TeSys - NETA
TeSys - NETA
TeSys - NETA
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
turinys<br />
4 „Spelsberg“ gaisrui atspari instaliacinë technika – patikimai<br />
veikianti sistema<br />
6 „Balttechnika 2004“ seminarø ir renginiø programa<br />
9 Magnetiniai skysèiø srauto matuokliai<br />
10 Paþangaus namo koncepcija: padarykite savo namà saugesná<br />
ir patogesná<br />
13 Prieðgaisrinës saugos priemonës tiesiant kabelius<br />
16 Ar Lietuvos elektros ûkis pasirengæs narystei Europos<br />
Sàjungoje?<br />
18 Energijos poreikiø prognozavimas<br />
22 Naujausios vaizdo stebëjimo sistemø technologijos<br />
24 Elektros áranga gyvenamojo bûsto padidinto pavojaus<br />
patalpose<br />
29 Avarinio apðvietimo maitinimo bûdai<br />
32 Valdymas nuolatine srove – tai ádomu!<br />
34 Apsauginës rankovës: Prabanga ar bûtinumas?<br />
36 Kronika<br />
38 Vietos ðaltiniø energetika „Litexpo“ tarptautinëse parodose<br />
39 Þinynas<br />
41 Summary<br />
42 Asociacijos nariai<br />
Vyr. redaktorius<br />
Bronius Rasimavièius<br />
E. p. neta@neta.lt<br />
REDKOLEGIJA<br />
E. p. neta@neta.lt<br />
<strong>NETA</strong> prezidentas<br />
Bronius Rasimavièius<br />
UAB „Gaudrë“ direktorius<br />
Vladas Rinkevièius<br />
UAB „Miltronic“ direktorius<br />
Gediminas Vaiðvila<br />
Konsultantë<br />
KTU Elektros sistemø katedros<br />
docentë dr. Liudmila Andriuðienë<br />
Kalbos redaktorë<br />
Aldona Paulauskienë<br />
Fotografas<br />
Valdas Jarutis<br />
Dizaineris<br />
Darius Abromaitis<br />
„IMAGO“<br />
ADMINISTRACIJA<br />
Direktorius<br />
Saulius Kocys<br />
Reklamos projektø vadovas<br />
Tomas Toomsalu<br />
Tel. (8 5) 269 12 40<br />
Mob. 8 612 41814<br />
E. p. tomas.t@namasiras.lt<br />
Leidykla „Namas ir að“<br />
J. Jasinskio g. 10–12,<br />
LT-01112 Vilnius<br />
Tel./faks. (8 5) 249 69 66<br />
Mob. stacionarus 8 698 53658<br />
E. p. redakcija1@namasiras.lt<br />
UAB „NAMAS IR AГ ©<br />
Perspausdinant iliustracijas bei<br />
tekstus, iðtisai arba dalimis,<br />
bûtinas leidëjo raðytinis sutikimas.<br />
Leidykla neatsako uþ reklaminiø<br />
skelbimø tekstà ir turiná.
Elektros Erdvës Nr. 2 (4) 2004 geguþë-liepa<br />
4<br />
„spelsberg“ gaisrui atspari<br />
instaliacinë technika –<br />
patikimai veikianti sistema<br />
Visuomeniniai pastatai, gamyklos, biurai bei kiti stambûs pastatai<br />
aprûpinti moderniomis prieðgaisrinës saugos ir gaisro gesinimo sistemo -<br />
mis. Taèiau net ir geriausiai nuo gaisro apsaugotuose objektuose<br />
iðlieka gaisro tikimybë. Todël tokiose vietose, kur tikëtini masiniai<br />
þmoniø susibûrimai, bûtina pasirûpinti, kad kiek ámanoma ilgiau<br />
funkcionuotø avariniai iðëjimai, evakuaciniai praëjimai, gesinimo, liepsnos<br />
blokavimo ir gelbëjimo árenginiai. Optimali prieðgaisrinë sauga kelia<br />
didelius reikalavimus elektros tiekimo árenginiams, nes gaisro metu<br />
jie turi patikimai tiekti elektros energijà signalizacijos, gesinimo ir<br />
gelbëjimo árenginiams.<br />
Vokietijoje elektros instaliacijos montavimo prieðgaisrinës saugos<br />
taisykles, atitinkanèias DIN 4102 normø 12 dalá, inicijuoja ávairios<br />
institucijos ir organizacijos. DIN 4102 normos apima Vokietijos staty- bos direktyvas, þalos atlyginimo draudimo sàjungos nuorodas, DIN<br />
VDE 0100-710 taisykles árengiant senoliø prieglaudas, ligonines bei<br />
kitas medicinos ástaigas, DIN VDE 0108 taisykles árengiant pastatus,<br />
kuriuose bûna masiniai þmoniø susibûrimai. Funkcijø iðlikimo trukmë<br />
nustatoma visai sistemai, kurià sudaro tokie komponentai kaip skirstomo -<br />
sios dëþutës, kabeliai ir ávairûs tvirtinimo elementai.<br />
Minëtos institucijos apibrëþia ir atsparumo ugniai E30, E60 ir E90<br />
klases, kurios nusako elektros instaliacijos veikimo (funkcijø iðlikimo)<br />
gaisro metu trukmæ.<br />
E30 klasë<br />
Patikimo veikimo trukmë – ne maþiau kaip 30 min.<br />
Prieðgaisrinës signalizacijos árenginiai<br />
Akustiniai árenginiai<br />
Avarinis apðvietimas<br />
Keltuvai su evakuaciniu valdymu<br />
E90 klasë<br />
Patikimo veikimo trukmë – ne maþiau kaip 90 min.<br />
Gesinimas padidinto vandens slëgio áranga<br />
Dûmø ir ðilumos iðtraukimo áranga<br />
Ugniagesiø keltuvai<br />
Planuojant ir vykdant elektros instaliavimo darbus padidinto<br />
pavojingumo gaisro atþvilgiu patalpose, bûtina:<br />
1) patikrinti instaliavimo sàlygas;<br />
2) iðanalizuoti statybos sàlygas ir direktyvas;<br />
3) parinkti tinkamas instaliacines medþiagas;<br />
4) instaliuoti pagal galiojanèias taisykles ir reikalavimus;<br />
5) perduoti priëmimo aktà.<br />
Prieðgaisrinë sauga organizuojama dar prieð pradedant instaliavi- mo darbus. Tik kruopðti visø faktoriø analizë leidþia priimti tinkamà<br />
sprendimà. Kadangi per didelis ðilumos atidavimas nepalankiomis<br />
sàlygomis gali sukelti gaisrà, planuojant elektros instaliacijà reikia<br />
atsiþvelgti á statinio, kuriame numatoma vykdyti darbus, konstruktyvi- nius ypatumus. Taip pat bûtina atlikti statinio analizæ, nesvarbu, ar tai<br />
bus naujas objektas, ar seno pastato atnaujinimas. Jeigu atliekant<br />
ðià analizæ paaiðkëja, kad yra nuoroda á prieðgaisrinës saugos di- rektyvas ar DIN VDE 0100-710 ir DIN VDE 0108, bûtina naudoti<br />
prieðgaisrinës saugos sistemas. Jos bûtinos ir tuo atveju, kai yra<br />
nepakankama sauga.<br />
Kadangi kiekvienà kartà reikia ávertinti daugelá faktoriø, todël prieð<br />
pradedant elektros darbus bûtina suderinti veiksmus su prieðgaisri- nës saugos atsakingais pareigûnais. Pasirenkant reikalingas insta- liacines medþiagas reikia vadovautis E30 ir E90 klasiø instaliaciniø<br />
sistemø funkcijø iðlikimo nuorodomis.<br />
Vadovaujantis statybos teisinëmis nuorodomis, leidþiama instaliuoti<br />
tik sertifikuotà árangà. Ðá patikros liudijimà kaip ir kitus reikalingus<br />
dokumentus pateikia firma SPELSBERG.<br />
SPELSBERG gamina ir tiekia ne tik instaliavimo árangà, bet ir papil- domas paslaugas, susijusias su prieðgaisrine sauga. Vadinamoji karðtoji<br />
linija (hotline) padeda rasti atsakymus á rûpimus klausimus ir parinkti<br />
reikiamas instaliacines medþiagas.<br />
Vokietijos firma SPELSBERG siûlo aukðtos kokybës produktus, naudoti -<br />
nus padidinto pavojaus gaisro atþvilgiu patalpose. Kompleksinë SPELS -<br />
BERG prieðgaisriniø dëþuèiø (WKE) programa, kurià sudaro skirs -<br />
tomosios dëþutës ir kabeliø tiesimo per sienas dëþës, pagamintos<br />
laikantis DIN 4102 normø 9 dalies reikalavimø, visiðkai atitinka minë- tus reikalavimus.<br />
WKE skirstomosios dëþutës<br />
Prieðgaisrinës instaliacijos naudojimo sritys labai ávairios. Standarti -<br />
nio sprendimo visiems atvejams nëra, todël labai svarbu turëti didelæ<br />
dëþuèiø ávairovæ! Plati SPELSBERG prieðgaisrinës saugos progra -<br />
ma, kurià sudaro ávairios skirstomosios dëþutës, siûlo klientams aukð -<br />
to lygio sprendimus, tinkamus praktiðkai kiekvienam instaliavimo<br />
atvejui. Platus patikrintø ir leidþiamø naudoti kabeliø pasirinkimas<br />
palengvins patikimø prieðgaisrinës saugos árenginiø instaliavimà.<br />
WKE 2/WKE 3/WKE 4/WKE 5 serijos skirstomàsias dëþutes patogu<br />
instaliuoti, kai nenaudojami specialûs árankiai, taip pat patogu ávesti<br />
kabelius ir juos sujungti. Dëþuèiø atsparumas gaisrui siekia 90 min.<br />
(E 90 klasë). Izoliacinës medþiagos korpusas apsaugo kabelius nuo<br />
trumpojo jungimo.<br />
Naujøjø WKE 200 ir WKE 400 serijø dëþutës pagamintos ið aukðtos<br />
kokybës izoliaciniø medþiagø ir yra ypaè tvirtos. Jos yra IP65 saugos<br />
klasës. Aukðta saugos klasë ir plati gnybtø gama leidþia lanksèiai dirbti,<br />
kai reikia sujungti kabelius ir apsaugoti atsiðakojimo vietas. Tai atitinka<br />
ypatingus reikalavimus, keliamus, pvz., instaliacijai tuneliuose.<br />
Jums tereikia pateikti savo reikalavimus, ir SPELSBERG pasiûlys<br />
optimalø sprendimà. Reikalingus bandymø liudijimus (protokolus)<br />
galite rasti internete. Savo klientams SPELSBERG siûlo pagalbà<br />
projektuojant prieðgaisrinës saugos instaliacijà.<br />
SPELSBERG produktø pranaðumas tas, kad juos nesudëtinga montuoti<br />
ir jie pagaminti ið aukðtos kokybës medþiagø.<br />
Kabeliø tiesimo per sienas dëþës WD90 ir TW90 leidþia saugiai nu- tiesti kabelius ið patalpos á patalpà, neleisdami gaisro atveju plisti<br />
liepsnai. Tai iðties labai lanksti sistema, padedanti taupyti laikà. Naudojant<br />
dëþes galima nesunkiai nutiesti kelis papildomus kabelius.<br />
Informacijos apie visus gaminius ir jø árengimo taisykles tei- raukitës tel. (8 5) 239 80 66 (vadinamàja karðtàja linija).<br />
Naujiena – nuo ugnies apsaugantys gaubtai
Þurnalo „Elektros erdvës“<br />
prenumerata<br />
2, 3, 4 IR 5 NUMERIØ PRENUMERATA (þurnalas ketvirtinis)<br />
4 NUMERIAI – 16 Lt<br />
Jus dominanèiais klausimais<br />
kreipkitës:<br />
Tel. 264 72 23<br />
KAM<br />
VARDAS, PAVARDË<br />
E. p. elektra@namasiras.lt<br />
KUR<br />
ADRESAS (GATVË, MIESTAS/RAJONAS, PAÐTO INDEKSAS, TELEFONAS)<br />
Elektros Erdvës Nr. 2 (4) 2004 geguþë-liepa<br />
UÞ PRENUMERATÀ MOKËTI<br />
UAB „NAMAS IR AГ, ÁM. K. 2471563<br />
A. S. LT227044060001328117<br />
AB VILNIAUS BANKAS, BANKO KODAS 70440<br />
UÞPILDÆ SIØSKITE ADRESU:<br />
J. JASINSKIO G. 10–12, LT-01112 VILNIUS<br />
TEL./FAKS. (8 5) 269 12 39<br />
EL. PAÐTAS elektra@namasiras.lt<br />
5
Elektros Erdvës Nr. 2 (4) 2004 geguþë-liepa<br />
6<br />
balttechnika 2004<br />
SEMINARØ IR RENGINIØ PROGRAMA<br />
GEGUÞËS 25 d. ANTRADIENIS<br />
KONFERENCIJØ SALË 5.2<br />
11.00–14.00 Biodegraduojanèiø atliekø tvarkymas þemës ûkyje,<br />
pramonëje, versle ir komunaliniame ûkyje<br />
Praneðëjas – dr. R. Budrys<br />
Organizatorius – Inþinerinës ekologijos asociacija<br />
GEGUÞËS 26 d. TREÈIADIENIS<br />
KONFERENCIJØ SALË 5.1<br />
Konferencija „Atsinaujinanèiosios energijos technologijos“<br />
Konferencijos posëdþiø vadovai: prof. P. Balèiûnas, KTU AÐETC direktorius;<br />
dr. R. Ðkëma, Lietuvos energetikos instituto direktoriaus pavaduotojas<br />
10.00–10.30 Konferencijos atidarymas<br />
A. Tarvydas, „Litexpo“ direktorius<br />
A. Ignotas, LR ûkio ministerijos sekretorius<br />
E. Jaronis, Alternatyviosios energetikos informacijos fondo<br />
„Þalioji sodyba“ mokslinis vadovas<br />
10.30–10.40 Inkubatoriø vaidmuo stimuliuojant regioninæ plëtrà ir<br />
bendradarbiavimà su uþsienio partneriais<br />
Praneðëjas – M. Kokowsky, Technologijø centro direktorius,<br />
Vakarø Pomeranija, Greifswald (Vokietija)<br />
10.40–11.50 Atsinaujinanèiosios energijos naudojimo potencialas<br />
Lietuvos þemës ûkyje<br />
Praneðëjai: I. Ðateikis, G. Rutkauskas, LÞÛU Þemës ûkio<br />
inþinerijos institutas<br />
11.50–12.00 Elektros gamyba ið atsinaujinanèiøjø ðaltiniø Lietuvoje<br />
Praneðëjai: V. Katinas, A. Markevièius, A. Burlakovas, Lietuvos<br />
energetikos institutas<br />
12.00–12.10 Priimk mus, Europos Sàjunga<br />
Praneðëjas – J. Burneikis, Lietuvos Mokslø Akademija<br />
12.10–12.25 Pertrauka<br />
12.25–12.35 Kurui naudojamø augalø energetinës charakteristikos<br />
Praneðëjas – A. Genutis, LÞÛU Þemës ûkio inþinerijos institutas<br />
12.35–12.45 Dviejø magnetinio lauko energijos tankiø átaka saulëgràþø<br />
sëklø daigumui<br />
Praneðëjai: M. V. Carbonell, E. Martinez, M. Flores, Madrido<br />
politechnikos universitetas (Ispanija)<br />
12.45–12.55 Medienos briketai – naujas kuras Europos rinkoje<br />
Praneðëjas – E. Wach (Lenkija)<br />
12.55–13.05 Biokuro bûklë Lietuvoje<br />
Praneðëjas – J. Savickas, Lietuvos energetikos institutas<br />
13.05–13.15 Biodyzelino gamyba ir naudojimas<br />
Praneðëjas – V. Liubarskis, LÞÛU Þemës ûkio inþinerijos institutas<br />
13.15–13.25 Ekonominiai ir aplinkosauginiai rapso metilo esterio<br />
gamybos aspektai<br />
Praneðëjos: K. Montrimaitë, A. Lapinskienë, Klaipëdos<br />
universitetas<br />
13.25–14.10 Pietø pertrauka<br />
14.10–14.20 Termoelektros energijos konversijos procesø efektyvumo<br />
pagerinimo galimybës<br />
Praneðëjai: P. Balèiûnas, V. Adomavièius, Kauno technologijos<br />
universitetas<br />
14.20–14.30 Saulës ir biomasës energija pastatams<br />
Praneðëjas – E. Perednis, Lietuvos energetikos institutas<br />
14.30–14.40 Ðilumos gamyba ðilumos siurbliais<br />
Praneðëjai: E. Puida, Kauno technologijos universitetas,<br />
K. Ochsner, „OCHSNER Wärmenpumpen GmbH“ (Austria)<br />
14.40–14.50 Fotoelektros bûklë Rumunijoje<br />
Praneðëjas – L. Fara, Bukareðto politechnikos universitetas,<br />
(Rumunija)<br />
14.50–15.00 Fotoelektros naudojimas ir plëtros galimybës Lietuvoje<br />
Praneðëjai: E. Þilinskas, UAB „Saulës energija“,<br />
V. Adomavièius, Kauno technologijos universitetas<br />
15.00–15.15 Pertrauka<br />
15.15–15.25 Atsinaujinanèiøjø ðaltiniø energetika klimato kaitos kontekste<br />
Praneðëja – E. Milutienë , VðÁ „Atsinaujinanèiosios energijos<br />
informacijos konsultacinis centras“<br />
15.25–15.35 Presuotø ðiaudø naudojimas energijà taupanèiø pastatø<br />
statybai<br />
Praneðëjai: P. Deviþis, VðÁ „Ekologinë Tëvynë“,<br />
E. Milutienë, VðÁ „Atsinaujinanèiosios energijos informacijos<br />
konsultacinis centras“<br />
15.35–15.45 Atsinaujinantieji energijos ðaltiniai Lietuvoje: mitai ir tikrovë<br />
Praneðëjas – J. Savickas, Lietuvos energetikos institutas<br />
15.45–16.15 Diskusijos<br />
KONFERENCIJØ SALË 5.2<br />
11.00–12.30 Laboratorijø informacijos valdymo sistemos (LIMS) ir jø<br />
taikymas laboratorijos veikloje<br />
Praneðëjas – Johannes Lammel, „Thermo Electron<br />
Corporation“ (Vokietija)<br />
Organizatorius – UAB „Labochema“<br />
13.00–14.00 Patikimi – þemø aptarnavimo kaðtø iðcentriniai siurbliai<br />
Praneðëjas – A. Musteikis<br />
Organizatorius – UAB „Techniniai projektai“<br />
KONFERENCIJØ SALË 5.3<br />
11.00–11.45 „Siemens“: visiðkai integruotos vidutinës ir þemosios<br />
átampos koncepcija<br />
Praneðëjas – A. Antinis<br />
Organizatorius – UAB „Siemens“<br />
13.00–14.45 „Kaiser“ elektros instaliavimo gaminiai betoniniuose<br />
pastatuose<br />
14.45–16.00 „Arcus“ atsiðakojimo movos, jungiamosios movos<br />
Organizatorius – UAB „Elektrobalt“<br />
GEGUÞËS 27 D. KETVIRTADIENIS<br />
KONFERENCIJØ SALË 5.1<br />
14.00–17.00 Europiniø normø sudarymas elektros árengimø instaliavimo<br />
normø pavyzdþiu<br />
Praneðëjai: dipl.inþ. Burkhart Sshulze, Vokietijos asoc. ZVEH;<br />
dipl. inþ. Fritz Wagner, Hager (Vokietija)<br />
Organizatorius – Nacionalinë elektros technikos verslo<br />
asociacija <strong>NETA</strong><br />
KONFERENCIJØ SALË 5.3<br />
10.00–10.50 „Tyco/Electronics“ produktø apþvalga<br />
Praneðëjas – R. Masteika<br />
Organizatorius – „Tyco/Electronics/AMP“<br />
11.00–12.30 Vandens analizë: bendrosios organinës anglies matavimas<br />
ir taikymo sritys<br />
Praneðëjas – dr. Horst Rossmann, „Elementar Analysensystem<br />
GmbH“ (Vokietija)<br />
Organizatorius – UAB „Labochema“<br />
14.00–15.30 Baldai ir oro iðtraukimo sistemos laboratorijose<br />
Praneðëjas – Ricardo Mateos, „Flores Valles S.A.“ (Ispanija)<br />
Organizatorius – UAB „Labochema“<br />
GEGUÞËS 25–28 D.<br />
EKSPOZICIJØ SALË 5, stendas 5A00<br />
10.00–17.00 Informaciniø stendø ekspozicija „Atsinaujinanèioji energija“ ir<br />
konsultacijos<br />
Konsultacijø pirmininkai: doc. I. Ðateikis, LÞÛU Þemës ûkio<br />
inþinerijos institutas; dr. J. Savickas, Lietuvos energijos institutas;<br />
dr. V. Ðuksteris, UAB „Terma“
Elektros Erdvës Nr. 2 (4) 2004 geguþë-liepa<br />
7
Elektros Erdvës Nr. 2 (4) 2004 geguþë-liepa<br />
8<br />
KLAIDOS ATITAISYMAS<br />
2004 m. vasario mënesio numeryje dr. Stasio Malkevièiaus<br />
straipsnyje „Elektros energetikos politika ir valstybës saugumas“<br />
ásivëlë redakcinë klaida, keièianti skyrelio „Sistemos<br />
integracija“ turinio prasmæ. Redakcija atsipraðo autoriaus ir<br />
skelbia tà teksto dalá, kurià skaitant minëtoji klaida (pabraukta)<br />
gali turëti átakos.<br />
Sistemos integracija<br />
Vertinant Lietuvos elektros sektoriø ið valstybës saugumo koncepcijos<br />
pozicijø bûtina atkreipti dëmesá á tai, kad Lietuvos<br />
elektros energetikos sistemos objektai buvo statomi ne Lietuvos,<br />
o Sovietø Sàjungos poreikiams tenkinti. Todël mûsø aukðtos<br />
átampos elektros tinklai net penkiomis 330 kV ir septyniomis<br />
110 kV átampos jungtimis sujungti su Baltarusija, trimis 330<br />
kV bei trimis 110 kV jungtimis su Rusija (Karaliauèiaus sr.),<br />
neturi nei vienos jungties su Lenkija arba su ES valstybëmis.<br />
Tam paèiam tikslui buvo statomos galingos elektros stotys<br />
vartojanèios organiná arba branduoliná ið Rusijos importuojamà<br />
kurà. Pastatytas Ignalinos gigantas su didþiulës galios<br />
turbogeneratoriais, pritaikytas sinchroniniam darbui á labai<br />
galingà elektros energijos sistemà. Tokia yra Rusijos jungtinë<br />
energetikos sistema. Á jà sinchroniniame reþime dirba visos,<br />
ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos bei Estijos elektrinës. Ji<br />
uþduoda mûsø elektrinëms darbo reþimà, parametrus. Tokia<br />
priklausomybë yra ne tik nesaugi mums, bet ji dar ir atima<br />
galimybæ Baltijos ðaliø elektros energetikos sistemoms integruotis<br />
á ES tinklà sinchroniniam darbui. Nereikëtø taip lengvai<br />
susitaikyti su susidariusia situacija. Tai siûloma Nacionalinëje<br />
energetikos strategijoje (ENS) – jungtis prie Vakarø valstybiø<br />
elektros energetikos sistemos per nuolatinës srovës intarpà,<br />
t. y. visiems laikams áteisinant asinchroniná ryðá su ES<br />
elektros tinklais ir sinchroniná mûsø sistemos darbà Rusijos<br />
elektros energetikos sistemoje. ENS raðoma, kad tai leistø<br />
turëti tiesioginá ryðá su bendra Vakarø Europos sistema, neatsijungiant<br />
nuo Rytø kaimynø ir neprarandant galimybiø sistemingai<br />
pirkti paslaugas ið Rytø [ 1 ].<br />
Taèiau tokia pozicija nesiderina su nacionalinio saugumo<br />
principais. Kodël ne atvirkðèiai? Su rytais jungtis per nuolatinës<br />
srovës intarpà, iki minimumo sumaþinus veikianèiø<br />
jungèiø skaièiø, o á ES elektros tinklus ásijungti per tiesioginæ/es<br />
jungtá/is. Tai maksimaliai sumaþintø Baltijos valstybiø<br />
elektros energetikos sistemø priklausomybæ ir atvertø<br />
didesnæ galimybæ ne tik elektros energijos srautø kaitai<br />
tarp ES ir Baltijos valstybiø, bet ir jø plëtrai.
