I. Pajūrio smėlynų buveinės

2170Gamtiniai biologiniai veiksniai. Nėra.Antropogeniniai veiksniai. Nėra.Buveinės struktūraTai stadijinė, ekotoninė buveinė, paskutinė žolinių bendrijų kaitos stadijapereinant į mišką. Salix rosmarinifolia sudaro tankius sąžalynus, kurių projekcinispadengimas 60–70 %. Pasitaiko nedidelių (iki 1 m aukščio) Pinussylvestris ir Betula pendula medelių. Žolyne rūšių nedaug, jame auga ir atvirųsmėlynų augalai, ir miško žoliniai augalai. Samanų dangoje vyrauja miškobendrijoms būdingos rūšys.Sukcesijos kryptysStadijinės, ekotoninės buveinės. Erdvės, rūšių sudėties ir formavimosilaiko atžvilgiu jos užima tarpinę padėtį tarp atvirų, žolinių ir sumedėjusiaisaugalais apaugusių smėlynų buveinių.Augalų bendrijosKoelerion glaucae.Ryšys su kitų klasifikacijų vienetaisNėra.Teritorinis ryšys su kitomis EB svarbos buveinėmisBeveik visada kopų gluosnynai sudaro kompleksus su 2130 *Pilkųjų kopųbuveinėmis. Tose vietose, kur pilkųjų kopų žolynas ypač tankus (80 %), pasitaikoneaukštų Pinus sylvestris medelių, Salix daphnoides ir Salix rosmarinifoliasudaro gana tankius guotus, driekiasi Empetrum nigrum sąžalynai,teritoriškai išskirti 2130 Pilkųjų kopų, 2140 Kopų varnauogynų, 2170 Kopųgluosnynų neįmanoma.Didžiojo nerijos kopagūbrio vakarinio šlaito papėdėje pilkųjų kopų kompleksasribojasi su kopų gluosnynais ir tolygiai pereina į juos, o pastarieji sudaro mozaikąsu kopų varnauogynais ir pereina į medžiais apaugusias pajūrio kopas.I-34