21402140 *Kopų varnauogynaiBendrasis <strong>buveinės</strong> aprašasŠi buveinė – tai pajūrio <strong>smėlynų</strong> augalijos vystymosi stadija, kurios bendrijomsbūdingi tankūs varnauogių sąžalynai, pilkųjų kopų ir miško rūšiųderiniai. Vietoje pilkųjų kopų kerpių jose paprastai įsivyrauja miško bendrijomsbūdingos samanų rūšys (Dicranum polysetum, Pleurozium schreberi,Pseudoscleropodium purum). Buveinės užima rytinę sausos pajūrio palvėsdalį (kauburėtąją palvę), kurios smėlis senesnis ir labiau išplautas, nukalkėjęs(rūgštesnis). Šių buveinių pasitaiko ir pamario palvės fragmentuose.Buveinę formuojantys veiksniaiGamtiniai fiziniai veiksniai. Pagrindiniai <strong>buveinės</strong> kompleksai plyti pajūriopalvėje. Palve vadinama iš eolinio smėlio susidariusi lyguma su akumuliacinėmisteigiamomis reljefo formomis – kauburiais, gūbriais iki 3–4 maukščio ir defliacinėmis neigiamomis formomis – daubomis ir lomomis iki1,5–3 m gylio. Smėlio storis apie 6–7 m. Čia aukštas gruntinio vandens lygis –vidutiniškai 1 m (lyguminės palvės paviršius pakilęs 2–5 m virš jūros lygio),J. Radžiūnienės nuotr.I-26
2140kaupiasi nuo apsauginio kopagūbrio nuplautos maisto medžiagos, mirusiosaugalų dalys, humuso kiekis čia didžiausias (1–1,5 %) iš visų pajūrio žoliniųbendrijų. Atskirose vietose dėl apsauginio kopagūbrio mechaninio suardymo,smėlio nuošliaužų, šernų knisimo, neapdairios rekreacijos ar ūkinės veiklossusidaro defliaciniai židiniai. Palvėje vyraujantys įvairiakrypčiai sūkuriniaivėjo gūsiai daug smėlio neperneša, tačiau sukelia paviršinių smėlio daleliųjudėjimą.Gamtiniai biologiniai veiksniai. Lyguminėje palvėje nusėda smarkausvėjo į orą pakeltos ir nešamos smulkaus paplūdimio smėlio dalelės, sutekaaugalų nespėtas įsiurbti vanduo, o kartu su juo ir nuplautos maisto medžiagos,sulaikoma atspindėta šiluma. Buveinę sudarančios bendrijos prisitaikiusiosoptimaliai išnaudoti susidariusias ekologines sąlygas, kad palaikytų savostruktūros stabilumą. Buveinėse, kuriose dominuoja neigiamos defliacinėsreljefo formos, smėlį stabilizuoja ir tolesnius defliacinius procesus stabdodaugiausia Carex arenaria bendrijos. Kadangi vyrauja sūkuriniai, nestiprūsvėjo srautai, Carex arenaria tankių sąžalynų nesudaro. Carex arenaria vegetatyviniaiaugalai dažniausiai išsidėsto atokiai vienas nuo kito koncentriškais,susiliejančiais ratais, taip suteikdami galimybę tarpuose įsikurti kitų rūšių augalams.Buveinėse, kuriose dominuoja teigiamos akumuliacinės reljefo formos,susiformuoja tankaus ir įvairaus žolyno, taip pat sumedėjusių augalųbendrijos.Antropogeniniai veiksniai. Nėra.Augalų bendrijosHelichryso-Jasionetum.Buveinės struktūraBuveinės žolynas tankus (projekcinis padengimas 50–90 %). Jį sudaro trijųskirtingų ekotopų – baltųjų kopų (Lathyrus maritimus, Tragopogon heterospermus,Honckenya peploides, Linaria loeselii), pilkųjų kopų (Viola tricolor,Erigeron acris, Sedum acris, Trifolium arvense) ir miško bendrijų (Empetrumnigrum, Melampyrum nemorosum, Deschampsia flexuosa, Luzula pilosa) – būdingiaugalai. Būtinas šios <strong>buveinės</strong> komponentas – tankūs, gana dideli (2 m 2ir didesni) Empetrum nigrum sąžalynai. Nuolat auga neaukšti (iki 0,5 m)I-27