Magnetiniai skysèiø<br />
srauto matuokliai<br />
Arûnas Buknys<br />
Magnetinio skysèiø srauto matavimo prietaiso veikimas yra<br />
pagrástas Faradëjaus dësniu ir gali matuoti tik laidþiø skysèiø<br />
srautà. Anksèiau norint uþtikrinti nepriekaiðtingà prietaiso veikimà,<br />
skysèiø laidumas turëjo bûti 1–5 mS/cm. Ðiuolaikiniams<br />
srauto matuokliams pakanka 0,05–0,1 mS/cm laidumo.<br />
Matavimo sistema susideda ið izoliuojanèia medþiaga padengto<br />
neásimagnetinanèio vamzdþio, poros elektromagnetiniø<br />
rièiø ir dviejø kiaurai vamzdá ir izoliacijà verianèiø elektrodø,<br />
iðdëstytø vienas prieðais kità (1 pav.). Kai laidus skystis,<br />
statmenai kertantis rièiø sukurtà magnetiná laukà, kurio<br />
magnetinë indukcija B, teka D diametro vamzdþiu, tarp elektrodø<br />
kuriamas potencialø skirtumas E, pagal Faradëjaus dësná<br />
yra tiesiogiai proporcingas pratekanèio skysèio greièiui V. Kadangi<br />
magnetinë indukcija ir vamzdþio diametras yra pastovûs<br />
dydþiai, jie gali bûti ávardijami vienu koeficientu K (kalibravimo<br />
faktorius). Gaunama priklausomybë:<br />
E=KV<br />
Gamintojas kalibravimo faktoriø K kiekvienam magnetiniam<br />
srauto matuokliui nustato kalibruodamas prietaisà kiekvienam<br />
vamzdþio diametrui, kai juo teka vanduo. Gauta K reikðmë<br />
galioja bet kokiam laidþiam skysèiui visoje matavimo atkarpoje.<br />
Prietaisas daþniausiai kalibruojamas tik esant vienam<br />
skysèio greièiui.<br />
Magnetiniai skysèiø srauto matuokliai gali matuoti skysèio<br />
greitá, nepriklausomai nuo jo krypties – prieðinga tekëjimo<br />
kryptis pakeièia tik signalo (E) poliariðkumà, bet nekeièia jo<br />
amplitudës.<br />
Prietaisai, kalibruoti vandeniu, netinka klampioms ir turinèioms<br />
magnetiniø daleliø suspensijoms matuoti. Tokie skysèiai<br />
gali paveikti magnetinës indukcijos (B) reikðmæ, todël<br />
jiems matuoti naudojami specialios konstrukcijos magnetiniai<br />
srauto matuokliai.<br />
Sugeneruota átampa tarp elektrodø yra milivoltø eilës. Ðis<br />
signalas paprastai verèiamas á sroviná (4–20 mA) arba impulsiná<br />
(0–10,000 Hz) signalà, kuo arèiau vamzdþio. Taèiau jeigu<br />
keitiklio neámanoma eksploatuoti prie vamzdþio, jis turi<br />
bûti prijungtas prie matavimo sistemos ekranuotu vytos poros<br />
kabeliu.<br />
Elektromagnetinis laukas gali bûti sukurtas ir nuolatine, ir kintamàja<br />
elektros srove. Jeigu laukas kuriamas kintamàja elektros<br />
srove, srauto signalas (esant pastoviam srautui) ágyja sinusoidës<br />
formà. Ðio signalo dydis yra tiesiogiai proporcingas<br />
srauto signalui, taèiau prijungus ritæ prie kintamosios srovës<br />
ðaltinio, bet kuriuo atveju elektrodø kontûre indukuojamas fazinis<br />
triukðmas. Triukðmo galima iðvengti kuriant elektromagnetiná<br />
laukà þemo daþnio (7–30 Hz) nuolatinës srovës impulsais.<br />
Ðiuo atveju keitiklis nuskaito ir srauto, ir triukðmo signalà.<br />
Tarp impulsø nuskaièius triukðmo signalà, já galima filtruoti kiekvieno<br />
periodo metu. Galimos ir kombinuotos kintamosios ir<br />
nuolatinës srovës sistemos, taèiau jos yra daug brangesnës.<br />
1 pav. MAGNETINIO SKYSÈIØ SRAUTO MATUOKLIO STRUKTÛRA<br />
Daþniausiai naudojami nuolatine srove kuriamo lauko magnetiniai<br />
srauto matuokliai (apie 85 proc. visø ðiuo metodu veikianèiø<br />
prietaisø). Kintamosios srovës srauto matuokliai sudaro<br />
likusià 15 proc. dalá dël tokiø prieþasèiø: kai á sistemà patenka<br />
didelis kiekis oro; pratekanèioje suspensijoje yra kietø nevienodo<br />
dydþio daleliø ir jø koncentracija skystyje laikui bëgant<br />
nekinta; kai matuojamas pulsuojantis srautas.<br />
Magnetiniai skysèiø srauto matuokliai gali matuoti ávairios<br />
rûðies ir konsistencijos skysèius, tik kol jø laidumas atitinka<br />
gamintojo nurodytà reikðmæ. Dël per maþos suspensijos laidumo<br />
ar jo pokyèio, taip pat dël labai maþo srauto (nurodo<br />
gamintojas) atsiranda matavimo paklaidos. Jei sumaiðomi<br />
du skirtingi skysèiai, labai svarbu, kad srauto matavimo sistema<br />
bûtø árengta ten, kur ðie skysèiai visiðkai susimaiðo. Vamzdþio<br />
diametras parenkamas pagal esamà srautà ið gamintojo<br />
pateiktø specifikacijø.<br />
Montuojant ðio tipo srauto matuoklius labai svarbu atkreipti<br />
dëmesá á tokius reikalavimus:<br />
norint iðvengti matavimo paklaidø, reikia stengtis, kad magnetinis<br />
srauto matuoklis visà laikà bûtø uþpildytas skysèiu;<br />
rekomenduotinas vertikalus (á virðø nukreipto srauto) montavimas;<br />
eksploatuojant prietaisà horizontalioje padëtyje reikia, kad<br />
elektrodai bûtø apatinëje vamzdþio dalyje (maþesnë oro burbulo<br />
kontakto tikimybë su elektrodu);<br />
siekiant iðvengti paklaidø, patartina palikti penkis kartus<br />
ilgesná atstumà uþ matuoklio diametrà tiesaus vamzdþio prieð<br />
patá matuoklá ir du kartus didesná atstumà uþ jo, þiûrint skysèio<br />
tekëjimo kryptimi.<br />
Srauto matuoklis privalo bûtá áþemintas skysèio atþvilgiu abiejuose<br />
magnetinio srauto matuoklio galuose. Jeigu vamzdþio<br />
pavirðius yra laidus, prie jo pritvirtinami áþeminimo dirþeliai,<br />
kitu atveju áþeminama prijungimo vietose naudojant<br />
áþeminimo þiedus.<br />
Elektros Erdvës Nr. 2 (4) 2004 geguþë-liepa<br />
9
Elektros Erdvës Nr. 2 (4) 2004 geguþë-liepa<br />
10<br />
Paþangaus namo<br />
koncepcija<br />
XIX amþiuje prancûzø raðytojas<br />
fantastas Þiulis Vernas savo<br />
romane „20 tûkstanèiø myliø<br />
po vandeniu“ vaizdþiai apraðë<br />
kapitono Nemo povandeniná<br />
laivà, kuriame viskas buvo<br />
valdoma automatiðkai. Technologijoms<br />
þengiant septynmyliais<br />
batais jau seniai nebestebina<br />
tie techniniai sprendimai, kurie<br />
Þ. Verno romanuose atrodë ið<br />
fantastikos pasaulio.<br />
Nemaþai þmoniø, ásirengdami butus ar privaèius namus, galvoja,<br />
kaip palengvinti ir kartu padaryti ekonomiðkesnæ savo buitá.<br />
Straipsnyje kalbësime apie vienà ið „Lexel“ Paþangaus namo<br />
koncepcijø – IHC (Intelligent House Control). Tas, kas planuoja<br />
statyti ar rekonstruoti namà, butà ar biurà, ðiame straipsnyje<br />
ras ádomiø ir naudingø idëjø.<br />
„Lexel“ Paþangaus namo koncepcija (ABC angl. – Advanced<br />
Building Concept) – tai sprendimai, dël kuriø techniðkai pagerinamos<br />
namo valdymo, prieþiûros, stebëjimo ir telekomunikaciniø<br />
sistemø galimybës. Jø dëka name esanèios apðvietimo,<br />
ðildymo, vëdinimo, oro kondicionavimo, praëjimo<br />
valdymo, apsaugos ir avarinio apðvietimo sistemos integruojamos<br />
á lanksèias, atviro protokolo, nepriklausomas nuo standartø<br />
ir techniniø platformø sistemas.<br />
„Lexel“ IHC sistema sukurta privatiems namams arba biurams<br />
dideliuose pastatuose, kur yra konferencijø salës. Sistema<br />
lengvai keièiama – jà galima papildyti naujomis funkcijomis<br />
ar elementais.<br />
Taigi paþvelkime, kokiø galimybiø mums teikia IHC sistema.<br />
Visais namie esanèiais elektros prietaisais galima naudotis<br />
IHC sistemai padedant. Ji programuojama ir turi neribotas<br />
galimybes valdyti apðvietimà, ðildymà, vëdinimà bei apsau-<br />
gos sistemas. Sistema leidþia vartotojui keisti valdymo parametrus<br />
arba reguliuoti prietaisø darbo reþimus, priklausomai<br />
nuo vartotojo gyvenimo sàlygø ir metø laiko. Vienas ið IHC<br />
sistemos privalumø tas, kad ji naudoja þemos átampos srovæ<br />
(24 V) ir iðjungia maitinimà tø komponentø, kurie tuo metu<br />
nenaudojami. Tai uþtikrina Jûsø vaikø saugumà.<br />
Populiariausios IHC sistemos funkcijos:<br />
Apðvietimo valdymas<br />
IHC sistema leidþia apðvietimà reguliuoti jungikliais, apðvietimo<br />
reguliatoriais, laiko relëmis, judesio davikliais, apðvietimui<br />
jautriomis relëmis arba nuotoliniu valdymu. Taip pat galima<br />
uþprogramuoti „labanakt“ jungiklá ðalia miegamojo arba „gráþau<br />
namo“ jungiklá prie áëjimo. Atskirus ðviestuvus arba jø grupes<br />
galima ájungti, iðjungti, reguliuoti ðvietimo laikà ir lygá vienu<br />
arba keliais mygtukais. Judesio daviklis stebi, ar patalpoje kas<br />
nors yra, ir perduoda signalà apðvietimà valdanèiai sistemai.<br />
Ðildymas<br />
Naudojant IHC sistemà, galima efektyviai valdyti namo ðildymo<br />
ir vëdinimo árangà. Kai namuose nieko nëra arba nakties<br />
metu, sistema sumaþins namo ðildymà ar tik ið dalies ðildys<br />
kai kuriuos kambarius.
Padarykite savo namà<br />
saugesná ir patogesná<br />
Vëdinimas<br />
Oro vëdinimas gali ásijungti automatiðkai, kai oro kokybë tampa<br />
prasta. Galima nustatyti oro ventiliavimo periodiðkumà arba<br />
pagal vartotojo pageidavimà. Pvz., vonioje galima prijungti<br />
drëgmës daviklá, kuriam veikiant sistema ájungs vëdinimà.<br />
Kita galimybë – IHC sistema kelioms minutëms ájungia<br />
vëdinimà tik iðjungus patalpos apðvietimà.<br />
Apsauga<br />
Judesio davikliai, skirti apðvietimui, taip pat gali bûti naudojami<br />
patalpos apsaugai nuo ásilauþimo. IHC sistema aptinka ir<br />
vandens bei dujø nuotëká, gaisrà, per didelá ðildymo lygá, elektros<br />
linijos gedimà arba nutrauktà elektros maitinimà. Pavojaus<br />
signalas gali bûti perduotas garsine sirena, ðviesos signalu,<br />
SMS þinute arba telefono linija.<br />
Prevencinës priemonës<br />
IHC sistemoje yra atsitiktiniø ávykiø generatorius, valdantis<br />
sistemà, kai ðeimininkø nëra namuose.<br />
Pvz., apðvietimas reguliuojamas taip, kad susidaro áspûdis,<br />
jog namuose yra þmoniø (ðviesa ávairiuose kambariuose tai<br />
ásijungia, tai iðsijungia).<br />
Nuotolinis valdymas<br />
Jeigu vartotojas abejoja, ar iðjungta ðildymo krosnis, ar uþrakintos<br />
durys, ar ájungta apsaugos sistema, jam tereikia telefonu<br />
paskambinti namo. Tai patikrinusi, sistema jam atsakys.<br />
Taip pat papildomai galima ájungti ar iðjungti apðvietimà, krosná,<br />
uþrakinti duris.<br />
Patobulinta elektros instaliacija<br />
Sistemos komponentai, kuriø sistema laikinai nenaudoja, atjungiami<br />
nuo elektros srovës ðaltinio. Tai sumaþina elektromagnetiniø<br />
laukø poveiká, maþëja namo iðlaikymo kaðtai.<br />
Taigi IHC sistema, pritaikyta kiekvieno ðeimos nario poreikiams,<br />
daro þmogaus gyvenimà paprastesná ir saugesná. Finansiniu<br />
poþiûriu, tai gera investicija á ateitá, nes sistema taupo<br />
elektros energijà ir kartu padidina namo rinkos vertæ.<br />
Pateiksime pavyzdá, kaip sistema gali bûti pritaikyta biure.<br />
Darbo diena ástaigoje prasideda 8 ryto. IHC sistema 6.30 val.<br />
ájungia ðildymà, pereidama á dienos reþimà, ir kai temperatûra<br />
pasiekia nustatytà ribà, pvz., + 18° C, iðjungia ðildymo<br />
elementus, o 7.50 val. ájungia ðviesà (kartu su vëdinimu) ir<br />
biuro technikà (jeigu darbuotojai ateis ankðèiau, juos pastebëjusi<br />
sistema ájungs tai, naudodama PIR judesio detektorius).<br />
Nustatytà patalpø vidaus temperatûrà toliau automatiðkai<br />
palaiko termoreguliatoriai. Sumontuoti pastato iðorëje termoreguliatoriai<br />
papildomai seka oro temperatûrà lauke ir jai<br />
pasikeitus siunèia á sistemà atitinkamus signalus. Esant saulëtam<br />
orui (dël ámontuotø ástaigos viduje ðviesos davikliø)<br />
IHC sistema automatiðkai iðjungia toje ástaigos dalyje apðvietimà,<br />
kartu leisdama paèiam vartotojui spræsti, ar jam reikalingas<br />
apðvietimas, ar ne (jis gali pats iðjungti apðvietimà<br />
paprastu jungikliu arba nuotolinio valdymo pulteliu). Iðorinis<br />
ðviesos daviklis veikia kaip pagalbinis (jis tik patikslina, koká<br />
optimalø apðvietimo lygá parinkti), pvz., esant saulëtam orui,<br />
jis gali priverti langø þaliuzes. Procesas kartojasi iki darbo<br />
dienos pabaigos. Pasibaigus darbui ir darbuotojams iðëjus,<br />
sistema automatiðkai iðjungia ðviesà ir nereikalingø prietaisø<br />
maitinimà, veikia tik budëjimo, naktiniu reþimu, palaikydama<br />
nustatytà, pvz., +12° C patalpø temperatûrà ir palikusi maitinimà<br />
serveriui, faksimiliniam aparatui arba ðaldytuvui. Pastato<br />
iðorëje (lauke) sistema ájungia reklaminá stendà ar kità bûtinà<br />
iðoriná apðvietimà. Jeigu yra tam tikrø neatidëliotinø reikalø,<br />
kai kurios patalpos gali bûti paliktos darbiniu reþimu, kol<br />
ið jø neiðeis darbuotojai. Savaitgalá, kai ástaigoje niekas nedirba,<br />
sistema palaiko tik nustatytà +12° C patalpø temperatûrà<br />
dienà ir naktá arba jà visiðkai iðjungia. Prasidëjus darbo<br />
savaitei, procesas kartojasi.<br />
Schneider Electric Lietuva<br />
Þirmûnø g. 139, LT-09120 Vilnius<br />
Tel.: (8 5) 247 77 77, 247 77 78<br />
Faks. (8 5) 247 77 71<br />
www.schneider-electric.com<br />
Elektros Erdvës Nr. 2 (4) 2004 geguþë-liepa<br />
11
Elektros Erdvës Nr. 2 (4) 2004 geguþë-liepa<br />
12<br />
naujienos<br />
Vokietijos kabeliø apdorojimo árankiø<br />
lyderiui „Klauke“ – 125-eri<br />
Kompanija „Klauke“ ðvenèia savo 125 metø jubiliejø. Tai unikali<br />
ámonë, nuo pat ákûrimo iðliekanti kabeliø apdorojimo árankiø<br />
lydere ir novatore, diktuojanti kabeliø apdorojimo árankiø ir<br />
antgaliø madas. Ilgametë patirtis ir puikûs techniniai sprendimai<br />
leido bendrovei pasiekti ir iðlaikyti lyderio pozicijas Vokietijoje<br />
ir tapti pasaulinio lygio kompanija. „Klauke“, „Greenlee“<br />
(JAV árankiø gamintojas) ir „Tempo“ (JAV prietaisø gamintojas),<br />
1996 metais susijungæ á „Textron“ grupæ, kartu pradëjo<br />
platinti populiariausius visø trijø kompanijø produktus.<br />
Ámonës strategija – naujausi techniniai sprendimai, aukðèiausios<br />
kokybës produkcija ir iðskirtinis vartotojø aptarnavimas.<br />
Skydeliø serija AK/Aki<br />
Skydeliai AK/Aki su centriniu uþraktu ir atverèiamu skyriumi<br />
dokumentams.<br />
Galimybë vienu raktu saugiai uþdaryti net keletà skydelio<br />
dureliø.<br />
Gamintojas „Spelsberg“, Vokietija<br />
UNITEST kabeliø ieðkiklis<br />
Kabeliø, jø paþeidimø ir trumpø<br />
jungimø radimas<br />
Kabelio paieðka þemëje<br />
Saugikliø paieðka<br />
Paslëptø kiðtukiniø lizdø ir<br />
paskirstymo dëþuèiø paieðka<br />
Paþeidimø paieðka grindinio<br />
ðildymo sistemoje<br />
Metaliniø vandens ir ðildymo<br />
vamzdþiø paieðka<br />
Gamintojas „BEHA“, Vokietija<br />
EIB sistemos valdymo elementas B.IQ<br />
Vokietijos firma „Berker“ pradëjo gaminti naujà EIB sistemos<br />
valdymo elementà B.IQ. Jis yra ne tik naujo dizaino, bet ir turi<br />
keletà integruotø funkcijø:<br />
termometrà;<br />
informaciná displëjø;<br />
nuo 1 iki 4 valdymo mygtukø;<br />
laikrodá;<br />
gali bûti su uþraðais ir ðviesos diodø paðvietimu.<br />
Mygtukø pavirðius gali bûti stiklinis, nerûdijanèio plieno ar<br />
baltos plastmasës. B.IQ elementas du kartus premijuotas uþ<br />
ðiuolaikiná dizainà.<br />
www.gaudre.lt
Prieðgaisrinës<br />
saugos priemonës<br />
tiesiant kabelius<br />
Rytis Mëdþius<br />
Pastatø komunikacijos, ypaè degûs elektros kabeliai ir<br />
vamzdþiai, visuose pastatuose kelia didelæ gaisro rizikà.<br />
Esant trumpajam jungimui, jie uþsidega ir dël savo degumo<br />
pagreitina gaisro procesà ir temperatûros kilimà. Taip<br />
pat jie skleidþia nuodingus dûmus. Priklausomai nuo ðiø<br />
komunikacijø iðvedþiojimo sistemos, gaisras jomis gali greitai<br />
iðplisti po visà pastatà.<br />
Kadangi pastatai ir jø áranga tampa vis modernesni, todël<br />
ir kabeliø pastatuose vis daugëja. Tai didelë naujø statiniø<br />
problema. Viskà dar labiau apsunkina tai, kad tame paèiame<br />
pastate daþniausiai dirba keletas rangovø, kurie kiekvienas<br />
savo komunikacijas tiesia atskirai. Taigi jei ðis procesas<br />
nebus tinkamai priþiûrëtas ir koordinuojamas, uþtikrinti<br />
tinkamà prieðgaisrinæ apsaugà bus sunku.<br />
Ugniasieniø su nutiestais kabeliais<br />
sandarinimas<br />
Norint uþtikrinti prieðgaisrinæ saugà, visø pirma pastatas turi<br />
bûti padalytas á atskiras dalis, atskirtas ugniasienëmis. Visos<br />
ugniasieniø angos, per kurias tiesiami kabeliai, vamzdþiai ir<br />
pan., turi bûti sandarinamos ugniai atspariomis medþiagomis<br />
taip, kad degant ugnis, dûmai ir aukðta temperatûra nepatektø<br />
á kitapus ugniasienës esanèias patalpas. Tam naudojamos<br />
ávairios sandarinimo sistemos. Kadangi susitelkiame ties kabeliø<br />
apsauga, todël apraðysime tik tas sistemas, kurios tinka<br />
bûtent kabeliø tiesimui per ugniasienes sandarinti.<br />
Ðios sistemos veikia tokiu principu, kad nuo aukðtos temperatûros<br />
nedegi sandarinamoji medþiaga pleèiasi ir, kabeliams<br />
degant, ið karto uþspaudþia atsirandanèià ertmæ bei<br />
neleidþia ugniai, aukðtai temperatûrai ir dûmams patekti á<br />
kitas patalpas. Jø atsparumas þymimas raidëmis R, E ir I,<br />
kur R – konstrukcijos laikanèiosios galios iðlaikymas, E –<br />
atsparumas dûmø ir nuodingø dujø pralaidumui, o I – atsparumas<br />
temperatûros pralaidumui bei liepsnos plitimui. Prie<br />
ðiø raidþiø nurodytas skaièius reiðkia atsparumo laikà. Ðie<br />
rodikliai nustatomi kiekvienam pastatui. Atsparumo laikas<br />
priklauso nuo faktoriø, susijusiø su evakuacijos laiku (pvz.,<br />
numatomas pastovus þmoniø skaièius pastate, avariniø iðëjimø<br />
skaièius, gesinimo sistemos rûðis, atstumas iki artimiausios<br />
gaisrinës ir pan.).<br />
Iðskiriamos ðios ugniasieniø, per kurias nutiesti kabeliai,<br />
rûðys:<br />
a) Ugnies sienelë arba<br />
diafragma. Atsparumas<br />
ugniai – iki EI 120. Ji susideda<br />
ið nedegios akmens<br />
vatos, kuri iðpjaunama<br />
reikiama forma ir<br />
tvirtinama ertmëje. Priklausomai<br />
nuo apsaugos<br />
laiko, skiriasi ir akmens<br />
vatos storis. Visi<br />
plyðiai ir siûlës uþpildomos<br />
specialiu iðsipleèianèiu<br />
grafitiniu uþpil-<br />
du. Ðiuo uþpildu taip pat gausiai uþpildoma likusi ertmë aplink<br />
kabelius. Tuomet visas vatos pavirðius bei patys kabeliai ir jø<br />
laikikliai iki 20 cm ugniai atspariais daþais. Grafitinis uþpildas<br />
degant visiðkai uþblokuoja bet kokias atsirandanèias ertmes,<br />
o ugniai atsparûs daþai iðputoja ir saugo nuo aukðtos temperatûros<br />
patekimo á kità pusæ. Ði sistema tinkama masyvioms<br />
sienoms ir lengvo tipo pertvaroms, taip pat perdangoms. Sandarinamos<br />
ertmës matmenys – iki 120x250 cm. Privalumai:<br />
greitas árengimas, ðvarus darbas, galima árengti plonose konstrukcijose<br />
(nuo 100 mm). Pagrindinis ðios sistemos privalumas<br />
tas, kad medþiagos yra lengvos ir per ðià diafragmà lengva<br />
nutiesti naujus kabelius ar plastmasinius vamzdþius.<br />
b) Gipso-perlito miðinys. Atsparumas ugniai – iki REI 120,<br />
sandarinamos ertmës<br />
matmenys – iki<br />
1,20x2,50 m. Ðis miðinys<br />
ypaè lengvas, todël<br />
su juo lengva dirbti<br />
ir uþtaisyti gana dideles<br />
ertmes. Jame esantis<br />
perlitas nuo karðèio<br />
pleèiasi, miðinys yra<br />
elastingas ir netrûkinëja,<br />
sukietëjæs yra mechaniðkai<br />
tvirtas, todël<br />
já galima naudoti prieðgaisriniø<br />
durø monta-<br />
Elektros Erdvës Nr. 2 (4) 2004 geguþë-liepa<br />
13
Elektros Erdvës Nr. 2 (4) 2004 geguþë-liepa<br />
14<br />
vimui. Taèiau já vienà naudoti ne visur leidþiama, kadangi<br />
miðinio plëtimasis yra labai ribotas ir stambesni kabeliø ryðuliai<br />
vis tiek iðdegtø ir ugnis persimestø á kitas patalpas, todël já<br />
patartina naudoti kartu su kitomis, labiau besipleèianèiomis<br />
medþiagomis. Maksimalus leistinas atskiro kabelio diametras<br />
– 15 mm.<br />
c) Prieðgaisrinës pagalvëlës. Atsparumas ugniai – iki I 90.<br />
Ðiuo atveju visa ertmë virð kabeliø latako uþdengiama ðiomis<br />
specialiomis nedegiomis pagalvëlëmis. Kiti plyðiai uþtaisomi<br />
iðsipleèianèiu grafitiniu sandarinimo miðiniu. Taèiau<br />
ði sistema tinkama tik riboto dydþio vertikalioms ertmëms ir<br />
ten, kur nebûtinas estetiðkas vaizdas. Be to, tai apsauga<br />
nuo ugnies, bet ne nuo dûmø.<br />
Ið esmës ðios pagalvëlës tarnauja kaip lengvai iðimamas<br />
ertmës uþpildas, jei tektø ateityje nutiesti naujus kabelius.<br />
d) Iðsipleèiantis grafitinis sandarinimo miðinys. Atsparumas ugniai<br />
– iki EI 90. Juo paprastai uþtaisomos tik labai maþos ertmës.<br />
