2009 m. - VšĮ Tautinių bendrijų namai

TAU T I N I Ųbendrijųnaujienos2009Nr. 4 (31)Lietuvos tautinės bendrijos fotografijose. Rusaitės.Vlado Uznevičiaus nuotr.

T A U T I N I Ų B E N D R I J ŲT A R Y B AL. BartkienėJ. BaziukJ. BerežokT. BlažienėL. DmitrijevaM. GamzajevasO. GorškovaH. A. IbrahimP. IvanovA. JakubauskasV. KarakorskisG. MacukatovM. MaslauskaitėT. MichniovaT. MorgunF. NiunkaZ. PalevičG. RoneM. RubaževičienėE. SaijevaN. ŠertvytienėR. ŠpakovskisS. TamošiūnienėJ. TyčinaE. TrusevičA. TunianL. UrmanR. VoinickijK. Zujienė

ISBN 1648-4355Informacinis leidinysTautiniųbendrijųnaujienos2009Nr. 4(31)Leidžia Tautinių mažumųir išeivijos departamentasprie Lietuvos Respublikos Vyriausybėsir Tautinių bendrijų namaiLeidžiamas nuo 2001 m.Leidinį spaudai parengėRedakcinė komisijaAdresas: Tautinių bendrijų namai,Raugyklos g. 25, LT-01140 Vilnius.Tel./faksas (8~5) 216 04 08el.paštas. tbn@takas.ltRedakcinės komisijos nuomonėnebūtinai sutampasu autorių nuomoneM a k e t a v oMindaugas MarkevičiusT u r i n y sAKTUALIJOSPrezidentė D. Grybauskaitė: Lietuva pasirengusi spręsti tautinių mažumųproblemas 2Konstitucinis Teismas: pase galima nurodyti pavardę su nelietuviškaisrašmenimis 2Prezidentė D. Grybauskaitė lankėsi Tolerancijos centre 3A. Lydeka pasveikino naujos sudėties Tautinių bendrijų tarybą 3Užsienio reikalų ministras susitiko su ET žmogaus teisių komisaru 3Tautinių mažumų ir išeivijos departamento sveikinimas tautinėmsbendrijoms 4J. Rumša. Sudaryta naujos sudėties Tautinių bendrijų taryba 4J. Rumša. F. Niunka apdovanotas už nuopelnus Vilniaus savivaldai 5Patvirtinta Tautinių mažumų reikalų koordinavimo komisija 6Posėdžiavo Tautinių bendrijų taryba 6Tautinių bendruomenių diena Vyriausybėje 7Departamente lankėsi ET žmogaus teisių komisaras 8N. Jurčiukonytė. Jaunoji Lietuvos karta nori būti tolerantiška 8Įteikti apdovanojimai „Už gimtosios kalbos išsaugojimą ir puoselėjimą 9J. Rumša. Tautinių bendrijų atstovės ragino moteris būti aktyviomis 10R. Miuller. Klaipėdos vokiečių bendrija paminėjo savo 20-metį 11Rusų kultūros ir meno festivalis Kaune 12Slavų kultūrų šventė Klaipėdoje 12Tautų mugė nepaliko nė vieno abejingo 13KULTŪRAJ. Rumša. Koncerto tema – „Lietuva rusų poezijoje ir muzikoje“ 14L. Bartkienė. Moldavų režisierius sukūrė filmą apie dviejų brolių savotautiečių gyvenimą Lietuvoje 15E. Peteraitis. Hiutenfelde vyko kultūros dienos, skirtos Lietuvos vardopaminėjimo 1000-mečiui 16V. Dunderis. Paroda „Totoriai šalia mūsų“ Alytaus kraštotyros muziejuje 17J. Rumša. Kino juostoje – Kirtimų romų taboro gyvenimas 18G. Kofmanas. Panevėžyje atidengtas memorialas žydų motinoms 19I. Gruodienė Visagino gyventojai, nesantys valstybės piliečiais,integruojami į Lietuvos kultūrą 21A. Vasiliauskienė. Lietuvių ir ukrainiečių istorikai tęsia bendrus darbus 22„Sužanianka“ šventė savo 20-metįNAUJIENOS, ĮVYKIAI, FAKTAITotoriai Klaipėdoje nori statyti mečetę 20Vilniuje iškils paminklas žydų poetui M. Kulbakui 24Rusų kultūros centras pradėjo savo 21-ąjį sezoną 24Lietuvoje etninė diskriminacija yra trečioje vietoje 24Tyrimas parodė: kitataučiai gerai moka Lietuvių kalbą 25Klaipėdos A. Rubliovo mokyklai – 40 metų 25Tautinių bendrijų namuose 9, 25Lietuvoje mažėja tautinių mažumų atstovų 27Iš Tarptautinio konkurso – su diplomais 27NAUJOS KNYGOSĮvairių šalių mokslininkai – apie Lietuvos žydų istoriją 26R. Bočiulytė. Naujoje knygoje – prisiminimai apie Klaipėdos kraštą 26V. Gužauskis. Mažosios Jeruzalės žydai 27TAUTINĖS MAŽUMOS UŽSIENYJETautinės mažumos Slovakijoje 28S U M M A R YT a u t i n i ų b e n d r i j ų n a u j i e n o s 2 0 0 9 N r . 4 (31)1

A K T U A L I J O SPrezidentė D. Grybauskaitė: Lietuva pasirengusispręsti tautinių mažumų problemasSpalio 2 d. Lietuvos Respublikos PrezidentėDalia Grybauskaitė priėmė su darbo vizitu Vilniujeviešėjusį Europos Parlamento (EP) PirmininkąJežį Buzeką (Jerzy Buzek). Pokalbiometu buvo pasikeista nuomonėmis Lietuvojegyvenančių tautinių mažumų klausimais.Liepos mėnesį išrinktas EP Pirmininku,J. Buzekas Lietuvos žiniasklaidaisakė, kad jis sveikina atvirą problemųsprendimo būdą, kurį rodo PrezidentėDalia Grybauskaitė.„Ne tik šioje Europos dalyje, bet irkiekvienoje šalyje yra mažesnių ar didesniųtautinių mažumų problemų. Jassvarbu spręsti, nors tai nėra labai giliosproblemos. Tą patį galima pasakyti irapie lenkų mažumą Lietuvoje“, - sakėJ. Buzekas.„Yra kelios problemos, kurias norėtųspręsti visos tautinės mažumos,ne tik viena ar kita. Pavyzdžiui, vardų irpavardžių rašymas originaliomis abėcėlėsraidėmis, vietovardžių rašymas.Lietuvos valdžia labai atvirai pasirengusitas problemas spręsti. Giliai tikiu, kaddabar tai pavyks“, - kalbėjo J. Buzekas.Susitikęs Vilniuje, S. DaukantoKonstitucinis Teismas: pase galima nurodytipavardę su nelietuviškais rašmenimisLapkričio 6 d. Konstitucinis Teismas(KT) paskelbė sprendimą, kuriamepažymima, kad Lietuvos piliečio pasegalima nurodyti ne vien sulietuvintus,bet ir kitų įrašų skyriuje originalo kalbaužrašytus asmens vardą ir pavardę.Kartu KT įpareigojo Seimą priimti taireglamentuojančią tvarką.Toks KT išaiškinimas svarbus Lietuvoslenkų mažumai, kuri siekia, kaddokumentuose jų vardai ir pavardėsbūtų rašomos originalo kalba.KT išaiškino, kad Lietuvos Respublikospiliečio pase įrašius asmens vardąir pavardę valstybine kalba, to patiesaikštėje, sulenkų mažumospiketuotojais,J. Buzekasp e r d a v ėjiems Prezi d e n t ė sD. G r y -bauskaitėsžodžius, kad žingsnis po žingsnio bussprendžiamos tautinių mažumų problemos.„Greičiausiai bus pradėta nuo lenkiškųpavardžių rašymo pasuose. Jūstaip pat gerai žinote, kad Lietuva turididelių finansinių problemų ir kitųrūpesčių. Todėl mums reikia šiek tiekramybės ir kantrybės“, - piketuotojamssakė J. Buzekas, kalbėdamas lenkiškai.Po susitikimo su J. Buzeku Preziden-paso kitų įrašų skyriuje galima įrašytiasmens vardą ir pavardę kitokiais, nelietuviškais, rašmenimis ir nesugramatintaforma, kai asmuo to pageidauja.Pasak KT, toks asmens vardo ir pavardėsįrašas paso kitų įrašų skyriujenelietuviškais rašmenimis neturėtų būtiprilygintas įrašui apie asmens tapatybęvalstybine kalba.Parlamentas birželio mėnesįkreipėsi į KT su prašymu išaiškinti1999 m. spalio 21 d. priimtą nutarimą,kad „vardas ir pavardė piliečio pase turibūti valstybine kalba“. KT buvo paprašytasišaiškinti, ar Lietuvos piliečio2 T a u t i n i ų b e n d r i j ų n a u j i e n o s 2 0 0 9 N r . 4 (31)Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė irEuropos Parlamento Pirmininkas Ježis Buzekas.tė D. Grybauskaitė žurnalistams sakė,kad Lietuva pasirengusi spręsti visas tautiniųmažumų problemas, jei jos iškils,pažymėjusi, jog lenkų mažumos teisiųpažeidimų nei Lietuva, nei tarptautinėsorganizacijos nėra užfiksavusios.„Mes laukiame galutinio KonstitucinioTeismo sprendimo, ir aš būsiupasirengusi teikti pataisas“, - teigėD. Grybauskaitė.TBN inf.Džojos Barysaitės nuotr.pase įrašius asmens vardą ir pavardęvalstybine kalba, kitų įrašų skyriujegalima nurodyti vardą ir pavardę kitokiais,nelietuviškais rašmenimis irnesugramatinta forma, kai žmogus topageidauja ir kai egzistuoja pirminiaiužsienyje išduoti asmens dokumentai,kur vardas ir (arba) pavardė įrašytinelietuviškai.Seime jau svarstomas Vardų ir pavardžiųįstatymo projektas, pagal kurįdokumente reikėtų išsaugoti oficialiaivardu ir pavarde pažymėtą asmenstapatybę, o ne sukurti naują.TBN inf.

Prezidentė D. Grybauskaitė lankėsiTolerancijos centreSpalio 2 d. Lietuvos RespublikosPrezidentė Dalia Grybauskaitė lankėsiValstybinio Vilniaus Gaono žydųmuziejaus Tolerancijos centre, kurapžiūrėjo naujai atidarytą ekspoziciją„Išsigelbėjęs žydų vaikas pasakoja apieŠoa (Holokaustą)“.Ekspozicijos tikslas – informuotivisuomenę, o ypač jaunimą, apie Holokaustą,kad jie susipažintų su žiaurausistorinio laikotarpio kontekstu, paženklinusiudaugelio gyvenimo istorijas,bent maža dalimi patirtų tuo metuišgyventus jausmus ir emocijas, įtampąir baimę, ir suvoktų šios katastrofospadarinius.Naujoje ekspozicijoje, kuri kartu yrair edukacijos centras, sukaupti autentiškiHolokausto liudininkų prisiminimai,šeimyninės fotografijos, video interviuatskleidžia pražūtingą Lietuvos žydamslaikotarpį ir įamžina Lietuvos žmonių, perkarą gelbėjusių žydus, atminimą. Ekspozicijojeįtaigiai pasakojamos išsigelbėjusiųžydų vaikų, jų gelbėtojų istorijos. Vaiko,kaip pagrindinio pasakotojo, nuotaikąA. Lydeka pasveikino naujos sudėties Tautinių bendrijų tarybąSeimo Žmogaus teisių komitetopirmininkas Arminas Lydeka pasveikinonaujos sudėties Tautinių bendrijųtarybos pirmininką Mahirą Gamzajevąir visą Tarybą. Taryba, pažymimasveikinime, jungdama tautines grupesLietuvoje, savo veikla skatins susikalbėjimą,iniciatyvas ir padės įgyvendintiprasmingas idėjas.Lietuvos tauta, rašoma sveikinime,Užsienio reikalų ministras susitiko su ET žmogaus teisių komisaruLietuvos užsienio reikalų ministrasVygaudas Ušackas spalio 20 d. suVilniuje viešėjusiu Europos Tarybosžmogaus teisių komisaru Tomu Hamarbergu(Thomas Hammarberg) aptarėpalydi žaidimo motyvai – atlenkiamos,ištraukiamos, nustumiamos stendųkonstrukcijos, o šviesos, garso beivaizdo instaliacijos pastiprina ekspozicijoslankytojo pojūčius. Ypatingavieta – interaktyvus memorialas, kuriamenorintieji pagerbti žuvusius vaikusnuo senų laikų jungia įvairių tautybiųir kultūrų žmones, kurie geba būti solidarūsbendrame Lietuvos gyvenime.Visų tautinių grupių reiškiama pilietinėvalia ir dalyvavimas visuomenėsgyvenime yra svarbus indėlis, kuriantpažangią ir tolerantišką Lietuvą.Tautinių mažumų solidarumas, pilietiškumasir supratimas, toliau sakomasveikinime, lydėjo Lietuvos žmones,žmogaus teisių apsaugos Lietuvoje gerinimobūdus ir klausimus, susijusius sušalies tautinėmis mažumomis.Susitikime peržiūrėtas EuroposTarybos žmogaus teisių komisaro re-A K T U A L I J O STolerancijos centre Prezidentė Dalia Grybauskaitė (centre) apžiūrinaują ekspoziciją.Džojos Barysaitės nuotr.pagal seną žydų tradiciją galės atsineštiakmenėlį ir padėti jį ant specialiai sukurtoslentynėlės. Atliekant šį pagarbųveiksmą iškylanti šviesos banga apšviesbetoninėse sienose išdėliotas žuvusiųvaikų nuotraukas.TBN inf.sprendžiant svarbiausius valstybėsuždavinius. Tautinių grupių kultūriniaiypatumai, išsaugoti papročiai ir kalbasuteikia Lietuvos gyvenimui išskirtinumo,turtingumo ir spalvingumo,teigiama sveikinime.Žmogaus teisių komiteto pirmininkastikisi nuoseklaus ir kūrybingobendradarbiavimo su Tautinių bendrijųtaryba.komendacijų Lietuvai įgyvendinimas,kalbėta apie švietimą tautinių mažumų,tarp jų ir romų, kalba bei romų integracijosprogramos vykdymą.TBN inf.T a u t i n i ų b e n d r i j ų n a u j i e n o s 2 0 0 9 N r . 4 (31)3

