2120kiomis sąlygomis gali augti tik psamofitai – <strong>smėlynų</strong> augalai, anatomiškai irmorfologiškai prisitaikę augti judriame smėlio substrate, ir kserofitai – augalai,pakantūs drėgmės trūkumui, prisitaikę augti sausringose srityse.Antropogeniniai veiksniai. Visame Lietuvos pajūryje apsauginis pajūriokopagūbris yra antropogeninės kilmės. Buvusios natūralios kopų liekanosbuvo tvirtinamos mechaniškai ir apsodinamos aukštaisiais varpiniais augalais.Tokie darbai pradėti nuo 19 a. vidurio ir truko kelis dešimtmečius. Ilgainiuisusidarė dabartinis ištisinis paplūdimio kopagūbris. Pastaruoju metukasmet šakomis užklojamos ir tvorelėmis tvirtinamos apsauginio pajūrio kopagūbriodefliacinės daubos ir išgraužos. Buveinės degraduoja tik intensyviosrekreacijos vietose, t. y. ten, kur įrengiant poilsio vietas ir takus per kopas tos<strong>buveinės</strong> mechaniškai suardomos.I-14Buveinės struktūraPagal dominuojančias rūšis ir užimamą ekotopą skiriami du šios <strong>buveinės</strong>variantai:a) dviejų lygmenų, tik iš žolių sudarytą vertikalią struktūrą turinčios <strong>buveinės</strong>plyti apsauginio pajūrio kopagūbrio vakariniame šlaite ir jo viršuje.Augalai užima 60 % viso bendrijos ploto, likusią dalį sudaro atviras eolinissmėlis. Buveinės išvaizdą formuoja aukštieji varpiniai augalai (Ammophilaarenaria, ×Calammophila baltica, Calamagrostis epigejos, Leymus arenarius,Festuca arenaria), prie jų tankių kupstų akumuliuojamas nuo jūros per paplūdimįnešamas smėlis, o tanki jų antžeminė dalis išsklaido stiprų, vienakryptįvėjo srautą. Nuolat ir gausiai šiose <strong>buveinės</strong>e auga Lathyrus maritimus, Hieraciumumbellatum, Honckenya peploides.b) baltosios kopos su žolių ir samanų lygmenimis aptinkamos apsauginiopajūrio kopagūbrio viršuje ir rytiniame jo šlaite. Šio varianto <strong>buveinės</strong> nedideliaislopinėliais išsidėsčiusios ant didžiojo nerijos kopagūbrio ir pamaryje.Bendrijose aiškiai išsiskiria žolių ir samanų ardai. Žolyne rečiau pasitaiko tipiškųbaltųjų kopų augalų: Ammophila arenaria, Leymus arenarius, Lathyrusmaritimus, Honckenya peploides, Festuca arenaria, tačiau nuolat auga pilkųjųkopų buveinei būdingi augalai Gypsophila paniculata, Tragopogon heterospermus,Sedum acre, Thymus serpyllum, Carex arenaria, Artemisia campestris.Kitas svarbus šio tipo buveinių požymis – samanų gausa. Nuolat gausiai augaBrachythecium albicans, Ceratodon purpureus, Polytrichum piliferum, Ra-
2120comitrium canescens. Retai ir negausiai pasitaiko kerpių (Cetraria aculeata,Peltigera canina, Cladonia mitis).Sukcesijos kryptysBaltųjų kopų <strong>buveinės</strong> užima tarpinę padėtį tarp 2110 Užuomazginių pustomųkopų ir 2130 *Pilkųjų kopų buveinių. Natūraliai ar dėl žmonių veiklossmarkiai pažeistos baltosios kopos degraduoja: išpustomas smėlis, keičiasimikroreljefas, suardoma augalijos struktūra, likę pavieniai šių bendrijų fragmentaiar atskirų augalų kupstai tampa užuomazginių pustomų kopų pradiniaisplotais. Stebint natūralią pajūrio <strong>smėlynų</strong> užaugimo sukcesiją, akivaizdu,kad ištisinio žolyno baltųjų kopų <strong>buveinės</strong>e nebelieka vėjo ardomojo poveikio,pradeda formuotis nors ir menkas humuso sluoksnis ir iš šių buveiniųvystosi 2130 *Pilkųjų kopų <strong>buveinės</strong>.Augalų bendrijosElymo-Ammophiletum arenariae.Ryšys su kitų klasifikacijų vienetaisNėra.Teritorinis ryšys su kitomis EB svarbos buveinėmisBaltųjų kopų <strong>buveinės</strong> susijusios su kitomis pajūrio <strong>smėlynų</strong> buveinėmis:vakariniame apsauginio pajūrio kopagūbrio šlaite jos ribojasi su 2110 Užuomazginiųpustomų kopų, o rytiniame – su 2130 *Pilkųjų kopų, kartais – su2170 Kopų gluosnynų, 2140 *Kopų varnauogynų buveinėmis. Baltųjų kopųbuveinių fragmentai dažnai susidaro pilkųjų kopų masyvuose atsiradusiosedefliacinėse daubose ar išgraužose.I-15