Jei ertmë yra didesnë, nepatartina naudotis vien ðiuo miðiniu,<br />
kadangi jis plësdamasis neiðlaiko savo formos ir ið didelës ertmës<br />
paprasèiausiai iðbyra. Juo vienu patartina naudotis tuo atveju,<br />
jeigu ertmiø diametras yra ne didesnis nei 5 cm degiems ir<br />
16 cm nedegiems kabeliams. Taigi paprastai ðis miðinys naudojamas<br />
kaip papildoma priemonë kitose apsauginëse sistemose,<br />
jeigu papildomai reikia uþtaisyti maþas ertmes.<br />
e) Gipso-perlito miðinio, prieðgaisriniø pagalviø ir iðsipleèianèio<br />
grafitinio miðinio derinys. Tai situacija, kai ertmë didþiulë.<br />
Tokiu atveju didþiuma ertmës uþtaisoma gipso-perlito<br />
miðiniu, o likusioji dalis – prieðgaisrinëmis pagalvëmis ir<br />
iðsipleèianèiu miðiniu.<br />
f) Gatavi prieðgaisriniai moduliai arba specialios plytos. Atsparumas<br />
ugniai – iki EI 90. Paprastai moduliai gaminami<br />
standartiniai, t. y. ávairiam kabeliø skaièiui per ugniasienæ nutiesti<br />
ir montuojami sienoje dar prieð vedþiojant kabelius. Kabeliai<br />
kiðami pro paruoðtas skyles, nenaudojamos skylës uþkemðamos<br />
specialiais kamðèiais. Taip pat galima pragræþti ir<br />
naujas skyles. Plytos dedamos ant latako, pritaikant skyles,<br />
padarytas specialiu peiliu. Tai labai patogu, kai reikia nutiesti<br />
papildomus kabelius.<br />
g) Specialûs prieðgaisriniai kamðèiai. Atsparumas ugniai –<br />
iki EI 90. Jie gali bûti iki 25 cm skersmens ir yra ástatomi á<br />
atitinkamo diametro ertmæ. Tuomet per já paprasèiausiai perveriami<br />
kabeliai. Plyðeliai uþtaisomi iðsipleèianèiu grafitiniu<br />
sandarinimo miðiniu. Ði sistema patogi papildomiems kabeliams<br />
tiesti, taèiau nedidelis jos diametras ðá kieká riboja.<br />
Panaðûs kamðèiai naudojami ir nedidelio diametro ertmëms,<br />
kai kabeliai jau nutiesti, uþkimðti.<br />
h) Lipni prieðgaisrinë masë su specialiais nedegiais kamðèiais.<br />
Masë suminkoma reikiamos formos ir ádedama á specialius<br />
kaiðèius, kuriuos prireikus galima lengvai iðimti ir per<br />
atsiradusias ertmes nutiesti naujus kabelius. Likæ plyðiai uþpildomi<br />
grafitiniu uþpildu.<br />
Visos tokios sistemos pradeda veikti nuo maþdaug 200oC. Ðiø sistemø pasirinkimas priklauso nuo ávairiø faktoriø. Visø<br />
pirma sistema turi bûti tinkama naudoti pasirinktoje situacijoje.<br />
Kiekvienas gamintojas pateikia bandymø rezultatus,<br />
kuriuose atsispindi naudojimo galimybës, apsaugos rûðis,<br />
laikas, naudojimo sàlygos. Taip pat labai svarbi galimybë<br />
nutiesti papildomus kabelius ateityje. Jeigu tai padaryti sunku,<br />
daþnai tenka atlikti papildomus sandarinimo darbus.<br />
Taip pat reikëtø paminëti, kad kiekvienos sistemos atsparumas<br />
visiems veiksniams – liepsnai, dûmams ir temperatûrai<br />
– laikas nëra vienodas. Tai paèiai sistemai gali galioti, pvz.,<br />
atsparumas liepsnos plitimui 90 min., o atsparumas dûmø<br />
plitimui – 60 min. ar panaðiai.<br />
Taèiau svarbus ne vien pastato padalijimas á atskiras nuo<br />
ugnies apsaugotas zonas.<br />
Kabeliø apsauga nuo ugnies<br />
Kabeliø apsauga nuo ugnies yra labai svarbi. Kadangi degûs<br />
elektros kabeliai yra puikus elektros laidininkas, todël<br />
liepsna jais plinta sparèiai ir gaisras iðplinta þaibiðkai. Taèiau<br />
ne vien degûs kabeliai kelia pavojø. Vienas didþiausiø<br />
kabeliø keliamø pavojø yra nuodingi dûmai, kuriuos skleidþia<br />
degantys ar smilkstantys kabeliai.<br />
Net 90 procentø mirtinø gaisro padariniø sukelia ne pati<br />
liepsna, bet nuodingi dûmai, taigi aiðku, kad net ir nedegûs<br />
kabeliai kelia ðá pavojø. Ypaè atsiþvelgiant á tai, kad dauguma<br />
kabeliø pastatuose paprastai eina koridoriais, kurie yra<br />
ir gelbëjimosi takai, galima teigti, kad tai ypatingas pavojus<br />
þmonëms.<br />
Dûmai kelia pavojø ne vien þmonëms, bet ir pastatams. Susidaro<br />
labai koroziðkos dujos, veikianèios pastato konstrukcijas.<br />
Be to, dëmës, susidariusios nuo dûmø, yra ypaè sunkiai<br />
uþdaþomos. Prekës deganèiuose sandëliuose daþnai<br />
taip pat nesudega, bet visiðkai sugadinamos dûmø. O kadangi<br />
dûmai paprastai plinta daug greièiau nei liepsna, didelë<br />
jø sankaupa gali sukelti sprogimà.<br />
Kalbant apie kabeliø apsaugà nuo ugnies, labai svarbu paminëti<br />
ir tai, kad besilydydami kabeliø apvalkalai daþnai<br />
sukelia trumpàjá jungimà, o dël to daþnai apsunkinami gaisro<br />
gesinimo ir gelbëjimo darbai visame pastate. Todël bûtina<br />
apsaugoti kabelius nuo ugnies taip, kad trumpasis jungimas<br />
ávyktø kiek ámanoma vëliau arba visai neávyktø.<br />
Ði problema ypaè aktuali senesniuose pastatuose, kur dar<br />
naudoti senesni degûs kabeliai, be to, ne visur árengtos ugniasienës.<br />
Taip pat tokiuose<br />
pastatuose toli<br />
graþu ne visada tvarkinga<br />
elektros instaliacija,<br />
dël kurios kyla treèdalis<br />
visø gaisrø.<br />
Kabeliø apsaugai nuo<br />
ugnies taip pat naudojama<br />
keletas apsaugos<br />
sistemø:<br />
a) Prieðgaisriniai daþai. Atsparumas<br />
ugniai – iki REI<br />
120. Ðiuo atveju visas<br />
kabeliø ryðulys ar lata-
kas padengiami ugniai<br />
atspariais daþais ið visø<br />
pusiø, kad jø nepasiektø<br />
liepsna ir aukðta<br />
temperatûra. Daþø<br />
sluoksnio storis nustatomas<br />
pagal gamintojo<br />
rekomendacijas. Nuo<br />
liepsnos ar aukðtos<br />
temperatûros ðie daþai<br />
iðsipuèia iki keleto centimetrø<br />
ir apsaugo kabelius<br />
nuo degimo ir lydymosi.<br />
Taip pat ðie daþai<br />
apsaugo kabelius<br />
nuo uþsiliepsnojimo ir<br />
tuo atveju, jeigu kabeliai<br />
perkaista patys ið vidaus.<br />
b) Prieðgaisrinis tinklelis. Atsparumas ugniai – iki R 90 EI 120.<br />
Specialiu tinkleliu, padengtu prieðgaisrine iðsipuèianèia medþiaga,<br />
apjuosiamas visas kabeliø ryðulys ar latakas, o tinklelio<br />
kraðtai susegami specialiomis metalinëmis kabëmis.<br />
Nuo liepsnos ar aukðtos temperatûros prieðgaisrinë medþiaga<br />
iðsipuèia ir aklinai uþkemða visas tinklelio akutes, tokiu<br />
bûdu apsaugodama kabelius nuo degimo ir lydymosi.<br />
Pagrindinis ðios sistemos privalumas – lengvas, greitas ir<br />
ðvarus darbas.<br />
c) Uþdari kabeliø kanalai. Tai jau gamyboje apsaugoti kabeliai.<br />
Jie maunami á specialø metaliná apvalkalà, pripildytà prieðgaisrinës<br />
grafitinës medþiagos. Tokie kabeliai yra visiðkai apsaugoti<br />
nuo uþsiliepsnojimo ir lydymosi, o drauge ir nuo nuodingø<br />
dûmø skleidimo. Tokia apsauga paprastai naudojama<br />
ypatingos svarbos objektuose ar susisiekimo priemonëse (traukiniuose,<br />
laivuose, lëktuvuose). Papildoma apsauga jiems<br />
nereikalinga.<br />
Manantieji, kad ðiame straipsnyje apraðyta apsauga – tik<br />
pinigø ðvaistymas, deja, tik po gaisro supranta, kiek buvo<br />
galima sutaupyti ir iðgelbëti, árengus tinkamas kabeliø apsaugos<br />
nuo ugnies priemones. Rekomenduojame visada<br />
atsiþvelgti á pastatui nustatytus reikalavimus bei kreiptis á<br />
specialistus, galinèius pasiûlyti tinkamas prieðgaisrinës saugos<br />
sistemas.<br />
Þurnalas „Elektros erdvës“ ir<br />
Nacionalinë elektros technikos<br />
verslo asociacija <strong>NETA</strong><br />
dalyvauja parodoje<br />
„Balttechnika 2004“<br />
Aplankykite mûsø stendà<br />
5C 00<br />
Elektros Erdvës Nr. 2 (4) 2004 geguþë-liepa<br />
15
Elektros Erdvës Nr. 2 (4) 2004 geguþë-liepa<br />
16<br />
AR LIETUVOS ELEKTROS ÛKIS<br />
PASIRENGÆS NARYSTEI<br />
EUROPOS SÀJUNGOJE?<br />
Anzelmas Baèauskas<br />
AB „Lietuvos energija“<br />
Narystë ES þada sàlygas Lietuvos ekonomikos kilimui. Tai<br />
neámanoma be didesnio elektros vartojimo, be veiksmingesnio<br />
ðalies elektros ûkio. Kaip Lietuvos elektros ûkis<br />
pasirengæs naujoms sàlygoms, naujiems reikalavimams?<br />
Kokios problemos laukia?<br />
1. Permainos elektros ûkyje<br />
Lietuva, atkurdama nepriklausomybæ, paveldëjo iðplëtotà elektros<br />
ûká, kuris buvo skirtas ne tik Lietuvos reikmëms. Kartu su<br />
nepriklausomybës atgavimu ateinanti rinkos ekonomika reikalavo<br />
pertvarkyti paveldëtà ûká.<br />
Esminiai elektros ûkio struktûriniai pakitimai prasidëjo 1997<br />
m., kai nuo AB „Lietuvos energija“ buvo atskirti ðilumos tinklai<br />
bei termofikacinës elektrinës ir perduoti savivaldybiø nuosavybën.<br />
Lietuvai pareiðkus norà tapti ES nare, elektros ûkis<br />
buvo toliau pertvarkomas ne tik siekiant já padaryti veiksmingesná,<br />
patrauklesná privatizavimui, bet ir derinant prie ES siekio<br />
sukurti sàlygas elektros rinkai. Sudarant sàlygas konkurencinei<br />
elektros rinkai reikia atskirti bent elektros gamybos,<br />
elektros perdavimo ir elektros skirstymo sànaudø apskaitas.<br />
Toks Europos Parlamento ir Europos Tarybos 1996 m. Elektros<br />
direktyvos dël elektros rinkos reikalavimas. Lietuvoje ðie<br />
reikalavimai, kurie svarbûs ir siekiant elektros ûkio veiksmingumo,<br />
buvo derinami su noru privatizuoti elektros ûkio ámones,<br />
2001 m. buvo iki galo ágyvendinti. Tais metais uþbaigta<br />
AB „Lietuvos energija“ reorganizacija: atskirtos Lietuvos bei<br />
Maþeikiø elektrinës ir ásteigtos akcinës bendrovës „Lietuvos<br />
elektrinë“ ir „Maþeikiø elektrinë“ bei atskirti skirstomieji elektros<br />
tinklai ir ásteigtos akcinës bendrovës „Rytø skirstomieji<br />
tinklai“ bei „Vakarø skirstomieji tinklai“. Nuo 2002 m. AB „Lietuvos<br />
energija“ yra tik 110 ir 330 kV átampos elektros tinklø<br />
savininkë, atsakinga uþ Lietuvos elektros sistemos darbà, uþtikrina<br />
vadinamàjá nacionaliná galiø balansà, kam svarbios<br />
priemonës yra bendrovës valdomos Kruonio HAE ir Kauno<br />
HE. AB „Lietuvos energija“ dispeèerinis centras koordinuoja<br />
Lietuvos elektriniø darbà, derina já su kaimyninëmis energetikos<br />
sistemomis, glaudþiai bendradarbiauja su Latvijos ir Estijos<br />
energetikos sistemomis.<br />
1991 m. Baltijos energetikai pareiðkë norà atsiskirti nuo buvusios<br />
Sovietø Sàjungos bendros energetikos sistemos ir<br />
1992 m. sukûrë Baltijos jungtinæ energetikos sistemà, kurios<br />
dispeèeriniam valdymui ásteigë bendrà Baltijos dispeèeriná<br />
centrà – „DC Baltija“. „DC Baltija“ padeda nacionaliniams<br />
dispeèeriniams centrams koordinuoti Baltijos energetikos sistemos<br />
darbà su Rusijos ir Baltarusijos energetikos sistemomis,<br />
nes ir atsiskyrusios Baltijos energetikos sistemos lieka<br />
su jomis technologiðkai susijusios. Siekiant uþtikrinti energetikos<br />
sistemø darbo patikimumà, jos turi dirbti bendram Baltijos,<br />
Rusijos ir Baltarusijos elektros tinklø þiede, derinti reþimus,<br />
o daþná visose sistemose reguliuoja Rusijos hidroelektrinës.<br />
Nepriklausomybës metais daug padaryta juridiðkai áteisinant<br />
Baltijos energetikos bendroviø santykius su Rusijos ir Baltarusijos<br />
bendrovëmis, pritaikant juos rinkos ekonomikos sàlygoms,<br />
padarant analogiðkus esamiems Europos Sàjungos<br />
ðalyse, taèiau dar reikia daug padaryti. Reikia tikëtis, kad ðis<br />
procesas artimiausiais metais paspartës, nes vyksta Europos<br />
Sàjungos ir Rusijos energetikos dialogas, kurio viena ið<br />
temø ir tikslø yra UCTE (Elektros perdavimo koordinavimo<br />
sàjunga) – Europos energetikos sistemø susivienijimo sujungimas<br />
sinchroniniam darbui su NVS ir Baltijos energetikos<br />
sistemomis. Tokiam susijungimui yra paskatø ir ið Rytø, ir<br />
ið Vakarø.<br />
Latvija ir Estija taip pat tampa Europos Sàjungos narëmis. Jø<br />
dabartinë elektros ûkio struktûra, nors ne tokia, kaip Lietuvoje,<br />
tenkina Europos Sàjungos reikalavimus. Latvijos ir Estijos<br />
elektros ûkiuose vyrauja po vienà vertikaliai integruotà energetikos<br />
bendrovæ. Latvijoje elektros gamybà, elektros perdavimà<br />
ir elektros skirstymà vykdo „Latvenergo“ atitinkami filialai,<br />
t. y. atskirai vedamos tø veiklø sànaudø apskaitos, – veiklos<br />
neatskirtos teisiðkai. „Latvenergo“ kol kas neþadama privatizuoti.<br />
„Eesti Energia“ kaip ir „Latvenergo“ yra vertikaliai integruota<br />
valstybës akcinë bendrovë, kurioje yra elektros perdavimo ir<br />
skirstymo filialai. Elektros gamybà vykdo ir „Eesti Energia“ filialas<br />
Iru elektrinë ir antrinë bendrovë „Narvos elektrinës“, jungianti<br />
buvusias Estijos ir Baltijos elektrines. Kitaip nei Latvijoje,<br />
Estijoje privatizuoti keli skirstomøjø elektros tinklø rajonai.<br />
Taigi Latvija ir Estija rengdamosi Europos Sàjungai pertvarkë<br />
savo elektros ûká pagal minimalius reikalavimus, jo neiðskaidë,<br />
o iðsaugojo energetikos bendroviø finansiná pajëgumà.<br />
Lietuva savo elektros ûká iðskaidë á maþas bendroves,<br />
net finansiðkai laikomas rizikingomis, taèiau sudarë sàlygas<br />
ágyvendinti komercinius santykius ir mokytis dirbti rinkos ekonomikos<br />
sàlygomis. Be to, privatizavus AB „Vakarø skirstomieji<br />
tinklai“ atsirado galimybë praktiðkai palyginti, kaip tvarkomos<br />
privaèios ir vieðos nuosavybës tokiose specifinëse<br />
bendrovëse kaip elektros tinklai.<br />
2. Lietuvos elektros rinka<br />
Konkurencinë elektros rinka yra vienas svarbiausiø elektros<br />
energetikos tikslø. Nuo 2002 m., reorganizavus AB „Lietuvos<br />
energija“ ir ásigaliojus Elektros energetikos ástatymui,<br />
Lietuvoje veikia elektros rinka, t. y. elektros ûkyje ágyvendinti<br />
„perku-parduodu“ ir panaikinti „praðau-duodu“ santykiai.<br />
Lietuvos elektros rinkos pagrindas yra dviðalës sutartys tarp<br />
elektros gamintojø ir tiekëjø. 2003 m. pagal dviðalius tiesioginius<br />
kontraktus buvo parduota beveik 70 proc. energijos.<br />
Pagrindiniai elektros gamintojai yra VÁ „Ignalinos atominë<br />
elektrinë“, AB „Lietuvos elektrinë“, AB „Vilniaus energija“,<br />
AB „Kauno energija“, AB „Klaipëdos energija“ elektrinës,<br />
UAB „Kauno termofikacinë elektrinë“ bei keletas pramonës<br />
ámoniø elektriniø. Kitos elektrinës, tarp jø ir maþosios hidroelektrinës,<br />
didmeninëje rinkoje nedalyvauja. Kaip minëta,
1 lentelë.<br />
E LEKTROS<br />
GAMYBA<br />
LIETUVOJE(<br />
TWh)<br />
E lektrinës<br />
2 000<br />
m.<br />
2 001<br />
m.<br />
2 002<br />
m.<br />
2003<br />
m.<br />
Ignalinos AE<br />
8, 42<br />
11, 36<br />
14, 14<br />
15,<br />
48<br />
Lietuvos elektrinë<br />
0, 71<br />
0, 82<br />
0, 74<br />
0,<br />
72<br />
Vilniaus elektrinë<br />
0, 91<br />
0, 96<br />
1, 08<br />
1,<br />
19<br />
Kauno elektrinë<br />
0, 30<br />
0, 44<br />
0, 49<br />
0,<br />
67<br />
Maþeikiø elektrinë<br />
0, 30<br />
0, 33<br />
0, 30<br />
0,<br />
18<br />
Klaipëdos elektrinë<br />
0, 04<br />
0, 03<br />
0, 03<br />
0,<br />
03<br />
Kauno HE<br />
0, 31<br />
0, 28<br />
0, 32<br />
0,<br />
28<br />
Maþosios HE<br />
0, 03<br />
0, 04<br />
0, 04<br />
0,<br />
05<br />
Pramonës ám.<br />
elektrinës<br />
0, 10<br />
0, 07<br />
0, 15<br />
0,<br />
18<br />
Kauno HE ir Kruonio HAE elektros rinkoje kaip gamintojos<br />
nedalyvauja. Elektriniø metinë elektros gamyba pateikta 1<br />
lentelëje.<br />
Lietuvos elektros rinkoje pagal Elektros energetikos ástatymà<br />
veikia dviejø rûðiø tiekëjai – visuomeniniai ir nepriklausomi.<br />
Visuomeniniais tiekëjais yra skirstomøjø elektros tinklø bendrovës,<br />
turinèios tokios veiklos licencijas. Jie privalo tiekti elektrà<br />
prie tø tinklø prijungtiems vartotojams su Valstybinës kainø ir<br />
energetikos kontrolës komisijos suderintomis kainomis.<br />
2003 m. tokiø tiekëjø buvo trys: AB „Rytø skirstomieji tinklai“,<br />
AB „Vakarø skirstomieji tinklai“ ir Visagino bendrovë.<br />
Nepriklausomais tiekëjais gali bûti juridiniai ir fiziniai asmenys,<br />
turintys tokios veiklos licencijas, o elektrà jie parduoda<br />
sutartinëmis kainomis. 2003 m. tokiø tiekëjø buvo 14. Nepriklausomais<br />
tiekëjais turi bûti ir elektros gamintojai, jeigu jie<br />
parduoda elektrà laisviesiems vartotojams.<br />
Laisvaisiais vartotojais, t. y. vartotojais, kurie turi teisæ laisvai pasirinkti<br />
tiekëjà, 2003 m. galëjo bûti vartotojai, kurie per 2002 m.<br />
suvartojo per 9 GWh. 2004 m. Vyriausybë gali leisti tapti laisvaisiais<br />
vartotojais tiems vartotojams, kurie per 2003 m. suvartojo<br />
per 3 GWh. Pagal Europos Parlamento ir Europos Tarybos 2003<br />
metø Elektros direktyvà 2003/54/, nuo 2004 m. liepos mënesio<br />
ES ðalyse visi ne buitiniai vartotojai turi teisæ pasirinkti tiekëjà, o<br />
nuo 2007 m. liepos – visi vartotojai.<br />
2003 m. Lietuvoje buvo 28 laisvieji vartotojai ir jiems pagal<br />
dviðalius kontraktus buvo parduota apie 26 proc. energijos, t.<br />
y. per 1,8 GWh.<br />
AB „Lietuvos energija“ elektros rinkoje atlieka elektros perdavimo<br />
sistemos operatoriaus ir elektros rinkos operatoriaus<br />
(administratoriaus) funkcijas. t. y.:<br />
Vyriausybës nustatytø vieðuosius interesus atitinkanèiø<br />
paslaugø supirkimà ir realizavimà;<br />
rinkos administravimà;<br />
energijos kiekiø ir kainø skaièiavimà bei su tuo susijusios<br />
informacijos pateikimà rinkos dalyviams.<br />
Be dviðaliø sutarèiø, Lietuvos elektros rinkoje energija prekiaujama<br />
aukcione ir centralizuotai realizuojant energijà,<br />
pagamintà teikiant vieðuosius interesus atitinkanèias paslaugas.<br />
Vieðuosius interesus atitinkanèiai elektros gamybai,<br />
Vyriausybës sprendimu, priskiriama elektra, pagaminta<br />
naudojant atsinaujinanèius ir atliekinius energijos iðteklius,<br />
termofikaciniø elektriniø pagaminta elektra, kai tiekiama<br />
ðiluma á miestø centralizuoto ðilumos tiekimo tinklus,<br />
taip pat Vyriausybës nustatytose elektrinëse, kuriose elektros<br />
gamyba bûtina energetikos sistemos rezervui ir atominës<br />
elektrinës saugumui uþtikrinti. 2003 m. tokia elektra<br />
sudarë apie 17 proc. visos rinkoje parduotos elektros energijos.<br />
Tokios elektros gamintojams elektros kaina yra nustatyta,<br />
o termofikacinëms elektrinëms ûkio ministerija nustato<br />
ir metines pardavimo kvotas. Virð kvotø elektriniø pa-<br />
2 lentelë.<br />
ELEKTROS<br />
GAMYBA<br />
I R VARTOJIMAS<br />
LIETUVOJE<br />
( TWh)<br />
2 000<br />
m.<br />
2 001<br />
m.<br />
2 002<br />
m.<br />
2003<br />
m.<br />
Gamyba 11, 41<br />
14, 72<br />
17, 71<br />
19,<br />
46<br />
Elektriniø savos<br />
reikmës<br />
1, 37<br />
1, 49<br />
1, 61<br />
1,<br />
60<br />
Nuostoliai el.<br />
tinkluose<br />
1, 28<br />
1, 42<br />
1, 43<br />
1,<br />
41<br />
Galutinis vartojimas:<br />
6, 91<br />
7, 24<br />
7, 51<br />
7,<br />
94<br />
Pramonës 3, 27<br />
2, 85<br />
2, 96<br />
3,<br />
02<br />
Transpor to<br />
0, 07<br />
0, 07<br />
0, 06<br />
0,<br />
02<br />
Þemës ûkio<br />
0, 23<br />
0, 15<br />
0, 15<br />
0,<br />
15<br />
Gyventojø 1, 77<br />
1, 82<br />
1, 84<br />
1,<br />
97<br />
Prekybos ir<br />
kitø<br />
1, 57<br />
2, 36<br />
2, 50<br />
2,<br />
78<br />
gamintos energijos kaina nereguliuojama, t. y. jà nustato<br />
konkurencinë rinka.<br />
Aukcione 2003 m. parduota apie 13 proc. energijos.<br />
Jau 2003 m. pradëta elektros prekybos su visais elektros<br />
gamintojais ir elektros eksporto/importo kasvalandinë energijos<br />
apskaita. Per 2004 m., tikimasi, bus baigta árengti kasvalandinë<br />
elektros apskaita bei informacinë sistema ir su<br />
skirstomaisiais tinklais, o nuo kitø metø Lietuvoje bus sukurtos<br />
tokios pat techninës sàlygos ir informacinë sistema<br />
elektroninei elektros prekybai kokia yra ES ðalyse.<br />
Deja, Lietuvos elektros rinka per maþa, kad ji bûtø veiksminga.<br />
Paprastai laikoma, kad elektros rinkoje per metus<br />
reikia parduoti 250–300 TWh. Tuo tarpu Lietuvoje parduodama<br />
kur kas maþiau (2 lentelë). Todël, norint pasinaudoti<br />
konkurencinës elektros rinkos privalumais, Lietuvai reikëtø<br />
ásijungti á didesnæ elektros rinkà. Vienas ið keliø – sukurti<br />
bendràjà Baltijos elektros rinkà. Nuo 2005 m. AB „Lietuvos<br />
energija“ bus sukûrusi sàlygas Lietuvos dalyvavimui bendrojoje<br />
Baltijos elektros rinkoje. Deja, ðios rinkos veikimas<br />