A K T U A L I J O SLietuvos tautinėms bendrijomsLietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu nuo 2010 m. sausio 1 d. Tautinių mažumų ir išeivijos departamentotautinių mažumų klausimų koordinavimo srities teisės ir pareigos perduodamos Kultūros ministerijai.Departamentas baigia savo veiklą š.m. gruodžio 31 d.Departamento kolektyvas nuoširdžiai dėkoja tautinių bendrijų nevyriausybinėms organizacijoms,jų lyderiams ir nariams už dalykinį ir geranorišką bendradarbiavimą,įgyvendinant valstybės tautinių santykių darnumo politikąir linki tolesnio sėkmingo darbo puoselėjant tautinį tapatumą bei skleidžiant tautinę kultūrą.Artėjant Naujiesiems metams linkime jums laimės, optimizmo ir energijos,lūkesčių ir planų išsipildymo.Sudaryta naujos sudėties Tautinių bendrijų tarybaSpalio 26 d. Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie LietuvosRespublikos Vyriausybės generalinis direktorius Arvydas Daunoravičiussavo įsakymu patvirtino Tautinių bendrijų tarybos sudėtį.Jonas RUMŠAIšrinkti savobendruomenėseSpalio mėnesį tautinių mažumųorganizacijų atstovų susirinkimuosebuvo renkami kandidatai į naujossudėties Tautinių bendrijų tarybą.Jos nariais tapo Lučija Bartkienė, JelenaBaziuk, Jelena Berežok, TamaraBlažienė, Larisa Dmitrijeva, MahirasGamzajevas, Olga Gorškova, HichamAhmad Ibrahim, Petko Ivanov, AdasJakubauskas, Vitalijus Karakorskis,Georgios Macukatov, Marytė Maslauskaitė,Tatjana Michniova, Tatjana Morgun,Fiodor Niunka, Zdzislav Palevič,Gunta Rone, Marija Rubaževičienė,Eminat Saijeva, Natalija Šertvytienė,Romualdas Špakovskis, Stefanija Tamošiūnienė,Josifas Tyčina, EdvardTrusevič, Araik Tunian, Liia Urman,Roman Voinickij, Kuisin-oi Zujienė.Tautinių mažumų ir išeivijos departamentoprie Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbuotojaiTautinių bendrijų tarybos koordinatorepaskirta Tautinių mažumųir išeivijos departamento Tautiniųmažumų skyriaus Integracijos poskyriovyresnioji specialistė AnastasijaIsmailova.M. Gamzajevas –Tarybos pirmininkasSpalio 29 d. pirmajame naujosTautinių bendrijų tarybos posėdyjeišrinktas Tarybos pirmininkas,du jo pavaduotojai ir šeši MinistroPirmininko vadovaujamos Tautiniųmažumų reikalų koordinavimo komisijosnariai nuo tautinių bendrijų.Vyriausybės nutarimu tokia komisijasudaryta reorganizavus Tautiniųmažumų ir išeivijos departamentąir siekiant išsaugoti departamentoatliekamų funkcijų vientisumą.Tautinių bendrijų tarybos pirmininkuišrinktas M. Gamzajevas,Lietuvos azerbaidžaniečių draugijospirmininkas. Jis pakeitė vieną kadencijąšiose pareigose dirbusį Lietuvosžydų bendruomenės atstovą VitalijųKarakorskį. Be M. Gamzajevo, įšias pareigas taip pat buvo pasiūlytiO. Gorškova, G. Macukatov, T. Michniova,E. Trusevič.Tautinių bendrijų tarybos pirmininkopavaduotojomis išrinktosL. Bartkienė, Lietuvos rumunų kultūrosdraugijos „Dačija“ pirmininkė,ir N. Šertvytienė, Vilniaus ukrainiečiųbendrijos pirmininkė.Į Tautinių mažumų reikalų koordinavimokomisiją nariais išrinktiL. Bartkienė, Lietuvos rumunų kultūrosdraugijos „Dačija“ pirmininkė,J. Berežok, Slavų estetinio lavinimocentro pirmininkė, A. Jakubauskas, Lietuvostotorių bendruomenių sąjungospirmininkas, G. Rone, Lietuvos latviųvisuomeninių organizacijų koordinacinėstarybos pirmininkė, N. Šertvytienė,Vilniaus ukrainiečių bendrijos pirmininkė,R. Voinickij, Lietuvos gudų visuomeniniųorganizacijų susivienijimo4 T a u t i n i ų b e n d r i j ų n a u j i e n o s 2 0 0 9 N r . 4 (31)

pirmininkas, Vilniaus baltarusių klubo„Siabryna“ pirmininkas.Į šias pareigas iš viso buvo pasiūlytaseptyniolika asmenų.Pagal Vyriausybės patvirtintą tvarkąTautinių bendrijų tarybos pirmininkastampa ir Tautinių mažumų reikalųkoordinavimo komisijos nariu. Tokiubūdu tautinėms mažumoms šiojekomisijoje atstovaus septyni asmenys.Priminsime, kad į komisiją įeina šešiministrai: kultūros, finansų, užsienioreikalų, socialinės apsaugos ir darbo,švietimo ir mokslo bei vidaus reikalų.Posėdyje dalyvavęs Tautinių mažumųir išeivijos departamento generalinisdirektorius A. Daunoravičius padėkojoankstesnės sudėties Tautinių bendrijųtarybos nariams už nuveiktą darbą irpalinkėjo naujai Tarybai aktyvios, konstruktyviosveiklos tautinių mažumų irvalstybės labui, prisidėti prie pilietinėsvisuomenės, demokratijos, tolerancijosstiprinimo mūsų šalyje.PatariamojiinstitucijaTautinių bendrijų taryba, kaippatariamoji institucija prie Tautiniųmažumų ir išeivijos departamento,buvo įkurta 2003 m. Tarp svarbiausiųTarybos uždavinių – rūpintisA K T U A L I J O Stautinių mažumų tautinio identitetosaugojimu, ugdyti tautinę tolerancijąir pakantumą, šalinti rasizmo, ksenofobijosapraiškas, siekti, kad LietuvosRespublikos gyventojai, priklausantystautinėms mažumoms, dalyvautų irįsilietų į šalies visuomeninį ir kultūrinįgyvenimą, analizuoti įstatymų irkitų teisės aktų projektus, kuriuosenumatoma spręsti aktualius tautiniųmažumų klausimus, ir teikti pastabasbei pasiūlymus valstybinėms institucijoms,savivaldybėms dėl jų turinio.Į Tarybą, kuri renkama trejiemsmetams, savo atstovus deleguojatautinės mažumos, susibūrusios įasociacijas.F. Niunka apdovanotas už nuopelnus Vilniaus savivaldaiSpalio 10-ąją – Vietos savivaldos dieną – pirmą kartą buvo pagerbtiVilniaus savivaldai nusipelnę žmonės. Ta proga sostinės Savivaldybėįsteigė Atminimo ženklą „Už nuopelnus Vilniaus savivaldai“.Jonas RUMŠAĮvertino nuopelnus miestuiIš 46-ių pateiktų kandidatų buvoapdovanota 19 vilniečių. Tarp apdovanotųjų– Gudų kultūros draugijosLietuvoje pirmininkas FiodorasNiunka. Jam Atminimo ženklą „Užnuopelnus Vilniaus savivaldai“ ir diplomąįteikė Vilniaus miesto merasVilius Navickas.F. Niunka jau 66-erius metusgyvena sostinėje. Dėl persekiojimųir grėsusio pavojaus Niunkų šeima1943 m. pasitraukė iš gimtųjųvietų Gardino srityje ir apsigyvenoVilniuje, kur šeimininkavo nacistiniaiokupantai. Fiodorui tada buvopenkiolika metų. Jaunuolis net tapovertėju. Mat gerai mokėjo vokiečiųkalbą. Pokario metais baigė gimnaziją,Lietuvos žemės ūkio akademijojeįgijo miškų ūkio inžinieriaus specialybę.Tačiau ką veikti mieste turinttokią profesiją? F. Niunkai teko persikvalifikuoti.Jis daugelį metų dirboįvairiose statybos projektavimo organizacijose.F. Niunka kartu su savokolegomis projektavo daugelįįvairios paskirties statinių Vilniujeir kitose Lietuvos vietose.Nežiūrint solidaus amžiaus,F. Niunka nesėdi užsidaręs tarpketurių sienų. Jis – aktyvus visuomenininkas,vadovauja Gudųkultūros draugijai Lietuvoje.„Prieš dvidešimt metų, kai kūrėsidraugija, mane laikinai išrinkopirmininku, nes nebuvo daugiauką rinkti. Laikinumas tęsiasijau du dešimtmečius, - „Tautiniųbendrijų naujienoms“ sakėF. Niunka.Nepamirštos irtautinės bendrijosAtminimo ženklas kartu su vardiniudiplomu kartą per metus – spalio10 d. – bus teikiamas už nuopelnusmiesto plėtros, verslo, ūkio, sveikatosapsaugos, socialinės rūpybos,kultūros ir meno, švietimo, kūnokultūros ir sporto, tautinių bendrijų,bendruomenės telkimo, turizmo,laisvalaikio ir pramogų, mokslo,teisėsaugos, priešgaisrinės apsaugos,Vlado Uznevičiaus nuotr.mecenavimo, labdaros, paramos,aplinkos apsaugos, paslaugų, tarptautiniobendradarbiavimo bei savivaldospolitikos ir administravimosrityse.Kandidatus apdovanojimams galiteikti Vilniaus miesto savivaldybėsinstitucijų, įstaigų, įmonių, organizacijų,Savivaldybės departamentųvadovai, taip pat bendruomenės,pavieniai gyventojai.T a u t i n i ų b e n d r i j ų n a u j i e n o s 2 0 0 9 N r . 4 (31)5

A K T U A L I J O SPatvirtinta Tautinių mažumų reikalųkoordinavimo komisijaLapkričio 11 d. Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius savo potvarkiu patvirtino Tautinių mažumųreikalų koordinavimo komisiją. Į ją įeina:Andrius Kubilius – Ministras Pirmininkas (komisijos pirmininkas);Remigijus Vilkaitis – kultūros ministras (komisijos pirmininko pavaduotojas);Lučija Bartkienė – Lietuvos rumunų kultūros bendrijos „Dačija“ pirmininkė;Jelena Berežok – Slavų estetinio lavinimo centro pirmininkė;Mahiras Gamzajevas – Tautinių bendrijų tarybos pirmininkas, Lietuvos azerbaidžaniečių bendrijos pirmininkas;Adas Jakubauskas – Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininkas;Donatas Jankauskas – socialinės apsaugos ir darbo ministras;Raimundas Palaitis – vidaus reikalų ministras;Gunta Rone – Lietuvos latvių visuomeninių organizacijų koordinacinės tarybos pirmininkė;Gintaras Steponavičius – švietimo ir mokslo ministras;Natalija Šertvytienė – Vilniaus ukrainiečių bendrijos pirmininkė;Remigijus Šimašius – teisingumo ministras;Ingrida Šimonytė – finansų ministrė;Vygaudas Ušackas – užsienio reikalų ministras;Roman Voinickij – Lietuvos gudų visuomeninių organizacijų susivienijimo pirmininkas, Vilniaus m. baltarusiųklubo „Siabryna“ pirmininkas.„Saulėlydžio“ komisijos siūlymuVyriausybė yra nutarusi iki 2010 m.sausio 1 d. reorganizuoti Tautiniųmažumų ir išeivijos departamentąprie Vyriausybės, jo atliekamasfunkcijas paskirstant Švietimo irmokslo, Kultūros ir Užsienio reikalųministerijoms.Reorganizavus Tautinių mažumųir išeivijos departamentą,siekiama išsaugoti departamentoatliekamų funkcijų vientisumą,todėl ir buvo reikalinga TautiniųLapkričio 12 d. Tautinių bendrijųnamuose įvyko pirmasis darbinis naujossudėties Tautinių bendrijų tarybosposėdis.Posėdyje svarstyti siūlymai dėl priemoniųLietuvos Nepriklausomybėsatkūrimo dvidešimtmečio paminėjimorenginių planui. Tokį planą turi parengtiVyriausybė.Kaip žinia, Lietuvos Respubli-6 T a u t i n i ų b e n d r i j ų n a u j i e n o s 2 0 0 9 N r . 4 (31)mažumų reikalų koordinavimokomisija.Komisijai, kurios sudėtyje kultūros,finansų, užsienio reikalų,socialinės apsaugos ir darbo, švietimoir mokslo bei vidaus reikalųministrai, Tautinių bendrijų tarybospirmininkas bei šeši Tautinių bendrijųtarybos atstovai, vadovaus MinistrasPirmininkas. Komisijos pirmininkopavaduotojas – kultūros ministras.Komisija teiks Vyriausybei pasiūlymusdėl tautinių mažumų valstybėspolitikos; valstybės institucijųveiksmų koordinavimo integruojanttautines mažumas į Lietuvos politinį,visuomeninį ir kultūrinį gyvenimą;teisės aktų, susijusių su tautinių mažumųreikalais, projektų parengimoar parengtų tikslingumo.Nustatyta, kad Tautinių mažumųreikalų koordinavimo komisija posėdžiausne rečiau kaip dukart per metus,ją techniškai aptarnaus Kultūrosministerija.TBN inf.Posėdžiavo Tautinių bendrijų tarybakos Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad2010 m. kovo 11 d. sukanka 20 metų,kai Lietuvos Respublikos AukščiausiojiTaryba priėmė aktą „Dėl Lietuvos nepriklausomosvalstybės atstatymo“, ir pažymėdamasšio akto istorinę reikšmę tiekLietuvai, tiek pasauliui, nutarė paskelbti2010 metus Lietuvos Nepriklausomybėsatkūrimo dvidešimtmečio metais.Tautinių bendrijų taryba pasiūlė sukurtidokumentinį filmą apie šalies tautiniųbendrijų gyvenimą ir veiklą per 20metų „Lietuva – mūsų namai“. Tokiamfilmui galėtų būti panaudota įvairiuosearchyvuose esanti medžiaga.Taryba taip pat siūlė surengti fotoparodąapie tautinių bendrijų veiklą,renginius, atspindinčius bendrijų kultūrą,tradicijas, papročius.TBN inf.

A K T U A L I J O STautinių bendruomenių diena VyriausybėjeGruodžio 18 d. Ministro Pirmininko tarnyba ir Kultūros ministerijaVyriausybės rūmuose surengė tautinių bendruomenių dieną.Į renginį, kuris skirtas Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiuiir Tautinių mažumų įstatymo priėmimo 20-mečiui, buvo pakviestiTautinių bendrijų tarybos nariai, tautinių bendruomenių atstovai,Seimo, Vyriausybės nariai, Tautinių mažumų ir išeivijos departamentobei kitų institucijų, kurių veikla susijusi su šalies tautiniųbendrijų problemų sprendimu, atstovai.Ministras Pirmininkas A. Kubiliuspasveikino renginio dalyvius Tautiniųmažumų įstatymo priėmimo 20-mečioproga, padėkojo tautinėms bendrijomsuž kartu nuveiktus bendrus darbus per20 metų.Pasižymėjusiems tautinių bendrijųveikloje asmenims Premjeras įteikėPadėkos raštus ir Lietuvos vardo paminėjimo1000-mečiui skirtus atminimoženklus.*Kartu A. Kubilius pabrėžė, jogreikia matyti ir nepadarytus darbus.Nepaisant to, kad didžiąją laiko dalįVyriausbė skiria ekonominėms irsocialinėms krašto problemoms, darbotvarkėjeyra numatyti ir aktualūsklausimai, susiję tiek su tautinėmisbendrijomis, tiek su lietuviais – tokiųkaip pavardžių rašymo, gatvių pavadinimų,žydų nuosavybės restitucijos irkiti, kuriuos būtina spręsti.“Žvelgdami į istoriją ir šiandieną,turime patys sau pasakyti labai paprastusdalykus – tautinės bendruomenės,gyvenančios čia, Lietuvoje, ya mūsųturtas ir jos turi klestėti tiek etniškai,tiek kutūriškai, tiek ekonomiškai.Tačiau neramina paprastas klausimas– kodėl Vilniaus kraštas, kuriamedaug lenkų, baltarusių bendruomeniųatstovų, Lietuvos žmonių sąmonėjesudarė įvaizdį, jog tai yra atsilikęskraštas. Todėl raginu ir bendruomenes,ir savialdybes siekti iš tikrųjų labaipaprastų dalykų. Juk kas garantuojakrašto klestėjimą ir pažangą – atvirumas,konkurencija, ėjimas ir veržimasisį priekį. Be abejo, lygiai taip pat svarbu,kad lietuviai, gyvenantys ten, kur gyvenadauguma lenkų ar baltarusių, taippat nesijaustų mažuma, kuros teisiųniekas negina ir nepuoselėja” – sakėPremjeras A. Kubilius.Dalyvius taip pat sveikino ir mintimisapie tautinių bendrijų indėlį įLietuvos kultūrinį gyvenimą dalijosiAtkuriamojo Seimo Pirmininkas,Europos Parlamento narys VytautasLandsbergis, kultūros ministras RemigijusVilkaitis.Kalbėjęs Tautinių bendrijų taybospirmininkas Mahiras Gamzajevaspaminėjo darbus, reikalaujančius konkrečiųsprendimų. “Tai ne tik romųintegracija, bet ir daugelio kitų etniniųgrupių pilnavertiškas įsiliejimas į šaliesgyvenimą, taip pat negausių tautiniųbendruomenių neformalaus ugdymoįstaigų plėtros, jų finansavimo ir kitišvietimo reikalai, šalies savivaldybių irjų teritorijose veikiančių tautinių bendrijųtarpusavio bendradarbiavimas,jų kultūrinių projektų iš municipalinioiždo rėmmo klausimai, viešųjų užrašųdviem kalbomis vartojimo galimybės,radijo ir televizijos laidų tautinėmsmažumoms uždarymas, silpna paramabendruomenių lakraščiams iržurnalams, - teigė M. Gamzajevas.Jis atkreipė dėmesį į kurstomą rasinę,etninę, religinę nesantaiką bei tautiniųmažumų neigiamo įvaizdžio formavimofaktus kai kuriose žiniasklaidospriemonėse.Tautinių bendrijų tarybos pirmininkaspareiškė viltį, kad tokie susitikimaiVyriausybėje taps tradiciniais irpasiūlė jau kitais metais įteisinti minėtinąvalstybės datą – Lietuvos tautiniųbendruomenių dieną.Renginio metu jo vedėjas GintarasMikalauskas perskaitė ištrauką iš 1323m. sausio 25 d. Lietuvos didžiojo kunigaikščioGedimino laiško Liubeko,Zundo, Bremeno, Magdeburgo, Kelnoir kitų miestų piliečiams ištrauką, laiško,kuriame jis dvasininkus, pirklius,gydytojus, prekybininkus, įvairiųprofesijų amatininkus kvietė atvyktiį karalystę su šeimomis, čia įsikurti,laisvai gyventi ir dirbti.Susirinkusiems buvo parodytasLilijos Kopač ir Vitalijaus Karakorskiodokumentinis filmas “Vėliavos” apie1991 m. įvykius Lietuvoje.Renginyje koncertavo jaunųjų menininkųduetas – fleitininkas GiedriusGelgotas ir pianistė Indrė Baikštytė.*Apdovanotųjų sąrašas bus paskelbtaskitame “Tautinių bendrijų naujienų”numeryje.T a u t i n i ų b e n d r i j ų n a u j i e n o s 2 0 0 9 N r . 4 (31)7

