ĮvadasLietuvos <strong>smėlynų</strong> augaliją sudaro du dideli <strong>smėlynų</strong> augalijos kompleksai:Baltijos pajūrio <strong>smėlynų</strong> augalija ir Pietryčių smėlėtosios lygumos kontinentinių<strong>smėlynų</strong> augalija. Prie <strong>smėlynų</strong> augalijos priskiriamos taip pat didžiųjųupių slėnių ir dėl lokalių savito mikroklimato, specifinių edafinių ir biotiniųveiksnių susiformavusios <strong>buveinės</strong>. Pagrindinis šiuos kompleksus skiriantisbruožas yra smėlio kilmė. Baltijos pajūrio smėlynai sudaryti išskirtinai tik išįvairių frakcijų eolinio smėlio. Pietryčių smėlėtosios lygumos, didžiųjų upiųslėnių, dėl specifinių edafinių ir biotinių veiksnių susiformavusius smėlynus,be eolinio, dar sudaro fliuvialinis, fliuvioglacialinis, limnoglacialinis iraliuvinis smėlis, kuriame visada būna rišliųjų medžiagų (molinių, dumbliniųar organinių medžiagų dalelių).Baltijos pajūrio <strong>smėlynų</strong> buveines formuoja su jūra susijusių veiksnių visumair savitai prisitaikiusi augalija. Kopų reljefas, ryškūs drėgmės ir temperatūrossvyravimai, nuolatiniai smarkūs vėjai, birus nuolatos perpustomasnegausus maisto medžiagų smėlis – tai pagrindiniai vyraujantys veiksniai, dėlkurių susiformavo savitos pajūrio <strong>smėlynų</strong> <strong>buveinės</strong>. Šių veiksnių reikšmingumassausumos gamtiniams kompleksams ir intensyvumas kinta tolstant nuojūros V→R kryptimi. Be natūralių ekologinių sąlygų, buveines lemia intensyvirekreacija, ypač pasireiškianti aplink gyvenvietes. Lietuvos pajūryje gamtinesbuveines sudaro įvairių sukcesinių stadijų augalų bendrijos, esančios lygiagrečiosesu kranto linija ekologinėse juostose. Jūra ir jos lemiamos klimatobei orografinės sąlygos daro labai didelį poveikį sausumos augalijai. <strong>Pajūrio</strong>paplūdimys yra pradinis (inicialinis) gamtinių buveinių kitimo taškas. Čiabuveines sudarančių augalų rūšių įvairovė visiškai priklauso nuo abiotiniųveiksnių (vėjo, judraus smėlio, bangų mūšos, temperatūros ir drėgmės svyravimų).Buveinę 2110 Užuomazginės pustomos kopos sudaro tik specialiai prisitaikęaugalai (Ammophila arenaria, Honckenya peploides, Leymus arenarius,Calamagrostis epigejos). Taigi sukcesijos pradžios sąlygos – daugybė ribojančiųabiotinių veiksnių ir trumpai egzistuojantys 4–5 rūšių augalų sąžalynai.Tolstant nuo jūros, keičiantis reljefo formoms vyksta sukcesiją palaikančiųjėgų persiskirstymas. Buveinių struktūrą lemiančius abiotinius veiksnius pakeičiabiotiniai, daugėja augalų rūšių, diferencijuojasi augalijos ardai ir didėjajų projekcinis padengimas. Palvės ekologinėje juostoje atviras, be sumedėju-I-4
sios augalijos, žolines buveines keičia ekotoninės 2140 *Kopų varnauogynų ir2170 Kopų gluosnynų <strong>buveinės</strong>, kuriose susidaro savitos, fitoaplinkos lemiamosmikroklimato sąlygos, palankios tolimesnės sukcesijos stadijos (miškobendrijų) augalams įsikurti. Nuo jūros nutolusiose ekologinėse juostose plytiįvairių sukcesijos stadijų miško bendrijos, kurios sudaro 2180 Medžiais apaugusiųpajūrio kopų buveinę. Kadangi marios daro daug mažesnį poveikįsausumos augalijai negu jūra, tai ant didžiojo nerijos kopagūbrio formuojasine pradinės (inicialinės) 2110 Užuomazginių pustomų kopų, o jau tvirtesniosmėlio 2130 *Pilkųjų kopų ir 2320 <strong>Pajūrio</strong> <strong>smėlynų</strong> tyrulių <strong>buveinės</strong>.I-5