priklauso ne tik nuo AB „Lietuvos energija“: jai veikti trukdo<br />
nesuderinti Baltijos ðaliø teisës aktai.<br />
Baltijos ðaliø energetikos reguliatoriai 2002 m. susitarë dël<br />
bendrø kainodaros ir jos reguliavimo principø. Baltijos ðaliø<br />
Vyriausybiø vadovai dar 1999 m. sutarë, kad reikia kurti<br />
bendràjà Baltijos elektros rinkà. Dabar reikia susitarti Baltijos<br />
Vyriausybëms dël elektros rinkos atvërimo ir prekybos<br />
bendrø principø su ne ES ðalimis (Rusija ir Baltarusija).<br />
Tikimasi, kad 2005 m. bus padaryti realûs praktiniai þingsniai<br />
ir bendrojoje Baltijos elektros rinkoje.<br />
ES siekis – sukurti bendràjà Europos elektros rinkà. Todël<br />
bendroji Baltijos rinka bûtø tarpinis etapas, pasirengimas ir<br />
patirties prekiauti elektra rinkoje kaupimas.<br />
Prekyba elektra rinkoje, nors ir ne kaip Europos Sàjungoje,<br />
veikia. AB „Lietuvos energija“ sëkmingai pleèia elektros<br />
eksportà á Baltarusijà, Rusijà, Latvijà, Estijà bei Lenkijà. Metinis<br />
elektros energijos eksportas nuo 1,48 TWh 2000 m.<br />
padidëjo iki 7,53 TWh 2003 m. Eksporto dinamika pateikta<br />
3 lentelëje.<br />
3 lentelë.<br />
ELEKTROS<br />
EKSPORTO<br />
Á KAIMYNINES<br />
ÐALIS<br />
DINAMIKA<br />
( TWh)<br />
Ð alis<br />
2 000<br />
m.<br />
2 001<br />
m.<br />
2 002<br />
m.<br />
2003<br />
m.<br />
B altarusija<br />
0, 72,<br />
2, 06<br />
3, 06<br />
4,<br />
04<br />
Rusija ( Kaliningrad<br />
o sritis)<br />
0 0, 82<br />
2, 32<br />
2,<br />
39<br />
Latvija 0, 63<br />
1, 11<br />
0, 98<br />
0,<br />
55<br />
Estija 0, 14<br />
0, 18<br />
0, 13<br />
0,<br />
06<br />
Lenkija 0 0 0, 30<br />
0,<br />
49<br />
Ið viso<br />
1, 48<br />
4, 16<br />
6, 79<br />
7,<br />
53<br />
Elektros Erdvës Nr. 2 (4) 2004 geguþë-liepa<br />
17
Elektros Erdvës Nr. 2 (4) 2004 geguþë-liepa<br />
18<br />
3. Apsirûpinimo elektra patikimumo<br />
uþtikrinimas<br />
2003 m. didelës elektros sistemø avarijos Ðiaurës Amerikoje,<br />
Italijoje bei Danijoje–Ðvedijoje milijonams þmoniø akivaizdþiai<br />
priminë apie elektros svarbà jø gyvenime ir atkreipë dëmesá<br />
á bûtinumà nuolat rûpintis elektros sistemø darbo patikimu.<br />
Avarijos Ðiaurës Amerikoje ir Italijoje, kur per 50 milijonø gyventojø<br />
beveik parai liko be elektros, parodë, kokias pasekmes<br />
gali sukelti liberalus poþiûris á elektros sistemø patikimo<br />
darbo standartus. Tiek Ðiaurës Amerikoje, tiek Italijoje (ir Ðveicarijoje)<br />
áprasti sutrikimai sukëlë sistemines avarijas dël neiðvalytø<br />
elektros linijø trasø bei sistemø operatoriø nerûpestingø<br />
ir nesuderintø veiksmø, nepakankamos kvalifikacijos.<br />
Negalima nepaminëti ir objektyviø prieþasèiø.<br />
Paskutiniojo deðimtmeèio elektros ûkio reformos buvusias<br />
vertikaliai integruotas energetikos kompanijas – energetikos<br />
sistemas iðskaidë á kelias atskiras bendroves, kartais<br />
turinèias skirtingus savininkus, taèiau dalyvaujanèias bendrame<br />
ir sudëtingame technologiniame procese. Nauja energetikos<br />
sistemø struktûra egzistuoja per trumpai, kad bûtø<br />
suderintos sistemø valdymo procedûros, jø kriterijai, ypaè<br />
avarinëse situacijose, kurios pasitaiko ne daþnai. Avarijø<br />
Amerikoje bei Danijoje–Ðvedijoje analizë parodë, kad reikia<br />
perþiûrëti kai kuriuos relinës apsaugos ir automatikos<br />
aspektus.<br />
Lietuvoje panaðios avarijos maþai tikëtinos, taèiau reikia analizuoti<br />
Vakarø avarijø pamokas.<br />
Bet kurios ðalies apsirûpinimo energija patikimumo uþtikrinimo<br />
svarbi priemonë, kaip deklaruoja Pasaulio energetikø<br />
taryba, yra ávairovë: kuro rûðiø, tiekimø, technologijø. ES laikosi<br />
nuostatos, kad kiekviena ðalis turi uþtikrinti elektros paklausos<br />
ir elektros gamybos balansà. Lietuva, nors ir neturi pakankamai<br />
savø energijos iðtekliø, taèiau uþtikrina patikimà<br />
aprûpinimà elektra. Èia svarbus vaidmuo tenka Ignalinos AE,<br />
nes atominës elektrinës priskiriamos naudojanèioms vietos<br />
Energijos poreikiø prognozavimas yra energetikos sektoriaus<br />
plëtros planavimo pagrindas. Energijos perspektyviniø poreikiø<br />
dydis turi didelæ átakà rengiant energetikos ûkio plëtros<br />
strategijà. Remiantis perspektyviniu energijos poreikiø dydþiu,<br />
planuojamas energetiniø objektø darbas, ávertinamas<br />
rekonstrukcijø tikslingumas, eksploatacijos sàlygos, darbo<br />
reþimai ir t. t. Todël ilgalaikio energijos poreikiø prognozavimo<br />
uþdavinys labai aktualus.<br />
Energijos poreikiø prognozëms nustatyti naudojami ávairûs<br />
prognozavimo metodai. Imitacinis energijos poreikiø analizës<br />
MAED modelis yra skirtas galutinës energijos poreikiø kitimo<br />
vidutinës ir ilgalaikës trukmës perspektyvoje analizei. MAED<br />
modelyje energijos poreikiai susiejami su ávairiais juos<br />
energijos iðteklius. O Ignalinos AE pagamina per tris ketvirtadalius<br />
visos ðalies elektros.<br />
Artëjant Ignalinos AE uþdarymui labai suaktyvëjo investuotojai,<br />
ketinantys statyti vëjo elektrines. Tai vietos energijos iðtekliai,<br />
taèiau nepatikimi – vëjo elektriniø rezervavimui reikia<br />
turëti manevringø galiø. Lietuvoje tuo praktiðkai gali bûti tik<br />
Lietuvos elektrinës blokai, taèiau jie turi turëti galimybæ tiek<br />
savo galià didinti, tiek maþinti. Todël reikës daugiau netaupiai<br />
sudeginti kuro, bus daugiau terðalø.<br />
Svarbi priemonë patikimumui didinti yra Lietuvos ir Lenkijos<br />
elektros tinklø sujungimas. Pagal atliktà EBRD finansuotà studijà<br />
ðio projekto kaina yra 424 milijonai eurø. 2003 m. birþelyje<br />
Lietuvos ir Lenkijos Vyriausybiø vadovai bendru laiðku<br />
kreipësi á Europos Komisijos prezidentà dël finansinës paramos<br />
projektui ágyvendinti. Europos Komisijos prezidentas patvirtino,<br />
kad projektas ES svarbus, galima tikëtis finansinës<br />
paramos, taèiau paragino ieðkoti ir kitø finansavimo galimybiø.<br />
2003 m. gruodyje projektas buvo átrauktas á „greito starto“<br />
(quick start) programà. Deja, Lenkijai ðis projektas nëra<br />
pirmos svarbos, o Lietuvos ir Lenkijos elektros tinklø sujungimas<br />
– tai ne tik tiekimo patikimumo padidinimas, bet ir Baltijos<br />
elektros rinkos vartai á ES rinkà.<br />
Iðvados<br />
Pateikti duomenys leidþia daryti iðvadà, kad Lietuvos elektros<br />
ûkis pertvarkytas pagal ES nuostatas. Elektros rinka Lietuvoje<br />
veikia, taèiau ji neveiksminga, nes maþa, o jos dalyviai<br />
per daug skirtingi, kad galëtø konkuruoti tarpusavyje. Lietuvos<br />
elektros rinkos veiksmingumui padidinti jà reikia ájungti á<br />
didesnæ. Bendroji Baltijos rinka tam gali bûti tarpinë, skirta<br />
patirèiai ágyti.<br />
Lietuvos aprûpinimo elektra patikimumas, iki uþdarant Ignalinos<br />
AE, nerimo nekelia, taèiau tikslinga analizuoti 2003 m. sisteminiø<br />
avarijø pamokas. Lietuvos ir Lenkijos elektros tinklø sujungimas<br />
ne tik padidintø elektros sistemos darbo patikimumà,<br />
bet ir bûtø vartai Lietuvos ir Baltijos elektros rinkai á ES.<br />
energijos poreikiø<br />
prognozavimas<br />
Inga Konstantinavièiûtë<br />
Lietuvos energetikos institutas<br />
sàlygojanèiais socialiniais, ekonominiais ir technologiniais<br />
veiksniais.<br />
Bendràjá ðio imitacinio modelio energijos poreikiø<br />
prognozavimo principà labai apibendrintai ir supaprastintai<br />
galima uþraðyti taip:<br />
(1)<br />
èia E i,<br />
j – j-osios energijos (kuro) suvartojimas i-ojoje ûkio<br />
ðakoje; G i – atitinkama ûkio ðakos ekonominë arba fizinë<br />
veikla; I i,<br />
j – j-osios energijos (kuro) intensyvumas i-ojoje<br />
ûkio ðakoje.
Energijos (kuro) intensyvumas yra egzogeninis kintamasis ir<br />
vienaip ar kitaip apibrëþiamas rengiant su ekonomikos plëtra<br />
susijusius energijos poreikiø scenarijus. Energijos sànaudas<br />
sàlygoja daugelis veiksniø: energijos rûðiø pakeièiamumas,<br />
investicijos naujoms technologijoms, pramonës ðakø (ar atskirø<br />
pramonës ámoniø) energijos intensyvumø pokyèiai, bendrojo<br />
energijos intensyvumo kitimas, energijos kainø kaita ir vartotojø<br />
reakcijà á pajamø ir kainø augimà.<br />
MAED modelyje technologiniø rodikliø scenarijai nemaþa dalimi<br />
grindþiami inþinerinëmis prielaidomis, todël ekonometrinë<br />
statistiniø duomenø apie energijos sànaudas, ekonominæ<br />
veiklà ir energijos kainas analizë leidþia geriau pagrásti<br />
prielaidas apie technologiniø rodikliø pokyèius, sudarant jø<br />
raidos scenarijus ir suteikia papildomos informacijos energijos<br />
poreikiø prognozëms parengti. Siekiant kiekybiðkai apibrëþti<br />
egzogeniniø kintamøjø plëtrà, t. y. pagrásti daromas<br />
technologiniø rodikliø pokyèiø prielaidas, tikslinga sudaryti<br />
makroekonominá modelá, ávertinantá energijos sànaudø ir<br />
veiksniø, turinèiø átakos ðiam suvartojimui, ryðius.<br />
Bendruoju atveju ekonometriniuose modeliuose energijos<br />
sànaudos siejamos su ekonomine veikla ir atitinkamomis<br />
kainomis. Todël, remiantis ðiuo principu, energijos<br />
intensyvumà, iðreikðtà energijos kiekiu, tenkanèiu BVP vienetui,<br />
galima uþraðyti taip:<br />
(2)<br />
èia – j-osios energijos (kuro) rûðies intensyvumas i-ojoje<br />
ûkio ðakoje; – j-osios energijos (kuro) rûðies suvartojimas iojoje<br />
ûkio ðakoje; – atitinkama ûkio ðakos ekonominë arba<br />
fizinë veikla; – j-osios energijos (kuro) rûðies kaina i-ojoje<br />
ûkio ðakoje; – i-osios ûkio ðakos produkcijos kaina; T – laikas,<br />
metais; ir t – koeficientai.<br />
Ðio modelio naudojimo galimybes sàlygoja laiko eilutës<br />
duomenø kiekis. Esant trumpoms duomenø eilutëms, sunku<br />
nustatyti pagrástus koeficientus ir tuomet modelis gali bûti<br />
taikomas tik teoriniams svarstymams.<br />
Siekiant ávertinti ekonominës veiklos átakà energijos<br />
sànaudoms, (2) lygtá galima perraðyti taip:<br />
(3)<br />
Minëtø modeliø koeficientø ávertinimai atlikti kartu su Danijos<br />
ekspertais, remiantis 1994–2001 m. energijos sànaudø,<br />
ekonominës veiklos bei kainø statistiniø duomenø eilutëmis<br />
ir naudojant TSP (Time Series Processor) programiná paketà,<br />
kuris leidþia apdoroti ir ávertinti ekonominius ir statistinius<br />
duomenis.<br />
Atlikto ávertinimo pagrindu, nustaèius (3) modelio koeficientø<br />
reikðmes atskiroms ûkio ðakoms ir atitinkamoms energijos<br />
rûðims, buvo suformuotas energijos poreikiø prognozavimo<br />
modelis, kuriame energijos poreikiai susiejami su kiekvienos<br />
1 lentelë.<br />
EKONOMIKOS<br />
PLËTROS<br />
SCENARIJØ<br />
VIDUTINIAI<br />
METINIAI<br />
AUGIMO<br />
TEMPAI<br />
Ekonomikos<br />
plëtros<br />
scenarijus<br />
Greito augimo<br />
scenarijus<br />
5.<br />
0<br />
Pagrind inis<br />
scenarijus<br />
3.<br />
9<br />
Lëto augimo<br />
scenarijus<br />
2.<br />
5<br />
Optimistinis scenarijus<br />
5.<br />
6<br />
Pesimistinis scenarijus<br />
3.<br />
2<br />
LITMOD scenarijus<br />
3.<br />
6<br />
Vidutiniai<br />
metiniai<br />
augimo<br />
tempai,<br />
%<br />
ûkio ðakos ekonomine veikla bei energijos ir produkcijos<br />
kainomis.<br />
Didþiausià átakà energijos poreikiø kitimui turi ekonomikos<br />
plëtra ir jos struktûriniai pokyèiai. Todël labai svarbu turëti ðià<br />
informacijà, pagrástà nuodugnia ðalies ekonomikos raidos<br />
krypèiø analize. Rengiant Nacionalinæ energetikos strategijà<br />
buvo remiamasi trim ekonomikos plëtros scenarijais (greito,<br />
bazinio ir lëto augimo), kuriø vidutiniai metiniai augimo tempai<br />
pateikti 1 lentelëje. Taikant ekonometriná energijos poreikiø<br />
modelá, remtasi dviem plëtros scenarijais (optimistiniu ir<br />
pesimistiniu), kurie pagrásti ekspertiniu vertinimu [1] ir LITMOD<br />
scenarijumi, kuris sudarytas ekonometrinio modeliavimo<br />
pagrindu [2]. Minëti ekonomikos plëtros scenarijai skiriasi ne<br />
tik augimo tempais, bet ir struktûriniais pokyèiais.<br />
Galutinës energijos poreikiø prognozës atliktos minëtiems<br />
ekonomikos plëtros scenarijams ir taikant ekonometriná modelá<br />
bei imitaciná energijos poreikiø analizës modelá.<br />
Galutinës elektros energijos poreikiø prognozës ir vidutiniai<br />
metiniai augimo tempai pagal visus minëtus ekonomikos<br />
plëtros scenarijus pateiktos 1 paveiksle. Greito, pagrindinio ir<br />
lëto augimo scenarijai suformuoti rengiant Nacionalinæ<br />
energetikos strategijà ir taikant imitaciná MAED modelá. Galutinës<br />
elektros energijos poreikiø prognozës pagal optimistiná,<br />
pesimistiná ir LITMOD scenarijus atliktos taikant ekonometriná<br />
energijos poreikiø modelá, o namø ûkio poreikiams – specialøjá<br />
buitiniø prietaisø modelá.<br />
1 pav. GALUTINËS ELEKTROS ENERGIJOS POREIKIØ<br />
PROGNOZËS<br />
Prognozuojant energijos poreikius tikslinga racionaliai<br />
panaudoti ekonometrinio ir imitacinio modeliavimo privalumus.<br />
Ekonometrinio modelio iðeities rezultatus galima panaudoti<br />
imitaciniam energijos poreikiø analizës modeliui kaip pradinæ<br />
informacijà, formuojant technologiniø veiksniø plëtros<br />
prielaidas.<br />
Ðiø dviejø metodø sujungimui bûtinos atnaujinimo procedûros:<br />
visa informacija ir prielaidos turi bûti atnaujinamos nuolat,<br />
atsiradus naujiems duomenims ir jø ávertinimams. Duomenys<br />
apie energijos suvartojimà turi bûti atnaujinami kiekvienais<br />
metais.<br />
Energijos poreikiø prognozavimui ypaè svarbu turëti pagrástus<br />
ekonomikos plëtros scenarijus, todël ðalies ekonomikos plëtros<br />
rodikliai turëtø bûti atnaujinami maþiausiai kas 2 arba 3 metai.<br />
Literatûra<br />
1. Balèiûnas N. Lietuvos ûkio (ir apdirbamosios pramonës) plëtros<br />
prognozë iki 2025 m.//Vilnius, 2002.<br />
2. Dmitry Celov, Eduardas Vilkas, Dorte Grinderslev, Frits Moller<br />
Andersen. A macro-econometric model for Lithuania LITMOD//<br />
LMA Ekonomikos Institutas, RISO Nacionalinë laboratorija, 2003.<br />
Elektros Erdvës Nr. 2 (4) 2004 geguþë-liepa<br />
19
Elektros Erdvës Nr. 2 (4) 2004 geguþë-liepa<br />
20<br />
Kovo 3 dienà Vilniuje UAB „Elselika“ – „Emotron“ atstovas Baltijos<br />
ðalyse, surengë seminarà tema „Emotron“ kompanijos ir jos gaminiø<br />
pristatymas“, kuriame dalyvavo per 60 dalyviø ið 45 Lietuvos ámoniø.<br />
Seminaras sulaukë didelio vandens ir ðilumos tiekimo bendroviø susidomëjimo.<br />
Ðvedø bendrovës atstovai bei mûsø bendrovës specialistai<br />
pristatë ir supaþindino su siûloma produkcija. „Emotron“ kompanijos<br />
specializacija – daþnio keitikliai, minkðtojo paleidimo árenginiai bei<br />
siurbliø apsaugos relës, taigi visas dëmesys sutelktas bûtent á ðá segmentà.<br />
Aukðèiausios kokybës „Emotron“ produkcija padeda taupyti<br />
energijà, yra lengvai instaliuojama ir paprastai valdoma.<br />
Variklio veleno galios kontrolës relës M20<br />
Tai árenginys, apsaugantis nuo ávairiø elektros maðinø gedimø, jø elementø<br />
sulauþymo. Naudodami M20 tiksliai ir patikimai nustatysite, ar<br />
variklis yra perkrautas, ar dirba nepilna apkrova. Jame ádiegta unikali<br />
sistema, matuojanti veleno galià. Auto Set funkcija leidþia lengvai, greitai<br />
ir paprastai paleisti M20. Jis „ásimena“ normalø maðinos darbà,<br />
proceso apkrovà ir tuomet automatiðkai priskiria aliarmo funkcijas –<br />
viskas atliekama per tris sekundes, vieno mygtuko paspaudimu. Naudodami<br />
M20 sutaupysite laiko, kurá sugaiðtumëte remontui, be to,<br />
nesugadinsite detaliø ar variklio, nepatirsite prastovos nuostoliø.<br />
Kadangi M20 naudoja variklá kaip jutiklá, já ypaè lengva sumontuoti ir<br />
paruoðti darbui. Mechaninës apsaugos priemonës, iðorinës jungtys<br />
ir kabeliai nebereikalingi – tai iki minimumo sumaþina jungimo ir<br />
aptarnavimo iðlaidas. Patikima ir nebrangu.<br />
Privalumai:<br />
kai variklio apkrovoje nustatomi nepriimtini parametrai,<br />
ájungiamas pavojaus signalas arba sustabdomas siurblys/<br />
ventiliatorius;<br />
monitoringas ir apsauga – paprasta ir ekonomiðka, atskiras<br />
maitinimas, DIN montaþas;<br />
gali bûti montuojamas kartu su daþnio keitikliu bei minkðtojo<br />
paleidimo árenginiu;<br />
nereikalingi jokie iðoriniai jutikliai;<br />
galima nustatyti delsimo laikà, kad bûtø iðvengta klaidingø<br />
pavojaus signalø;<br />
yra galimybë nustatyti alternatyvias aliarmo funkcijas;<br />
lengva instaliuoti prie bet kokios galios variklio (iki 999 A )*.<br />
FDU daþnio keitikliai siurbliams ir ventiliatoriams<br />
Daþnio keitikliai gaminami IP 20, 23, 54 apsaugos klasiø. Keitiklio<br />
korpusai pagaminti ið suvirinto plieno, kuris apsaugo elektronikà nuo<br />
dulkiø ir vandens agresyvioje aplinkoje, todël papildoma hermetinë<br />
spinta nereikalinga, keitiklá galima tiesiogiai montuoti prie variklio,<br />
taip iðvengiant papildomø iðlaidø.<br />
FDU serija visiðkai pritaikyta asinchroniniams siurblio bei ventiliatoriaus<br />
varikliams valdyti. „Emotron“ sukurta unikali PWM moduliacija<br />
leidþia varikliui sklandþiai veikti þemø daþniø diapazonu esant dideliam<br />
apkrovimui. Be to, tiksli átampa ir srovës reguliavimas uþkerta<br />
kelià savaiminiam iðsijungimui.<br />
Siurblio ir ventiliatoriaus naudojimas kaip jø paèiø apkrovos daviklis<br />
padidina FDU daþnio keitikliø funkcionalumà. Kartu su komparatoriaus<br />
funkcijomis ið esmës bet kokie signalø deriniai gali bûti pritaikyti<br />
vartotojo norimai logikai naudojant relinius ar skaitmeninius iðëjimus.<br />
Privalumai:<br />
„miego“ reþimas;<br />
variklio apsukø reguliavimas nestabdant variklio ir sukantis jam<br />
ið inercijos, elektros energijos skaitiklis;<br />
informacija, rodoma displëjuje:<br />
darbo valandø skaitiklis;<br />
parodomas sukimosi momentas proc.;<br />
sunaudojama momentinë energija;<br />
iðëjimo srovë, iðëjimo átampa;<br />
daþnio keitiklio temperatûra;<br />
analoginiø iðëjimø procentinë iðraiðka;<br />
avarijos ar gedimo tipo pavaizdavimas;<br />
proceso greièio pavaizdavimas – L/s.; m/val., aps/min.; Hz;<br />
Bar; Pa ir kt.;<br />
10 paskutiniø praneðimø apie gedimus;<br />
iðankstinis aliarmas – áspëjimas apie prieðavarinæ bûklæ.<br />
* Reikalingas srovës transformatorius<br />
Naujiena! Nuo 2004 05 01 „Emotron“<br />
produkcijà galite ásigyti iðperkamàja nuoma!<br />
Plaèiau internete: www.elselika.lt<br />
VFB daþnio keitikliai, sukurti tiksliam plataus<br />
asortimento asinchroniniø varikliø apsukø valdymui<br />
Kadangi daugelyje árenginiø bûtinas tolygumas bei tikslumas, VFB<br />
gali pakeisti brangius valdymo mechanizmus, naudojanèius DC variklius,<br />
keliamøjø kranø, liftø, konvejeriø, metalo apdirbimo stakliø,<br />
centrifugø, kompresoriø ir kitø árenginiø varikliø valdymui.<br />
Privalumai:<br />
naudoja variklá kaip jo paties jutiklá;<br />
greitis ávertinamas 40 000 kartø per sekundæ su 2 apsukø per<br />
minutæ tikslumu 1480 apsukø per minutæ varikliui;<br />
padidintas pikinis momentas iki 400 proc. galimo nominalaus<br />
sukimosi momento;<br />
autotiuningo funkcija sumaþina iki minimumo daþnio keitiklio derinimo<br />
laikà;<br />
labai greita parametrø kontrolë uþkerta galimybæ klaidingam suveikimui;<br />
vektorinis stabdymas leidþia stabdymo energijai paèiai pasiskirstyti po<br />
variklá (sumaþinamas papildomø stabdymo elementø vartojimas);<br />
áëjimo ir iðëjimo signalai gali bûti pritaikomi bet kokiai valdymo sistemai;<br />
analoginiai signalai 10 V, 0–10 V, 0–20 mA, 4–20 mA;<br />
skaitmeniniai signalai veikia esant 24 V DC átampai;<br />
VFB modeliø galios elektronika leidþia iki 180 proc. padidinti maksimalià<br />
srovæ iki 10 sekundþiø.<br />
MSF minkðtojo paleidimo árenginiai sklandþiam variklio<br />
paleidimui ir stabdymui<br />
Minkðtojo paleidimo árenginiai optimizuoja darbo procesà, maþina<br />
iðlaidas ir árenginio dëvëjimàsi.<br />
Privalumai:<br />
30 proc. sumaþëja paleidimo srovë;<br />
nenutrûkstama darbo ir parametrø kontrolë;<br />
ðiluminë ir PTC variklio apsauga;<br />
galima nustatyti maþà greitá tinkamai padëèiai ar sekai;<br />
nereikalingi iðoriniai tachometrai;<br />