A K T U A L I J O SDepartamente lankėsiET žmogaus teisių komisarasViešėdamas Lietuvoje, spalio 20 d.Europos Tarybos žmogaus teisių komisarasTomas Hamarbergas (ThomasHammarberg) lankėsi Tautiniųmažumų ir išeivijos departamenteprie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.Komisaras susitiko su departamentogeneraliniu direktoriumiArvydu Daunoravičiumi. Susitikimedalyvavo departamento generaliniodirektoriaus pavaduotojas StanislavVidtmann, Tautinių mažumų skyriausdarbuotojai.A. Daunoravičius svečiui pristatėdepartamento veiklą, susijusią suužsienio šalyse gyvenančiais lietuviaisir tautinėmis mažumomis Lietuvoje.Generalinis direktorius pabrėžė Lietuvosvalstybės siekį vienyti lietuviųišeivius bei pastangas palaikyti bendruomeniškumą.Žmogaus teisių komisaras domėjosi,kaip mūsų šalyje įgyvendinamiNeringa JURČIUKONYTĖTarptautinės istorinio teisingumokomisijos atstovė ryšiams su visuomeneLietuvos Respublikosir tarptautiniai teisėsaktai, reglamentuojantystautinių mažumųteisių apsaugą, ypačgalimybėmis rašytivietovardžius ir asmenvardžiusmažumoskalba, mokytisgimtąja kalba bei valstybėsparama tautinėmsbendrijoms.T. Hamarbergą dominotautinių mažumųsąvokos apibrėžimas,bendra tautinėmsmažumoms priklausančiųasmenų padėtisLietuvoje, ypač lenkųir romų mažumų integracijaį Lietuvosvisuomenę.TBN inf.T. Hamarbergas (k.) ir A. Daunoravičius.Jaunoji Lietuvos karta nori būti tolerantiškaLapkričio 16 d. 346 Lietuvosmokyklose vyko Tarptautinei tolerancijosdienai skirta pilietinėakcija „Tolerancija Pasauliui“. Šiosakcijos metu mokiniai įvairiaisbūdais formavo raidę T, kalbėjoapie minimos dienos svarbą, rinkopopuliariausiątolerancijos žodžiosinonimą. Palyginussu praėjusiais metaisšių metų akcijoje dalyvautipanoro daugiaunei 100 mokyklų.Anot Tarptautinėsistorinio teisingumokomisijosdirektoriaus RonaldoRačinsko, toks augantisaktyvumas rodo,jog pasiūlytas Tarptautinėstolerancijosdienos minėjimas yrapatrauklus mokyklųbendruomenėms iryra efektyvi priemonėugdant moksleiviųtolerantiškumą.Anastasijos Ismailovos nuotr.8 T a u t i n i ų b e n d r i j ų n a u j i e n o s 2 0 0 9 N r . 4 (31)

A K T U A L I J O SĮteikti apdovanojimai „Už gimtosioskalbos išsaugojimą ir puoselėjimą”Įteikti šių metų Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prieLietuvos Respublikos Vyriausybės apdovanojimai „Už gimtosioskalbos išsaugojimą ir puoselėjimą”. Juos gavo Lietuvos rusų bendruomenėsatstovė Larisa Dmitrijeva, Klaipėdos vokiečių bendrijospirmininkė Magdalena Piklaps ir Vilniaus P. Skorinos vidurinėsmokyklos moksleivė Evelina Baziuk.Vokiečių kultūros dienų rengimąKlaipėdoje. Be to, būtent M. Piklapsiniciatyva šiame mieste buvo įsteigtamokykla vokiečių kilmės vaikams –vienintelė tokio pobūdžio ugdymoįstaiga Baltijos šalyse.Vilniaus baltarusių mokyklosabiturientė E. Baziuk apdovanota užaktyvų dalyvavimą konferencijoseir konkursuose, tarp jų ir autorinėsdainos konkurse. Šiuo metu Evelinastudijuoja vadybą Hertfordšyro universiteteLondone.Kiekvienai laureatei įteiktos piniginėspremijos, knyga ir diplomas.Apdovanojimas „Už gimtosioskalbos išsaugojimą ir puoselėjimą”šiemet įteiktas pirmą kartą.Šį kasmetinį apdovanojimą Tautiniųmažumų ir išeivijos departamen-Larisa Dmitrijeva Magdalena Piklaps Evelina BaziukL. Dmitrijeva apdovanota už ilgametęvisuomeninę veiklą, rusų kalbos,literatūros, kultūros propagavimą Lietuvoje,švietimo mokomąja rusų kalbaišsaugojimą, knygos „Rusai Lietuvosistorijoje ir kultūroje“ išleidimą. Jiprisidėjo, kad Vilniuje būtų atidengtosmemorialinės lentos Fiodorui Dostojevskiuiir Levui Karsavinui, o Vilniausuniversiteto Slavistikos katedrai būtųsugrąžintas ankstesnis istorinis Rusųfilologijos katedros pavadinimas.Apdovanojimu įvertinta M. Piklapsuž jos ilgametę veiklą, kasmetiniųTautinių bendrijųnamuoseSpalio 23 d. vyko vilniečiopoeto ir prozaiko Ivano Gažimonokūrybos vakaras. Jo metu buvopristatytas naujas autoriaus eilėraščiųrinkinys „Per gyvenimą – su meile“.I. Gažimonas yra vienas literatūrinėstas įsteigė 2009 m. sausio 30 d. Juosiekiama įvertinti Lietuvos tautinėmsbendrijoms priklausančių švietimo irkultūros veikėjų nuopelnus, skleidžiantir puoselėjant gimtąją kalbą bei kultūrą,supažindinti visuomenę su ypatingaišioje srityje nusipelniusiais žmonėmis.Apdovanojimo tikslas – skatintistudentus, moksleivius, visus tautiniųmažumų atstovus saugoti ir puoselėtigimtąją kalbą, rūpintis jos sklaidaLietuvoje, ieškoti lietuvių ir gimtosioskalbų bei kultūrų sąsajų.TBN inf.studijos „Plejada“ steigėjų, Lietuvosir Rusijos rašytojų sąjungų narys.Yra išleidęs 9 knygas, tarp jų – 5knygas apysakų ir 4 – lyrikos.T a u t i n i ų b e n d r i j ų n a u j i e n o s 2 0 0 9 N r . 4 (31)9

A K T U A L I J O STautinių bendrijų atstovės raginomoteris būti aktyviomisLapkričio 3-4 d. Tautinių bendrijų namuose vykoseminaras tema „Imigrančių moterų lyderių vaidmensstiprinimas organizacijoje“. Seminare buvo nagrinėjama,kaip skatinti imigrantes moteris aktyviai dalyvautivisuomeninėje veikloje, ugdyti lyderės įgūdžius, tobulintivadovavimo ir organizacinius gebėjimus, padėti kitomsmoterims imigrantėms integruotis į Lietuvos visuomenę.Jonas RUMŠAMoterys darbo rinkojeMoters padėtis darbo rinkojepriklauso nuo daugelio faktorių: išsilavinimo,šeimyninės padėties, gyvenamosiosvietos ir kt. Moterų migrančiųsituacija yra sudėtingesnė. „Mes gyvenamekitoje šalyje, kurioje kita kultūra,tradicijos, kitos sąlygos, - pradėdamaseminarą, kalbėjo Lietuvos etniniųgrupių moterų verslininkių draugijospirmininkė, Lietuvos estų draugijospirmininkė Liia Urman. – Todėl labaisvarbu suprasti, ką reikia daryti, kadjaustumės geriau, įveiktume stereotipus“.„Specialių tyrimų apie tautiniųmažumų moterų padėtį darbo rinkojenėra, tačiau juos galima išskirti iš kitųtyrimų. Iš jų matyti, kad šios grupėsatstovių padėtis yra prastesnė už vidutinęmoterų padėtį šalyje. Tautinėmsmažumoms priklausantysvyrai darbo rinkojeturi geresnes galimybesnegu jų gentainės“, –teigė Tautinių mažumųir išeivijos departamentoprie Lietuvos RespublikosVyriausybėsgeneralinio direktoriauspavaduotojas StanislavVidtmann.Tuo tarpu šių moterųpasiruošimas darbineiveiklai yra žymiai geresnisnegu vyrų. Iš jų 45proc. turi aukštąjį išsila-vinimą, o iš vyrų – 25proc.Lyderėsbendruomenėse„Prieš šešeriusseptyneriusmetustautinių mažumų organizacijųvadovaidaugiausia buvo vyrai,Tautinių bendrijųtaryboje taip pat dominavovyrai“, - sakėL. Urman.Kokį vaidmenįtautinių mažumų nevyriausybinėseorganizacijose vaidina moterysšiandien? Iš S. Vidtmanno pateiktųduomenų, kurie spausdinami lentelėje,matome, kad šis vaidmuo yragana įvairus. Pavyzdžiui, iš 73 rusųsąrašinių organizacijų 44 vadovaujamoterys. Tai sudaro 60 proc. NemažaiTautinių mažumų sąrašinių organizacijų lyderiai /pagal lytį/KokiostautybėsorganizacijosOrganizacijųskaičiusVadovaujavyraiVadovaujamoterysArmėnų 6 6 ―Azerbaidžaniečių 6 6 ―Baltarusių 23 17 6Graikų 9 5 4Latvių 9 4 5Lenkų 49 29 20Romų 12 8 4Rusų 73 29 44Totorių 18 12 6Uzbekų 6 3 3Pasak Seimo švietimo, mokslo ir kultūros komitetonarės Marijos Aušrinės Pavilionienės, moterismigrantė praturtina vietinę visuomenę savokilme, genetika ir tautiniais papročiais.Vlado Uznevičiaus nuotr.daliai lenkų, latvių, graikų, uzbekų organizacijųvadovauja taip pat moterys,mažesnei daliai – baltarusių, totoriųorganizacijų. Net romų bendruomenėje,kurioje pagal nusistovėjusiusstereotipus dominuoja vyrai, iš dvylikossąrašinių organizacijų keturiomsvadovauja moterys. Tiesa, tarp palygintinedidelio armėnųir azerbaidžaniečiųorganizacijų skaičiausnėra nei vienos moters– vadovės.Apskritai iš 275tautinių mažumų nevyriausybiniųorganizacijų124 vadovaujamoterys, t. y. sudaro45 proc.Naujos sudėtiesTautinių bendrijų tarybojeiš 29 narių moterųyra 16.Tačiau yra sritis, kur10 T a u t i n i ų b e n d r i j ų n a u j i e n o s 2 0 0 9 N r . 4 (31)

moterys užima dominuojančią padėtį.Tai neformalus ugdymas. Iš 39 sekmadieniniųmokyklų 31 vadovaujamoterys.Šie pavyzdžiai rodo, kad tautinėmsmažumoms priklausančios moterysaktyviai dalyvauja savo bendruomeniųveikloje, įgyja autoritetą tarp savogentainių ir išrenkamos į vadovaujančiuspostus.Tačiau, kaip pažymėjo S. Vidtmann,moterų lyderystės ugdymąreikia gerinti. Tam turi būti rengiamimokymai, seminarai, konferencijos,vykdomi tyrimai. Vilniuje netrukusturi pradėti veikti Europos lyčiųlygybės institutas, kuris tirs taip patir šias problemas, rengs atitinkamasrekomendacijas.Ugdo verslumąLaisvosios rinkos sąlygomis moterųverslumo, lyderės savybių ugdymasįgyja svarbią reikšmę. Apie tai, kaipšias savybes išsiugdyti, kalbėjo Seimošvietimo, mokslo ir kultūros komitetonarė Marija Aušrinė Pavilionienė.Be teorinių žinių, seminaro dalyvėssusipažino su patirtimi moterų,kurios sukūrė savo verslą ir ne vieneriusmetus sėkmingai dirba. Apietai pasakojo graikų restoranų mūsųšalyje savininkė Lola Sakanis.Lietuvos ukrainiečių moterų sąjungospirmininkės pavaduotoja NatalijaŠertvytienė nušvietė ukrainiečiųmoterų veiklą užsienyje.Pasak Moterų informacijos centrodirektorės Jurgitos Pečiūrienės, šaliesA K T U A L I J O Smoterys turėtų aktyviau ginti savointeresus versle, tuo tikslu labiau panaudotilobizmo svertus. Europoješis moterų judėjimas vaidina svarbųvaidmenį.Kitąmet Europos moterų lobistinėorganizacija minės savo įsikūrimo20-metį. Jai priklauso nacionalinėsmoterų organizacijos iš 27 EuroposSąjungos šalių, taip pat ir Lietuvos,keliasdešimt tarptautinių organizacijų.Jos moterų interesams atstovaujaEuropos Taryboje, Parlamente, Komisijoje.Lietuvos moterų lobistinė organizacijaįsikūrė 2004 m. Jai priklauso21 moterų organizacija, tarp jų irLietuvos etninių grupių moterų verslininkiųdraugija.Klaipėdos vokiečių bendrija paminėjosavo 20-metįŠiemet Klaipėdos vokiečių bendrija mini savo įsikūrimo 20-metį.Nors ši data suėjo dar pavasarį, tačiau iškilmes buvo nuspręsta surengtispalio 3-iąją – Vokietijos Vienybės dieną.Rasa MiullerKlaipėdos vokiečių bendrijoskultūros vadybininkėSusirinko daug svečiųĮ šventę, vykusią H. Zudermanogimnazijoje, susirinko apie pusantrošimto bendrijos narių ir svečių. Tarppastarųjų buvo Vokietijos ambasadosVilniuje kultūros atašė JeanPierre Froehly, Tautinių mažumų irišeivijos departamento generaliniodirektoriaus pavaduotojas StanislavVidtmann, Klaipėdos miesto meropavaduotojas Jonas Šimkus, ifa – Užsienioryšių instituto – koordinatorėBaltijos šalims Jurgita Motiekaitė irdaug kitų.Ilgametė bendrijos pirmininkėMagdalena Piklaps apžvelgė bendrijosnuveiktus darbus, dėkojo josrėmėjams – Vokietijos ambasadai Vilniuje,Klaipėdos miesto savivaldybei,Tautinių mažumų ir išeivijos departamentui,Kultūros rėmimo fondui, ifai(Užsienio ryšių institutui), Goethe‘sKlaipėdos vokiečių bendrijos 20-mečio minėjimekoncertavo bendrijos choras.Sveikina H. Zudermano gimnazijos atstovai.T a u t i n i ų b e n d r i j ų n a u j i e n o s 2 0 0 9 N r . 4 (31)11

