naujienos - VšĮ Tautinių bendrijų namai

Spalio 12 d. NacionalinėjeM. K. Čiurlioniomenų mokykloje vykoketvirtasis Rytų Lietuvosmoksleiviųmeno saviraiškosfestivalis „RytųLietuvos žiedas –12“. Jame dalyvavoper 200 jaunųjųatlikėjų iš Šalčininkų,Švenčionių, Vilniaus,Trakų, Ukmergės rajonųbei Visagino miesto.p. 15Spalio 27 d. Visagine vyko XI Lietuvos tautiniųmažumų sekmadieninių mokyklų festivalisp. 11Spalio 26 d. LR Seimo Konstitucijos salėjevyko tarptautinė mokslinė konferencija „Vilnius– Baku: kultūrų tiltai“, skirta lietuvių literatūrosklasiko Vinco Krėvės-Mickevičiaus 130-osiomsgimimo metinėms.p. 12Nuo rugsėjo 28 d. iki spalio 17 d. Kaune aštuntą kartąvyko tradicinis tarptautinis rusų kultūros ir meno festivalis.Jo organizatorius – M. Dobužinskio rusų kultūros ir Slavųestetinio lavinimo centas – miesto visuomenei pristatėįspūdingą ir įvairią programą.p. 13Centro nuotr.Lapkričio 4 d. Klaipėdos koncertų salėje vykotautinių kultūrų festivalis. Jį pirmą kartą surengėKlaipėdos tautinių kultūrų centras.p. 14

Informacinis leidinysLeidžia Tautinių bendrijų namaiLeidžiamas nuo 2001 m.Leidybą finansuoja LR kultūros ministerijaLeidinį spaudai parengėRedakcinė komisijaAdresas: Tautinių bendrijų namai,Raugyklos g. 25, LT-01140 Vilnius.Tel./faksas (8~5) 216 04 08el.paštas. tbn@takas.ltISSN 2029-7394Tiražas: 200 vnt.Redakcinės komisijos nuomonėnebūtinai sutampasu autorių nuomoneMaketavoMindaugas MarkevičiusTurinysTautiniųbendrijųnaujienos2012Nr. 4 (43)AKTUALIJOSPatvirtinta Tautinių bendrijų taryba.............................................................................2Daugiakultūrės visuomenės aktualijos.........................................................................2J. Rumša, B. Gruževskis. Tautinė tapatybė: kiek ji svarbi ir aktuali šiandien?........4A. Pečiulytė. Kėdainiuose puoselėjamos geros kaimynystės tradicijos...................7J. Rumša. T. Zano biblioteka gręžiasi į tautines bendrijas.........................................9Tarptautinė konferencija „Lietuvos santykis su jos nelietuviška išeivija“............ 10J. Rumša. Bendrija tiesia kultūros tiltus tarp tautų.................................................. 12KULTŪRALietuvos tautinių mažumų sekmadieninių mokyklų festivalis Visagine............... 11Tarptautinis rusų kultūros ir meno festivalis Kaune............................................... 13Pirmasis tautinių kultūrų festivalis Klaipėdoje........................................................ 14A. Kairys. „Rytų Lietuvos žiedas“ vėl pražydo........................................................ 15Dailininkė Livija: tapyba – mano gyvenimas........................................................... 18NAUJIENOS, ĮVYKIAI, FAKTAIGarbės ženklas Irenai Veisaitei......................................................................................6Kultūrų dialogas tęsiamas..............................................................................................8Padėka už aktyvią veiklą.............................................................................................. 10Baltarusiai aptarė savo veiklą ..................................................................................... 17Lietuvių dainiui atminti .............................................................................................. 19TRADICIJOS IR PAPROČIAIJ. Rumša. Kalėdos, Kalėdos........................................................................................ 16NAUJOS KNYGOSApie mitus ir stereotipus – be išankstinių nuostatų................................................ 18Panerių dienoraštis primena....................................................................................... 19Kultūrų dialoge svarbu dialogo kultūra.................................................................... 19TAUTINĖS MAŽUMOS UŽSIENYJEMaskvoje atidarytas didžiausias pasaulyje žydų muziejus...................................... 20Berlyne atidengtas paminklas romams...................................................................... 20S U M M A R Y............................................................................................................ 20Tautinių bendrijų naujienos 2012 Nr.4 (43)1

AKTUALIJOSPatvirtinta Tautinių bendrijų tarybaKultūros ministro Arūno Gelūno2012 m. lapkričio 15 d. įsakymupatvirtinta trejiems metams Tautiniųbendrijų tarybos personalinėsudėtis. Ją sudaro 25 nariai, atstovaujantys19-kai tautybių.Nuo tautinės mažumos, kuriosskaitlingumas Lietuvoje viršija 100tūkstančių žmonių, renkami trys Tarybosnariai; nuo tautinės mažumos,kurios skaitlingumas Lietuvoje yra nuo10 tūkstančių iki 100 tūkstančių – duatstovai ir nuo tautinės mažumos, kuriosskaitlingumas Lietuvoje yra mažesnisnei 10 tūkstančių – vienas atstovas.Į Tarybą įėjo armėnų, azerbaidžaniečių,baltarusių, bulgarų, čečėnų, estų,graikų, gruzinų, karaimų, latvių, libaniečių,lenkų, romų, rumunų, rusų, totorių,ukrainiečių, uzbekų, vokiečių atstovai.Tautinių bendrijų tarybos nariai dalyvaujateisėkūros procesuose, įvairiosekomisijose ir darbo grupėse, atliekapatarėjo vaidmenį, sprendžiant strateginiustautinių mažumų tapatumo saugojimoir kultūros plėtotės klausimus, stebitarptautinių teisės aktų ir įsipareigojimųtautinių mažumų klausimais įgyvendinimąbei teikia dėl jų pasiūlymus,analizuoja įstatymų ir kitų teisės aktųprojektus, kuriuose numatoma spręstitautinių mažumų klausimus, siūloKultūros ministerijai paramos teikimotautinių mažumų organizacijoms ir tautiniųmažumų tikslinėms programomsprincipus ir prioritetus.Daugiakūlturės visuomenės aktualijosLapkričio 13 d. Vilniuje vyko tarptautinė konferencija „Daugiakultūrėvisuomenė: dabartis ir perspektyvos“, kurią surengė LR kultūrosministerija ir Vytauto Didžiojo universitetas.Daugiakultūriškumas, kultūrųįvairovė šiandien yra būdingi bruožaibeveik visoms pasaulio šalims, tarpjų ir Lietuvai.Pradėdamas konferenciją, kultūrosviceministras Stanislav Vidtmannpažymėjo, kad istoriškai Lietuva2 Tautinių bendrijų naujienos 2012 Nr.4 (43)Sergo Amirgulašvili - Lietuvos gruzinų kultūros draugijos „Iberija“pirmininko pavaduotojas;Ruslan Arutiunian - Lietuvos armėnų sąjungos narys;Liucia Bartkienė - Lietuvos rumunų kultūros bendrijos „Dačija“pirmininkė;Jelena Berežok - viešosios įstaigos „Slavų estetinio lavinimocentras“ pirmininkė;Larisa Dmitrijeva - visuomeninės organizacijos „Mūsų dialogas“pirmininkė;Hicham Ibrahim - Lietuvos libaniečių bendruomenės narys;Petko Ivanov - Lietuvos bulgarų bendruomenės „Madara“pirmininkas;Ela Kanaitė - Lietuvos rusų mokyklų mokytojų asociacijospirmininkė;Božena Karvelienė - asociacijos „Romų integracijos namai“ pirmininkė;Georgios Macukatov - Lietuvos graikų visuomeninių organizacijųasociacijos prezidentas;Aliaga Mamedov - Klaipėdos regiono azerbaidžaniečių draugijos„Azeris“ pirmininkas;Marytė Maslauskaitė - Kauno vokiečių bendrijos pirmininko pavaduotoja;Galina Miškinienė - Vilniaus apskrities totorių bendruomenės pirmininkė;Albert Narvoiš - Lietuvos lenkų sąjungos Vilniaus rajono skyriausnarys;Gunta Rone - Vilniaus latvių draugijos pirmininkė;Eminat Saijeva - Baltijos čėčėnų bendrijos pirmininkė;Gžegož Sakson - Lietuvos lenkų teisininkų sąjungos pirmininkas;Valentin Stech - Vilniaus baltarusių politinių kalinių ir tremtiniųbendrijos pirmininkas;Natalija Šertvytienė - Vilniaus ukrainiečių bendrijos pirmininkė;Romualdas Špakovskis - Lietuvos karaimų kultūros bendrijos narys;Leonid Tregub - Pabaltijo ukrainiečių asociacijos pirmininkas;Liia Urman - Lietuvos estų draugijos pirmininkė;Roman Voinickij - Lietuvos gudų visuomeninių organizacijų susivienijimopirmininkas;Vladislav Voinič - Viešosios įstaigos „Pasaulio vilniukų suvažiavimas“direktorius;Kuisio-oi Zujienė - Lietuvos uzbekų bendrijos „Pachtakor“ pirmininkė.formavosi kaip daugiatautė, daugiakultūrėir daugiakonfesinė erdvė. Čiašimtmečiais gyvena tokios bendruomenėskaip žydai, romai, totoriai,karaimai ir kitos bendruomenės.„Atkūrus nepriklausomybę, buvopasirinktas subalansuotas tautiniųmažumų integracijos modelis.Dauguma tradicinių bendruomeniųnarių gerai integruoti į socialinįekonominįšalies gyvenimą, mokavalstybinę kalbą, sėkmingai puoselėjasavo kultūrinį tapatumą“, - teigėviceministras.Tautinė šalies sudėtis darosi įvairesnė.2011 m. visuotinio gyventojųir būstų surašymo duomenimis, Lie-

tuvoje gyveno 154 tautybiųatstovai, o tautinėms mažumomspriklausantys asmenyssudaro 15,8 proc. šaliesgyventojų. Pernai į Lietuvąatvyko daugiau kaip 15 tūkst.imigrantų.„Todėl svarbu įvertintidaugiakultūriškumo tendencijasLietuvoje ir kitoseEuropos Sąjungos šalyse,aptarti galimus iššūkius didėjantkultūrų įvairovei irimigracijai, numatyti priemones,kurios padėtų užtikrintikultūrų dialogą šalyje“, - sakėS. Vidtmann.Irena Guidikova, EuroposTarybos Demokratiniovaldymo, kultūros ir įvairovėsklausimų direktorato atstovė,savo pranešime nagrinėjoEuropos Sąjungos šaliųdaugiakultūriškumo, imigracijosproblemas, pabrėžė tarpkultūrinėspolitikos, skirtingų kultūrų lygiateisiškumosvarbą, gebėjimą atsispirtineigiamiems reiškiniams.„Daugiakultūriškumas, kultūrųįvairovė, integracija reiškia didesnesgalimybes visuomenei. Įrodyta, kadįvairovė padeda priimti geresniusKonferencijos salėje.Iš kairės: prof. Šarūnas Liekis, kultūros viceministras Stanislav Vidtmann, Irena Guidikova,prof. Gintautas Mažeikis.sprendimus negu homogeniškumas.Tapatybės skirtumai turi būti gerbiami.Jei negerbsime vieni kitų kultūros,tai netarnaus bendram reikalui.Negalima atmesti galimybės kurti irbendrumą. Reikia kurti terpę įvairiomskultūroms susitikti. Tai gali būtidaroma ir švietimo, kultūros institucijose,reikia ugdyti tarpkultūrinį dialogąir kompetenciją“, - teigė I. Guidikova.TBN nuotraukosAKTUALIJOSPranešimuose buvo nagrinėjamitarpkultūrinės integracijos, daugiakultūrioLietuvos paveldo, Lietuvosžydų istorija.Konferencijoje buvo pristatytakitų šalių patirtis daugiakultūriškumosrityje: apžvelgta Latvijos tarpkultūrinėsintegracijos politika, daugiakultūriškumasBalkanų šalyse, musulmonųbendruomenių gyvenimo Europojepatirtis, populiarioji kultūra kaipJaponijos viešosios diplomatijosįrankis Vakaruose.Pranešimus konferencijojeskaitė prof. dr. Gintautas Mažeikis,prof. dr. Egdūnas Račius,doc. dr. Jurga Jonutytė, dr. AurelijusZykas, dr. Linas Venclauskas(visi VDU), Alfredas Jomantas(Kultūros paveldo departamentas),o taip pat mokslininkai išLatvijos, Kroatijos.Konferencijoje dalyvavo Lietuvosvalstybinių institucijų, tautiniųmažumų ir žmogaus teisiųsrityje dirbančių nevyriausybiniųorganizacijų, visuomenės atstovai,užsienio šalių ambasadųLietuvoje pareigūnai.TBN inf.Tautinių bendrijų naujienos 2012 Nr.4 (43)3