galima visiðkai reversuoti variklá;<br />
intergruotas M20;<br />
tiesinë ásibëgëjimo ir stabdymo kreivë ir kt.<br />
MSF naudoja asinchroniná variklá kaip daviklá, kuris gali iðmatuoti variklio<br />
veleno galià, kuomet ið anksto numatyta didþiausia ar maþiausia<br />
variklio apkrova yra virðijama, MSF minkðtojo paleidimo árenginys<br />
ájungia pavojaus signalà arba iðjungia maðinà. Sistemos veikimo metu<br />
yra atliekama nuolatinë pasirinktø parametrø kontrolë ir atmintyje<br />
iðsaugomas 15 paskutiniø avarijø sàraðas.<br />
Drenaþiniø siurbliø apsaugos relës DCM<br />
(visa informacija: www.elselika.lt)<br />
Skubus pristatymas, palankios kainos<br />
bei atsiskaitymo terminai, techninis<br />
palaikymas bei operatyvus aptarnavimas<br />
– visa tai siûlome Jums. Garantinis<br />
laikotarpis – iki 18 mënesiø.<br />
Dël produkcijos, techninës informacijos<br />
bei konsultacijø kreipkitës telefonu<br />
(8 45) 51 21 88.<br />
Direktorë<br />
Rasa Jurevièiûtë-Buikienë<br />
UAB „Elselika“<br />
J.Janonio g. 30<br />
Panevëþys, LT – 5319<br />
Tel. (8-45) 51 21 88<br />
Faks. (8-45) 51 21 89<br />
El. p. info@elselika.lt<br />
www.elselika.lt
Elektros Erdvës Nr. 2 (4) 2004 geguþë-liepa<br />
21
Elektros Erdvës Nr. 2 (4) 2004 geguþë-liepa<br />
22<br />
NAUJAUSIOS VAIZDO<br />
STEBËJIMO SISTEMØ<br />
TECHNOLOGIJOS<br />
Ugnius Sagatas, Arûnas Kazlauskas<br />
„GE Interlogix Baltic“<br />
Ðiais laikais nieko jau nebestebina vaizdo kameros, árengtos<br />
parduotuvëse, vieðbuèiuose, kavinëse, keleiviø ir kroviniø stotyse,<br />
valstybinëse ástaigose, kà jau kalbëti apie iðtaigingus<br />
verslo biurus ar didþiulius sandëlius, krovos terminalus. Sparèiai<br />
pingant elektronikos komponentams, o drauge ir vaizdo<br />
stebëjimo árangai, áprastos vaizdo kameros tapo ne egzotiðka<br />
apsaugos sistema, pabrëþianèia jos turëtojo finansinæ padëtá,<br />
bet kasdienine bûtinybe. Vaizdo stebëjimo sistema ne tik<br />
padeda efektyviai saugoti ámonës ar asmens turtà bei darbuotojus<br />
nuo siekianèiø lengvai gyventi kitø sàskaita, bet ir<br />
spræsti nemaþai organizaciniø problemø, drausmina dirbanèiuosius.<br />
Per praëjusá deðimtmetá saugos vaizdo kamerø technologijos<br />
smarkiai progresavo. Pirmiausia nespalvoto vaizdo kameras<br />
daugelyje srièiø pakeitë spalvoto vaizdo kameros,<br />
atsirado kompaktiðkos valdomos kameros, smarkiai pagerëjo<br />
vaizdo formavimo moduliø parametrai, o jø paèiø matmenys<br />
sumaþëjo. Bet svarbiausia, kad buvo sukurtos ir patobulintos<br />
prieðprieðinës ðviesos kompensavimo bei kitos<br />
vaizdo signalø apdorojimo ir korekcijos grandinës. Deja,<br />
nepaisant visø patobulinimø, viena neáveikiama kliûtis iðliko.<br />
Tai situacija, kuomet reikia matyti gerà, ryðkø ir aiðkø<br />
vaizdà, kai stebimas objektas apðvieèiamas ryðkia prieðprieðine<br />
vaizdo kamerai ðviesa. Pavyzdþiui, kai vaizdo kamera<br />
turi stebëti þmoniø patekimà á patalpà ið gatvës pro<br />
didelæ stiklinæ vitrinà su durimis. Ðiuo atveju saulëtà dienà,<br />
net ir nesant tiesioginiø saulës spinduliø, standartinës kameros<br />
pateikiamas vaizdas netenkina vaizdo stebëjimo sistemai<br />
keliamø reikalavimø, nes patalpoje esantys objektai<br />
atrodo labai tamsûs. Todël itin sudëtinga matyti áeinanèio<br />
þmogaus bruoþus ir smulkesnes detales. Ði problema ilgai<br />
buvo visø vaizdo kamerø gamintojø galvos skausmas, bet<br />
galiausiai buvo sukurta nauja vaizdo signalø apdorojimo<br />
technologija, kuri visiðkai panaikina ðá vaizdo kamerø trûkumà.<br />
Tai vadinamosios plataus dinaminio diapazono (angl.<br />
Wide Dynamic Range arba WDR) vaizdo kameros.<br />
Standartinës kameros formuojamas<br />
vaizdas, esant<br />
ryðkiam prieðprieðiniam<br />
apðvietimui<br />
Tas pats vaizdas, suformuotas<br />
CMOS technologijos kameros<br />
Ðá terminà (WDR) jau galima rasti kai kuriø didþiøjø vaizdo<br />
kamerø gamintojø („GE Security“, „Bosch“, „Sony“, JVC) internetinëse<br />
svetainëse. Tai rodo, kad kompanija nuolat ieðko<br />
naujø sprendimø kuriant naujas technologijas bei tobulinant<br />
vaizdo kameras. Tiesa, santrumpa WDR neatspindi paties<br />
vaizdo formavimo technologijos principo. Kai kurie gamintojai,<br />
siûlantys WDR kameras, lieka iðtikimi tradicinës technologijos<br />
árenginiams (vaizdo matricoms), kuriuose formuojamas<br />
vaizdas. Tai krûvio kaupimo principu veikiantys ðviesai jautrûs<br />
sensoriai (angl. Charge-Coupled Device arba CCD). Tuo<br />
tarpu kiti jau ásisavino progresyvios technologijos vaizdo formavimo<br />
árenginiø gamybà. Èia ðviesai jautrûs sensoriai vei-<br />
kia sudëtiniø lauko tranzistoriø gamybos technologijos pagrindu<br />
(angl. Complementary Metal Oxide Semiconductor arba<br />
CMOS). Tokiu bûdu pagamintos vaizdo kameros dar vadinamos<br />
pikselinëmis arba tiesiog CMOS kameromis.<br />
„GE Security“ kompanijos<br />
gaminama CMOS technologijos kamera KTC-XP1<br />
Vaizdo kameros signalas formuojamas matricoje, kuri sudaryta<br />
ið daugybës sensoriø (standartinës 1/3 colio formato spalvoto<br />
vaizdo 480 televiziniø eiluèiø skiriamosios gebos kameros<br />
CCD technologijos matricoje yra maþdaug 795x596 vaizdo<br />
taðkø, t. y. per 400 tûkst. ðviesai jautriø sensoriø). CCD matricoje<br />
visi sensoriai sujungti á visumà. CCD technologijos WDR<br />
kamerose vaizdo kadras gaunamas per ekspozicijos laikotarpá<br />
keletà kartø nuskenuojant visø sensoriø suminá signalà. Toliau<br />
ðá signalà apdoroja procesorius ir parenkamas geriausias<br />
ámanomas vaizdas. Tuo tarpu CMOS technologijos matricoje<br />
kiekvienas sensorius veikia kaip atskira vaizdo kamera su savo<br />
procesoriumi. Èia per kadro ekspozicijos laikotarpá keletà<br />
kartø visi sensoriai skenuojami, nepriklausomai vienas nuo<br />
kito. Tokiu bûdu vaizdo kadras, kurá mes ir matome, dinamiðkai<br />
formuojamas jau tuo metu, kai ðviesa veikia atskirus sensorius.<br />
Todël ðiuo atveju gauname kur kas platesná vaizdo signalo<br />
dinaminá diapazonà, aiðkesná ir tikslesná vaizdà, sodresnes<br />
CMOS technologijos matricoje kiekvienas sensorius veikia kaip<br />
atskira vaizdo kamera su savo procesoriumi
spalvas. Paþymëtina, kad CCD technologijos WDR kameros<br />
turi 8 bitø vaizdo signalo skaitmeninio apdorojimo procesoriø,<br />
uþtikrinantá maþdaug 50 dB dinaminá diapazonà. Tuo tarpu,<br />
pavyzdþiui, „GE Security“ kompanijos gaminamos CMOS technologijos<br />
kameros KTC-XP1 dinaminis vaizdo diapazonas gali<br />
siekti 120 dB (14 bitø procesorius).<br />
Aiðku, visi ðie CMOS technologijos kamerø plataus dinaminio<br />
diapazono privalumai geriausiai iðnaudojami esant sudëtingoms<br />
vaizdo stebëjimo sàlygoms – ávairiose salëse ar<br />
vestibiuliuose su daug langø, parduotuvëse su didþiulëmis<br />
vitrinomis ir ypaè ten, kur krinta tiesioginiai saulës spinduliai.<br />
Daugiausia privalumø ði technologija teikia ten, kur vaizdo<br />
stebëjimo sistemos árengtos lauke – ávairiø teritorijø apþvalga<br />
ir stebëjimas, kai kameros matymo zonoje dienà tiesiogiai<br />
ðvieèia saulë, o naktá – apðvietimo proþektoriai. Ji labai pasiteisina,<br />
kai reikia identifikuoti automobiliø numerius, o automobilio<br />
þibintai ðvieèia tiesiai á kamerà, ar jau minëtu atveju,<br />
kai pageidautina identifikuoti asmenis, patenkanèius á pastatà<br />
arba sëdinèius automobilyje, ir pan. Taip pat reikëtø paminëti,<br />
kad ðiø kamerø árengimas yra kur kas paprastesnis nei<br />
iki ðiol naudojamø tradicinës technologijos kamerø, kurioms<br />
reikia gerai parinkti vietà, kad á objektyvà nepakliûtø tiesioginiai<br />
saulës spinduliai, kiti ryðkûs ðviesos ðaltiniai, vengti galimø<br />
atspindþiø nuo langø, ðlapio asfalto, sniego ir pan., gerai<br />
suderinti brangiai kainuojantá automatiná objektyvà su gráþtamuoju<br />
ryðiu tamsiajam ir ðviesiajam paros metams. Tuo tarpu<br />
árengiant CMOS technologijos kameras, praktiðkai uþtenka<br />
jas sumontuoti ir suderinti ryðkumà, o visas kitas ðviesos signalo<br />
korekcijas atlieka WDR kameros grandinës. Visa tai sutrumpina<br />
kameros árengimo laikà ir darbo kaðtus. Be to ðioms<br />
kameroms galima naudoti gerokai pigesnius objektyvus su<br />
VIQ identifikuoja judantá þmogø<br />
rankine diafragma, nes èia vaizdo signalo stiprinimo gráþtamojo<br />
ryðio grandinës funkcijas atlieka pati vaizdo kamera, o<br />
ne objektyvas su automatine diafragma.<br />
Sparèiai tobulëjant vaizdo skaitmeninio áraðymo bei jo perdavimo<br />
ávairiomis ryðio priemonëmis technologijoms, taip pat vaizdo<br />
kameroms pakilus á naujas kokybines aukðtumas – CMOS technologijas,<br />
visa vaizdo stebëjimo sistema tampa kur kas galingesniu<br />
ir tobulesniu apsaugos árankiu, nes ið pasyvaus stebëtojo<br />
lygmens pereina á aktyvius sprendimus galinèios priimti<br />
sistemos lygmená. Viena naujausiø technologijø, labai sustiprinusiø<br />
vaizdo sistemø pozicijas aktyvaus stebëjimo srityje, –<br />
judanèio þmogaus (skirtingai nuo bet kokio judesio kadre) detekcija.<br />
Kompanija „GE Security“ ðiais metais pristatë ðios sri-<br />
UAB „GE Interlogix Baltic“<br />
Ðvitrigailos g. 11E, LT-2006 Vilnius<br />
Tel. (8 5) 215 15 52, faks. 215 15 55<br />
E.p. aritech@aritech.lt<br />
www.aritech.lt<br />
ties naujovæ – þmoniø detekcijos sistemà VideoIQ (VIQ), gebanèià<br />
identifikuoti þmogaus judëjimà net 95 proc. tikslumu.<br />
VIQ sistemoje naudojamas unikalus kompanijos „GE Security“<br />
sukurtas Concept Coding vaizdo signalo apdorojimo algoritmas,<br />
kuris veikia panaðiai kaip þmogaus smegenys: judantys<br />
þmonës atpaþástami ne pagal objekto formà ar spalvà, bet<br />
pagal elgesio poþymius. Sistema ne tiktai lengvai atskiria þmones<br />
nuo kitø judanèiø objektø, pvz., gyvûnø ar automobiliø, bet ir<br />
pati mokosi ir gali ignoruoti pasikartojanèius foninius judesius<br />
– linguojanèias medþio ðakas ar tekantá vandená. Kadangi tai<br />
savaiminio mokymosi sistema, todël, pavyzdþiui, vaizdo kamerà<br />
nukreipus á kità vietà ar prijungus naujà kamerà, VIQ ið<br />
karto prisitaiko prie naujo fono be jokio papildomo programavimo.<br />
Ádomiausia, kad judanèiø þmoniø atpaþinimo tikslumas<br />
iðlieka net ir nevisaverèio naktinio apðvietimo sàlygomis ar<br />
esant lietingam orui. Kitaip sakant, tai sistema, galinti puikiai<br />
veikti net ir greitai besikeièianèiomis lauko sàlygomis. Sistemà<br />
galima ávairiai suprogramuoti, kad detekcija bûtø vykdoma tik<br />
tam tikru laiku ar tam tikroje teritorijoje. Sistemos uþfiksuotø<br />
objektø duomenys (specifiniai elgsenos bruoþai ir pan.) kaupiami<br />
duomenø bazëje, todël pati sistema geba atskirti ávairiu<br />
laiku tikrintus objektus vienus nuo kitø. Dar vienas VIQ sistemos<br />
privalumas tas, kad jà galima integruoti á bet kokià jau<br />
veikianèià vaizdo stebëjimo sistemà.<br />
Sistema ne tiktai lengvai<br />
atskiria þmones nuo kitø<br />
judanèiø objektø, bet ir<br />
pati mokosi ir gali ignoruoti<br />
pasikartojanèius foninius<br />
judesius – linguojanèias<br />
medþio ðakas ar tekantá<br />
vandená<br />
Judanèiø þmoniø<br />
atpaþinimo tikslumas<br />
iðlieka ir naktinio<br />
apðvietimo sàlygomis<br />
ar esant lietingam orui<br />
VIQ sistemos ávairios programavimo galimybës<br />
Taigi VIQ 24 valandas per parà, 7 dienas per savaitæ ir 365<br />
dienas per metus gali stebëti ir analizuoti vaizdo kamerø perduodamà<br />
vaizdà ir siøsti pavojaus signalà stebëtojui, jeigu<br />
aptinka judanèius þmones teritorijoje, kurioje jø neturëtø bûti.<br />
Tai idealus nepavargstantis apsaugos darbuotojas.<br />
Pastarøjø metø patirtis rodo, kad vaizdo stebëjimo sistemø<br />
rinkoje beveik kasmet pristatomos naujos ir sudëtingesnës<br />
technologijos, leidþianèios sukurti dar patikimesnes ir patogesnes<br />
apsaugos sistemas. Tokios pasaulyje pirmaujanèios<br />
technologijø kûrimo kompanijos kaip „General Electric“ visuomet<br />
siekia sukurti produktus, leidþianèius dirbti ir gyventi<br />
saugioje ir komfortiðkoje aplinkoje. Ðie planai sëkmingai ágyvendinami<br />
ir Lietuvoje.<br />
Elektros Erdvës Nr. 2 (4) 2004 geguþë-liepa<br />
23
Elektros Erdvës Nr. 2 (4) 2004 geguþë-liepa<br />
24<br />
ELEKTROS ÁRANGA<br />
GYVENAMOJO BÛSTO PADIDINTO<br />
PAVOJAUS PATALPOSE<br />
Anatolijus Drabatiukas, KTK Energetikos ir elektronikos katedra<br />
Kazimieras Danilevièius, KTU Elektros sistemø katedra<br />
Arvydas Tranauskas, Valstybinë energetikos inspekcija<br />
Paprastai gyvenamøjø pastatø patalpos, erdvë uþ namo ribø,<br />
pvz., sodai, yra normali þmogaus egzistavimo vieta, kurioje<br />
nekyla didesniø pavojø. Taèiau kai kurios patalpos elektros<br />
srovës atþvilgiu gali bûti laikomos pavojingomis (tualetai, virtuvës)<br />
arba labai pavojingomis (duðai, vonios patalpos, baseinai,<br />
saunos, pirtys). Vanduo ir didelë drëgmë, áprastiniø<br />
barjerø elektrai (avalynës ir drabuþiø) nebuvimas, maþi vonios,<br />
duðo ir saunos plotai bei kiti veiksniai komplikuoja padëtá,<br />
todël ðioms patalpoms apsaugos nuo elektros reikalavimai<br />
yra daug grieþtesni.<br />
Daugelis ðaliø, rengdamos ar perþiûrëdamos nacionalinius<br />
standartus ir elektros árenginiø árengimo, bandymo ar eksploatavimo<br />
taisykles, naudoja tarptautiniø standartø IEC-60364 paketà,<br />
apimantá gyvenamøjø, visuomeniniø ir gamybiniø pastatø,<br />
þemës ûkio statiniø, statybos aikðteliø, pastatø þiûrovams,<br />
mugiø, stovëjimo aikðteliø, laikinøjø statiniø elektros árenginius,<br />
kuriø kintamoji átampa yra iki 1000 V, o nuolatinë – iki 1500 V.<br />
Ðie standartai nustato rekomendacijas bei technines sàlygas<br />
specialios paskirties árenginiams, tarp jø ir vonios, duðo, saunos<br />
patalpø bei baseinø elektros árangai. Èia, uþtikrinant reikiamà<br />
apsaugos nuo elektros lygá, ypatingà dëmesá reikia skirti<br />
tam tikroms zonoms, kuriose padidëja elektros smûgio pavojus<br />
dël þmogaus kûno elektrinës varþos sumaþëjimo ir jo kontakto<br />
su þeme. Zonø teorija remiasi nuostata, kad ne visa patalpos<br />
erdvë aplink vonià (duðà) ar baseinà yra vienodai pavojinga<br />
apsaugos nuo elektros atþvilgiu.<br />
Vonios ir duðo patalpø elektros árenginiai<br />
Elektros árenginiø parinkimo ir þmoniø saugos poþiûriu vonios<br />
(duðo) patalpose pagal IEC 60364-701 standartà nustatytos<br />
keturios pagrindinës zonos (1 pav.).<br />
0 (nulinë) zona laikomas vonios indo ar duðo padëklo vidinis<br />
tûris.<br />
0 zona<br />
1 zona 0,6 m<br />
2 zona<br />
3 zona<br />
2,4 m<br />
1 zona<br />
2 zona<br />
3 zona<br />
0,6 m<br />
0,6 m<br />
2,4 m<br />
1-àja zona laikoma iðorinë vertikalioji vonios indo ar duðo<br />
padëklo plokðtuma, o duðui be padëklo – vertikalioji plokðtuma<br />
0,6 m atstumu nuo duðo purkðtuko centro bei grindys ir<br />
horizontalioji plokðtuma 2,25 m aukðtyje nuo grindø.<br />
2-àja zona laikoma iðorinë vertikalioji 1-osios zonos plokðtuma<br />
ir jai lygiagreti vertikalioji plokðtuma, nutolusi nuo jos 0,6<br />
m atstumu, bei grindys ir horizontalioji plokðtuma 2,25 m aukðtyje<br />
nuo grindø.<br />
3-àja zona laikoma iðorinë vertikalioji 2-osios zonos plokðtuma<br />
ir jai lygiagreti vertikalioji plokðtuma, nutolusi 2,4 m atstumu,<br />
bei grindys ir horizontalioji plokðtuma 2,25 m aukðtyje<br />
nuo grindø.<br />
Zonø ribos nustatomos ávertinant sienas ir stacionarias pertvaras.<br />
Nulinëje zonoje leidþiama árengti tik stacionariuosius elektros<br />
prietaisus, skirtus naudoti vonioje, kuriø vardinë átampa ne didesnë<br />
kaip 12 V kintamosios ir 30 V nuolatinës srovës. 1-ojoje<br />
zonoje, be nulinëje zonoje leidþiamø naudoti prietaisø, árengiami<br />
tik stacionarieji vandens ðildytuvai, 2-ojoje zonoje árengiami<br />
stacionarieji vandens ðildytuvai ir II klasës pagal apsaugà<br />
nuo elektros srovës poveikio ðviestuvai. Iðvardyti reikalavimai,<br />
atsiþvelgiant á LST 1741.4.41 S2 standarto reikalavimus,<br />
netaikomi signalizacijos, telefono ryðio sistemø prietaisams,<br />
prijungtiems prie saugios þemiausios átampos grandiniø maitinimo<br />
ðaltiniø. Vonios ir duðo patalpose, iðskyrus nulinæ zonà,<br />
saugia þemiausia átampa yra laikoma ne aukðtesnë kaip 25 V<br />
kintamoji srovë ir 60 V nuolatinë srovë.<br />
Kaitinimo elementai, sumontuoti grindyse ir skirti patalpoms ðildyti,<br />
turi bûti ið virðaus uþdengti metaliniu tinklu arba kita metaline<br />
danga, prijungtais prie potencialø suvienodinimo sistemos.<br />
Galimas elektros árenginiø vonios kambaryje apsaugos apdangalais<br />
laipsnis pateiktas 1 lentelëje.<br />
0 zona<br />
1 zona<br />
2 zona<br />
3 zona<br />
2,75 m<br />
0,6 m 2,4 m<br />
1 pav. ZONØ MATMENYS:<br />
a) vonios patalpoje,<br />
b) duðo be padëklo kabinoje,<br />
c) duðe su padëklu
1 lentelë. ELEKTROS ÁRENGINIØ, NAUDOJAMØ VONIOS IR<br />
DUÐO PATALPOSE, APSAUGOS LAIPSNIAI<br />
Patalpø<br />
charakteristika<br />
Patalpos,<br />
kuriose<br />
daþnai<br />
kondensuojasi<br />
vandens<br />
garai,<br />
pvz.<br />
, vieðosios<br />
pirtys,<br />
sporto<br />
centrø<br />
vonios<br />
bei<br />
duðø<br />
patalpos<br />
ir<br />
pan.<br />
Patalpos,<br />
kuriose<br />
nedaþnai<br />
kondensuojasi<br />
vandens<br />
garai,<br />
pvz.<br />
, butø<br />
vonios<br />
arba<br />
duðo<br />
patalpos<br />
Zonos<br />
0 1 2 3<br />
IP X7<br />
IP X5<br />
IP X5<br />
IP<br />
X5<br />
IP<br />
X7<br />
IP<br />
X4,<br />
IP<br />
X5<br />
IP X4<br />
IP<br />
X4<br />
PASTABA. IP X5 apsaugos laipsnio árenginiai turi bûti naudojami<br />
ten, kur gali atsirasti vandens èiurkðliø, pvz., naudojant<br />
masaþiná duðà.<br />
Vonios patalpos nulinëje, 1-ojoje ir 2-ojoje zonose galima<br />
árengti tik tà elektros instaliacijà, kuri bûtina iðvardytø zonø<br />
elektros árenginiams maitinti. Instaliacijai naudojamø laidø<br />
ir kabeliø izoliacija ir apvalkalas turi atitikti IEC 364-4-41-92<br />
standarto reikalavimus. Visi laidø ir kabeliø apvalkalai turi<br />
bûti nemetaliniai. Neleidþiama tiesti laidø ir kabeliø metaliniuose<br />
vamzdþiuose, kanaluose ir metalinëse rankovëse.<br />
Instaliacijai galima naudoti viengyslius ir daugiagyslius kabelius<br />
bei laidus su vandeniui nelaidþiu apvalkalu (pvz., NYM,<br />
NYY, YDY, YLY, YKY ir kitø panaðiø markiø kabelius, laidus).<br />
Pateikti reikalavimai taikomi atvirajai ir paslëptajai (klojimo<br />
gylis ne didesnis kaip 5 cm nuo sienos pavirðiaus) instaliacijoms.<br />
Vonios patalpose nulinëje, 1-ojoje ir 2-ojoje zonose neleidþiama<br />
árengti jungikliø ir skirstomøjø dëþuèiø, kiðtukiniø lizdø,<br />
komutavimo aparatø ir valdymo átaisø, iðskyrus jungiklius,<br />
jeigu jie sumontuoti árenginyje ir yra neatskiriama jo dalis. 3ojoje<br />
zonoje kiðtukiniai lizdai turi bûti maitinami per individualø<br />
skiriamàjá transformatoriø pagal LST 1741.4.41 S2 standarto<br />
413.5.1 punkto reikalavimus arba prijungti prie saugios<br />
þemiausios átampos sistemos ðaltinio, atitinkanèio LST EN<br />
60742 standarto reikalavimus, arba apsaugoti srovës skirtuminës<br />
apsaugos átaisu, kurio suveikimo srovë yra ne didesnë<br />
kaip 30 mA. Visi kiðtukiniai lizdai ir jungikliai turi bûti ne arèiau<br />
kaip 0,6 m nuo pagamintos gamykloje duðo kabinos durø,<br />
skirstomosios dëþutës – instaliacijai skirtoje juostoje, aukðèiau<br />
kaip 2,4 m nuo grindø.<br />
Apsauga nuo elektros nulinëje zonoje atliekama naudojant<br />
saugios þemiausios átampos sistemà esant vardinei átampai<br />
ne didesnei kaip 12 V kintamosios srovës ir 30 V nuolatinës<br />
srovës; be to, ðios sistemos maitinimo ðaltinis turi bûti uþ<br />
nulinës zonos ribø. Kaip apsaugos priemoniø nuo tiesioginio<br />
lietimosi neleidþiama naudoti barjerø, negalima iðdëstyti aktyviøjø<br />
daliø nepasiekiamoje zonoje. Elektros árenginiai apsaugai<br />
nuo netiesioginio lietimosi prie pasyviøjø daliø negali<br />
bûti iðdëstomi nelaidþioje patalpoje, o vietos potencialø suvienodinimo<br />