A K T U A L I J O Sinstitutui Vilniuje, Klaipėdos kraštokraštiečių sąjungai Vokietijoje, Rytprūsiųkraštiečių sąjungai Vokietijojeir kitiems, rėmusiems ir remiantiemsbendrijos veiklą.Svečiai sveikino bendriją, džiaugėsijos veikla, linkėjo daug gražių sumanymų.Pasveikinti bendrijos atvykoŠilutės, Kauno vokiečių, Klaipėdosmiesto tautinių bendrijų atstovai.Džiugiai sutikta žinia, kad bendrijospirmininkei M. Piklaps įteiktas Tautiniųmažumų ir išeivijos departamentoapdovanojimas „Už gimtosios kalbosišsaugojimą ir puoselėjimą“. Šventėsmetu apdovanojimą jai įteikė S. Vidtmann.Jubiliejaus minėjime grojo irdainavo H. Zudermano gimnazijosSlavų kultūrų šventė KlaipėdojeDvi spalio mėnesio savaitgaliodienas Klaipėdos M. Gorkio vidurinėjemokykloje skambėjo dainos,muzika, jaunatviški balsai. Čia vykoIV tarptautinis slavų kultūrų festivalis„Slavų vaivorykštė 2009“, kurįsurengė uostamiesčio Slavų kultūrųcentras. Į festivalį atvyko kūrybiniaimoksleiviai, programą atliko bendrijoschoras, gyvuojantis jau 21-uosiusmetus.Veikė paroda12 T a u t i n i ų b e n d r i j ų n a u j i e n o s 2 0 0 9 N r . 4 (31)Apie bendrijos veiklą pasakojo irjubiliejaus proga surengta paroda. Peršimtą nuotraukų iš archyvo priminėsvarbias bendrijos gyvenimo akimirkas:bendrijos įkūrimą, H. Zudermano,tada dar mažos keturių klasių mokyklos,Simono Dacho namų atidarymą,visus tris kraštiečių susitikimus,kurių kiekviename dalyvavo pusantrotūkstančio žmonių, bendrijos pėdsakusmiesto kultūriniame gyvenime iristoriniame pavelde, susitikimus sugarbingais svečiais, bendrijos vokiečiųir lietuvių kalbomis leistą laikraštį„Deutsche Nachrichten fiur Litauen“(„Vokiečių žinios Lietuvoje“).S. Dacho namų projektasŠventės metu buvo pristatytasS. Dacho namų vykdomas projektas„Klaipėdos krašto prisiminimai“. Taipenkiolikos bendrijos narių pasakojimaiapie savo išgyvenimus, likimus, sunkiusišbandymus, kurie teko Klaipėdos kraštuiir jo žmonėms. Džiugu, kad Kultūrosrėmimo fondas parėmė knygosišleidimą. Jai vos pasirodžius, pasigirdoprašymų išversti į vokiečių kalbą.Plačiau apie knygos pristatymąrašoma šiame „Tautinių bendrijųnaujienų“ numeryje.Rusų kultūros ir meno festivalis KauneVisą spalio mėnesį Kaune vykoIII tarptautinis rusų kultūros irmeno festivalis. Jo metu vykokoncertai, kuriuose skambėjorusų ir užsienio šalių kompozitoriųkūriniai, rusų, ukrainiečių,baltarusių, lietuvių liaudies dainos,romansai ir giesmės.Karininkų ramovėje koncertavofolkloro ansamblis „Rosiči“. Jorepertuare – įvairių Rusijos regionųdainos, liaudies žaidimai. Ansambliečiaigroja armonikomis,balalaikomis, styginiais ir kitaisliaudies muzikos instrumentais.Vaizduojamojo meno gerbėjaigalėjo susipažinti su profesionaliųdailininkų, M. Dobužinskiorusų kultūros centro auklėtiniųdarbais.Koncertuoja folkloro ansamblis „Rosiči“.Neliko pamiršti ir patys mažieji.Jiems buvo parodytas muzikinislėlių spektaklis „Ledo trobelė“.Festivalį surengė M. Dobužinskiorusų kultūros centras ir Slavųestetinio lavinimo centras. Visirenginiai buvo nemokami.TBN inf.kolektyvai iš Rusijos, Baltarusijos,Latvijos ir Ukrainos.Baigiamajame koncerte dalyvavodainų ansamblis „Volnica“ iš Liepojos(Latvija), baltarusių dainų iršokių ansamblis „Talija“, liaudiesinstrumentų ansamblis „Karuselė“iš Kaliningrado, Klaipėdos ukrainiečiųbendrijos „Prosvit“, romų „Pešejaju“ ansambliai iš Klaipėdos ir kitikolektyvai.Be meninės dalies, vyko apskritojostalo diskusija apie tautinių kultūrų išsaugojimąir puoselėjimą, tarptautiniųkultūrinių ryšių stiprinimą.TBN inf

A K T U A L I J O STautų mugė nepaliko nė vieno abejingoRugsėjo 18-20 d. Vilniuje, Gediminoprospekte, buvo surengta Tautųmugė. Pirmą kartą surengtame tokiopobūdžio renginyje gausiai dalyvavoLietuvos tautų atstovai.Kokia mugė be gausių vaišių?Praeivius gundė įvairiausių mėsoskepsnių, rūkytų gaminių, troškinių,žuvies kvapai. Akį traukė saldumynai:pyragai, bandelės, riestainiai, šokoladiniaisaldainiai... Žiūrovai galėjoparagauti nacionalinių lietuvių, rusų,lenkų, baltarusių, karaimų, totoriųpatiekalų, stebėti, kaip jie gaminami.Mugėje buvo galima sutikti irsvečių iš tolimosios Indijos – šiosšalies atstovai taip pat dalijosi savonacionalinės virtuvės paslaptimis.Pasistiprinus buvo galima pasidairytiį daugybės kioskų lentynasir prekystalius. Prekybininkai siūlėįsigyti rankų darbo kūrinių: papuošalųiš keramikos, lino drabužių, mediniųvirtuvės įrankių, pintų krepšių ir kitųįvairiausios paskirties daiktų.Netrūko peno ir širdžiai. Mugėjekoncertavo apie keturiasdešimt dainųir šokių kolektyvų, tarp jų – atstovaujančiųtautinėms bendrijoms, buvosurengta įvairių konkursų, pramogų.TBN inf.Audriaus Žygavičiaus nuotr.T a u t i n i ų b e n d r i j ų n a u j i e n o s 2 0 0 9 N r . 4 (31)13

K U L T Ū R AKoncerto tema – „Lietuva rusųpoezijoje ir muzikoje“Vieną spalio vakarųRusų romanso mylėtojųdraugija „Melos“poezijos ir muzikosgerbėjus pakvietė į Vilniausmokytojų namųdidžiąją salę, kur buvosurengtas vakaras„Lietu va r u s ųpoezijoje irmuzikoje“, skirtas Lietuvosvardo paminėjimo tūkstantmečiui.Vakarą vedė šios draugijospirmininkė Jelena Bachmėtjėva.Jonas RUMŠASkambėjo ir klasikų, ir mažiaužinomų poetų eilėsVakarą, skambant M.-K. Čiurlioniovalso melodijai, pradėjo kompozitoriųkonkurso Paryžiuje diplomantėLidija Koroliova. Ji perskaitė klubo„Svetoč“ pirmininkės, daugkartinėsautorinės dainos ir rusų poezijosfestivalio Lietuvoje laureatės GretosFedorčenko eilėraštį.Po to skambėjo rusų poetų,kurių eilės sudaro rusų poezijosaukso fondą, ir mažiau žinomų autoriųeilėraščiai, pašvęsti Lietuvai.Vieni jų gyveno ir kūrė prieš keletąamžių, kiti buvo ar tebėra mūsųamžininkai.Pro vakaro dalyvių akis praėjotūkstančio metų senumo įvykiai,apie kuriuos savo eilėmis priminėpoetas Viktoras Raičevas, ir Vilniausakcentai, įamžinti Nobelio premijoslaureato Josifo Brodskio rinkinyje„Lietuviškas noktiurnas“.„Daugelis rusų poetų savo eilėraščiuoseapdainavo Lietuvą, jos gamtą,poetine kalba išreiškė savo jausmusmūsų kraštui, - sakė Rusų romansomylėtojų draugijos „Melos“ pirmi-ninkė, humanitarinių mokslų daktarėJelena Bachmėtjėva. – Vieni jų yragerai žinomi, kitų vardai ir kūryba,deja, padengti laiko dulkių ir žinomitik siauram specialistų ratui“.Vienas tokių – Pavlas Gagarinas,gyvenęs aštuonioliktame amžiuje.Kunigaikštis, generolas, pasižymėjęsPirmajame kare su turkais, apdovanotasšv. Georgijaus IV-ojo laipsnioordinu. P. Gagarinas buvo ir poetas,vertėjas. Natalija Borisenko perskaitėvieną P. Gagarino eilėraštį „Nemunas“.Pagal jį sukurtą dainą padainavoNadežda Rozenkovič.A. Puškino, M. LermontovoLietuvos skaitytojui pristatyti nereikia.Georgijus Počujevas perskaitėištrauką iš A. Puškino baladės „Budrysir jo sūnūs“, kurioje pasakojama,kaip Budrys tris sūnus išlydėjoį karą į tris skirtingas puses, o jiegrįžo ir kiekvienas parvedė namonuotaką. Vakaro metu nuskambėjoištraukos iš M. Lermontovoeiliuotos apysakos „Lietuvė“. Jojepasakojama apie ruso Arsenijausmeilę lietuvei Klarai. Ištraukas skaitė14 T a u t i n i ų b e n d r i j ų n a u j i e n o s 2 0 0 9 N r . 4 (31)J. Bachmėtjėvos nuomone, rusų literatūroje apie jokią kitą šalį nėratiek daug parašyta kaip apie Lietuvą.Borisas Šesternikovas. Beje, šį kūrinįM. Lermontovas parašė, būdamasaštuoniolikos metų.Valerijus Oparinas pasirinkoA. Tolstojaus baladės „Vasilijus Šibanovas“ištrauką, pasakojančią apietai, kaip kunigaikštis Kurbskis, gelbėdamasisnuo Ivano Rūsčiojo pykčio,bėgo į Lietuvą.Klausytojų negalėjo nesujaudintiromantiškos devynioliktojo amžiausrusų poeto-filosofo Fiodoro Tiutčevoeilės apie Vilnių, kryžius, didingąNemuną.Gyvena ir kuria LietuvojeVlado Uznevičiaus nuotr.Lietuvoje gyvena nemažai rusųkalba rašančių kūrėjų, tarp jų – poetų.Kiekvienas jų turi ką pasakytiskaitytojui, yra įvairių kūrybinių sąjungųnariai. Daugelis yra pelnę prizųpoezijos konkursuose, ne vienas yraišleidęs eilėraščių knygą.O vakare savo kūrybos eiles skaitėMichailas Boženkinas, Tamara Ilčenko,Autandilas Kukinas, Olga Denkovskaja,Marija Zinkevič, Tatjana

Ščiurina, Elvyra Pozdniaja, LiudmilaChorošilova.Nepakartojamas kiekvieno autoriaustilius, žvilgsnis į supantį pasaulį,temų įvairovė. Tai ir senojo Vilniausgatvelių grožis, Lietuvos gamta, istoriniaimotyvai. J. Bachmėtjėvos nuomone,daugelis vakare nuskambėjusiųeilėraščių yra aukšto meninio lygio.Eiles keitė muzikaĮvairi buvo ir muzikinė vakarodalis. M. K. Čiurlionio valsą keitėdevynioliktojo amžiaus rusų kompozitoriausir muzikos kritiko CezarioKiuji, gimusio Vilniuje, muzikospjesė, Algimanto Raudonikio „Švelnumas“,kuriuos violančele atlikoAla Leznaja, pianinu grojo LiudmilaMalceva.L. Malceva vadovauja studijaiMoldavų režisierius sukūrė filmą apie dviejųbrolių savo tautiečių gyvenimą LietuvojeLučija BARTKIENĖLietuvos rumunų kultūros bendrijos„Dačija“ pirmininkėPakvietė į dukterėčiosvestuves„Lietuvos moldavai“ – tai filmasapie žmogiškuosius ir kultūriniusryšius tarp Moldovos Respublikosir Lietuvos, apie moldavų ir lietuviųtautų susigiminiavimą.Filmas prasideda Vilniaus panorama.Likimo vingių vedami, du broliaimoldavai Vasile Sandu ir Vlad Sandu„Harmonija“. Jos kolektyvas, akompanuojantvadovei, padainavo romansąNestoro Kukolniko žodžiais.N. Kukolnikas – poetas, rašytojas,dramaturgas, Vilniaus rusų gimnazijosdėstytojas, kurio gimimo 200metų jubiliejus suėjo šiemet. IgorisAbetkovskis padainavo M. Glinkos irC. Kiuji romansų N. Kukolniko žodžiais.Valentina Kalinčeva padainavovieną M. Glinkos ir vieną C. Kiujiromansą A. Puškino žodžiais.Klara Maksimova, akompanuojantLidijai Koroliovai, padainavoJ. Prigožijaus romansą taip pat gimusioVilniuje poeto K. Listovo žodžiais.Ansamblis „Grok, bajane!” padainavoM. Boženkino dainą „Gražimūsų sostinė Vilnius“.Vakaro pabaigoje Kauno muzikinioteatro solistas Tomas Vaitkus,akopanuojant Lijai Neugasimovai,Lapkričio 16 d., minint Tarptautinę tolerancijos dieną, Lietuvos rumunųkultūros bendrija „Dačija“ pakvietė tautinių bendrijų atstovus įTautinių bendrijų namus, kur įvyko dokumentinio filmo „Lietuvos moldavai“premjera. Scenarijaus autorius ir režisierius Ion Bujor (Ion Bužor),Moldovos Respublikos nepriklausomos televizijos „Mirador“ studijos„Bujor“ vadovas. Trisdešimt šešių minučių trukmės juostoje pasakojamaapie du brolius moldavus, gyvenančius Lietuvoje 30 metų. Autoriusšį filmą specialiai sukūrė Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui.prieš trisdešimt metų apsigyvenoLietuvoje. Abu sukūrė šeimas su lietuvaitėmis.Vyresnysis Vasile apsigyvenoKlaipėdoje, jaunesnysis Vlad – Kaune.Dorai dirbdami, jie nemažai pasiekė.Sėkmingai susiklostė ir brolių šeimyninisgyvenimas. Vasile užaugino dvidukras, Vlad – tris sūnus. Abu jau turiir pirmųjų anūkų.Vieną kartą visi šių dviejų moldavų-lietuviųšeimų nariai buvo pakviestiį sesers dukros vestuves MoldovosRespublikoje. Atvykę į savo istorinętėvynę, broliai su šeimomis aplankėmamos kapą, prisiminė Velykų tradicijas.Vaikystės prisiminimais jieK U L T Û R Apadainavo du M. Glinkos romansusN. Kukolniko žodžiais ir vieną romansąA. Mickevičiaus žodžiais.Per mažai vertinameToli gražu ne visų rusų poetų, savokūryboje rašiusių Lietuvos tematika,eilės skambėjo vakare.J. Bachmėtjėva apgailestavo, kadper vieną vakarą to padaryti ir nebuvoįmanoma. „Rusų literatūroje apiejokią kitą šalį nėra tiek daug parašytakaip apie Lietuvą, - sakė ji. – Šia temabūtų galima parašyti didelę studiją“.„Mes per mažai vertiname tai, kasyra sukurta. Mes dargi neišstudijavomešio palikimo iki galo. Mūsų ryšiaižymiai gilesni ir stipresni negu mumsatrodo. Turiu omenyje istorinius,kultūrinius, dvasinius ryšius“, - teigėJ. Bachmėtjėva.dalijosi tėvų namuose, kurie, deja,jau parduoti.Filme gyvai ir spalvingai parodytosmoldavų vestuvių tradicijos. Obroliai su savo šeimomis pristatytikaip garbingiausi svečiai. Tie šeimųnariai, kurie pirmą kartą lankėsiMoldovoje, buvo nustebinti vietiniųžmonių gerumu ir dėmesingumu.Kitą dieną po vestuvių, kaip rodomafilme, broliai papasakojo, kaipjiems sekasi Lietuvoje, kaip jie išmokolietuvių kalbą, kaip integravosi į jiemsnaują visuomenę.Sukūrė daug filmųIon Bujor – filosofijos mokslųdaktaras, žurnalistas, režisierius,prodiuseris. Jis dirbo korespondentu„Teleradio – Moldova“, Rumunijostelevizijoje TVR1, 1997 m. įkūrė nepriklausomąTV „Mirador“.I. Bujor – Moldovos Respublikosžurnalistų sąjungos narys, Tarptau-T a u t i n i ų b e n d r i j ų n a u j i e n o s 2 0 0 9 N r . 4 (31)15