AKTUALIJOSTautinė tapatybė: kiek ji svarbiir aktuali šiandien?Rugsėjo 27 d. Lietuvos lenkų mokslininkų draugijair Baltstogės universiteto filialas Vilniuje surengėsostinėje tarptautinę mokslinę konferenciją „Lietuvoslenkai ar lenkai Lietuvoje? Tautinės tapatybės problemos(XIX – XXI a.)“. Apie konferencijoje nagrinėtasproblemas bei tautinės tapatybės klausimus kalbamėssu Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktoriumi,Lietuvos lenkų mokslininkų draugijos pirmininku socialiniųmokslų daktaru (HP) profesoriumi BoguslavuGruževskiu.Jonas RUMŠA- Tautinės tapatybės išsaugojimas,savo tautinių šaknų, etninėskilmės paieškos visada jaudinožmones. Ar sutinkate su šiuo teiginiu?- Pirmiausia reikėtų aptarti tautinėstapatybės charakteristiką. Tautinė tapatybėyra psichosocialinė kategorija.Tai nėra vien etninė kategorija. Priklausomainuo įvairių veiksnių, ji kintakartu su visuomenės raida. Tautinėtapatybė formuojasi žmogaus socializacijoslaikotarpiu, todėl tai yra labaiindividuali žmogaus charakteristika,t.y. asmens privataus apsisprendimorezultatas. Šiuo požiūriu, mano nuomone,labai neigiamai reikėtų vertintibandymus iš šalies spręsti apie kitųžmonių tautinę tapatybę. Kitų žmonių(gyventojų grupių) tautinės tapatybėsformavimas gali būti mokslinės analizės,mokslinių diskusijų objektu, bettikrai ne politinių sprendimų pagrindu.Tačiau reikėtų pažymėti, kad tautinėstapatybės klausimai ne visada vienodaijaudino žmones. Skirtingais istoriniaislaikotarpiais tautinė tapatybė įgydavoskirtingą reikšmę.Jeigu kalbėsime, pavyzdžiui, apieLietuvos Didžiosios Kunigaikštystės,kuri buvo daugiatautė valstybė, laikus,tai tada griežtų tautinės tapatybės atskyrimoribų buvo mažiau, nors asme-niškai žmonės labaitiksliai priskirdavosave vienai ar kitaitautinei grupei irpuoselėjo atitinkamastradicijas. Šiojeerdvėje dominavopolikultūrinė tikrovė,kuriai buvo būdingapakankamaiaukšta tolerancijair pakantumas, kaipdabar pasakytume,kultūrų įvairovė.Tais laikais tautinė tapatybė dažnaibuvo tapatinama su religine tapatybe.Boguslavas Gruževskis.- Kada tautinė tapatybė įgijodidesnės reikšmės?- Šie klausimai paaštrėjo, kai pradėjoformuotis ir stiprėti tautinėsavimonė. Lietuvoje tai būtų XX a.pradžios laikotarpis. Šį procesą vėliauvisaip skatino ir Europoje ant buvusiųimperijų griuvėsių besikuriančios tautinėsvalstybės, tarp jų ir Lietuva. Naujivalstybiniai dariniai sunkiai derinosisu neapibrėžta atskirų piliečių tautinebūsena. Tautinės tapatybės klausimaitada paaštrėjo.- Kiek jie aktualūs šiandien?- Jų aktualumas mūsų dienomismažėja. Tautinės tapatybės klausimainėra labai aukštos vertės socialiniameir politiniame diskurse. Jeigu kalbėsimeVlado Uznevičiaus nuotr.apie pasaulio, Europos tendencijas, taimatysime, kad multikultūrinė aplinka,globalizacijos procesai daro didelįpoveikį žmonių savimonei. Pavyzdžiui,Danijoje, Olandijoje labai sumažėjotautinės kultūros vaidmuo, ypač jaunimotarpe.Išvados būtų tokios: tautinė tapatybėyra kintamas reiškinys ir labaiindividualus. Žmogaus apsisprendimuidėl savo tautinės tapatybės įtakos galiturėti pragmatiniai interesai arba išoriniųveiksnių (pvz., tiesioginė ar netiesioginėprievarta) įtaka. Taip pat reikiapažymėti, jog besikeičiant socialinėmsir ekonominėms sąlygoms, kiekvienanauja karta savaip supranta tikrovę, otai atitinkamai įdaro įtaką ir tautinėstapatybės suvokimui.- Kokios tapatybės problemosbuvo keliamos konferencijoje?4 Tautinių bendrijų naujienos 2012 Nr.4 (43)

- Konferencijoje buvo nagrinėjamostapatybės problemos istoriniupožiūriu, siekiama jas aptarti, remiantisveikėjų, žinomų kaip Lietuvoskultūros atstovų, gyvenimu ir veikla.Pranešimuose, beje, aukšto moksliniolygio, kuriuos skaitė Lietuvosir Lenkijos mokslininkai, buvo analizuojamaVladislovo Zagorskio,Mykolo Romerio, Antano Vivulskio,Stanislovo Narutavičiaus, ČeslovoMilošo, Tadeušo Konvickio ir kitų pasaulėžiūra,gyvenimo pozicija, veikla.Šių žmonių negalima priskirti vienaiar kitai tautinei grupei. Jie buvolenkai pagal tautybę, bet pagal valstybėspriklausomybę laikė save Lietuvosdalimi, turėjo lietuviškumo elementųir aktyviai veikė Lietuvos labui.Tokiu būdu konferencijoje buvosiekiama ne tiek atsakyti į etninės tapatybėsklausimą, kiek pažiūrėti, kaipjį sprendė ir vertino minėti veikėjai,gyvenę vienoje ar kitoje epochoje. Otai leidžia geriau suvokti patį tautinėstapatybės fenomeną bei jo formavimąsi.- Kaip galėtumėte šių žmoniųpadėtį palyginti su Lietuvos lenkųpadėtimi šiandien?- Praėjo ne viena epocha nuotų laikų, kai gyveno minėti veikėjai,bet šiandien aš regiu tas pačiasproblemas. Lietuvos lenkų, manonuomone, negalima priskirti tik vienaiar kitai tautinei grupei. Specifika ta,kad daugelis jų nėra atvykę iš kitur,nėra imigrantai. Iš kitos pusės turiupažymėti, jog pasaulyje priimta atvykėliusnuo trečios kartos (t.y. anūkųkartos) laikyti autochtonais, t.y. vietosgyventojais.- Ką Jums reiškia tapatybėssąvoka?- Mano nuomone, tautinė tapatybėtai pirmiausia - atsakomybė.Atsakomybė mokėti kalbą, žinotitradicijas, bent vieną kitą dainą, pažintikultūrą, meną, žinoti šventes,papročius, svarbiausius istoriniusįvykius, tautos didvyrius ir pan. Aišku,pagal galimybes, dalyvauti tautiniųvertybių puoselėjime. Nors, kaip jauminėjau, tai gana privatus reikalas.Būtų logiška, kad jeigu pasisakomauž lenkiškas mokyklas, tai šeimosebūtų puoselėjama lenkiška kultūrair papročiai, tačiau šiuolaikinėje visuomenėje(ir ne tik Lietuvoje) tokionuoseklumo dažnai nėra ir šeimosemažai dėmesio skiriama tautinės tapatybėsformavimui.- Kokie faktoriai, Jūsų nuomone,turi daugiausia įtakos tautinėstapatybės formavimuisi?- Daugiausia įtakos turi tėvai(ypač motinos) bei santykiai šeimoje.Pavyzdžiui, mišriose šeimose vaikaspirmiausia išmoksta tą kalbą, kuri yragimtoji motinos kalba (aišku, jeigu jiją vartoja). Vaikas išgirsta pirmąsiaspasakas, dainas, lopšines. Atsirandakontaktas su kalba, o tuo pačiu sukultūra. Vertybės, nuostatos, suformuotosšeimoje, išlieka ilgus metus.Antra – tai mokykla. Mokykla turididelę įtaką vaiko tautinės tapatybėsformavimuisi (ypač jeigu silpna yrašeimos įtaka arba jos iš viso nėra),nors plačiai žinomi atvejai, kai vaikai,lankydami mokyklą ne gimtąja kalba,dėl šeimose puoselėjamų vertybiųišsaugojo savo tautinę tapatybę netneegzistuojant tautinei valstybei.Tautinės tapatybės formavimuisiLietuvoje turėjo ir turi įtakos religija,ypač katalikų bažnyčia. Verta prisiminti,kaip aktyvai Lietuvos tautiniameatgimime dalyvavo dvasiškiai.- Ar šiandien Lietuvoje lenkaituri problemų dėl tapatybėsišsaugojimo, ar yra kliūčių jaipuoselėti?- Realiai kalbant jokių kliūčiųnėra. Apie šeimos įtaką tapatybėsformavimuisi aš jau kalbėjau. Be to,lenkiškos mokyklos, pamaldos lenkųkalba bažnyčiose, visuomeninių organizacijųgausa, politinė partija. Iš tiesųyra daug erdvės tapatumui puoselėti.AKTUALIJOSTačiau yra įtampų, dėl kuriųlenkų tautybės mūsų šalies piliečiaijaučia tam tikrą diskomfortą. Lenkųvisuomeninių organizacijų vadovai,mokytojai, bendruomenės atstovaikelia keturis pagrindinius klausimus.Šiuo metu pagrindinę įtampąsukėlė lietuvių kalbos valstybinioegzamino padidinti reikalavimai.Mokyklų bendruomenės, mokiniųtėvai neprieštarauja, kad vaikai geriauišmoktų valstybinę kalbą, lietuviųkalbos programos būtų labiau integruotos,pamokas vestų aukštoskvalifikacijos lietuvių kalbos filologai.Tačiau lietuvių kalbos mokymotobulinimas turėtų būti vykdomaslaipsniškai, atitinkamai paruošiantmokyklų bendruomenę, užtikrinanttinkamą materialinę bazę ir atitinkamaivisas pastangas išdėstant pertam tikrą laiką. Naktinės mokesčiųreformos bei atsitiktiniai radikalūssprendimai atneša tik daugiau žalos,nei daro teigiamą įtaką atitinkamųprocesų raidai. Šiandien lenkiškosemokyklos yra kita problema. Teko išmokytojų girdėti, kad blogėja lenkųkalbos mokymosi lygis, kai nebelikovalstybinio lenkų kalbos egzamino.Toliau – tai vardų ir pavardžių beivietovardžių rašymas lenkų kalba, otaip pat žemės nuosavybės grąžinimoklausimai. Tačiau galima teigti, jogtiesiogiai šios problemos neturi įtakostautinės tapatybės formavimui, norsnetiesiogiai, aišku, daro įtaką tautiniamidentitetui (pvz., vietovardžiai argatvių pavadinimai tautinės mažumoskalba, ar vardo bei pavardės teisingasužrašymas ir pan.). Dėl to ES teisėsaktuose tautinių mažumų teisių užtikrinimui(taip pat ir jų gyvenamojojeaplinkoje) skiriama daug dėmesio.- Grįžkime prie konferencijojesvarstytų klausimų. Jūsų pranešimasbuvo apie lenkų ir Lenkijosįvaizdį Lietuvos visuomenėje.Koks šis įvaizdis?- Mūsų instituto atlikti tyrimaiparodė, kad Lietuvos visuomenėjeTautinių bendrijų naujienos 2012 Nr.4 (43)5

