12.07.2015 Views

I. Pajūrio smėlynų buveinės

I. Pajūrio smėlynų buveinės

I. Pajūrio smėlynų buveinės

SHOW MORE
SHOW LESS
  • No tags were found...

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

2130mugo kopos ir eroduojamų kopų ruožas. Pustomos kopos yra už mišku apaugusiųparabolinių kopų, kurios sustabdo ir išsklaido vyraujantį vienkryptįsmarkų vėjo srautą, todėl čia nėra judraus smėlio. Dėl šios priežasties pustomoskopos jau nebėra tipiškos slenkančios kopos, jos jau sulėkštėjusios,vakarinis jų šlaitas ištįsęs, o rytinis – pakopinis, neaukštas. Įvairius akumuliaciniusir defliacinius reljefo darinius čia formuoja augalai, trumpalaikiaibesikeičiančios krypties vėjo srautai ir lokaliai perpustomas smėlis. Didžiojokopagūbrio viršutinėje dalyje prie vyraujančių vakarinių vėjų dar prisidedair rytiniai, todėl augalais nesutvirtintas smėlis nuolat perpustomas įvairiomiskryptimis. Substratas – eolinis smėlis.Gamtiniai biologiniai veiksniai. Ant lėkšto vakarinio didžiojo kopagūbriošlaito ir jo papėdėje pagrindiniai buveinę formuojantys gamtiniai veiksniaiyra mikroklimato, mikroedafinės augaviečių savybės, taip pat augalųrūšių konkurencingumas, o pagrindinis ribojantis veiksnys – drėgmės trūkumas.Čia įsikūrusias bendrijas sudaro tipiški kserofitai. Kadangi ši buveinėįsikūrusi biriame, visiškai vandens nesulaikančiame smėlyje, labai svarbus josstabilumo komponentas yra gausiai augančios samanos ir kerpės (projekcinispadengimas 70–90 %). Sudarydamos ant smėlio beveik ištisinę dangą jossulaiko nuo jo paviršiaus garuojantį vandenį, taip pat gniužuluose kaupia irtolygiai paskirsto atmosferos kritulius. Tokiu būdu susidaro palankus mikroklimatasįsikurti mažai konkurencingiems, neprisitaikiusiems augalams.Antropogeniniai veiksniai. Buveinė yra nuo jūros nutolusiose ekologinėsejuostose, todėl jūros lemiamų, augalų įsikūrimą ribojančių ir buveinęformuojančių veiksnių įtaka joje labai menka. Dėl šios priežasties <strong>buveinės</strong>struktūra labai pažeidžiama ir greitai kintanti.Buveinės struktūraBuveinę sudaro įvairių sukcesijos stadijų ir žolyno susivėrimo laipsniopilkųjų kopų bendrijos. Lietuvos pajūryje jos plyti tolesnėse nuo jūros ekologinėsejuostose, todėl šių bendrijų formavimąsi ir išlikimą lemia augalųmorfologinių struktūrų ir fiziologinių procesų ypatumai. Pagal rūšių sudėtį iraugaviečių ekologinį savitumą skiriami du šios <strong>buveinės</strong> variantai:a) inicialinė (induočiais augalais padengta 30 %) pilkųjų kopų buveinė.Tai pirminės pilkųjų kopų bendrijos. Jos įsikuria jau nepustomame, tačiauneturinčiame humuso smėlyje. Žolynas negausus, samanos pasiskirsčiusiosI-19

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!