K U L T Ū R Atinės žurnalistų federacijos narys irBBC korespondentas.Nuo 1972 m. I. Bujor rašo straipsnius,kuria videosiužetus, televizijoslaidas, dokumentinius filmus. Pagrindinėsjo darbų temos – žmogausteisės, aplinkos apsauga, kultūrospaveldo išsaugojimas.Per trisdešimt septynerius kūrybosErvinas PETERAITISVilniaus vokiečių bendruomenėspirmininkasmetus I. Bujor įkūrė daugybę videocentrų,kino ir foto studijų vaikamsir jaunimui.1999 m. I. Bujor paskelbtas MoldovosRespublikos nusipelniusiužmogumi. 2005 m. jis buvo apdovanotasGarbės ženklu „Auksiniserelis“ už specialaus korespondentodarbą Padnestrėje. Tais pačiaismetais I. Bujor pelnė diplomą „Užžmogaus teisių gynimą MoldovosRespublikoje“.Nuo 1995 m. I. Bujor dalyvaujaįvairiuose dokumentinių filmų festivaliuoseRumunijoje, Prancūzijoje,Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje,Ispanijoje, Austrijoje, kur yra pelnęsdaug apdovanojimų.Hiutenfelde vyko kultūros dienos, skirtosLietuvos vardo paminėjimo 1000-mečiuiNedideliame Pietų Vokietijos Hiutenfeldo miestelyje, kurį gerai žinoviso pasaulio lietuviai dėl čia veikiančios Vasario 16-osios lietuviškosgimnazijos, tris spalio dienas vyko kultūros renginys – suvažiavimas,skirtas Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui. Jį surengė taippat čia, senoje pilyje, įsikūręs Vokietijos lietuvių kultūros institutas.Iškilmėse dalyvavo Vokiečių iš Lietuvos bendruomenės nariai, grupelėLietuvos vokiečių, kuriuos į šią šventę pakvietė Lietuvos vokiečių taryba,atstovaujanti šiai bendruomenei, iš viso apie šimtą žmonių.grama. Koncertavo daugelio tarptautiniųkonkursų lietuvių kilmėslaureatė, Karlsruhes Badeno valstybinioteatro solistė Vilja Mosuraitis.Jai akompanavo ir atliko individualiąkoncertinę programą daugeliokonkursų laureatė, pianistė IrinaLoskova.Kalbėjo apie LietuvosistorijąKultūros dienas sveikinimokalbomis pradėjo Lietuviųkultūros instituto vedėjasdr. Vincas Bartusevičius, Lietuvosambasadorius VokietijojeMindaugas Butkus, Vokietijosir Lietuvos forumo vadovasdr. Joachimas Tauberis.Konferencijoje pranešimus skaitėžinomi dviejų šalių mokslininkai.Tai prof. dr. Alfredas Bumblauskas,dr. Darius Baronas, dr. Nerijus Šepetysiš Lietuvos. Vokietijos puseiatstovavo dr. Joachimas Tauberisiš Liuneburgo, prof. dr. ManfredasKleinas iš Keutšacho, prof. dr. MathiasNiendorfas iš Kylio, dr. ClaudiaSinnig iš Berlyno, dvasiškis, lietuviųpoezijos vertėjas į vokiečių kalbą,Gedimino ordino kavalierius AlfredasFranckaitis.Pranešimuose svarstomų temųratas buvo labai platus: Lietuvos isto-Ervinas Peteraitis (k.) ir kunigaikštisInigo von Urachas.rija, jos vieta Europoje nuo seniausiųlaikų iki dabarties dienų, lietuviųmitologija, literatūra, papročiai ir kt.Vyravo šilta atmosferaTaip sutapo, kad antrąją renginiodieną – spalio 3-iąją Vokietijoje buvošvenčiama Vienybės diena. Šia progapilies bokšte buvo iškelta Vokietijosvėliava. Paprastomis dienomis bokštevėliava nekeliama.Konferencija dirbo toliau.Vakare jos dalyvius priėmė Lietuvosambasadorius VokietijojeM. Butkus.Įspūdinga buvo kultūrinė pro-Iš E. Peteraičio asmeninio archyvo.Vokiečių iš Lietuvos bendruomenėspirmininkas Hardy Metto.Aptarė bendruomenėsreikalusVokiečių iš Lietuvos bendruomenėsnariai, pasinaudoję gera proga,surengė ir savo ataskaitinį suvažiavimą.Po Bendruomenės pirmininkoHardy Metto pranešimo buvo aptartinuveikti darbai, tolimesnės veikloskryptys, pratęsti valdybos įgaliojimaikitai dviejų metų kadencijai. Be kitako, buvo pabrėžta svarba stiprinti ryšiussu Lietuva, tautiečiais Lietuvoje,prisidėti prie dviejų šalių bendradarbiavimostiprinimo.Vokiečių iš Lietuvos bendruomenėvienija Lietuvos vokiečius, repa-16 T a u t i n i ų b e n d r i j ų n a u j i e n o s 2 0 0 9 N r . 4 (31)

trijavusius iš mūsų bendros Tėvynės1941 m. kovo mėnesį, jau vykstantAntrajam pasauliniam karui ir sovietamsokupavus Lietuvą. Iš tada 52tūkstančių vokiečių, prieš 68 metuspalikusių Lietuvą, dabartinė bendruomenėvienija apie 5 tūkstančius narių.Vilmantas DUNDERISAlytaus kraštotyros muziejausdarbuotojasBendruomenės grupės veikia visoseVokietijos žemėse.Bendruomenė leidžia keturis kartusper metus išeinantį laikraštį „DieRaute“ („Rūta“), kuriame spausdinamadaug medžiagos iš Lietuvos.Bendraudami su tėvynainiaisVokietijoje, sužinojome, kad Lietuvalabai pradėjo domėtis išvykusiųjųanūkai. Jie nori labiau pažinti šalį,iš kurios kilo jų protėviai. Kai kuriesavo vaikus leidžia mokytis į HiutenfeldoVasario 16-osios lietuviųgimnaziją.Paroda „Totoriai šalia mūsų“ Alytaus kraštotyros muziejujeSpalio 29 d. Alytaus kraštotyros muziejuje atidaryta paroda „Totoriaišalia mūsų“. Tai bendras Alytaus kraštotyros muziejaus ir Lietuvostotorių bendruomenių sąjungos darbas. Ta proga išleistas katalogas.K U L T Ū R Arajono totorių gyvenimo akimirkos1988-2009 m. laikotarpiu. Beje, daugiaukaip prieš dvidešimt metų ZitaRengė ekspedicijąPrieš metus Lietuvos totoriųbendruomenių sąjungos pirmininkopavaduotojas Motiejus Jakubauskaspasiūlė muziejininkams bendradarbiauti.Luksnėnuose, Alytaus rajone,gyvenantis M. Jakubauskas seniaidomisi savo tautos istorija, Raižiuoseplanuoja atidaryti Totorių muziejų.Šie ketinimai turi realų pagrindą.M. Jakubauskas yra sukaupęs nemažaitotorių istorijos ir kultūros eksponatų.Gavę pasiūlymą bendradarbiauti,pradėjome kurti projektus ir planus,kaip visuomenei pristatyti totoriųParodos praeina, o katalogai lieka.Parodos atidarymo metu solistė Rima Kazėnienė dainavo totoriųliaudies dainas.istoriją ir kultūrą. Gavome lėšų išKultūros ministerijos.Parodos koncepcijoje buvo numatytasupažindinti visuomenę suDzūkijos regiono totorių kultūra,tradicijomis, jų indėliu į Lietuvosistoriją. Totorių bendruomenė nėradidelė, bet visais laikais daugiausiatotoriai telkėsi Pietų Lietuvoje beidabartinėje Dzūkijoje. Vasarą Alytausapskrityje buvo surengta ekspedicija,kurios metu rinkta istorinė ir etnografinėmedžiaga apie šio krašto totorius.Fotografijos, buities daiktai...Parodoje eksponuojamos 26„Alytaus naujienų“ laikraščio fotožurnalistės Zitos Stankevičienėsnuotraukos. Jose užfiksuotos AlytausGalinos Tamošiūnienės nuotr.šią temą pasirinko savo diplominiamdarbui Vilniaus universitete.Keliolikoje senųjų fotografijųįamžinti ketvirtojo-šeštojo praėjusioamžiaus dešimtmečių valstybiniųšvenčių minėjimai, mokiniai, mokytojai,jaunimo gegužinės ir kt.Pusšimtį eksponatų parodai pateikėM. Jakubauskas, per dvidešimtį– M. Abunevičius ir I. Makulavičius.Dalis eksponatų pasiskolinta išSubartonyse (Varėnos raj.) veikiančioTotorių buities muziejaus.Tarp parodos eksponatų galimapamatyti XIX-XX a. Koranus,chamailus (maldaknyges), muhirus(šventus paveikslus), istorinius dokumentus.Tradicinį totorių amatą – kailių irT a u t i n i ų b e n d r i j ų n a u j i e n o s 2 0 0 9 N r . 4 (31)17

K U L T Ū R Aodų apdirbimą – atspindi ne tik darboįrankiai, bet ir dirbiniai iš odos.Parodoje pristatyti ir netradiciniaitotorių amatininkai: batsiuvys, juvelyras,rimorius.Gausu įvairių buitį ir kasdienį gyvenimąmenančių eksponatų.Ilgus amžius karinė tarnyba buvopagrindinis totorių vyrų užsiėmimas.Parodoje pristatoma šios veikloseksponatų.Jonas RUMŠAŽvilgsnis iš vidausApie romus sukurta nemažaifilmų, kuriuose daug ryškiaspalviųkostiumų, temperamentingų šokių,ilgesingų dainų melodijų.A. Lelkaičio filme nieko šito nėra.Autorius į romų taboro gyvenimąpamėgino pažvelgti iš vidaus, parodytijį ne greitai praeinančių švenčių metu(aišku, reikalingos ir tokios), o perkasdieninius rūpesčius, buitį.Filmas prasideda įspūdingaisvaizdais, kai pasitinkant 2009-uosiusmetus Vilniaus dangų nuplieskė šviesosjūra, kainavusi milijonus litų. KitąIšleido parodos katalogą18 T a u t i n i ų b e n d r i j ų n a u j i e n o s 2 0 0 9 N r . 4 (31)Be eksponatų, parodos lankytojamssiūloma susipažinti ir su vizualinemedžiaga.Kulinarinis totorių paveldas pristatomasH. Rimkaus filmo „Raižiųtotoriai“ ištrauka, pasakojančia apiegarsiojo šimtalapio pyrago gamybą.Parodos rengėjai išleido katalogą„Totoriai šalia mūsų“, kuriame aprašomieksponatai, talpinama dalis vasarąvykusios ekspedicijos medžiagos.Į leidinį įdėtas ir nedidelis totoriškųžodžių žodynėlis.Aktyviausių muziejaus lankytojųlaukia dovana – DVD plokštelė suoriginaliu videodarbu „Murzų ainiaiLietuvos žemėje“. Tatarstano sostinėjeKazanėje vykusiame konkursejis buvo pripažintas geriausiu tarp160 filmų.Kino juostoje – Kirtimų romų taboro gyvenimasLapkričio 13 d. Tautinių bendrijų namuose įvyko žurnalisto, prodiuserio,režisieriaus Audriaus Lelkaičio naujausio dokumentinio filmo„Vilniaus getas 2009“ pristatymas. Jame dalyvavo ir filmo autorius.Kokia bus romų vaikų ateitis?akimirką kamera žiūrovą nukelia įmiesto pakraštyje esantį romų taborą,kurio Europos kultūros sostinės 2009šviesos nepasiekė. Čia tamsu.Kontrastas? Taip. Panašių kontrastųfilme pamatysime ne vieną.Tai žinomas metodas. Tačiau reikiapažymėti, kad autorius juo nepiktnaudžiauja,naudoja saikingai ir todėlžiūrėti nėra įkyru.Kaip minėta, A. Lelkaitis parodoromų gyvenimą per kasdienybėsprizmę. Iš pirmo žvilgsnio tarsi niekoypatingo nevyksta. Moteris iš kolonėlėspilasi vandenį, eina malkų į kiemą,kuria krosnį, verda valgyti. Žmonės ištaboro pasakoja apie savo rūpesčius,apie tai, kas juos jaudina.Tomo Vinicko nuotr.A. Lelkaičio nuomone, susidūrimassu romais radikaliai pakeitė jo požiūrįį tautinę mažumą.Pakeitė požiūrįVlado Uznevičiaus nuotr.„Jeigu lietuviai skundžiasi dėlskurdo ir vargo, romai kiekvienąkartą galvoja kaip jiems išgyventi...Tai mane labai sukrėtė. Jei nesi pasirūpinęssvarbiausiais dalykais ir savosaugumu, pinigais, apie kitus dalykustu negalvoji. Turiu galvoje, kad mumslabai lengva teisti tuos žmones, betmes neįsivaizduojame, kaip jiemssunku, nežinome, kokias problemasjie bando spręsti“, - kalbėjo filmoautorius.Kūrėjo įsitikinimu, susidūrimas suromais radikaliai pakeitė jo požiūrį įtautinę mažumą. „Lengva teisti nepamačius“,- mano A. Lelkaitis.Ar taboro gyventojai mato išeitį,ar tiki, kad jų gyvenimas pasikeis?

O gal susitaikė su savo padėtimi? Filmedaug kartų matome romų vaikus.Gražius, judrius, protingomis akimis.Kas jų laukia?Autorius nepateikia atsakymų įšiuos ir daugelį kitų klausimų, kuriekyla pažiūrėjus šį filmą. Matyt, tokstikslas keliamas ir nebuvo. Tačiau„Vilniaus getas 2009“ verčia mąstyti,galvoti, diskutuoti apie šios unikaliostautinės grupės vietą mūsų visuomenėje,jos dabartį ir ateitį.Filmą vertina teigiamaiKaip filmą vertina romų bendruomenėsatstovai?„Filme tikroviškai parodyta, kaipGenadijus KOFMANASPanevėžio žydų bendruomenėspirmininkasMemorialaspriminsistoriją„Šis memorialasmums visiemsprimins Panevėžiožydų bendruomenę,buvusias kapines,jose palaidotusžmones ir tragiškąžydų tautospraeitį. Mes turimepadaryti viską,kad panašios tautųtragedijos niekadanepasikartotų“, - iškilmingoje memorialoatidengimo ceremonijoje kalbėjoPanevėžio miesto meras PovilasVadopolas.Į Panevėžį atvyksta nemažaičia gyvenusių žydų palikuonių. Jieatvyksta aplankyti artimųjų ir giminaičiųkapų, pagerbti jų atminimo.Nuo šiol nei miesto gyventojams,nei atvykstantiems nebereikės jaustišiandien gyvena romų tautinė mažuma.Aš ir mano aplinkos žmonės,kurie matė šį filmą, jį vertiname teigiamai,- sakė Lietuvos čigonų bendrijos„Čigonų laužas“ pirmininkas JosifasTyčina. – Būtų gerai, kad filmą pamatytųvaldžios institucijų atstovai. Galtada jie į romų problemas žiūrėtų jautriau.Filmą naudinga būtų pamatyti irplačiajai visuomenei, kuri, deja, neretaigauna iškreiptą informaciją apiemus. Būtų gerai, jei „Vilniaus getą2009“ parodytų Lietuvos televizija“.Kuria kontraversiškus filmusDiplomuotas žurnalistas AudriusLelkaitis, pradėjęs karjerą kaippirmosios nepriklausomos televizijosLitPoliinter TV reporteris,vėliau dirbo radijo stoties M-1 žiniųredaktoriumi, LNK televizijosžinių prodiuseriu, penkerius metusvadovavo Lietuvos nacionalinės televizijosžinių tarnybai. A. Lelkaitistaip pat dėstė VU Žurnalistikosinstitute, vadovavo TV Akademijai,bendradarbiavo su BBC televizija,o pastaraisiais metais įsitvirtinakaip kontraversiškos realybės dokumentikoskūrėjas. 2006 m. jissukūrė filmą „Smėlio generolai“,pasakojantį apie Lietuvos karinęmisiją Afganistane. NaujausiasA. Lelkaičio darbas – „Vilniausgetas 2009“.T a u t i n i ų b e n d r i j ų n a u j i e n o s 2 0 0 9 N r . 4 (31)K U L T Ū R APanevėžyje atidengtas memorialas žydų motinomsRugsėjo 24 d. Panevėžio miesto Atminimo skvere atidengtas memorialas, skirtasatminti mirusiems ir žuvusiems Panevėžio krašto žydų ir kitų tautybių žmonėms.Memorialo atidengimo metu.nepatogumą ar kaltę dėl sunaikintųkapinių. Jas primins paminklas irsutvarkyta kapinių teritorija.Skulptūrinę kompoziciją sukūrėskulptorius Vytautas Tallat-Kelpša,architektas – Vytautas Klimavičius.Kapinės – paveldo paminklasPanevėžio žydų kapinės atsiradodaugiau kaip prieš du šimtus metų.Jos, kaip ir kiti žydų paveldo paminklai,yra įtrauktos į Lietuvos kultūrospaminklų paveldo registrą ir yra istorijospaminklas.Kapinėse palaidota daug garsiųžmonių, rabinų, kurie buvo laikomitautos šviesuoliais, gydytojų, mokytojų,kitų inteligentijos atstovų, žydų amatininkųir paprastų žmonių.Šiandien Panevėžio žydų bendruomenėsarchyve yra saugomas tiksluspalaidotųjų sąrašas nuo 1872 m. iki1940 m. Per tą laiką palaidoti 6934žmonės. Mūsų bendruomenės pastangomisvisi archyvo duomenyssusisteminti. Pagal juos galima nustatytivieno ar kito laikotarpio žydųdemografinius rodiklius, visų miestogatvių pavadinimus, sužinoti įvairiųmiestą siaubusių epidemijų laiką ir19

