faktinius meteorologinius duomenis iš orų archyvų. Norintapimti visas realias meteorologines sąlygas, buvo sumodeliuoti keli atvejai skirtingomismeteorologinėmis sąlygomis per 2001-uosius ir 2002-uosius metus.Dozių, kurias gauna gyventojai dėl avarinių išmetimų, įvertinimas yra paremtas sklaidosmodeliavimo rezultatais, vertinime naudojami empiriniai koeficientai bei metodikos,skirtos sumodeliuotų koncentracijų ore bei iškritose konvertavimui į dozes. Aplinkos iržmonių apšvita priklauso nuo specifinių meteorologinių sąlygų per avariją ir priėmimo