sistema negalima be áþeminimo. Vietos potencialø<br />
suvienodinimo sistemos neleidþiama sujungti su þeme<br />
per elektros árenginiø pasyviàsias dalis ir per paðalines laidþiàsias<br />
dalis.<br />
Taikant kaip apsaugos bûdà saugià þemiausiàjà átampà, apsaugà<br />
nuo tiesioginio lietimosi prie aktyviøjø daliø, nepaisant<br />
vardinës átampos dydþio, reikia atlikti aptvarais (atitvarais)<br />
arba apvalkalais, turinèiais ne þemesná kaip IP2X apsaugos<br />
laipsná, arba izoliacija, kuri atlaikytø 500 V kintamàjà bandymo<br />
átampà (efektinæ reikðmæ) 1 minutæ. 2 pav. pateiktas vonios<br />
kambario elektros árangos iðdëstymo eskizas.<br />
Potencialø suvienodinimo sistema vonios (duðo) patalpoje<br />
turi apimti ir paðaliniø srovei laidþiø daliø, esanèiø 1–3-ojoje<br />
zonose sujungimus su elektros árenginiø apsauginiais laidininkais.<br />
Pavyzdþiui, voniø, duðø padëklø metaliniai korpusai<br />
turi bûti sujungti metaliniais laidininkais su vandentiekio metaliniais<br />
vamzdþiais ir prijungti prie vietos potencialø suvienodinimo<br />
ðynelës. Ði ðynelë vëliau jungiama su pagrindine<br />
áþeminimo ðyna, arba PE ðyna (gnybtu) skirstomajame skyde<br />
arba ávadinëje spintoje. Ðis reikalavimas taikomas ir vonios<br />
bei duðo patalpoms, kur nenaudojami jokie elektros árenginiai<br />
arba jie yra kitoje patalpoje, kurioje aplinka nelaidi.<br />
2 pav. ÁRANGOS IÐDËSTYMAS VONIOS KAMBARYJE<br />
(matmenys nurodyti cm)<br />
Saunos elektros árenginiai<br />
Saunos vieta, matmenys, apðvietimas ir áranga turi atitikti<br />
sanitarines, prieðgaisrines ir statybines normas, taip pat saugos<br />
taisykles eksploatuojant elektros árenginius ir elektros<br />
árenginiø árengimo taisykles. Saunos apðvietimui tikslinga<br />
naudoti sieninius kaitriniø lempø ðviestuvus. Vidutinis apðvietos<br />
lygis saunoje turi bûti 100–140 lx. Saunai ðildyti elektrinio<br />
ðildytuvo galia parenkama 0,8 kW/m3, kai patalpos<br />
tûris 10–40 m3, ir 0,5 kW/m3, kai patalpos tûris didesnis nei<br />
40 m3. Dël aukðtø temperatûrø saunos patalpai keliami papildomi<br />
prieðgaisrinës saugos reikalavimai. Todël saunoje<br />
turi bûti árengtas temperatûros ribotuvas, kuris iðjungia elektriná<br />
ðildytuvà, kai temperatûra saunos palubëje yra aukðtesnë<br />
nei 140°C. Be to, elektros instaliacija tam tikromis sàlygomis<br />
gali bûti uþsidegimo ir ugnies plëtimosi prieþastimi,<br />
pavyzdþiui, atsiradus srovës nuotëkiui tarp laidø arba tarp<br />
laidø ir þemës. Gaisrininkø suvestinëse tai vadinama netvarkinga<br />
elektros instaliacija. Todël apsaugai nuo gaisro<br />
daugelio ðaliø standartuose saunos elektros instaliacijai,<br />
be apsaugos nuo trumpøjø jungimø ir perkrovø, rekomenduojama<br />
naudoti srovës skirtuminës apsaugos átaisus, kuriø<br />
suveikimo srovë ne didesnë kaip 30 mA.<br />
Elektros Erdvës Nr. 2 (4) 2004 geguþë-liepa<br />
25
Elektros Erdvës Nr. 2 (4) 2004 geguþë-liepa<br />
26<br />
Tarptautinës elektrotechnikos komisijos IEC 60364-7-703 standartas<br />
reglamentuoja reikalavimus saunos elektros árenginiams<br />
ir jø iðdëstymui atitinkamose patalpos temperatûros<br />
zonose (3 pav.).<br />
1-ojoje zonoje leidþiama árengti tik saunos elektriná ðildytuvà.<br />
2-ojoje zonoje galimas tik nedidelis temperatûros padidëjimas,<br />
todël specialieji reikalavimai ðiluminiam elektros árenginiø<br />
atsparumui ðioje zonoje nekeliami. 3-ojoje zonoje naudojamø<br />
elektros árenginiø atsparumas karðèiui turi bûti ne<br />
þemesnis kaip 125°C, o elektros instaliacijos laidininkø izoliacijos<br />
leistinoji temperatûra – ne þemesnë kaip 170°C. 4ojoje<br />
zonoje turi bûti árengiami tik elektriniø ðildytuvø valdymo<br />
átaisai (termostatai ir temperatûros ribotuvai) ir jø elektros<br />
instaliacija, kurios izoliacijos leistinoji temperatûra yra ne<br />
þemesnë kaip 170°C.<br />
Elektros árenginiø apsaugos apdangalais laipsnis turi bûti ne<br />
þemesnis kaip IP 24.<br />
Saunose paprastai turi bûti naudojama paslëptoji instaliacija.<br />
Draudþiama tiesti laidus ir kabelius metalinëse lanksèiose<br />
rankovëse, plieniniuose vamzdþiuose ir loviuose, izoliaciniuose<br />
vamzdþiuose su metaliniu apvalkalu. Laidai ir kabeliai,<br />
naudojami instaliacijai, turi turëti iðorinæ izoliacijà arba nemetaliná<br />
apvalkalà. 3-ojoje ir 4-ojoje zonose naudojamø laidø<br />
ir kabeliø izoliacija bei apvalkalas turi bûti atsparûs karðèiui<br />
(H klasës medþiagos, pvz., silikoninë guma – SiR). Ðiose<br />
zonose galima naudoti SiHF, H05SJ-U, N2GSA, N2GMH2G<br />
markiø laidus ir kabelius.<br />
Draudþiama saunoje árengti kiðtukinius lizdus. Apsaugos ir<br />
valdymo aparatûra, kuri nëra árengta elektriniame ðildytuve,<br />
turi bûti iðdëstyta ne saunos patalpoje.<br />
3 pav. SAUNOS PATALPOS TEMPERATÛRØ ZONOS<br />
(matmenys nurodyti cm)<br />
1-oji zona – tai erdvë, apribota staèiais pavirðiais, nutiestais<br />
0,5 m atstumu nuo saunos elektrinio ðildytuvo, grindimis ir<br />
gulsèia plokðtuma, nutiesta 0,3 m atstumu nuo lubø;<br />
2-oji zona – tai erdvë, apribota grindimis ir gulsèia<br />
plokðtuma 0,5 m aukðtyje nuo grindø bei staèiais pavirðiais,<br />
sutampanèiais su 1-osios zonos skiriamosiomis<br />
plokðtumomis ir su saunos patalpos sienomis, neáskaitant<br />
1-ajai zonai priskiriamos erdvës;<br />
3-oji zona – tai erdvë tarp 2-osios ir 4-osios zonø, ið ðonø<br />
apribota staèiomis plokðtumomis, sutampanèiomis su 1osios<br />
zonos skiriamosiomis plokðtumomis ir su saunos<br />
patalpos sienomis, neáskaitant 1-ajai zonai priskiriamos<br />
erdvës;<br />
4-oji zona – tai erdvë, apribota lubomis ir gulsèia plokðtuma<br />
0,3 m atstumu nuo lubø ir staèiomis plokðtumomis,<br />
sutampanèiomis su 1-osios zonos skiriamosiomis<br />
plokðtumomis ir su saunos patalpos sienomis, neskaitant 1ajai<br />
zonai priskiriamos erdvës.<br />
Saunos elektros árangoje turi bûti numatyta þmoniø apsauga<br />
nuo elektros smûgiø tiesioginio ir netiesioginio prisilietimo atvejais.<br />
Kaip apsaugos priemonës þmoniø apsaugai nuo tiesioginio<br />
sàlyèio su aktyviosiomis (átampingosiomis) dalimis draudþiama<br />
naudoti barjerus (kliûtis) ir aktyviøjø daliø iðdëstymà<br />
nepasiekiamoje vietoje. Jeigu paþeidþiama izoliacija, þmonëms<br />
apsaugoti nuo elektros srovës saunoje neleidþiamos priemonës,<br />
taikomos izoliuotoms (nelaidþioms) patalpoms, zonoms,<br />
aikðtelëms. Be to, draudþiama naudoti vietinæ potencialø suvienodinimo<br />
sistemà, nesujungtà su þeme.<br />
Naudojant kaip apsaugos bûdà saugià þemiausios átampos<br />
sistemà, apsaugà nuo tiesioginio prisilietimo prie aktyviøjø<br />
daliø, nepaisant vardinës átampos dydþio, reikia atlikti aptvarais<br />
arba apvalkalais, turinèiais ne þemesná kaip IP2X apsaugos<br />
apdangalais laipsná, arba aktyviøjø daliø izoliacija, kuri<br />
atlaikytø bandomàjà 500 V kintamosios srovës átampà (efektinæ<br />
reikðmæ) 1 minutæ.<br />
Elektros árenginiø apsaugos nuo paðaliniø daiktø ir vandens<br />
patekimo pro apdangalà laipsnis turi bûti ne þemesnis<br />
kaip IP 24.<br />
Plaukimo baseinø elektros árenginiai<br />
IEC 60364-7-702 standartas plaukimo baseinø patalpose<br />
iðskiria tris pagrindines pagal srovës pavojingumà zonas:<br />
0 (nulinë) zona apima baseino vidø, specialias angas sienose<br />
ir dugne, vietas, prieinamas þmonëms, esantiems<br />
baseine.<br />
1-oji zona ið vienos pusës ribojama vertikaliosiomis plokðtumomis,<br />
esanèiomis 2 m atstumu nuo baseino kraðtø; ið kitos<br />
pusës – grindø (ar kito pavirðiaus, kur gali bûti þmonës) ir<br />
horizontaliosios plokðtumos, esanèios 2,5 m aukðtyje nuo<br />
grindø lygio, neskaitant nulinei zonai priskiriamos erdvës.<br />
Jeigu baseinuose árengti ávairûs tramplinai, starto bokðtai, nusileidimai,<br />
á 1-àjà zonà patenkanti erdvë apie ðiuos objektus<br />
ribojama vertikaliosiomis plokðtumomis 1,5 m atstumu nuo<br />
iðvardytø objektø ir horizontaliàja plokðtuma 2,5 m aukðtyje<br />
nuo aukðèiausio objekto, kuriame gali bûti þmoniø, pavirðiaus.<br />
2-oji zona ið vienos pusës apribota iðorine vertikaliàja 1-osios<br />
zonos plokðtuma ir jai lygiagreèia vertikaliàja plokðtuma, nutolusia<br />
1,5 m atstumu nuo pirmosios, ið kitos pusës – grindimis<br />
(þemës pavirðiumi) ir horizontaliàja plokðtuma 2,5 aukðtyje<br />
nuo pavirðiaus, kuriame gali bûti þmoniø, neáskaitant nulinei<br />
ir 1-ajai zonoms priklausanèios erdvës.<br />
4 pav. pateikti minëtø zonø matmenys ávertinant sienø ir stacionariø<br />
skiriamøjø pertvarø matmenis.<br />
Baseinø elektros instaliacija, taip pat technologiniø árenginiø<br />
elektros áranga turi atitikti ðias sàlygas:<br />
elektros árenginiø apsaugos apdangalais laipsnis turi bûti:<br />
nulinëje zonoje – IPX8, 1-ojoje zonoje – IPX5 arba nepasiekiamoje<br />
vandens èiurkðlëms vietoje – IPX4; 2-ojoje zonoje,<br />
priklausomai nuo aplinkos sàlygø, – IPX2, IPX4, IPX5;<br />
baseinø patalpose gali bûti naudojama viengysliø laidø<br />
su sustiprinta izoliacija arba daugiagysliø laidø vandeniui<br />
nelaidþiame apvalkale atviroji ir paslëptoji instaliacija pvz.,<br />
H07RN-F markës kabelis. Apvalkalai turi bûti nemetaliniai.<br />
Neleidþiama tiesti instaliacijos metaliniuose vamzdþiuose,<br />
kanaluose, metalinëse rankovëse;<br />
skirstomosios dëþutës, jungikliai, kiðtukiniai lizdai, valdymo<br />
aparatai árengiami uþ nulinës ir 1-osios zonø ribø;<br />
2-ojoje zonoje galima árengti ðakuèiø lizdus, jeigu jie prijungti<br />
per srovës skirtuminës apsaugos átaisus, kuriø suveikimo<br />
srovë ne didesnë kaip 30 mA, arba individualiuosius skiriamuosius<br />
(þr. vonios elektros árenginius) transformatorius.<br />
Taip pat kiðtukiniams lizdams maitinti gali bûti naudojama<br />
saugios þemiausios átampos sistema.<br />
Nulinëje zonoje apðvietimo ir kitiems árenginiams (pvz.,
povandeniniam apðvietimui, siurbliams) maitinti turi bûti naudojama<br />
saugios þemiausios átampos sistema: ne aukðtesnë<br />
kaip 12 V kintamosios srovës átampa ir 30 V nuolatinës<br />
srovës átampa. Ðios sistemos maitinimo ðaltinis turi bûti uþ<br />
nulinës zonos ribø.<br />
1-ojoje zonoje elektros árenginiams maitinti turi bûti naudojama<br />
saugios þemiausios átampos sistema, kurios vardinë<br />
kintamosios srovës átampa ne aukðtesnë kaip 50 V. Pagal<br />
apsaugà nuo elektros srovës stacionariai sumontuoti<br />
elektros árenginiai turi bûti II izoliacijos klasës. Mini baseinø<br />
patalpø 1-ojoje zonoje leidþiama árengti ðakuèiø lizdus, jeigu<br />
jø maitinimas atitinka 2-osios zonos ðakuèiø lizdams<br />
keliamas sàlygas ir ðie lizdai árengiami ne arèiau kaip 1,25<br />
m atstumu nuo nulinës zonos ribø ne þemiau kaip 30 cm<br />
nuo grindø.<br />
2-ojoje zonoje montuojami elektros árenginiai gali bûti<br />
maitinami saugia þemiausiàja átampa arba bûti II klasës pagal<br />
apsaugojimà nuo elektros srovës poveikio. Naudojant I<br />
izoliacijos klasës elektros árenginius, jie turi bûti maitinami<br />
per skiriamàjá transformatoriø arba srovës skirtuminës apsaugos<br />
átaisà, kurio suveikimo srovë iki 30 mA.<br />
4 pav. PLAUKIMO BASEINO IR VONIOS<br />
KOJOMS PLAUTI APLINKOS SKIRSTYMAS<br />
Á ZONAS (matmenys nurodyti m):<br />
a) plaukymo baseino su vonia kojoms plauti<br />
apsauginës zonos;<br />
b) plaukimo baseino, árengto virð þemës<br />
pavirðiaus, apsauginës zonos<br />
0–2-ojoje zonose turi bûti árengta papildomai áþeminta<br />
vietos potencialø suvienodinimo sistema, prie kurios prijungiamos<br />
visos elektrai laidþios dalys: vandens ðildytuvø, oro<br />
kondicionieriø korpusai, ðildymo baterijos, ávairios paskirties<br />
vamzdynai, metalinës baseinø konstrukcijos ir pan. Potencialø<br />
suvienodinimo sistema turi bûti prijungta prie ávadinës<br />
spintos arba skirstomojo apskaitos skydo apsauginiø<br />
laidininkø PE ðynos.<br />
1-ojoje ir 2-ojoje zonose árengto elektrinio grindø ðildymo<br />
elementai turi bûti apdengti áþemintu metaliniu tinklu<br />
arba kita metaline danga, prijungta prie vietos potencialø<br />
suvienodinimo sistemos.<br />
Ðiuo metu rengiamas Elektros árenginiø árengimo taisykliø 7<br />
skyrius „Specialieji elektros árenginiai“, kuriame bus áteisinti<br />
straipsnyje pateikti reikalavimai vonios, pirèiø (saunø) ir baseinø<br />
elektros árenginiams.<br />
Elektros Erdvës Nr. 2 (4) 2004 geguþë-liepa<br />
27
Elektros Erdvës Nr. 2 (4) 2004 geguþë-liepa<br />
28<br />
<strong>TeSys</strong><br />
Universalus pasiûlymas<br />
Modelis D kontaktoriai LC1D... iki 75kW<br />
taip pat specialûs DC kontaktoriai<br />
iki 18,5 kW (38 A) su energijà<br />
taupanèiu elektromagnetu<br />
uþima nedaug vietos (plotis tik<br />
45 mm iki 18,5 kW)<br />
integruoti du papildomi kontaktai<br />
(1NO+1NC)<br />
Modelis F kontaktoriai LC1F... iki 450kW<br />
Modelis GV varikliø automatiniai jungikliai GV... iki 110 kW<br />
Modelis LR varikliø perkrovos relës LR... iki 335 kW<br />
<strong>TeSys</strong><br />
Unikalus pasiûlymas<br />
Modelis U Pirmasis intelektualus variklio paleidiklis<br />
jëgos grandinës komutacija iki 18,5 kW<br />
variklio apsauga nuo trumpojo jungimo<br />
variklio apsauga nuo perkrovos<br />
variklio parametrø kontrolë (darbo<br />
laikas, gedimø skaièius, variklio<br />
srovë ir t. t.)<br />
komunikacija (Modbus, Asi)<br />
Visa tai viename gaminyje,<br />
kurio plotis – tik 45 mm!<br />
Daugiau informacijos rasite: www.telemecanique.com<br />
Schneider Electric Lietuva<br />
Þirmûnø g. 139, Vilnius; tel.: (8 5) 247 77 75, 247 77 77
Avarinio apðvietimo<br />
maitinimo bûdai<br />
Inþinierius Edvardas Jakðto<br />
Avarinio apðvietimo maitinimo bûdai skiriasi tarpusavyje<br />
patikimumu bei laiku nuo pagrindinio maitinimo dingimo<br />
iki avarinio maitinimo ájungimo momento pradþios. Patikimiausiomis<br />
pripaþintos apðvietimo sistemos, maitinamos<br />
ið individualiø maitinimo ðaltiniø. Esant didelëms instaliuotoms<br />
galioms turi bûti naudojamas avarinio apðvietimo<br />
maitinimas ið centriniø akumuliatoriø baterijø.<br />
Maitinimas ið pagrindinio apðvietimo tinklo<br />
Avarinio apðvietimo maitinimas ið pagrindinio apðvietimo<br />
tinklo galimas tais atvejais, kai greta árengtos dvi transformatorinës,<br />
maitinamos ið nepriklausomø ðaltiniø. Ðiuo atveju<br />
avarinio apðvietimo instaliacija sudaro pagrindinio<br />
apðvietimo instaliacijos dalá, ir maitinimas gali bûti tiekiamas:<br />
ið kaimyninës transformatorinës þemosios átampos skirstyklos<br />
(1 pav.);<br />
ið nepriklausomo avarinio apðvietimo transformatoriaus<br />
(2 pav.).<br />
Maitinimas ið kaimyninës transformatorinës þemosios átampos<br />
skirstyklos gali vykti tuo atveju, kai avarinis apðvietimas<br />
1 pav.<br />
2 pav. 3 pav.<br />
yra pagrindinio apðvietimo sistemos, veikianèios nenutrûkstamai,<br />
dalis. Tuomet rezervinis maitinimas sudaro vadinamàjá<br />
paslëptàjá rezervà. Naudojant nenuolatinio veikimo sistemas,<br />
avarinio apðvietimo maitinimo linijos turi bûti aprûpintos<br />
savaiminio perjungimo árenginiais, leidþianèiais ájungti<br />
avariná apðvietimà dingus pagrindinio apðvietimo maitinimui.<br />
Ðiuo atveju rezervinis maitinimas sudaro atviràjá rezervà.<br />
Tokiø sprendimø investiciniai ir eksploatavimo kaðtai yra<br />
santykinai dideli, o avarinio apðvietimo maitinimo patikimumas<br />
ribotas.<br />
Maitinimas ið individualiø akumuliatoriø<br />
Ðioje sistemoje avarinio apðvietimas sudaro uþdarà visumà,<br />
á kurios sudëtá áeina:<br />
ðviesos ðaltinis – kaitrinë arba liuminescencinë lempa<br />
(3 pav.);<br />
akumuliatorius, pastoviai ákraunamas tinklo normalaus<br />
reþimo metu;<br />
lygintuvas;<br />
keitiklis;<br />
automatinis jungiklis, kuris dingus tinklo átampai perjungia<br />
apðvietimo sistemà á avarinio maitinimo reþimà.<br />
Tokia sistema gali maitinti evakuaciná, saugos apðvietimus<br />
bei ðviesinius þenklus (uþraðus, tokius kaip „Iðëjimas“). Vienas<br />
apðvietimo sistemos komplektas su minëta áranga gali<br />
maitinti (be lempos) dar du ðviesos þenklus. Esant normaliam<br />
maitinimo tinklo reþimui ði sistema maitinama ið pagrindinio<br />
apðvietimo tinklo. Kintamoji átampa iðlyginama ir<br />
perduodama á akumuliatoriø baterijà, kuri pastoviai ákraunama.<br />
Jungiklis yra tokioje padëtyje, kad apðvietimo sistema<br />
maitinama ið nuolatinës srovës ðaltinio, esanèios uþ lygintuvo.<br />
Dingus átampai pagrindinio apðvietimo tinkle, jun-<br />
Elektros Erdvës Nr. 2 (4) 2004 geguþë-liepa<br />
29
Elektros Erdvës Nr. 2 (4) 2004 geguþë-liepa<br />
30<br />
giklis automatiðkai ájungia avarinio apðvietimo sistemà, maitinamà<br />
ið akumuliatoriø baterijos.<br />
Tuo atveju, kai avariniam apðvietimui naudojamos liuminescencinës<br />
lempos (kuriø maitinimui reikalinga kintamosios<br />
srovës átampa), uþ jungiklio turi bûti árengtas invertorius.<br />
Tokio sprendimo privalumai:<br />
nesudëtinga elektros instaliavimas (naudojama esama<br />
pagrindinio apðvietimo elektros instaliacija, papildomai reikalingi<br />
tik laidai atskiriems ðviestuvams arba þenklams prijungti);<br />
baterijai nereikia techninës prieþiûros (modernioms baterijoms<br />
numatomas 3 arba 4 metø darbo be jokios prieþiûros<br />
laikotarpis);<br />
didelis sistemos patikimumas ir sauga;<br />
lengvas paskirstymas skirtingomis fazëmis;<br />
lengva sistemos kontrolë (kiekviena sistemos dalis turi<br />
matomas kontrolines lemputes, parodanèias akumuliatoriaus<br />
ir ðviesos ðaltinio bûklæ).<br />
Daugelyje tokio tipo avarinio apðvietimo sistemø galima pasiekti,<br />
kad ji veiktø ir esant pagrindiniam maitinimui, ir jam<br />
dingus, taigi gali bûti sujungtos nuolatinio veikimo avarinio<br />
apðvietimo ir nenuolatinio veikimo funkcijos. Tokius pakeitimus<br />
galima ávykdyti sujungiant arba atjungiant atitinkamus<br />
4 pav.<br />
5 pav.<br />
gnybtus. Abu variantai numato galimybæ pasirinkti toká ðviesos<br />
ðaltinio reþimà, kai jis neveiks atjungus pagrindiná maitinimà,<br />
pvz., atjungus tinklo maitinimà pertraukos metu.<br />
Maitinimas ið grupiniø akumuliatoriø<br />
baterijø<br />
Ði sistema vienu metu maitina didesná avarinio apðvietimo<br />
ðviestuvø skaièiø (4 pav.) Jà sudaro:<br />
baterijø komplektas;<br />
keitiklis (lygintuvas);<br />
automatinis jungiklis, kuris dingus maitinimo átampai perjungia<br />
sistemà á avarinio darbo reþimà;<br />
keitiklis, jeigu avarinio apðvietimo grandinëse naudojamos<br />
liuminescencinës lempos.<br />
Ðioje sistemoje, panaðiai kaip ir apraðytoje ankðèiau, leidþiamas<br />
ir daþnai naudojamas bendras maitinimas ne tik<br />
avarinio ir saugos apðvietimo, bet ir ðviesos þenklø. Ið tokios<br />
sistemos galima maitinti imtuvus, kuriø instaliuota galia<br />
3 valandø laikotarpiu yra iki 300 W, arba 20 ðviestuvø ir<br />
ðviesinius þenklus.<br />
Maitinimas ið centrinës akumuliatoriø<br />
baterijos<br />
Sistemà sudaro (5 pav.):<br />
akumuliatoriø baterija;<br />
keitiklis (lygintuvas);<br />
automatinis jungiklis, kuris dingus maitinimo átampai perjungia<br />
sistemà á avariná darbo reþimà;<br />
skirstomoji (valdymo) spinta su valdymo pultu, leidþianèiu<br />
rankiniu bûdu prijungti bet kurià avarinæ grandá.<br />
Nuo pirmiau apraðytos ði sistema skiriasi tuo, kad:<br />
neriboja instaliuotos galios dydþio (prireikus sistema gali<br />
naudoti du, tris ar daugiau akumuliatoriø komplektø);<br />
akumuliatoriai paprastai árengiami atskiroje patalpoje;<br />
visos avarinio apðvietimo grandinës (neatsiþvelgiant á<br />
sistemos bûdà) yra nuolatinës srovës;<br />
liuminescencinis apðvietimas reikalauja keitiklio, ámontuoto<br />
sistemos viduje;<br />
labai lengvai valdomos visos apðvietimo grandinës.<br />
Ði sistema savo veikimo principu panaði á sistemà su grupinëmis<br />
akumuliatoriø baterijomis. Ðios sistemos privalumai:<br />
galimybë naudoti sistemà plaèiu galios diapazonu;<br />
labai ilgas centrinës baterijos naudojimo (eksploatavimo)<br />
laikotarpis;<br />
paskirstymas skirtingomis fazëmis.
