I. Pajūrio smėlynų buveinės

2120comitrium canescens. Retai ir negausiai pasitaiko kerpių (Cetraria aculeata,Peltigera canina, Cladonia mitis).Sukcesijos kryptysBaltųjų kopų buveinės užima tarpinę padėtį tarp 2110 Užuomazginių pustomųkopų ir 2130 *Pilkųjų kopų buveinių. Natūraliai ar dėl žmonių veiklossmarkiai pažeistos baltosios kopos degraduoja: išpustomas smėlis, keičiasimikroreljefas, suardoma augalijos struktūra, likę pavieniai šių bendrijų fragmentaiar atskirų augalų kupstai tampa užuomazginių pustomų kopų pradiniaisplotais. Stebint natūralią pajūrio smėlynų užaugimo sukcesiją, akivaizdu,kad ištisinio žolyno baltųjų kopų buveinėse nebelieka vėjo ardomojo poveikio,pradeda formuotis nors ir menkas humuso sluoksnis ir iš šių buveiniųvystosi 2130 *Pilkųjų kopų buveinės.Augalų bendrijosElymo-Ammophiletum arenariae.Ryšys su kitų klasifikacijų vienetaisNėra.Teritorinis ryšys su kitomis EB svarbos buveinėmisBaltųjų kopų buveinės susijusios su kitomis pajūrio smėlynų buveinėmis:vakariniame apsauginio pajūrio kopagūbrio šlaite jos ribojasi su 2110 Užuomazginiųpustomų kopų, o rytiniame – su 2130 *Pilkųjų kopų, kartais – su2170 Kopų gluosnynų, 2140 *Kopų varnauogynų buveinėmis. Baltųjų kopųbuveinių fragmentai dažnai susidaro pilkųjų kopų masyvuose atsiradusiosedefliacinėse daubose ar išgraužose.I-15