AKTUALIJOSir lenkai, ir Lenkija yra vertinamipakankamai teigiamai. Apskritai paėmussakyčiau net per gerai vertinami.Aš buvau nustebęs. Maniau, kad dėlpernai ir šiemet tvyrojusios įtampos,kurios susidarė dėl naujos Švietimoįstatymo redakcijos, o ypač dėl lietuviųkalbos egzamino, vaizdas busblogesnis.Yra 15-20 proc. žmonių, kaip ir betkurioje kitoje visuomenėje, kurie prisilaikolabiau konservatyvių pažiūrų. Taivyresnio amžiaus atstovai, jaunimaslinkęs griežčiau vertinti jų nuostatasneatitinkantį elgesį ir kt.Apie 10-15 proc. respondentųnorėtų gauti daugiau informacijosapie lietuvių ir lenkų santykius, apieLenkijos visuomenės gyvenimą ir pan.40 proc. apklaustųjų pažymėjo, kadnelabai norėtų daugiau žinoti. Kaipmatome, daug žmonių nesidomi šiaisklausimais. Juos galima suprasti. Jieužsiėmę savo darbais, turi savo rūpesčiųir interesų, gyvena savo gyvenimą.- Europoje priimta vadinamojipilietinė tautybė, t. y. kai etninėtautybė ir pilietybė sutapatinamos.Per Londono olimpiadą juodaodžiaisportininkai, atstovaujantys,pavyzdžiui, Prancūzijai, vadinamiprancūzais, Olandijai – olandais irt. t. Kaip yra mūsų šalyje?- Pasiremsiu savo asmeniniu pavyzdžiuir patirtimi. Kai, tarkime, ruošiuosikelionei į Nepalą ar į tas pačiasJAV ir pildau dokumentus vizai, tautybėsgrafoje rašau „Lithuanian”, t. y.„Lietuvis“. Taip yra visoje Europoje,nes kitaip būtų įnešta didelė painiava.Atsakęs į šį klausimą kitaip, gali turėtiproblemų paaiškinti, kas iš tikrųjų esi.Kartą Varšuvoje vienos konferencijoskuluaruose girdžiu apie mane kalbant:„Kas skaitys pranešimą?“ „Litwin zWilna“ („Lietuvis iš Vilniaus“). Europojetautinė tapatybė yra kaip ir privatusdalykas. Kai kuriose šalyse, taip patir Lietuvoje, per gyventojų surašymąnurodoma tautybė. O, pavyzdžiui,Prancūzijoje, jeigu turi pilietybę, ir pergyventojų surašymą nereikia nurodytisavo etninės kilmės.Pilietinė tautybė egzistuoja išoriniamelygmenyje. Tačiau vidiniamelygmenyje etniškumo reikšmė nemažėja.Kalbų, tautų įvairovė, daugiakultūriškumaspraturtina šalies gyvenimą,daro jį dvasiškai turtingesnį. Tuoturėtume didžiuotis ir sudaryti kuopalankesnes sąlygas tautiniams skirtumamsreikštis ir tuo pačiu mokytisjais pasinaudoti.- Kokias problemas čia matote?- Mane stebina kai kurių mūsųveikėjų siekis tapatinti Lietuvą tik sulietuviais. Tai net labai neatitinka tikrovės,lyg jie gyvena šiandien, bet remiasiXX a. pradžios filosofija. Oficialūsasmenys kalba apie globalią Lietuvą,kuri yra plečiama emigrantų sąskaita.Mes džiaugiamės, kad užsienio šalysemūsų piliečiams gerai sekasi, kad jiedirba, užima aukštas pareigas, perkanamus, gimdo vaikus. Tokiu būduplečiama Lietuva, pasaulyje atsirandadaugiau lietuviškumo.Iš kitos pusė, mes matome, kad tateritorija, kuri vadinasi Lietuva pagalsavo ribas, faktiškai turi vien lietuviškumoatspalvį. Tai nėra šiuolaikinispožiūris. Jis neatitinka tikrovės. Paimkimebet kurią pasaulio valstybę. Benedidelių išimčių, kiekvieną jų, taippat ir Lietuvą, kuria daugelio tautųatstovai ir džiaugiasi tuo. Politikaiturėtų būti lankstesni, skatinti kitųtautybių žmonių kūrybinį aktyvumą,gerbti skirtumus, kitoniškumą. LabiausiaiLietuva, kaip ir bet kuri kitapasaulio valstybė, laimės, kai joje busgera gyventi, dirbti ir kurti visiems,nepriklausomai nuo bet kokių išoriniųpožymių (amžiaus, lyties, tautybės,religinių įsitikinimų ar pan.). Viskas,kas trukdo, kas mažina šio tikslo pasiekimogalimybes, turi būti šalinama,o jau tikrai viešai smerktina.Pažiūrėkime į mūsų ateitį. Europosstatistikos biuras prognozuoja, kad2060 m. Lietuvoje gyvens tik 2,5 milijonožmonių. Iš jų apie 620 tūkst. galisudaryti 65 metų ir vyresni gyventojai.Darbingo amžiaus gyventojųskaičius gali sumažėti iki 1,5 milijono.Kas dirbs? Kas užtikrins pensinioaprūpinimo sistemos stabilumą?Gerai tai ar blogai, tačiau pasauliošalyse šios problemos sprendžiamosimigracijos pagalba. O, kaip Jūsžinote, imigrantai ne visada greitaiintegruojasi vietos bendruomenėje,tam reikia laiko ir kryptingų pastangų.Tokių perspektyvų fone tautinėspolitikos griežtinimas neatrodo labairacionaliai, greičiau net atvirkščiai.Todėl noriu tikėti, jog ateityje įtampųtautinių santykių lygmenyje Lietuvojebus dar mažiau. O sprendžiantšiuos klausimus, dominuos racionalios,demokratinės nuostatos, kuriųįgyvendinimas efektyviai tarnausvisoms šalies gyventojų grupėms irjų gerovei.NAUJIENOS, ĮVYKIAI, FAKTAIGarbės ženklas Irenai VeisaiteiLapkričio 18 d. vykusios Lietuvoskultūros centrų asociacijos konferencijos„Kultūros centrų strategija 2012-2032“, skirtos asociacijos veiklos10-mečiui paminėti, metu LR kultūrosviceministras Deividas Staponkus garbėsženklą „Nešk savo šviesą ir tikėk“įteikė Irenai Veisaitei, literatūrologei,teatrologei už kultūrų dialogo stiprinimą,tautinės ir religinės santarvėspuoselėjimą, visuomenės brandos irhumanistinių vertybių ugdymą.I. Veisaitė žinoma ir kaip teatrokritikė.TBN inf.6 Tautinių bendrijų naujienos 2012 Nr.4 (43)

Kėdainiuose puoselėjamos geroskaimynystės tradicijosKėdainiai – miestas turintis ne tik gražų ir išpuoselėtą senamiestį,bet ir turtingą daugiakultūrę praeitį. Nuo seno čia gyveno lietuviai,lenkai, rusai, vokiečiai, škotai, žydai. Einant amžiams, mieste nebelikoškotų ir vokiečių, žydų bendruomenė buvo sunaikinta Holokaustometu, sumenko lenkų ir rusų bendruomenės. Išlikusį daugiakultūrįkrašto paveldą stengiasi išsaugoti ir puoselėti Kėdainių daugiakultūriscentras, bendradarbiaudamas su vietos tautinėmis bendrijomis. Praėjusįrudenį Kėdainiuose įvyko net trys svarbūs renginiai, skirti rusųir žydų istorijos įprasminimui.Audronė PEČIULYTĖKėdainių daugiakultūrio centrovadovėĮamžintas didis reformatoriusRugsėjo 21 d. prie Kėdainių stačiatikiųViešpaties Atsimainymo cerkvėsbuvo atidengta atminimo lenta PiotruiStolypinui, kurio 150-osios gimimometinės minimos šiais metais.Idėjos iniciatoriais buvo Kėdainiųrusų kultūros klubas „Susitikimai“ irDaugiakultūris centras.Atminimo lentą sukūrėskulptorius RomasVilčinskas, architektas– kėdainietis VytautasUrbelis.P. Stolypinas – Rusijosministras pirmininkas(1906-1911), žymusreformatorius. Tarp jovykdytų reformų svarbiausia– agrarinė. IdėjųRusijos pertvarkymuiP. Stolypinas sėmėsi iriš gyvenimo Kalnaberžėjepatirties. Būsimasisreformatorius vaikystęnuo 1879 m. praleidotėvo Arkadijaus Stolypinoįsigytame ir pastatytameKalnaberžėsdvare, kur nuolat vykoatostogų ir kuriame gyvenojo šeima.P. Stolypinas – nea-Ant stendų eksponuojamose nuotraukose – prieškarioKėdainių žydų gyvenimo vaizdai.AKTUALIJOSbejotinai ryškiausias Kėdainių kraštostačiatikių bendruomenės atstovas.Tuo metu, kai gyvendavo Kalnaberžėje,P. Stolypinas su žmona buvoaktyvūs Viešpaties Atsimainymo cerkvėsparapijiečiai: aukodavo pinigus,vadovavo labdarybės organizacijai.P. Stolypino atminimo įamžinimoiškilmėse dalyvavo daug garbių svečių:Rusijos Federacijos užsienio reikalųministerijos atstovybės Kaliningrade,Rusijos ambasados Lietuvoje atstovai,Lietuvos generalinio konsulato Kaliningradekultūros atašė R. Senapėdis,Vilniaus A. Mickevičiaus bibliotekosdirektorius P. Zurlys, Kėdainių rajonomeras Rimantas Diliūnas ir kiti.Netekome, bet nepamiršomeRugsėjo 27 d. Daugiakultūriamecentre atidaryta nuolatinė ekspozicija„Bendrapiliečiai, kurių netekome“,skirta Antrojo pasaulinio karo sunaikintosKėdainių žydų bendruomenėsbei žydų gelbėtojų atminimui įamžinti.Šios ekspozicijos įrengimą rėmė RytųEuropos žydų kultūros ir istorijostyrimų centras.Daugiakultūriame centre aukštaiant sienos surašytos žinomos 1941 m.Kėdainiuose nužudytų žydų, suskirstytųšeimomis, pavardės - apie 1200.Patalpos viduryje įrengta šiuolaikiškaekspozicija su dviem kompiuteriųmonitoriais. Ant informacinių stendųAtminimo lenta žymiam Rusijos reformatoriuiP. Stolypinui Kėdainiuose.Tautinių bendrijų naujienos 2012 Nr.4 (43)7