K U L T Ū R Atrukmę, išvardinti pagrindines Panevėžioir jo apylinkių žydų tautybėsgyventojų profesijas, jų užimtumą.Taip pat yra žinomos visų Panevėžioapylinkėse dirbusių rabinų pavardės.Paminklus panaudojostatyboseSovietmečiu kapinių naikinimovajus neaplenkė ir amžinosios Panevėžiožydų poilsio vietos.Plečiantis miestui, kapinės atsidūrėpačiame miesto centre.Šių kapinių tragedija prasidėjo1955 m. kovo 17 d., miesto vykdomajamkomitetui priėmus nutarimąuždaryti kapines Sietyno gatvėje.O po vienuolikos metų nuspręstajas likviduoti ir toje vietoje įkurtimiesto parką. Buitinio aptarnavimokombinatui buvo pavesta išvežti iškapinių teritorijos visus paminkliniusakmenis.Iki 1940 m. žydų kapinėse buvokeletas tūkstančių paminklų, kurieturėjo ne tik istorinę, bet ir meninęvertę. Neatsižvelgiant į tai, paminkliniaiakmenys panaudoti statybose,NAUJIENOS, ĮVYKIAI, FAKTAIŠiemet Klaipėdos totorių bendruomenėkreipėsi į miesto valdžią,prašydama skirti 30 arų sklypą,kuriame turėtų iškilti naujas daugiafunkciniscentras. Jame įsikurtųmaldos namai, kalbos bei religijosmokyklėlė vaikams, čia būtų rengiamosparodos, susitikimai, nacionalinėsšventės.Apytiksliais duomenimis, Lietuvojegyvena daugiau kaip trys tūkstančiaimusulmonų – didžioji jų dalis yratotoriai, kurių „lietuviškos šaknys“siekia Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystėslaikus.Pasak Lietuvos musulmonų vyriausiojodvasininko (muftijaus)Romo Jakubausko, totoriai neketinastatyti aukštų minaretų ar gigantiškųpastatų Klaipėdoje, nes tai būtų per-asfaltuojant kelius. Iš dalies pačiųdidžiausių paminklinių akmenų, panaikinusžydiškus rašmenis, sukurtinauji, ne žydų paminklai. Taip buvosunaikinta žydų – lietuvių istorijosakmeninė knyga.20 T a u t i n i ų b e n d r i j ų n a u j i e n o s 2 0 0 9 N r . 4 (31)Parėmė daugelis žmoniųŽmogiškumas susideda iš mažųfragmentų, kurie laikui bėgant tampaistoriniais faktais.Memorialo atidengimo ceremonijojedalyvavo žmonės, kurių tėvai,seneliai ir artimieji Antrojo pasauliniokaro metais gelbėjo žydus. Tai JonoMarkevičiaus šeima, Vidmantas Markevičius,Janina Kelmienė, TeresėGedrakaitytė, Irena Vakarienė, broliaiValčiukai. Seseriai ir broliui SurvilomsPasaulio teisuolio apdovanojimasbuvo įteiktas paminklo atidengimometu.Bronislava Lisiūtė, gyvenanti išpensijos, prisidėjo prie paminklopastatymo.Paminklo idėją, jo sukūrimą ir pastatymąparėmė daugelis geros valiosžmonių ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.Tarp jų į memorialo atidengimoiškilmes iš JAV atvykę daktaras KeithKaye, Valda Kaye, jų duktė JessicaM. Kaye, kiti šeimos nariai, Svetlanair Jurijus Grafomanai, Lietuvos žydųbendruomenės pirmininkas dr. SimonasAlperavičius, bendruomenėsvykdomasis direktorius Simonas Gurevičiussu žmona Margarita, Ukmergėsžydų bendruomenės pirmininkasArtūras Taicas, Kauno, Klaipėdos,Šiaulių žydų bendruomenių atstovai.Lėšomis prisidėjo Amerikos fondasLietuvos ir Latvijos žydams remti,Gyvojo Dievo krikščionių bažnyčia.Atidengiant paminklą dalyvavoTautinių mažumų ir išeivijos departamentoprie Lietuvos RespublikosVyriausybės generalinis direktoriusArvydas Daunoravičius, Rusijosambasadorius Lietuvoje VladimirasČchikvadzė, Izraelio ambasadoriusLietuvai Chen Ivri Apter. Jų vadovaujamosinstitucijos finansiškai parėmėpaminklo statybą.Dėkojame visiems geros valiosžmonėms, prisidėjusiems, kad Panevėžyjeiškiltų toks paminklas.Totoriai Klaipėdoje nori statyti mečetęnelyg brangu, be to, ir vietos totoriųbendruomenė nėra tokia didelė. Jienorėtų, jog uostamiestyje atsirastųjauki mečetė, kurioje būtų keletasklasių moksleiviams, patalpos atvykstantiemsdvasininkams, kadangiKlaipėdoje tokių dvasininkų nėra.Pasak Klaipėdos miesto mero RimantoTaraškevičiaus, miesto valdžianeturi nieko prieš tokių maldos namųatsiradimą, tačiau finansų jų statybaiturėtų ieškoti patys totoriai. Dalį lėšųmaldos ir kultūros centro statybaibendruomenė planuoja gauti iš valstybės,dalį – iš aukotojų JungtiniuoseArabų Emyratuose ir Turkijoje.Po susitikimo su meru totoriųbendruomenė turėjo užsiimti vietosmečetei bei kultūros centrui paieškomis.Šiuo metu Lietuvoje veikia keturiosmečetės: Kaune, Raižiuose(Alytaus raj.), Nevėžyje ir Keturiasdešimtiestotorių kaime (Vilniausraj.). Vilniuje, Lukiškėse, nuo XVI a.stovėjusi totorių mečetė sovietmečiubuvo sunaikinta. Pačiu brutaliausiubūdu sunaikintos ir čia ne vienąšimtmetį buvusios totorių kapinės.Paminkliniai akmenys buvo perdirbti,panaudoti statybose. Valdžios vykdomototalaus ateizmo laikais pamaldosvyko tik Raižių mečetėje.Totoriai siekia, kad mečetė būtųpastatyta ir Vilniuje. O buvusiemsmaldos namams atminti ant Puslaidininkiųfizikos instituto pastatosienos birželio mėnesį buvo atidengtamemorialinė lenta.TBN inf.

K U L T Ū R AVisagino gyventojai, nesantys valstybėspiliečiais, integruojami į Lietuvos kultūrąŠiais metais Visagino kultūros centras vykdė projektą „Žinių ir vertybiųapie Lietuvą sklaida Visagine gyvenantiems trečiųjų šalių piliečiams“.Projektą, kurio bendra vertė 1,14 mln. litų, finansavo Trečiųjųšalių piliečių integracijos Europos fondas kartu Socialinės apsaugosir darbo ministerija. Projekto tikslas – skatinti Visagino gyventojus,neturinčius Lietuvos Respublikos pilietybės, domėtis Lietuvos visuomeniniugyvenimu, kultūra ir tradicijomis.Indrė GRUODIENĖProjekto vadovėTikslas – arčiau pažinti LietuvąIš pradžių buvo parengta informacijaapie projektą – lankstinukai, anketos,kurias visaginiečiai – nepiliečiaigalėjo įsigyti buvusiose „Bangos“ salėskasose. Nustatytu laiku – antradieniais,trečiadieniais ir ketvirtadieniais interesantuspriiminėjo ir su jais bendravo,atsakinėjo į klausimus projekto vadovėir jo koordinatoriai.Projekto dalyviams siūlyta atsakyti įspecialios anketos klausimus. Apklausareikalinga tam, kad būtų galima sužinotinepiliečių interesus ir atsižvelgiant įjuos organizuoti tolesnį darbą.Vėliau į Visaginą pasikvietėmeliaudies meno kolektyvų iš visų penkiųLietuvos etninių regionų. Renginys„Etninių regionų brydė“ patvirtinoorganizatorių lūkesčius, kad puiki integracijosį kitos šalies gyvenimą formayra kultūra, jos pažinimas. Visaginegyvenantys ne Lietuvos piliečiai galėjosusipažinti su penkių šalies etniniųregionų – Aukštaitijos, Dzūkijos,Suvalkijos, Žemaitijos ir Klaipėdoskrašto – šeimos, darbo, laisvalaikio leidimo,muzikavimotradicijomis, rūbųsavitumu, paragautikulinarinio paveldopatiekalų, stebėti tradiciniųamatininkųdarbą: medinių margučiųdrožinėjimą,bučių žuvims gaudytipynimą, tradicinėspamario žuvienėsT a u t i n i ų b e n d r i j ų n a u j i e n o s 2 0 0 9 N r . 4 (31)21

K U L T Û R Avirimą ir net ją degustuoti. Dalyviaidrauge su į Visaginą atvykusiais etnografiniaiskolektyvais žaidė lietuviųliaudies žaidimus, šoko, dainavo.Giedojo Tautišką giesmęVykdant projektą, buvo suburtasLietuvos pilietybės neturinčių menomėgėjų kolektyvas, kurio nariai buvomokomi lietuvių liaudies žaidimų,dainų, šokių, jiems buvo aiškinamalietuviškų simbolių prasmė.Įspūdingai buvo švenčiamas Lietuvosvardo paminėjimo tūkstantmetis.Kaip žinia, viso pasaulio lietuviai buvokviečiami šventės metu, liepos 5 d.,sekmadienį, devintą valandą vakarokartu sugiedoti Tautišką giesmę. Bendramechore skambėjo ir visaginiečių,susirinkusių tą vakarą Kultūros centrosalėje „Banga“, balsai. Tarp jų buvoįvairių tautybių žmonės, taip pat merginosiš Šri Lankos, dirbančios siuvimofabrike „Visatex“. Renginys tapo tikrašvente. Jos dalyviai žiūrėjo ArvydoBaryso dokumentinį filmą „ĮsimylėjęLietuvą“, bendravo prie arbatos puodelio,šoko lietuvių liaudies šokius.Patys ieško informacijosGalima teigti, kad neseniai atvykęir Visagine gyvenantys ne Lietuvospiliečiai domisi mūsų šalies gyvenimu,kultūra, aktyviai dalyvauja projekto organizatoriųsiūlomose veiklose. Vienatokių – nemokamas viešojo internetotaškas, kur užsieniečiai pagal individualiusporeikius randa atsakymus įteisinius, kultūrinius ir kitus klausimus,susijusius su Europos Sąjunga ir šalimi,kurioje jie dabar gyvena.Projekto koordinatorės Lena Karpovičir Birutė Danilevičienė teikiainformaciją ir konsultacijas ne Lietuvospiliečiams, ugdo jų poreikį kalbiniamsįgūdžiams stiprinti. Juk lietuvių kalbosžinojimas labai išplečia galimybesaktyviai dalyvauti šalies, kurioje jautapo įprasta gyventi, visuomeninėje,politinėje, darbinėje veikloje.Neturi jausti diskomfortoTeikti tokio pobūdžio projektąpaskatino tiesioginis bendravimas suneseniai į Visaginą atvykusiais miestogyventojais, kurie neturi Lietuvos pilietybės,bet nori pažinti šalį, kuriojegyvena, tačiau neturi lėšų keliauti arkitaip savarankiškai pažinti kraštą. Dėmesįpatraukė ir Migracijos tarnybosinformacija. Pasirodo, prieš metus laikomieste gyveno 304 asmenys, turintyslaikiną leidimą gyventi, ir 3275 – turintysilgalaikį leidimą. Tai sudaro daugiaunei dešimtadalį savivaldybės teritorijosgyventojų.Šis projektas turi ir moralinę pusę.Nepiliečiai, ypač tie, kurie Lietuvojegyvena neseniai, turi jaustis gerai.Lietuvių ir ukrainiečių istorikai tęsiabendrus darbusSpalio 9-11 d. Šiaulių rajono Bazilionų vidurinėje mokykloje buvosurengta tarptautinė mokslinė konferencija, skirta vienuolių bazilijonųkultūrinės veiklos Padubysyje 260-osioms metinėms.Dr. Aldona VASILIAUSKIENĖŠiaulių universiteto vyr. mokslodarbuotojaSusirinko devintąjį kartąnarė Rima Baškienė, Ukrainos ambasadosLietuvoje kultūros atašė OlenaMasneva, šv. Bazilijaus Didžiojoordino Švenčiausiojo Gelbėtojoprovincijos Ukrainoje atstovas tėvasIvanas Majkovičius OSBM, Šiauliųuniversiteto prorektorius dr. prof.Donatas Jurgaitis, Šiaulių rajono vicemerėIngrida Venckuvienė, moksloKonferenciją surengė šv. BazilijausDidžiojo ordinas, Šiaulių universitetas,Lietuvių, ukrainiečių istorikųasociacija ir Bazilionų vidurinė mokykla(Šiaulių rajonas).Konferencija prasidėjo šv. Mišiomisšv. Bazilijaus Didžiojo bažnyčioje(beje, tai vienintelė tokio titulobažnyčia Lietuvoje), kurias aukojo išUkrainos atvykę kunigai bazilijonai irparapijos klebonas.Renginio dalyvius ir svečius sveikinoBazilionų vidurinės mokyklosdirektorius Rimantas Gorys, SeimoGrupė konferencijos dalyvių prie skulptūros, skirtos šv. BazilijausDidžiojo ordinui.22 T a u t i n i ų b e n d r i j ų n a u j i e n o s 2 0 0 9 N r . 4 (31)

darbuotojas iš Italijos Franceso LaRocca, ukrainietis, Jonavos ligoninėsvyr. gydytojas Ivanas Dorošas.Konferencijoje perskaityti penkiLietuvos ir trys Ukrainos atstovų pranešimai.Juose nagrinėta šv. BazilijausDidžiojo ordino istorija; Bazilionų vietovės,kaip vieno vienuolių bazilijonųveiklos taškų, paslaptys; moksliniaikultūriniaiLietuvos ir Ukrainos ryšiai;vienuolio bazilijono tėvo VasilijausZinko gyvenimas.Ši konferencija – jau devintoji.Pirmoji buvo surengta 2001 m. Šiauliuose,Bazilionuose ir Vilniuje. Keturioskonferencijos buvo surengtosUkrainoje.Konferencijos dienomis buvoatidengta skulptūra šv. Bazilijaus Didžiojoordinui. Beveik keturių metrųąžuolinis paminklas, kurį sukūrė skulptorėBirutė Kasperavičienė, pastatytasBazilionų vidurinės mokyklos direktoriausRimanto Gorio iniciatyva. Taipirmas paminklas pasaulyje, įamžinęsšv. Bazilijaus Didžiojo ordiną.Plečiasi mokslo kontaktaiKonferencijos populiarina švietėjiškąGraikų apeigų katalikų veiklą, istoriją,kultūrinį ir dvasinį paveldą Lietuvoje,skatina lietuvių ir ukrainiečiųtautų savitarpio pažinimą bei dialogą,padeda stiprinti ir plėsti moksliniusbei kultūrinius Lietuvos ir Ukrainosryšius. Vienas konferencijos rezultatų– Šiaulių universiteto bendradarbiavimosutartys su MetropolitoJosifo Veljamino Rutskio Filosofijos –teologijos studijų Bazilijonų institutuBriuchovičiuose (2004 m.) ir Lvovonacionaliniu Ivano Franko universitetu(2005 m.). Beje, tai pirmosiosLietuvos aukštųjų mokyklų sutartyssu Ukrainos mokslo institucijomis.Be to, Šiaulių universiteto dienosbuvo surengtos Bazilijonų institute,o Lvovo nacionalinio Ivano Frankouniversiteto dienos – Šiaulių universitete.Mokslo leidiniuose publikuojamibendri minėtų institucijų darbuotojųstraipsniai. Studentai iš Ukrainosmokomi lietuvių kalbos.Skatina tautų ryšiusDėl rengiamų konferencijų Bazilionųvidurinėje mokykloje itinsusidomėta ukrainistika. Čia sukauptadaug knygų, albumų, videofilmų,nuotraukų, periodinių leidinių ir kitosmedžiagos šia tematika. Palaikomiglaudūs ryšiai su Ukrainos ambasada„Sužanianka” šventė savo 20-metįMargaritos Kržyževskos vadovaujamasVilniaus rajono moterųfolklorinis ansamblis „Sužanianka“šiemet atšventė savo įsikūrimo20-metį. Ansamblis susibūrė 1989 m.Jo pavadinimas kilo iš nuostabios grožiuSužionių vietovės, nutolusios nuosostinės 40 kilometrų, pavadinimo.Ansambliečių repertuaras susijęssu vaikystės daina. Jų dainuojamosdainos yra perteikiamos iš kartos įkartą. Kolektyvo nariai – trijų kartųatstovai: močiutės, mamos ir vaikai.Ansamblio repertuarą sudaroVilniaus krašto, taip pat Sužioniųapylinkių liaudies dainos, papročiai,pasakojimai.TBN inf.K U L T Û R ALietuvoje, vienuoliais bazilijonaisVilniuje, o taip pat su metropolitoJosifo Veljamino Rutskio Filosofijos– teologijos studijų Bazilijonųinstituto Briuchovičiuose kolektyvu,Lvovo nacionalinio Ivano Frankouniversiteto dėstytojais ir studentais.Ukrainiečiai atvyksta į mokyklojevykstančius renginius, o mokyklos atstovaiyra aktyvūs ukrainiečių švenčiųLietuvoje ir Ukrainoje dalyviai.Tyrimai bus vykdomi toliauLietuvių, ukrainiečių istorikų asociacijapagrindine savo mokslinių tyrimųsritimi šv. Bazilijaus ordiną pasirinkodėl kelių priežasčių. Tai vienintelisordinas, įsikūręs Lietuvoje. Vienuoliaibazilijonai, palikę ženklų pėdsaką netik dvasinėje, bet ir mokslo bei švietimosrityse, yra mažai žinomi. Be to,netoli Šiaulių yra vietovė pavadintaBazilionų vardu. Tokio pavadinimo,įamžinusio šio Ordino vardą, vietovėyra vienintelė pasaulyje.2017 m. bus minimas šv. BazilijausDidžiojo ordino 400 metų jubiliejus.Todėl mūsų asociacijos nariai toliautyrinės Ordino istoriją, jo veikląLietuvoje ir skatins kitus domėtisvienuoliais bazilijonais bei jų ordinu.T a u t i n i ų b e n d r i j ų n a u j i e n o s 2 0 0 9 N r . 4 (31)23