Maitinimas ið srovës generatoriaus<br />
Sistemà (6 pav.) sudaro:<br />
akumuliatoriø baterija;<br />
valdymo árenginiai;<br />
srovës generatorius (generatorius, varomas vidaus degimo<br />
variklio);<br />
nuolatinës srovës variklis, veikiantis normaliu pagrindinio<br />
apðvietimo darbo metu, kurio paskirtis yra palaikyti srovës<br />
generatoriaus darbinæ parengtá;<br />
keitiklis;<br />
automatinis jungiklis, kuris dingus maitinimo tinklo átampai<br />
perjungia sistemà á avariná darbo reþimà.<br />
Pagrindinio apðvietimo maitinimo tinklo normalaus reþimo<br />
metu jungiklis yra padëtyje, leidþianèioje tiekti elektros energijà<br />
á avarinio apðvietimo sistemà tiesiogiai ið tinklo. Kita<br />
vertus, automatinio valdymo árenginys uþtikrina nuolatiná akumuliatoriø<br />
baterijø ákrovimà. Tuo paèiu metu perduodama<br />
átampa á nuolatinës srovës variklá, palaikant pastovias jo apsukas.<br />
Jeigu reikalaujama avarinës bûklës nuolatinë parengtis,<br />
nuolatinës srovës maðinos rotorius sujungiamas su<br />
generatoriumi. Tuo metu á vidaus degimo variklá kuras netiekiamas,<br />
jo apsukos palaikomos tik dël sukimo momento,<br />
sukuriamo nuolatinës srovës variklio. Á apðvietimo grandines<br />
elektros energija tiekiama ir ið generatoriaus, ir ið pagrindinio<br />
maitinimo tinklo.<br />
Ávykus avarijai pagrindinio apðvietimo tinkle jungiklis automatiðkai<br />
perjungia sistemà á avariná darbo reþimà, t. y. ener-<br />
6 pav.<br />
gija tiekiama tik ið generatoriaus, izoliuojant avarinio apðvietimo<br />
grandines nuo maitinimo tinklo. Tuo paèiu metu á<br />
vidaus degimo variklá pradedamas tiekti kuras, ir jis kartu su<br />
generatoriumi perima elektros energijos ðaltinio funkcijà.<br />
Ðios sistemos trûkumas – sudëtinga konstrukcija ir didesni<br />
eksploatavimo kaðtai.<br />
Didelis sistemos privalumas ir pagrindinë nauda – neribojama<br />
avarinio reþimo trukmë. Vienintelis apribojimas – vidaus<br />
degimo variklá varanèio generatoriø kuro atsargos. Ði sistema<br />
neturi bendrø apribojimø dël avarinio apðvietimo ðviestuvø<br />
skaièiaus (instaliuotos galios). Ribojamas tik srovës<br />
generatoriaus galia, kuri turi bûti suderinta su prijungtø avarinio<br />
apðvietimo ðviestuvø galia.<br />
Elektros Erdvës Nr. 2 (4) 2004 geguþë-liepa<br />
31
Elektros Erdvës Nr. 2 (4) 2004 geguþë-liepa<br />
32<br />
Valdymas nuolatine<br />
srove – tai ádomu!<br />
Romas Keras, „Schneider Electric Lietuva“ inþinierius<br />
Nuolatinës srovës valdymo grandinës<br />
Daugelis valdymo grandiniø, ypaè tokiø, kurios naudojamos laivø sistemose<br />
arba tiesiogiai jungiamos prie programuojamø loginiø valdikliø<br />
(PLC), yra sukurtos nuolatinës srovës pagrindu, taèiau kartais nuolatinës<br />
srovës valdymo átaisai yra naudojami ir automatikos árenginiuose<br />
vietoj kintamosios srovës valdymo átaisø. Ði besipleèianti tendencija turi<br />
realiø pranaðumø.<br />
Dar neseniai nuolatinës srovës valdymo átaisai buvo projektuojami labai<br />
specifinëms naudojimo sritims, daþnai tokioms grandinëms, kurios bûdavo<br />
maitinamos ið akumuliatoriø. Tai galëjo bûti ðildymo arba ðaldymo<br />
sistemø, këlimo mechanizmø varikliø valdymo átaisai ir visos „saugios“<br />
grandinës, skirtos saugos komponentams. Ðio tipo valdymas buvo naudojamas<br />
tais atvejais, kai buvo bûtina iðvengti valdymo átampos svyravimø<br />
(pvz., kasyklose) arba uþtikrinti labai didelá atsparumà smûgiams ir<br />
vibracijai (pvz., vilkikams arba perveþimo mechanizmams). Taèiau pastaruoju<br />
metu nuolatinës srovës valdymo grandiniø kontaktoriai vis daþniau<br />
naudojami ir kitose pramoninëse sistemose, pavyzdþiui, PLC<br />
sistemose. Tai sàlygoja jø darbinë 24 V DC átampa ir srovë valdanti<br />
kontaktorius PLC iðëjimuose, taip pat tais atvejais, kai siekiama naudoti<br />
iðskirtinæ ir universalià valdymo átampà. Naujoji tendencija kartu su<br />
ryðkiais pranaðumais, kuriuos duoda nuolatinës srovës valdymo bûdas,<br />
yra taip pat techninës evoliucijos, kuri buvo pasiekta kontaktoriø elektromagnetø<br />
ir nuolatinës srovës maitinimo ðaltiniø gamyboje, rezultatas.<br />
Pranaðumai energijos sunaudojimo ir<br />
ðilumos iðsiskyrimo poþiûriu<br />
Prieð pradëdami nagrinëti techninius sprendimus, pabandykime iðvardyti<br />
pagrindinius nuolatinës srovës valdymo grandiniø kontaktoriø naudojimo<br />
pranaðumus. Visø pirma, tai naujoji energijà taupanèiø elektromagnetø<br />
technologija, kuri leidþia sumaþinti energijos naudojimà ir áðilimo<br />
laipsná. Be to, sumaþëja elektromagneto iðmatavimai ir laidininkø<br />
poreikis: dël tiesioginio kontaktoriø su minëtais elektromagnetais valdymo<br />
per PLC iðëjimus tampa nereikalingi tarpiniai reliniai moduliai.<br />
Taip pat sumaþëja triukðmas, atsirandantis kontaktoriø magnetinës grandinës<br />
uþsidarymo ir buvimo uþdaroje padëtyje metu. Ðis sprendimas<br />
uþtikrina ir geresnæ apsaugà nuo tinklo trikdþiø: nuolatinës srovës kontaktoriø<br />
darbiniø átampø diapazonai yra platesni ir jie ne tokie jautrûs<br />
mikrotrikdþiams. Dël geresniø dinaminiø kontaktoriaus charakteristikø<br />
pailgëja elektrinis ir mechaninis kontaktoriø ilgaamþiðkumas.<br />
Nuolatinës srovës valdymo grandiniø<br />
elektromagnetai<br />
Panagrinëkime kai kuriuos techninius aspektus. Prisiminkime, kad<br />
esant atviriems kontaktams kontaktoriaus ritëje turi bûti sukurta pakankamai<br />
didelë magnetinë jëga, uþtikrinanti magnetinio srauto cirkuliacijà<br />
magnetiniø grandiniø pliene ir oro tarpelyje tarp ðiø dviejø grandiniø,<br />
o uþdaroje padëtyje reikalinga kur kas maþesnë magnetinë<br />
jëga, nes magnetinis srautas cirkuliuoja praktiðkai tik plienu. Taigi<br />
reikalinga gerokai didesnë suveikimo srovë.<br />
Kintamosios srovës kontaktoriø, esanèiø uþdaroje padëtyje, elektromagnetø<br />
vartojama srovë ir galia automatiðkai sumaþëja. Ið tikrøjø oro<br />
tarpeliui tarp dviejø grandiniø maþëjant, kontaktoriaus ritës induktyvumas<br />
smarkiai padidëja, kartu maþindamas tekanèià srovæ. Nuolatinës<br />
srovës kontaktoriuose to nëra.<br />
Siekiant kompensuoti ðá trûkumà, buvo sukurtos trys technologijos:<br />
energijos naudojimo maþinimo kontaktoriaus buvimo uþdaroje padëtyje<br />
metu, specialios geometrijos elektromagnetas ir energijà taupantis<br />
elektromagnetas.<br />
Energijos naudojimo sumaþinimas<br />
kontaktoriaus buvimo uþdaroje padëtyje<br />
metu: nepriimtinos suveikimo srovës<br />
Tai originali technologija, vis dar naudojama dideliø vardiniø galiø kontaktoriuose.<br />
Energijos naudojimas sumaþinamas per specialø kontak-<br />
tà prijungiant antràjà ritës apvijà arba iðorinæ varþà. Ðios technologijos<br />
pranaðumas yra nepasikeitæ matmenys, palyginti su ekvivalentine kintamos<br />
srovës grandine, taèiau jos patikimumas priklauso nuo minëto<br />
kontakto konstrukcijos: jis turi bûti suprojektuotas specialiai ðiam tikslui<br />
ir integruotas á kontaktoriø. Kad ritë neperdegtø, perjungimas turi bûti<br />
atliekamas tik tada, kai magnetinë grandinë yra visiðkai uþdaryta. Be to,<br />
labai aukðtas suveikimo srovës pikas nesuderinamas su tiesioginiu kontaktoriø<br />
valdymu per PLC puslaidininkinius iðëjimus, todël bûtina numatyti<br />
galingesnius maitinimo ðaltinius. Net jei nedidelis ðilumos kiekis turi<br />
bûti iðsklaidytas elektromagnete jam esant uþdaroje padëtyje, tuo atveju,<br />
kai naudojama iðorinë varþa, ðilumos iðskiriama daugiau.<br />
Specialios geometrijos elektromagnetas:<br />
sunkus ir stambus<br />
Tokiø elektromagnetø suveikimo metu vartojama srovë ir galia yra gana<br />
maþa (tik apie 10 vatø). Tai pasiekti padeda specifinë magnetiniø grandiniø<br />
geometrija, smarkiai maþinanti magnetiná srautà per oro tarpelá, ir<br />
ritë, kurios apvijø skaièius taip pat vaidina svarbø vaidmená. Elektromagnetui<br />
esant uþdaroje padëtyje, magnetinës grandinës ir ritë uþtikrina<br />
ðilumos sklaidà. Ðiuo atveju suveikimo galia yra lygi elektromagneto<br />
palaikymo uþdarytoje padëtyje galiai. Taèiau, palyginti su kintamosios<br />
srovës elektromagnetais, smarkiai padidëja jø svoris ir matmenys, be<br />
to, jie sàlygiðkai brangûs. Naudojamos srovës ir galios reikðmës daþnai<br />
nesuderinamos su tiesioginiu kontaktoriø valdymu per PLC puslaidininkinius<br />
iðëjimus, taip pat reikia atsiþvelgti á ðilumos iðsiskyrimà.<br />
Energijà taupantis elektromagnetas:<br />
geriausias sprendimas<br />
Kontaktoriuje elektromagneto sukuriamai jëgai prieðinasi gráþtamøjø<br />
spyruokliø ir kontaktø spyruokliø jëgos. Energijà taupanèiame kontaktoriuje<br />
gráþtamosios spyruoklës jëga, reikalinga palaikyti kontaktoriø<br />
atidarytoje padëtyje, yra ið dalies kompensuojama magnetinës<br />
traukos jëga, kurià generuoja nuolatiniø magnetø sistema. Skirtingai<br />
nei gráþtamosios spyruoklës jëga, ði magnetinë jëga sumaþëja, kai<br />
kontaktorius kontaktai uþsidaro, todël jëga, kurià turi generuoti energijà<br />
taupanèio kontaktoriaus elektromagnetas, yra maþesnë uþ standartinio<br />
kontaktoriaus generuojamà jëgà, todël galima naudoti maþai<br />
energijos naudojanèias rites. Be minëtø pranaðumø, energijà taupantys<br />
kontaktoriai pasiþymi puikiu atsparumu smûgiams ir vibracijai. Kai<br />
srovë yra labai maþa (apytikriai 100 mA), elektromagnetus galima<br />
valdyti tiesiogiai per PLC puslaidininkiniø iðëjimø plokðtes. Ðiuo atveju<br />
suveikimo galia taip pat yra lygi elektromagneto palaikymo uþdaroje<br />
padëtyje galiai. Dël maþesniø gabaritø ir maþesnio energijos naudojimo<br />
ðio tipo elektromagnetø matmenys panaðûs á ekvivalentiniø kintamosios<br />
srovës elektromagnetø matmenis.<br />
Be abejonës, ði technologija bus tobulinama, taèiau jau dabar Lietuvos<br />
rinkoje yra kompanijø siûlanèiø kontaktorius iki 38 A (AC-3 reþimu)<br />
su energijà taupanèiu elektromagnetu. Galime pasidþiaugti, kad technologinës<br />
naujienos neaplenkia mûsø ðalies ir pakviesti vartotojus daþniau<br />
naudoti paþangius produktus.<br />
38 A<br />
kontaktoriaus<br />
su energijà<br />
taupanèiu<br />
elektromagnetu<br />
iðmatavimai:<br />
b = 85 mm,<br />
c = 99 mm.
Elektros Erdvës Nr. 2 (4) 2004 geguþë-liepa<br />
33
Elektros Erdvës Nr. 2 (4) 2004 geguþë-liepa<br />
34<br />
APSAUGINËS<br />
RANKOVËS:<br />
PRABANGA AR BÛTINUMAS?<br />
Remigijus Martusevièius, UAB „Miltronic“ dipl. inþinierius<br />
Technikos progresas reikalauja vis sudëtingesniø technologiniø<br />
sprendimø ir atitinkamai tobulesniø elektros instaliacijø.<br />
Todël nuolat auga apsauginiø rankoviø, suteikianèiø<br />
laidams mechaninæ apsaugà ir sauganèiø nuo cheminiø<br />
medþiagø poveikio, paklausa. Lietuvai ástojus á ES pradeda<br />
galioti norminiai aktai, reglamentuojantys apsauginiø<br />
rankoviø taikymà, todël jø vartojimas artimiausiais metais<br />
dar sparèiau augs. Ðiame straipsnyje apþvelgsime ávairiø<br />
tipø rankoves, skirtas naudoti pramoninëje aplinkoje.<br />
Vokietijos kabeliø ir jø instaliavimo komponentø gamintojas –<br />
„LAPP KABEL“ – siûlo plaèià elektros kabeliø ir laidø apsaugos<br />
sistemø gamà. Kabeliø ir laidø apsaugos sistemà sudaro<br />
keli elementai: apsauginës rankovës, sandarikliai, jungtys ir<br />
rankoviø tvirtinimo elementai, kuriuos „LAPP KABEL“ tiekia<br />
su prekiniu þenklu SYLVYN ® .<br />
SYLVYN ® apsauginiø rankoviø taikymas uþtikrina ðiuos pagrindinius<br />
privalumus:<br />
papildomà elektrinæ izoliacijà (kai naudojamos nemetalinës<br />
rankovës);<br />
mechaninæ apsaugà – apsaugà nuo laido nutraukimo ar<br />
izoliacijos paþeidimo;<br />
apsaugà nuo aplinkos poveikio (elektros instaliacijos patvarumà<br />
ir saugumà esant agresyviø cheminiø medþiagø<br />
poveikiui, drëgmei ar dulkëms);<br />
instaliacijos estetikà.<br />
SYLVYN ® LCC, SYLVYN ® AS<br />
Apsauginë rankovë SYLVYN ® LCC yra didelio lankstumo<br />
metalinë apsauginë rankovë, todël labai populiari tarp vartotojø.<br />
Jos vidiná sluoksná sudaro susukta, profiliuota ir cinkuota<br />
plieno juosta, iðoriná – juodas ið specialios sintetinës<br />
medþiagos pagamintas apvalkalas. Tokia konstrukcija suteikia<br />
labai gerà mechaninæ apsaugà ir yra labai atspari<br />
drëgmei, alyvoms, rûgðtims ir kitokioms cheminëms medþiagoms.<br />
Dël minimø prieþasèiø siûloma jà naudoti sunkiomis<br />
darbo sàlygomis, esant didelëms mechaninëms apkrovoms,<br />
kuriose rankovei keliami didelio lankstumo reikalavimai. Su<br />
LCC rankove vartojamos metalinës jungtys (LGF ar LGS)<br />
leidþia patikimai pritvirtinti rankovæ prie agregato (pvz., va-<br />
riklio ar spintos apsauginës konstrukcijos) esant apsaugos<br />
laipsniui IP54. Rankovë gaminama ir be apsauginio sintetinës<br />
medþiagos apvalkalo – SYLVYN ® AS.<br />
SYLVYN ® FPS, SYLVYN ® FDPU<br />
1 pav. Rankovë SYLVYN ® FPS<br />
Kita ádomi rankovë yra SYLVYN ® FPS. Ði labai elastinga apsauginë<br />
rankovë pagaminta ið elastingo PVC, kurio viduje<br />
yra plieninës izoliuotos vielos spiralë. Sandara suteikia rankovei<br />
lengvumo, didelá formos stabilumà ir uþtikrina gerà sandarumà.<br />
Gamybai panaudotos medþiagos yra atsparios rûgðtims,<br />
tepalams, jø sudëtyje nëra silikono, kuris yra draudþiamas<br />
tam tikruose technologiniuose procesuose (pvz., lakavimo).<br />
FPS rankovei tinkami plastikiniai antgaliai uþtikrina patikimà<br />
ir lengvà montavimà bei gerà sandarumà.<br />
SYLVYN ® RILL, SYLVYN ® HCC<br />
Zonose, kur instaliacijos veikia aukðtesnëje temperatûroje (iki<br />
115ºC), rankovës SYLVYN ® RILL, HCC uþtikrins puikià laidø<br />
apsaugà. Ðios rankovës – tai rifliuoti vamzdeliai, pagaminti ið<br />
specialaus poliamido, kurio sudëtyje nëra halogenø. Dël didelio<br />
lankstumo bei atsparumo trinèiai ir spaudimui rankovës<br />
naudojamos valdant judriàsias agregatø dalis, vidinëse jungtyse,<br />
valdymo ir skirstomosiose spintose. Rankovëms bûdingas<br />
aukðtas atsparumas naftos produktams, rûgðtims ir organiniams<br />
tirpikliams, rankovës yra nedegios (VO pagal UL94).
Galimi antgaliai su integruotu riebokðliu, leidþianèiu tuo paèiu<br />
metu uþspausti kabelá. Tokiø antgaliø naudojimas kartu su rankove<br />
HCC leidþia pasiekti IP68 apsaugos laipsná ir saugo prijungiamà<br />
aparatûrà nuo kondensato rankovës viduje, o kabelius<br />
– nuo iðoriniø linijiniø átempimø bei susukimø<br />
2 pav. Rankovës SYLVYN ® RILL<br />
antgalis su riebokðliu kabeliui<br />
Dël universalumo ir patogumo montuojant ðio tipo rankovës<br />
yra vienos populiariausiø.<br />
SYLVYN ® SPPU, ANACONDA<br />
Verta paminëti rankoves SYLVYN ® SPPU ir ANACONDA. SP-<br />
PU, kurios pagamintos ið PUR ir yra atsparios naftos produktams,<br />
tuo paèiu metu dël viduje esanèios kietojo PVC spiralës<br />
iðsauganèios formos stabilumà. Rankovës SYLVYN ® ANA-<br />
CONDA viduje yra metalo rankovë, pagaminta ið cinkuotos<br />
plieninës juostos, o lygus ir atsparus vandeniui iðorës apval-<br />
kalas – ið PVC, taigi rankovës yra lanksèios bei atlaiko apkrovas<br />
kaip ir kieti vamzdþiai. Rankovës komplektuojamos antgaliais<br />
su M, PG, NPT tipo sriegiais, uþtikrinanèiais sandarumà<br />
pagal IP67.<br />
SYLVYN ® SPLIT<br />
Rinkos naujiena – dviejø daliø poliamidinë rankovë SYLVYN ®<br />
SPLIT. Ði iðardoma rankovë yra taikoma jau sumontuotø instaliacijø<br />
apsaugai jø neatjungiant ir tais atvejais, kuomet bûtina<br />
daþnai atlikti instaliacijos prieþiûros darbus.<br />
Apibendrinimas<br />
Tik ið dalies aptarëme apsauginiø rankoviø taikymà. Ðá straipsná<br />
galima laikyti mëginimu priartëti prie instaliacijø apsaugos<br />
problemos ir jos sprendimo bûdø. Apsauginës rankovës suteikia<br />
puikià apsaugà laidams ir kabeliams. Jø gamybai naudojamø<br />
medþiagø ávairovë leidþia parinkti tokià apsaugà, kuri<br />
uþtikrintø visiðkà jos funkcionalumà praktiðkai visomis darbo<br />
sàlygomis. Rankoviø ir antgaliø tipo parinkimas priklauso<br />
nuo konkreèiø apsaugai keliamø reikalavimø.<br />
® 1 lentelë.<br />
K AI<br />
KURIOS<br />
SYLVYN<br />
RANKOVIØ<br />
TECHNINËS<br />
CHARAKTERIS<br />
TIKOS<br />
Tipas<br />
Vidinis<br />
skersmuo<br />
mm<br />
Lenkimo<br />
spindulys<br />
Sandaru-<br />
mas<br />
LCC 6, 8-57,<br />
7 2, 5D<br />
IP65<br />
FPS 7, 0-48,<br />
0 1D IP65<br />
RILL 6, 6-48,<br />
0 2D IP68<br />
ANACONDA 12, 6-51,<br />
6 6-7D IP67<br />
SPLIT 8, 9-43,<br />
1 3D IP43<br />
3 pav. Rankovë SYLVYN ® SPLIT<br />
Temperatûra<br />
° C<br />
Nuo<br />
-20<br />
iki<br />
+ 70<br />
Nuo<br />
-20<br />
iki<br />
+ 80<br />
Nuo<br />
-40<br />
iki<br />
+ 115<br />
Nuo<br />
-40<br />
iki<br />
+ 105<br />
Nuo<br />
-40<br />
iki<br />
+ 120<br />
Dël nuolatinio modernizavimo ir naujø sprendimø ieðkojimo<br />
„LAPP KABEL“ priklauso didþiausiø ir patikimiausiø tiekëjø<br />
grupei. Kadangi koncerno gamybos ir pardavimo procesai<br />
vykdomi pagal ISO normø reikalavimus, tai sàlygoja aukðtà<br />
gaminiø kokybæ ir nepriekaiðtingà prieþiûrà. Apsauginës rankovës<br />
SYLVYN ® dël savo atsparumo mechaniniams ir cheminiams<br />
poveikiams bei gamybos kokybës ir funkcionalumo<br />
jau pripaþintos daugelio vartotojø. Tikimës, kad mûsø informacija<br />
padës populiarinti apsaugines rankoves Lietuvos instaliacijos<br />
rinkoje.<br />
Elektros Erdvës Nr. 2 (4) 2004 geguþë-liepa<br />
35
Elektros Erdvës Nr. 2 (4) 2004 geguþë-liepa<br />
36<br />
kronika<br />
Europos senbuvës ieðko kontaktø<br />
Europos instaliuotojø asociacija AIE ir Vokietijos<br />
montuotojø ir sistemø integruotojø asociacija<br />
ZVEH balandþio 18 dienà Frankfurte prie Maino<br />
surengë konferencijà, kur buvo nagrinëjamas<br />
europiniø standartø ruoðimas elektros árengimø<br />
instaliavimui ir elektrotechninio profilio<br />
specialistø mokymui. Á konferencijà buvo<br />
kvieèiami naujøjø ES ðaliø atstovai. Lietuvai<br />
atstovavo asociacijos <strong>NETA</strong> prezidentas<br />
Bronius Rasimavièius. Buvo aptarta europiniø<br />
standartø ir normø rengimo tvarka ir tendencijos,<br />
uþmegzta daug naudingø kontaktø, sutarta, kad<br />
asociacijos ZVEH specialistai su paskaitomis<br />
apsilankys ir Lietuvoje.<br />
<strong>NETA</strong> asociacija pleèiasi<br />
„Schneider Electric Lietuva“ persikëlë á<br />
naujas patalpas<br />
Balandþio mënesá „Schneider Electric Lietuva“ surengë<br />
naujøjø patalpø atidarymo ðventæ. Á jà buvo pakviesti ámonës<br />
partneriai: pirmàjà dienà – didmenininkø atstovai, antràjà –<br />
instaliuotojai bei skydø montuotojai. Ámonës gen. direktorius<br />
Gediminas Abartis pristatë dabartinæ kompanijos „Schneider<br />
Electric“ vizijà ir pakvietë visus toliau naudingai<br />
bendradarbiauti.<br />
Ðá pavasará á asociacijà ástojo:<br />
UAB „Hager Polo“, ákurta 1998 metø spalio mënesá. Bendrovë atstovauja „Hager Group“ ámonëms<br />
Lietuvoje („Hager“ – automatika ir skydai, „Tehalit“ – instaliaciniai kanalai, „Polo“ – elektros<br />
instaliacija).<br />
UAB „Sintegra“ – informaciniø technologijø kompanja. UAB „Sintegra“ veiklos kryptys – verslo<br />
valdymo ir apskaitos sistemø diegimas ir prieþiûra. Specializacija – verslo valdymo informacinës<br />
sistemos gamybinëms ámonëms. UAB „Sintegra“ yra oficialus „Ross Systems“ atstovas Baltijos<br />
ðalyse bei oficialus „Microsoft Business Solutions Navision“ diegimo centras.<br />
UAB „Flamanda“ – didmeninës ir maþmeninës prekybos bendrovë, uþsiimanti elektros komponentø<br />
pardavimu. Bendrovës devizas „Elektros árangos pasaulis – Jûsø partneris”. Turi parduotuviø<br />
Vilniuje, Kaune, Klaipëdoje.<br />
UAB „SLO“ – uþsienio kapitalo elektrotechniniø prekiø didmenininkë. UAB „SLO” priklauso<br />
SONEPAR koncernui, kuris uþima pirmaujanèias pozicijas pasaulinëje elektrotechniniø prekiø<br />
rinkoje.