AKTUALIJOSjuodame fone nuotraukos – prieškariožydų gyvenimo Kėdainiuose akimirkosir pokario metais po Holokaustolikę žydų paveldo objektai.Dar dvi ekspozicijos pusės skirtosKėdainių krašto gyventojams - žydųgelbėtojams bei Ješivos iš Miro miesto(Baltarusija) mokinių ir mokytojųišsigelbėjimo nuo holokausto istorijair jų buvimo pėdsakai Kėdainiuose. Šiekspozicija leis Daugiakultūrio centrolankytojams išsamiau susipažinti sužydų istorija Kėdainių krašte.„Turime išsaugotiskirtingumą“Spalio 6 d. Daugiakultūris centrasir Kėdainių rusų sekmadieninė mokyklamiestelėnus pakvietė į renginį„Sentikiai Lietuvoje. Geros kaimynystėsšimtmečiai“. Į renginį atvykę Kėdainiųkrašte, Panevėžyje ir Ibėnuose*gyvenantys sentikiai papasakojo apiejų tikėjimą, papročius ir gyvenimąLietuvoje. Jie pasidžiaugė, kad Lietuvojesentikiai jaučiasi laisvai, yra vienaiš tradicinių religinių konfesijų ir turitokias pačias teises kaip ir kitos.„Būdami skirtingi, mes visi su-NAUJIENOS, ĮVYKIAI, FAKTAIKėdainių rusų sekmadieninės mokyklos mokiniai.darome vieną visumą. Turime savoskirtingumą ir išsaugoti – negalimevisų paversti rusais, lietuviais ar darkuo. Žmogų galime gerbti tada, kaijis išsaugo savo šaknis“, - sakė Panevėžiosentikių cerkvės šventikasNikolajus Vladimirovas.Renginyje lietuvius, rusus ir lenkusapjungė dainos - rusiškas atlikoKultūrų dialogas tęsiamasRugsėjo 14 d. LR Seime vyko tarptautinė konferencija „ŠiaurėsAtėnai: kultūros dialogas tarp Rytų ir Vakarų“.Konferencijos dalyvius sveikinoLR Seimo narys, Seimo Tarpparlamentiniųryšių su Graikija grupėspirmininkas dr. Gediminas Navaitis,Ukrainos ambasadorius LietuvojeValerijus Žovtenko. Konferencijojedalyvavo Baltarusijos, Graikijos,Kazachstano, Rusijos ambasadų Lietuvojeatstovai.Savo pranešimuose Lietuvos,Graikijos, Serbijos, Rusijos, Bulgarijosir kitų šalių mokslininkai nagrinėjoBizantijos istorinį ir kultūrinį palikimą,jo įtaką pasaulio raidai, Juodosiosjūros graikų istoriją, Vakarų ir Rytųkrikščionybės klausimus, senosios8 Tautinių bendrijų naujienos 2012 Nr.4 (43)Daugiakultūrio centro nuotraukosKėdainių rusų sekmadieninės mokyklosmokiniai, lenkiškas - Kėdainiųlenkų ansamblis „Issa“, o lietuviškas- Krakių kultūros centro folkloroansamblis.*Ibėnų kaimas yra Vandžiogalos seniūnijoje(Kauno r.). Ten kadaise buvo gausisentikių bendruomenė.Graikijos žinomumą Lietuvoje ir kt.Kitą dieną Tautinių bendrijų namuosevyko folkloro grupių iš Baltarusijos,Lietuvos, Ukrainos festivalis.Šios grupės dalyvavo ir tomis dienomissostinėje vykusioje Tautų mugėje.Vilniaus savivaldybėje buvo atidarytaUkrainos fotomenininkėsTatjanos Mitaki fotografijų paroda.Joje taip pat buvo eksponuojamiMoldovos, Graikijos, Armėnijos, Baltarusijos,Latvijos fotomeistrų darbai.„Konferencija „Šiaurės Atėnai:kultūros dialogas tarp Rytų ir Vakarų“– tęstinis Graikų bendruomenėsLietuvoje „Pontos“ projektas. Kitąmetsueis dešimt metų, kai surengėmepirmąją konferenciją, o šiemetsurengta aštuntoji. Jose pranešimusskaitė mokslininkai iš penkiolikosšalių, koncertavo folkloro grupės,buvo surengtos parodos iš šešių šalių“,- „Tautinių bendrijų naujienoms“sakė šios bendruomenės pirmininkasGeorgios Macukatov.„Pontos“ vienija graikus, išeivių išJuodosios jūros baseino, Trapezundokrašto, XIX a. pabaigoje – XX a.pradžioje, palikuonis. Lietuvoje jieapsigyveno po Antrojo pasauliniokaro. Pasak G Macukatovo, šiuo metumūsų šalyje yra per du šimtus graikųpontiečiųšeimų, kurių dauguma yramišrios.TBN inf.

T. Zano biblioteka gręžiasi į tautines bendrijasJonas RUMŠASudomino bendrijasSpalio 23 d. gruzinų svetainėjeVilniuje sostinės Tomo Zano bibliotekosir Tautinių bendrijų namų darbuotojaisusitiko su Lietuvos gruzinųbendruomenės atstovais.Renginyje šios Pietų Kaukazotautos žmonės, kurių jau antroji kartagyvena Lietuvoje, pasakojo apie savogyvenimą mūsų šalyje, integravimąsi įvisuomenę, lietuvių kalbos mokymąsi,dviejų tautų tradicijas, papročius ir kt.Pokalbio pertraukų metu skambėjoNacionalinės M. K. Čiurlioniomenų mokyklos moksleivės altistėsMonikos Kiknadzės ir muzikantoTomo Dobrovolskio atliekamosmelodijos.Svetingumu ir tostais garsėjantysgruzinai vaišino savo nacionaliniupatiekalu – chačapuri. Tiesa, šį kartątostų nebuvo.Šis renginys – vienas iš projekto„Bendraukime, pažinkime ir keiskimės“,kurį šiemet bendrai vykdėT. Zano biblioteka ir Tautinių bendrijųnamai. Jo tikslas – propaguotiLietuvoje gyvenančių tautų istoriją,kultūrą, tradicijas, papročius, skatintitoleranciją, mažinti atskirtį, stiprintikultūros įstaigų ir tautinių bendrijųbendradarbiavimą.Anksčiau įvyko susitikimai su rusųir baltarusių bendruomenių atstovais,kurių nuomone, projektas įdomus irreikalingas.Vilkina klerkai„Idėja vykdyti tokį projektą atėjotarsi savaime. Ne vienerius metusbendradarbiaujame su Tautinių bendrijųnamais, kurie, beje, yra mūsųkaimynai, kartu esame surengę keletąparodų. Mūsų daugiatautėje visuomenėje,ypač jaunimo tarpe, svarbuįvairiomis priemonėmis propaguotitolerancijos, pagarbos įvairiomskultūroms idėjas. Manome, kad bibliotekasavo darbo formomis irgigali pasitarnauti kilniam tikslui“, -„Tautinių bendrijų naujienoms“ sakėT. Zano bibliotekos vyr. bibliotekininkėAušra Gražulienė.Minėtu projektu darbas su tautinėmisbendrijomis nesibaigia.A. Gražulienė jau yra parašiusi ir pateikusiVilniaus miesto savivaldybeinaują tęstinį projektą „Po Vilnių – suknyga“.Groja Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos moksleivė Monika Kiknadzė.Editos Ratkuvienės nuotr.Aušra Gražulienė.AKTUALIJOSPagal jį numatoma su tautiniųbendrijų atstovais aplankyti muziejus,skverus, atminimo lentas ir kitusobjektus, kurie yra susiję su lietuvių irkitų tautų rašytojų, poetų kūryba beigyvenimu mūsų sostinėje.„Šiose netradicinėse erdvėseskaitysime kūrėjų knygų ištraukas,išplėsime projekte dalyvaujančiųžmonių literatūrinį akiratį. Jukkasdien skubėdami, paskendę nuolatiniuoserūpesčiuose, nepagalvojame,kad šiame name gyveno, šiagatve vaikščiojo iškili asmenybė,nors dažnai čia vaikštome“, - teigėA. Gražulienė.Tiesa, Aušra apgailestavo, kad bibliotekosparašyti projektai mėnesiųmėnesiais guli savivaldybės klerkųstačiuose, kol jie teikiasi paskelbtisavo verdiktą. Pavyzdžiui, projektą„Bendraukime, pažinkime ir keiskimės“biblioteka savivaldybei pateikėpernai gruodžio mėnesį, o rezultatussužinojo tiktai šių metų pavasarį.Tautinių bendrijų naujienos 2012 Nr.4 (43)Vlado Uznevičiaus nuotr.9

AKTUALIJOSTarptautinė konferencija „Lietuvossantykis su jos nelietuviška išeivija“Lapkričio 22 d.Vilniaus lenkų kultūros namuose (VLKN) vyko LRkultūros ministerijos kartu su VLKN surengta tarptautinė konferencija„Lietuvos santykis su jos nelietuviška išeivija“.Konferencijos salėje.Sveikinimo žodį susirinkusiemstarė LR užsienio reikalų ministerijosUžsienio lietuvių departamento ambasadorėypatingiems pavedimamsGintė Bernadeta Damušis bei buvusipirmoji Tautybių departamento prieLR Vyriausybės direktorė ambasadorėHalina Kobeckaitė. LR kultūros ministropareigas laikinai einančio ArūnoGelūno vardu konferencijos dalyviuspasveikino ministro patarėjas ImantasMelianas.Savo pranešime I. Melianas pažymėjo:„Galime tik žavėtis šiais žmonėmis,kurie, gyvendami skirtingosepasaulio šalyse ir nebūdami lietuviųtautybės, ne visuomet mokėdami lietuviškaiir dažnu atveju net niekadnebuvę Lietuvoje, išlieka mūsų šaliesbičiuliais ir jos vardo garsintojais. Irlabai gaila, kad iki pastarojo laikotarpioLiepos 19 d. Tautinių bendrijųnamuose vykusio Tautinių mažumųreikalų koordinavimo komisijos posėdžiometu Ministras PirmininkasAndrius Kubilius įteikė Padėkos raštąTautinių bendrijų tarybos pirmininkuiMahirui Gamzajevui.Vyriausybės vadovas padėkojoM. Gamzajevui „už ilgametį darbąLietuva neturėjo artikuliuoto požiūrioį šiuos žmones, kuriuos galima būtųpavadinti „pamirštais mūsų bendrosTėvynės vaikais“, jokios vienaip arbakitaip apibrėžtos politikos jų atžvilgiu.Turbūt esame labai turtinga irvisko pertekusi valstybė, jei galimesau leisti ignoruoti patį brangiausią –žmogiškąjį turtą. Juk be sistemingosparamos ir elementaraus dėmesio išmūsų valstybės pusės visi šie simpatijosir sentimentų Lietuvai žiburėliaikartoms keičiantis gali užgesti, ir jaunebus kam perimti tos ištikimybėsAtminimui estafetės. Nežinau, kokianauja arba jau egzistuojanti Lietuvosvalstybės institucija privalės imtisšitos nelengvos, tačiau garbingos misijos– ryšių su nelietuviška mūsų išeivijaužmezgimo, palaikymo ir stiprinimo,tai jau ne konferencijos kompetencija,Padėka už aktyvią veikląpuoselėjant Lietuvoje gyvenančiųtautinių bendrijų tapatumą, jų kultūrą,skatinant visų Lietuvos piliečiųtarpusavio toleranciją ir pasitikėjimą“.„Nuo pat Atgimimo Jūs draugesu kitais tautinių bendrijų atstovaiskūrėte Lietuvą, nepamiršdami ir savošaknų, kurios praturtino mūsų valstybę.Jūs drauge kūrėte daugiakultūrę,10 Tautinių bendrijų naujienos 2012 Nr.4 (43)TBN nuotr.tačiau akivaizdu, kad tai būtina daryti.Tikėkimės, kad mūsų renginys bus tasnedrąsus pirmasis žingsnis, kuris padėsužpildyti šią spragą, susidariusią laike,atstumuose ir žmonių širdyse“.Konferencijoje pranešimus taippat skaitė Didžiojo Seimo palikuoniųdraugijos maršalka Andrzej Jan Krzyžanowski(Varšuva), TV žurnalistas,Lietuvos žydų bendruomenės valdybosnarys Vitalijus Karakorskis, Balstogėsuniversiteto Istorijos instituto dėstytojasdr. Artur Konopacki, Balstogėsuniversiteto Vilniaus filialo dėstytojadr. Elžbieta Kuzborska, Iš Lietuvoskilusių vokiečių bendrijos pirmininkasHardy Mett (Leonberg, Vokietija),„Izraelitos“ asociacijos pirmininkas JokūbasKacas (Haifa, Izraelis), VilniausJono Pauliaus II gimnazijos direktoriusAdamas Blaškevičius ir Mykolo Romeriouniversiteto dėstytojas, Lietuvostotorių bendruomenių sąjungos pirmininkasdr. Adas Jakubauskas.Konferencijos pabaigoje iš jospranešėjų, taip pat H. Kobeckaitėsir Vilniaus vokiečių bendruomenėspirmininko Ervino Peteraičio buvosudaryta Ryšių su kitataute Lietuvosišeivija plėtojimo komiteto iniciatyvinėgrupė, kuri rūpinsis tolesnešios iniciatyvos sklaida. Iniciatyvinėsgrupės koordinatoriumi išrinktasI. Melianas.LR kultūros ministerijos informacijadaugiatautę Lietuvą, kurioje gera gyventivisiems. Jūsų nuoširdus darbas,gebėjimas sutelkti bendraminčius,generuoti idėjas ir priimti ryžtingussprendimus, Jūsų sėkmingo vadovavimoTautinių bendrijų tarybai pavyzdyssuteikia vilties, kad sugebėsimenutiesti kelius į tolerantišką SėkmėsLietuvą“, - pažymima Padėkoje.