NAUJIENOS, ĮVYKIAI, FAKTAIVilniuje iškils paminklas žydųpoetui M. KulbakuiVilniaus senamiestyje, Rūdninkųskvere, bus pastatytas paminklas tragiškolikimo poetui, dramaturgui irprozininkui, žydų literatūros klasikuiMošei Kulbakui. Skulptorius RomasKvintas jau pagamino būsimos skulptūros„Vandens nešėjas“ modelį.Žmogaus ūgio dydžio skulptūrastovės vos pusšimtis metrų nuo žydųgydytojui Cemachui Šabadui skirtopaminklo. Šios skulptūros autorius –taip pat R. Kvintas.O 2007 m. sostinės J. Basanavičiausir Mindaugo gatvių sankirtojebuvo pastatytas R. Kvinto sukurtaspaminklas vienam žymiausiųXX a. prancūzų rašytojui RomenuiGari (tikroji pavardė Romanas Kacevas),gimusiam Vilniuje.Rusų kultūros centras pradėjosavo 21-ąjį sezonąĮ pirmąją 21-ojo sezono parodąRusų kultūros centras Vilniujesavo draugus ir dailininkų tapybosgerbėjus pakvietė spalio 1-ąją dieną.„Rudens vernisažas“ – toks buvoekspozicijos pavadinimas.Savo naujus darbus pristatėtapytojai vilniečiai Viačeslavas Sokoleckis,Vladimiras Golubas, Juri-Lietuvoje etninė diskriminacija yra trečioje vietojeKaip rodo „Eurobarometro“paskelbtas tyrimas „DiskriminacijaEuropoje 2009“, 35 proc. apklaustųjųLietuvos gyventojų teigė, kadpastebi diskriminaciją dėl etninėskilmės, 25 proc. – dėl religinių pažiūrų.Šios diskriminavimo formosyra atitinkamai trečioje ir ketvirtojevietoje. Lietuvoje labiausiai diskriminuojami,kaip rodo tyrimai, asmenysdėl amžiaus ir dėl negalios.jus Grigorovičius, Jelena Blizgina,Aleksandras Pokladas, ValerianasDombrovskis, Raja Poberežnaja,Nona Zavedskienė, Vladimiras Grišukovas,Ela Kaminskienė, skulptoriaiTamara Janova ir VladimirasMoisejevas.Nieko iš šių autorių atskiraipristatyti nereikia: visi jie – žinomiPaklausti, ar turi draugų, kurieatstovautų diskriminuojamomsgrupėms, lietuviai tvirtino dažniausiaibendraujantys su neįgaliaisiaisir kitoms etninėms grupėms priklausančiaisžmonėmis, o rečiausiai– su homoseksualais ir čigonais.Europos Sąjungos (ES) šaliųtyrimo rezultatai rodo, kad opiausiavisos Bendrijos problema –24 T a u t i n i ų b e n d r i j ų n a u j i e n o s 2 0 0 9 N r . 4 (31)„R. Kvinto skulptūra C. Šabaduivisiems labai patiko, todėl skverenorime sustiprinti tą jaukią dvasią.„Vandens nešėjo“ idėją padiktavotekstas iš M. Kulbako poemos apieVilnių. Ši skulptūra būtų ne tikM. Kulbako įamžinimas, bet ir žydiškojoVilniaus simbolis“, - sakėŽydų kultūros ir informacijos centrodirektorius Algimantas Gurevičius.Naščius su vandens kibirais nešančiožmogaus skulptūra stovės antnedidelio postamento. Jo šonuose busiškalta poemos apie Vilnių ištraukalietuvių ir užsienio kalbomis. Priminsime,kad „Žuvėdros“ leidykla pernaiišleido M. Kulbako poemą „Vilnius“,vertė Alfonsas Bukontas.M. Kulbakas gimė 1896 m. Smurgainyse(Baltarusija). Pirmojo pasauliniokaro metais mokytojavo žydųvaikų našlaičių namuose Kaune.1919 m. M. Kulbakas persikėlėgyventi į Vilnių, kur netrukus išėjopirmoji jo knyga „Dainos“ („Širim“).1920-1923 m. dirbo jidiš kultūroscentre Berlyne. 1923-1928 m.M. Kulbakas vėl Vilniuje, dėsto gimnazijoje,skaito paskaitas, spausdinakritikos straipsnius apie žydų literatūrąperiodikoje. 1927 m. jis išrenkamaspirmuoju Pasaulinio žydų PEN kluboprezidentu. Daug rašo. 1928 m. poetaspersikelia gyventi į Minską, į jidiškalbą išverčia daug baltarusių poezijos.1937 m. M. Kulbakas buvo apšauktas„liaudies priešu“ ir sušaudytas.TBN inf.dailininkai, jų darbai ne vieną kartąbuvo eksponuojami ir Rusų kultūroscentre, ir kitose Lietuvos beiužsienio šalių galerijose. Jų darbusgalima pamatyti muziejuose ir privačiuosekolekcijose.Rusų kultūros centras savo naująjįsezoną pasitiko atnaujintas.TBN inf.etninė diskriminacija. Ji siekia 61proc.38 proc. apklaustų visos ES piliečiųteigė, kad potencialūs darbuotojaidiskriminuojami dėl etninėsgrupės, odos spalvos (Lietuvoje taipmanė tik 9 proc. apklaustųjų).Tyrimo metu buvo apklaustadaugiau kaip tūkstantis Lietuvosgyventojų.TBN inf.

Tyrimas parodė:kitataučiai gerai mokalietuvių kalbąVilniaus, Vytauto Didžiojo universitetų bei Lietuvių kalbos institutomokslininkų atlikti tyrimai didžiausiuose Lietuvos miestuose parodė,kad kitataučiai šių miestų gyventojai gerai moka lietuvių kalbą. Tyrimasatliktas, vykdant ilgametį projektą „Miestai ir kalbos“.Lietuvoje pagal kitų tautybių atstovųskaičių pirmauja Vilnius, po toseka Klaipėda, trečioje vietoje – Kaunas.Rusų ir lenkų daugiausia gyvenaVilniuje. Klaipėdoje ir Kaune lenkųyra labai mažai. Visa tai turi įtakoskalbų vartojimui šiuose miestuose.Remiantis apklausomis, beveik100 proc. rusakalbių Lietuvos gyventojųmoka lietuvių kalbą. Kaune šisrodiklis sudaro lygiai 100 proc. – išvisų šiame mieste apklaustųjų rusųtautybės žmonių nė vienas nepasakė,kad nemoka lietuviškai, tuo tarpuVilniuje tokių buvo nedidelė dalis.Kaip rodo tyrimas, 56 proc. Vilniausgyventojų rusų lietuvių kalbąvartoja bendraudami, 51 proc. – lietuviškairašydami, 55 proc. – žiūrėdamilietuviškų televizijų laidas,48 proc. – skaitydami.Jeigu Vilniuje lietuvių kalbą vartojabendraudami maždaug pusėapklaustųjų, tai Kaune tokių yra 84proc. Kauniečiai (65 proc.) dažniauuž vilniečius (51 proc.) rašo lietuviųkalba. Kauno gyventojai, bendraudamisu kaimynais ir draugais, taip patdažniau vartoja lietuvių kalbą. Šiamemieste rusų tautybės gyventojai dažniaužiūri lietuviškų televizijų laidas irklausosi lietuviškų radijo stočių. Tailiudija, kad lietuviška aplinka daroįtaką kalbos vartojimui.Tyrimo metu nelietuvių tautybėsrespondentų buvo klausiama, ar juosneramina tai, kad jie lietuviškai kalbasu akcentu. Vilniuje ir Klaipėdoješią problemą paminėjo atitinkamai32 proc. ir 34 proc. apklaustųjų,Kaune – 25 proc.TBN inf.Klaipėdos A. Rubliovomokyklai – 40 metųPer keturiasdešimt darbo metųmokykla išleido 35 abiturientų laidas,brandos atestatus gavo beveikdu tūkstančiai vaikinų ir merginų.Pastarųjų metų reformos neaplenkėir šios ugdymo įstaigos. Ji tapopagrindine. Mokykloje sustiprintasestetinis vaikų auklėjimas. Parengtosir vykdomos vaizduojamojo menoprogramos. Mokiniai gilinasi į piešimo,tapybos, grafikos, skulptūros,dizaino paslaptis. Tai suprantama.Juk mokykla pavadinta žymaus rusųdailininko, ikonų meistro A. Ru-bliovo vardu. Nemažai abiturientųvėliau tęsė meno studijas Vilniuje,Maskvoje, Sankt-Peterburge, Londone,tapo dailininkais, architektais,dizaineriais.Mokiniai dalyvauja miesto iršalies projektuose, laimi prizinesvietas respublikiniuose ir tarptautiniuosekonkursuose. Mokykla rengiaTarptautinį vaikų piešinių konkursą„Slavų šaltinis“, tarptautines konferencijas„A. Rubliovo skaitymai“dorovinio auklėjimo klausimais.TBN inf.NAUJIENOS, ĮVYKIAI, FAKTAITautinių bendrijųnamuose*Gruodžio 10 d. įvyko Tautiniųbendrijų tarybos posėdis.Posėdyje, be Tarybos narių,dalyvavo kultūros viceministrasDonatas Valančiauskas, Tautiniųmažumų ir išeivijos departamentoviešųjų įstaigų vadovai.Taryba svarstė, kaip 2010 m.bus finansuojami tautinių mažumųorganizacijų kultūros ir švietimoprojektai, kai tautinių mažumų reikalųkoordinavimas bus perduotasKultūros ministerijai.Aptarti taip pat viešųjų įstaigųtolesnio darbo klausimai, pareikštipageidavimai dėl būsimo Kultūrosministerijos skyriaus, atsakingo uždarbą su tautinėmis mažumomis,personalinės sudėties.****Gruodžio 17 d. atidarytadizainerės Zitos Milkamanovičfotoinstaliacijų paroda. Jos darbaiatspindi savitą autorės braižą,požiūrį į supančius daiktus iraplinką. Zita šiemet baigė Vilniausdizaino kolegiją, toliau gilinasi įmėgstamą sritį, svajoja studijuotiarchitektūrą.****Gruodžio 19 d. Vilniaus latviųdraugija surengė naujametinėseglutės šventę savo jauniesiemstautiečiams. Skambėjo latviškosdainos, šokių melodijos.****Gruodžio 20 d. Lietuvos bulgarųbendrija „Madara“ surengėfotografijų parodą „Nuo Juodosiosjūros iki Baltijos jūros“. Keliosedešimtyse fotografijų – Bulgarijosir Lietuvos gamta, žmonės, miestųvaizdai. Darbų autoriai – bulgarųfotomeistrai Martynas Ginkuvasir Krasimiras Vasiljevas, dabartiniumetu gyvenantys Vilniuje.T a u t i n i ų b e n d r i j ų n a u j i e n o s 2 0 0 9 N r . 4 (31)25

N a u j o s K n y g o sĮvairių šalių mokslininkai –apie Lietuvos žydų istorijąR. Paknio leidykla Vilniuje yra išleidusi ne vieną knygą, albumąLietuvos žydų istorijos tematika. Šį kartą skaitytojus, besidominčiusšia literatūra, ji nudžiugino nauju solidžiu leidiniu. Išleista ir platinamašios leidyklos knyga „Žydai Lietuvoje: istorija, kultūra, paveldas“.*Knyga skirta daugiau nei šešisšimtus metų Lietuvoje gyvenančiosžydų bendruomenės istorijai. Ją parašėLietuvos ir užsienio šalių – Baltarusijos,Izraelio, Lenkijos, Prancūzijos,Rusijos – mokslininkai, tyrinėjantysLietuvos žydų istoriją bei kultūrą.Leidinyje aptariami mažiau populiarinami,o kartais savitai interpretuojamižydų praeities reiškiniai, rekonstruojamasžydų istorijos vaizdas.Skaitytojas susipažins su bendruomenėssankloda, religinėmis tradicijomis,Rita BOČIULYTĖ„Taip jau klostėsi mūsų likimai,kad mes nemažai vieni apie kitusžinome, tačiau gyvenimo upės tėkmėįvairiai mus plukdė iki šiandienos,todėl liko daug neišsakytų minčių.Mūsų kartos žmonės nuėjo sunkųgyvenimo kelią, jautėsi nedrąsiaiir apie savo išgyvenimus stengėsinekalbėti. Todėl labai svarbu, kadjų praeitis nenueitų užmarštin, kadjaunoji karta, nepatyrusi sunkių gyvenimoišbandymų, susivoktų savo tėvųir senelių išgyvenimuose“, - vakarometu kalbėjo bendrijos pirmininkėMagdalena Piklaps.Penkiolika bendrijos narių, gyve-gyvenamosios erdvės ypatumais.Vertingas skyrius apie religinius,politinius ir kultūrinius sąjūdžius.Plačiai papasakota apie įvairiapusęžydų ūkinę veiklą. Kai kam tikriausiaibus negirdėta Degsnės – žydų žemdirbiųkaimo – istorija. Nagrinėjamaasmenvardžių susiformavimo, įvairiųtradicijų, literatūros ir muzikos, teatroir dailės, mokslo raida.Knyga bus įdomi visiems, norintiemsgiliau pažinti Lietuvos žydų istoriją,tradicijas, kultūrą, jų nuopelnusLietuvai ir pasauliui. Yra rekomenduojamosliteratūros sąrašas, asmenvardžių,vietovardžių bei dalykų (supaaiškinimais) rodyklės. Iliustruota.Priešlapiuose skelbiamas Lietuvosmiestų ir miestelių tautinės sudėtiesXIX amžiaus pabaigoje žemėlapis.TBN inf.*Žydai Lietuvoje: istorija, kultūra,paveldas. Sudarytojos Larisa Lempertienė,Jurgita Šiaučiūnaitė-Verbickienė. Vertėja išanglų, hebrajų, lenkų bei rusų kalbų KristinaGudelytė, vertėja iš rusų kalbos Olga Lempertaitė.Vilnius, R. Paknio leidykla, 2009.Vilnius. Standartų sp. 309 p., iliustr.,faks.,žml. Tiražas 1000 egz.Naujoje knygoje – prisiminimai apieKlaipėdos kraštąSpalio 28 d. Simono Dacho namai klaipėdiečius sukvietė į prisiminimųvakarą. Pilnutėlėje salėje buvo pristatyta Klaipėdos vokiečiųbendrijos, šiemet švenčiančios įkūrimo 20-metį, iniciatyva išleista knyga„Klaipėdos krašto prisiminimai“.* Joje sudėti penkiolikos Klaipėdosvokiečių bendrijos narių prisiminimai, vertingi besidomintiems kraštoistorija ir kultūra.nančių Agluonėnuose, Kalviškiuose,Priekulėje, Drevernoje, Drukiuose,nubraukė dulkes nuo savo praeities,pasidalijo prisiminimais, kurie tapovisų, besidominčių Klaipėdos kraštoistorija bei kultūra, turtu. Kai klausytojamsbuvo skaitomos ištraukos iššios prisiminimų knygos, kai kurie irašarą nubraukė, o kai pakalbinti prabilopatys prisiminimų autoriai, konevisų veiduose nušvito šypsenos. Buvosunku patikėti, kad tiek energijos,gyvybingumo gali slypėti daug vargoir neteisybių gyvenime mačiusiuosežmonėse. Kai kurie susirinkusiejipirmą kartą savo gyvenime išgirdoautentišką šišioniškių šnektą, senasšio krašto dainas, kurias vokiečių irlietuvių kalbomis dainavo bendrijosnarės.Knygos pasirodymu džiaugėsiir jos reikšmę pabrėžė vakaro metukalbėję istorikas Dainius Elertas,Lietuvininkų bendrijos pirmininkasJonas Jurgutis, dr. Arūnas Baublys.Už šią knygą bendrija dėkinga josišleidimą parėmusiems Tautinių mažumųir išeivijos departamentui prieLietuvos Respublikos Vyriausybės,Kultūros rėmimo fondui, Klaipėdosmiesto savivaldybės Kultūros skyriui.Malonu, kad savo krašto istorijaineabejingas ir jaunimas. Lapkričio10 d. S. Dacho namuose knyga buvopristatyta specialiai Klaipėdos jaunimoorganizacijų atstovams. Jie domėjosileidinio kūrimo istorija, diskutavoKlaipėdos krašto praeities klausimais.*Klaipėdos krašto prisiminimai. Klaipėda.S. Jokužio leidykla – spaustuvė.2009. 128 p.,iliustr.26 T a u t i n i ų b e n d r i j ų n a u j i e n o s 2 0 0 9 N r . 4 (31)