Brangs elektros instaliavimo spintos<br />
Balandþio 28 dienà asociacijos <strong>NETA</strong> nariai<br />
susirinko aptarti galimø problemø, atsirandanèiø<br />
dël ásijungimo á bendràjà ES rinkà. Valstybinës Ne<br />
maisto produktø inspekcijos virðininko pavaduotojas<br />
Vilius Ðileika pristatë susirinkusiems, kaip ir kokie<br />
reglamentai galios Lietuvoje ir ES, atsakë á<br />
klausimus. Dauguma nariø bent jau pereinamuoju<br />
laikotarpiu nemato kliûèiø savo verslui dël rinkos<br />
plëtimosi, taèiau mato tendencijas, kad pabrangus<br />
metalams, gali brangti elektrotechnikos gaminiai.<br />
Daugelis gamintojø jau dabar informuoja, kad<br />
brangs elektros instaliavimo spintos.<br />
Energetikø dienos minëjimas<br />
Balandþio 16 d. vieðbutyje „Le Meridien Villon“ buvo paminëta<br />
Lietuvos energetikø diena. Tai jau antrasis Lietuvos energetikø<br />
dienos minëjimas atkûrus nepriklausomybæ. Ði data susieta su<br />
pirmos elektros lemputës áþiebimu 1892 m. balandþio 17 d., per<br />
Ðv. Velykas Rietave, kunigaikðèio B. Oginskio pastangø dëka.<br />
Ðventëje dalyvavo beveik tûkstantis elektros energetikø,<br />
ðilumos ir dujø tiekëjø, ûkio ministras Petras Èësna, sveèiai ið<br />
Seimo Kazimiera Danutë Prunskienë, Algirdas Sysas ir kiti.<br />
Ðventës dalyviams praneðimà perskaitë Ûkio ministerijos<br />
Robotø lenktynës 2004<br />
UAB „Festo“ ir KTU Elektrotechnikos ir automatikos<br />
fakulteto studentø atstovybës „ENDI“ iniciatyva „Litexpo“<br />
parodø rûmuose parodos „Balttechnika 2004“<br />
metu vyks pirmosios parodomosios „Robotø lenktynës<br />
2004“.<br />
sekretorius Artûras Dainius, sveikinimo þodá tarë Lietuvos<br />
elektros energetikos prezidentas Rimvydas Rukðënas, Lietuvos<br />
ðilumos tiekëjø asociacijos prezidentas Vytautas Stasiûnas,<br />
Dujø ûkio asociacijos prezidentas Raimundas Paliukas.<br />
Ðventës dalyviams koncertavo Donato Katkaus vadovaujamas<br />
Ðv. Kristoforo kamerinis orkestras, operos solistas Vytautas<br />
Juozapaitis, ðiuolaikinio ðokio grupë „MOON LIGHT<br />
EXPRESS“, dainininkas Edmundas Kuèinskas.<br />
Kiekvienam ðventës dalyviui buvo áteiktas knygos „Lietuvos<br />
energetika“ III tomas („Lietuvos energetikai“).<br />
Elektros Erdvës Nr. 2 (4) 2004 geguþë-liepa<br />
37
Elektros Erdvës Nr. 2 (4) 2004 geguþë-liepa<br />
38<br />
Vietos ðaltiniø<br />
energetika „Litexpo“<br />
tarptautinëse<br />
parodose<br />
Enrikas Jaronis<br />
ALTEI fondo mokslinis vadovas<br />
Sparti atsinaujinanèiø energijos ðaltiniø naudojimo plëtra pasaulyje<br />
neaplenkia ir Lietuvos. Vienas ið Europos Sàjungos<br />
reikalavimø – padengti dalá suvartojamos energijos ið vietos<br />
ðaltiniø. Teikti aktualià informacijà apie vietos ðaltiniø energetikà<br />
plaèiajai visuomenei ávertino „Litexpo“ direkcija ir á tarptautiniø<br />
parodø „Balttechnika“ átraukë vietos ðaltiniø energijos<br />
naudojimo temas. Alternatyviosios energetikos informacijos<br />
fondas „Þalioji sodyba“ (ALTEI Fondas) „Litexpo“ direkcijai<br />
pasiûlë tarptautinës parodos „Balttechnika 2002“ metu<br />
surengti seminarà ir ekspozicijà „Vietos ðaltiniø energetika“.<br />
„Litexpo“ direktorius A. Tarvydas pritarë siûlymui, o Aplinkos<br />
ministerija skyrë subsidijà ekspozicijos stendams ir renginiø<br />
organizacinëms iðlaidoms.<br />
„Litexpo“, Lietuvos taikomøjø mokslø akademijos, UAB „Saulës<br />
energija“ ir UAB „Slengiai“ parama sudarë sàlygas tais<br />
paèiais metais surengti seminarà ir ekspozicijà „Vietos ðaltiniø<br />
energijos technologijos sodyboms“ specializuotose parodose<br />
„Pastatø techninë áranga“ ir „Green Deco“. Renginiai<br />
sulaukë minëtø parodø lankytojø dëmesio: besikreipiantiems<br />
konsultacijø iðdalyta apie 2000 informaciniø skrajuèiø<br />
bei prospektø.<br />
Tarptautinës parodos „Balttechnika 2003“ metu geguþës 20–<br />
23 dienomis surengta konferencija „Atsinaujinanèiø ðaltiniø<br />
energetika Lietuvoje ir kitose ðalyse“. Perskaityta 20 praneðimø.<br />
4-iø praneðimø autoriai ir bendraautoriai ið Vokietijos,<br />
Danijos, Suomijos ir Ðvedijos. Ekspozicijoje buvo pristatyti<br />
28 informaciniai stendai, árangos pavyzdþiai bei jø maketai.<br />
Parodinio stendo auditorijoje surengtos teminës konsultacijos,<br />
perskaityti praneðimai kiekviena tema (12 praneðimø).<br />
Praneðimai ir konsultacijos apëmë ne tik visas pagrindines<br />
atsinaujinanèiø ðaltiniø temas, bet ir moderniosios energetikos<br />
klausimus (pvz., elektrocheminiai generatoriai transporto<br />
priemonëms (vandenilio gamybos ir jo naudojimo techno-<br />
logijos), termoelektros (ðiluminë) jëgainë). Renginius rëmë<br />
„Litexpo“ direkcija, Ûkio ministerija, UAB „EKO kodas“, AB<br />
„Hidroprojektas“ ir UAB „Terma“.<br />
Tarptautinëje parodoje 2004 m. geguþës 25–28 d. vyks tarptautinë<br />
konferencija „Atsinaujinanèiøjø energijos ðaltiniø technologijos“.<br />
Konferencijos temomis rengiama ir ekspozicija.<br />
Renginiø organizatoriai: Lietuvos energetikos institutas, KTU<br />
Atsinaujinanèiøjø ðaltiniø energijos technologijø centras, LÞÛU<br />
Þemës ûkio inþinerijos institutas ir ALTEI fondas. Renginiø<br />
rëmëjai: „Litexpo“, „Bioenergetikos vystymo iniciatyva Europos<br />
regionuose“, UAB „EKOkodas“, AB „Hidroprojektas“, UAB<br />
„Saulës energija“ ir UAB „Terma“.<br />
Tarptautinëje parodoje „Balttechnika 2005" planuojama surengti<br />
10-àjà tarptautinæ konferencijà „Ðiaurës Saulë“ („North<br />
Sun“) ir ekspozicija „Atsinaujinanèiø ðaltiniø energetika“.
Elektros montuotojo ABC<br />
Elektros laidø tiesimo schema, naudojant pagilintas<br />
prietaisø dëþutes<br />
Gyvenamøjø patalpø elektros instaliacija<br />
Jungikliai<br />
Instaliavimo zona<br />
Rekomenduojama elektros kabeliø tiesimo vieta<br />
Rekomenduojamas jungikliø aukðtis<br />
Rekomenduojamas kiðtukiniø lizdø aukðtis<br />
Instaliavimo zona<br />
Instaliavimo zonos<br />
Elektros laidø tiesimo schema, naudojant<br />
jungiamàsias dëþutes<br />
Ðviestuvai Lauko ðviestuvai<br />
Sieninis<br />
ðviestuvas<br />
Antena<br />
Virtuvës elektros instaliacija<br />
Þinynas<br />
Jungikliai<br />
balkono ar<br />
lauko el.<br />
energijos<br />
imtuvams<br />
1. Apðvietimo ir galios laidai (kabeliai)<br />
2. Anteniniai, telefoniniai kabeliai<br />
3. Informaciniai kabeliai<br />
Laidai ir kabeliai<br />
Jungikliai ir kiðtukiniai lizdai<br />
Medþiagà<br />
pateikë<br />
UAB „Dogas“<br />
Elektros Erdvës Nr. 2 (4) 2004 geguþë-liepa<br />
39
Elektros Erdvës Nr. 2 (4) 2004 geguþë-liepa<br />
40<br />
Þinynas<br />
SANTRUMPOS<br />
KL – kiðtukiniai lizdai<br />
BA – bendro apðvietimo ðviestuvai<br />
T – telefono lizdai<br />
TV – televizoriaus lizdai<br />
ÐÐ – ðaldytuvas su ðaldikliu<br />
EV – elektrinë viryklë<br />
IP – indø plovyklë<br />
SM – skalbimo maðina<br />
VÐ – vandens ðildytuvas<br />
ÐT – ðaldytuvas<br />
ÐD – ðaldiklis<br />
ÁEV – monuojama elektrinë viryklë<br />
ÁEO – montuojama elektrinë orkaitë<br />
ED – elektrinë dþiovykla<br />
Rekomenduojami individualiø namø ir butø elektros prietaisø kiekiai,<br />
priklausomai nuo árangos kategorijos<br />
PASTABOS:<br />
1) Arba jungiamieji gnybtai elektros prietaisams iki 2 kW.<br />
2) Iki 4 kambariø – 2 TV lizdai, 5 ir daugiau kambariø – 3 TV lizdai.<br />
3) Kiðtukiniai lizdai (KL) prie lovø turi bûti dvigubi arba trigubi, jeigu numatytas TV<br />
lizdas.<br />
4) Darbinës zonos privalo bûti apðviestos, kad nebûtø ðeðëliø ir akinimo.<br />
5) Papildomas KL reikalingas ventiliatoriui (jei numatyta priverstinë ventiliacija).<br />
6) 1 KL gali bûti su ðviesos indikatoriumi virð praustuvo, jeigu plotas iki 4 m2 – KL<br />
gali bûti be indikatoriaus.<br />
7) 1 KL skirtas ðildytuvui.<br />
8) Voniose ir WC be langø ventiliatorius su laiko rele gali bûti jungiamas ið bendro<br />
apðvietimo ðviestuvo.<br />
9) WC su praustuvu ant sienos.<br />
10) Apðvietimas valdomas ið vienos vietos.<br />
11) Apðvietimas valdomas ið dviejø vietø.<br />
12) Jei plotas didesnis nei 8 m 2.<br />
13) Netaikytina grotomis ar vielos tinklu atitvertiems rûsiams.<br />
14) Reikalingas anteniniam TV signalo stiprintuvui.<br />
15) Kai plotas didesnis nei 20 m 2, reikia 2 ðviestuvø.<br />
16) Ilgesniems nei 6 m koridoriams – 1 KL 6m 3 koridoriaus.<br />
17) Su keliomis pokalbiø vietomis viduje.<br />
18) Atskirai stovinèiuose ar sublokuotuose su vienu kaimynu namuose.<br />
- T ir TV lizdus patariama montuoti bendrame rëmelyje.<br />
- Jei KL ir árangos skaièius didinamas reikia didinti ir maitinanèiø linijø skaièiø.<br />
- Jeigu yra distancinio valdymo durys, vartai, vidaus ar lauko þaliuzës, jiems turi<br />
bûti numatytos atskiros maitinimo linijos ið skydelio.<br />
- Kambariuose su 2 ir daugiau durø ar laiptinëse apðvietimas turi bûti valdomas<br />
maþiausiai ið 2 vietø.<br />
- Priëjimo takai, áëjimo á pastatà durys, skambuèio mygtukai ir laiptai turi bûti<br />
tinkamai apðviesti. Tam naudotinos fotorelës ar panaðûs átaisai.<br />
- Laiptai ir liftai daugiabuèiuose turi bûti su automatine programuojama<br />
apðvietimo atjungimo áranga. Kad bûtø iðvengta staigaus ðviesos dingimo, turi<br />
bûti numatytas lëtas ðviesos uþgesimas. Jungikliai tokiose patalpose turi bûti su<br />
ðviesos indikatoriais.<br />
- Lauke montuojami KL turi bûti rakinami arba apsaugoti kitais bûdais.<br />
- Specialiose patalpose (poilsio ir pan.) apðvietimui ir KL pageidautina nutiesti<br />
atskiras maitinimo linijas ið skydelio.<br />
- Rûsio apðvietimas turi bûti maitinamas atskira linija.<br />
- Skambutis árengiamas kiekvienam butui. Name, kuriame daugiau nei du butai,<br />
durø atidarymo sistema turi bûti suderinta su pokalbiø árenginiu.<br />
Medþiagà pateikë UAB „Gaudrë“
9<br />
13<br />
16<br />
18<br />
32<br />
38<br />
ELEctric spaces<br />
summary<br />
Magnetic Flowmeters<br />
Operation of the magnetic flowmeter for liquids is based on the<br />
Faraday’s law, so it may measure the flow of conductive liquids<br />
only. In order to ensure perfect operation of preceding flowmeters,<br />
conductivity of liquids had to be around 1–5 mS/cm.<br />
Contemporary flowmeters are capable to measure at<br />
conductivity of 0,05–0.1 mS/cm.<br />
Fire Protection Means when Laying Cables<br />
Engineering networks in buildings, in particular, flammable<br />
power cables and pipes, create high fire risks in all buildings.<br />
In cases of short circuits, they catch fire and accelerate fire<br />
process and temperature increase because of their combustibility.<br />
They also emit poisonous smoke and fumes. Depending on<br />
layout of these networks, fire may propagate rapidly along<br />
their routes covering the whole building.<br />
Taking into account the fact the building and indoor installations<br />
become more and more advanced, the number of cables in<br />
the buildings is growing as well. This is a big problem with new<br />
buildings. Solution methods are discussed in this paper.<br />
Is Lithuanian Power Economy Ready for<br />
Membership in The European Union<br />
Restructuring of the Lithuanian economy of electrical power in<br />
compliance with the EU regulations is coming to the end. The<br />
market of electrical power in Lithuania is operating, nevertheless<br />
it is inefficient because of its small size, and its participants are<br />
too much different to be able to compete among themselves.<br />
In order to increase efficiency of the Lithuanian power market,<br />
it should be incorporated into the larger one. For this purpose,<br />
the common Baltic market may serve as the intermediate one<br />
in order to gain some experience.<br />
Reliability of providing the Lithuania with electrical power before<br />
closing the Ignalina NPP makes no concern, nevertheless it is<br />
reasonably to study lessons of systematic emergencies in 2003.<br />
Interconnection of Lithuanian and Latvian power networks would<br />
be beneficial in increasing reliability of operation of the power<br />
system and in serving as the gate for the Lithuanian and Baltic<br />
power markets to the EU market.<br />
Forecasts for Power Demands<br />
When forecasting power demands, it is expedient to use<br />
rationally advantages of econometric and imitating simulation.<br />
Results of the econometric model may be used as the initial<br />
information for the simulation model of the energy-demand<br />
analysis, when defining preconditions for development of<br />
technological factors.<br />
Control by Direct Current – It Is Interesting!<br />
Many control circuits, in particularly those used in ship systems<br />
or directly connected to the programmable logic controllers<br />
(PLC), are implemented on DC; sometimes DC control devices<br />
are used also in automation equipment instead of AC ones.<br />
This expanding trend has real advantages.<br />
Power from Local Sources on International<br />
Exhibitions „Litexpo”<br />
Rapid development of exploitation of renewable energy sources<br />
in the world doesn’t bypass the Lithuania as well. One of EU<br />
demands is to cover part of the consumed power taking power<br />
from the local sources.<br />
Elektros Erdvës Nr. 2 (4) 2004 geguþë-liepa<br />
41
Elektros Erdvës Nr. 2 (4) 2004 geguþë-liepa<br />
42<br />
ASOCIACIJOS NARIAI<br />
ABB, UAB<br />
Saltoniðkiø g. 14, LT-2004 Vilnius<br />
Tel. (8 5) 273 83 00, faks. (8 5) 273 83 33<br />
El. paðtas: info@lt.abb.com<br />
Aketa, UAB<br />
Smolensko g. 6-401, LT-2600 Vilnius<br />
Tel. (8 5) 233 32 97, faks. (8 5) 213 63 19<br />
El. paðtas: info@aketa.lt<br />
Ardena, UAB<br />
Vytenio g. 20, LT-2006 Vilnius<br />
Tel. (8 5) 213 95 44, faks. (8 5) 213 95 43<br />
El. paðtas: office@ardena.lt<br />
Dogas, UAB<br />
Ozo g. 51, LT-2042 Vilnius<br />
Tel. (8 5) 276 34 00, faks. (8 5) 273 72 50<br />
El. paðtas: info@dogas.lt<br />
Elektrobalt, UAB<br />
Mindaugo g. 23, LT-2006 Vilnius<br />
Tel. (8 5) 266 00 90, faks. (8 5) 266 00 97<br />
El. paðtas: office@elektrobalt.lt<br />
Elektronikos komponentai, UAB<br />
Architektø g. 1, LT-5410 Ðiauliai<br />
Tel. (8 41) 51 00 19<br />
El. paðtas: info@elcomp.net<br />
Elektroskandia, UAB<br />
Linkmenø g. 15, LT-2005 Vilnius<br />
Tel. (8 5) 275 70 40, faks. (8 5) 275 70 41<br />
El. paðtas: mail@elektroskandia.lt<br />
Elektros darbai, UAB<br />
Jonavos g. 62A, LT-3000 Kaunas<br />
Tel. (8 37) 22 81 87, faks. (8 37) 79 28 88<br />
El. paðtas: vidmantas@ldarbai.balt.net<br />
Elinta, UAB<br />
Pramonës pr. 16E, LT-3031 Kaunas<br />
Tel. (8 37) 35 19 87, faks. (8 37) 45 27 80<br />
El. paðtas: info@elinta.lt<br />
Elmoda, J. Petronio firma<br />
Konarskio g. 4B, LT-2009 Vilnius<br />
Tel. (8 5) 239 55 66, faks. (8 5) 239 55 64<br />
El. paðtas: elmoda@post.omnitel.net<br />
Elmonta, UAB<br />
Motorø g. 6, LT-2038 Vilnius<br />
Tel. (8 5) 230 64 44, faks. (8 5) 213 54 88<br />
El. paðtas: gamelmonta@takas.lt<br />
Elpreka, UAB<br />
Draugystës g. 13A, LT-3031 Kaunas<br />
Tel. (8 37) 35 29 36, faks. (8 37) 35 12 35<br />
El. paðtas: elpreka@takas.lt<br />
Elstila, UAB<br />
Jonavos g. 62A, LT-3000 Kaunas<br />
Tel. (8 37) 20 58 02, faks. (8 37) 20 12 80<br />
El. paðtas: elstila@takas.lt<br />
Flamanda, UAB<br />
Draugystës g. 19, Kaunas<br />
Tel. (8 37) 35 06 81, faks. (8 37) 35 10 68<br />
El. paðtas: vytautas@flamanda.lt<br />
Gaudrë, UAB<br />
Ateities g. 10, LT-2057 Vilnius<br />
Tel. (8 5) 269 75 78, faks. (8 5) 279 61 63<br />
El. paðtas: info@gaudre.lt<br />
Gerhard Petri Vilnius, UAB<br />
Naugarduko g. 96, LT-2006 Vilnius<br />
Tel. (8 5) 239 52 09, faks. (8 5) 278 43 88<br />
El. paðtas: gerpetri@taide.lt<br />
www.neta.lt<br />
Hager Polo, UAB<br />
Laisvës pr. 77, Vilnius<br />
Tel. (8 5) 274 28 27, faks. (8 5) 274 28 38<br />
El. paðtas: info@hager.lt<br />
KTU<br />
Studentø g. 48, LT-3031 Kaunas<br />
Tel. (8 37) 35 12 16, faks. (8 37) 45 43 29<br />
El. paðtas: dekeaf@adm.ktu.lt<br />
Korgas, UAB<br />
P. Lukðio g. 19, LT-2600 Vilnius<br />
Tel. (8 5) 274 15 00, faks. (8 5) 274 15 01<br />
El. paðtas: korgas@tdd.lt<br />
Limatika, TÛB<br />
Jonavos g. 62a, LT-3000 Kaunas<br />
Tel. (8 37) 20 52 42<br />
El. paðtas: mail@limatika.lt<br />
Liumenas, UAB<br />
Metalistø g. 2, LT-5414 Ðiauliai<br />
Tel. (8 41) 54 00 60, faks. (8 41) 54 00 65<br />
El. paðtas: vliumenas@delfi.lt<br />
Miltronic, UAB<br />
Vileiðio g. 18, LT-2055 Vilnius<br />
Tel. (8 5) 278 03 90, faks. (8 5) 278 03 97<br />
El. paðtas: info@miltronic.lt<br />
Neiluva, UAB<br />
Naugarduko g. 41a, LT-2006 Vilnius<br />
Tel. (8 5) 215 15 60, faks. (8 5) 215 15 59<br />
El. paðtas: info@neiluva.lt<br />
Onninen Lit, UAB<br />
Savanoriø pr. 187, LT-2053 Vilnius<br />
Tel. (8 5) 232 22 40, faks. (8 5) 232 22 07<br />
El. paðtas: info@onninen.lt<br />
Respublikinis energetikø<br />
mokymo centras, VðÁ<br />
Jeruzalës g. 21, LT-2021 Vilnius<br />
Tel. (8 5) 237 45 77, faks. 269 71 66<br />
Rittal, UAB<br />
Meistrø g. 8, LT-2038 Vilnius<br />
Tel. (8 5) 210 57 27, faks. (8 5) 230 66 65<br />
El. paðtas: info@rittal.lt<br />
Schneider Electric Lietuva<br />
Þirmûnø g. 139, LT-09120 Vilnius<br />
Tel. (8 5) 247 77 77, faks. (8 5) 247 77 71<br />
www.schneider-electric.com<br />
Sintegra, UAB<br />
M. K. Èiurlionio g. 82, Vilnius<br />
Tel. (8 5) 233 04 04, faks. (8 5) 210 61 49<br />
El. paðtas: sintegra@sintegra.lt<br />
Skaidula, UAB<br />
Naugarduko g. 68B, LT-2006 Vilnius<br />
Tel. (8 5) 239 77 61, faks. (8 5) 239 77 78<br />
El. paðtas: office@skaidula.lt<br />
SLO, UAB<br />
Savanoriø pr. 187, 02300 Vilnius<br />
Tel. (8 5) 210 62 06, faks. (8 5) 232 30 77<br />
El. paðtas: mindaugas.anuzas@slo.lt<br />
Srovëtaka, UAB<br />
Ateities g. 21, LT-2035 Vilnius<br />
Tel. (8 5) 279 37 69, faks. (8 5) 237 51 82<br />
El. paðtas: srovetaka@takas.lt<br />
VGTU<br />
Saulëtekio al. 11, LT-2040 Vilnius<br />
Tel. (8 5) 274 50 30, faks. (8 5) 270 01 12<br />
El. paðtas: rastine@adn.vtu.lt
Elektros Erdvës Nr. 2 (4) 2004 geguþë-liepa<br />
43
Vilnius, Linkmenø g. 15, tel. (8 5) 275 70 40<br />
Kaunas, Savanoriø pr. 66, tel. (8 37) 32 51 00<br />
Klaipëda, Vilniaus pl. 8, tel. (8 46) 34 55 11<br />
www.elektroskandia.lt
Change language