KULTŪRALietuvos tautinių mažumų sekmadieniniųmokyklų festivalis VisagineSpalio 27 d. Visagine vyko XI Lietuvos tautinių mažumų sekmadieniniųmokyklų festivalis. Šį kartą jame dominavo lėlių tema.Sužinojo daug naujoFestivalį pradėjo pučiamųjų orkestras„Panevėžio garsas“ edukacineprograma „Instrumentaisgroja lėlės“. Orkestro instrumentuspristatė Panevėžio lėlių vežimoteatro aktoriai, scenoje ekspromtukurdami muzikinius spektakliusimprovizacijasir patrauklia formapasakodami vaikams apie muziką, josinstrumentus, teatrą ir lėles.Suvažiavo iš visos LietuvosFestivalio dalyviai į šventę atvykoiš įvairių Lietuvos miestų ir rajonų,kuriuose veikia sekmadieninės tautiniųmažumų mokyklos. Ant autobusų,atvežusių jaunuosius atlikėjusį festivalį, mirgėjo Vilniaus, Kauno,Klaipėdos, Marijampolės, Alytaus,Kėdainių, Trakų transporto įmoniųpavadinimai.Festivalio šeimininkams visaginiečiamsatstovavo Visagino kultūroscentro „Gimtosios mokyklos“tautinių mažumų kalbų klasių kolektyvai.Scenoje skambėjo armėnų, vokiečių,ukrainiečių, karaimų, romų,baltarusių, rusų, totorių dainos,šokių melodijos.Lėlių tema atsispindėjo ir pagrindiniamefestivalio koncerte. Jo metuA. Sent-Egziuperi sukurtas ir visopasaulio vaikams gerai pažįstamasMažasis Princas kartu su vedančiuojuvisus kvietė į tautinių lėlių ir jųteatro istorijos pasaulį.Pasaulio tautų lėlėsFestivalio metu veikė LiudmilosSazonenkovos paroda „Lėlėspasaulio tautų kostiumais“. Visaginietėskolekcijoje – gražuolės išviso pasaulio: Lietuvos, Baltarusijos,Moldovos, Latvijos, Estijos, Rusijos,Vokietijos, Olandijos, Prancūzijos,Anglijos, Airijos, Liuksemburgo,Italijos, Ispanijos, Indijos, Tailando,Japonijos, Kinijos, Indonezijos, Filipinų,Naujosios Zelandijos, Havajų,Skandinavijos, Amerikos ir Afrikosšalių.Parodoje buvo galima sužinotidaug naujo ir įdomaus. Joje taip patbuvo pristatyti atvirukai, kuriuosevaizduojami įvairių tautų žmonėsnacionaliniais kostiumais.Veikė kūrybinės dirbtuvės „Tautinėlėlė“. Čia vaikai, padedamiauklėtojų, kūrė lėles, įvairius žaislusir pagamintus savo rankomis suvenyrusgalėjo parsivežti namo.TBN inf.Tautinių mažumų sekmadieninių mokyklų festivalio akimirkos.Vitalijaus Bogdanovičiaus nuotraukosTautinių bendrijų naujienos 2012 Nr.4 (43)11

AKTUALIJOSBendrija tiesia kultūros tiltus tarp tautųSpalio 26 d. LR Seimo Konstitucijos salėje vyko tarptautinėmokslinė konferencija „Vilnius – Baku: kultūrųtiltai“, skirta lietuvių literatūros klasiko Vinco Krėvės-Mickevičiaus 130-osioms gimimo metinėms. Ją Lietuvosazerbaidžaniečių bendrijos iniciatyva taip pat rengė LRSeimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, Lietuvosmokslų akademija ir Tautinių bendrijų namai.Jonas RUMŠA„Įsiliejo į daugiatautękultūrą“Seimo Pirmininkė Irena Degutienėkonferencijos dalyviams atsiuntėsveikinimą, kuriame pabrėžiama, kad„lietuvių literatūros klasikas VincasKrėvė-Mickevičius vienuolika metųgyveno ir kūrė Azerbaidžano sostinėje,glaudžiai įsiliejęs į daugiatautękultūrą, atradęs jos grožį, kad vėliaušią unikalią patirtį panaudotų savokūryboje. Taip rašytojo kūriniuose,šalia knygų, skirtų Lietuvos istorijaiir nūdienai, padavimams ir tikrovei,radėsi nepakartojama ir talentingakūryba pagal azerbaidžaniečių istorijąir tautosaką, mitologiją ir tikėjimą“.„Kitas, ne mažiau svarbus klasikoįnašas į mūsų kultūrą ir geresnį mūsųtautų tarpusavio supratimą – taikultūrinio dialogo tarp Lietuvos irAzerbaidžano, tarp Vakarų ir Rytų pa-Konferencijos metu veikė knygų paroda.vyzdys, skatinantis skirtingųcivilizacijų bendravimąpasaulinės globalizacijoskontekste,įtvirtinant ilgaamžiusistorinius, kultūriniusir visuomeninius-politiniusryšius, stiprinantnepriklausomos Lietuvosir Azerbaidžanotarpvalstybinius santykius“,- sakoma Seimovadovės sveikinime.I. Degutienė dėkojovisiems, kurių darbaitęsia šį dialogą ir tvirtina šį ryšį,kurių dėmesys ir pastangos suteikiaV. Krėvės-Mickevičiaus atminimuiir vardo įamžinimui naujų atspalvių,ir taip didina lietuvių ir azerbaidžaniečių,Lietuvos ir Azerbaidžanobendravimą ir pasitikėjimą. „Atskiružodžiu noriu padėkoti Lietuvos azerbaidžaniečiųbendrijos pirmininkuiLietuvos azerbaidžaniečių bendrijos pirmininkas literatūrologasMahiras Gamzajevas daug metų studijuoja V. Krėvės-Mickevičiausgyvenimą ir kūrybą, yra išvertęs lietuvių autorių kūriniųį azerbaidžaniečių kalbą, aktyviai prisideda prie dviejų šaliųkultūrinių ryšių stiprinimo.Bendrijos nuotraukos.Mahirui Gamzajevui, tyrinėjusiamV. Krėvės-Mickevičiaus visuomeninę,kultūrinę ir diplomatinę veikląAzerbaidžane“, - pažymima SeimoPirmininkės sveikinime.Čia jis tapo KrėveV. Krėvė-Mickevičius Azerbaidžanepraleido beveik vienuolikametų, nuo 1909 m. iki 1920 m. Čiarealinėje mokykloje jis dėstė rusųkalbą ir literatūrą, aktyviai dalyvavomiesto visuomeniniame ir kultūriniamegyvenime.M. Gamzajevas pranešime „VincoKrėvės Azerbaidžanas: žvilgsnis išBaku“ pažymėjo, kad būtent čia jistapo Krėve, įrašė ne tik į lietuvių, betir į pasaulinę literatūrą dideliu talentupažymėtų daugybę puslapių.Svarbu, kad toli nuo Lietuvos,daugiakultūrėje Baku aplinkojeV. Krėvė galutinai grįžo prie savoetninių šaknų, parašė tokius kūriniuskaip „Dainavos šalies senų žmoniųpadavimai“, „Šarūnas“, „Skirgaila“.12 Tautinių bendrijų naujienos 2012 Nr.4 (43)

Kartu V. Krėvė giliai domėjosi azerbaidžaniečiųliteratūra ir kultūra.„V. Krėvė žadino mokinių tautinįsąmoningumą, pasakojo jiems apieazerbaidžaniečių kalbos kilmę, apiesenąją Azerbaidžano kultūrą, primindavoįžymiųjų azerbaidžaniečiųpoetų ir mąstytojųNizami, Chagani, Nesimi,Fizuli vardus, apibūdindamasjų įnašą į pasaulinėspoezijos ir filosofinės mintieslobyną, jų kūrybos įtakąEuropos literatūrai“, - teigėM. Gamzajevas.V. Krėvė studijavo Kaukazotautų folklorą ir tapoRytų etnokultūros žinovu.Visa tai atsispindėjo rašytojokūryboje, ypač jo knygose„Azerstano šalis“, „Dainaapie arą“, „Moteris“,epopėjoje „Dangaus ir žemėssūnūs“. Visi šie kūriniai, pasakM. Gamzajevo, žymiai praturtino lietuviųnacionalinę literatūrą, per šiuoskūrinius lietuvių literatūroje atsiradonauja tematika, originalus kūrybinisstilius, rytietiškas koloritas ir dvasia.„V. Krėvės Rytų kultūrų ir religijųmotyvais parašytų kūrinių koncepcijapuikiai atitinka dabartinės EuroposNuo rugsėjo 28 d. iki spalio17 d. Kaune aštuntą kartą vyko tradicinistarptautinis rusų kultūros irmeno festivalis. Jo organizatorius –M. Dobužinskio rusų kultūros ir Slavųestetinio lavinimo centas – miestovisuomenei pristatė įspūdingą irįvairią programą. Beje, visi festivaliorenginiai buvo nemokami.Festivalį pradėjo Maskvos kamerinismuzikinis teatras „El Art“, pakvietęsžiūrovus į koncertą, kuriameskambėjo senoviniai slavų motyvai.Tarptautinių konkursų laureatai– instrumentinis ansamblis „Style“ir solistas Michailas Gavrilovas išPeterburgo žiūrovus pakvietė į vakarąSąjungos Rytų partnerystės politiką ir„Europa be sienų“ tendencijas. Ta patikoncepcija taip pat sėkmingai įsilieja įLietuvos ir Azerbaidžano įvairiapusiškobendradarbiavimo strategiją. TokieV. Krėvės kūriniai skatina aktyvesnįAzerbaidžano sostinėje Baku V. Krėvė-Mickevičius praleido beveikvienuolika metų, kurie buvo labai svarbūs jo kūrybai ir pasaulėžiūrai.geografiškai nutolusių kultūrų dialogąir prisideda prie naujų bendradarbiavimoformų kūrimo, plėtoja Lietuvoskultūrinius ryšius su Azerbaidžanu irkitomis Rytų valstybėmis“, - pažymėjoM. Gamzajevas.Knygos suartina tautasKonferencijos metu veikė knygųparoda „Literatūrų tiltai“, kurią sudarėtrys dalys.Vienoje – „Lietuviškas žodisAzerbaidžane“ – eksponuotos lietuviųrašytojų knygos azerbaidžaniečiųkalba, išleistos Baku. Tarp jų – PetroCvirkos, Alfonso Maldonio,Raimondo Kašauskokūriniai, du lietuvių poezijosalmanachai.Kitas parodos skyrius– „Azerų žodis Nemunokrašte“ – buvo skirtasazerbaidžaniečių rašytojųkūrybai, išleistai lietuviųkalba. Penkias čia eksponuotasknygas į lietuviųkalbą išvertė tiurkų kalbųspecialistė Halina Kobeckaitė.Ji dalyvavo ir kalbėjokonferencijoje.Atskirą parodos dalįsudarė knygos apie V. Krėvės-Mickevičiausgyvenimą ir veikląAzerbaidžane.Reikia pažymėti, kad dėl vietosstokos buvo eksponuota tik dalisliteratūros minėta tematika.Visos knygos, išskyrus keletą,kurias pateikė Lietuvių literatūros irtautosakos institutas, buvo iš asmeninėsM. Gamzajevo bibliotekos.Tarptautinis rusų kultūros ir meno festivalis Kaune„Rusiško romanso sode“ Kaunovalstybinėje filharmonijoje.Įdomią programą parodė folkloroansamblis „Rosiči“ ir šokių teatras„Karusel“.Buvo atidarytos Violetos Ozun(Latvija) autorinių lėlių ir SvetlanosOvinovos iš Peterburgo moterų portretųparodos.Jaunimui festivalio dienomis buvosurengta speciali edukacinė programa.***Lapkričio 16 d. Kauno M. Dobužinskiorusų kultūros centre atidarytatautinių mažumų dailininkų tapybosdarbų paroda „Miestų dialogas“, kuriojesavo kūrinius pristatė baltarusių,AKTUALIJOSlenkų, rusų, ukrainiečių ir armėnų tautybiųmenininkai, gyvenantys Kauneir Vilniuje.Parodoje eksponuoti VladimiroGolubo, Armeno Babajano, VladimiroPustovojaus, Aleksandro Osino,Elenos Berežok, Viktoro Šatunovo,Vladislavo Lavrinovičiaus, AleksandroPoklado, Tadeušo Romanovskiokūriniai.Tai įvairios tematikos, žanrų, skirtingosatlikimo manieros ir technikosdarbai. Tačiau juos visus jungia pagrindinėtema – tai įvairių tautų atstovųdvasinis ryšys su Lietuva, skirtingųkultūrų susipynimas.TBN inf.Tautinių bendrijų naujienos 2012 Nr.4 (43)13