Mažosios Jeruzalės žydaiMuziejininkė, Panevėžio kraštotyros muziejaus darbuotoja JoanaViga Čiplytė yra parašiusi per keliolika knygų Aukštaitijos sostinės irjos krašto istorijos tematika. Ne vienas jos leidinys skirtas tautiniųmažumų istorijai. Paskutinis autorės darbas – apie Mažąją Jeruzalękaip buvo vadinamas Panevėžys.Vilius GUŽAUSKISLeidyklos ,,Homo liber“direktoriusPanevėžys iki Antrojo pasauliniokaro iš kitų Lietuvos miesteliųišsiskyrė savo dvasine kultūra. PriePanevėžio berniukų gimnazijosveikė garsioji ,,Meno“ kuopa. Čiagimnazistus lavino žymūs to metomeno kūrėjai: skulptorius J. Zikaras,muzikas M. Karka, rašytojaG. Petkevičaitė-Bitė, kalbininkasJ. Balčikonis ir daugelis kitų moky-tojų. Panevėžyje dirbo visame pasaulyjegarsi žydų dvasinė mokyklaJešiva, kurioje mokėsi iš Lietuvosir iš Europos miestų atvykę jaunuoliai.Didelį kultūrinį pėdsakąpaliko mieste gyvenęs ir dirbęs Panevėžiovyskupijos kurijos vyskupasJ. E. Kazimieras Paltarokas beiŽydų bendruomenės rabinas JosifasKahanemanas. Tad neatsitiktinaiPanevėžys, kaip aukštos dvasinėskultūros miestas, buvo vadinamasMažąja Jeruzale.Knyga ,,Mažosios Jeruzalės –N a u j o s K n y g o sPanevėžio žydų – istorija. Holokaustas“skirta plačiajai visuomenei.Lietuvos žydų istorijos konteksteplačiau rašoma apie Panevėžio kraštožydų gyvenimą, jų kultūrą, švietimą,verslą, 1941 m. tragedijos įvykius irkt., remiantis gausia literatūra, archyvinemedžiaga. Spausdinami Panevėžiožydų tragedijos liudininkės JaninosTumelytės-Damaševičienės prisiminimai.Publikuojamos nuotraukosiš Panevėžio žydų bendruomenėspirmininko Genadijaus Kofmanoasmeninio archyvo, Panevėžio kraštotyrosmuziejaus rinkinių.*Joana Viga Čiplytė. Mažosios Jeruzalės– Panevėžio žydų – istorija. Holokaustas.Monografija. Homo liber. 2009, 160 p.NAUJIENOS, ĮVYKIAI, FAKTAILietuvoje mažėja tautinių mažumų atstovųStatistikos departamento duomenimis,2008 m. Lietuvoje sumažėjolenkų, rusų, baltarusių, ukrainiečių irkitų tautinių mažumų atstovų skaičius.Statistikos departamentas paskelbėpaskutinius duomenis apie Lietuvosgyventojų tautinę sudėtį. 2009 m.pradžioje Lietuvoje gyveno 3,34 mln.žmonių, tarp jų – 84 proc. lietuvių.2009 m. pradžioje Lietuvoje gyveno205 500 lenkų tautybės asmenųarba 6,1 proc. Tai 0,1 proc. mažiaunegu 2008 m. O 2007 m. Lietuvojegyveno 212 000 lenkų (6,3 proc.),2001 m. – 235 000 (6,7 proc.).Sumažėjo ir rusų tautybės gyventojųskaičius. 2009 m. pradžiojeLietuvoje gyveno 165 100 rusų arbaIš Tarptautinio konkurso – su diplomaisRudens atostogų dienomis aštuonivaikų kolektyvai iš Lietuvos ugdymoįstaigų rusų mokomąja kalba dalyvavotarptautiniame konkurse „Debiutas“Rygoje.Didįjį konkurso prizą laimėjo4,9 proc. Tai irgi 0,1 proc. mažiaunegu praėjusiais metais. 2007 m. Lietuvojebuvo 173 000 rusų (5,1 proc.),2001 m. – 219 000 (6,3 proc.). Nuo2001m. iki 2008 m. rusų tautybėsgyventojų skaičius sumažėjo 12 proc.Kitų tautinių mažumų atstovųskaičius per metus sumažėjo nežymiai.Lietuvoje dabartiniu metu gyvena36 100 baltarusių (1,1 proc.), 20 000ukrainiečių (0,6 proc.), 3100 vokiečių(0,1 proc.), 3000 žydų (0,1 proc.),2500 totorių (0,1 proc.), 2200 latvių(0,1 proc.) ir kt.Be to, vis daugiau gyventojų nenurodosavo tautybės. Nuo 2001 m.tokių gyventojų skaičius padidėjo 2,6karto Šiuo metu asmenų „be tautybės”priskaičiuojama 54 tūkstančiai.Reikia pastebėti, kad tautiniųmažumų atstovų mažėjimas nėra išskirtinis.Sumažėjo ir lietuvių tautybėsasmenų skaičius. Specialistų nuomone,didelio atitrūkimo tarp tautybiųneatsirado. Šiuo metu Lietuvoje gyvena3 350 000 gyventojų. Priminsime,kad daugiausia gyventojų mūsų šalyjebuvo 1992 m. – 3 706 000.Pagrindinės gyventojų skaičiausmažėjimo priežastys – didelis mirtingumasir migracija.Gyventojų surašymas planuojamas2011 m. Tada bus surinkti labiauišsamūs duomenys apie šalies demografinęsituaciją.TBN inf.Vilniaus „Ateities“ vidurinės mokyklosšokėjai, Pabradės Žeimenosgimnazijos (Švenčionių raj.) dainininkai.Keturi vaikų kolektyvai iš Lietuvoslaimėjo pirmąsias vietas šiame konkurse,kiti užėmė prizines trečiąsias vietas.Išvyką į konkursą organizavo Vilniausvaikų klubo „Darija“ pirmininkėLiudmila Nikolskaja, finansiškaiparėmė UAB „Dujotekana“.TBN inf.T a u t i n i ų b e n d r i j ų n a u j i e n o s 2 0 0 9 N r . 4 (31)27

T A U T I N Ė S M A Ž U M O S U Ž S I E N Y J ETautinės mažumos SlovakijojeSlovakijoje, 2007 m. duomenimis,gyveno 5,44 mln. gyventojų. Iš jųslovakai sudarė 86 proc. Skaitlingiausiatautinė mažuma yra vengrai(10 proc.), daugiausia gyvenantysšalies pietų ir rytų regionuose.Dviejuose rajonuose jie sudaro gyventojųdaugumą. Toliau eina romai,jų priskaičiuojam nuo 300 iki 400tūkstančių. Gyvenama čekų (100tūkst.), rusinų (50 tūkst.), ukrainiečių(8 tūkst.), vokiečių (6 tūkst.), serbų(4 tūkst.), lenkų (2,7 tūkst.), žydų (dušimtai) ir kt.„Įvairių tautų gyvenimas vienosvalstybės sudėtyje, mano nuomone,nėra problema, jeigu visos tautosturi lygias pilietines teises, vienodasS U M M A R YPresident D. Grybauskaitė Visitedthe Centre of Tolerance. On October2, the President of the Republicof Lithuania Dalia Grybauskaitėvisited the Tolerance Centre of theVilna Gaon Jewish State Museumand saw the newly opened exposition‘A Surviving Jewish Child Tellsabout the Shoah (the Holocaust)’.The purpose of the expositionis to inform the general public,especially the young people, aboutthe Holocaust, allowing them toget familiar with the context ofthe brutal historical period, whichleft its mark on many lives, andto experience at least a bit of thefeelings and emotions, the tensionand fear of the time, thus betterunderstanding consequences ofthat disaster.Awards ‘For Preservation and Cherishingof Native Language’ Were Granted.The present year’s awards ‘ForPreservation and Cherishing of NativeLanguage’, as instituted by theDepartment of National Minoritiespareigas ir gerbia savo valstybę beijos tautas“,- teigia slovakų istorikėBeata Blechova.Pagal Slovakijos įstatymus visostautinės mažumos turi teisę steigtivaikų ugdymo, kultūros įstaigas,tarp jų teatrus, muziejus, o taip patžiniasklaidos priemones ir kt.Slovakija pasirašė ir 1995 m.ratifikavo Tautinių mažumų apsaugospagrindų konvenciją, pasirašėEuropos regioninių, arba mažumų,kalbų chartiją.Slovakijos kultūros ministerijojeyra Mažumų kultūros skyrius, kurispadeda tautinėms mažumoms puoselėtisavo kultūrą, išlaikyti tradicijas.Šalyje veikia po keletą vengrų, romųand Lithuanians Living Abroad underthe Government of the Republic ofLithuania, were granted. They werereceived by the representative of theCommunity of Russians of LithuaniaLarisa Dmitrijeva, the chairpersonof Klaipėda German CommunityMagdalena Piklaps and by pupil ofVilnius P. Skoryna Secondary SchoolEvelina Baziuk.J. Rumša. The Subject of the Concert –‘Lithuania in Russian Poetry and Music’.The Society of Lovers of RussianRomance Songs ‘Melos’ has invitedadmirers of poetry and music to thegreat hall of the Vilnius Teachers’House, where the evening event ‘Lithuaniain Russian Poetry and Music’was organised in the framework ofMillennium of the Name of Lithuaniaprogramme. The event presentedpoetry of Russian poets includedinto the ‘golden fund’ of Russianpoetry just as poems of less-knownauthors dedicated to Lithuania. Someof them lived and created a few centuriesago, while others were or stillare our contemporaries. The musicalpart of the evening presented differentauthors as well.teatrų. Slovakijoje yra vienuolikatautinių kultūrų muziejų, kai kurieiš jų egzistuoja daugiau kaip šimtąmetų, tačiau dauguma įsikūrė paskutinįpraėjusio amžiaus dešimtmetį.Apskritai tautinių mažumų kultūrinėveikla finansuojama pagal projektus.Slovakijos oficiali kalba – slovakų.Labai paplitusi vengrų kalba.1994 m. buvo priimtas įstatymas,pripažįstantis vengrų kalbą oficialiąjatose šalies dalyse, kur mažiausiai20 proc. gyventojų kalba vengriškai.Slovakijoje taip pat kalbama ukrainiečių,čigonų ir čekų kalbomis.Dauguma etninių mažumų atstovų,greta savo kalbos, kalba ir slovakiškai.V. Dunderis. Exhibition ‘The TatarsNext to Us’ in Alytus Museum ofLocal History. This is a joint projectof the Alytus Museum of LocalHistory and the Community ofLithuanian Tatars. A cataloguewas published on the occasion.The exhibition presents pre-warand contemporary photographs,prayer-books, historical documents,and various objects remindingof the daily life of the Tatars.J. Rumša. The Life of KirtimaiRomani Tabor on Film. The Houseof National Communitieshosted a review of the newestdocumentary of the journalist,producer and director AudriusLelkaitis ‘Vilnius Ghetto 2009’.Many movies have been createdabout the Romani people, fullwith bright-coloured costumes,vigorous dances, and melancholicmelodies. The film of A. Lelkaitisdoes not show any of those. Theauthor attempted to look at thelife in the tabor from the inside,and to show it not during transientfestivals but through dailytroubles and life.28 T a u t i n i ų b e n d r i j ų n a u j i e n o s 2 0 0 9 N r . 4 (31)

Naujos knygosŽydai Lietuvoje: istorija, kultūra, paveldas. Sudarytojos Larisa Lempertienė,Jurgita Šiaučiūnaitė-Verbickienė. Vertėja iš anglų, hebrajų,lenkų bei rusų kalbų Kristina Gudelytė, vertėja iš rusų kalbos OlgaLempertaitė. Vilnius, R. Paknio leidykla, 2009. Vilnius. Standartų sp.309 p., iliustr.,faks., žml. Tiražas 1000 egz. p.26Mažosios Jeruzalės – Panevėžio žydų istorija. Mini Jerusalems –history of Panevėžys jews. Holokaustas. Joana Viga Čiplytė. Tekstusį anglų kalbą vertė Rita Vidugirienė. Vilnius, Homo liber. 2009.Kaunas, Aušra. 174 p., iliustr., faks. Dalis gretut. teksto liet., angl.Tiražas 300 egz. p.27Klaipėdos krašto prisiminimai. Klaipėda.S. Jokužio leidykla – spaustuvė. 2009. 128 p., iliustr.p.26Ukmergės žydų bendruomenės istorija (datos, dokumentai,faktai). Ukmergės kraštotyros muziejus, Ukmergės meno draugija.Sudarė J. Zareckas. Ukmergė. Valdo leidykla. 2008. 136 p. Tiražas350 egz.Knygoje pateikiami įvairūs Ukmergės žydų istorijos faktai nuo1674 m. iki Katastrofos. Joje nemažai dokumentų, statistinių duomenų,kurie atspindi žydų bendruomenės kaitą, jos įtaką amatų,prekybos ir kituose miesto ekonominio gyvenimo baruose. Rašomaapie žydų savivaldą, kasdienius paprastų žmonių rūpesčius.

Lapkričio 3-4 d. Tautinių bendrijų namuosevyko seminaras tema „Imigrančiųmoterų lyderių vaidmens stiprinimasorganizacijoje“. Seminare buvo nagrinėjama,kaip skatinti imigrantes moterisaktyviai dalyvauti visuomeninėje veikloje,ugdyti lyderės įgūdžius, tobulintivadovavimo ir organizacinius gebėjimus,padėti kitoms moterims imigrantėmsintegruotis į Lietuvos visuomenę.p.10Vlado Uznevičiaus nuotr.Vlado Uznevičiaus nuotr.Lapkričio 16 d., minint Tarptautinę tolerancijosdieną, Lietuvos rumunų kultūros bendrija „Dačija“pakvietė tautinių bendrijų atstovus į Tautinių bendrijųnamus, kur įvyko dokumentinio filmo „Lietuvosmoldavai“ premjera. Filme pasakojama apiedviejų brolių moldavų Vasile Sandu ir Vlad Sandu,kurie prieš trisdešimt metų apsigyveno Lietuvoje,likimą. Nuotraukoje matome brolius (sėdi) kartusu savo šeimų nariais Tautinių bendrijų namų bendrijos„Dačija“ patalpose.p.15Lapkričio 13 d. Tautinių bendrijų namuoseįvyko žurnalisto, prodiuserio, režisieriaus AudriausLelkaičio naujausio dokumentinio filmo„Vilniaus getas 2009“ pristatymas. Autorius įromų gyvenimą pamėgino pažvelgti iš vidaus,parodyti jį per kasdieninius rūpesčius, buitį.p.18Tomo Vinicko nuotr.