KULTŪRAPirmasis tautinių kultūrų festivalis KlaipėdojeLapkričio 4 d. Klaipėdos koncertų salėje vyko tautiniųkultūrų festivalis. Jį pirmą kartą surengė Klaipėdostautinių kultūrų centras.Nemokamame šventiniame koncerte savo veiklą pristatėir parodė nuotaikingą programą uostamiesčio rusų, totorių,ukrainiečių, armėnų, baltarusių, azerbaidžaniečių, latvių,vokiečių, žydų, lenkų bendruomenės.Festivalio metu veikė šių tautinių mažumų tautodailėsir nacionalinio paveldo paroda. Joje buvo eksponuojamirankdarbiai, lėlės tautiniais drabužiais, paveikslai ir kt.Gurmanai galėjo paragauti įvairių tautų nacionaliniųpatiekalų, gėrimų.Festivalis sulaukė didelio visuomenės susidomėjimo. Salėbuvo pilnutėlė žiūrovų, kurių nemažai buvo pasipuošętautiniais drabužiais.Kaip pažymėjo Klaipėdos savivaldybės tautinių mažumųbendruomenių tarybos pirmininkas Fliur Šaripov,miesto Tautinių kultūrų taryba palaikė festivalio idėją.Rusijos generalinis konsulas Klaipėdoje VladimirasMalyginas linkėjo, kad festivalis taptų tradiciniu ir pometų tautinės bendruomenės parodytų žiūrovams naująprogramą.Festivalį rėmė Klaipėdos miesto savivaldybė, LRkultūros ministerija.TBN inf.Nuotraukose: pirmojo tautinių kultūrų festivalioKlaipėdoje vaizdai.Vytauto Petriko nuotraukos (www.kl.lt)14 Tautinių bendrijų naujienos 2012 Nr.4 (43)

„Rytų Lietuvos žiedas“ vėl pražydo...Spalio 12 d. Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menųmokykloje vyko ketvirtasis Rytų Lietuvos moksleiviųmeno saviraiškos festivalis „Rytų Lietuvos žiedas – 12“.Jame dalyvavo per 200 jaunųjų atlikėjų iš Šalčininkų,Švenčionių, Vilniaus, Trakų, Ukmergės rajonų bei Visaginomiesto.Alfonsas KAIRYSAtspindėjo daugiatautį kraštąRytų Lietuva – daugiatautis kraštas.Jo etninė įvairovė atsispindėjo ir šventėsmeninėje programoje.Koncerto pradžioje nuskambėjoTrakų meno mokyklos fanfarų orkestrosveikinimas, kurį lydėjo NacionalinėsM. K. Čiurlionio menų mokyklosetno-roko grupė.Švenčionių meno mokyklos vaikųdainų ir šokių ansamblis „Aukštaitukas“atvežė „Jadvygos polką“ ir šokį„Pašaipinė“.Žiūrovai šiltai sutiko ir Nemenčinėstautinių šokių ansamblio „Perla“dalyvius, sušokusius lenkų liaudiesšokius „Kujawiak“ ir „Oberek“.Vilniaus Pranciškaus Skorinosvidurinės mokyklos mokinė KsenijaDainuoja mažieji totoriai.Miloš atliko baltarusišką dainą „Volbušuje“, solistas iš Visagino ErnestasBrazovskis – „Tikėk svaja“.Įdomūs buvo totorių, žydų, rusųatlikti meniniai numeriai.Kai Artūro Noviko džiazo mo-kyklos vokalinio ansamblio„Color Jazz“dalyviai dainavoM. Noviko ir A. Saulynodainą, jiems pritarėvisa salė. Simboliška,kad festivaliodaina tapo A. Novikoaranžuoti posmai„Giedu dainelę“. Jižiūrovus tarsi nukėlėį tuos laikus, kai„ant tų kalnų ąžuolaišventi stovėjo“, kai„tenai per amžius Lietuva buvo“.„Tai buvo įspūdinga šventė,skirta ir valstybinei, ir Lietuvoje gyvenančiųtautinių mažumų kalbomspagerbti, jų kultūroms parodyti. Manau,kad šio festivalio tradicija turibūti tęsiama“, - šventės uždarymesakė kultūros viceministras StanislavVidtmann.Romo Vorevičiaus nuotraukosŠventė vėl atgijoPrie festivalio „Rytų Lietuvosžiedas – 12“ programos ne vieną mėnesįdirbo įvairių institucijų atstovai.Šventės scenarijų parengė Kultūrosministerijos Profesionaliojo menoskyriaus vyr. specialistė Irena Didžiulienė,organizacinius reikalus tvarkėšios ministerijos Tautinių mažumųreikalų skyriaus vyr. specialistė RasaPaliukienė, Lietuvių švietimo draugijos„Rytas“ pirmininkas AlgimantasMasaitis, Vilniaus apskrities AdomoMickevičiaus viešosios bibliotekosdarbuotoja Aldona Jeleniauskienė,socialinių mokslų magistras RomasVorevičius, Lietuvos edukologijosuniversiteto Profesinių kompetencijųtobulinimo instituto darbuotojasAlfonsas Kairys.Pirmą kartą Rytų Lietuvos moksleiviųmenų festivalis buvo surengtas2007 m. Tautinių mažumų ir išeivijosdepartamento prie LR Vyriausybėskartu su Vilniaus apskritiesviršininko administracija. Tradicijagyvavo iki 2009-ųjų metų. Vėliauneliko nei departamento, nei apskritiesadministracijos. Keletą metųnevyko ir šis festivalis. Po ilgesnėspertraukos entuziastingų žmoniųpastangomis „Rytu Lietuvos žiedas“vėl pražydo... Tikėsime, kad daugiaujis nenuvys.Tautinių bendrijų naujienos 2012 Nr.4 (43)KULTÛRALietuvių švietimo draugijos „Rytas“ pirmininkas AlgimantasMasaitis (k.) ir kultūros viceministras Stanislav Vidtmannįteikia diplomus festivalio laureatams.15

TRADICIJOS IR PAPROČIAIKalėdos, Kalėdos...Kalėdos – senas šaknis turinti žiemos saulėgrįžos, saulės sugrįžimošventė. Ji taip pat viena svarbiausių krikščionių švenčių. Krikščionybęišpažįstančios tautos turi savas Kalėdų šventimo tradicijas, papročius,apipintus įvairiais tikėjimais. Tiesa, daugelis jų mūsų laikais jau nekultivuojami,tačiau dėl to nemažiau įdomūs. Kokios Kalėdų šventimotradicijos ir papročiai būdingi latviams ir rusams? Apie tai pasakoja šiųbendruomenių Lietuvoje atstovės.Jonas RUMŠAKūčių nakties burtaiPasak Akmenės rajono latviųdraugijos „Sakta“ narės SpodrosIrenos Bogavičienės, krikščionysperėmė daug pagoniškų Kalėdųšventimo elementų. Vienas jų – būrimas.Suprantama, kad žmones, ypačjaunus, labiausiai jaudino, kas jų laukiaateityje. Latviai, kurių dauguma yraliuteronų tikėjimo, irgi mėgo burti.„Ateitį galima susapnuoti, betprieš einant miegoti reikia atliktitam tikrus ritualus. Gali nuogas triskartus bėgti aplink namą ir tada žiūrėtiį mėnulį, ar nepasirodys jaunojiar jaunasis, taip pat gali nešti batąir klausytis, iš kurios pusės girdėsisšunų lojimas – iš ten bus jaunikis arjaunoji. Kūčių vakarą merginos popagalve dėdavo raktą, kad jaunikisgalėtų duris atrakinti“, - apie latviųpapročius pasakojo S. I. Bogavičienė.Ateities būrimuose svarbus vaidmuopriskiriamas naminiams gyvūnams.„Kūčių vakarą ant grindų reikiapaberti kelias krūveles įvairių grūdų iratnešti gaidį. Iš kurios krūvelės gaidysles, tie grūdai gerai derės. Jeigu nori,kad gerai derėtų miežiai, Kūčių naktįvisiems gyvuliams reikia duoti baltosduonos ir puoduką alaus. Galima eitiį tvartą ir klausytis gyvulių kalbos“, -sakė Spodra Irena.Kalėdų žaidimaiKokia šventė be žaidimų ir įvairiausiųišdaigų. Latvijoje seniauKūčių vakarą žmones lankydavopersirengėliai.„Per Kūčias persirengėliai puošdavosižvėrių kailiais, užsidėdavokaukes. Persirengėliais būdavo: čigonasir čigonė, šokių vaikai, „ilgoji“moteris, lokys, gervė, ožka, arklys,šieno kupeta. Persirengėlių negalėjaiatpažinti nei iš aprangos, nei iš balso,nes į burną dėdavo iš bulvės ar ropėsišpjautus dantis, veidą uždengdavokepure ar skara. Kuo margesnė buvoapranga, tuo stipriau tikėjo magiškupoveikiu. Kiekvienas persirengėlisturėjo atlikti savo vaidmenį: čigonasturėjo sugebėti parduoti arklį, čigonė– burti, lokį vedžiodavo aplink,kad nubaidytų ligas ir blogį, o sugiltine eidavo visi šokti, nes norėdavoprailginti savo gyvenimą“, - teigėLietuvos latvė.Papuošalai ir patiekalaiŠventei dera gerai pasiruošti, susitvarkytigyvenamą aplinką. Kaip taidaro latviai?„Svarbu yra papuošti palanges,įėjimą į namą. Kas gyvena daugiabučiuosenamuose, puošia balkonus.Jeigu balkone augino dėžėje gėles, taitą dėžę reikia uždengti pjuvenomisir ant jų uždėti eglišakių bei juos papuoštisavo pagamintais kalėdiniaisžaislais. Įėjimai prie namų puošiamipuslitriniais stiklainiais, į juos įdėjusdegančias žvakutes. Būdinga pintikalėdinius vainikus, į kuriuos įkomponuoja1 – 4 žvakes.“, - aiškinoSpodra Irena.Latviai pagal tradiciją daug dėmesioskiria šventinio stalo papuošimui,valgių ant jo išdėstymui.„Pagal senovinius papročius Kūčiųvakare prie stalo reikia sėsti devyniskartus ir valgyti dvylika patiekalų.Ant stalo turi būti padėta duonos,druskos, deganti žvakė, tikintis turtingųmetų. Kitaip nei lietuviai, latviaiper Kūčias valgo mėsiškus patiekalus,kraujinę dešrą, troškintus kopūstus,keptą žąsį, pyragus, geria gėrimus.Be to, svarbu nuoširdžiai palinkėtigerų ateinančių metų“, - apie Kūčiųkulinarinius ypatumus pasakojoS. I. Bogavičienė.Svečiai per Kalėdas vaišinami įvairiaispatiekalais: kiaulės galva, žuvimi,žirniais, pupomis.Svarbus yra ir Kalėdų senelio sudovanomis laukimas. Vaikai ar suaugęatėjusiam seneliui deklamuoja eilėraščius,žaidžia žaidimus.Skirtingai skaičiavo laikąStačiatikiai, skirtingai nei katalikaiir protestantai, Kalėdas švenčia sausio7 d. Kodėl taip atsitiko? Juk abiejųreligijų šaknys bendros – krikščionybė.Apie tai ir stačiatikių Kalėdųšventimo tradicijas papasakojo buvusiŠiaulių rusų kultūros centro pirmininkėValentina Šimkuvienė.„Keturiasdešimt šeštaisiais metaisiki Kristaus gimimo Julijus Cezarisįvykdė kalendoriaus reformą, pagalkurią metai prasidėjo sausio 1 d. irtruko 365 arba 366 dienas (kas ketvirtimetai – keliamieji metai). Šis kalendoriusvadinamas Julijaus kalendoriumi.Tačiau jis buvo nepakankamaitikslus ir netrukus pradėjo nesutaptisu gamtos reiškiniais. Apie XV amžiųpavasario lygiadienis jau atsiliko10-čia dienų ir trukdė nustatyti religinesšventes“, - aiškino pašnekovė.Nuo 1582 m. Romos popiežiusGrigalius įvedė naują kalendorių.Pagal jį 1582 m. buvo praleista 10dienų ir kita diena laikoma spalio15 d. XVI-XVII a. dauguma Europosvalstybių laiką ėmė skaičiuoti pagalGrigaliaus kalendorių. Jį imta vadintinaujuoju, o Julijaus – senuoju.16 Tautinių bendrijų naujienos 2012 Nr.4 (43)

„Rusija senojo stiliaus laikėsi iki1918 m., kol V. Lenino vyriausybėįvedė Grigaliaus kalendorių. Tadakalendoriai skyrėsi 13 dienų. Rusųstačiatikiai ir sentikiai nepriėmė naujolaiko skaičiavimo ir iki šiol visasšventes pažymi pagal senąjį stilių,t. y. dviem savaitėmis vėliau“, - pasakojošiaulietė.Ji priminė, kad krikščionybė įkatalikybę ir stačiatikybę skilo dauganksčiau negu buvo įvestas naujaslaiko skaičiavimo kalendorius,t. y. 1054 m.Pasninkavimo prasmė„Pagal laimingą atsitiktinumąŠiaulių rusų kultūros centras užregistruotas1991 m. sausio 7 d. – Kristausgimimo dieną. Tai daug kam įpareigoja.Svarbiausias mūsų veiklos siekis– saugoti ir puoselėti rusų kultūrinįpaveldą, kalbą, tradicijas“, - sakėValentina.Kaip rusai švenčia Kalėdas?„Pasiruošimas joms prasidedagerokai anksčiau, lapkričio pabaigoje,kai prasideda pasninkas, kuris tęsiasi40 dienų ir yra gana griežtas. Negalimavalgyti mėsos, pieno produktų,kiaušinių. Žuvį, aliejų, vyną galimavartoti tiktai sekmadieniais. Pasninkas– tai dvasinio ir moralinio apsivalymolaikas, kai tikintieji daugiaulaiko negu paprastai skiria maldai.Sausio 6-ąją – paskutinę pasninkodieną – švenčiamos Kūčios“, - apiepasiruošimą Kalėdoms pasakojoV. Šimkuvienė.Paprastai šeima prie šventinio stalosėda po vakarinių pamaldų cerkvėje– Kalėdų mišparų.„Nors po pamaldų oficialiai prasidedaKalėdos, ant stalo tiktai liesiproduktai ir žuvies patiekalai. Iš saldžiųvalgių patiekiama kviečių košėsu razinomis ir medumi. Kai kadašeimininkės ją pagardina riešutais,aguonomis. Šis patiekalas gaminamastiktai vieną kartą metuose per Kūčias“,- švenčių kulinarinius ypatumusaiškino Valentina.Kas negalėjo nueiti į šventovę,prie stalo sėda pasirodžius pirmajaižvaigždei. Namuose kvepia spygliais– juk išvakarėse papuošta miškogražuolė eglutė. Tačiau, kaip teigėV. Šimkuvienė, laikas keičia papročius.Gyvendami tarp katalikų, rusaidažnai eglutę puošia iki gruodžio24 d., kad per Naujuosius metus jidžiugintų vaikus ir suaugusius.Sausio 7 d. – pirmoji Kalėdų diena– prasideda šventovėje liturgija,po kurios visi vienas kitą sveikinasulaukus švenčių.„Tenka apgailestauti, kad Lietuvojesausio 7-oji oficialiai nėra nedarbodiena. Todėl kiekviena šeima švenčiaKalėdas pagal aplinkybes. Pagal tradiciją,Kūčios ir Kalėdos – šeimos šventė,o štai antrą ir trečią Kalėdų dienaseinama į svečius arba kviečiama įsvečius. Linksmas laikas – atkalėdis(būrimai, leidimasis rogutėmis nuoBaltarusiai aptarė savo veikląLapkričio 17 d. Tautinių bendrijųnamuose vyko V-asis Lietuvos gudųvisuomeninių organizacijų susivienijimosuvažiavimas. Jo metu aptartiatlikti darbai, problemos, numatytosateities perspektyvos.Susivienijimo prezidentu antraikadencijai išrinktas Romanas Voinickis,baltarusių klubo „Siabryna“pirmininkas.Lietuvos gudų visuomeninių orga-TRADICIJOS IR PAPROČIAIkalnelio ir kt.) tęsiasi iki Trijų karalių(sausio 19 d.)“, - sakė Lietuvos rusė.„Švenčių nebūna per daug“„Savo įsikūrimo datą Šiaulių rusųkultūros centras pažymi per atkalėdįarba per senus Naujuosius metus.Kviečiame bičiulius, kitų tautiniųbendrijų atstovus, miesto buvusiųrusiškų mokyklų absolventus“, - teigėV. Šimkuvienė.Katalikų Kalėdos baigiasi sausio6 d. – Trijų karalių dieną. Tada nurėdomoseglutės, puošusios miestoaikštes.„Rusų bendruomenės nariamsbuvo truputį liūdna, kad sausio7 d., per Kalėdas, eglutės nepuošia jųšventės. Todėl prieš keletą metų Rusųkultūros centras miesto valdžios paprašėeglutę nurėdyti vėliau. Mūsų balsąišgirdo. Dabar miško gražuolė džiuginamiestiečius net iki senų Naujųjų metų“,- dalijos savo mintimis šiaulietė.Ji mano, kad Lietuvos rusams,galima sakyti, pasisekė: šventės tampadvigubos.„Kaipgi kartu su bičiuliais ir kaimynaisnepasidžiaugti katalikų Kalėdomis,neparagauti tradicinių kalėdaičių,gera proga artimiau pažinti tradicijasšalies, kurioje gyveni. Štai ir švenčiame– iš pradžių katalikų Kalėdas,Naujuosius metus, paskui stačiatikiųKalėdas ir pagaliau senus Naujuosiusmetus naktį iš sausio 13 d. į sausio 14 d.Per daug švenčių nebūna“, - linksmainusiteikusi sakė V. Šimkuvienė.NAUJIENOS, ĮVYKIAI, FAKTAInizacijų susivienijimas jungia devyniolikamūsų šalyje veikiančių baltarusiųorganizacijų. Jos įsikūrusios Vilniuje,Visagine, Šalčininkuose, Druskininkuose,Kaune, Klaipėdoje ir kt.Vilniuje jau antrą dešimtmetįveikia P. Skorinos vidurinė mokykla,kurioje mokoma baltarusiųkalba, yra baltarusių sekmadieniniųmokyklų.Baltarusių meno kolektyvai dalyvaujaLietuvos tautų festivalyje„Kultūrų tiltai“, tarptautiniuose konkursuoseir festivaliuose.Visagine ir Šalčininkuose veikiabaltarusių kultūros centrai.Lietuvoje šiuo metu gyvena 36tūkstančiai baltarusių tautybės žmonių.Tai trečioji pagal gyventojųskaičių, po lenkų ir rusų, tautinėbendruomenė mūsų šalyje.TBN inf.Tautinių bendrijų naujienos 2012 Nr.4 (43)17

KULTŪRADailininkė Livija: tapyba – mano gyvenimasSpalį - lapkritį Tautinių bendrijųnamuose veikė dailininkėsLivijos tapybos darbų paroda.Pirmoji būsimos dailininkės irprofesionalios fotografės draugystėsu teptuku užsimezgė dar dailės būrelyjeVilniuje, kur prabėgo jos jaunystė.Vėliau įgūdžiai tvirtėjo dailėsmokykloje. „Visi Livijos sąsiuviniainuo pirmos klasės buvo apipiešti įvairiausiaispiešiniais. Ji taip įsijausdavopiešdama, kad net negirdėdavo kąsako mokytojai“, - dalijosi savo prisiminimaisviena Livijos klasės draugė.Tapytoją ypač žavi impresionistųkūryba, todėl nenuostabu, kad jimėgsta kurti peizažus. Pati dailininkėapie savo kūrybą sako: „Tapyba – taine tik mano darbas, bet ir visas gyvenimas.Nebūna dienos, kad nepaimčiauį rankas teptuko. Kiekvienasnaujas kūrinys skiriasi nuo kitų savotechnika, emocijomis – atkartotiNAUJOS KNYGOSApie mitus ir stereotipus – be išankstinių nuostatų„Baltų lankų“ leidykla išleidolenkų istoriko Kšyštofo Buchovskio(Krzysztof Buchowski) knygą„Litvomanai ir polonizuotojai:mitai, abipusės nuostatos ir stereotipailenkų ir lietuvių santykiuosepirmoje XX amžiaus pusėje“.*Autorius atvirai, naujoviškužvilgsniu pažvelgia į lenkų ir lietuviųsantykių raidą. Knygoje rekonstruojamiir analizuojami mitai, abipusėsnuostatos ir stereotipai, viešpatavęlenkų ir lietuvių santykiuose XX a.pirmoje pusėje. Šiuo laikotarpiu lietuviaiaiškiai neigiamai vertino lenkusir Lenkiją, buvo susiformavusi ir labainepalanki lietuviams bei Lietuvailenkų nuomonė. Autorius taip patsiekia atsakyti į klausimą, kokios gipriežastys lėmė, kad abipusis nepasitenkinimasir neigiamas požiūris tikaugo ir stiprėjo.paveikslo neįmanoma.Tapau netik mylimo miestovaizdus, betir peizažus, natiurmortus.Taippat patinka tapytiportretus, nes taipadeda atskleistižmones, jų charakterį,istoriją...“Livijos paveikslų,tapytųaliejumi ant drobės,yra ne vienojeprivačioje kolekcijoje.Livijadomisi ir meninefotografija.„Su grupe fotografų daug keliavau,išleidome fotografijų albumą,kuriame atsispindi įvairių tautų žmoniųgyvenimas. Albume daug vietos18 Tautinių bendrijų naujienos 2012 Nr.4 (43)Vlado Uznevičiaus nuotr.skiriama Šiaurės gamtai bei jos tautųbuičiai, šventėms, kasdieniams darbamspavaizduoti“, - pasakoja Livija.TBN inf.Knygą sudaro keturi skyriai.Pirmasis skirtas mitų, stereotipų irišankstinių nuostatų, kurios formavolenkų ir lietuvių santykius XIX irXX a. sandūroje, ištakoms.Antrame skyriuje analizuojamasPirmojo pasaulinio karo laikotarpisir 1918–1922 m. konfliktas.Trečiame – pagrindiniame ir didžiausiame– skyriuje pateikiami mitų(pavyzdžiui, Vilniaus atgavimo mito)ir abipusių išankstinių nuomonių,paplitusių tarpukariu ir savotiškaitęsiančių konfliktą, aprašymai iranalizė.Ketvirtame skyriuje analizuojamiabipusiai vaizdiniai Antrojo pasauliniokaro metais – nuo 1939 m.rugsėjo iki 1944 m. liepos.Kšyštofas Buchovskis (gim.1969 m.) – lenkų istorikas, Baltstogėsuniversiteto profesorius. Jo tyrinėjimųsritis – XIX–XX a. Vidurio irRytų Europos istorija bei lenkų ir lietuviųsantykiai. K. Buchovskis geraižinomas ne tik Lietuvos visuomenėsakademiniuose sluoksniuose, bet irmūsų politiniame bei kultūriniamegyvenime. Jo darbai, išsakytos mintysapie XX a. pirmos pusės lenkųir lietuvių santykius sulaukė kontroversiškųvertinimų. „K. Buchovskiotyrimai – inspiratyvūs ir aktualūs netik akademiniams sluoksniams, betir mūsų visuomenei, ypač jos savivokai“,– teigia Lietuvos istorijos institutodirektorius dr. Rimantas Miknys.*Litvomanai ir polonizuotojai : mitai,abipusės nuostatos ir stereotipai lenkų irlietuvių santykiuose pirmoje XX amžiauspusėje. Krzysztof Buchowski. Iš lenkų kalbosvertė Irena Aleksaitė. Vilnius. „Baltųlankų“ leidyba. 2012. 608 p., iliustr.

Panerių dienoraštis primena...Lietuvos gyventojų genocidoir rezistencijos tyrimo centras išleidolenkų žurnalisto KazimiežoSakovičiaus (Kazimierz Sakowicz)knygą „Panerių dienoraštis. 1941 –1943 m.“*Iki Antrojo pasaulinio karo Vilniusbuvo vienas svarbiausių Europosžydų kultūros, mokslo, švietimo irrabiniškojo mokslingumo centrų.Nacių–sovietų karo išvakarėse Vilniujegyveno apie 58 tūkst. žydų. Karo irnacių okupacijos pabaigos sulaukė voskeli tūkstančiai.Naciai Panerius pasirinko masiniųžudynių vieta. Ji buvo nutolusi nuomiesto centro (apie 9 km), aukas buvogalima atvežti plentu arba geležinkeliu,atvaryti pėsčiomis. Prieš karąKultūrų dialoge svarbu dialogo kultūraTik ką išleista knyga „Kultūrųdialogas – dialogo kultūra“,kurioje išspausdinta to paties pavadinimotarptautinės konferencijos,vykusios 2010 m. kovo 18 d.Vilniuje, medžiaga. Konferencijąinicijavo Baltijos turkų kultūrosakademija ir Vilniaus pedagoginiouniversiteto (dabar – Lietuvosedukologijos universitetas) Profesiniųkompetencijų tobulinimoinstitutas.Šios konferencijos ašis – mąstytojoFethullaho Giuleno judėjimasir jo pagrindinės mintys apie kultūrųdialogą. Tai buvo pirmoji Lietuvojesurengta tarptautinė konferencija apieLapkričio 23 d. Vilniaus mokytojųnamų Didžiojoje salėje vykovokalinių ansamblių festivalis „Lietuva– mūsų namai“, kurį surengėklubas „Draugų vakaras“. Festivalisbuvo skirtas didžiojo lietuvių poetoMaironio 150-osioms gimimo metinėmspažymėti.iškastos didelės duobės skystojo kurosaugykloms tiko masinėms žmoniųžudynėms ir lavonams užkasti.Liepos viduryje pradėta masiškaigatvėse, butuose ir darbovietėse bejokios aiškios priežasties areštuoti žydus.Suimtieji buvo varomi į Lukiškiųkalėjimą. Ten jie buvo laikomi be maistokelias dienas, iš jų buvo atimamipinigai, vertingesni daiktai ir drabužiai.Po kelių dienų suimtieji partijomis pokelis šimtus žmonių buvo gabenami įPanerius ir ten sušaudomi.Netoli egzekucijos vietos (vadinamos„baze“) gyvenęs lenkų žurnalistasK. Sakovičius buvo daugeliožudynių liudytojas ir metraštininkas.Ant atskirų įvairaus formato popieriauslapų, kalendoriaus lapelių nuoislamą ir kultūrų dialogą. Pranešimusjoje skaitė bestselerio „Civilizacijųdialogas“ autorė Jill Carroll (Raisouniversitetas, JAV), prof. dr. IanasWilliamsas (D. Britanija), dr. IhsanasYilmazas (Turkija), prof. dr. AlgirdasGaižutis (Vilniaus pedagoginis universitetas).Konferencijoje buvo diskutuojamaapie mus supantį šiuolaikinįpasaulį. Tai raginimas perprasti tai,kas nepatirta, įvairovės pažinimąsuvokiant kaip praturtėjimą. Kertiniskonferencijos klausimas – rezonansastarp islamo ir Vakarų kultūrų,kalbant apie vertybes ir garbę, mintieslaisvę, švietimą ir atsakomybę,Lietuvių dainiui atmintiSavo programą žiūrovams pristatėtrylika meno saviveiklos kolektyvų:vokalinės studijos „Harmonija“,„Igraj, bajan!“, vokiečių „Kumpel“,klubo „Svetoč“, lenkų moterų „Alebabki“ ir kiti ansambliai. Maironio irsavo kūrybos eiles skaitė E. Pozdniajair M. Boženkinas.Naujos knygos1941 m. liepos 11 d. iki 1943 m. lapkričio6 d. jis žymėjosi savo pastebėjimus.Šie užrašai, sudėti chronologine tvarka,ir sudaro vadinamąjį K. Sakovičiaus„Panerių dienoraštį“.Užrašus iššifravo Valstybinio VilniausGaono žydų muziejaus darbuotojadr. Rachilė Margolis.Leidinys turėtų padėti suprasti,kokį siaubą patyrė tūkstančiai žydų,pasmerktų mirčiai.*Kazimierz Sakowicz. Panerių dienoraštis.1941–1943 m. Įžanginiai straipsniaiArūno Bubnio ir Rimanto Stankevičiaus.Tekstus iš lenkų kalbos į lietuvių kalbąvertė UAB „Magistrai“. Vilnius. Lietuvosgyventojų genocido ir rezistencijos tyrimocentras. 2012, 204 p., iliustr., faks.kuriant pasaulio visuomenę. Pranešėjaišias temas nagrinėjo iš skirtingųlaikmečių, regionų ir pasaulėvokosperspektyvų, ieškojo bendrų sąlyčiotaškų, nuo kurių ir prasideda kultūrųdialogas.Konferencija sulaukė didžiuliosusidomėjimo. Joje dalyvavo LRkultūros ministerijos, Vilniaus miestosavivaldybės, sostinės mokyklų,tautinių mažumų nevyriausybiniųorganizacijų atstovai, Azerbaidžanoir Ispanijos ambasadoriai, Turkijos,Kazachstano, Rusijos Federacijos,Gruzijos, Italijos ambasadų pareigūnai,daug svečių iš Latvijos, Lenkijos,Danijos, Baltarusijos, Vokietijos.„Mes patenkinti, kad nepaisant finansiniųsunkumų festivalis įvyko. Jotikslai pasiekti. Norėjome geriau susipažintisu vienu žymiausių lietuviųpoetų Maironiu, o taip pat stiprintimeno kolektyvų kūrybinį bendradarbiavimą“,- sakė festivalio iniciatorė irdirektorė Valentina Kalinčeva.Tautinių bendrijų naujienos 2012 Nr.4 (43)19

TAUTINĖS MAŽUMOS UŽSIENYJEMaskvoje atidarytas didžiausiaspasaulyje žydų muziejusLapkričio mėnesį Maskvoje, dalyvaujantIzraelio prezidentui ŠimonuiPeresui, atidarytas Rusijos žydų tolerancijosmuziejus, kuris yra didžiausiaspasaulyje žydų muziejus. Jo saliųir kitų patalpų plotas – 8,5 tūkst.kvadratinių metrų.Muziejų sudaro dvylika paviljonų.Po vienu stogu įrengtas švietimo irparodų kompleksas, nuolatinės eks-Berlyne atidengtas paminklas romamsSpalio 24 d. Berlyne Vokietijoskanclerė Angela Merkel atidengėatminimo paminklą romams, kurietapo nacių holokausto aukomis.Paminklas, apskritas baseinas sunedidele kolona viduryje, atidengtasnetoli Reichstago, Vokietijos parlamentorūmų, esančiame parke.Istorikų teigimu, Antrojo pasauliniokaro metais buvo nužudyta220 000-500 000 romų.„Man tai labai svarbu, tai atmi-nimo kultūra. Kiekviena karta susiduriasu istorija iš naujo. Privalometurėti deramas vietas, kuriose net iraukoms mirus ateityje galėtų apsilankytižmonės“, - sakė A. Merkel.Kanclerės teigimu, atminimopaminklo pastatymas iš tiesų užtruko,užvirus diskusijoms dėl dizainoir kainos. Ji priminė ir paminkląnužudytiems Europos žydams, sumanymoįgyvendinimas truko net15 metų.pozicijos, biblioteka, mokslo centras,konferencijų salės, galerijos, vaikųcentras ir košerinė kavinė. Muziejusaprūpintas šiuolaikine moderniaaparatūra.Muziejaus ekspozicijose – dokumentai,fotografijos, laiškai, pasakojantysapie žydų gyvenimą Rusijojenuo XIX a. pradžios iki šių dienų.„Muziejaus atidarymas liudija naująRusijos žydijos gyvenimo epochą.Mes papasakosime ne tiktai karo laikųistoriją, apie svarbiausius žydamsįvykius ir tragedijas, bet ir apie šiuolaikinįžydų gyvenimą Rusijoje. AčiūDievui, mes gyvename komfortiškai.Tai pirmą kartą po ilgų metų. Šiandien,ačiū Dievui, antisemitizmo yramažiau“, - sakė Rusijos vyriausiasisrabinas Berlonas Lazaras.Paminklo atidengimo ceremonijojedalyvavo apie šimtas Antrąjįpasaulinį karą išgyvenusių romų.Atminimo paminklą sukūrė Izraeliomenininkas Danis Karavanas.Aplink baseino lanką Italijospoetas Santino Spinelli išgraviravokoncentracijos stovyklos pavadinimą– „Auschwitz“ („Aušvitcas“). Priekolonos kasdien bus dedamos gėlės.1982 m. Vokietija oficialiai pripažinoromų ir sinti genocidą.S U M M A R YCouncil of National CommunitiesWas Approved. On order of 15 November2012 of the Minister ofCulture Arūnas Gelūnas, staff ofthe Council of National Communitieswas approved for next threeyears. It consists of 25 membersrepresenting 19 nationalities.Actualities of Multicultural Society.On 13 November in Vilnius, internationalconference ‘MulticulturalSociety: the Present and the Perspectives’as organised by the Ministryof Culture of the Republic ofLithuania and the Vytautas MagnusUniversity took place. When openingthe conference, vice-ministerof culture S. Vidtmann noted thathistorically Lithuania was developingas a multinational and multiculturalspace. Today ethnic composition ofthe country is getting more various.“Therefore it is very important toestimate trends of multiculturalismin Lithuania and other states of theEuropean Union, to discuss possiblechallenges posed by increasing culturaldiversity and immigration, and toenvisage measures that would allowassurance of cultural dialogue in ourcountry”, the vice-minister said.J. Rumša. National Identity: HowImportant and Relevant It Is Today? On27 September, the Association ofPolish Scientists in Lithuania and theUniversity of Bialystok branch in Vilniusorganised international academicconference ‘Lithuanian Poles or Polesin Lithuania? The Issues of NationalIdentity (19-21 Centuries)’. The problemsand national identity issuesdiscussed during the conference arepresented to us by Director of theInstitute of Labour and Social Research,Chairman of the Associationof Polish Scientists in Lithuania,doctor of social sciences (HP) professorBoguslavas Gruževskis.J. Rumša. Christmas, Christmas…Christmas has its roots in the festivalof winter solstice, the returnof the sun. It is also one the mostimportant Christian festivals. WhatChristmas celebration traditions andcustoms are held by Latvians andRussians? They are introduced byrepresentatives of these communitiesin Lithuania.20 Tautinių bendrijų naujienos 2012 Nr.4 (43)

Naujos knygosKazimierz Sakowicz. Panerių dienoraštis. 1941–1943 m. Įžanginiaistraipsniai Arūno Bubnio ir Rimanto Stankevičiaus. Tekstus iš lenkųkalbos į lietuvių kalbą vertė UAB „Magistrai“. Vilnius. Lietuvos gyventojųgenocido ir rezistencijos tyrimo centras. 2012, 204 p., iliustr., faks.p.19Kultūrų dialogas – dialogokultūra. Culture dialogue – dialogueculture. Konferencijos,vykusios 2010 m. kovo 18 d.,medžiaga. Lietuvos edukologijosuniversitetas, Profesinių kompetencijųtobulinimo institutas,Baltijos-Turkijos kultūros akademija.Sudarytojai AlgimantasŠventickas, Ishak Akay. Vilnius.Edukologija. 2012. 277 p., iliustr.Gretut. tekstas liet., angl. Tiražas100 egz.p.19Litvomanai ir polonizuotojai: mitai, abipusėsnuostatos irstereotipai lenkų irlietuvių santykiuosepirmoje XX amžiauspusėje. Krzysztof Buchowski.Iš lenkų kalbosvertė Irena Aleksaitė.Vilnius. „Baltųlankų“ leidyba. 2012.608 p., iliustr.p.18Vytautas Landsbergis. Susikalbėkime su savo lenkais. Vilnius. BMK leidykla. 2012. 103 p.Knygoje spausdinami Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininko, EuroposParlamento nario profesoriaus Vytauto Landsbergio pasisakymai, straipsniai, interviu, kalbos, pranešimaiLietuvos lenkų bendruomenės, lietuvių ir lenkų santykių klausimais. Autorius reiškia savo požiūrį dėl kai kuriųistorinių įvykių, pavardžių ir vardų bei vietovardžių rašymo, kalbos vartojimo, švietimo reikalų ir kt. Knygos medžiagabuvo spausdinta Lietuvos ir Lenkijos spaudoje, įvairiuose leidiniuose, talpinta internetiniuose portaluose,skelbta radijo ir televizijos laidose, skaityta tarptautinėse mokslinėse konferencijose per pastaruosius keletą metų.

„Tautinių bendrijų naujienų“ galerijaSpalį-lapkritį Tautinių bendrijų namuose veikė dailininkės Livijos tapybos darbų paroda. Žemiauspausdiname keletą parodoje eksponuotų paveikslų reprodukcijų.ISSN 2029-7394